Civilinė byla Nr. e2-1657-580/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01535-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.10.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė,
sekretoriaujant Justinai Mileišaitei,
ieškovo atstovui advokatui R. M.,
atsakovo atstovei advokatei E. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Matesa“ ieškinį atsakovui T. J. dėl pažeistų prekių ženklo savininko teisių gynimo,
n u s t a t ė :
1. Ieškovas UAB „Matesa“ prašė:
1.1. įpareigoti atsakovą T. J. nutraukti prekės ženklų „pizza EXPRESS“ (registracijos numeris 56424, registracijos data 2008-02-11, registracijos galiojimo pabaiga 2027-02-20), „SUSHI BOX“ (registracijos numeris 72954, registracijos data 2016-03-14, registracijos galiojimo pabaiga 2025-04-01) ir „grill EXPRESS“ (registracijos numeris 73029, registracijos data 2016-03-15, registracijos galiojimo pabaiga 2025-07-30) naudojimą T. J. naudojamose „Linkedin“ ir „Facebook“ paskyrose, o taip pat visose kitose T. J. naudojamose komunikacijos priemonėse; o taip pat įpareigoti T. J. pašalinti T. J. „Facebook“ ir „Linkedin“ socialinių tinklų paskyrose esančius įrašus, kad T. J. yra „pizza EXPRESS“, „SUSHI BOX“ ir „grill EXPRESS“ prekės ženklų savininkas, kūrėjas ir / ar steigėjas;
1.2. uždrausti T. J. naudoti prekės ženklus „pizza EXPRESS“ (registracijos numeris 56424, registracijos data 2008-02-11, registracijos galiojimo pabaiga 2027-02-20), „SUSHI BOX“ (registracijos numeris 72954, registracijos data 2016-03-14, registracijos galiojimo pabaiga 2025-04-01) ir „grill EXPRESS“ (registracijos numeris 73029, registracijos data 2016-03-15, registracijos galiojimo pabaiga 2025-07-30) T. J. naudojamose „Linkedin“ ir „Facebook“ paskyrose, o taip pat visose kitose T. J. naudojamose komunikacijos priemonėse;
1.3. priteisti iš T. J. 26 400 Eur ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos;
1.4. priteisti išlaidas advokato pagalbai.
2. Ieškovas UAB „Matesa“ nurodė, kad:
2.1. yra prekės ženklo „pizza EXPRESS“ registruoto Valstybiniame patentų biure, (registracijos numeris 56424, registracijos data 2008-02-11, registracijos galiojimo pabaiga 2027-02-20); prekės ženklo „SUSHI BOX“ registruoto Valstybiniame patentų biure, (registracijos numeris 72954, registracijos data 2016-03-14, registracijos galiojimo pabaiga 2025-04-01); prekės ženklo „grill EXPRESS“ registruoto Valstybiniame patentų biure, (registracijos numeris 73029, registracijos data 2016-03-15, registracijos galiojimo pabaiga 2025-07-30) savininkas (toliau – Prekių ženklai);
2.2. T. J. komercinėje veikloje ir privačiais tikslais neteisėtai naudoja Prekių ženklus savo „Linkedin“ ir „Facebook“ socialinių tinklų paskyrose. Atsakovas skelbiasi esantis Prekės ženklų savininkas ir kūrėjas, tai nurodo vykdomoje ūkinėje veikloje, siekdamas verslo tikslų. T. J. ir jo žmona A. J. yra verslininkai. Prekių ženklai turi didelę komercinę vertę. Prekių ženklų bendra vertė sudaro ne mažiau nei 850 000 Eur;
2.3. T. J., neteisėtai naudodamas Prekių ženklus, pažeidė Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnį, Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnį ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį. Ieškovas patyrė 52 800 Eur nuostolių. UAB „Reklamos vizija“ 2007 m. vasario mėnesį sukūrė „pizza EXPRESS“ prekės ženklo dizainą ir perdavė autorių turtines teises. Asmenys naudojantys prekių ženklą „pizza EXPRESS“ ir / arba „SUSHI BOX“ be leidimo, pažeidžia Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalį;
2.4. UAB „Matesa“ užsiima greito maisto bei gėrimų parūpinimo paslaugomis, didžiausia dalis – picerijos. Bendrovė pasiekiama per internetinę svetainę www.noriupicos.lt. Prekės ženklas „pizza EXPRESS“ yra šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Plungėje bei Jonavoje. Savarankiškai valdo 20 objektų (18 picerijų Kaune, Vilniuje ir Jonavoje; grilį Kaune; „Express Sushi“ Kaune). Franšizę turi UAB „Auto LT“ ir UAB „Togri“. UAB „Auto LT“ priklauso 8 picerijos, kurios naudojasi prekės ženklu „pizza EXPRESS“: Klaipėdoje (6 taškai), Palangoje (1 taškas) ir Plungėje (1 taškas). UAB „Togri“ Vilniuje turi 13 picerijų ir vieną sushi barą. Šiuo metu su prekės ženklu „pizza EXPRESS“ Lietuvoje veiklą vykdo viso 39 picerijos, 21 iš jų – franšizės pagrindu. Už vieną prekybos tašką (piceriją) gaunamas 1 100 Eur mokestis per mėnesį. UAB „Matesa“ reklamos ir marketingo kaštai 2016 m. sudarė apie 25 000 Eur, 2017 m. ketino skirti 72 000 Eur. Prekių ženklo „pizza EXPRESS“ vertė 2017-11-24 yra 753 000 Eur. Kitų prekių ženklų vertinimas neatliktas, mano, kad vertė sudaro 100 000 Eur;
2.5. T. J. priklauso 50 procentų UAB „Togri“ akcijų, jo žmona A. J. vadovauja UAB „Agmas“ ir yra vienintelė akcininkė. T. J. sąmoningai naudojasi Prekių ženklais reklamoje. Atsakovas daro neigiamą poveikį šio prekės ženklo reputacijai ir prekės ženklo savininkui UAB „Matesa“. T. J. yra sukėlęs didelius finansinius nuostolius įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o taip pat ir AB „Swedbank“. Siekdamas išvengti 118 981,69 Eur grąžinimo jis sudarė keletą fiktyvių sandorių. AB „Swedbank“ neigiamai vertina T. J. reputaciją ir su juo susijusius asmenis. T. J. galėtų apgauti besikreipiančias atitinkamas bendroves ir suteikti joms tikrovės neatitinkančią informaciją apie Franšizės sutarties sąlygas;
2.6. UAB „Matesa“ reikalauja atlyginimo, kuris būtų sumokėtas, jeigu T. J. teisėtai naudotų „pizza EXPRESS“ ir „SUSHI BOX“ prekių ženklus. T. J. veikė tyčia, todėl turi sumokėti du kartus didesnį atlyginimą, t. y. 2 200 Eur už vieną mėnesį, kai jis neteisėtai naudoja Prekių ženklus nuo 2016-08-22, kai buvo pasirašytas Franšizės susitarimas tarp UAB „Matesa“ ir UAB „Togri“, viso 52 800 Eur.
3. Atsakovas T. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
3.1. atsakovas sukūrė ir naudoja tik „Facebook“ socialiniame tinkle esančią paskyrą, niekada nesinaudojo socialiniu tinklapiu www.linkedin.com ir jame paskyros neturi. Atsakovas mano, jog profilį galėjo sukurti ieškovas, nes kuriant profilį neprašoma patvirtinti asmens tapatybės;
3.2. UAB „Matesa“ įkurta 2004 metais, vieninteliu akcininku buvo A. V., direktoriaus pareigas iki 2017-02-21 ėjo M. G.. UAB „Matesa“ turėjo vieną piceriją Kaune. M. G. ir T. J. buvo geri draugai, todėl 2007 m. nusprendė kartu plėsti picerijų verslą Lietuvoje. Atsakovas T. J. 2007-07-03 įkūrė įmonę UAB „Togri“, kuri picerijų veiklą turėjo vykdyti Vilniaus mieste. UAB „Togri“ įkūrimą finansavo T. J.. Vilniuje picerijų veikla buvo sėkminga. Kadangi UAB „Matesa“ neturėjo pakankamai lėšų verslo plėtrai, T. J. prie verslo pasiūlė prisijungti savo broliui Ž. J., kuris investavo papildomas lėšas. 2007-12-12 M. G. buvo perleista 50 proc. UAB „Togri“ akcijų. Nuo 2008-12-31 iki 2017 m. spalio mėnesio UAB „Togri“ akcininkais buvo Ž. J. ir M. G.. Nuo 2010-02-03 UAB „Matesa“ po 50 proc. akcijų priklausė Ž. J. ir M. G. sutuoktinei S. G., kuri buvo formali akcininkė. UAB „Auto LT“ akcininkais, valdančiais po 50 proc. akcijų buvo Ž. J. ir M. G.;
3.3. 2008 m. buvo sukurtas picerijų tinklas, tame tarpe ir prekės ženklas „PIZZA EXPRESS“, kurį valdė trys įmonės: UAB „Togri“, UAB „Matesa“ ir UAB „Auto LT“. M. G. iki 2017-02-20 ėjo UAB „Matesa“ direktoriaus pareigas. Ž. J. nuo 2012-07-09 iki 2016-03-31 užėmė UAB „Togri“ komercijos direktoriaus pareigas. Prekių ženklas „Pizza Express“ buvo sukurtas bendrai visų trijų įmonių veiklai, nuspręsta, kad prekės ženklas „pizza Express“ bus įregistruotas UAB „Matesa“ vardu, o kitos įmonės juo naudosis neatlygintinai pagal tarpusavio susitarimą;
3.4. nuo 2013-10-09 UAB „Matesa“ davė sutikimą UAB „Togri“ neatlygintinai naudoti „pizza Express“ logotipu, įmonių veikloje naudojamas bendras internetinis puslapis www.noriupicos.lt, kuris buvo sukurtas ir administruojamas iš UAB „Togri“ lėšų ir buvo UAB „Togri“ nuosavybė. 2015 m. pabaigoje pastebėjo pajamų neapskaitymo faktą ir paprašė įmonės dokumentų. Paaiškėjo, jog veiksmus koordinuoja M. G.. Ž. J. buvo priverstas išeiti iš darbo ir pardavė UAB „Auto LT“ ir UAB „Matesa“ akcijas M. G.. UAB „Togri“ akcininkai susitarė reorganizuoti įmonę į dvi įmones ir atsidalinti. M. G. su UAB „Togri“ direktoriumi A. K. atliko veiksmus dėl UAB „Togri“ verslo perkėlimo į kitas įmones. Neinformavus akcininkų 2016-08-22 pasirašyta Franšizės sutartis NR. FR2016/01, kuria UAB „Togri“ įsipareigojo naudoti prekės ženklą „Pizza Express“, nutraukti picų pristatymo į namus veiklą ir sumokėti 150 000 Eur depozitą. Franšizės sutartis buvo pasirašyta siekiant sumažinti 2016 m. UAB „Togri“ kasoje esančią 218 109 Eur sumą. Apie Franšizės sutartį sužinojo 2018 m. balandžio mėnesį, iki tol atsakovas manė, jog Prekių ženklai naudojami UAB „Matesa“ sutikimu. Prekių ženklai „SUSHI BOX“ ir „grill EXPRESS“ bei internetinis puslapis www.noriupicos.lt buvo sukurti UAB „Togri“ lėšomis, dėl jų naudojimo UAB „Togri“ veikloje UAB „Matesa“ nuostolių nepatyrė. Gavęs Franšizės sutarties kopiją atsakovas pašalino nuorodą iš „Facebook“ paskyros į „pizza Express“ socialinę paskyrą „Facebook“;
3.5. ieškovės prekių ženklas „pizza Express“ yra vaizdinis, su aiškiai išsiskiriančiais grafiniais elementais (stilizuotomis raidėmis) bei konkrečia spalvine gama: juoda, raudona, žalia. Atsakovo „Facebook“ paskyroje pateikta žodinė interaktyvi nuoroda į „Express pizza“ internetinę paskyrą socialiniame tinkle, taip populiarinant UAB „Togri“, UAB „Matesa“ bei UAB „Auto LT“ vykdomą picerijų veiklą. Atsakovas reklamavo ne asmeninį verslą, o ieškovo ir UAB „Togri“ paslaugas. UAB „Togri“ su ieškovu yra sudariusi Franšizės sutartį, todėl Prekių ženklai naudojami teisėtai. UAB „Agmas“, UAB „Mini boss business school“ ir UAB „Rodom“ atsakovas veiklos nevykdo. UAB „Agmas“ valdo jo sutuoktinė A. J., kuri įregistravo savo prekės ženklą. Socialinė paskyra „Facebook“ nėra komercinė veikla;
3.6. prekės ženklo „Express pizza“ užrašymas įprastu kompiuteriniu šriftu socialinėje „Facebook“ paskyroje nelaikytini autorinio kūrinio atgaminimu, viešu rodymu ar kopijavimu. Žodinis žymuo „Express pizza“, užrašytas specialiu visiems prieinamu kompiuterinės programos šriftu, negali būti laikomas originaliu ir vienetiniu. Ieškovė neįrodė, kad prekės ženklą „pizza Express“ pagal UAB „Matesa“ užsakymą sukūrė UAB „Reklamos vizija“. Atsakovas nesutinka su teiginiais dėl nesąžiningos konkurencijos.
Ieškinys atmestinas.
4. Byloje kilo ginčas dėl prekių ženklų naudojimo socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Linkedin“ fakto nustatymo ir prekių ženklų savininko, autoriaus teisių pažeidimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo.
Faktinės aplinkybės
5. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Matesa“ yra:
5.1. vaizdinio prekės ženklo „pizza EXPRESS“ registruoto Valstybiniame patentų biure (registracijos numeris 56424, registracijos data 2008-02-11, registracijos galiojimo pabaiga 2027-02-20), spalvos: juoda, raudona, žalia, prekių grupė 43 (maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos;
5.2. vaizdinio prekės ženklo „SUSHI BOX“ registruoto Valstybiniame patentų biure (registracijos numeris 72954, registracijos data 2016-03-14, registracijos galiojimo pabaiga 2025-04-01);
5.3. vaizdinio prekės ženklo „grill EXPRESS“ registruoto Valstybiniame patentų biure (registracijos numeris 73029, registracijos data 2016-03-15, registracijos galiojimo pabaiga 2025-07-30) savininkas (toliau – Prekių ženklai).
6. Ieškovas prašė vertinti Prekių ženklų naudojimo teisėtumą atsakovo T. J. socialiniuose tinkluose. Ieškovo nurodomo neteisėto naudojimo atvejai buvo nustatyti:
6.1. 2018-04-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad T. J. paskyroje esančioje „Facebook“ socialiniame tinkle yra įrašas „Owner and Founder (savininkas ir steigėjas) įmonėje „Express pizza“. Užvedus pelės žymeklį ant nuorodos „Express Pizza“ ir ją paspaudus atsidaro nuoroda į „Express Pizza“ internetinį puslapį „www.noriupicos.lt“. Paskyros skiltyje „Darbas“ nurodyta „Pizza Express. Owner and Founder. Nuo 2007 m. liepos 17 d. iki dabar“ („Pizza Express“. Savininkas ir steigėjas. Nuo 2007 m. liepos 17 d. iki dabar). Užvedus pelės žymeklį ant nuorodos „Express Pizza“ ir ją paspaudus atsidaro „pizza Express“ „Facebook“ puslapis. 2018-04-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad T. J. paskyroje esančioje „Linkedin“ profesiniame socialiniame tinkle yra įrašas „T. J. B. Owner at UAB Togri, „Express Pizza“ (UAB „Togri“, „Express Pizza“ verslo savininkas);
6.2. 2018-08-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad T. J. paskyroje esančioje „Facebook“ socialiniame tinkle yra įrašas „Owner and Founder įmonėje Express pizza“ ir „Owner and Founder įmonėje „Sushi Box“ (Savininkas ir steigėjas įmonėje „Express pizza“ ir savininkas ir steigėjas įmonėje „Sushi Box“). Skiltyje „Darbas“ yra pateikta informacija „Pizza Express. Owner and Founder. Nuo 2007 m. liepos 17 d. iki dabar“, o taip pat „Sushi Box Owner and Founder nuo 2015 m. sausis 1 d. iki dabar“ („Pizza Express“. Savininkas ir steigėjas. Nuo 2007 m. liepos 17 d. iki dabar“ ir „Sushi Box“ savininkas ir steigėjas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki dabar). T. J. paskyroje esančioje „Linkedin“ profesiniame socialiniame tinkle yra įrašas „T. J. B. Owner at UAB Togri, Express Pizza / Sushi Box / Grill Express (T. J. yra UAB „Togri“, „Express Pizza“ / „Sushi Box“ / „Grill Express“ verslo savininkas).
7. UAB „Matesa“ 2018-05-16 pateikė T. J. pretenziją „Dėl prekinio ženklo „pizza Express“ neteisėto naudojimo“, kuriuo prašė nedelsiant (ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas) nutraukti neteisėtus veiksmus naudojant „pizza EXPRESS“ prekės ženklą. Atsakymas nebuvo gautas, 2018-08-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, jog po pretenzijos gavimo atsakovo socialiniuose tinkluose atsirado įrašai dėl „SUSHI BOX“ ir „grill EXPRESS“.
8. Byloje dalyvaujantys asmenys yra susiję verslo santykiais. UAB „Matesa“ 2010-03-18 pranešimu VĮ Registrų centrui pranešė, kad UAB „Matesa“ akcininkas A. V. pardavė 50 proc. akcijų Ž. J., o likusias 50 proc. akcijų pardavė S. G.. 2010-03-18 UAB „Matesa“ akcininkų sąraše nurodyta, kad po 200 vnt. įmonės akcijų turi Ž. J. ir S. G., akcijų įsigijimo data 2010-02-03. UAB „Auto LT“ 2011-06-17 akcininkų sąraše nurodyta, kad po 50 vnt. akcijų turi M. G. ir Ž. J.. 2016-08-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Žilvinas J. M. G. pardavė 50 vnt. UAB „Auto LT“ akcijų. Atsakovas nurodo, kad tos pačios datos sutartimi buvo parduotos ir UAB „Matesa“ akcijos.
9. 2007-07-03 UAB „Togri“ steigimo akte nurodyta, kad vienintelis steigėjas yra T. J.. 2007-12-13 pranešimu VĮ Registrų centrui nurodyta, kad 50 vnt. UAB „Togri“ akcijų įsigijo M. G.. S. G. akcijas įgijo iš M. G.. 2017-09-04 Akcijų dovanojimo sutartimi Ž. J. UAB „Togri“ 50 akcijų padovanojo motinai R. J., o ši 2017-10-11 Akcijų dovanojimo sutartimi akcijas perdovanojo T. J.. UAB UAB „Togri“ akcijas po 50 vnt. turi S. G. (nuo 2017-10-28) ir T. J. (nuo 2017-10-11).
Dėl naudojimo masto vertinimo bei socialinio tinklo „Linkedin“
10. Atsakovas ginčijo, jog jis yra socialiniame tinkle „Linkedin“ jo vardu sukurtos paskyros savininkas, bei laikė, kad jis nėra atsakingas už šioje paskyroje skelbiamus duomenis. Abiejuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodyta, jog T. J. vardu yra sukurta paskyra „Linkedin“ socialiniame tinkle. 2018-04-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, kad puslapyje yra įrašas „T. J. yra UAB „Togri“ ir „Express Pizza“ verslo savininkas“, o 2018-08-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog „T. J. yra UAB „Togri“, „Express Pizza“, „Sushi box“ ir „Grill express“ verslo savininkas. Prie atsakovo atsiliepimo pridėtas paieškos „Linkedin“ socialiniame tinkle išrašas, iš kurio matyti, jog nei vienas paieškoje nurodytas asmuo negali būti siejamas su atsakovu T. J. ir iš to daroma išvada, kad paskyros nėra. Atsakovo atsiliepime nurodyta, jog teikiamas išrašas darytas po ieškinio gavimo. Vėlesnė paskyros paieška negali paneigti Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytų duomenų, jog šių protokolų surašymo metu „Linkedin“ socialiniame tinkle buvo sukurta paskyra T. J. vardu, kuri vėliau, atsiliepimo teikimo metu buvo panaikinta.
11. Nei ieškovas, nei atsakovas teismui neteikė duomenų dėl paskyros „Linkedin“ tinkle sukūrimo ir paskyros valdymo galimybės, todėl objektyviai negalima nustatyti, kas buvo paskyros kūrėjas ir valdytojas. Pakankamai dažnai yra žinomos situacijos, kai socialiniuose tinkluose sukuriamos netikros paskyros ir paskyros savininku nurodytas asmuo iš tikrųjų nėra nei paskyros savininkas, nei valdytojas. Visuotinai prieinama informacija (https://www.linkedin.com/start/view-full-profile?_ed=0_D3otQ4rho_IqIyw2q05gBNqjfN9CvukyDX7lafUz89hEcRqGDTFUZBRVbL4HnJy_&trk=public_profile_ac-vf) rodo, jog paskyros sukūrimui „Linkedin“ socialiniame tinkle pakanka elektroninio pašto nurodymo bei slaptažodžio pasirinkimo. Norint tiksliai nustatyti, kad paskyra priklauso T. J., reikalinga patikrinti, ar sukuriant paskyrą nurodytas elektroninio pašto adresas yra susijęs su atsakovu. Pastebėtina, jog T. J. vardu sukurtoje paskyroje socialiniame tinkle „Linkedin“, išskyrus vieną fotografiją, daugiau nėra jokių asmeninių duomenų. Atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą matyti, jog buvo galima atidaryti visą T. J. profilį, tačiau toks veiksmas nebuvo atliktas, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar šiame profilyje buvo patalpinta kokia nors su atsakovu susijusi asmeninio pobūdžio informacija. Byloje aptariamos bendrovės UAB „Matesa“, UAB „Auto LT“, UAB „Togri“ yra glaudžiai susijusios per akcininkus, nes bendrovių akcininkus sudaro dviejų šeimų nariai. Šiuo metu tarp šalių kilę teisminiai ginčai, pvz., nagrinėjama byla, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2166-221/2018 dėl 595 411,45 Eur priteisimo pagal atsakovo ieškinį, taip pat ir neteisminiai ginčai dėl bendrovių valdymo (atsakovo nurodytos aplinkybės dėl UAB „Togri“ turto švaistymo, 2018-05-14 paraiška dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo) patvirtina konfliktinių santykių buvimą. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, jog negalima daryti išvados, kad T. J. vardu socialiniame tinkle „Linkedin“ sukurtos paskyros savininkas ir valdytojas yra atsakovas. Sprendžiama, kad nagrinėjamoje situacijoje, kai netikrų paskyrų kūrimas yra žinoma veikla, teisinga reikalauti, kad ieškovas turi įrodyti, jog profilis socialiniame tinkle „Linkedin“ priklauso atsakovui. Nepateikus tokių įrodymų, teismas nevertina, kad už šiuo būdu socialiniame tinkle „Linkedin“ atliktą duomenų paskelbimą yra atsakingas atsakovas. Tai, kad po ieškovo 2018-05-16 pretenzijos pateikimo buvo pakeisti paskyros duomenys, negali patvirtinti nei vienos šalies teisumo, nes teismui netikti duomenys apie įrašų padarymo aplinkybes.
12. Pažymėtina tai, jog socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje paskelbta informacija negali būti laikoma informacija, naudojama komerciniais tikslais ieškinyje nurodytais pagrindais. Ieškinys reiškiamas trimis teisiniais pagrindais, ginant teises pagal Prekių ženklų įstatymą, Autorių ir gretutinių teisių įstatymą ir Konkurencijos įstatymą. Atsakomybė pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnį taikoma, kai ženklas be prekių ženklo savininko naudojamas komercinėje veikloje. T. J. vardu sukurtoje paskyroje „Linkedin“ nėra nuorodų į jokią konkrečią komercinę veiklą, nieko nesiūloma nei pirkti, nei parduoti, nėra nuorodų į jokius komercinius puslapius. Ieškovo vertinimas, jog socialinis tinklas yra skirtas potencialių verslo partnerių paieškai, jame galima uždirbti iš reklamos bei mokamų paskyrų verslui, nėra pakankamas komercinės veiklos faktui nustatyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. J. gautų komercinę naudą ar užsiimtų bent kokios produkcijos reklama ar būtų aktyvus socialinio tinklo „Linkedin“ dalyvis. Taip pat nėra jokios informacijos, kad jis būtų šio tinklo dėka kada nors gavęs pasiūlymą veiklai, sudaręs verslo sandorį, radęs verslo partnerių ir darbuotojų. Prisistatymas kaip UAB „Togri“, „Express Pizza“, „Sushi box“ ir „Grill express“ verslo savininko, nesant jokios kitos informacijos apie gautus ar pateiktus verslo siūlymus, nevertintinas kaip komercinės veiklos vykdymas. Kadangi ieškovas neįrodė, jog T. J. „Linkedin“ socialiniame tinkle bendravo su verslo partneriais, užmezgė naujus profesinius ryšius, ieškojo darbuotojų ar uždirbo iš reklamos, net ir nustačius paskyros priklausymą atsakovui, jam atsakomybė pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnį nebūtų taikoma.
13. Atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą kyla tada, kai nustatomas neteisėto prekių ženklų naudojimo faktas. Kadangi toks faktas dėl „Linkedin“ paskyros nebuvo nustatytas, tai šios paskyros vertinimas neturi reikšmės atsakomybei.
14. Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnis leidžia kūrinio autoriui atlikti veiksmus, susijusius su jo kūrinio apsauga. Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 30 dalis apibrėžia, jog kūrinys yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. Šioje sprendimo dalyje nepasisakant dėl Prekių ženklų autorių teisių nuosavybės, pažymima, jog kūriniu gali būti laikomas tik pats kūrybinės veiklos rezultatas, kuris atspindimas vaizdiniu prekių ženklu. „Linkedin“ paskyroje nėra pateikiamas joks kūrinys, o nurodoma tik raidinė kūrinio išraiška. Raidinis įrašas nėra kūrinys, todėl net ir nustačius paskyros priklausymą atsakovui, jam atsakomybė pagal Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnį nekiltų.
15. Dėl paminėtų argumentų teismas sprendžia, jog byloje neturi būti vertinamos kaip pažeidžiančios ieškovo teises socialiniame tinkle „Linkedin“ buvusioje T. J. vardu sukurtoje paskyroje esančios nuorodos.
Dėl Prekių ženklų įstatymo pažeidimo
16. Ieškovas nurodo, jog atsakovas savo veiksmais pažeidė Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnį. Nuo 2019-01-01 įsigaliojo nauja Prekių ženklų įstatymo redakcija. Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių ženklų, kurie įregistruoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra pareikštas ieškinys, savininkų teisės ginamos vadovaujantis naujos redakcijos Prekių ženklų įstatymo nuostatomis. Kadangi šioje byloje ieškinys buvo pareikštas iki naujos redakcijos Prekių ženklų įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki 2019-01-01 galiojusios Prekių ženklų įstatymo redakcijos nuostatos.
17. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra:
17.1. tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms;
17.2. tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu;
17.3. tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.
18. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nustatyta, jog atsakovo T. J. paskyroje, esančioje socialiniame tinkle „Facebook“, nurodyta, jog jis yra „Express Pizza“ steigėjas ir savininkas bei duodama nuoroda į UAB „Matesa“ internetinį puslapį „www.noriupicos.lt“. Vėlesniame 2018-08-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole papildomai nurodyta, jog yra įrašas, kad atsakovas yra ir „Sushi box“ steigėjas ir savininkas, tačiau nėra nuorodos į internetinį puslapį „www.noriupicos.lt“. 2018-08-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, jog skiltyje „Įvadas“ atsidaro nuoroda į „Sushi box“ internetinį puslapį, tačiau ieškinio 11-13, 17-19 punktuose, kuriuose ieškovas nurodo neteisėtus atsakovo veiksmus, tokio veiksmo neteisėtumas nepažymėtas ir apie nuorodą į „Sushi box“ internetinį puslapį nekalbama, todėl teismas šios aplinkybės nevertina.
19. Ieškovo vardu prekės ženklas „pizza EXPRESS“ registruotas 2008-02-11, o prekės ženklas „SUSHI BOX“ registruotas 2016-03-14. Tai reiškia, jog faktinių duomenų nustatymo metu ieškovas buvo prekių ženklų savininkas, todėl turi reikalavimo teisę. Atsakovas teigė, jog prekių ženklas „Pizza Express“ buvo sukurtas bendrai UAB „Matesa“, UAB „Togri“ ir UAB „Auto LT“ veiklai ir buvo vystomas taip pat ir UAB „Togri“. Prekių ženklų įstatymo 15 straipsnis gina prekių ženklo savininko teises, prekių ženklo savininkas yra registruojamas ir nustatomas pagal registravimo duomenis, o ne pagal bendrus veiksmus ženklui vystyti.
20. Taikant Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio poveikio priemones, reikalinga nustatyti, jog buvo naudojami tapatūs ar klaidinamai panašūs ženklai. Abu prekių ženklai („Express Pizza“ ir Sushi BOX“), kurių skelbimu socialiniame tinkle „Facebook“ kaltinamas atsakovas, yra registruoti kaip vaizdiniai prekių ženklai. Atsakovo paskyroje pateikiamas ne vaizdinis prekės ženklas, o ženklo raidinės dalies užrašas įprastu kompiuteriniu šriftu. Iš esmės skiriasi duomens pateikimas, nėra jokių vaizdinių elementų, kurie aiškiai išdėstyti ieškovo prekių ženkluose. Prekių ženkle „Express Pizza“ pavaizduotas aštrusis pipiras, prekių ženkle „SUSHI BOX“ pavaizduotas sushi ritinėlis bei valgymo lazdelės. Tai patvirtina, jog prekių ženklai negali būti laikomi tapačiais.
21. Klaidinamas prekių ženklo panašumas vertinamas pagal tai, ar yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Ta aplinkybė, jog ieškovo turimų ir atsakovo skelbiamų ženklų tekstinė dalis yra ta pati, duoda pagrindo nustatyti, jog ženklus lyginančiam vartotojui gali būti pastebimas ryšys tarp ieškovo prekių ženklų ir įrašų atsakovo „Facebook“ puslapyje. Suklaidinimo galimybės vertinimas nėra atliktas. Kadangi žymenų panašumas nėra didelis, iš esmės prekių ženkle naudojami bendriniai žodžiai, kurie rodo galimybę greitai nusipirkti picą ar gauti dėžutėje sudėtus sushi, tai klaidinama asociacija gali kilti tik asmeniui, kuris naudojasi Prekių ženklais pažymėtomis prekėmis. Šioje byloje suklaidinimo galimybė vertinama kartu su kitais pažeidimo požymiais.
22. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto pažeidimai gali būti nustatomi tik tuo atveju, kai žymenys neteisėtai komercinėje veikloje naudojami prekių ir paslaugų žymėjimui. Pagal Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį prekių ženklu laikomas žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Tuo įtvirtinama prekių ženklų paskirtis užtikrinti prekių ir paslaugų atskyrimo galimybę. Kai žymenys nėra naudojami komercinėje veikloje prekių ir paslaugų žymėjimui, toks prekių ženklų naudojimas negali būti laikomas neteisėtu naudojimu. Atsakovo paskyroje socialiniame tinkle esantys užrašai nėra naudojami prekių ar paslaugų žymėjimui, jais nesiekiama vartotojų klaidinimo dėl prekių ir paslaugų tiekėjo. Nei vienas vartotojas niekada nesugalvotų prisijungti prie privačių asmenų paskyrų socialiniuose tinkluose, jeigu jam būtų reikalinga užsisakyti picos. Prekių ir paslaugų ieškojimas socialiniame tinkle apskritai yra galimas, tačiau tokia paieška įprasta duomenų ieškant ne privačių asmenų, o įmonių paskyrose. Įrašai atsakovo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ yra naudojami jo, kaip asmens prisistatymui, o ne prekių žymėjimui. Su ieškovo turimais prekių ženklais gali būti asocijuojamas pats atsakovo asmuo, o ne jo teikiamos paslaugos ar parduodamos prekės.
23. 2018-04-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad užvedus pelės žymeklį ant nuorodos „Express pizza“ duodama nuoroda į internetinį puslapį „www.noriupicos.lt“. Šio internetinio puslapio savininku nurodo esąs ieškovas UAB „Matesa“. 2016-08-18 sutartimi Ž. J. neatlygintinai perdavė M. G. jam priklausančius internetinius puslapius ir domenus: „www.noriupicos.lt“, „www.grillexpress.lt“, „www.sushibox.lt“. Kartu su domenais perduodama visa serveriuose esanti informacija ir prisijungimo kodai. Atsakovas ginčija puslapių priklausymą ieškovui ir nurodo, kad internetiniai puslapiai buvo sukurti UAB „Togri“ užsakymu. Ž. J. buvo domeno administratorius, tačiau nebuvo puslapių turinio savininkas, todėl negalėjo perleisti internetinio puslapio. Nustatyta, kad 2013-10-23 UAB „Togri“ su UAB „A. C. studija“ sudarė paslaugų teikimo sutartį. Vykdytojas įsipareigojo sukurti „www.noriupicos.lt“ tinklalapį. Sutarties kaina 13 310 Lt. Prie sutarties pridėtas užsakymo detalizavimas: svetainės sukūrimas, mobili versija, pritaikymas „Android“ ir „iOS“ planšetėms. 2015-02-12 UAB „Togri“ su UAB „A. C. studija“ sudarė paslaugų teikimo sutartį. Vykdytojas įsipareigojo sukurti tinklalapį ir logotipą. Sutarties kaina 5 445 Eur. Prie sutarties pridėtas užsakymo detalizavimas: svetainės sukūrimas, versija išmaniems telefonams, pritaikymas „Android“ ir „iOS“ planšetėms, logotipo atnaujinimo pasiūlymas. 2015-03-16 UAB „Togri“ su UAB „A. C. studija“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią už 1 408 Eur atliktas apipavidalinimas, meniu ir lankstinuko sukūrimas. UAB „A. C. studija“ 2018-12-05 rašte nurodyta, kad su UAB „Togri“ 2013-10-13 pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią sukurta interneto svetainė www.noriupicos.lt ir firminis stilius: atnaujintas logotipas „pizza express“, sukurtas prekės ženklo vadovas, produkto pakuotė, teikė serverio nuomą internetinės svetainės failų talpinimui. Kūrė „sushi box“ logotipą ir prekės ženklo vadovą, interneto svetainę www.sushibox.lt ir firminį stilių: produkto pakuotę, automobilio ir darbuotojų aprangos apipavidalinimą, iškabos dizainą ir kita. Kūrė „grill express“ logotipą ir prekės ženklo vadovą bei firminį stilių: pakuotę, lankstinukus, meniu ir kita. Taip pat kūrė „Pizza and grill express“ logotipą ir prekės ženklo vadovą. Už paslaugas mokėjo UAB „Togri“.
24. Kadangi domenas www.noriupicos.lt yra registruotas UAB „Matesa“ vardu, tai atsakovo keliamos pretenzijos dėl domeno nuosavybės šioje byloje nenagrinėjamos. Konstatuojama, jog atsakovo socialiniame tinkle „Facebook“ esanti nuoroda skatina prekių įsigijimą per ieškovo valdomą puslapį. Vadinasi, atsakovo socialiniame tinkle pateikiama nuoroda skatina paties ieškovo prekių įsigijimą, t. y. tų pačių prekių, kurioms ieškovas ir naudoja turimą prekės ženklą.
25. Be to, šiuo metu atsakovas yra UAB „Togri“ 50 proc. akcijų savininkas. 2013-10-09 sutikimu UAB „Matesa“ sutiko, jog UAB „Togri“ neatlygintinai naudotųsi „pizza Express“ logotipu. Byloje nustatyta, kad UAB „Matesa“ ir UAB „Togri“ 2016-08-22 sudarė Franšizės sutartį Nr. FR 2016/1. Sutarties tikslas suteikti franšizės gavėjui teisę už atlyginimą naudotis sutartyje nurodytomis teisėmis į prekių ženklus „pizza EXPRESS“, „grill EXPRESS“ ir „SUSHI BOX“, verslo modelį, know-how žinias, komercinę patirtį. Iki 2017-02-01 franšizės gavėjas įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti 12 000 Eur ir PVM mokestį, o nuo 2017-02-01 – 1 100 Eur ir PVM. Sutarties 10.3 punktu susitarta, kad 150 000 Eur depozitas laikomas tinkamu galimiems daliniams franšizės gavėjo sukeltiems nuostoliams franšizės davėjui atlyginti. Tai patvirtina, jog UAB „Togri“, kurios dalyviu yra atsakovas, turi teisę naudoti visus tris Prekių ženklus. Nors atsakovas nėra UAB „Togri“ vadovas ar kitas įgaliotas atstovas, tačiau būdamas įmonės dalyviu, jis turi pagrindą naudoti prekių ženklą „pizza EXPRESS“ toms paslaugoms ženklinti, kurioms jį yra įsigijusi įmonė, kurios akcijas turi atsakovas.
26. Įvertinus pateiktus motyvus, daroma išvada, jog nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovas socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje savo paskyroje naudojo ieškovui priklausančius Prekių ženklus, pažeisdamas Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnį.
Dėl autorių teisių pažeidimo
27. Ieškovas pažymi, jog jam priklauso autorių turtinės teisės, susijusios su Prekių ženklais. Ieškovo nuomone, T. J. pažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 6 ir 8 punktuose numatytus draudimus. Pagal minimus Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies punktus autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
27.1. atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu;
27.2. viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;
27.3. transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).
28. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus). Taikant nustatytą atsakomybę reikalinga nustatyti, kas yra ieškiniu ginamo kūrinio autorius ar jo teisių perėmėjas, o taip pat reikalinga įvertinti, ar byloje surinkti duomenys patvirtina kūrinio naudojimo faktą.
29. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad T. J. socialiniame tinkle „Facebook“ esantys įrašai nelaikytini autorių teisių objektais. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 30 dalis kūrinį apibrėžia kaip originalų kūrybinės veiklos rezultatą. Įrašai, padaryti įprastu kompiuteriniu šriftu socialiniame tinklapyje, nėra nei kūrinys, nei jo atgaminimas ar viešas parodymas. Kompiuterinis tekstas neleidžia susipažinti su kūriniu ar bent jį įsivaizduoti. Kadangi nėra nustatyta, jog atsakovas naudojo autorių teisių objektą, tai jam atsakomybė pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnį nekyla.
30. Ieškovas aiškino, jog autorių turtinės teisės jam perduotos pagal sutartį su UAB „Reklamos vizija“. 2018-08-03 tarp UAB „Reklamos vizija“ ir UAB „Matesa“ sudaryta Sutartis, patvirtinanti autorinių turtinių teisių perleidimą, kuria autorius patvirtino, kad 2007 m. vasario mėnesį perdavė visas turtines teises į autorinį kūrinį („pizza EXPRESS“ prekės ženklo dizainas, prekės ženklo registracijos numeris 56424) prekių ženklo savininkui. Autorius patvirtino, kad yra vienintelis autorių turtinių teisių savininkas. Atsiliepime atsakovas teigė, jog įrodymai dėl autorystės yra nepakankami, nes nepateikti duomenys apie kūrinio sukūrimą bei darbo apmokėjimą. Tarp šalių kilus ginčui dėl autorių turtinių teisių nuosavybės, konstatuotina, kad teismui pateikti įrodymai nėra pakankami vienareikšmei išvadai dėl autorių turtinių teisių savininko padaryti. Viena vertus, atsakovas, ginčydamas autorystės faktą, neteikė papildomų įrodymų ar paaiškinimų ir nereiškė prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Kita vertus, ieškovas dubliku jokių papildomų duomenų neteikė, nors atsiliepime aiškiai nurodyti argumentai, kokių duomenų pateikimą atsakovas laiko reikalingu autorystei įrodyti. Teismui nei viena šalis nepateikė autoriaus sukurto Prekių ženklų dizaino pavyzdžio bei apmokėjimo už atliktą darbą įrodymų. Nesant pakankamų įrodymų teismas šioje byloje nenustato kūrinio autoriaus ir autorių turtinių teisių savininko. Šios bylos išsprendimui minėto fakto nustatymas nereikalingas, kadangi atsakovo veiksmai neatitinka esminio reikalavimo atsakomybei pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą taikymui – nebuvo nustatyta, kad atsakovas kokiu nors būdu naudotų autoriaus kūrinį.
Dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo
31. Ieškovas taip pat įrodinėjo, jog atsakovo veiksmais buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.
32. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektas yra įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Ieškovo vertinimu, atsakovas, būdamas fiziniu asmeniu, turi būti laikomas ūkio subjektu, kadangi jis užsiima verslu. Ieškovas teigė, jog T. J. gyvenamosios vietos adresu buvo registruotos UAB „Lyderystės ugdymo centras“ ir UAB „Rodom“, tačiau jokių duomenų, kad atsakovas, kaip verslininkas, veiktų per šias įmones, neteikė. Atsakovas fakto nepripažino. Byloje nesurinkta pakankamai duomenų pripažinti, jog atsakovo veikla yra susijusi su šiomis įmonėmis. UAB „Agmas“ įregistruota 2017-02-13, vadovė ir akcininkė yra A. J.. A. J. yra vaizdinio prekės ženklo „PIZZA inn“ savininkė, prekės ženklo paraiška paduota 2017-03-02. Taip pat šiuo metu atsakovui priklauso 50 proc. UAB „Togri“ akcijų. Tai, kad atsakovas yra įmonės akcininkas, taip pat nėra pateikta duomenų apie atsakovo ir jo sutuoktinės turto atskyrimą, dėl ko UAB „Agmas“ akcijos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, leidžia teigti, kad atsakovas laikytinas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalies prasme.
33. Atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį kyla tuo atveju, kai asmenys veikia konkurencijos sąlygomis. Bylos duomenys rodo, jog pagrindinė atsakovo, kaip ūkio subjekto, veikla yra susijusi su prekių ir paslaugų teikimu, vykdant veiklą įmonėje, kuri su ieškovu yra sudariusi franšizės sutartį, pagal kurią taip pat turi teisę naudoti ir Prekių ženklus, teisę į kuriuos ieškovas gina šioje byloje. Nors UAB „Matesa“ ir UAB „Togri“ yra konkuruojančios įmonės, abi užsiima picerijų veikla, tačiau jos veikia kartu siekdamos didinti tų pačių prekės ženklų vertingumą, didinti poveikį klientų pritraukimui veikloje, kurioje naudojami tie patys Prekių ženklai. Sprendžiama, kad toje veiklos dalyje, kurią apima Franšizės sutartis, UAB „Matesa“ ir UAB „Togri“ nelaikytinos konkuruojančiomis įmonėmis.
34. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad įdėdamas kompiuteriniu šriftu užrašytus ieškovo prekių ženklų žymenis į savo socialinį tinklą bei sukurdamas nuorodą į internetinį puslapį, kuriame prekiaujama ieškovo gaminama pica, atsakovas turėjo tikslą konkuruoti bei atliko sąmoningus veiksmus, siekdamas pasinaudoti ieškovo reputacija bei klaidinti vartotojus.
35. Anksčiau šiame sprendime vertinant atsakovo veiksmus pagal Prekių ženklų įstatymą, buvo konstatuota, jog atsakovo veiksmai buvo teisėti. Nenustačius veiksmų neteisėtumo pagal Prekių ženklų įstatymą, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas atliko su prekių ženklų naudojimu susijusius neteisėtus veiksmus pagal Konkurencijos įstatymą.
Dėl reklamos
36. Ieškovas teigia, kad atsakovas tyčia sąmoningai naudoja Prekių ženklus reklamoje, siekdamas sukurti solidaus verslininko reputaciją. Ieškovas remiasi Konstitucinio Teismo nutarimais, kuriuose aiškinamos reklamos nuostatos, tačiau konkrečių teisinių šios ieškinio dalies pagrindų nenurodo. Įvertinus tai, kad skundžiamasi neteisėtu Prekių ženklų naudojimu reklamoje, atsakovo veiksmai vertinami pagal Reklamos įstatymo nuostatas.
37. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nurodo, kad reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo 22 straipsnis nurodo, kad reklaminės veiklos subjektai, išskyrus fizinius asmenis, pažeidę šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, jo veiksmų atitikimas Reklamos įstatymo reikalavimams nesvarstomas.
Dėl žalos reputacijai
38. Ieškovas pateikia argumentus, kad T. J. neteisėtai naudodamasis Prekių ženklais, daro neigiamą poveikį prekės ženklo reputacijai. Viena vertus, atsakovo neteisėti veiksmai šiuo teismo sprendimu nebuvo nustatyti, kita vertus, ieškovas su UAB „Togri“ pats yra sudaręs Franšizės sutartį. Šioje įmonėje atsakovui priklauso 50 proc. akcijų. Tokiais veiksmais ieškovas sąmoningai yra susiejęs savo vykdomą veiklą su atsakovu. Atsakovo reputacija ieškovui turėjo būti žinoma ir iki Franšizės sutarties sudarymo, kadangi šalis sieja ilgalaikis bendras verslas. Pagal Franšizės sutartį ieškovui mokamas didelis atlyginimas, todėl manytina, kad ieškovas, bendradarbiaudamas su atsakovu bei jo įmone patiria ne žalą, o naudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Ieškovas už ieškinio pareiškimą bei laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 782 Eur žyminio mokesčio, už ieškinio parengimą ieškovas sumokėjo 2 662 Eur, už pasirengimą teismo posėdžiui – 338,80 Eur už 2,8 val., už dubliko parengimą – 665,50 Eur. Ieškovo išlaidos neatlyginamos, nes ieškinys atmestas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Atsakovas už atsiliepimo ir tripliko parengimą turėjo 1 350 Eur išlaidų advokato pagalbai, už pasirengimą bylai ir atstovavimą 2018-12-06 teismo posėdyje – 150 Eur išlaidų. Atsakovo išlaidos pagrįstos, todėl priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu mažesnės nei 3 Eur, todėl nepriteisiamos.
Vadovaudamasis CPK 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui T. J. iš atsakovo UAB „Matesa“ 1 500 Eur atstovavimo išlaidų (tūkstantį penkis šimtus eurų).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė