Civilinė byla Nr. e2-2602-658/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00974-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinius atsakovei viešajai įstaigai Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovės UAB „Statybų kodas“ procesinių dokumentų esmė

1. Ieškovė UAB „Statybų kodas“ (toliau – ieškovė 1) kreipėsi į teismą ieškiniu (CBP-32050) prašydama: 1) įpareigoti atsakovę nutraukti „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimo“ procedūras; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog atsakovė supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 189015. Ieškovė 1 pateikė pretenzijas dėl neteisėto naujų reikalavimų nustatymo langų restauracijai ir neišviešinto susitikimo su tiekėjais, kurie paaiškėjo iš atsakovės 2017 m. liepos 20 d. atsakymų į klausimus ir dėl 2017 m. liepos 28 d. atsakymų į klausimus. Atsakovė ieškovės pretenzijas atsisakė nagrinėti dėl praleisto pretenzijų pateikimo termino.
3. Ieškovė 1 teigia, kad perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir VPĮ 27 straipsnio 6 dalį, nes po vykusių su tiekėjais susitikimų nebuvo surašyti protokolai arba protokolai surašyti, bet nepateikti visiems tiekėjams, todėl susitikimuose nedalyvavusiems tiekėjams nebuvo suteikta visa su pirkimu susijusi informacija, o dalyvavę susitikimuose tiekėjai įgijo pranašumą prieš tuos tiekėjus, kurie juose nedalyvavo. Aiškindama Pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija pakeitė techninės specifikacijos reikalavimus, nustatė naują langų restauravimo darbų apimtį ir tokiu būdu nesilaikė pirkimo sąlygų keitimui keliamų reikalavimų ir pažeidė skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principus.
4. Ieškovės 1 nuomone, atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti pretenzijų reikalavimus, tokiu būdu paneigdama privalomą viešuosiuose pirkimuose ikiteisminę ginčų nagrinėjimo stadiją ir apribodama ieškovės 1 teisę į galimai pažeistų teisių gynybą. Be to, atsakovė neatsakė į klausimus arba nepateikė aiškių ir tikslių atsakymų į juos, todėl ieškovei 1 nebuvo sudarytos galimybės pateikti konkurencingą pasiūlymą pagal teisėtas sąlygas. Atsakovė atsakymuose į klausimus nepagrindė Pirkimo sąlygų 3.2.1 punkto 1 dalies ir 3.2.2-3.2.4 punktų neįprastai aukštų kvalifikacinių reikalavimų, nes šiuose reikalavimuose nurodyta religinė paskirtis dirbtinai riboja konkurenciją ir pašalina iš pirkimo procedūros tiekėjus, kurie geba įvykdyti pirkimo sutartį. Atsakovė, rašte atsakydama į klausimus, taip pat neteisėtai pakeitė Pirkimo sąlygas ir tai lėmė praplėstą potencialių tiekėjų ratą. Atsakovė nepagrindė specialistų kvalifikacijai suteikiamo lyginamojo svorio, nepateikė jo apskaičiavimo, todėl negalima įsitikinti ekonominio naudingumo vertinimo tvarkos susietumu su pirkimo objektu. Taip pažeidžiami skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, užkertamas kelias tiekėjams ginti galimai pažeistas teises.
5. Dublike (DOK-35374) ieškovė 1 papildomai nurodė, jog atsakovė nenurodė dėl kokių priežasčių ieškovės 1 pretenzijos dalis dėl pirkimo objekto apžiūros nenagrinėta. Atsakovė iki pasiūlymų pateikimo termino nepagrįstai nesuteikė informacijos apie galimai vykdytą objekto apžiūrą ir dėl to apribojo ieškovės 1 galimai pažeistų teisių gynybą. Atsiliepime atsakovė komentuoja kitus, nei pretenzijoje ir ieškinyje nurodytus langų restauravimo aspektus ir nepasisako dėl ieškovės 1 konkrečiai ginčijamo aspekto – atsakymu į klausimą nustatyto naujo reikalavimo keičiamų stiklų storiui.
6. Taip pat atsakovė nevykdė prievolės teikti atsakymus į tiekėjų užduotus klausimus. Perkančioji organizacija turi pareigą pagrįsti specifinius reikalavimus ir tiekėjams pateikus atitinkamus prašymus pirkimo procedūrų metu, o ne tik teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo objektu tapo ne vieno kvalifikacinio reikalavimo nustatymas, kuriuo siekiama įsitikinti, kad pirkimo dalyvis yra įvykdęs vieną panašią sutartį, tačiau atskiri specifiniai kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. specifinių reikalavimų su religine paskirtimi nustatymas tik vienam iš daugelio specialistų ir ūkio subjektui. Pažymi, kad kultūros paveldo specialistai yra atestuojami ir specializuojasi pagal veiklos rūšį, o ne pagal pastatų paskirtį, t. y. atskirų kultūros paveldo specialistų pasitelkimą lemia pačiame pastate esantys konkretūs restauruotini objektai. Be to, kai projektavimas vykdomas dviem etapais, techniniame projekte yra nustatomi būsimų darbų sprendiniai, o darbo projekte jie tik detalizuojami. Techninis projektas darbo projekto rengimo metu taisomas tik tais atvejais, kai nustatomi neatitikimai faktinei situacijai, o ne įgyvendinant darbo projekto sprendinius.
7. Ieškovė 1 nurodo, kad pretenzijos ir ieškinys pateikti nepažeidžiant VPĮ nurodytų terminų. Ieškovė 1 taip pat teigia, kad atsiliepime į ieškinį nurodytas tik apibendrintas, neaišku kokios konkrečiai pirkimo sąlygos pagrindimas ir abstraktus visų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pagrindimas, tačiau nepasisakoma dėl daugelio atsakovės atliktų veiksmų, kuriuos ieškovė ginčijo pretenzijoje ir ieškinyje. Be to, atsakovė atskirai apie 3.3.5 punkto pakeitimą ir dėl jo pasikeitusius terminus tiekėjų neinformavo. Priešingai negu nurodė atsakovė, teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus turi ne tik viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (dalyviai), bet ir tie, kurių teisinis suinteresuotumas įgyvendinamas, kai dėl teismo ar pačios perkančiosios organizacijos panaikintų ar priimtų naujų sprendimų jai tektų skelbti naują pirkimą.

2. Ieškovės UAB „Irdaiva“ procesinių dokumentų esmė

1. Ieškovė UAB „Irdaiva“ (toliau – ieškovė 2) kreipėsi į teismą ieškiniu (CBP-32610) prašydama: 1) panaikinti atsakovės 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nenagrinėta ieškovės 2017 m. rugpjūčio 9 d. pretenziją; 2) nutraukti supaprastintą atvirą konkursą „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimas“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog atsakovė supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 189015. Ieškovė 2 pateikė pretenziją nurodydama, kad konkursas yra paskelbtas nesant tinkamai parengtam techniniam projektui ir negavus statybos leidimo. Atsakovė ieškovės 2 pretenziją atsisakė nagrinėti dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino.
3. Ieškovė 2 teigia, kad nuo pat konkurso paskelbimo dienos perkančioji organizacija esmingai pažeidinėjo tiek viešųjų pirkimų principus, tiek imperatyvųjį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą. Perkančioji organizacija kelis kartus esmingai keitė konkurso sąlygas, tiekėjams ir subrangovams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, keitė atsakymus į tiekėjų klausimus. Ieškovės 2 pretenzijos surašymo metu (2017 m. rugpjūčio 9 d.) Sinagogos tvarkybos darbų projektas ir techninis projektas nebuvo suderinti su kompetentingomis institucijomis (nėra išduoti visi reikiami specialieji reikalavimai), techninio projekto (visumos) ekspertizė nėra atlikta, todėl nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu Sinagogos restauracijos darbo projektas apskritai negali būti parengtas, o rangos darbai negali būti pradėti. Taip pat nėra aišku kokio pobūdžio ir rūšies rangos darbai yra perkami. Akivaizdu, kad taisant minėtus projektinius trūkumus, tvarkybos darbų projektas ir techninis projektas bus esmingai pakeisti, todėl šiuo metu potencialūs rangovai neturi jokios teisinės galimybės nei įvertinti konkursu bandomų nupirkti rangos darbų ir pobūdžio, nei konkrečių patvirtintinų reikalavimų (nesant patvirtintam techniniam projektui), nei darbų kiekių (kurie akivaizdžiai keisis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo/neišdavimo teisinių ir architektūrinių – inžinerinių aplinkybių). Be to, UAB „Enero“ parengė tik bendrąją techninio projekto dalį, o kitos imperatyviai privalomos techninio projekto dalys nėra parengtos. Taip pat, perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu nepagrįstai, neteisėtai ir neskaidriai atsisakė nagrinėti ieškovės 2 pretenziją.
4. Dublike (DOK-35724) ieškovė 2 papildomai nurodė, kad atsakovė su atsiliepimu pateikto Leidimo nebuvo pateikusi tiekėjams kaip ginčijamo konkurso pirkimo dokumentų sudėtinio elemento – nepaisant tos aplinkybės, jog tiekėjai prašė perkančiosios organizacijos pateikti statybą leidžiantį dokumentą. Be to, šis Leidimas suteikia teisę atlikti tik tvarkybos darbus, kuriems darbo projektas apskritai nėra ir negali būti rengiamas. Atsakovė privalėjo gauti statybos leidimą būtent taip, kaip yra nurodyta STR 1.05.01:2017, tačiau statybą leidžiančio dokumento į bylą nepateikė, kadangi toks statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas ir nėra užregistruotas IS „Infostatyba“. Statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas techninio projekto pagrindu. Taigi, kol nėra parengtas tinkamas techninis projektas, kuriuo pagrindu turi būti išduotas ir IS „Infostatyba“ užregistruotas statybą leidžiantis dokumentas, joks darbo projektas apskritai negali būti teisėtai rengiamas. Todėl ginčijamas konkursas apskritai neturi realaus pirkimo objekto ir yra vykdomas neteisėtai. Be to, minėtame Leidime yra nurodyta, jog Leidimas yra išduotas valdytojui – Kauno žydų religinei bendrovei, tuo tarpu ginčijamą konkursą vykdo kitas valdytojas – VšĮ Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondas. Kadangi Leidimas nėra perregistruotas naujo valdyto (atsakovės) vardu, konstatuotina, kad jis yra niekinis ir negaliojantis.

3. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

1. Atsakovė pateikė atsiliepimus (DOK-33325, DOK-34027), kuriais prašė ieškinius atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė nurodė, kad Techninis projektas nebuvo keičiamas, jokios objekto apžiūros nebuvo vykdomos. Maldos namai vieši visuomenei ir su Kauno Choraline sinagoga susipažinti gali visi to pageidaujantys asmenys, o tai reiškia, kad bet kas galėjo susipažinti su rangos objektu tiek iš išorės, tiek iš vidaus, gauti informaciją apie objektą iš tai padariusių anksčiau ar pan. Be to, atsakovė tik atsakė į klausimą dėl stiklo paketo būtinumo. Pažymi, kad projektiniai sprendimai detalizuojami darbo projekto stadijoje, t. y. kaip detaliai atlikti restauravimą turės numatyti darbo projekto rengėjas, o darbo projekto rengimas yra taip pat pirkimo dalis.
3. Atsakovė atsakymus į užduotus klausimus pateikė paskelbdama viešai CVP IS kartu su kitais paskelbtais pirkimo dokumentais, kaip to reikalauja VPĮ ir nepadarė jokio pažeidimo. Atsakymai parengti tiekėjams dėl dalyvavimo pirkime, o ne siekio kažką ginti. Pirkimo objektas nepaneigiamai yra religinės paskirties, kultūros paveldo objektas, todėl akivaizdu, kad tik kultūros paveldo sąvoka tinkamai necharakterizuoja su pirkimo objektu susijusių reikalavimų. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės pasirinkti reikalavimai neproporcingi pirkimo objektui, nes Darbo projektas paprastai rengiamas dalimis statybos metu ir, jeigu reikia, pagal jį pataisomas techninis projektas. Todėl būtent darbo projekto rengėjas suplanuoja statybų rezultatą, o Rangos atlikimas viso labo siejamas su darbo projekto įgyvendinimu ir įgyvendinimo laiku.
4. Ieškovė UAB „Irdaiva“ be priekaištų UAB „Enero“ parengtam tvarkybos darbų projektui, nepateikė kitų „esmingų“, jos manymu, sąlygų keitimo ryšio su viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu, neaiškino jos įsivaizduojamų atsakovės pažeidimų turinio ryšio su teise ar neteisėtais veiksmais, negrindė deklaruojamų viešųjų pirkimų principų pažeidimų faktiniais įrodymais, net nenurodė pažeidimo turinio. Pažymi, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas. Šio dokumento egzistavimo faktas ir jo turinys patvirtina UAB „Enero“ parengtos projektinės dokumentacijos pakankamumą ir galimybę vykdyti perkamus rangos (remonto, restauravimo) darbus.
5. Atsakovė teigia, kad ieškovės nei pretenzijose, nei ieškiniuose neįvardija, kokia konkrečiai jų teisė pažeidžiama, nesiūlė ir nereikalavo ką nors keisti pirkimo vykdyme, o tik reikalauja nutraukti pirkimo procedūras. t. y. ieškiniais nėra išreiškiama ir ginama ieškovių subjektinė teisė į pirkimo sutarties sudarymą. Be to, pretenzijos ir ieškiniai yra pateikti akivaizdžiai praleidus terminus. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.
6. Triplikuose (DOK-37190, DOK-37191) atsakovė papildomai nurodė, jog joks teisės aktas nereglamentuoja, kaip perkančioji organizacija turi traktuoti ir suprasti pretenzijos turinį. Atsakovė pranešė apie priimtus sprendimus dėl pateiktos pretenzijos, o ne jos dalių. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo manyti kitaip ir privalėjo ieškinio pateikimo terminą skaičiuoti nuo šio pranešimo momento pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bet ne pagal šio straipsnio 2 dalį (kai nepranešama apie priimtus sprendimus). Atsakovė teigia, kad ieškovės praleido ieškinių pateikimo terminą, todėl taikytinas senaties institutas.
7. Ieškovė 1 niekur nepasisakė, kad jai buvo kliūčių susipažinti su šiuo viešu objektu ir niekur neišreiškė aiškaus reikalavimo, ko jai dėl to reikėtų. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip konkrečiai turi būti restauruojami langai turi būti detalizuota darbo projekte, kurį turėtų parengti pirkimą laimėjęs tiekėjas. Pažymi, kad atsakymai į visus pirkimo metu tiekėjų pateiktus klausimus buvo pateikti, t. y. lentelės forma ties kiekvienu klausimu egzistuoja atsakymas. Atsakovės nuomone, klausimo ir atsakymo supratimas, pateikimas ir įvertinimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl nagrinėtini ta apimtimi, kiek subjektyvumo aspektas eliminuojamas teisės normomis.
8. Atsakovė nurodė, kad projektavimo veiklai juridiniam asmeniui jokie atestatai nesuteikiami, t. y. projektuotoju gali būti fizinis asmuo ir tokiu atveju projektavimo paslaugoms turėtų vadovauti projekto vadovas. Rangai atestuojamas ir juridinis asmuo. Vadinasi pirkime projektavimo paslaugas gali teikti vienas subjektas, o rangą atlikti kitas (jei jie teiktų bendrą pasiūlymą, kai vienas tiekėjas netenkintų minimalių kvalifikacijos reikalavimų), todėl jiems nustatyta minimali patirtis susijusi su perkamu religinės paskirties objektu (kaip vadovams), o kitiems pagrindiniams specialistams tokia patirtis kaip privalumas įvertinamas ekonominio naudingumo balais (Pirkimo dokumentų 11.2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad ekonominio naudingumo svoriai visiems pagrindiniams specialistams nustatyti vienodi kaip komandai. Pati ekonominio naudingumo esmė išplaukia iš matematinių formulių, pagal kurią balai suteikiami ir nustatomi ne tiesiogiai, o palyginus su geriausia reikšme, t. y. labiau vertinamas geriausią patirčių derinį, susijusią su pirkimo objektu (iš visų) pirkimo pasiūlymus pateikusių tiekėjų. Atsakovė nurodo, kad 3.3.5 punkto tiek pirminė, tiek aktuali redakcija paskelbtos CVP IS viešai su kitais pirkimo dokumentais. Be to, visi be išimčių perkami darbai, t. y. tvarkybos darbai, detaliai nurodyti darbų kiekių žiniaraščiuose (sudėtinėje tvarkybos projekto dalyje), jokių papildomų darbų neperkama, būtinybės atlikti kažkokius kitokius kitaip reglamentuojamus darbus nėra. Pagal VPĮ pirkimo dokumentų turinio pakankamumas aiškintinas išskirtinai galimumo pateikti pasiūlymus ir poreikio įsigyti tai, ko reikia, bet ne kitokiu aspektu. Pažymi, kad šia byla neturėtų būti sprendžiami ieškovės 2 ir UAB „Enero“ santykiai, kompetentingų institucijų išduotų teisės aktų peržiūros ar kiti tiesiogiai su tiekėjo ir perkančiosios organizacijos kompetencija nesusiję klausimai.

Civilinė byla dalyje pagal ieškovės UAB „Irdaiva“ ieškinį nutrauktina. UAB „Statybų kodas“ ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. 2017 m. birželio 22 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė skelbimą apie „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimas“ pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu (suteiktas pirkimo Nr. 189015) (skelbimo tekstas žr. adresu: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase.asp?PID=351998).
2. Atsakovė 2017 m. liepos 20 d. pateikė atsakymus į tiekėjų užduotus klausimus (ieškovės 1 ieškinio priedas Nr. 1).
3. Ieškovė 1 2017 m. liepos 27 d. pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija 1; ieškovės 1 ieškinio priedas Nr. 2) dėl 2017 m. liepos 20 d. atsakymų į klausimus prašydama nutraukti vykdomo pirkimo procedūras. Nurodė, kad vykdant pirkimo procedūras nesilaikyta skaidrumo principo ir buvo neteisėtai pakeistos Pirkimo sąlygos, nes po vykusių su tiekėjais susitikimų nebuvo surašyti protokolai arba surašyti protokolai nepateikti visiems tiekėjams, todėl susitikimuose nedalyvavusiems tiekėjams nebuvo suteikta visa su pirkimu susijusi informacija, o tiekėjai dalyvavę susitikimuose įgijo pranašumą prieš tuos tiekėjus, kurie juose nedalyvavo. Taip pat pateiktuose atsakymuose, nesilaikant pirkimo sąlygų keitimui reikalingų reikalavimų, nustatyta nauja darbų apimtis ir reikalavimai langų restauravimui.
4. Atsakovė 2017 m. liepos 28 d. pateikė atsakymus į tiekėjų užduotus klausimus (ieškovės 1 ieškinio priedas Nr. 6).
5. Atsakovė 2017 m. liepos 31 d. pranešimu Nr. 5434029 (ieškovės 1 ieškinio priedas Nr. 3) CVP IS priemonėmis informavo ieškovę 1, kad nuspręsta jos Pretenzijos 1 nenagrinėti dėl praleisto pateikimo termino.
6. Ieškovė 1 2017 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu Nr. 5436370 (ieškovės 1 ieškinio priedas Nr. 4) CVP IS priemonėmis informavo atsakovę, kad ši nepagrįstai nenagrinėja Pretenzijos 1.
7. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu Nr. 5448417 (ieškovės 1 ieškinio priedas Nr. 5) CVP IS priemonėmis informavo ieškovę 1, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. pretenzija yra pateikta pakartotinai, todėl nusprendė jos nenagrinėti.
8. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateikė atsakymus į tiekėjų užduotus klausimus (ieškovės 1 ieškinio priedas Nr. 11; ieškovės 2 ieškinio priedas Nr. 7).
9. Ieškovė 1 2017 m. rugpjūčio 9 d. pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija 2; ieškovės 1 ieškinio priedas Nr. 7) dėl 2017 m. liepos 28 d. atsakymų į klausimus prašydama nutraukti vykdomo pirkimo procedūras. Nurodė, kad atsakovė neatsakė į klausimus arba nepateikė aiškių ir tikslių atsakymų į juos. Atsakovė atsakymuose į klausimus nepagrindė neįprastai aukštų kvalifikacinių reikalavimų, nes šiuose reikalavimuose nurodyta religinė paskirtis dirbtinai riboja konkurenciją ir pašalina iš pirkimo procedūros tiekėjus, kurie geba įvykdyti pirkimo sutartį. Atsakovė taip pat neteisėtai pakeitė Pirkimo sąlygas ir tai lėmė praplėstą potencialių tiekėjų ratą. Atsakovė nepagrindė specialistų kvalifikacijai suteikiamo lyginamojo svorio, nepateikė jo apskaičiavimo, todėl negalima įsitikinti ekonominio naudingumo vertinimo tvarkos susietumu su pirkimo objektu.
10. Ieškovė 2 2017 m. rugpjūčio 9 d. pateikė pretenziją Nr. SR 000614/2017 (ieškovės 2 ieškinio priedas Nr. 8) prašydama: 1) sustabdyti konkurso pirkimo procedūras pagal VPĮ 941 straipsnio 2 dalį; 2) įpareigoti UAB „Enero“ ištaisyti pretenzijoje nurodytus techninio projekto kokybinius ir kiekybinius trūkumus; 3) įpareigoti UAB „Enero“ atlikti visus pretenzijoje nurodytus ir 2016 m. gruodžio 30 d. įgaliojime bei projektavimo užduotyje nurodytas funkcijas ir veiksmus, įskaitant statybą leidžiančio dokumento gavimą; 4) savarankiškai, be UAB „Enero“ pagalbos, parengti teisėtus ir pagrįstus konkurso pirkimo dokumentus, kurie neproteguotų UAB „Enero“. Nurodė, kad Sinagogos tvarkybos darbų projektas ir techninis projektas nėra suderintas su kompetentingomis institucijomis (net nėra išduoti visi reikiami specialieji reikalavimai), techninio projekto (visumos) ekspertizė nėra atlikta, ko pasekmėje nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl negali būti rengiamas darbo projektas.
11. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu Nr. 5458154 (ieškovės 1 ieškinio priedas Nr. 8) CVP IS priemonėmis informavo ieškovę 1, kad nuspręsta jos Pretenzijos 2 nenagrinėti dėl praleisto pateikimo termino.
12. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu Nr. 5458136 (ieškovės 2 ieškinio priedas Nr. 10) CVP IS priemonėmis informavo ieškovę 2, kad nuspręsta jos pretenzijos nenagrinėti dėl praleisto pateikimo termino.
13. Ieškovė 1 2017 m. rugpjūčio 22 d. per EPP pateikė teismui ieškinį, kuris 2017 m. rugpjūčio 24 d. rezoliucija priimtas (civilinė byla Nr. e2-2602-658/2017), bei tos pačios dienos nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti atsakovės VšĮ Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondo vykdomo pirkimo „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 189015) procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – stabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
14. Ieškovė 2 2017 m. rugpjūčio 28 d. per EPP pateikė teismui ieškinį, kuris 2017 m. rugpjūčio 29 d. rezoliucija priimtas (civilinė byla Nr. e2-2620-658/2017), bei tos pačios dienos nutartimi civilinės bylos Nr. e2-2602-658/2017 ir Nr. e2-2620-658/2017 sujungtos nagrinėti į vieną bylą, paliekant bylos Nr. e2-2602-658/2017.
15. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog keliami šie esminiai bylos nagrinėjimui klausimai: 1) dėl tinkamo subjekto bei terminų pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją ir teismui ieškinį praleidimo; 2) dėl perkančios organizacijos atsakymuose į tiekėjų klausimus neteisėtai pakeistų Pirkimo sąlygų; 3) dėl kvalifikacinių reikalavimų, varžančių tiekėjų konkurenciją ir pažeidžiančių VPĮ principus. Nagrinėdamas bylą teismas pirmiausia pasisakys dėl procedūrinių aspektų, o tik po to vertins ieškinių pagrįstumą.

5. Teisiniai argumentai ir išvados

Dėl terminų pretenzijoms ir ieškiniams pareikšti

1. Atsakovė atsiliepimuose į ieškinius prašo taikyti ieškinio senatį, nes abi ieškovės praleido terminus perkančiajai organizacijai pateikti pretenzijas, o teismui ieškinius. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovės net neteikė pasiūlymų, todėl neturi suinteresuotumo, t. y. ieškiniais nesiekia ginti savo teisių sudaryti pirkimo sutartį.
2. Pažymėtina, kad pagal VPĮ jei tiekėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais ir tiekėjas siekia ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, atliktus iki pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjas turi teisę perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui VPĮ V skyriuje nustatyta tvarka (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Analogiška sąlyga yra įtvirtinta Pirkimo sąlygų 13 punkte nurodant, jog tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenzijas perkančiajai organizacijai dėl jos veiksmų ar priimtų sprendimų. Ginčai nagrinėjami VPĮ numatyta tvarka.
3. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, tiekėjo teisės ir pareigos pateikti pretenziją dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų numatomos ir reglamentuojamos VPĮ, kurio nuostatos yra perkeltos ir į Pirkimo sąlygas. Pagal VPĮ 2 straipsnio 29 dalį tiekėju laikomas kiekvienas ūkio subjektas, galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Nagrinėjamu atveju, ieškovės būdamos tiekėjomis ir manydamos, kad atsakovės paskelbtos Pirkimo sąlygos varžo jų galimybes dalyvauti pirkime, turėjo teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus tiek pareikšdamos atsakovei pretenzijas, tiek ieškinius teismui. Taigi, nors ieškovės nepateikė atsakovei pasiūlymų, tačiau galima laikyti, kad jos turi suinteresuotumą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o tam nebūtina turėti formalųjį dalyvio ar kandidato statusą. Todėl šioje dalyje atsakovės argumentai laikomi nepagrįstais.
4. Vis dėlto, ieškovių teisė teikti pretenzijas yra neatskiriama nuo pareigos laikytis VPĮ nustatytų terminų. Pagal CPK 4232 straipsnio 1 dalį tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu): 1) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos; 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu VPĮ nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.
5. Pagal VPĮ pretenzijos pateikimo termino pradžiai nustatyti kartu turi būti taikomi subjektyvusis ir objektyvusis kriterijai. Analogiškos praktikos laikomasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje nustatyta, kad veiksmingi teisių gynimo būdai viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimo atveju gali būti užtikrinti, tik jei numatyti apskundimo terminai bus skaičiuojami nuo datos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą minėtų nuostatų pažeidimą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex (UK), C-406/08, EU:C:2010:45). Termino skaičiavimas nuo tiekėjo sužinojimo apie teisėtų interesų pažeidimą reiškia subjektyviojo kriterijaus taikymą ir bendrąja prasme tai būtų momentas, kada tiekėjas faktiškai suvokė įvykusį interesų pažeidimo faktą. Termino pradžios susiejimas su diena, kurią tiekėjas turėjo sužinoti apie interesų pažeidimą, reiškia objektyviojo kriterijaus taikymą, šiuo atveju nustatant termino pradžios momentą taikytinas bendrasis bonus pater familias elgesio standartas, termino pradžia laikomas momentas, kada įvykusį tariamo pažeidimo faktą analogiškoje situacijoje būtų suvokęs protingas (rūpestingas, atidus) asmuo. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).
6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 1 2017 m. liepos 27 d. Pretenzija 1 ginčijo atsakovės 2017 m. liepos 20 d. atsakymus į klausimus ir prašė nutraukti viešąjį pirkimą. Ieškovė 1 teigė, kad buvo neteisėtai pakeistos Pirkimo sąlygos, nustatyta nauja darbų apimtis ir reikalavimai langų restauravimui. Atsakovė 2017 m. liepos 31 d. sprendimu atsisakė nagrinėti Pretenziją 1 dėl praleisto pateikimo termino. Ieškovė 1 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovei pranešimą, prašydama nagrinėti jos Pretenziją 1. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu informavo ieškovę 1, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. pretenzija yra pateikta pakartotinai, todėl nusprendė jos nenagrinėti. Šiuo atveju, sprendžiant dėl pretenzijos pateikimo termino pradžios, svarbu nustatyti, kada ieškovė 1 sužinojo apie jos teisėtų interesų pažeidimą. Teismo vertinimu, nors išsamūs duomenys dėl langų restauravimo buvo pateikti 2017 m. liepos 5 d. CVP IS patalpinant atskirus brėžinius ir visą tvarkybos projektą, tačiau atsakovė 2017 m. liepos 20 d. pateikdama atsakymus į klausimus, nurodė papildomus langų stiklų parametrus. Tokiu būdu atsakovė patikslino (paaiškino) Pirkimo sąlygas, o tai laikytina pirkimo sąlygų sudedamąja dalimi (VPĮ 2 straipsnio 21 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. liepos 20 d. atsakymuose buvo pateikta nauja informacija, atsakovė be pagrindo atmetė ieškovės 1 Pretenziją 1 motyvuodama praleistu pretenzijos pateikimo terminu. Vis dėlto, teismo vertinimu, ieškovė 1, nesutikdama su 2017 m. liepos 31 d. perkančiosios organizacijos sprendimu, turėjo teisę pateikti teismui ieškinį (CPK 4232 straipsnio 3 dalis), kartu pateikiant argumentus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atsisakyti nagrinėti pretenziją nepagrįstumo. Užuot pasinaudojusi nurodyta procesine galimybe, ieškovė 1 2017 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi atsakovę prašydama nagrinėti jos Pretenziją 1. Taigi akivaizdu, jog ieškovė 1 apie jos pažeistas teises sužinojo 2017 m. liepos 31 d., kai atsakovė atsisakė nagrinėti jos Pretenziją 1. Tai reiškia, jog nuo šios datos, o ne nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. (atsakovei atsisakius nagrinėti pakartotinę pretenziją), turi būti skaičiuojamas 15 dienų terminas teismui pateikti ieškinį, kuris baigėsi 2017 m. rugpjūčio 16 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė praleido terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atsakovės 2017 m. liepos 31 d. sprendimo nenagrinėti jos Pretenzijos 1.
7. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 1 2017 m. rugpjūčio 9 d. Pretenzija 2 ginčijo atsakovės 2017 m. liepos 28 d. atsakymus į klausimus ir prašė nutraukti viešąjį pirkimą. Ieškovė 1 nurodė, kad atsakovė neatsakė į klausimus arba nepateikė aiškių ir tikslių atsakymų į juos, tarp jų nepagrindė neįprastai aukštų kvalifikacinių reikalavimų, susijusių su patirties turėjimu religinės paskirties statiniuose. Atsakovė neteisėtai pakeitė Pirkimo sąlygas ir tai lėmė praplėstą potencialių tiekėjų ratą. Taip pat atsakovė nepagrindė specialistų kvalifikacijai suteikiamo lyginamojo svorio, nepateikė jo apskaičiavimo.
8. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atsisakė nagrinėti Pretenziją 2 dėl praleisto pateikimo termino. Iš atsakovės 2017 m. liepos 28 d. pateiktų atsakymų matyti, kad juose atsakovė atsisakė Pirkimo sąlygų 3.2.2 ir 3.2.3 punktuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, paaiškino, kodėl būtina turėti patirties relinės paskirties statiniuose, o dėl lyginamųjų svorių ir jų skaičiavimų nukreipė į Pirkimo sąlygas. Teismo vertinimu, 2017 m. liepos 28 d. pateiktuose atsakymuose perkančioji organizacija ne tik patikslino (paaiškino) Pirkimo sąlygas, bet jas ir pakeitė, todėl ieškovė 1 pagrįstai manė, kad dėl kvalifikacinių reikalavimų susijusių su patirties turėjimu religinės paskirties statiniuose, bei nustatytų 3.2.2 ir 3.2.3 punktuose yra pateikta nauja informacija, todėl turėjo teisę dėl jų pateikti pretenziją. Kadangi perkančioji organizacija patikslintas Pirkimo sąlygas CVP IS paskelbė 2017 m. liepos 31 d., tai 5 darbo dienų terminas pateikti pretenziją baigėsi 2017 m. rugpjūčio 7 d., o ieškovė 1 Pretenziją 2 pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 9 d., t. y. praleidusi nustatytą terminą (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat pažymi, kadangi dėl lyginamųjų svorių ir jų skaičiavimų buvo tik pateiktos nuorodos į pačias Pirkimo sąlygas, o šios sąlygos 2017 m. liepos 28 d. atsakymuose nebuvo pakeistos ar papildomai paaiškintos, todėl terminas pateikti dėl jų pretenziją turėjo būti pradėtas skaičiuoti 2017 m. birželio 22 d. paskelbus Pirkimo sąlygas, o baigėsi 2017 m. birželio 29 d. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog ieškovė 1 ir dėl šių Pirkimo sąlygų praleido terminą pateikti pretenziją.
9. Įvertinus, kad dalis terminų praleista labai nežymiai, o nagrinėjamu atveju keliami klausimai dėl Pirkimų sąlygomis ribojamos tiekėjų konkurencijos, jų diskriminacijos, teismas konstatuoja, esant pagrindą dėl ieškovės 1 iškeltų reikalavimų dėl reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai ir langų restauravimui pagrįstumo teismui spręsti ex officio. Vis dėlto, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų teisinį pagrindą atnaujinti ieškovei 1 praleistą pretenzijos pateikimo terminą dėl kitų jos nurodomų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismas iš esmės vertina tik ieškovės 1 ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes dėl reikalavimų langų restauravimui, dėl kvalifikacinių reikalavimų susijusių su patirties turėjimu religinės paskirties statiniuose, bei nustatytų 3.2.2 ir 3.2.3 punktuose.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2 2017 m. rugpjūčio 9 d. pretenzija ginčijo atsakovės tvarkybos darbų projekto atitiktį teisiniam reguliavimui, prašė ištaisyti pretenzijoje nurodytus jo trūkumus. Ieškovė 2 teigė, kad iš atsakovės 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsakymų į klausimus suprato, jog perkančioji organizacija pažeidinėja viešųjų pirkimų principus, statybos ir projektavimo darbus reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atsisakė nagrinėti jos pretenziją, motyvuodama įstatyme nustatyto 5 darbo dienų termino pretenzijai pateikti praleidimu (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad nors įstatymas suteikia teisę tiekėjui ginčyti visus perkančiosios organizacijos sprendimus, kurie, tiekėjo nuomone, neatitinka VPĮ reikalavimų, tame tarpe ir sprendimus dėl viešojo pirkimo dokumentų paaiškinimo (patikslinimo) (VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakovė atsiliepime pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju pretenzijos pateikimo termino pradžios momento nustatymui svarbus tiekėjo sužinojimo apie jo teisėtų interesų pažeidimą momentas. Teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateiktais atsakymais į tiekėjų klausimus nebuvo išaiškintos esminės Pirkimo sąlygos, nes buvo tik pateiktos nuorodos į jau atsakytus klausimus ir į pačias Pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2 nedisponavo jokia nauja informacija, kurios ji nebūtų žinojusi nuo Pirkimų sąlygų paskelbimo, o konkrečiai nuo 2017 m. liepos 5 d., kai atsakovė CVP IS patalpino visą tvarkybos projektą, todėl būtent 2017 m. rugpjūčio 7 d. perkančiosios organizacijos sprendimai nesąlygojo ieškovės 2 teisių pažeidimo. Todėl teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė 2, manydama, jog tvarkybos projektas neatitinta teisės aktų ir pažeidžia tiekėjų teises, turėjo teisę atsakovei pateikti pretenziją jau nuo 2017 m. liepos 5 d., kai tiekėjams CVP IS priemonėmis buvo pateiktas tvarkybos darbų projektas, o ne nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d., todėl pretenzijos pateikimo terminas vėliausiai baigėsi 2017 m. liepos 12 d.
11. Teismas pažymi, kad ieškovei 2, kaip profesionaliam viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektui, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai dėl kurių ji turi prisiimti dalį rizikos, tenkančios dėl VPĮ nuostatų pažeidimo, o ne siekti perkelti visą savo netinkamai pažeistų teisių gynybos būdo perkančiajai organizacijai. Be to, jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą buvo informuotas tinkamai ir turėjo operatyviai ginti tariamai pažeistas subjektines teises. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad terminas ginčyti Pirkimų sąlygas buvo pasibaigęs 2017 m. liepos 12 d., o 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės pateikti atsakymai šio termino neatnaujino, taip pat ieškovė 2 terminą pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją be pateisinamų priežasčių praleido beveik mėnesiu, todėl spręstina, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės 2 2017 m. rugpjūčio 9 d. pretenziją. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų teisinį pagrindą atnaujinti ieškovei 2 praleistą pretenzijos pateikimo terminą. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovė 2 nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nes praleidimo pretenzijos teikimo terminą be svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė UAB „Irdaiva“ nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 2 punktu, bylą dalyje dėl ieškovės UAB „Irdaiva“ ieškinio nutraukia.

Dėl pirkimo objekto apžiūros ir langų restauracijos

12. Ieškovė UAB „Statybų kodas“ teigia, kad kai kuriems tiekėjams buvo surengta pirkimo objekto apžiūra ir jiems buvo aiškinami perkamų darbų tam tikri aspektai. Kadangi po vykusių su tiekėjais susitikimų nebuvo surašyti protokolai, arba protokolai surašyti, bet nepateikti visiems tiekėjams, atsakovė pažeidė VPĮ 27 straipsnio 6 dalies nuostatas, skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Tokią prielaidą ieškovė 1 padarė iš 2017 m. liepos 17 d. tiekėjo klausimo apie restauruojamus langus.
13. Pirkimo sąlygų 7.5 punkte perkančioji organizacija nustatė, kad nerengs susitikimų su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo. Teismas pažymi, kad Kauno Choralinė sinagoga yra vieši maldos namai ir visi tiekėjai laisvai galėjo atvykti ją apžiūrėti. Vien tai, kad ieškovė 1 savaip interpretuoja tiekėjos užduotą klausimą nesudaro prielaidų teigti, kad atsakovė rengė susitikimą su kai kuriais tiekėjais. 2017 m. liepos 17 d. tiekėjo klausime nėra nurodyta, kad jam sinagogos darbuotojai aiškino aplinkybes apie langų būklę. Tiekėjas savo klausime išvadą, kad langai nesidarinėja, daro dėl pastebėtų prastos būklės vyrių. Ieškovė, teigdama, kad pažeidžiant VPĮ ir Pirkimo sąlygų nuostatas buvo rengiami susitikimai su tiekėjais, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas tokį jos argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
14. Ieškovė 1 taip pat teigia, kad aiškindama Pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija pakeitė techninės specifikacijos reikalavimus, nustatė naują langų restauravimo darbų apimtį ir tokiu būdu nesilaikė pirkimo sąlygų keitimui keliamų reikalavimų ir pažeidė skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principus. Teismas nesutinka su tokiu ieškovės 1 teiginiu.
15. Pirkimo sąlygų 7.1 punkte nurodyta, kad Pirkimo sąlygos gali būti paaiškinamos, patikslinamos tiekėjų iniciatyva. Pagal VPĮ 27 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai tikslinama paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Atsakovė, atsakydama į tiekėjo klausimą nurodė, kad „Stiklo paketai nededami. Langai stiklinami 2-3 mm stiklu“. Teismas nustatė, kad tvarkybos darbų projekte nurodyta, jog langai bus restauruojami, yra pateikiami jų brėžiniai. Šiuo atveju teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad atsakyme nurodomi langų stiklų parametrai laikyti Pirkimo sąlygų patikslinimų (paaiškinimu), bet ne esminiu pakeitimu. Atsakovė atsakyme nepakeitė techninės specifikacijos reikalavimų, o tik patikslino kokio storio stiklais turės būti stiklinami langai. Toks patikslinimas tapo pirkimo sąlygų sudedamąja dalimi (VPĮ 2 straipsnio 21 dalis). Be to, tą pačią dieną, kai buvo pateiki atsakymai į tiekėjų klausimus (2017 m. liepos 20 d.) pasiūlymų pateikimo terminas buvo nukeltas iš 2017 m. liepos 21 d. į 2017 m. rugpjūčio 1 d., todėl visi suinteresuoti tiekėjai turėjo pakankamai laiko susipažinti su pateiktais paaiškinimais ir teikti savo pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad perkančioji organizacija 2017 m. liepos 20 d. atsakyme dėl langų restauracijos nenustatė naujos langų restauravimo darbų apimties, o tik paaiškino Pirkimo sąlygas, nepažeisdama skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principų.

Dėl kvalifikacinių reikalavimų, susijusių su patirties turėjimu religinės paskirties kultūros paveldo objektuose

16. Ieškovė 1 teigia, kad Pirkimo sąlygų 3.2.1 punkto 1 dalyje ir 3.2.2-3.2.4 punktuose (Pirkimo sąlygų 2017 m. liepos 28 d. redakcija) nustatyti neįprastai aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, susiję su patirties turėjimu religinės paskirties objektuose, riboja konkurenciją ir pašalina iš pirkimo procedūros tiekėjus, kurie geba įvykdyti pirkimo sutartį.
17. Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Taigi, perkančioji organizacija turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis VPĮ 25-37 straipsnių nuostatomis. Pagal VPĮ 32 straipsnio 2 dalį, perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Tai visų pirma reiškia aiškių ir nedviprasmiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymą, šių aiškinimą ir taikymą taip, kaip juos suprastų kiekvienas rūpestingas asmuo, taip pat draudimą nustatyti perteklinius, neproporcingus, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamus reikalavimus. Dėl to VPĮ 32 straipsnyje įtvirtinta būtent „minimalių“ tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime. VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir tuo siekiama, kad tokie reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). VPĮ nuostatoms prieštarauja tik pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui, neproporcingi kvalifikaciniai reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
19. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas – Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbai. Perkančioji organizacija 2017 m. liepos 28 d. pateikdama atsakymus į tiekėjų klausimus nurodė, kad perkami darbai susiję su išskirtinės architektūros, religinės paskirties valstybės saugoma kultūros paveldo vertybe.
20. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokius kvalifikacinius reikalavimus privalo atitikti fiziniai asmenys, siekiantys rengti tvarkybos darbų projektus, atlikti tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kokius kvalifikacinius reikalavimus privalo atitikti nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus, konservavimą, restauravimą, kultūros paveldo statinio remontą siekiantys atlikti specialistai pagal atitinkamas veiklos rūšis. 7 dalyje nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai atestuotiems specialistams, siekiantiems vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai. 10-12 dalyse nustatyta, kas turi teisę vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektavimui. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 12 punktą nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti sakralinis – t. y. objektai, vietos, jų kompleksai ir vietovės, reikšmingos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams. Taigi teismas pažymi, kad šiame įstatyme nėra atskirai išskirti religinės paskirties pastatai ar darbai susiję su religinės paskirties pastatų projektavimu ir tvarkyba. Tokių nuostatų nėra ir Statybos įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose ar paveldo tvarkybos reglamentuose.
21. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nurodyta, kad kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, religinės paskirties kultūros paveldo objektai nėra atskirai išskiriami iš kultūros paveldo objektų. Kiekvienas kultūros paveldo objektas yra ypatingos svarbos, todėl atitinkamus kultūros paveldo atestatus turintys specialistai turi pakankamai kompetencijos ir gali sėkmingai dirbti visuose kultūros paveldo objektuose. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad Pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, susiję su patirties turėjimu religinės paskirties kultūros paveldo objektuose yra pertekliniai, todėl ribojantys konkurenciją ir pažeidžiantys VPĮ įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šiuo aspektu spręstina, jog Pirkimo sąlygų 3.2.1 punkto 1 dalis ir 3.2.2-3.2.4 punktai, nurodant patirties turėjimą religinės paskirties kultūros paveldo objektuose, prieštarauja viešųjų pirkimų principams, todėl jie pripažįstami neteisėtais.

Dėl Pirkimo sąlygų 3.2.2 ir 3.2.3 punktuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (Pirkimo sąlygų 2017 m. birželio 22 d. redakcija)

23. Ieškovės teigimu, atsakovė 2017 m. liepos 28 d. atsakymuose į tiekėjų klausimus neteisėtai pakeitė Pirkimo sąlygas, t. y. panaikino Pirkimo sąlygų 3.2.2 ir 3.2.3 punktus, ir tai lėmė praplėstą potencialių tiekėjų ratą, todėl pirkimas turėjo būti skelbiamas iš naujo.
24. VPĮ nustatyta, kad pirkimo sąlygos gali būti paaiškinamos, patikslinamos tiekėjų ar perkančiosios organizacijos iniciatyva (VPĮ 27 straipsnis).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
26. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) prejudiciniame sprendime yra konstatavęs, jog perkančiajam subjektui turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos (žr., Teisingumo Teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo Borta, C-298/15, 73 punktą). Prejudiciniame sprendime spręsta, kad šie reikalavimai reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų buvę padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Antra, apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (žr., Prejudicinio sprendimo 74–76 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017).
27. Kaip nurodyta aukščiau, perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimus, tikslino Pirkimo sąlygas panaikindama 3.2.2 (Tiekėjas turi turėti pakankamas apyvartines lėšas sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti – ne mažiau kaip 50 tūkst. Eur) ir 3.2.3 (Tiekėjo vidutinio metinio grynojo pelno (nuostolių) rodiklio reikšmė per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjai vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti teigiama. Sumuojamos kiekvienų metų reikšmės per visą nurodytą laikotarpį.) punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Šiuo atveju atliktas Pirkimo sąlygų pakeitimas laikytinas esminiu, nes dėl tokių kvalifikacinių reikalavimų atsisakymo išplėstas potencialių tiekėjų ratas, t. y. pasiūlymus gali pateikti ir tie tiekėjai, kuriems pirminė reikalavimų sąlyga tokią galimybę ribojo. Pakeisti tiekėjų kvalifikacijai keliami reikalavimai taip pat turi būti tinkamai išviešinti, kad apie juos sužinotų visi potencialūs tiekėjai tiek atitinkantys pradinę, tiek ir pakeistą viešojo pirkimo sąlygų redakciją ar jų neatitinkantys.
28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, teismas sprendžia, kad perkančioji organizacija keisdama esmines Pirkimo sąlygas (tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus) ir taip išplėsdama potencialių tiekėjų ratą, turėjo nutraukti pirkimo procedūras ir skelbti naują pirkimą. To nepadariusi, perkančioji organizacija pažeidė tiekėjų lygiavertiškumo ir nediskriminavimo principus.

Dėl bylos baigties ir procesinių klausimų

29. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką teismas daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė rengė susitikimus pirkimo objekte su tam tikru tiekėjų ratu ir taip pažeidė VPĮ ir Pirkimo sąlygų nuostatas. Taip pat teismo vertinimu, atsakovė patikslindama langų stiklų parametrus, nekeitė esminių Pirkimo sąlygų ir laikėsi VPĮ nustatytų reikalavimų nukeldama pasiūlymų pateikimo terminą, kad visi tiekėjai galėtų susipažinti su pateiktais paaiškinimais. Vis dėlto, Pirkimo sąlygų 3.2.1 punkto 1 dalyje ir 3.2.2-3.2.4 punktuose esantys reikalavimai turėti patirties religinės paskirties kultūros paveldo objektuose, pripažintini neteisėtais, kaip ribojantys konkurenciją ir pažeidžiantys skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Teismas taip pat pripažįsta, kad perkančioji organizacija pakeisdama esmines Pirkimo sąlygas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir neskelbdama pirkimo iš naujo, pažeidė lygiavertiškumo ir nediskriminavimo principus.
30. Taigi, atsižvelgiant į sprendimo 56, 62 – 63 punktų motyvus, teismas sprendžia, jog ieškovės UAB „Statybų kodas“ ieškinys tenkintinas tik iš dalies, o likusioje dalyje atmestinas. Į tai atsižvelgtina skirstant bylinėjimosi išlaidas. Teismas, taip pat atsižvelgdamas į sprendimo 44 – 45 punktų motyvus, sprendžia, kad ieškovė UAB „Irdaiva“ nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, šio termino atnaujinti neprašė, o teismas nenustatė svarbių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų šį terminą atnaujinti ir nagrinėti ieškovės 2 ieškinį. Todėl remdamasis CPK 293 straipsnio 2 punktu, teismas bylą dalyje dėl ieškovės UAB „Irdaiva“ ieškinio nutraukia.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo pasisakyta, kad kai teismas atitinkamą pirkimo sąlygą pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Negalima šalių grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, jei neteisėti veiksmai atlikti nustatant pirkimo sąlygas, kadangi neteisėtų pirkimo sąlygų pakeitimas (ištaisymas) reiškia naują konkursą, t. y. ankstesnių teisinių santykių pabaigą. Taigi, Pirkimo sąlygų 3.2.1 punkto 1 dalyje ir 3.2.2-3.2.4 punktuose nustatytus reikalavimus (patirties turėjimo religinės paskirties kultūros paveldo objektuose) pripažinus neteisėtais, viešasis pirkimas nutraukiamas.
32. Ieškovė UAB „Statybų kodas“ laikoma ginčą iš dalies laimėjusia šalimi, turinčią teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Teismas sprendžia, kad išlaidos paskirstytinos proporcija 1/2 ieškovei ir 1/2 atsakovei, kadangi tik dalis ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių teismo sprendimu pripažintos pagrįstomis (sprendimo 56, 62 – 63 punktai), o kita dalis ne (sprendimo 46-49). Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra duomenys, jog ieškovė byloje patyrė 788 Eur išlaidų sumokėdama žyminį mokestį ir 2 700 Eur išlaidas advokato pagalbai. Prašomos priteisti išlaidos pagrįstos pridedamais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ dydžio. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei UAB „Statybų kodas“ iš atsakovės priteistina pusė patirtų išlaidų, t. y. 1744 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
33. Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.
34. 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi teismas šioje byloje buvo pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė atsakovės VšĮ Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondo vykdomo pirkimo „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 189015) procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – stabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Kadangi pirkimas nutraukiamas teismo sprendimu, o toks sprendimas pasekmes sukelia savaime, be priverstinio vykdymo, nėra pagrindo toliau palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl sprendimui įsiteisėjus taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikinama (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 4238 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

civilinę bylą dalyje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinio reikalavimus nutraukti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti viešosios įstaigos Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondo vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Kauno choralinės sinagogos restauracijos darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 189015, procedūras.

Likusioje dalyje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Žydų religinių bendruomenių dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo fondo (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kodas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 744 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                    Nerijus Meilutis