Civilinė byla Nr. e2A-657-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00158-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.3.8; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,
vertėjaujant Žanai Tadorovskajai,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“ atstovams vadovui V. Š., advokatei Kornelijai Janonytei, advokatui Zigmui Pečiuliui,
atsakovui A. S.,
atsakovų atstovui advokatui Linui Jakui,
atsakovų A. S., uždarosios akcinės bendrovės „Art Glacio“ ir trečiojo asmens Vokietijos įmonės Monolith Frost GmbH atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui,
trečiojo asmens Monolith Frost GmbH atstovui vadovui G. S. (G. S.),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir 2019 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“ ieškinį atsakovams A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Art Glacio“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – Monolith Frost GmbH.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ICECO“ 2015 m. rugsėjo 7 d. patikslintame ieškinyje prašė:
1.1. Uždrausti atsakovei UAB „Art Glacio“ naudoti patikslinto ieškinio 1 paveikslėlyje pavaizduotą žymenį ir pakuočių dizainus, kurių pavyzdžiai yra pateikti patikslinto ieškinio prieduose Nr. 12 ir Nr. 13, kaip pažeidžiančius ieškovės UAB „ICECO“ turimas autorių turtines teises;
1.2. Priteisti ieškovės naudai 37 650,60 Eur dydžio kompensaciją už autoriaus turtinių teisių pažeidimą solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S.;
1.3. Priteisti ieškovės naudai 852 060,40 Eur dydžio žalą, patirtą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S.;
1.4. Priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį išnagrinėjęs, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl uždraudimo naudoti žymenį ir pakuočių dizainus bei kompensacijos už autoriaus turtinių teisių pažeidimą priteisimo, paliko nepakeistą; sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovės naudai 852 060,40 Eur dydžio žalą, patirtą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S., panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. Ieškovė 2018 m. kovo 27 d. patikslino ieškinį ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. 1 166 180 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad pagal 2011 m. vasario 28 d. neterminuotą darbo sutartį atsakovas A. S. buvo priimtas dirbti ieškovės gamybos direktoriumi. Tą pačią dieną ieškovė su atsakovu sudarė susitarimą dėl komercinės paslapties išsaugojimo, pagal kurį A. S., be kita ko, įsipareigojo nenaudoti, neatskleisti įmonės komercinės paslapties, kuri jam tapo žinoma ryšium su jo darbu, dvejus metus nuo darbo santykių pasibaigimo (susitarimo 2.2.6 punktas). Atsakovo prašymu jis 2012 m. vasario 17 d. buvo atleistas iš užimamų gamybos direktoriaus pareigų. 2013 m. rugsėjo 3 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Art Glacio“, kurios direktoriumi ir vieninteliu steigėju buvo atsakovas A. S.. 2013 m. rugsėjo 24 d. UAB „Art Glacio“ sudarė produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį su Vokietijos įmone Monolith Frost GmbH, kuri buvo didžiausia ieškovės gaminamų valgomųjų ledų užsakovė. UAB „Art Glacio“ pradėjus ledų gamybą, ieškovės pardavimai trečiajam asmeniui pradėjo nuosekliai mažėti iki 2014 m. gruodžio mėn., kai buvo įvykdytas paskutinis Monolith Frost GmbH užsakymas. Atsakovas A. S. neteisėtai pasinaudojo komercinę paslaptį sudarančia informacija apie ieškovės užsakovę Monolith Frost GmbH, dėl to ieškovė prarado šią klientę. Be to, atsakovų siūlymu dalis ieškovės darbuotojų nutraukė darbo sutartis ir perėjo dirbti į UAB „Art Glacio“. Atsakovai atliko Konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalą. Jei A. S. būtų teisėtai naudojęs ir atskleidęs ieškovės komercinę paslaptį po 2014 m. vasario 17 d., t. y. pasibaigus susitarime nurodytam terminui, UAB „Art Glacio“ būtų pradėjusi ledų gamybą trečiajam asmeniui ne anksčiau kaip 2016 m. vasario mėn., atsižvelgiant į tai, kad ledų gamybos fabriko projektavimas ir statyba, įrenginių projektavimas ir įsigijimas, naujų darbuotojų ir klientų suradimas, pardavimų, rinkodaros strategijų sukūrimas, patikimų tiekėjų suradimas užtrunka ne mažiau kaip dvejus metus. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovės patirtą žalą sudaro jos negautos pajamos per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d.
5. Atsakovai ir trečiasis asmuo prašė atmesti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad pati ieškovė atliko neteisėtus veiksmus trečiojo asmens atžvilgiu, kai tiekė valgomuosius ledus trečiojo asmens konkurentams be trečiojo asmens sutikimo panaudodamas jam priklausantį prekių ženklą, ėmė prekiauti trečiojo asmens sugalvotais ir išvystytais produktais su pastarojo konkurentais. Dėl to trečiasis asmuo, iki pateikdamas pasiūlymą A. S., jau buvo nusprendęs nutraukti bendradarbiavimą su ieškove. Būtent trečiojo asmens iniciatyva ir lėšomis buvo įsteigta UAB „Art Glacio“ ir pastatytas ledų gamybos cechas Vilkaviškyje. Trečiasis asmuo turi UAB „Art Glacio“ kontrolinį akcijų paketą. Atsakovai neturėjo įsipareigojimų nekonkuruoti su ieškove. Patys ieškovės darbuotojai siekė pereiti dirbti pas atsakovę. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka realumo kriterijaus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas – 36 284,90 Eur atsakovei UAB „Art Glacio“, 2 830,15 Eur trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH; 2019 m. gruodžio 4 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės 4,60 Eur Lietuvos teismo ekspertizės centrui už teismo eksperto atvykimą į teismo posėdžius.
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas motyvuose pasisakė ir dėl neteisėtų atsakovų veiksmų bei dėl šių veiksmų ieškovei atsiradusios žalos fakto, pirmosios instancijos teismui neturi privalomosios galios. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas iš naujo bylos dalį dėl žalos atlyginimo visais faktiniais pagrindais taikytinų ginčui materialiųjų įstatymų požiūriu, privalo tirti įrodymus ir padaryti teisines išvadas dėl galimų atsakovų neteisėtų veiksmų ir dėl ieškovei galimai atsiradusios žalos fakto.
8. Teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjant iš naujo ieškovė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas grindė išimtinai aplinkybėmis dėl atsakovų veiksmų neteisėtai naudojant, atskleidžiant ir įgyjant ieškovo komercinę paslaptį. Ieškovė kitokių atsakovų neteisėtų veiksmų neįrodinėjo, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad įdarbinusi buvusius ieškovės darbuotojus UAB „Art Glacio“ elgėsi nesąžiningai ir šiais veiksmais padarė žalos konkuruojančiam ūkio subjektui.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė komercine paslaptimi laikė informaciją apie užsakovę Monolith Frost GmbH, jai gaminamos produkcijos savikainas, trečiojo asmens poreikius, taikomas kainas ir nuolaidas, rinkos konjunktūrą, perkamos produkcijos kiekius, perkamos produkcijos skonį, ingredientus, ieškovės žaliavų tiekėjus, produktų receptūras. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kuriuose užfiksuotas ieškovės darbuotojų atsakovui A. S. išsiųstų elektroninių laiškų turinys laikotarpiu, kai A. S. dirbo ieškovės gamybos direktoriumi (2011 m. vasario 28 d. – 2012 m. vasario 14 d.), teismas nustatė, kad atsakovas ir kiti darbuotojai disponavo informacija apie ledų savikainą, ledų gamybos organizavimą.
10. Informacijos apie tai, kad Monolith Frost GmbH buvo ieškovės klientė, teismas nelaikė komercine paslaptimi, nes šios informacijos ieškovė neslėpė ir nesaugojo. Teismo vertinimu, ši informacija apie ją žinantiems tiek A. S., tiek jo įsteigtai UAB „Art Glacio“ nesukūrė konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius, kadangi nauji įrodymai patvirtina, jog ledų gamybos cecho statyba, ledų gamyba ir užsakymai buvo vykdomi paties trečiojo asmens Monolith Frost GmbH vadovo G. S. iniciatyva ir investicijomis.
11. Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, sprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovės komercinę paslaptį, kurios neišsaugojo A. S. ir kurią nepagrįstai naudojo UAB „Art Glacio“, sudarė informacija apie valgomųjų ledų, gaminamų trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH, savikainą, poreikius, taikomas kainas ir nuolaidas, rinkos konjunktūrą, perkamos produkcijos kiekius, perkamos produkcijos skonį, ledų receptus (ingredientus), žaliavų tiekėjus (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, susitarime apibrėžtų komercinių paslapčių sąraše šių atsakovo A. S. įsipareigojimų nėra numatyta, byloje ištirti įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad tokią komercinę informaciją atsakovas A. S. neišsaugojo ar panaudojo ne darbdavio pavedimams vykdyti. Ieškovė nepateikė įrodymų ir nenurodė konkrečių aplinkybių, kokią informaciją kaip komercinę paslaptį A. S. neišsaugojo ir panaudojo UAB „Art Glacio“ veiklai vykdyti (CPK 178 straipsnis).
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovo A. S. kaip daugiamečio gamybos direktoriaus turima informacija, kuri pagal atliekamas darbo funkcijas įprastomis darbo aplinkybėmis tapo darbuotojo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ir žiniomis, pagal įstatymą negali būti laikoma komercine paslaptimi (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tai, kad atsakovas A. S. buvo itin aukštos kompetencijos gamybos direktorius, geras profesionalas, labai greitai įgyvendindavo naujas idėjas, labai stiprus gamybos specialistas, patvirtino trečiojo asmens atstovas G. S., nurodęs, kad būtent todėl jis 2013 m. liepos mėn. ir kreipėsi į A. S. dėl valgomųjų ledų gamyklos įkūrimo. Tai, kad atsakovas A. S. buvo vienintelis žmogus, kuris viską žinojo ledų gamyboje ir buvo nepakeičiamas ieškovės darbuotojas, patvirtino ir pats liudytojas V. Š. (buvęs ieškovės vadovas), pažymėjęs, jog pas atsakovą visa ledų gamybos informacija yra galvoje.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovų. Atsakovas A. S. nebuvo sudaręs nekonkuravimo susitarimo su ieškove. Atsakovės UAB „Art Glacio“ ledų gamybos veikla neprieštaravo KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam draudimui.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, jog pati ieškovė vykdė nesąžiningą veiklą trečiojo asmens Monolith Frost GmbH atžvilgiu, gamino ledus konkurentams su prekės ženklais, kurie priklausė trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens Monolith Frost GmbH atstovo G. S. paaiškinimai dėl priemonių, kurių ėmėsi, kad ieškovė nevykdytų nesąžiningos komercinės veiklos, yra nuoseklūs, sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais dėl siūlymo sudaryti sutartį ir įspėjimo dėl netinkamų ledų tiekimo konkurentams. Priešingai, ieškovės buvusio vadovo liudytoju apklausto V. Š. parodymai buvo nenuoseklūs, dažnai abstraktaus pobūdžio, neatskleidžiantys, dėl kokių priežasčių nutrūko gamybos užsakymai iš Monolith Frost GmbH ir dėl ko atsakovas A. S. išėjo iš darbo UAB „ICECO“. Teismas laikė, kad ieškovė prisiėmė verslo riziką nesiderėdama ir nesudarydama naujos bendradarbiavimo sutarties su Monolith Frost GmbH, kurią siūlė G. S., ir tuo pačiu metu esant pasibaigusiems darbo santykiams su atsakovu A. S., kuris buvo šio sėkmingo bendradarbiavimo valgomųjų ledų gamybos srityje ilgametis pagrindinis gamybos vadovas. Teismas sprendė, kad ieškovė nepatyrės žalos dėl A. S. veiklos, nes atsakovas neperdavė ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos atsakovei UAB „Art Glacio“ ir ne dėl to ieškovė neteko ilgametės užsakovės Monolith Frost GmbH.
15. Teismas, nustatęs, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, sprendė, kad ieškovei žala nepadaryta ir atsakovams nekyla civilinė atsakomybė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
16. Ieškovė UAB „ICECO“ apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir 2019 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas; priimti naujus įrodymus apie Monolith Frost GmbH akcininką. Nurodo šiuos argumentus:
16.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai yra privalomi bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui, išskyrus tuos atvejus, kuomet teismas nustato kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, kad atsakovas A. S. ir jo įsteigta atsakovė UAB „Art Glacio“, nepraėjus dvejiems metams po A. S. išėjimo iš UAB „ICECO“, neteisėtai pasinaudojo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kas sąlygojo neigiamus padarinius – UAB „ICECO“ klientės Monolith Frost GmbH praradimą (Nutarties 41 p.). Teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo nustatyta naujų aplinkybių dėl priežasčių, kurios lėmė ieškovės ir trečiojo asmens Monolith Frost GmbH bendradarbiavimo nutraukimą. Šios aplinkybės, visų pirma, nėra besiskiriančios (o tuo labiau – reikšmingai) nuo nustatytų iki bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, visų antra, niekaip nepaneigia Nutartimi konstatuotų atsakovų neteisėtų veiksmų ir dėl to atsiradusios žalos fakto ir, visų trečia, nėra ir negali būti aplinkybių, kurios leistų A. S. nesilaikyti sutartimi ir įstatymu nustatyto įpareigojimo neatskleisti ieškovės komercinių paslapčių ieškovės konkurentei UAB „Art Glacio“.
16.2. Teismas nepagrįstai laikė, kad informacija apie trečiąjį asmenį Monolith Frost GmbH neatitinka komercinės paslapties požymių. Teismas netinkamai aiškino ieškovės ir atsakovo A. S. susitarimą dėl komercinės paslapties išsaugojimo, nes žinias apie ieškovės klientus nepagrįstai siaurai aiškino tik kaip žinias apie klientų pavadinimus. A. S., kaip ieškovės gamybos direktoriui, buvo žinomas ne tik kliento pavadinimas, bet ir ieškovės trečiajam asmeniui gaminamos produkcijos savikainos, produkcijos sudėtinės dalys (ne tik tai, kas nurodoma ledų pakuotėje, bet konkretaus produkto komplektavimo specifikacijos, proporcijos kiekvieno produkto sudėtyje, produkto sudėtinių dalių tiekėjai), trečiajam asmeniui gaminamos produkcijos gamybos procesas, trečiojo asmens poreikiai (kurie UAB „Art Glacio“ nebuvo žinomi) ir t.t., ir šios informacijos A. S. negalėjo atskleisti dvejus metus nuo darbo santykių pasibaigimo, tačiau šią pareigą A. S. neteisėtai pažeidė. Minėta informacija, sudaranti ieškovės komercinę paslaptį, trečiajam asmeniui nebuvo žinoma. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas šalių susitarimą dėl komercinės paslapties išsaugojimo, konstatavo, kad duomenys apie ieškovės klientę (užsakovę) Monolith Frost GmbH atitiko CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus tiek, kad jie būtų laikomi komercine paslaptimi. Sprendimo išvados dėl informacijos apie trečiąjį asmenį Monolith Frost GmbH priskyrimo komercinei paslapčiai yra prieštaringos. Teismas, konstatavęs, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodyti el. laiškai patvirtina, jog atsakovas A. S. disponavo ieškovės komercine paslaptimi, toliau sprendime laikė, kad tokie duomenys jau nebeatitinka komercinės paslapties sampratos.
16.3. Teismas netinkamai aiškino CK 1.116 straipsnio nuostatas, nepagrįstai informacijos priskyrimą komercinei paslapčiai susiedamas su konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius požymiu. Pagal šią normą komercinės paslapties samprata nėra siejama su konkurencinio pranašumo įgijimu šią informaciją neteisėtai atskleidusiam ar panaudojusiam asmeniui. Teismas nepagrįstai vadovavosi minėto straipsnio redakcija, įsigaliojusia tik nuo 2018 m. birželio 1 d.
16.4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl darbuotojo patirties, gebėjimų panaudojimo, o ieškovės komercinės paslapties apie ieškovės klientą – trečiąjį asmenį, jam gaminamos produkcijos savikainas, sudėtines dalis, gamybos procesą neteisėto atskleidimo paties A. S. įsteigtam ieškovės konkurentui, ir šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimo, dėl ko, be kita ko, atsakovė UAB „Art Glacio“ įgijo konkurencinį pranašumą. Trečiasis asmuo nebūtų pirkęs ledų iš UAB „Art Glacio“, jei nebūtų buvę tikras, kad jų sudėtis ir skonis nesiskirs nuo ieškovės gamintų ledų. Atsakovams nežinant ir nesinaudojant ieškovės komercine paslaptimi apie trečiajam asmeniui gaminamos produkcijos sudėtines dalis, gamybos procesą, trečiasis asmuo nebūtų perėjęs pas atsakovę UAB „Art Glacio“.
16.5. Atsakovų neteisėtus veiksmus patvirtina tai, kad ieškovės komercinė paslaptis buvo atsakovų neteisėtai atskleista, įgyta ir panaudota. Teismas neįvertino, kad duomenis apie ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovė UAB „Art Glacio“ gavo iš A. S., kuris buvo šios bendrovės steigėjas ir akcininkas. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų teiginiais, kad trečiasis asmuo buvo tikrasis UAB „Art Glacio“ steigėjas. Šie teiginiai prieštarauja byloje pateiktiems dokumentams, t. y. UAB „Art Glacio“ steigimo aktui, vienintelio akcininko sprendimui. Byloje esantys UAB „Art Glacio“ sąskaitų išrašai jokių Monolith Frost GmbH ar G. S. atliktų investicijų nepatvirtina. A. S. ieškovės komercine paslaptimi neteisėtai naudojosi tardamasis dėl ledų gamybos trečiajam asmeniui dar iki UAB „Art Glacio“ įsteigimo. Žinodamas ieškovės ledų savikainas, atsakovas A. S. galėjo skaičiuoti ledų gamybos cecho, kaip verslo projekto, atsiperkamumą; tik žinodamas apie trečiajam asmeniui gamintų ledų sudėtį (konkretaus produkto sudedamųjų dalių žaliavas ir jų tiekėjus), trečiojo asmens poreikius, A. S. galėjo parinkti reikiamą ledų įrangą.
16.6. Byloje nėra ir objektyviai negali būti įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. perdavė atsakovei UAB „Art Glacio“ trečiajam asmeniui gamintų ledų receptūras, informaciją apie ledų sudėtines dalis, žaliavų tiekėjų sąrašus. Byloje taip pat nėra galimybės atlikti ieškovės ir atsakovės UAB „Art Glacio“ gamintų ledų ekspertizę, tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškovė ledus trečiajam asmeniui gamino nuo 2011 m. dideliais kiekiais, trečiasis asmuo objektyviai negalėjo pakeisti visų be išimties ieškovės gamintų ledų, ypač vertinant trečiojo asmens parduodamų ledų pirkėjų (rusakalbiai vartotojai, gyvenantys Vokietijoje) ypatumus ir įpročius bei tai, kad dalį ledų atsakovė UAB „Art Glacio“ gamino tose pačiose pakuotėse ir tais pačiais pavadinimais kaip ir ieškovė (ką patvirtina teismo paskirtos ekspertizės aktas), iki tol pas ieškovę gamintų ledų sudėtinių dalių, receptūros / skonio keitimas prieštarautų elementariai verslo logikai. Liudytojų parodymais nustatyta, kad būtent ieškovės gamintų ledų žaliavų tiekėjus pasirinko UAB „Art Glacio“ tam, kad nekistų ledų skoniai.
16.7. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovė patyrė žalą dėl KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pažeidimo – dėl A. S. perduotos ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos UAB „Art Glacio“ ieškovė neteko ilgamečio užsakovo ir kvalifikuotų, parengtų bei išmanančių darbuotojų. Faktinė aplinkybė, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kaip pagrindu nukrypti nuo nutartyje pateiktų išaiškinimų, kad trečiasis asmuo neperdavė visos ledų gamybos kitiems ledų gamintojams Lietuvoje ar už jos ribų, o susitarė su atsakovais, kuriems buvo žinoma ieškovės komercinė paslaptis, taip pat patvirtina, kad nesant neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė nebūtų praradusi užsakovo ir patyrusi žalos. Trečiasis asmuo iki 2014 m. pabaigos pirko ledus iš ieškovės, nors sprendimą nutraukti bendradarbiavimą, kaip nurodyta sprendime, priėmė dar 2013 m. liepos mėn. Tai patvirtina, kad jei A. S. nebūtų neteisėtai atskleidęs ieškovės komercinės paslapties ir UAB „Art Glacio“ nebūtų pradėjusi gaminti ledų trečiajam asmeniui, pastarasis ir toliau būtų pirkęs ledus iš ieškovės.
16.8. Atsakovams buvo aiškiai žinoma, kad konkretūs duomenys, susiję su ieškovės klientu ir jam gaminama produkcija, sudaro ieškovės komercinę paslaptį, todėl atsakovų kaltė pasireiškė tyčios forma.
16.9. Teismas žalos dydžio klausimo nesprendė. Žala ieškovei atsirado nuo 2014 m. gegužės mėn., kai ieškovės iš užsakovės Monolith Frost GmbH gauti finansiniai srautai perėjo konkuruojančiam subjektui UAB „Art Glacio“. Ieškovei padarytos žalos dydį patvirtina tiek ekspertinio tyrimo akto, tiek ir ekspertizės akto duomenys. Ieškovė neteko pajamų, kurias būtų gavusi, jei nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės ledų gamybos fabriko projektavimas turėjo būti pradėtas žymiai anksčiau nei 2013 m. liepą. Atsakovams nepateikus dokumentų, patvirtinančių ledų gamybos cecho projektavimo pradžią, nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas dvejų metų terminas nuo projektavimo pradžios iki ledų gamybos linijos paleidimo, t. y. jei A. S. būtų panaudojęs ir atskleidęs ieškovės komercinę paslaptį po 2014 m. vasario 17 d., kai pasibaigė susitarime nurodytas terminas, UAB „Art Glacio“ būtų pradėjusi ledų gamybą trečiajam asmeniui ne anksčiau kaip po 2 metų. Žala ieškovei atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie neatsiejamai vieni su kitais susiję, todėl atsakovai privalo solidariai atlyginti padarytą žalą.
17. Atsakovai A. S., UAB „Art Glacio“ ir trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH atsiliepimuose prašo atmesti ieškovės apeliacinius skundus; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
17.1. Nutartis, kuria šalių ginčas nebuvo išspręstas iš esmės bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pagal teismų praktiką toje pačioje byloje neįgauna res judicata galios. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas bylą, neprivalo sprendime besąlygiškai taikyti Lietuvos apeliacinio teismo padarytas išvadas ir turi procesinę teisę bei pareigą iš naujo tirti visas bylos aplinkybes ir joje sukauptus įrodymus. Nagrinėjamu atveju bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui buvo surinkta daug naujų papildomų rašytinių įrodymų, apklausti nauji liudytojai, gautos specialistų nuomonės, teismo ekspertizės aktas. Šie įrodymai nėra susiję vien tik su ieškovės patirtų nuostolių dydžiu, bet ir su ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykiais, kilusių nesutarimų priežastimis ir pan.
17.2. Byloje nėra nustatyta (ir pati ieškovė nepaaiškino), kaip ir kokia forma atsakovai neva pasinaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Bet kuris specialių žinių ir patirties ledų gamybos srityje turintis asmuo, būtų galėjęs trečiojo asmens pavedimu atidaryti ledų gamybos fabriką Lietuvoje ir jam vadovauti, o tai reiškia, kad bet kokia ieškovės komercinė paslaptis minėtiems veiksmams atlikti nebuvo ir nėra reikalinga. Trečiajam asmeniui buvo žinomos visos bendradarbiavimo su ieškove sąlygos, kurios, anot ieškovės, ir sudaro jos komercinę paslaptį.
17.3. Ieškovės teigimu, nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė būtų gavusi pajamas (grynąjį pelną) iš prekybos valgomaisiais ledais su trečiuoju asmeniu. Tai reiškia, kad teisingam bylos išsprendimui užtenka nustatyti, kokios aplinkybės lėmė tai, kad nutrūko ieškovės ir trečiojo asmens prekybiniai santykiai (ir ar tos priežastys yra susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais). Dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų trečiojo asmens atžvilgiu, tarp jų kilo konfliktas ir trečiojo asmens vadovas bei akcininkas, 2013 m. liepos mėn. kreipdamasis į A. S., savo iniciatyva jau buvo nusprendęs nutraukti bendradarbiavimą su ieškove. UAB „Art Glacio“ buvo įsteigta trečiojo asmens iniciatyva ir lėšomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje taip pat pripažino, kad ne atsakovų veiksmai nulėmė tai, jog ieškovė kaip kliento neteko trečiojo asmens. Dėl to nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės negauto pelno. Ieškovė teigia, kad A. S. atsisakius priimti trečiojo asmens pasiūlymą, pastarasis nebūtų turėjęs kito pasirinkimo kaip tik toliau tęsti pirkimus iš ieškovės. Toks priežastinio ryšio aiškinimas yra siejamas ne su neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu, tačiau apskritai su A. S. pareiga nekonkuruoti su ieškove, nors tokios pareigos atsakovas neturėjo. Ieškovės darbuotojų, kurie perėjo dirbti į UAB „Art Glacio“, darbo santykių nutraukimo priežastys apskritai nepateko į šios bylos nagrinėjimo dalyką.
17.4. Ieškovės argumentai dėl žalos dydžio nepagrįsti. Viena vertus, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka realumo kriterijaus, kadangi ieškovė jų bet kokiu atveju nebūtų gavusi – būtent dėl tarp ieškovės ir trečiojo asmens kilusių nesutarimų nebuvo pasirašyta nauja bendradarbiavimo sutartis, su kurios sąlygomis nesutiko pati ieškovė. Kita vertus, ieškovės siūlomas žalos skaičiavimo laikotarpis (24 mėn., kurie skaičiuojami nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.) nėra pagrįstas jokiais patikimais įrodymais – nurodytu laikotarpiu A. S. nesaistė nei konfidencialumo, nei nekonkuravimo įsipareigojimai, be to, nors ieškovė nurodytą dvejų metų laikotarpį sieja su tuo, kad tiek laiko reikia siekiant paruošti ledų gamybos cechą ir pradėti veiklą jame, šioje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tam pakanka nepilnų 7 mėnesių. Galiausiai nors ieškovė pati prašė skirti teismo ekspertizę, siekiant įvertinti ieškovės negauto pelno dydį praradus trečiąjį asmenį kaip klientą, patikslintame ieškinyje ieškovė prašė ne teismo ekspertizės akte, tačiau UAB „Forensic and Investigation Services“ išvadose nurodytos negauto pelno sumos.
17.5. Pajamas iš prekybos su trečiuoju asmeniu gavo atsakovė UAB „Art Glacio“, o ne A. S.. Tai reiškia, kad A. S. konkurencinio savarankiškumo neturi ir todėl nėra solidarus skolininkas net ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškovės reikalavimą UAB „Art Glacio“.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs grąžintą bylos dalį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo (žr. šio sprendimo 2 punktą), teisėtai ir pagrįstai atmetė šią ieškinio dalį. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje, kuria minėta bylos dalis buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pasisakyta dėl neteisėtų atsakovų veiksmų nesąžiningos konkurencijos aspektu bei dėl šių veiksmų ieškovei atsiradusios žalos fakto, o bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo tik dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl žalos skaičiavimo ir / ar dydžio pagrįstumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dalinio sprendimo nepriėmė, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, iš naujo nagrinėjant ginčo klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo už nesąžiningos konkurencijos veiksmus, privalomosios galios neturi.
Dėl komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo, siekiant nesąžiningai konkuruoti
20. Apeliantė byloje įrodinėja, kad atsakovas A. S., nutraukus su juo sudarytą darbo sutartį, neteisėtai naudojo ir atskleidė apeliantės komercinę paslaptį sudarančią informaciją savo naujai įsteigtai įmonei, t. y. atsakovei UAB „Art Glacio“, kuri, pasinaudojusi šia informacija, perėmė apeliantės gaminamų valgomųjų ledų didžiausią užsakovę Vokietijos įmonę Monolith Frost GmbH.
21. Byloje nustatyta, kad pagal 2011 m. vasario 28 d. neterminuotą darbo sutartį atsakovas A. S. buvo priimtas dirbti apeliantės gamybos direktoriumi. Tą pačią dieną su juo buvo sudarytas susitarimas dėl komercinės paslapties išsaugojimo, pagal kurį A. S., be kita ko, įsipareigojo nenaudoti, neatskleisti įmonės komercinės paslapties, kuri jam tapo žinoma ryšium su jo darbu, dvejus metus nuo darbo santykių pasibaigimo (susitarimo 2.2.6 punktas). Atsakovo prašymu 2012 m. vasario 17 d. apeliantė nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį. 2013 m. rugsėjo 3 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Art Glacio“, kurios direktoriumi ir vieninteliu steigėju buvo atsakovas A. S.. 2013 m. rugsėjo 24 d. UAB „Art Glacio“ sudarė produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį su Monolith Frost GmbH. Atsakovei UAB „Art Glacio“ 2014 m. kovo mėn. pradėjus ledų gamybą, ieškovės pardavimai trečiajam asmeniui pradėjo nuosekliai mažėti iki 2014 m. gruodžio mėn., kai buvo įvykdytas paskutinis Monolith Frost GmbH užsakymas. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
22. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantės atstovai paaiškino, kad atsakovų neteisėti veiksmai, susiję su apeliantės komercinės paslapties atskleidimu ir panaudojimu, apima laikotarpį iki UAB „Art Glacio“ pradėjo gaminti ir tiekti valgomuosius ledus trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH, t. y. iki 2014 m. kovo mėn. Taigi, šiuo atveju taikytinas teisinis reglamentavimas, galiojęs minėtu ginčo laikotarpiu.
23. Tuo metu galiojusios redakcijos CK 1.116 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius.
24. Vadovaujantis KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galiojusiu ir ginčui aktualiu laikotarpiu, ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Pagal KĮ 15 straipsnio 4 dalį, asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.
25. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantės ir atsakovo A. S. sudarytame susitarimo 2.2.6 punkte buvo numatytas atsakovo įsipareigojimas dvejus metus nuo darbo santykių pasibaigimo nenaudoti, neatskleisti apeliantės komercinės paslapties, kuri jam tapo žinoma ryšium su jo darbu. Taigi, šalys susitarė dėl dvigubai ilgesnio termino, nei nustatyta KĮ 15 straipsnio 4 dalyje, kuri yra dispozityvioji norma. Tokio susitarimo sudarymas taip pat patvirtina apeliantės pastangas išsaugoti jame nurodytos informacijos slaptumą, siekį neatskleisti jos tretiesiems asmenims.
26. Minėto susitarimo 1 punkte nustatytas apeliantės komercinių paslapčių sąrašas, į kurį, be kita ko, įtrauktos žinios apie esamus ir potencialius įmonės klientus ir partnerius; konkrečias atliekamų darbų ir patarnavimų apimtis ir jų savikainą, konkrečias gamybos procese naudojamų komponentų kainas; ruošiamas ir esamas sutartis, susitarimus, kontraktus; darbuotojų asmens duomenis ir darbo užmokestį.
27. Apeliantė teigia, kad atsakovas A. S. panaudojo ir atskleidė atsakovei UAB „Art Glacio“ apeliantės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie užsakovei Monolith Frost GmbH gaminamos produkcijos savikainas, ingredientus, nuo kurių priklauso gaminamų valgomųjų ledų skonis, ir jų tiekėjus, technologines receptūras, konkrečiai produkcijai gaminti reikalingą įrangą.
28. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kuriuose užfiksuotas apeliantės darbuotojų atsakovui A. S. išsiųstų elektroninių laiškų turinys laikotarpiu, kai A. S. dirbo apeliantės gamybos direktoriumi (2011 m. vasario 28 d. – 2012 m. vasario 14 d.), nustatė, kad atsakovas disponavo informacija apie ledų savikainą, gamybos organizavimą. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįsipareigojo saugoti tokios informacijos pagal šalių sudarytą susitarimą. Teisėjų kolegija tokiai išvadai nepritaria ir sutinka su apeliantės argumentu, kad susitarime kaip komercinė paslaptis nurodyta informacija apie apeliantės partnerius, sudarytas sutartis, be kita ko, apima ir informaciją apie žaliavų tiekėjus, iš kurių pagal sudarytas sutartis buvo įsigyjami konkretūs ingredientai gaminamai valgomųjų ledų produkcijai, šių žaliavų kainos, reikalingi kiekiai pagaminti būtent tokios sudėties ir skonio ledus, kokie buvo gaminami trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH.
29. Aplinkybę, kad atsakovė UAB „Art Glacio“ sudarė sutartis būtent su tais pačiais žaliavų tiekėjais, su kuriais bendradarbiavo apeliantė, patvirtina byloje pateiktos tiekėjų sąskaitos, išrašytos atsakovei (3 t., b. l. 52–145), ir liudytoju apklausto tuometinio apeliantės darbuotojo R. V. parodymai. Atsakovai jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
30. Spręsdamas dėl informacijos, susijusios su valgomųjų ledų gamybos proceso organizavimu, (ne)pripažinimo apeliantės komercine paslaptimi, pirmosios instancijos teismas iš dalies teisingai pažymėjo, kad atsakovo A. S., jam einant apeliantės gamybos direktoriaus pareigas, įgyta patirtis, įgūdžiai, gebėjimai ar žinios negali būti laikomi komercine paslaptimi. Nors teismas vadovavosi CK 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, kuri ginčui aktualiu laikotarpiu dar negaliojo, tačiau vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina ir į šią įstatymo leidėjo vėliau įtvirtintą išimtį iš bendrosios taisyklės, apibrėžiant komercinės paslapties sampratą. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo A. S. disponuotą apeliantės informaciją apie valgomųjų ledų užsakovei Monolith Frost GmbH gamybos proceso organizavimą prilygino informacijai, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis. Apeliantės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad produkcijos gamybai būtent pagal trečiojo asmens Monolith Frost GmbH užsakymą organizuoti atsakovas A. S. turėjo panaudoti tam tikrą apeliantės informaciją (apie reikalingą specifinę įrangą, jos pritaikymą gaminti konkrečią produkciją, gamybinio cecho suprojektavimą ir kt.), kuri nebuvo žinoma tretiesiems asmenims ir nebuvo laisvai prieinama dėl apeliantės pastangų išsaugoti jos slaptumą, todėl turėjo komercinę (gamybinę) vertę. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutarties 10 punkte buvo įtvirtintas atsakovo A. S. įsipareigojimas saugoti komercines paslaptis, susijusias su apeliantės veikla, kuris buvo detalizuotas minėtame šalių susitarime, darytina išvada, kad informacija, susijusi su produkcijos gamybos pagal trečiojo asmens Monolith Frost GmbH užsakymą organizavimu, taip pat buvo apeliantės komercinė paslaptis, kurios atsakovas A. S. pagal šalių susitarimą negalėjo atskleisti ir panaudoti bent du metus po darbo sutarties nutraukimo.
31. Apeliantė teigia, kad atsakovo A. S. neteisėtus veiksmus panaudojant ir atskleidžiant UAB „ICECO“ komercinę paslaptį patvirtina tai, jog atsakovas dar nepasibaigus susitarime nustatytam dvejų metų terminui įsteigė UAB „Art Glacio“, šios įmonės vardu sudarė produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį su Monolith Frost GmbH, išsinuomojo patalpas ir jose įrengė valgomųjų ledų gamybos cechą. Pasak apeliantės, tik žinodamas ledų savikainas, atsakovas A. S. galėjo apskaičiuoti ledų gamybos cecho, kaip verslo projekto, atsiperkamumą; tik žinodamas apie trečiajam asmeniui gamintų ledų sudėtį (konkretaus produkto sudedamųjų dalių žaliavas ir jų tiekėjus), trečiojo asmens poreikius, atsakovas galėjo parinkti reikiamą ledų įrangą. Pažymėtina, kad tokios pačios, kaip ieškovės, produkcijos gamybą atsakovai pradėjo nuo pat UAB „Art Glacio“ įsteigimo momento, net ir pakeitus gamintoją atsakovai naudojo to paties dizaino ledų pakuotes, kas patvirtina gaminio tapatumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas A. S. be apeliantės sutikimo panaudojo ir atskleidė savo įsteigtai įmonei, t. y. atsakovei UAB „Art Glacio“ apeliantės komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją. Tokiu būdu, pažeidžiant KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą draudimą, buvo sudarytos sąlygos atsakovei UAB „Art Glacio“, kaip apeliantės tiesioginei konkurentei, nesąžiningai perimti pastarosios didžiausią užsakovę Monolith Frost GmbH.
32. Atsakovų argumentai tokios išvados nepaneigia. Atsakovai teigia, kad trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH buvo žinomos visos bendradarbiavimo su apeliante sąlygos, kurios, anot apeliantės, sudaro jos komercinę paslaptį. Tačiau atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantės nurodytą informaciją trečiasis asmuo galėjo sužinoti ne iš atsakovų, kad apeliantė tokios informacijos nesaugojo nuo trečiųjų asmenų ir nelaikė turinčia jai komercinės vertės. Atsakovų įrodinėjama aplinkybė, kad naujo gamybos cecho įkūrimas, ledų gamyba ir užsakymai buvo vykdomi paties trečiojo asmens Monolith Frost GmbH vadovo G. S. iniciatyva ir investicijomis, nepaneigia atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. apeliantės komercinės paslapties panaudojimo ir perdavimo, siekiant įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Dėl nesąžiningo darbuotojų perviliojimo pas konkuruojantį ūkio subjektą
33. Apeliantė, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylos dalį iš naujo, 2018 m. kovo 27 d. patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad po UAB „Art Glacio“ įsteigimo atsakovai atliko ir pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudžiamus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. pateikė ieškovės darbuotojams siūlymus nutraukti su UAB „ICECO“ darbo sutartis ir pereiti dirbti į UAB „Art Glacio“.
34. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. UAB „ICECO“ Bendrojo skyriaus technologinės įrangos eksploatavimo inžinierius M. D. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2013 m. spalio 11 d.; 2013 m. spalio 17 d. UAB „ICECO“ Ledų gamybos cecho technologinių linijų derintojas A. K. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2013 m. spalio 25 d.; 2013 m. spalio 7 d. UAB „ICECO“ Ledų gamybos cecho technologinių linijų derintojas D. K. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2013 m. spalio 18 d.; 2014 m. vasario 26 d. UAB „ICECO“ Ledų gamybos cecho meistrė M. O. pateikė prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2014 m. kovo 14 d. Byloje nustatyta, kad minėti asmenys perėjo dirbti į UAB „Art Glacio“ iki buvo pradėta vykdyti ledų gamyba trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH ir dirbo iš esmės tapačiose pareigose, kaip ir dirbo UAB „ICECO“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė UAB „Art Glacio“ perviliojo apeliantės kvalifikuotus darbuotojus ir taip irgi įgijo nesąžiningą konkurencinį pranašumą apeliantės atžvilgiu, siekdama perimti trečiojo asmens Monolith Frost GmbH užsakymus.
35. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti minėti asmenys tvirtino, kad atsakovas A. S. jiems nesiūlė nutraukti darbo santykių su ieškove, o tokį jų sprendimą lėmė tai, kad jų netenkino darbo sąlygos, atmosfera, darbdavio požiūris į darbuotoją. Tačiau nustačius, kad UAB „Art Glacio“ buvo įsteigta ir naujas ledų cechas įrengtas bei gamyba jame organizuota neteisėtai pasinaudojus ir atskleidus apeliantės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog šių kvalifikuotų darbuotojų perėjimas iš UAB „ICECO“ į naujai įsteigtą UAB „Art Glacio“ buvo ne atsitiktinis, o nulemtas atsakovų nesąžiningų veiksmų visumos, kuriais buvo siekiama minėto tikslo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad tuo pačiu laikotarpiu iš ieškovės pas atsakovę perėjo dirbti keli darbuotojai. Nustatytų aplinkybių visuma (darbuotojai perėjo tuo pačiu laikotarpiu, į analogiškas pareigas, nedideliame mieste kaip Vilkaviškis tokios specialybės darbuotojų yra nedaug ir kurti naują įmonę, nesant susitarimo dėl atitinkamos specifinės kvalifikacijos darbuotojų, būtų sudėtinga) rodo, jog labiau tikėtina, kad darbuotojai buvo viliojami pereiti dirbti pas atsakovus (CPK 185 straipsnis).
36. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė tokių atsakovų neteisėtų veiksmų neįrodinėjo. Nors apeliantė neprašė priteisti žalos atlyginimo, kuris būtų siejamas su apeliantės patirtomis išlaidomis keliant minėtų darbuotojų kvalifikaciją ar pan., tačiau jų perėjimą dirbti į UAB „Art Glacio“ nurodė kaip vieną iš atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, siekiant perimti trečiojo asmens Monolith Frost GmbH užsakymus. Todėl teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad apeliantė įrodė, jog šiuo atveju buvo padarytas ir KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas.
Dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (t. y. žalos fakto, priežastinio ryšio, kaltės)
37. Apeliantė jai padarytą žalą, kaip minėta, sieja su didžiausios užsakovės Monolith Frost GmbH netekimu, kurios užsakymai perėjo konkurentei UAB „Art Glacio“. Apeliantės teigimu, atsakovas A. S. pagal šalių sudarytą susitarimą apeliantės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kuri jam tapo žinoma einant UAB „ICECO“ gamybos direktoriaus pareigas, teisėtai galėjo naudoti ir atskleisti tik pasibaigus susitarime nurodytam terminui, t. y. nuo 2014 m. vasario 17 d. Minėta, kad pagal bylos duomenis atsakovė UAB „Art Glacio“ produkciją trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH pradėjo gaminti nuo 2014 m. kovo mėn., taigi, beveik iš karto, kai baigėsi minėtas apeliantės ir A. S. susitarimo terminas, o nuo 2014 m. gegužės mėn. atitinkamai pradėjo mažėti trečiojo asmens užsakymai apeliantei.
38. Teisėjų kolegija pagrįstais laiko apeliantės argumentus, kad neatlikus šiame sprendime jau konstatuotų atsakovų neteisėtų veiksmų, nebūtų įmanoma taip greitai įkurti naujo ledų gamybos cecho ir pradėti gaminti tokią pačią produkciją trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH, kokią šis pirko iš apeliantės. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė patyrė netiesioginių nuostolių, t. y. negavo pajamų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), kurias būtų gavusi, jeigu atsakovai nebūtų atlikę nurodytų neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovų argumentais, kad tikrosios priežastys, dėl kurių nutrūko ieškovės bendradarbiavimas su trečiuoju asmeniu, buvo pačios ieškovės vykdyta nesąžininga veikla, gaminant ledus Monolith Frost GmbH konkurentams su pastarajam priklausančiais prekės ženklais, bei ieškovės atmestas trečiojo asmens pasiūlymas dėl naujos bendradarbiavimo sutarties sudarymo.
40. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantės ir Monolith Frost GmbH 2011 m. sausio 28 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis baigė galioti 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau sutarties šalių bendradarbiavimas toliau tęsėsi nesudarius naujos bendradarbiavimo sutarties, pagal kiekvieną kartą derinamus atskirus užsakymus. Pažymėtina, kad tiek atsakovai, tiek pats trečiojo asmens Monolith Frost GmbH vadovas G. S. patvirtino, jog sprendimas nutraukti bendradarbiavimą su apeliante buvo priimtas dar 2013 m. liepos mėn. Tačiau byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo apeliantės gaminamą produkciją pirko iki 2014 m. pabaigos, kol UAB „Art Glacio“ galutinai perėmė visus Monolith Frost GmbH užsakymus. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH, nors ir nesusitarė su apeliante dėl naujos bendradarbiavimo sutarties sudarymo, vis tiek turėjo poreikį pirkti didelį produkcijos kiekį, kurį būtų pagaminusi ir pardavusi apeliantė, jeigu šie užsakymai nebūtų buvę perduoti atsakovei UAB „Art Glacio“. Atsakovės galimybę įvykdyti šiuos užsakymus ginčui aktualiu laikotarpiu, kaip minėta, lėmė atsakovų atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai.
41. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovai nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jų kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis).
42. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę dėl minėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė kaip neįrodytą apeliantės patikslinto ieškinio reikalavimą atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą.
Dėl solidarios atsakomybės
43. Apeliantė prašo taikyti atsakovams solidarią atsakomybę, nes žala jai atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie neatsiejamai vieni su kitais susiję.
44. Atsakovai teigia, kad pajamas iš prekybos su trečiuoju asmeniu Monolith Frost GmbH gavo atsakovė UAB „Art Glacio“, o ne A. S.. Atsakovas A. S., sudarant prekybos sutartį su trečiuoju asmeniu, veikė kaip atsakovės UAB „Art Glacio“ vadovas ir darbuotojas. Anot atsakovų, tai reiškia, kad A. S. konkurencinio savarankiškumo KĮ prasme neturi ir todėl nėra solidarus skolininkas.
45. Atsakovai, nurodydami minėtą argumentą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, tačiau sutiktina su apeliante, kad atsakovų nurodytos bylos, ir šios civilinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, nes nurodytoje kasacinio teismo byloje ieškinys buvo reiškiamas juridinio asmens vadovui, kuris neturėjo konkurencinio savarankiškumo ir veikė kito asmens vardu bei interesais, jo veiksmai priskirti minėtam juridiniam asmeniui.
46. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad fiziniai asmenys, kurie siekdami konkuruoti ir atlikdami nesąžiningos konkurencijos veiksmus įsteigia įmonę, atsako su naujai įsteigtu juridiniu asmeniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007; 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).
47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A. S. neteisėtai naudojo ir atskleidė apeliantės komercinę paslaptį sudarančią informaciją savo paties įsteigtai įmonei, t. y. atsakovei UAB „Art Glacio“, kurią pastaroji neteisėtai įgijo ir toliau naudojo (nesąžiningai perimdama trečiojo asmens užsakymus iš apeliantės), atsakovui A. S. būnant šios bendrovės vadovu ir akcininku. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantė pagrįstai nurodo, kad atskirti atsakovų prievolių dalis nėra įmanoma, todėl atsakovams taikytina solidari atsakomybė dėl ieškovės nuostolių, atsiradusių tiek dėl A. S., tiek dėl jo paties įsteigtos įmonės UAB „Art Glacio“ neteisėtų veiksmų.
Dėl žalos dydžio
48. Apeliantė 2018 m. kovo 27 d. patikslintame ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. 1 166 180 Eur dydžio žalos atlyginimą. Nurodė, kad jei A. S. būtų teisėtai naudojęs ir atskleidęs apeliantės komercinę paslaptį po 2014 m. vasario 17 d., t. y. pasibaigus susitarime nustatytam terminui, UAB „Art Glacio“ būtų pradėjusi ledų gamybą trečiajam asmeniui ne anksčiau kaip 2016 m. vasario mėn. Apeliantės teigimu, jai, kaip šios srities profesionalei, yra žinoma, kad ledų fabriko projektavimas ir statyba, ledų gamybos įrenginių projektavimas ir įsigijimas, naujų darbuotojų ir klientų suradimas, pardavimų, rinkodaros strategijos sukūrimas, patikimų tiekėjų (žaliavų, pakuotės, logistikos ir pan.) radimas užtrunka ne mažiau kaip dvejus metus. Dėl to apeliantė prašo priteisti jos negautas pajamas už šį laikotarpį – nuo 2014 m. gegužės 1 d. (nuo šio mėnesio, apeliantės teigimu, žymiai sumažėjo trečiojo asmens užsakymų) iki 2016 m. balandžio 30 d. Negautų pajamų (grynojo pelno) dydį apeliantė grindžia eksperto atliktais skaičiavimais, nurodytais byloje pateiktame Forensic and Investigation Services, UAB 2018 m. kovo 23 d. Ekspertinio tyrimo akte. Pažymėjo, kad apskaičiuodamas apeliantės negautas pajamas ekspertas rėmėsi apeliantės paskutinių dviejų metų iki žalos atsiradimo pardavimų trečiajam asmeniui gautų pajamų duomenimis (nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.). Taip pat pažymėjo, kad ieškovės prašymu byloje paskirtos teismo ekspertizės išvados iš esmės sutampa su Ekspertinio tyrimo akto išvadomis, išskyrus tam tikrų apeliantės patirtų išlaidų priskyrimą pastoviam ar kintamam pobūdžiui, dėl ko atsirado skirtumai apskaičiuojant apeliantės negautą grynąjį pelną Ekspertinio tyrimo akte ir Ekspertizės akte. Tiek Ekspertizės akte, tiek Ekspertinio tyrimo akte yra įvertintos ir iš negautų pajamų atimtos apeliantės iš trečiojo asmens gautos pajamos laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. Teisėjų kolegija, vertindama ekspertų pateiktą informaciją, jų kvalifikaciją, neturi pagrindo netikėti Ekspertinio tyrimo akto išvadomis.
49. Atsakovai teigia, kad apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka realumo kriterijaus, nes apeliantė jų nebūtų gavusi, kadangi su trečiuoju asmeniu Monolith Frost GmbH nepasirašė naujos bendradarbiavimo sutarties. Dėl šių aplinkybių vertinimo jau pasisakyta nustatant priežastinį ryšį (žr. šio sprendimo 40 punktą), todėl teisėjų kolegija, nekartodama išdėstytų motyvų, atmeta tokį argumentą kaip nepagrįstą. Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir atsakovų argumentas, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog paruošti ledų gamybos cechą ir pradėti veiklą jame pakanka nepilnų 7 mėnesių. Šiame sprendime jau konstatuota, kad tokį trumpą laikotarpį šiuo atveju lėmė atsakovų atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai (ieškovės komercinės paslapties panaudojimas ir atskleidimas, kvalifikuotų darbuotojų perviliojimas), kurių jeigu nebūtų buvę, trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH tikėtina nebūtų sumažinęs apeliantei teikiamų užsakymų kiekio (žr. šio sprendimo 37–38 punktus). Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų apeliantės teiginį, jog ledų gamybos cecho įrengimas, tiekėjų suradimas, receptūros sukūrimas ir gamybos organizavimas trečiojo asmens Monolith Frost GmbH užsakymams įvykdyti įprastomis aplinkybėmis užtruktų ne trumpiau kaip dvejus metus (CPK 178 straipsnis).
50. Apeliantė pagrindė, kodėl žalos dydis turi būti nustatytas vadovaujantis Forensic and Investigation Services, UAB 2018 m. kovo 23 d. ekspertinio tyrimo aktu, o ne byloje esančiu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gegužės 27 d. ekspertizės aktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai nepateikė esminės reikšmės turinčių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų ar keltų pagrįstų abejonių dėl apeliantės pateiktame Ekspertinio tyrimo akte nurodyto negautų pajamų skaičiavimo teisingumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas apeliantei padarytos žalos dydį, vadovaujasi šiuo rašytiniu įrodymu (CPK 185 straipsnis).
51. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad jos negautos pajamos turi būti skaičiuojamos už dvejų metų (t. y. 24 mėnesių) laikotarpį. Apeliantės ir atsakovo A. S. sudarytame susitarime nustatytas terminas nenaudoti ir neatskleisti komercinės paslapties baigėsi 2014 m. vasario 17 d. Vertindama neteisėtų veiksmų pobūdį ir jų įtaką ieškovės ūkinei veiklai ir gautoms pajamoms, laiką, reikalingą naujų rinkų paieškai ir naujos produkcijos sukūrimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingas ir pagrįstas laikotarpis, už kurį apeliantei turi būti atlyginamos negautos pajamos, yra už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. vasario mėn., iš viso už 21 mėnesį.
52. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Ekspertinio tyrimo akto išvadą apeliantės negautos pajamos (grynasis pelnas) už 24 mėnesių laikotarpį sudaro 1 166 180 Eur, t. y. 48 590,83 Eur per mėnesį, už 21 mėnesio laikotarpį apeliantės negautų pajamų suma sudaro 1 020 407,43 Eur, todėl tokio dydžio žalos atlyginimas priteistinas apeliantei solidariai iš atsakovų A. S. ir UAB „Art Glacio“.
53. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, apeliantei solidariai iš atsakovų taip pat priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
54. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – patikslintą ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų A. S. ir UAB „Art Glacio“ 1 020 407,43 Eur žalos atlyginimo, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
56. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
57. Šioje byloje bendra ieškovės pareikštų turtinių reikalavimų (t. y. pradinio ieškinio reikalavimo dėl 37 650,60 Eur kompensacijos priteisimo už autoriaus turtinių teisių pažeidimą ir patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 1 166 180 Eur nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo) suma yra 1 203 830,60 Eur. Tenkinamų reikalavimų dalis sudaro 84,76 proc., atmetamų – 16,24 proc.
58. Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 9 897 Eur už ieškinį (pradinį ir patikslintą) sumokėtas žyminis mokestis, 40 005,86 Eur už advokatų teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, 3 055,25 Eur už procesinių dokumentų vertimus, 8 524,94 Eur už ekspertų išvadas, 17 262 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinius skundus, 7 390,95 Eur už advokatų teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, iš viso 86 136 Eur.
59. Atsakovė UAB „Art Glacio“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 45 636,68 Eur už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir 8 712 Eur už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, iš viso 54 348,68 Eur.
60. Trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH patyrė 3 615,41 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.
61. Ieškovei iš atsakovų priteistina 73 008,87 Eur (86 136 Eur × 84,76 proc.) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „Art Glacio“ iš ieškovės – 8 826,23 Eur (54 348,68 Eur × 16,24 proc.). Atlikus šių priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą ir atsižvelgiant į tai, kad prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagal įstatymą nėra solidari, ieškovei iš atsakovės UAB „Art Glacio“ priteistina 27 678,20 Eur (73 008,87 Eur ÷ 2) - 8 826,23 Eur), iš atsakovo A. S. – 36 504,43 Eur (73 008,87 Eur ÷ 2).
62. Trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH, kuris byloje dalyvauja atsakovų pusėje, iš ieškovės priteistina 587,14 Eur (3 615,41 Eur × 16,24 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
63. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (115,72 Eur), paskirstytinos taip: iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 49 Eur, iš ieškovės – 17,72 Eur.
64. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės priteista 4,60 Eur Lietuvos teismo ekspertizės centrui už teismo eksperto atvykimą į teismo posėdžius, naikintina ir šios išlaidos šalims nepaskirstomos atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 6 dalį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir 2019 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista 4,60 Eur Lietuvos teismo ekspertizės centrui už teismo eksperto atvykimą į teismo posėdžius, bei priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ICECO“ (juridinio asmens kodas 302553248):
1) solidariai iš atsakovų A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Art Glacio“ (juridinio asmens kodas 303131399) 1 020 407,43 Eur (vieną milijoną dvidešimt tūkstančių keturis šimtus septynis eurus 43 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 020 407,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2) iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36 504,43 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus keturis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų;
3) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Art Glacio“ (juridinio asmens kodas 303131399) 27 678,20 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH (Vokietijoje registruoto juridinio asmens kodas 9700156) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“ (juridinio asmens kodas 302553248) 587,14 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660):
1) po 49 Eur iš atsakovų A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Art Glacio“;
2) 17,72 Eur iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis