Administracinė byla Nr. A-2928-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01891-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių TI buvo laikomas perpildytose kamerose antisanitarinėmis sąlygomis, kadangi kamerose nebuvo užtikrinama tinkama ventiliacija ir temperatūra, buvo drėgna, lubomis bėgo vanduo, buvo pelėsio. Sanitarinis mazgas buvo dezinfekuojamas tik ūkiniu muilu ir soda, nebuvo unitazo šepečio. Kamerose nebuvo uždaromų spintelių maisto produktams, indams bei drabužiams laikyti, taip pat nebuvo džiovyklų. Kitų kamerų remonto metu buvo didelis triukšmas. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jautė psichologinį spaudimą, kuris peraugo į depresiją.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 57–63) prašė jį atmesti.

4. Paaiškino, kad kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,67 kv. m iki 15,9 kv. m gyvenamojo ploto. Valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji (nuteistieji). Inventorius skiriamas, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai jį gadina. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Rūbų skalbimas ir džiovinimas kamerose nėra numatyti jokiais teisės aktais. Valymo priemonės išduodamos į kameras, valymui naudojama kalcinuota soda. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Šiaulių departamentas atliko atitikimo higienos normoms patikrinimus, kurių metu nustatyta, jog kameroje Nr. 47 dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, kiti mikroklimato parametrai kamerose Nr. 18 ir 47 nevertinti, esant atviram langui; kameroje Nr. 90 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus. Pareiškėjas nebuvo išskirtas iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jam nebuvo tyčia sudarytos blogesnės laikymo sąlygos ir netaikyti kokie nors įstatymo nenustatyti apribojimai. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, todėl pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II.

5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu (b. l. 104–110) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas apgyvendinimo kamerose sąlygas buvo pažeista, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d., buvo laikomas kamerose Nr. 13, Nr. 44, Nr. 104, Nr. 47, Nr. 18, Nr. 83, Nr. 24, Nr. 5, Nr. 43, Nr. 16, Nr. 90, kalinamas 216 dienų, visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,67 kv. m iki 12,69 kv. m kameros ploto. Taigi pareiškėjas aptariamu laikotarpiu buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros 3,6 kv. m ploto vienam asmeniui.

7. Teismui pateiktoje Šiaulių TI  2016 m. rugsėjo 5 d. pažymoje Nr. 61/04-2072 nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, prašydamas paaiškinti, kuo yra dezinfekuojamos kameros bei jose esantis sanitarinis mazgas. Į šį prašymą pateiktas atsakymas, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1R-139 kamerų valymui išduodama soda, o sanitariniai mazgai kasdien dezinfekuojami „Sokrenos“ 1 proc. tirpalu.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI 2016 m. rugsėjo 7 d. pažymoje Nr. 62/08-624 nurodyta, jog Šiaulių TI korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 76:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių  sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai). Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, atitverti ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, padengti lengvai valoma danga. Dirbtinis apšvietimas įrengtas pagal higienos normų reikalavimus, tačiau dėl pačių nuteistųjų netinkamo elgesio, gadinant įrenginius, būna ir mažesnis. Švarą ir tvarką kameroje turi palaikyti patys suimtieji, valymo inventorius jiems išduodamas, įskaitant WC šepetį. Visas teisės aktais nustatytas inventorius kamerose yra, maisto produktams skiriama spintelė arba lentyna. Remontas atliekamas pagal galimybes.

9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2016 m. gegužės 2 d. surašytame patikrinimo akte nurodyta, kad kamerose Nr. 18 ir Nr. 47 oro temperatūra mažesnė nei nustato higienos normos, bet pažeidimas nevertintas, nes kamerose nėra arba atvertas langas, pelėsio kameroje Nr. 47 vizualiai nėra, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus. Deratizaciją, dezinsekciją atliekantis asmuo neturi licencijos atlikti šiuos darbus. 2016 m. liepos 21 d. surašytame patikrinimo akte nurodyta, kad  kameroje Nr. 90 nustatytas pelėsis, santykinė oro drėgmė ir temperatūra atitinka reikalavimus, ventiliacija vykdoma per langus. Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė, Šiaulių TI registruoja nusiskundimus dėl kenkėjų. 

10. Susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorija, teismas nustatė, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus kreipėsi dėl bėrimo, gerklės skausmo, dantų skausmo, dilbio skausmo, nurodė, kad serga lėtiniu hepatitu, tačiau kad šie susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kameroje, nenurodė. Pareiškėjas 2016 m. kovo 10 d. kreipėsi į gydytojus, nurodydamas, kad blogai miega naktimis, serga depresija, tačiau nustatytoje diagnozėje nurodyta, jog depresijos požymių nenustatyta, gydymui indikacijų nėra, rekomenduota laikytis miego režimo.

11. Įvertinęs byloje nustatyta aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms nėra paneigtas, jis iš dalies patvirtintas bylos medžiaga, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytos sąlygos (išskyrus per mažą kameros plotą), yra visiškai nedetalizuotos, apsiribojama jų išvardijimu, nenurodyta, kokios sveikatos ir higienos normos ir kaip buvo pažeistos bei kokią tai turėjo įtaką pareiškėjo savijautai. Šie skunde nurodyti higienos normų pažeidimai iš dalies yra paneigti bylos medžiaga, nustatant, jog kameroje Nr. 47 pelėsio nėra, kamerose galimas vėdinimas per langus, kita vertus – iš dalies ir patvirtinti, nurodant, jog kameroje Nr. 90 yra pelėsio. Vertindamas kitus mikroklimato parametrus, teismas atkreipė dėmesį, jog skunde dėl kameros Nr. 18 nurodytas tik netinkamas mikroklimatas, tačiau jis dėl atviro lango vertintas nebuvo; skunde dėl kameros Nr. 90 nurodytas netinkamas mikroklimatas, tačiau skundas nepasitvirtino, skundų dėl tarakonų ar blakių buvimo pateikta nebuvo. Pareiškėjas aktyviai kovojo už savo teises, pateikė prašymą Šiaulių TI direktoriui, siekdamas išsiaiškinti sanitarinio mazgo dezinfekavimo aplinkybes, į šį prašymą atsakymas buvo gautas, jis apskųstas nebuvo. Jokių kitų skundų, susijusių su netinkamomis buvimo sąlygomis kameroje, inventoriaus nebuvimu ir pan. pateikta nebuvo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, jog Šiaulių TI yra užtikrintas nemokomas apatinių rūbų skalbimas ir mokamas viršutinių rūbų skalbimas už asmenines lėšas, kurių jis turėjo. Džiovyklų įrengimas kamerose teisės aktais nėra nustatytas, vietoje spintelių galimas ir lentynų įrengimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl džiovyklų ar spintelių nebuvimo atmesti. Taip pat atmestas argumentas dėl atliekant remonto darbus kylančio triukšmo, kadangi pats pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog triukšmaujama buvo ne miego metu.

12. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Nors Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu teismas ir nenustatė, tačiau  vertino, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir ar dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Sprendžiant dėl pareiškėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas visą laiką būtų laikomas kamerose, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, todėl šios abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (buvimas kamerose, kuriose nebuvo laikomasi higienos reikalavimų, ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką galimai nebuvo užtikrinti teisės aktuose nustatyti higienos reikalavimai kamerose ir kitose patalpose, atsižvelgdamas į tai, kad visą laiką buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kameroje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kad laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, yra neapibrėžtas, kadangi pareiškėjas savo skunde nedetalizavo jo atžvilgiu padarytų pažeidimų,  todėl negalima teigti, jog visą laiką visose kamerose buvo pažeidžiamos higienos normos, nustatęs, jog pareiškėjui depresijos požymių nenustatyta, atsižvelgdamas į visus skunde išdėstytus argumentus bei atsikirtimus į juos, atkreipdamas dėmesį, jog pareiškėjas neargumentavo, kodėl būtent tokio dydžio neturtinė žala priteistina, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų sąlygų kamerose ir kitose Šiaulių TI patalpose pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III.

14. Pareiškėjas V. Š. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 112–113), kuriame prašo tenkinti jo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą.

15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nustatytus kalinimo sąlygų pažeidimus. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog kalint Šiaulių TI jam atsirado Astenofobija-Tropofobija, kurios nėra laikomos psichologiniu susirgimu.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 116–117) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas yra priimtas ir pareiškėjo apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas nagrinėjamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

19. Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, esant kurioms nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

20. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, laikant pareiškėją kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus asmeniui tenkantis plotas, neužtikrinant higienos sąlygų (ventiliacijos, temperatūros, drėgmės), be to, kamerose lubomis bėgo vanduo, buvo pelėsio, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai dezinfekuojamas, kamerose nebuvo uždaromų spintelių maisto produktams, indams ir drabužiams laikyti, nebuvo džiovyklų, o kitų kamerų remonto metu buvo didelis triukšmas, tokios sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d.) pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas apgyvendinimo kamerose sąlygas buvo pažeista, pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimą laikė pakankamu, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

22. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nustatytus kalinimo sąlygų pažeidimus bei pareiškėjo sveikatos būklę. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas nereiškia.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes susijusias su jo psichologine būsena (Astenofobija-Tropofobija), kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui ir nebuvo tirtos. Taip pat nurodo naujus įrodymus (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvadą), tačiau nenurodo dokumentą identifikuojančių požymių bei dokumento ryšio su nagrinėjamu ginču. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 23 punkte minėtą įrodymų tyrimo apimtį, teismo apeliacinėje instancijoje vertina, jog tai yra naujos aplinkybės ir nauji įrodymai, kurių tirti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo.

25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, plačiau pasisakys tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, t. y. ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl Šiaulių TI kamerų neatitikimo higienos normoms ir ar pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, yra pakankama jo pažeistų teisių gynimo priemonė.

26. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Konstatuota, kad kamerose Nr. 18 ir Nr. 47 oro temperatūra mažesnė nei nustato higienos normos, kameroje Nr. 90 nustatytas pelėsis, mažesnis kameros apšvietimas. Teismas nenustatė pažeidimo trukmės, tačiau įkalinimo įstaiga – Šiaulių TI, pažeidimų nepaneigė, todėl vertinama, kad pažeidimai apima visą pareiškėjo kalinimo (ginčo) laikotarpį Šiaulių TI.

27. Pareiškėjas apeliaciniu skundu kalinimo laikotarpį prašo nustatyti teismo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjo kalinimo dienų skaičių. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d., Šiaulių TI buvo laikomas 213 dienų (nors skundą teismui  surašė 2016 m. rugpjūčio 22 d.), todėl ginčo laikotarpis turėtų būti vertinamas tik iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., t. y. 211 dienų.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į kalinimo laikotarpį pažeidžiant pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas daro išvadą, jog pareiškėjas tuo laikotarpiu galėjo patirti nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, todėl tuo jam buvo padaryta neturtinė žala, kurios atlyginimas turi būti piniginis. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos piniginę vertę, atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, kad jie nepadarė esminės žalos pareiškėjo teisėms, todėl jam priteistina 500 Eur suma.

29. Nustačius šias aplinkybes, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui V. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                      Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius