Administracinė byla Nr. eA-2397-520/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00695-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 14.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus specialistai atliko planinį – teminį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – ir Taršos mokestis) šalinant atliekas Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąvartynas) apskaičiavimo teisingumo ir surašė 2017 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą Nr. 15861607 (toliau – ir Aktas). Patikrinimo metu specialistai nustatė, kad dalis atliekų buvo panaudotos atliekų sluoksniams perdengti ir Sąvartyno keliams įrengti. Specialistų nuomone, toks atliekų panaudojimo būdas buvo ne jų antrinis panaudojimas, o pašalinimas Sąvartyne. Dėl šių priežasčių atsakovas Akte konstatavo, kad pareiškėjas tariamai nuslėpė ir nedeklaravo 2 430,16 t atliekų pašalinimo Sąvartyne, todėl Taršos mokestis turi būti perskaičiuotas didesniu tarifu – 14 580,96 Eur. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 17-A-1272 atsakovui pateikė pastabas dėl Akto, kuriame nurodė, kad nesutinka su Akte padarytomis išvadomis, ir akcentavo, jog atliekų nešalino, o jas panaudojo taip, kaip tai yra numatyta Sąvartyno techniniame reglamente ir Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-Š.9-2/2014 (toliau – ir TIPK leidimas). Pareiškėjas nurodė, kad tokiu būdu inertines atliekas (plytų, betono ir kt. nuolaužos) naudojo nuo pat Sąvartyno eksploatacijos pradžios (2007 metų) ir atsakovas anksčiau tokį inertinių atliekų panaudojimo būdą buvo patvirtinęs surašydamas 2012 metų patikrinimo aktą Nr. 74, 2013 metų patikrinimo aktą Nr. 48, 2016 metų patikrinimo aktą Nr. 15572405 ir 2017 metų patikrinimo aktą Nr. 15861663. Pareiškėjas pažymėjo, kad panaudotų atliekų kiekiai nebuvo nuslėpti, jie buvo Atliekų tvarkymo apskaitoje ir metinėje apskaitos ataskaitoje. Be to, atliekų kiekiai, kurie nebuvo pašalinti, o panaudoti, buvo minusuoti iš pareiškėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktoje KIT717 ataskaitoje nurodytų Sąvartyne pašalintų atliekų kiekių. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo pastabas, dėl Akto nusprendė į jas neatsižvelgti bei Aktą patvirtinti, nurodydamas, kad atliekų sluoksniams perdengti ir keliams įrengti atliekų kiekiai buvo nuslėpti, nors anksčiau vykdyti planiniai patikrinimai turėjo visiškai kitą tikslą, minėto patikrinimo tikslas buvo nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai deklaravo šalinamų atliekų kiekius ir tinkamai apskaičiuoja Taršos mokestį. Atsakovas atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad TIPK leidimas laiku nebuvo pakeistas dėl klaidos, bei konstatavo, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko susitvarkyti privalomą dokumentaciją, nes apie Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus buvo paskelbta 2 metai iki jo įsigaliojimo. Specialistai netikrino, ar inertinės atliekos pašalintos, ar panaudotos atliekų sluoksniams perdengti, jie tik tikrino dokumentaciją. Pareiškėjas nurodė, kad panaudojęs inertines atliekas Sąvartynui perdengti ir keliams įrengti, tinkamai šį faktą deklaravo VMI pateikiamoje KIT717 ataskaitoje ir tinkamai apskaičiavo Taršos mokestį.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Sąvartyną eksploatuoja vadovaudamasis TIPK leidimu. TIPK leidime nurodyta, kad didžioji dalis atliekų tvarkoma naudojant D1 (išvertimas ant žemės ar po žeme) veiklą ir tokių atliekų didžiausias leidžiamas sutvarkyti metinis kiekis – 120 000 t. Kitos atliekos, tinkančios atliekoms perdengti ir keliams formuoti, pagal TIPK leidimą tvarkomos naudojant D1 (keliams formuoti, atliekoms perdengti) veiklą ir jų galima sutvarkyti iki 11 000 t per metus. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 69 punkte numatyta, kad atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, įskaitant įmones, kurios paruošia atliekas naudoti ar šalinti, privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą. Pareiškėjo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas (toliau – ir Techninis reglamentas) buvo patvirtintas 2014 m. lapkričio 6 d. ir jame nurodyta, kad atliekos, tinkančios atliekoms perdengti ir keliams formuoti, nėra šalinamos. Sąvartynui TIPK leidimas buvo išduotas prieš pradedant vykdyti veiklą, t. y. 2007 m. vasario 19 d., ir jis buvo keistas 2014 m. gruodžio 4 d. Pareiškėjas 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. 15-E-1121 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra) su paklausimu, ar dėl mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių įvedimo į eksploataciją reikia keisti TIPK leidimą. Agentūra 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (15.9)-A4-13410 paprašė patikslinti ir plačiau aprašyti pasikeitimus. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 15-E-1349 pateikė prašomą informaciją, tačiau Agentūra jokio atsakymo dėl TIPK leidimo pakeitimo nepateikė. Nesulaukęs atsakymo pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. pateikė paraišką TIPK leidimui pakeisti dėl minėtuose raštuose išdėstytų pasikeitimų ir dėl kitų priežasčių. Paraiškoje TIPK leidimui pakeisti jau buvo įrašyta atliekų naudojimo veikla toms atliekoms, kurios tinkamos atliekų sluoksniams perdengti ir keliams formuoti. Agentūra pateikusi pastabas, t. y. nurodė, kad reikalinga atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 5 d. pateikė naują paraišką TIPK leidimui gauti. Agentūra, gavusi paraišką, savo pastabas pateikė 2017 m. lapkričio 21 d. (t. y. per 52 darbo dienas nuo paraiškos gavimo). Pareiškėjui atsakius į pastabas ir pateikus patikslintą paraišką, Agentūra 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą ją priimti ir 2018 m. sausio 16 d. išdavė naują TIPK leidimą. Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai vykdė TIPK leidimo ir Techninio reglamento reikalavimus, nes atsakovo 2012 metų patikrinimo akte Nr. 74, 2013 metų patikrinimo akte Nr. 48, 2016 metų patikrinimo akte Nr. 15572405, 2017 metų patikrinimo akte Nr. 15861663 buvo fiksuota, kad inertinės atliekos (plytų, betono ir kt. nuolaužos) laikomos atskirai Sąvartyno kaupe ir naudojamos keliui jame formuoti, t. y. pretenzijų dėl tokių atliekų panaudojimo būdo teisėtumo atsakovo specialistai pareiškėjui anksčiau neturėjo bei pripažino, jog panaudoti atliekų kiekiai buvo tinkamai deklaruoti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Taršos mokestis buvo apskaičiuotas ir sumokėtas pagal 2017 m. vasario 10 d. pateiktą metinę atliekų tvarkymo ataskaitą, iš jos minusavus deklaruotus atliekų kiekius, kurie buvo panaudoti Sąvartyno atliekų sluoksniams perdengti ir keliams formuoti. Panaudotų atliekų kiekiai nebuvo nuslėpti, jie nurodyti Atliekų tvarkymo apskaitoje ir metinėje apskaitos ataskaitoje, o atliekų kiekiai, kurie buvo ne pašalinti, o panaudoti, buvo minusuoti iš pareiškėjo VMI pateikiamoje KIT717 ataskaitoje nurodytų Sąvartyne pašalintų atliekų kiekių.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Akte padarytos išvados neatitiko faktinės situacijos, nes pareiškėjas jam priskirtų atliekų nepašalino Sąvartyne, o jas panaudojo Sąvartynui perdengti ir keliams įrengti. Atsakovo specialistai netyrė, ar pareiškėjo teiginiai dėl faktinio atliekų panaudojimo buvo pagrįsti ar nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumui visiškai reikšmės neturėjo tas faktas, kad tokiai veiklai dėl atsakingų valstybės institucijų neveikimo nebuvo padaryti atitinkami TIPK leidimo pakeitimai. Tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjas vykdė veiklą, kuriai TIPK leidimas nebuvo pakeistas, tai būtų visiškai kitas pažeidimas, nei dabar inkriminuojamas pareiškėjui, ir tai nekeičia situacijos, kad statybinės ir inertinės atliekos buvo faktiškai panaudotos Sąvartyne. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui tvirtinant, jog atliekų panaudojimo Sąvartyne veiklą pareiškėjas vykdė neturėdamas tinkamai pakeisto TIPK leidimo, jis tokiai veiklai pritarė nuo 2012 metų patikrinimo aktuose nefiksuodamas pažeidimų. Pareiškėjo nuomone, anksčiau teisėta pripažinta veikla, kuri vykdoma tokiomis pat sąlygomis, dabar buvo pripažinta neteisėta, taip pažeidžiant teisėtų lūkesčių viešajame administravime principą. Pareiškėjo teigimu, jis inertinių atliekų panaudojimo Sąvartyne neslėpė, veiklą tinkamai deklaravo. Šiuo atveju atsakovas konstatuodamas netinkamą Taršos mokesčio apskaičiavimą turėjo tinkamai suformuluoti patį kaltinimą, t. y. atskleisti neteisėtus veiksmus, tačiau pareiškėjas negalėjo nuslėpti to, kas buvo oficialiai deklaruota. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl turėjo būti panaikintas.
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Departamento pareigūnams 2017 m. lapkričio 24 d. atlikus pareiškėjo planinį patikrinimą, nustatyta, jog Sąvartyne vykdomas nepavojingų atliekų šalinimas bei statybinių medžiagų, turinčių asbesto, šalinimas atskiroje sekcijoje. Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus 2014 m. gruodžio 4 d. priimtu sprendimu Sąvartynui išduotas 2007 m. vasario 19 d. TIPK leidimas Nr. 73 buvo pakeistas TIPK leidimu Nr. T-Š 9-2/2014, kuriame pakeistos 37 ir 38 lentelės į 13 ir 14 lenteles, Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas. TIPK leidime, 14 lentelėje nurodytos visos (iš jų ir keliams formuoti ir atliekų sluoksniams perdengti skirtos atliekos) Sąvartyne leidžiamos šalinti atliekos Dl šalinimo veiklos kodu (išvertimas ant žemės ar po žeme). Atsakovas pažymėjo, kad patikrinimo metu pareiškėjas pateikė 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. 17-E-1044 „Dėl atliekų panaudojimo“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas 2016 metais ir pakartotinai 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė paraišką Agentūrai TIPK leidimui pakeisti. Joje planavo atliekų šalinimo veiklą (D1 – išvertimas ant žemės ar po žeme) pakeisti į atliekų naudojimo veiklą (R10 – apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę) atliekoms, skirtoms keliams formuoti ir atliekų sluoksniams perdengti, tačiau pakeisto TIPK leidimo 2017 m. gruodžio 31 d. neturėjo. Mokesčio už Sąvartyne šalinamas atliekas deklaracija pareiškėjo buvo pateikta 2017 m. vasario 10 d. pagal metinę atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitą, neįskaičiuojant atliekų sluoksniams perdengti ir keliams formuoti panaudoto atliekų kiekio.
7. Atsakovas nustatė, kad 2016 metais pagal atliekų tvarkymo apskaitą ir metinę atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitą Sąvartyne pašalinta 74 897,858 t nepavojingų atliekų ir Sąvartyno atskiroje sekcijoje pašalinta 1 480,380 t asbesto atliekų. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal pareiškėjo vedamą atliekų apskaitą ir pateiktą metinę atliekų apskaitos ataskaitą Sąvartyne 2016 metais pašalinti atliekų kiekiai nesutampa su Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje KIT717 už 2016 metus pateiktais kiekiais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. D1-770 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamoms atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktą, mokestis didesniu tarifu už nuslėptą sąvartyne pašalintų atliekų kiekį apskaičiuojamas taip: MNUS = QNUS x T x 2, MNUS – mokamas mokestis didesniu tarifu už nuslėptą sąvartyne pašalintų atliekų kiekį, Eur; QNUS – nuslėptas sąvartyne pašalintų atitinkamos rūšies atliekų kiekis (t), kurį mokesčio mokėtojas pašalino sąvartyne per mokestinį laikotarpį ir nedeklaravo ar deklaravo pradėjus patikrinimą; T – mokesčio tarifas, nurodytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 priedėlyje (Eur / t). Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui buvo apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą Sąvartyne šalinamoms atliekoms didesniu tarifu pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas: už nuslėptą Sąvartyne pašalintų atliekų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 7 priedėlyje, ir koeficiento 2. Patikrinimo metu apskaičiuotas mokesčio už aplinkos teršimą Sąvartyne šalinamoms atliekoms už 2016 metus dydis – 4 580,96 Eur. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kadangi Sąvartyne 2016 metais pašalinti atliekų kiekiai nesutapo su Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje KIT717 už 2016 metus pateiktais kiekiais, todėl vadovaujantis minėto įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi ir 9 straipsnio 4 dalies 4 punktu, už nuslėptus ir nedeklaruotus Sąvartyne pašalintų atliekų kiekius apskaičiuotas 14 580,96 Eur mokestis didesniu tarifu.
8. Atsakovas paaiškino, kad Departamento atlikto planinio – teminio patikrinimo dėl Taršos mokesčio tikslas buvo patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčiai už aplinkos teršimą Sąvartyne šalinamų atliekų. Šis mokestis pradėtas taikyti nuo 2016 m. sausio 1 d., įsigaliojus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimams. Nors pareiškėjas teigė, kad Departamentas anksčiau atliktuose patikrinimuose „pretenzijų dėl tokių atliekų panaudojimo būdo teisėtumo pareiškėjai anksčiau neturėjo“, tačiau atsakovas pažymėjo, kad visų pareiškėjo nurodytų patikrinimų tikslai buvo skirtingi, todėl ir buvo tikrinamos skirtingos sritys. Atsakingi pareiškėjo darbuotojai ne kartą buvo bausti administracinėmis nuobaudomis dėl netinkamo apskaitos tvarkymo.
9. Atsakovas nurodė, kad TIPK leidime nurodyta šalinimo veikla – Dl svarbi tuo atveju, kai nuo 2016 metų įvedus sąvartyne šalinamų atliekų mokestį, jis skaičiuojamas pagal faktiškai pašalintą atliekų kiekį. Pagal Departamento turimą informaciją, pareiškėjas tik 2017 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą Agentūrai, kuriame prašė „ištaisyti techninę klaidą“ ir vietoje atliekų šalinimo veiklos kodo Dl, įrašyti atliekų naudojimo kodą R10 atliekoms, kurios yra skirtos keliams formuoti, atliekoms perdengti. Tačiau Agentūra atsisakė tai padaryti, vadovaudamasi tuo, kad TIPK leidimas buvo išduotas pagal pačio pareiškėjo užpildytą paraišką TIPK leidimui gauti, kurios duomenų tikslumas, be kita ko, buvo patvirtinamas įstaigos vadovo pasirašyta Deklaracija prie paraiškos, kad paraiškoje patvirtinta informacija teisinga, tiksli ir visa. Todėl keisti TIPK leidimą galima tik pagal naują paraišką. Atsakovo nuomone, pareiškėjas elgėsi nekorektiškai, teigdamas, kad „dėl atsakingų valstybės institucijų neveikimo nebuvo padaryti atitinkami TIPK leidimo pakeitimai“. Apie nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį mokestį už sąvartyne šalinamas atliekas buvo paskelbta Teisės aktų registre 2014 m. gruodžio 1 d., todėl iki jo įsigaliojimo 2016 m. sausio 1 d. pareiškėjas turėjo 2 metus ne tik susipažinti su būsimomis mokestinėmis naujovėmis, bet ir tam pasiruošti, t. y. teikti paraiškas, kad TIPK leidimas būtų pakoreguotas ir tinkamai pildoma atliekų apskaita. Departamentas, atlikdamas patikrinimą, vadovavosi Atliekų tvarkymo apskaitoje ir metinėje apskaitos atskaitoje nurodytais sąvartyne šalinamų atliekų kiekiais. Už apskaitoje esančių duomenų tikslumą atsakingas mokesčių mokėtojas, t. y. pareiškėjas, kuris turėjo laiku imtis reikiamų priemonių, kad jo turimi leidimai ir kiti dokumentai atitiktų reikalaujamus teisės aktus ir būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl vykdomos veiklos.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į skundą nurodė, kad šioje byloje neskundžiamas joks centrinio mokesčių administratoriaus aktas ar veiksmas, nereiškiamas joks materialusis reikalavimas VMI bei nagrinėjami klausimai nėra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens kompetencija, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsniu, prašė teismo pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų VMI, kadangi bylos išsprendimas neturės įtakos VMI teisėms ar pareigoms.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro skundą atmetė.
12. Teismas nustatė, jog Sąvartyno 2014 m. lapkričio 6 d. Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane buvo numatyta, kad inertinės atliekos šalinamos D1 būdu pritaikant jų savybes Sąvartyno keliams formuoti, atliekų sluoksniams perdengti, tačiau pareiškėjo skunde nurodoma, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra patvirtintas 2014 m. lapkričio 6 d. ir jame nurodyta, kad atliekos, tinkančios atliekoms perdengti ir keliams formuoti, nėra šalinamos.
13. Teismas nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. nepakito Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas toks prioritetų eiliškumas: 1) prevencija; 2) paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotinai naudoti; 3) perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti; 4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti; 5) šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas. Tačiau po 2016 m. sausio 1 d. pareiškėjui neturint TIPK leidimo, numatančio ginčui aktualių atliekų (pažymėtų kodais – 17 01 07, 17 01 03, 17 03 02, 17 05 04, 17 09 04, 19 08 02, 10 13 11, 20 02 02, 20 03 03) apdorojimą žemėje, naudingą žemės ūkiui ar gerinantį aplinkos būklę (R10), atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų laikymasis negali būti laikytinas lengvata, atleidžiančia nuo 2016 m. sausio 1 d. atsiradusios prievolės mokėti mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo išsakytų argumentų visetas nepaneigė faktinio ginčui aktualių atliekų pašalinimo, pritaikant jų savybes keliams formuoti, atliekoms perdengti, ar laikyti.
14. Teismas, aiškindamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio nuostatų laikymąsi šioje administracinėje byloje, vadovavosi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi. Teismas nurodė, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, jog mokestis už aplinkos teršimą taikant tarifą apskaičiuojamas nuslėptą sąvartyne pašalintų atliekų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 7 priedėlyje, ir koeficiento 2. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl minėto priedėlyje nurodyto tarifo taikymo ir tai, kad negalima nuslėpti to, kas buvo oficialiai deklaruota, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-892-143/2015 pažymima, jog nors Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (jo 2 straipsnyje) iš tikrųjų nėra pateikta nuslėptų teršalų sąvoka, tačiau sisteminiu šio įstatymo straipsnių aiškinimo būdu galima daryti išvadą, jog mokesčio už aplinkos teršimą nedeklaravimas ir jo nesumokėjimas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku (ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos) būtent ir yra apmokestinamųjų gaminių bei pakuotės nuslėpimas šio įstatymo 9 straipsnio nuostatų taikymo prasme. Teismo vertinimu, toks apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės sampratos aiškinimas buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-928/2005 ir juo buvo naudojamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2042/2013, t. y. toks šios sampratos aiškinimas buvo taikomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje.
15. Teismas įvertino ir pareiškėjo atstovo pasisakymą teismo posėdyje, kad 2016 m. pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą su prašymu pakeisti TIPK leidimą ir 2018 metais buvo išduotas TIPK leidimas, nors pareiškėjo skunde buvo nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. pateikė paraišką TIPK leidimui pakeisti dėl raštuose išdėstytų pasikeitimų ir dėl kitų priežasčių. Paraiškoje TIPK leidimui pakeisti jau buvo įrašyta atliekų naudojimo veikla toms atliekoms, kurios tinkamos atliekų sluoksniams perdengti ir keliams formuoti.
16. Teismas nustatė, kad Agentūros 2016 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. (28.1)-A4-8903 nurodyta, jog 2015 m. spalio 27 d. pareiškėjas raštu Nr. 15-E-1121 kreipėsi į Agentūrą su paklausimu, ar dėl mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių įvedimo į eksploataciją reikia keisti TIPK leidimą. Pareiškėjo 2015 m. gruodžio 22 d. rašte Agentūrai nurodyta, kad pareiškėjas tikslina šią informaciją: 1) dėl atvirkštinės ozmozės filtrato valymo įrenginių; 2) dėl Šiaulių regiono komunalinių atliekų mechaninių biologinių apdorojimo (MBA) įrenginių. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 17-E-824 nurodė, kad jis 2016 m. gegužės 30 d. pateikė paraišką TIPK leidimui Nr. T-Š.9-2/2014 pakeisti, kurią Agentūra grąžino patikslinti. Paraiška TIPK leidimui Nr. T-Š.9-2/2014 pakeisti Agentūros antrąkart grąžinta patikslinti ir teikta paraiška TIPK leidimui pakeisti buvo dėl: 1) Šiaulių miesto nuotekų valykloje susidariusio ir pūdyto bei džiovinto dumblo panaudojimo Sąvartyno šlaitams apželdinti; 2) 2011 metų TIPK leidimo pakeitime įtrauktos papildomos sąlygos panaikinimo; 3) 2014 metų TIPK leidimo pakeitime įtrauktos sąlygos panaikinimo (kasmet iki gruodžio 1 d. koreguoti 38 lentelę peržiūrint priimamas atliekas pagal atliekų priėmimo kriterijus (įvertinti ir taikyti šių atliekų alternatyvius būdus); 4) 2014 metų TIPK leidimo pakeitime įtrauktos sąlygos pakeitimo (pasibaigus ketvirčiui iki kiekvieno sekančio mėnesio 15 dienos, Departamentui pateikti į Sąvartyną patenkančių atliekų mažinimo plano ataskaitą). Teismo vertinimu, iš aptartų dokumentų viseto nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjas ginčui aktualiu mokestiniu laikotarpiu (2016 metais) inicijavo būtent TIPK leidimo 12 ir 13 lentelių pakeitimus, susijusius su leidžiamų šalinti (D1) / naudoti (R10) atliekų veiklos kodų ir pavadinimų pakeitimais.
17. Teismas konstatavo, kad Departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės 2017 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. 15861607 apskaičiuotas ir Sprendimu patvirtintas pareiškėjo mokestinės prievolės dydis buvo nustatytas taikant imperatyviąsias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas dėl nuslėptų Sąvartyne pašalintų atliekų kiekio ir tarifo nustatymo, todėl skundą atmetė.
III.
18. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas nurodo, kad sistemiškai aiškinant teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą, ūkinę veiklą, susijusią su atliekų tvarkymu, bei mokesčių už aplinkos teršimą mokėjimą, akivaizdu, kad šiais teisės aktais saugomas visuomeninis gėris yra Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinė teisė į sveiką ir saugią aplinką, todėl turėjo būti vertinama, ar skundžiamas individualus administracinis aktas atitinka konstitucinio proporcingumo principo reikalavimus.
20. Pareiškėjas pažymi, kad tiek teikdamas pastabas dėl ginčijamo akto, tiek nagrinėjant bylą teisme jis akcentavo, jog inertines atliekas tvarkė laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir vadovaudamasis TIPK leidimu. Tai, kad pareiškėjas inertines atliekas naudojo Sąvartynui perdengti ir keliams įrengti, patvirtina administracinėje byloje surinkti įrodymai bei tokį veiklos teisėtumą patvirtino ir atsakovo 2012 metų patikrinimo aktas Nr. 74, 2013 metų patikrinimo aktas Nr. 48, 2016 metų patikrinimo aktas Nr. 15572405 ir 2017 metų patikrinimo aktas Nr. 15861663, kuriuose užfiksuota, kad inertinės atliekos (plytų, betono ir kt. nuolaužos) laikomos atskirai Sąvartyno kaupe ir naudojamos keliui jame formuoti. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad pretenzijų dėl tokių atliekų panaudojimo būdo teisėtumo atsakovo specialistai pareiškėjui anksčiau neturėjo, o taip panaudotus atliekų kiekius pripažino ir tinkamai deklaruotus.
21. Pareiškėjo nuomone, inertinių atliekų panaudojimas Sąvartynui perdengti ir keliams įrengti yra atliekų naudojimo, o ne šalinimo veikla, kuri yra ekonomiškai skatinama, jai netaikant mokesčio už aplinkos teršimą (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 str. 2 d.). Nors teismas nustatė, kad atliekų šalinimas ir naudojimas yra skirtingos veiklos ir jos žymimos atskirais kodais: šalinimo veikla kodu – D1, o naudojimo veikla kodu – R10, tačiau, pareiškėjo teigimu, skirtingo kodo (D1 ar R10) įrašymas TIPK leidime vykdomos veiklos turinio nepakeičia, nes veikla lieka tokia pati, kokia ir buvo, ir ja yra siekiama panaudoti atliekas, o ne jas pašalinti.
22. Pareiškėjas, dėstydamas faktines aplinkybes dėl Sąvartynui TIPK leidimo išdavimo ir pakeitimo, konstatuoja, kad tokia situacija, kai TIPK leidimą išduodanti institucija per įstatymo nustatytą laiko tarpą nepateikia paaiškinimo dėl pareiškėjo turimo TIPK leidimo (ne) pakeitimo, turi būti vertinama pareiškėjo naudai, nes priešingu atveju būtų pažeistas dar vienas viešojo administravimo principas, t. y. teisėtų lūkesčių principas.
23. Pareiškėjo teigimu, teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo konkrečiu atveju negali būti taikoma, nes iš esmės skiriasi administracinių bylų ratio decidenci (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Kadangi dvigubo mokesčio baudos taikymo tikslas yra nubausti piktnaudžiaujantį mokesčio mokėtoją, o šiuo atveju ginčas yra kilęs ne dėl to, ar buvo tinkamai vedama atliekų apskaita ir ar pareiškėjas pašalino daugiau atliekų nei deklaravo, o dėl to, ar pareiškėjo panaudotos atliekos yra laikytinos panaudotomis ar pašalintomis ir ar už tokiu būdu panaudotas (pašalintas) atliekas reikia mokėti taršos mokestį. Pareiškėjo nuomone, jo veiksmų VMI pateikiamoje KIT717 ataskaitoje nurodant Sąvartyne pašalintų atliekų kiekį iš jų minusavus ir deklaravus inertines atliekas, kurios buvo panaudotos Sąvartyne, negalima vertinti kaip pareiškėjo tyčinių veiksmų nuslepiant taršos mokesčiui teisingai apskaičiuoti būtinus duomenis.
24. Pareiškėjo vertinimu, nedeklaruodamas atliekų kiekių, kurie de facto (iš tikrųjų) buvo panaudoti, o ne pašalinti Sąvartyne, jis nepažeidė įstatymo saugomų interesų, todėl jam negali atsirasti neigiamos pasekmės, numatytos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje.
25. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas, pakartodamas atsiliepime į skundą nurodytas faktines aplinkybes, papildomai pažymi, kad Departamentas, atlikdamas patikrinimą, vadovavosi Atliekų tvarkymo apskaitoje ir metinėje apskaitos atskaitoje nurodytais Sąvartyne šalinamų atliekų kiekiais. Už apskaitoje esančių duomenų tikslumą yra atsakingas mokesčių mokėtojas, t. y. pareiškėjas. Akte tinkamai konstatuota ir skundžiamu sprendimu patvirtinta, kad pagal pareiškėjo vedamą atliekų apskaitą ir pateiktą metinę atliekų apskaitos ataskaitą Sąvartyne 2016 metais pašalinti atliekų kiekai nesutampa su Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje KIT717 už 2016 metus pateiktais kiekiais.
27. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 5 dalies ir Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatų taikymo, pažymi, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje numatyta, jog atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas, be to, nebaigtinį atliekų šalinimo sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Atsakovas, iš esmės sutikdamas su teismo sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu ir faktinių aplinkybių vertinimu, nurodo, kad vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, kuris nurodo, kad mokesčiai turi būti mokami už Sąvartyne šalinamas atliekas, 8 straipsnio 6 punktu, kuris teigia, kad už apskaitą yra atsakingas mokesčių mokėtojas, mano, jog nėra teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimo.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pašalinti jį iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, kadangi bylos išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ar pareigoms
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2018 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktas Nr. 15861607, pagrįstumo ir teisėtumo.
30. 2017 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. 15861607 buvo nustatyta, kad pagal pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vedamą atliekų apskaitą ir pateiktą metinę atliekų apskaitos ataskaitą Sąvartyne 2016 metais pašalinti atliekų kiekiai nesutampa su Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje KIT717 už 2016 metus pateiktais kiekiais, ir vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi ir 9 straipsnio 4 dalies 4 punktu pareiškėjui Sąvartyne šalinamoms atliekoms buvo apskaičiuotas Taršos mokestis didesniu tarifu (taikytas koeficientas 2 ir nustatytas 14 580,96 Eur mokestis). Akte nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Taršos mokestis apskaičiuotas didesniu tarifu už nuslėpus ir nedeklaruotus Sąvartyne pašalintų atliekų kiekius.
31. Iš pareiškėjo skundo ir byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas nedeklaravo faktiškai panaudotų inertinių atliekų (plytų, betono ir kt. nuolaužų) kiekio atliekų sluoksnių perdengimams ir Sąvartyno keliams formuoti, laikydamasis nuostatos, jog šių atliekų nešalino, o jas panaudojo, kaip tai numatyta TIPK leidime bei Techniniame reglamente. Be to, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jis jokių duomenų nenuslėpė, juos deklaravo, t. y. nėra neteisėtų veiksmų.
32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų nepripažino pagrįstais, nes nustatė, jog po 2016 m. sausio 1 d. pareiškėjui neturint TIPK leidimo, numatančio ginčui aktualių atliekų (17 01 07, 17 01 03, 17 03 02, 17 05 04, 17 09 04, 19 08 02, 10 13 11, 20 02 02, 20 03 03) apdorojimą žemėje, naudingą žemės ūkiui ar gerinantį aplinkos būklę (R10), atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų laikymasis negali būti laikytinas lengvata, atleidžiančia nuo 2016 m. sausio 1 d. atsiradusios prievolės mokėti mokestį už aplinkos teršimą Sąvartyne šalinamomis atliekomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad TIPK leidimo 13 lentelėje numatoma, jog atliekų naudojimo veiklos kodas R10 (apdorojimas žemės, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę) taikytinas iki 2015 m. sausio 1 d. miesto buitinių nuotekų valymo dumblui (19 05 05), tačiau nenumatyti kiti, ginčui aktualūs atliekų kodai (17 01 07, 17 01 03, 17 03 02, 17 05 04, 17 09 04, 19 08 02, 10 13 11, 20 02 02, 20 03 03). Šie kodai (17 01 07, 17 01 03, 17 03 02, 17 05 04, 17 09 04, 19 08 02, 10 13 11, 20 02 02, 20 03 03) priskirtini TIPK leidimo 14 lentelei „Leidžiamos šalinti atliekos“ (D1 – keliams formuoti, atliekoms perdengti). Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas, nedeklaruodamas pašalintų atliekų, nuslėpė Sąvartyne pašalintas atliekas, todėl Taršos mokestis pagrįstai ir teisėtai buvo apskaičiuotas padidintu tarifu.
33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai. Mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis moka sąvartyno operatorius (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 str. 4 d.). Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą. Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 str. 6 d.). Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį sąvartyne pašalintų atliekų kiekį. Už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų ir ar apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 3 d.). Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punktą už nuslėptą sąvartyne pašalintų atliekų kiekį mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojama taikant didesnį tarifą (nuslėptą sąvartyne pašalintų atliekų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 7 priedėlyje, ir koeficiento 2).
34. Nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančioje Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad sąvartyne šalinamos atliekos – nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas; inertinių atliekų sąvartyne šalinamos atliekos ir nepavojingųjų atliekų sąvartyno atskirose sekcijose šalinamos asbesto atliekos; pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, kurios pagal šio įstatymo 7 priedėlį yra mokesčio už aplinkos teršimą objektas.
35. Atsižvelgiant į pareiškėjo turimą TIPK leidimą, byloje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas ginčo atliekas 2016 metais šalino, t. y. vykdė jų šalinimo veiklą, o ne atliekų panaudojimo veiklą. Pareiškėjas 2016 metais ir 2017 m. vasario 10 d. teikdamas deklaraciją neturėjo TIPK leidimo pakeitimo, kuriame atliekų, skirtų keliui formuoti ir atliekų sluoksniams perdengti, šalinimo veikla D1 (išvertimas ant žemės ar po žeme) būtų pakeista į atliekų naudojimo veiklą R10 (apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai, prašydamas ištaisyti techninę klaidą ir vietoj atliekų šalinimo veiklos kodo D1 įrašyti atliekų naudojimo kodą R atliekoms, skirtoms keliams formuoti, atliekoms perdengti (atsakyta pareiškėjui 2017 m. lapkričio 21 d., nurodant, kad TIPK leidime nėra techninės klaidos).
36. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo nurodomus dokumentus, kuriais buvo grindžiami argumentai, jog TIPK leidimas iki 2016 metų ir 2016 metais nebuvo pakeistas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), ir nustatė, jog pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu mokestiniu laikotarpiu (2016 metais) inicijavo būtent TIPK leidimo 12 ir13 lentelių pakeitimus, susijusius su leidžiamų šalinti (D1) / naudoti (R10) atliekų veiklos kodų ir pavadinimų pakeitimais. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių bylos įrodymais pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu kreipėsi būtent dėl TIPK leidimo 12 ir13 lentelių pakeitimų.
37. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus darytina išvada, kad šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo bylos įrodymais bei teisės aktų normomis pagrįstos išvados, kad pareiškėjas už 2016 metus turėjo mokėti Taršos mokestį (7 290,48 Eur).
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad laiku nedeklaruotas apmokestinamųjų gaminių kiekis ir atitinkamai mokesčio nesumokėjimas gali būti vertinami kaip apmokestinamųjų gaminių nuslėpimas, tačiau Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimą didesniu tarifu, nuostatoms taikyti, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo faktui konstatuoti, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo; tokias aplinkybes patvirtintų inter alia (be kita ko) apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan. (žr. 2015 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015). Tokios pat pozicijos, taikant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, laikomasi ir kitose administracinėse bylose, sprendžiant klausimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą apmokėjimo padidintu tarifu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1422-525/2018; 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-431-822/2019).
39. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas sąmoningai nuslėpė Sąvartyne pašalintų atliekų kiekį, t. y. nedeklaravo pašalinto atliekų kiekio, siekdamas tyčia išvengti mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimo ir turėti mokestinės naudos. Pagal bylos duomenis pareiškėjas nurodė ginčo atliekų kiekį, atsakovui apie tai buvo žinoma, o tai, kad pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog neturi mokėti mokesčio už šias pašalintas atliekas dėl to, jog jas panaudojo Sąvartyno keliams tiesti ir atliekų perdangoms, negali būti vertinama kaip pašalintų atliekų nuslėpimas ir taikoma sankcija. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas apgaulingai tvarkė apskaitą ar jos iš viso netvarkė, klastojo dokumentus, neteikė atsakovui informacijos ir kt., sąmoningai siekė nevykdyti teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pritaikyta sankcija negali būti pripažinta kaip atitinkanti teisingumo, proporcinga bei protingumo kriterijus.
40. Apibendrinant pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai nurodė pareiškėjui sumokėti 7 290,48 Eur mokestį už aplinkos teršimą Sąvartyne šalinamomis atliekomis, tačiau be teisėto pagrindo taikė sankciją – padidintą tarifą (koeficientą 2), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. atsakovo Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiami, nurodant, kad pareiškėjas turi sumokėti 7 290,48 Eur už aplinkos teršimą pašalintomis atliekomis.
41. Pareiškėjas už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinį skundą – 11,25 Eur. Atsižvelgus į tai, kad skundas ir apeliacinis skundas iš dalies patenkinti, pareiškėjui iš atsakovo teisių perėmėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteistina 16,88 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).
42. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti 2 541 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, t. y. už apeliacinio skundo parengimą. Nagrinėjant šį prašymą nustatyta, kad apeliacinį skundą parengė ir padavė pareiškėjo advokatas. Advokatui sumokėta 19 965 Eur, iš kurių, pareiškėjo teigimu, 2 541 Eur už apeliacinio skundo parengimą.
43. Sprendžiant pareiškėjo prašymą vadovaujamasi ABTĮ 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.
44. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).
45. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl maksimalaus priteistino advokato darbo užmokesčio, atsižvelgia į 2017 metų IV ketvirtyje (2018 m. birželio 29 d. pareiškėjas padavė apeliacinį skundą) buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis 2017 metų IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 884,8 Eur. Apeliacinio skundo parengimo metu pagal Rekomendacijų 8.10 punktą (taikomas koeficientas 1,7, nes advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme) maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą buvo 1 504,16 Eur (1,7 x 884,8 Eur).
46. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo teisių perėmėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteistina 752,08 Eur už apeliacinio skundo parengimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, nurodant, kad pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras turi sumokėti 7 290,48 Eur (septynis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt eurų ir 48 centus) už aplinkos teršimą pašalintomis atliekomis.
Kitą skundo dalį atmesti.“
Pareiškėjui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 16,88 Eur (šešiolika eurų ir 88 centus) žyminio mokesčio, 752,08 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 8 centus) už apeliacinio skundo parengimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė