KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, spręsdama ieškovės C. N. ieškinio priėmimo klausimą atsakovei 35-ajai butų savininkų bendrijai dėl pažymos pripažinimo  neatitinkančia tikrovės, negaliojančia, ir

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti atsakovės 2014-12-15 pažymą „ Dė C. N. įsiskolinimo" pripažinimo  neatitinkančia tikrovės, pažeidžiančia ieškovės teises ir negaliojančia.

Ieškinys atsisakytinas priimti.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Civilinio proceso įstatymas įtvirtina teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.), tačiau ieškovė privalo tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.

Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju reiškiamas ieškinys prašant pripažinti  pažymą  neatitinkančia tikrovės, pažeidžiančia ieškovės teises ir negaliojančia. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, todėl pažyma apie įsiskolinimą  yra  vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą ar ieškovės prievolė atsakovei  yra įvykdyta, tačiau pati pažyma nėra sandoris ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais negali būti pripažinta negaliojančia. Prašymas pripažinti pažymą negaliojančia, teismo vertinimu, negali sukelti ieškovei pasekmių, kadangi jos kyla iš paminėtame  įstatyme numatytų patalpų savininko prievolių tinkamo ar netinkamo vykdymo, o ne iš pažymos, taigi tokie reikalavimai negali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalyku. Toks ieškinys nelaikytinas ir ieškiniu dėl pripažinimo, nes juo nereikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė ginčo pažymoje nurodė apie ieškovės įsiskolinimus bendrijai nuo 1996 m. iki 2000 m., todėl senaties įsiskolinimui nurodytu laikotarpiu taikymas yra teisminio nagrinėjimo dalykas, taigi tai nereiškia, kad duomenys ginčo pažymoje yra neatitinkantys tikrovės.

Ieškovė nurodė, kad jos teisės pažeidžiamos dėl t.t. antstolio veiksmų, tai yra patvarkymo areštuoti skolininko turtines teises. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ieškovė privalo apsvarstyti galimybes kreiptis dėl  antstolio veiksmų teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta(žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį byloje  Nr. 2-2060-555/2014 ).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 str. 2d. 1 p.,  2p., 3d., 5d.,

N U T A R  I A :

atsisakyti priimti C. N. ieškinį ir su priedais grąžinti jį  padavusiam asmeniui.

Dėl šios nutarties per 7d. nuo jos nuorašo įteikimo dienos  gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Kauno  apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                              Diana Jasaitienė