Civilinė byla Nr. e2-551-1146/2022

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03372-2021-5

     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.6.1; 1.3.2.9.10.8; 1.3.9.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Marijampolė

Marijampolės 

sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei,

dalyvaujant ieškovo Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui V. R.,

atsakovui O. A. ir jo atstovei advokatei E. M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kalvarijos savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui O. A. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.  

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovo reikalavimai ir jų argumentai

1.       Ieškovas Kalvarijos savivaldybės administracija ieškiniu prašo teismo išspręsti darbo ginčą dėl teisės iš esmės, t. y. pripažinti ieškovo O. A. atleidimą iš darbo pagal Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. A1-204 (11.3E) „Dėl O. A. atleidimo“ teisėtu ir atmesti O. A. reikalavimus, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.        Ieškovas Kalvarijos savivaldybės administracija ieškinyje nurodė, kad atsakovas O. A. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su pareiškimu, kuriame pareiškė materialinius reikalavimus: 1) pripažinti ieškovo O. A. atleidimą iš darbo pagal Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. A1-204 (11.3E) „Dėl O. A. atleidimo“ neteisėtu; 2) gražinti O. A. į kapinių prižiūrėtojo pareigas Kalvarijos seniūnijoje; 3. priteisti iš atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4. priteisti iš atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos 500 Eur dydžio neturtinės žalos ieškovo O. A. naudai. Nurodė, kad Alytaus Darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)18734/2021 nusprendė: 1) pripažinti ieškovo O. A. atleidimą iš darbo Kalvarijos savivaldybės administracija, neteisėtu ir panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. A1-204 (11.3E) „Dėl O. A. atleidimo“; 2) grąžinti ieškovą O. A. į darbą Kalvarijos savivaldybės administracija, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo; 3) priteisti iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracija, ieškovui O. A., 1973,76 Eur už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2021-08-17) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. lapkričio 16 d.) ir po 30,84 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Ieškovas nesutinka su tuo, kaip Alytaus Darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)18734/2021 išsprendė darbo ginčą. Nurodo, kad Kalvarijos savivaldybės administracija ir O. A. sudarė 2014 m. gegužės 2 d. darbo sutartį Nr. 545, pagal kurią O. A. buvo priimtas dirbti prižiūrėtojo pareigose Kalvarijos seniūnijoje. Kalvarijos seniūnijos vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti seniūno funkcijas, D. K. 2021 m. liepos 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VL-558 (11.28) informavo Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių, kad seniūnijos kapinių prižiūrėtojas O. A. 2021 m. liepos 15 d. nesuderinęs ir nepranešęs iš anksto neatvyko į darbą. 2021 m. liepos 16 d. paaiškinime O. A. nurodė: „2021 m. liepos 15 d. nedirbau pilną darbo dieną, nes vykstant iš kapinių (Mindaugų) į Brazavo perkaito automobilis. Teko nutraukti darbą apie 14.15“. 2021 m. liepos 19 d. paaiškinime O. A. išreiškė nepasitenkinimą, kad iš jo reikalaujama, jo žodžiais tariant „dirbti „pagal raidę“, taip, kaip nurodyta darbo sutartyje“. Iš ko galima suprasti, kad ieškovas pripažino, jog iki tol jis nedirbo taip, kaip numatyta darbo sutartyje. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. A1-182 (11.3E) pradėjo galimai padaryto O. A. darbo drausmės pažeidimo tyrimą dėl neatvykimo į darbą 2021 m. liepos 15 d. bei sudarė darbo drausmės pažeidimo tyrimo komisiją. Minėtu įsakymu komisijai buvo pavesta atlikti darbo drausmės pažeidimo tyrimą ir apie tyrimo rezultatus pateikti motyvuotą išvadą. 2021 m. liepos 22 d. O. A. buvo įteiktas pranešimas Nr. 1 apie galimą darbo drausmės nusižengimą, kuriuo buvo ieškovo prašoma pateikti paaiškinimą, kodėl jis 2021 m. liepos 15 d. neatvyko į darbą. Be to, ką buvo nurodęs 2021 m. liepos 16 d. paaiškinime, kitų svarbių priežasčių dėl kurių nebuvo darbe 2021 m. liepos 15 d. O. A. nenurodė. O. A. 2021 m. liepos 16 d. atvyko susitikti su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi. Susitikimas vyko Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete. Be O. A. ir Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus K. S. susitikime dalyvavo Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. B. ir Kalvarijos seniūnė I. A.. Dalyvaujančių asmenų pokalbis buvo įrašytas. Susitikimo metu Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius uždavė O. A. klausimą; „Ar kiekvieną dieną nuo aštuonių iki penkių ateini į darbą?“. O. A. atsakė: „Kiekvieną dieną tikrai neinu“ (įrašas nuo 1.38 min. iki 1.42 min.). Susitikimo metu O. A. buvo paaiškinta, kad jis į darbą privalo atvykti į Kalvarijos seniūniją. Darbo pradžia 8.00 val. Darbo užduotis O. A. turi gauti iš seniūnės ar jį pavaduojančio asmens. O. A. į tai atsakė, kad „Galite mane atleisti. Tikrai manęs netenkina nuo aštuonių iki penkių darbo vietoje“ (įrašas nuo 6.48 min.). Pasiūlymą jį atleisti O. A. pakartojo dar kartą (įrašas nuo 16.40 min.). O. A. aiškiai leido suprasti, kad kiekvieną dieną į darbą jis neatvyks. Kalvarijos seniūnė I. A. 2021 m. liepos 27 d. tarnybiniu pranešimu informavo Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių, kad seniūnijos kapinių prižiūrėtojas O. A. 2021 m. liepos 27 d. nesuderinęs ir nepranešęs iš anksto neatvyko į darbą. Kalvarijos seniūnė I. A. 2021 m. liepos 28 d. tarnybiniu pranešimu informavo Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių, kad seniūnijos kapinių prižiūrėtojas O. A. 2021 m. liepos 28 d. nesuderinęs ir nepranešęs iš anksto neatvyko į darbą. 2021 m. liepos 28 d. aktu „Dėl O. A. neatvykimo į darbą“ buvo konstatuota, kad 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. liepos 28 d. kapinių prižiūrėtojas O. A. nesuderinęs ir nepranešęs iš anksto neatvyko į darbą. 2021 m. rugpjūčio 2 d. O. A. buvo įteiktas pranešimas Nr. 2 apie galimą darbo drausmės nusižengimą, kuriuo buvo ieškovo prašoma pateikti paaiškinimą, kodėl jis 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. liepos 28 d. neatvyko į darbą. 2021 m. rugpjūčio 2 d. paaiškinime O. A. nurodė, kad neva tai su kažkuo, kažkada žodžiu buvo susitaręs, kad iš jo „nebus reikalaujama, kad „sėdėčiau“ kapinėse visą darbo dieną“. Iš O. A. 2021 m. rugpjūčio 2 d. paaiškinimo galima suprasti, kad jis manosi su kažkuo susitaręs ir pagal jo įsivaizduojamą susitarimą turįs teisę visą darbo dieną nedirbti. Pažymėtina, kad O. A., nepaisydamas pranešimų dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, į darbą Kalvarijos seniūnijoje po 2021 m. liepos 27 d. neatvyko nei vieną dieną. Neatvykimo į darbą laikotarpis apima 16 darbo dienų. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A-17 patvirtintų Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 4 ir 9 punktuose nurodyta: „4. Valstybės tarnautojams ir darbuotojams nustatyta 40 valandų trukmės 5 dienų darbo savaitė. Dirbama: pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį - nuo 8.00 iki 17.00 val., penktadienį - nuo 8.00 iki 15.45 val. <...>“. Valstybės tarnautojas ir darbuotojas, negalintis laiku atvykti arba negalintis visai atvykti į darbą, apie tai nedelsdamas turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas neatvykimą registruoja dokumentų valdymo sistemoje. O. A., neatvykdamas į darbą 2021 m. liepos 15 d., 2021 m. liepos 27 d. - rugpjūčio 17 dienomis ir neinformuodamas savo tiesioginio vadovo apie neatvykimo priežastis, pažeidė Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus ir tuo pačiu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. A1-182 (11.3E) sudaryta komisija parengė 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvadą, kuria Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlė nutraukti su O. A. sudarytą darbo sutartį. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. A1-204 (11.3E) „Dėl O. A. atleidimo“ atleido O. A. 2021 m. rugpjūčio 17 d. iš užimamų pareigų, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Nurodo, kad tenkinti atsakovo reikalavimą pripažinti O. A. atleidimą iš darbo nėra jokio pagrindo, tuo pačiu nėra jokio pagrindo tenkinti ir išvestinius O. A. reikalavimus dėl gražinimo O. A. į kapinių prižiūrėtojo pareigas Kalvarijos seniūnijoje, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei dėl 500 Eur dydžio neturtinės žalos ieškovo O. A. naudai priteisimo.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovo Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovas advokato padėjėjas V. R. nurodė, kad ieškovas prašo išspręsti darbo ginčą iš esmės. Prieš tai ginčas buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, kuri atsakovo prašymą tenkino. Ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovas iš darbo yra atleistas pagrįstai, nes atsakovas 2021 m liepos 15 d.  nebuvo darbe. Pats atsakovas pripažino, kad darbe nuo 14 val. nebuvo, nes sugedo jo automobilis, bet apie tai, kad atsakovo nėra darbe, jis nepranešė darbdaviui. Atsakovas nuo 2021 m. liepos 27 d. į darbą apskritai neatvyko iki buvo atleistas iš darbo. 2021 m. liepos 16 d. vyko susitikimas su administracijos direktoriumi, kurio metu atsakovui buvo aiškiai pasakyta, kad jis privalo atvykti į seniūniją, gauti nurodymus iš seniūnės dėl darbo atlikimo ir vykti į paskirtą darbo vietą. Atsakovas pokalbio metu nurodė, kad jo tokia darbo tvarka netenkina (kad dirbs nuo 8 iki 17 val.) ir pasiūlė jam jį atleisti. Taip aiškiai leisdamas suprasti, kad nepaklus darbdavio nustatytai tvarkai. Atsakovas tokius santykius vertino kaip užsakovo ir rangovo, o ne darbo teisinius santykius. Neatvykimas į darbą yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, todėl ieškovas atsakovą atleido iš darbo. Ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje apie susitikimą užsiminė pats atsakovas. Vėliau savivaldybės administracijos direktorius prisiminė, kad buvo garso įrašas ir pateikė. Atsakovas buvo atleistas nes padarė šiurkštų darbo pažeidimą, nes neatvyko į darbą nuo 2021 m. liepos 27 d. iki pat atleidimo. 2021 m. liepos 15 d. taip pat buvo kaip darbo drausmės pažeidimas, tačiau atsakovas dalį dienos dirbo, todėl nebuvo pagrindo šį pažeidimą traktuoti kaip šiurkštų. Atsakovui buvo pasakyta, kad jis turi atvykti ryte į seniūniją, seniūnė jo nesulaukė. Pats atsakovas Darbo ginčų komisijoje pripažino, kad jam 2021 m. liepos 27 d. skambino seniūnė ir klausė kur jis, ir jis nurodė, kad namuose remontuoja kažkokią detalę. Atsakovui liepos 16 d. buvo aiškiai nurodyta kur jis turi atvykti į darbo vietą ir gauti seniūnės nurodymus. Liepos 19-26 d. nežino ar atsakovas buvo atvykęs į seniūniją, bet gali būti, kad tomis dienomis jis nebuvo kontroliuotas (seniūnė nuo 27 d. grįžo po ligos į darbą ir pradėjo jį kontroliuoti). Poreikis kontroliuoti atsakovą kilo, nes buvo gauti signalai, kad atsakovas turi labai laisvą požiūrį į savo darbą (dirba kada nori). Gavo skundą telefonu apie šią aplinkybę. Seniūnijoje yra du žmonės, kurie prižiūri kapines. Aplinkybė, kad atsakovas neatvyko į darbą nustatyta, kai atsakovas iš ryto neatvyko į seniūniją. Atsakovas nei vieną dieną neatvyko į seniūniją. Liepos 27 d. seniūnė išsiaiškino, kad atsakovas yra savo namuose. Jis turėjo pasirodyti seniūnijoje. Darbdavys turi spręsti kaip darbuotojas turi vykdyti savo darbo funkcijas. Tai, kad atsakovas siekdamas išvengti darbinių funkcijų vykdymo teigia, kad dirba kažkuriose kapinėse, o nenustačius tokio fakto, kad nedirbo kažkuriose kapinėse, reiškia, kad dirbo. Tokia situacija yra negalima, neįmanoma užtikrinti nei darbdavio interesų, nei kontrolės. Tai nebuvo siurprizinis reikalavimas, liepos 16 d. atsakovui buvo aiškiai nurodoma kaip jis turi dirbti. Bet atsakovas kuria įspūdį, kad kažkur jis sunkiai dirba. Į teismo klausimą - kaip komisija nustatė, kad A. liepos 27-28 d. nebuvo darbe? Atsakė, kad atsakovo tiesioginė vadovė pranešė, kad atsakovas neatvyko į darbą. Mano, kad pranešimą galima rašyti ir 8.10 val., nes darbo pradžia yra 8 val., jei darbuotojo darbe nėra. Vėlavimas taip pat yra darbo drausmės pažeidimas. Vėliau nustatyta, kad A. nebuvo darbe, neatvyko į seniūniją. Kad A. turi atvykti į darbą į seniūniją 8.00 val., yra nurodyti vidaus tvarkos taisyklėse (4 p.), darbo sutarties 1.1. p. darbovietė yra nurodyta seniūnija. Nežino ar A. buvo įspėtas apie daromą garso įrašą. Pats atsakovas Darbo ginčų komisijoje pripažino, kad kartu su seniūne kalbėjosi su administracijos direktoriumi liepos 16 d. Atsakovo argumentai, kad susidomėjimas atsakovu kilo jo sutuoktinei gavus pranešėjos statusą yra nepagrįsti, nes darbo drausmės pažeidimo tyrimas pradėtas dar net neturint duomenų, kad jo sutuoktinei suteiktas pranešėjos statusas. Tapo žinoma, tik prieš pat atleidžiant atsakovą. Nustačius, kad atsakovas liepos 15 d. dalį dienos nebuvo darbe, nuspręsta jį kontroliuoti. Administracijos direktoriaus susitikimas su atsakovu įvyko liepos 16 d. arba vėliau. Nors pats administracijos direktoriaus tvirtino, kad vyko anksčiau, tačiau visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad liepos 16 d. ar vėliau. Ginčo nėra pagal rašytinį įrodymą, kad seniūnė A. skambino 2021 m. liepos 28 d. Kaip buvo siekiama derinti grafiką su atsakovu jis nežino, bet atsakymas savivaldybės buvo pateiktas. Atsakovas nesilaikė darbo laiko drausmės – nustatyto darbo laiko rėžimo. Tą patvirtina jo teiginiai išsakyti pokalbio su administracijos direktoriumi metu. Taip pat atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad dirbo 2-3 dienas per savaitę. Žinia apie tokį atsakovo darbą pasiekė vadovybę. Tai ir buvo pagrindas imtis priemonę, kad darbo drausmės būtų laikomasi. Darbo tvarko taisyklių 4 punkte numatytas darbo laiko rėžimas, 9 punkte numatyta pareiga darbuotojui informuoti tiesioginį vadovą, jei jis negali atvykti į darbą. Atsakovas liepos 15 d. savo tiesioginio vadovo neinformavo. Tai buvo darbo drausmės pažeidimas. Po šio pažeidimo atsakovas suskubo pateikti prašymą dėl individualaus darbo grafiko sudarymo. Pokalbio su administracijos direktoriumi metu buvo kalbama apie atsakovo darbo funkcijų vykdymo laiką. Pokalbio metu atsakovas suprato, kad iš jo reikalaujama dirbti pagal reglamentą, bet tuo pačiu nurodo, kad dirbo kaip dirbęs. Sutartyje nurodoma, kad darbo funkcijos atliekamos seniūnijoje. Pagal darbo funkcijai atsakovas ne tik tvarko kapines bet vykdo ir kitus seniūno pavedimus. Atsakovas neatvyksta į seniūnija gauti nurodymų, nes nurodo, kad pats žino kaip dirbti. Liepos 28 d. buvo pokalbis su seniūne, ji teiravosi atsakovo ar esi darbe, ką veiki. Atsakovas nurodė, kad yra namuose galanda peilius. Atsakovas peilius galando savo asmeninių įrankių. Atsakovas pripažino, kad seniūnija turėjo įrankius, bet jų neėmė. Liepos 28 d. atsakovas neina į seniūniją į kapines, o galanda savo asmeninių įrankių peilius. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šią dieną atsakovas vykdė darbo funkcijas. Po Liepos 28 d. atsakovas į seniūniją neatvyko, jokių instrukcijų dėl darbo negavo. Ir tai buvo pagrindas išvadai, kad atsakovas į darbą neatvyksta, tokią išvadą priėmė ieškovo sudaryta komisija, kuri teikė išvadą savivaldybės vadovui atleisti atsakovą iš darbo. Nebuvo galima pateisinti išskirtinių sąlygų darbuotojui suteikimo kitų darbuotojų atžvilgiu. Savivaldybėje nėra nei vieno darbuotojo, kurie leistų jiems darbo funkcijas atlikti 2-3 dienas per savaitę. Teisės aktai nenustato pareigos darbuotojui dalyvauti ir pranešti darbdavio sudarytose komisijos posėdžiuose. Dėl garso įrašo, A. dalyvavo pokalbyje su administracijos direktoriumi. Nebuvo jokio privataus gyvenimo aspekto. Į bylą yra pateiktas aktas dėl A. neatvykimo į darbą.

II.       Atsakovo argumentai

4.       A. O. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2014 m. gegužės 2 d. tarp atsakovo O. A. ir ieškovės Kalvarijos savivaldybės administracijos, veikiančios per Kalvarijos seniūniją, buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią nuo 2014 m. gegužės 5 d. pradėjo eiti prižiūrėtojo pareigas. Buvo paskirtas atsakingu už Kalvarijos seniūnijoje esančių kapinių priežiūrą, o konkrečiai: 1. Kalvarijos evangelikų liuteronių senąsias kapines, vadinamų vokiečių I kapinėmis, Gėlių g., Kalvarija; 2. Kalvarijos evangelikų liuteronių senąsias kapines, vadinamų vokiečių II kapinėmis, Suvalkų g., Kalvarija; 3. Kalvarijos Sovietinių karių kapines, Kęstučio g., Kalvarija; 4. Kalvarijos žydų senųjų kapinių dalį, Gėlių g., Kalvarija; 5. Brazavo kapines, Ramybės g. 5, Brazavo k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav., 6. Mindaugų kapines, Kamšų k. 7, Kalvarijos sen., Kalvarijos sav., 7. Juodelių kapines, Slėnio g. 22, Juodelių k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav., 8. Jurgežerių kapines, Šilo g. 2, Juregežerių k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav., 9. Menkupių kapinės, Ramybės g. 23, Menkupių k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav. Kadangi buvo paskirtas prižiūrėti 9 kapines, kurių bendra teritorija siekia apie 8 ha, skirtingomis dienomis savo pareigas atlikdavo skirtingose kapinėse, gegužės – lapkričio mėnesiais pjaudavo žolę, žiemos laikotarpiu pagal poreikį kasdavo sniegą, visais metais prižiūrėdavo, jog kapinių teritorijos nebūtų prišiukšlintos. Nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. liepos mėnesio dėl savo pareigų vykdymo nesulaukdavo jokių priekaištų, pastabų pretenzijų. Nuvažiuodavęs į jam priskirtas prižiūrėti kapines matydavo kokius priežiūros darbus reikia atlikti, ar surinkti šiukšles, ar pataisyti tvorą, nupjauti veją, nukasti sniegą ir panašiai. Pagal žodinį susitarimą darbams atlikti naudojo savo techniką ir įrankius, savo kurą žoliapjovėms. Atlikdavęs reikiamus priežiūros darbus važiuodavo arba į kitas man priskirtas prižiūrėti kapines, arba namo, toks susitarimas, jog priežiūros darbus atlieka savarankiškai atvykęs į kapines ir nustatęs, kokius priežiūros darbus reikia atlikti, tenkino tiek jį, tiek Kalvarijos seniūnijos seniūnę. 2021 m. liepos mėnesį Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius pradėjo daryti jam ir jo sutuoktinei spaudimą, kuri dirba Kalvarijos savivaldybės tarybos nare ir eina Antikorupcijos komisijos pirmininkės pareigas. Jam buvo pareikšti priekaištai, jog jis neatlieka savo pareigų, jo nebūna darbo vietoje, su kuo nesutiko, kadangi kapinės, kurios priskirtos jo priežiūrai, visada yra prižiūrėtos ir tvarkingos, taipogi jis neturiu fizinių galimybių vienu metu būti visose 9 jam priskirtose prižiūrėti kapinėse, jos visos nėra vienoje vietovėje, todėl jam tenka važinėti tarp skirtingų kapinių. Kapinėse nėra jokių pastatų, kuriuose galėtų persirengti, pavalgyti, laikyti įrankius, budėti žiemos metu ar lietingomis dienomis. Iš esmės jam nebuvo sudarytos darbo sąlygos nuo 2014 m. gegužės mėnesio dirbti darbo sutartimi numatytu laiku nuo 8 val. iki 17 val., ir tai yra neįmanoma dėl darbo specifikos ir darbo vietovių skaičiaus, tačiau pagal žodinį susitarimą, jog atlikus darbus gali važiuoti namo, darbas jį tenkino. Nuo 2021 m. vasaros jam buvo daromas spaudimas, jog pats išeitų iš darbo, tačiau to padaryti neketino. 2021 metų balandžio 29 dieną vykusio Kalvarijos savivaldybės tarybos posėdžio metu svarstant Kalvarijos savivaldybės kultūros centro 2020 m. veiklos ataskaitas ir merui V. P. pradėjus klausinėti Kalvarijos savivaldybės centro direktorės kodėl nebuvo sumokėta už remonto darbus, o šio centro direktorei L. K. atsakius, jog jokių remontų darbų nebuvo užsakę ir dėl jų nebuvo atliktos viešojo pirkimo procedūros, Kalvarijos savivaldybės antikorupcijos komisija pradėjo prevencinio pobūdžio tyrimą dėl posėdžio metu mero V. P. ir Kalvarijos savivaldybės kultūros centro direktorės L. K. nurodytų aplinkybių. Jo sutuoktinė J. A. būdama Kalvarijos savivaldybės tarybos narė ir Kalvarijos savivaldybės antikorupcijos komisijos pirmininkė kartu su kitais antikorupcijos komisijos nariais pradėjo prevencinio pobūdžio tyrimą dėl Kalvarijos savivaldybės kultūros centro, Kalvarijos komunalininko bei Kalvarijos savivaldybės administracijos atliekamų viešųjų pirkimų. Antikorupcijos komisija, negavusi visos prašomos informacijos, priėmė sprendimą toliau visą turimą tyrimo medžiagą perduoti specialiųjų tyrimų tarnybai, finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir prokuratūrai. Jo sutuoktinei J. A. 2021 m. birželio 25 d. Generalinės prokuratūros prokuroro sprendimu buvo suteiktas pranešėjos statusas pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą. Kalvarijos savivaldybės administracijoje 2020 m. paskyrus naują administracijos direktorių K. S., po 2021 m. birželio mėn. Antikorupcijos komisijos prevencinio pobūdžio tyrimo medžiagos perdavimo atsakingoms institucijoms (STT, FNTT ir prokuratūrai), 2021 m. vasaros pradžioje prasidėjo neigiamas poveikis jam, kadangi dirba toje pačioje Kalvarijos savivaldybėje. Nors nuo 2014 metų dirba 9 Kalvarijos seniūnijoje esančių kapinių prižiūrėtoju ir niekad nesulaukė jokių priekaištų dėl savo atliekamo darbo, būtent 2021 m. vasarą iš Kalvarijos savivaldybės administracijos prasidėjo nuolatiniai priekaištai, neva netinkamai atlieka savo darbą, nors tiesioginė jo vadovė Kalvarijos seniūnijos seniūnė jokių priekaištų jam neturėjo, jų darbiniai santykiai buvo geri. Pati seniūnė jį informavo, jog iš Kalvarijos savivaldybės administracijos nuolat teiraujamasi apie jį. Jam, lyginant su kitais fiziniais asmenimis, kurie buvo paskirti kitų Kalvarijoje esančių kapinių, prižiūrėtojais, buvo skirtas padidintas dėmesys būtent iš pačios Kalvarijos savivaldybės administracijos. 2021 m. liepos 22 d. iš Kalvarijos savivaldybės administracijos pranešimu apie galimą darbo drausmės nusižengimą, buvo informuotas, jog yra galimai padaręs darbo drausmės pažeidimą, t. y. liepos 15 d. nesuderinęs ir nepranešęs iš anksto neatvyko į darbą. Atsakydamas į šį pranešimą 2021 m. liepos 28 d. raštu nurodė, jog pasiaiškinimą jau yra pateikęs liepos 16 dieną, o liepos 19 d. yra pateikęs prašymą, kuriame prašė, jog leistų dirbti taip, kaip dirbo iki šiol nuo 2014 metų. Nurodė, jog jam nėra sudarytos tinkamos darbo sąlygos, dirba su savo technika, niekada dėl to nesiskundė ir niekada nėra gavęs nusiskundimų ar papeikimų dėl netinkamai atliekamo darbo. Direktoriaus atsakymas buvo trumpas – jog yra supažindintas su Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus taisyklėmis, o reikiamą techniką tos dienos darbams jam suteiks tą dieną Kalvarijos seniūnė. Savo 2021 m. liepos 16 d. paaiškinime nurodė, jog liepos 15 d. jam atliekant darbines funkcijas ir važiuojant iš vienų kapinių į kitas, sugedo (perkaito) jo transporto priemonė, dėl ko turėjo nutraukti savo likusius tos dienos darbus ir skubėjo patraukti savo automobilį nuo kelio. 2021 m. liepos 28 d. iš Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus gavo pranešimą dėl neatvykimo į darbą, kuriuo jam buvo nustatytas terminas iki rugpjūčio 2 d. pateikti pasiaiškinimą dėl pranešime nurodytų aplinkybių. 2021 m. rugpjūčio 2 d. vėl gavo pranešimą apie galimą darbo drausmės nusižengimą iš Kalvarijos savivaldybės administracijos, kuriame nurodyta, jog yra galimai padaręs darbo drausmės pažeidimą, t. y. liepos 27 ir liepos 28 d. nesuderinęs ir nepranešęs iš anksto neatvyko į darbą. Atsakydamas į šį pranešimą 2021 m. rugpjūčio 2 d. pasiaiškinimu nurodė, jog pasiaiškinimą jau yra pateikęs tiesiogiai (el. paštu (duomenys neskelbtini)) Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriui iš kurio gavo analogišką raštą dėl pasiaiškinimo pateikimo, savo pasiaiškinime į 2021 m. liepos 28 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus raštą dėl neatvykimo į darbą nurodė, jog liepos 27 ir liepos 28 dienomis dirbo ir vykdė savo darbines funkcijas jam prižiūrėti paskirtose kapinėse. Pažymėjo, jog apie tai, kad liepos 28 d. jam žymimas neatvykimas į darbą dėl pravaikštos gavo dar tą pačią liepos 28 d. dar nepasibaigus darbo dienai (16.45 val.), ką patvirtina pridedamas el. laiškas. 2021 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu tenkinti jo prašymą dėl individualaus darbo laiko grafiko ir leisti dirbti taip, kaip dirbo nuo 2014 metų kai buvo įdarbintas prižiūrėtoju, tačiau atsakymo į šį prašymą negavo. 2021 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl jam, kaip pranešėjo šeimos nariui, daromo neigiamo poveikio, ir gavo atsakymą, jog dėl jam taikomų neigiamo poveikio veiksmų nutraukimo turėtų kreiptis jo sutuoktinė, kadangi būtent jai suteiktas pranešėjos statusas. 2021 m. rugpjūčio 6 d. jo sutuoktinė J. A. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu įpareigoti Kalvarijos savivaldybę dėl neigiamo poveikio nutraukimo ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme Generalinė prokuratūra nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. SP-212 Kalvarijos savivaldybės meras V. P. buvo informuotas apie tai, kad 2020 m. birželio 25 d. J. A. buvo pripažinta pranešėja, todėl turi būti nutraukiamos visos daromos neigiamo poveikio priemonės J. A. ir jos šeimos nariams. 2021 m. liepos mėnesį atostogaujant jo tiesioginei vadovei Kalvarijos seniūnijos seniūnei, 2021 m. liepos 19 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-182 buvo sudaryta komisija dėl galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo jo atžvilgiu ir atsižvelgiant į šios komisijos 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvadą, su kuria supažindintas nebuvo ir kurios turinys jam nebuvo žinomas iki darbo ginčo nagrinėjimo Alytaus darbo ginčų komisijoje, 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu buvo atleistas iš užimamų pareigų, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Dėl ieškovo daryto garso įrašo nurodė, kad apie tai, jog buvo darytas garso įrašas, ieškovas vykstant darbo bylos nagrinėjimui darbo ginčų komisijoje nenurodė, o apie šio garso įrašo egzistavimą atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį. Dėl neigiamo poveikio priemonių taikymo nurodė, kad ieškovas buvo informuota apie tai, jog turi nutraukti jo sutuoktinės J. A. ir jos šeimos narių atžvilgiu taikomas neigiamo poveikio priemones, tačiau tokių veiksmų neatliko. Pagal įrodinėjimo paskirstymo naštą pagal PAĮ 10 straipsnio 4 dalį apie tai, jog neigiami padariniai darbuotojui buvo taikomi ne dėl pranešėjo apsaugos įstatymo suteiktos apsaugos, turi įrodyti darbdavys. Jo atleidimu iš kapinių prižiūrėtojo pareigų buvo siekta padaryti neigiamą poveikį jam ir jo sutuoktinei J. A., kuri dirba Kalvarijos savivaldybės tarybos nare ir yra paskirta Antikorupcijos komisijos pirmininke, būtent dėl jo sutuoktinės pranešimo apie galimus teisės aktų pažeidimus atliekant viešuosius pirkimus Kalvarijos savivaldybėje, Kalvarijos savivaldybės kultūros centre ir įmonėje Kalvarijos komunalininkas. Dėl šiurkštaus darbo pažeidimo nurodė, kad priešingai nei teigiama Kalvarijos administracijos direktoriaus pranešimuose, 2021 m. liepos 15, 27 ir 28 dienomis atliko savo darbines funkcijas, buvo darbo vietoje. Liepos 15 d. atliekant darbines funkcijas ir važiuojant iš vienų kapinių į kitas sugedo jo transporto priemonė dėl ko negalėjo dirbti likusią darbo dieną, o liepos 27 ir 28 dienomis dirbo jam priskirtose prižiūrėti kapinėse, todėl nesupranta, kodėl darbdavys konstatavo, jog yra padaręs šiurkščius darbo pažeidimus ir nurodytomis dienomis neatvyko į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, juolab, jog dėl liepos 28 d. pranešimą apie darbo pažeidimą gavo dar nesibaigus darbo dienai (16.45 val.). Šiems pažeidimams tirti buvo sudaryta komisija, tačiau su jos išvadomis supažindintas nebuvo, į jokius posėdžius, kuriuose svarstomi mano galimi darbo pažeidimai, nebuvo pakviestas. Mano, kad tokie veiksmai yra akivaizdžiai neteisingi, nes negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, t. y. duoti paaiškinimus dėl savo neva padarytų pažeidimų, apskųsti komisijos sudarymo įsakymą, dalyvauti komisijos posėdžiuose, kurių metu būtų pagrindęs savo pateiktus direktoriui pasiaiškinimus, uždavęs klausimus. Neaišku, kokiu būdu komisija patikrino ar jis neatlieka savo pareigų 9 skirtingose kapinėse, skirtingose vietovėse, kurios yra nutolę skirtingais atstumais viena nuo kitos, įvertinus faktines aplinkybes, kad jis turiu teisę ir į pietų pertrauką, o ir pagal savo tiesiogines funkcijas vyksta iš vienų kapinių į kitas savo transportu, taip dalį laiko praleisdamas kelyje į kapines. Tokių duomenų ieškovė negalėjo nurodyti ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu. Per visą laikotarpį nuo įdarbinimo 2014 metais iki 2021 m. rugpjūčio 17 dienos, dirbo kaip jau esu nurodęs, nuvažiuodavo į jam priskirtas prižiūrėti kapines, įvertindavo kokius darbus reikia atlikti, juos atlikus važiuodavo į kitas kapines. Būdavo dienų, kai kapinėse nereikdavo atlikti jokių darbų. Kapinėse nė vienas kapinių prižiūrėtojas nebūna visą darbo dieną, kadangi tam nėra sudarytos sąlygos, kaip jau minėjo, nėra jokių statinių, kuriuose būtų galima būti lietaus ar sniego metu, persirengti, pavalgyti, pasidėti įrankius ir techniką, taipogi jam priskirtos prižiūrėti buvo 9 kapinės, todėl būti visose vienu metu fiziškai neįmanoma. Šiuo atveju ieškovas neįrodė nei to, jog padarė šiurkštų darbo pažeidimą ir neatvyko į darbą nepranešęs ir be pateisinamos priežasties, bet ir to, jog jo tariamai padaryti pažeidimai yra šiurkštūs darbo pažeidimai.

5.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovas O. A. paaiškino, kad susitarimas buvo prižiūrėti kapus. Dėl priėmimo į darbą kalbėjo su seniūne, visas kapines apvažiavo, apsižiūrėjo. Bendravo su seniūne, dirbusią dar prieš A.. A. dirba apie 2 metus. Susitarimas buvo, kad dirbs su savo technika, savo transportu, nes savivaldybė neturėjo tokių išteklių. Sutarė, kad saulei kaitinant, ar esant dideliam šalčiui jis nebus kapinėse. Žino, kad seniūnijoje dirba kitas darbuotojas, tačiau kaip jis dirba nežino. Jį tenkino tokios darbo sąlygos. Jam nebuvo atlyginama išlaidos dėl savo technikos naudojimo. Per visą darbo laiką negavo jokių nusiskundimų. Jam buvo priskirto 9 kapinės. Žolė auga nevienodai, todėl vienose kapinėse reikia pjauti daugiau, kitose mažiau. Bet reikia ir šiukšles aprinkti, kt. Žolę pjaudavo kas 2-3 savaites. Dirba nuo 2014 metų. Žolę nupjovus likdavo tik priežiūra. Kiekvieną dieną į visas kapines tikrai nevažiuodavo. Pasirinkdavo dvi kapines ir vieną dieną į jas vykdavo, kitą dieną į kitas. Kartais tekdavo ir savaitgaliais dirbti, pavyzdžiui jei darbo dienomis lyja. Bet buvo, kad darbo dieną nevyksta į darbą, nes būdavo labai karšta. Vidutiniškai 2-3 dienas atlikdavo darbines funkcijas. Žiemą kasdavo sniegą. Kai sniego nebuvo, prižiūrėdavo, kad nebūtų prišiukšlinta. Pareigybės aprašymą pasirašė, pamena kokios funkcijos buvo nurodytos (tvoros remontas, vandens mazgų tvarkymas, kt.). Jį tenkino visos pareigybės aprašyme numatytos funkcijos. Tvorą tekę šiek tiek paremontuoti, bet pati seniūnija tvarkosi tvorą (keičia nauja). Medžių negenėjo, nes jo to neprašė. Seniūnė kitokių pavedimų neteikė. Seniūnės neturėjo nusiskundimų. Sutuoktinė tarybos nare tapo 2020 metais. Jam žinoma, kad jo sutuoktinė yra Korupcijos komisijos pirmininkė. Jam sutuoktinė minėjo, kad jai suteiktas pranešėjos statusas, dėl tyrimo savivaldybėje. 2021 m. liepos 15 d. jam paskambino ir paskambino ką jis veikia. Tiesioginei vadovei neskambino, nes vien 1,5 val. užtruko kol automobilį pargabeno namo. Liepos 16 d. atvyko į savivaldybę, rašė pasiaiškinimą. A. nurodyti parašyti paaiškinimą. Parašęs paaiškinimą ėjo susitikti su administracijos direktoriumi, dar dalyvavo seniūnė, administracijos direktoriaus pavaduotojas. Buvo kalbėta apie jo darbą. Administracijos direktorius norėjo, kad jis prisistatytų kiekvieną rytą į seniūniją 8.00 val. ryto. Reikalavo, kad nevyktų teisiai į kapines, o vyktų į seniūniją. Tuo metu jo toks reikalavimas netenkino. Seniūnę jo darbas tenkino, o administracijos direktorių – ne. Mano, kad administracijos direktorius turi teisę duoti jam nurodymus. Seniūnė minėjo, kad juo toliau domisi. Po pokalbio jis rašė prašymą dėl darbo grafiko sudarymo. Jis jautė spaudimą, nes kiekvieną dieną skambindavo klausdavo kuriose kapinėse dirba, iki tol taip nebuvo. Gavo atsakymą, kad jis turi dirbti pagal reglamentą, jo prašymo netenkino. Suprato, kad turi dirbti pagal reglamentą, bet dirbo kaip dirbęs, nes dirbo su savo technika, todėl reikėjo pakeisti darbo sutartį, finansuoti. Jis kalbėjo su seniūnija, kad technikos buvo nepakankamai, ir tie buvo neprofesionalūs (neturi apsaugų, kad netaškytų žolės ant paminklų). Reikalavimų dėl technikos jis darbdaviui neteikė. Jis gavęs neigiamą atsakymą papildomai kreipėsi motyvuodamas prašymą dėl darbo grafiko sudarymo. Į antrą paklausimą atsakymas iš savivaldybės nebuvo gautas. Seniūnė skambindavo ir klausdavo kuriose kapinėse jis dirba, nurodydavo, kad teiraujasi direktorius. Jis visomis dienomis dirbo, nes tuo metu reikėjo šienauti kapines. Liepos 19 d. gavęs atsakymą, jis tris rytus vyko į seniūniją. Jis pasirodydavo seniūnijoje ir jo paklausdavo kur vyksta dirbti. Nieko iš jo papildomai nereikalavo. Vėliau į seniūniją nevyko, nes iš pokalbio su seniūnė jis suprato, kad gali nevykti. Tiesiogiai seniūnė nesuteikė leidimo nevykti į seniūniją. Nesikreipė į darbdavį dėl technikos suteikimo. Jam liepos 27 d. skambino A.ir klausė kur jis randasi ir ką veikią. Jis atsakė kad namuose, galanda technikai peiliu. Ruošėsi vykti šienauti kapines. Jam technikos niekas nesiūlė, todėl jis tęsė darbus su savo technika. Liepos 27-28 d. dirbo kapinėse, bet nepamena kuriose. Mano, kad vyko į Mindaugų kapines ir šienavo. Pagal reglamentą nėra nurodyta, kad jis turi prisistatyti ryte į seniūniją, laukė atsakymo į pateiktą prašymą. Su darbo tvarkos taisyklėmis yra supažindintas. Žino, kad darbas prasideda 8.00 val. ir baigiasi 17.00 val. Jo darbdavio išsakyti reikalavimai netenkino. Daugiau su juo niekas nesusisiekė, vykdamas į darbą gavo pranešimą, kad yra atleistas iš darbo. Mano, kad visa ši istorija yra dėl jo žmonos atliekamo darbo savivaldybėje, dėl atlikto tyrimo. Jam labai retai skambindavo iš seniūnijos, jis pats spręsdavo ką dirbti. Liepos 15 d. jam skambino L.. Nuo jo namų iki savivaldybės yra 13 km., o iki tolimiausių kapinių apie 25 km. Darbo užmokestis minimalus. Apie savivaldybėje vykusius posėdžius jis nežinojo, jo niekas nekvietė. Rašytinis nurodymas jam nebuvo pateiktas. Vėliau jis dirbo kaip dirbęs, tik ryte paskambindavo seniūnė ir paklausdavo kur dirbs. Jam dirbant niekas nebuvo atvykę patikrinti ir neskambino. Jis savo darbinių funkcijų nenutraukė, dirbo iki atleidimo. Buvo susisiekęs su Lazdijų savivaldybės kapinių prižiūrėtojais, jie dirba taip kaip ir jis dirbo. 2021 m. liepos 15 d. dirbo Mindaugų kapuose, jei gerai pamena pjovė žolę ir rinko šiukšles. Automobilis sugedo vykstant į Brazavo kapines, kuriose taip pat planavo šienauti ir aprinkti šiukšles. Nuo liepos 16 iki 27 d. kapinėse pjovė žolę. Norėjo iki žolinių nušienauti visas kapines, liepos pradžioje pradėjo. Buvo prieš pat žolines, kad ir savaitgalį šienavo. Šiuo laikotarpiu buvo karštų dienų, todėl buvo kad dirbo iš ryto, 6 ryto pradėdavo pjauti ryte (pjaudavo ryte su trimeriu) iki 12 val., tada grįždavo į namus ir vėliau nuo 17 iki 19 val. dar vykdavo dirbti. Anksčiau dirbo 2-3 dienas per savaites, tokį vidurkį išvedė per metus. Intensyviausiai dirbo iki lapkričio mėn. Žiemos sezonu dirbo mažiau. Apie atleidimą sužinojo ryte važiuodamas į kapines. Tuo metu vyko į Juodelių kapines, norėjo apžiūrėti kokius darbu reikia atlikti (po Žolinių šiukšles aprinkti). Kai kelis rytus vyko į seniūniją, pirmą kartą buvo susitikęs su seniūne, o antrą kartą susitiko su K. ir L.. Vėliau su seniūne bendravo telefonu, klausdavo į kurias kapines vyks dirbti, taip pat nurodė, kad žinotų, jei klaus. 2 ar 3 rytus taip skambino. Kitomis dienomis nesulaukus seniūnės skambučio pats neskambino, nes seniūnė prieš tai klausė ką rytoj dirbs, jis buvo nurodęs. Tiek atvykus, tiek ir skambučių metu jam niekas pakartotinai nesakė, kad turės atvykti į seniūniją. Jam atvykus iš ryto į seniūniją kiti darbuotojai juokėsi ir jis vyko į darbo vietą nurodydamas, kad kitą kartą pamojuos kieme. Į seniūniją nevyko, nes seniūnė žinojo ką jis dirbs, prieš tai skambindavo ir susiderindavo darbus, jam buvo ne pakeliui. Liepos 27 ar 28 d. jam skambino seniūnė, klausė ką veikia. Pasitikrinęs telefono įrenginį nurodė, kad skambino 28 d. Seniūnė jam tiesiogiai nesuteikė leidimo nevykti į seniūniją. A. buvo nurodęs, kad tikriausiai turės išeiti iš darbo, nes jam aplinka gadina sveikatą, o seniūnė ragino jį nepasiduoti. Jei būtų gavęs antrą neigiamą atsakymą dėl individualaus darbo grafiko sudarymo, jis gal dar kartą būtų kreipęsis, sunku atsakyti nežinant atsisakymo motyvų. Mano, kad būtų įmanoma susitarti. Bet jei vis tik prašymas nebūtų tenkintas vis tiek būtų dirbęs, nes viskas buvo nušienauta. Būtų vykęs į seniūniją. Nesiekė paerzinti administraciją. Nepamena, kad A. būtų sakęs, kad paerzins ir išeis. Nuo liepos 27 d. iki atleidimo dienos jam buvo skambinta tik kartą. Mano, kad pokalbis su administracijos direktoriumi vyko, kai pateikė prašymą dėl individualaus grafiko sudarymo. Garso įraše du kartus nurodė, kad gali jį atleisti, nes tokios sąlygos netenkins, nes jis buvo emociškai susijaudinęs. Tokios nuostatos, kad jis nedirbs pagal taisykles ir kad gali jį atleisti jis nesilaikė. Stengėsi atvykti ryte į seniūniją, dirbti nuo 8.00 iki 17.00 val. Dėl technikos suteikimo į seniūniją atvykus jam jos niekas nesuteikė. Jis atvykęs į seniūniją klausė kur technika, tai seniūnė su L. atsakė, kad nejuokauti. Su garso įrašo turiniu sutinka.

6.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovo O. A. atstovė advokatė E. M. Š. nurodė, kad mano, jog su O. A. buvo suvedinėjamos sąskaitos, dėl A. suteikto specialiojo statuso, dėl ko jam buvo skiriamas padidintas dėmesys ir vėliau atleistas iš darbo. Nėra byloje įrodymų, kad A. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir ieškovas to neįrodė nei dėl liepos 15 d., nei dėl liepos 27-28 d. ir vėliau. Liepos 15 d. atsakovui sugedo automobilis, dėl ko jis turėjo nutraukti darbą. Atsakovas tuo metu neskambino darbdaviui, o siekė patraukti automobilį nuo kelio. Nors A. darbe nebuvo tik kelias valandas, dėl to buvo sudaroma komisija, o direktoriaus įsakyme dėl komisijos sudarymo nurodoma, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas, tačiau atsakovas nebuvo informuotas. Nors vėliau komisija rinkosi į posėdį ir svarstė kodėl A. nebuvo darbe liepos 15 d. dalį dienos, bet apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad A. liepos 15 d. dirbo viso dieną. Visi komisijos posėdžiai vyksta A. už akių, jis nėra nei informuojamas, nei kviečiamas. Jei būtų A. pakviestas, jis būtų paaiškinęs ir nebūtų šių procesų. A. tarnybinis pranešimas registruojamas 10.48 min., o komisija posėdžiauja 10 val. ir remiasi A. tarnybiniu pranešimu. A. tarnybiniai pranešimai nėra pasirašyti (kaip K.), neturi numerio, nors visi asmenys dirba toje pat darbovietėje. D. K. apskritai nurodė, kad rugpjūčio 12 d. ji nerašė jokio tarnybinio pranešimo. Šie dokumentai tikėtina buvo surašyti atgaline data. Garso įrašas atsirado tik bylą nagrinėjant teisme. Prieš darant įrašą asmuo turi būti informuotas. Garso įraše A. nurodo, kad A. pretenzijų neturi. S. garso įraše nurodo, kad būtų galima derinti darbo valandas, bet nors A. du kartus kreipėsi į darbdavį dėl darbo grafiko sudarymo, tačiau bendradarbiavimo nebuvo. Nesvarbu ką sakė garso įraše A., svarbu vertinti tolimesnį A. elgesį. A. niekada nebuvo baustas, jam niekas neturėjo pretenzijų. Iš kito kapinių prižiūrėtojo nėra reikalaujama atvykti į seniūniją, jis nurodė, kad jei norima jį patikrinti, jam paskambina ir jis pasirodo. Jokių byloje nėra įrodymų, kad buvo tikrinamas A. darbas ir jis buvo atliktas netinkamai. Nors S. nurodė, kad A. nuvykus į kapines nerado, bet jis apsilankė ne visose kapinėse, A. neskambino, taip pat neteikė jokių nuotraukų, patvirtinančių, kad A. netinkamai prižiūrėjo kapines. Pati seniūnė nurodė, kad pats A. spręsdavo kokius darbu reikia atlikti. Turėjo būti surašytas aktas, kad štai darbas nebuvo atliktas, bet byloje tokių duomenų nėra. Ieškovas turi įrodyti darbuotojo padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tačiau ieškovas to nepadarė. A. dvi dienas buvo atvykęs į seniūniją. Teismui nebuvo pateiktas seniūnijos turimos technikos sąrašas. Pati seniūnė nurodė, kad seniūnijai priskirtas tik vienas automobilis. Nuo A. namų iki seniūnijos yra 15 km. Toliau A. toliau vykdo savo darbą, prižiūri kapines ir niekas jam jokių pretenzijų nereiškia. A. patvirtino, kad atsakovas ėjo į darbą. Administracijos direktorius jau žinojo, kad A. atlieka tyrimą, todėl darė spaudimą atsakovui. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo liepos 27 d. A. nebūtų buvęs darbe.   

III liudytojų parodymai

7.  Bylos nagrinėjimo metu liudytojas K. S. parodė, kad yra Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius. Pokalbis su atsakovu įvyko 2021 m. birželio 21 d. Pokalbyje dalyvavo pavaduotojas K. B. ir seniūnė I. A.. Mano, kad garso įrašą atliko 2021 m. birželio 21 d. Jis susitikimus su darbuotojais įsirašo garso įrašu. Posėdžio metu tikrino datą ir patvirtino, kad 2021 m. birželio 21 d. Susitikimo metu kalbėjosi su atsakovu apie jo darbą, seniūnei kilo neaiškumų kaip organizuoti atsakovo darbą ir pan. Seniūnė pokalbio metu atsakovą informavo, kad reikės dirbti nuo 8 iki 17 val., bet atsakovas sakė, kad jam netinka. Atsakovui buvo teigiama, kad tokios darbo sąlygos yra visiems. Atsakovas neslėpė, kad tokios sąlygos jo netenkina. Buvo gautas anoniminis pranešimas dėl netinkamai prižiūrimų kapinių. Pranešimas gautas telefonu. Buvo išreikšti priekaištai, kad neprižiūrimos kapinės, žydi žolė. Nepamena tiksliai kurios kapinės, bet jis yra ne vietinis, todėl nepamena šiuo metu. Anoniminis pranešimas buvo gautas 2021 m. birželio viduryje. Buvo maždaug pora dienų iki pokalbio su A.. Jis su pavaduotoju nuvažiavo ir apžiūrėjo kapines. Apvažiavo visas kaimiškąsias kapines (6-7 kapines). Užtruko apie pusę dienos. Rado nenušienautų kapinių, žolė žydėjo, buvo žolės ir iki kelių. Jis fiksavo padėtį nuotraukomis, norėjo parodyti seniūnei, bet nepamena ar rodė jas. Po pokalbio su A., apie liepos mėn., gavo pranešimą, kad atsakovo nėra darbe. Pamena, kad atsakovui skambino L. ir atsakovas nurodė, kad jo nėra darbe, bet vėliau pakeitė savo versiją, jog sugedo automobilis. Atsakovas nurodė, kad yra namuose ir nedirbo. Apie atsakovo dirbamą grafiką ir pobūdį jis sužinojo susitikimo metu. Jam pradėjus dirbti buvo stiprinama vidaus kontrolė, atsakovas nebuvo išimtis. Atsakovo sutuoktinę žino, ji yra savivaldybės tarybos narė, antikorupcijos komisijos pirmininkė. Jam apie atsakovo sutuoktinės vadovaujamos komisijos atliekamus tyrimus tapo žinoma jam grįžus po atostogų. Nežino, kad po atlikto tyrimo būtų dokumentai perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Jam buvo žinoma, kad yra atliekamas tyrimas dėl kultūros centro, bet kuri komisija atliko tą tyrimą jis nežinojo, tik žinojo apie ikiteisminio tyrimo įstaigas. Nepamena ar buvo į administraciją kreiptasi dėl duomenų pateikimo dėl kultūros centro. Mano, kad tai ne savivaldybės komisijos kompetencija, o ikiteisminio tyrimo įstaigų. Taip nėra, kad susidomėjimas kilo dėl atsakovo sutuoktinės atliekamo darbo. Darbo apskaitą pildo seniūnas. Žiniaraštyje buvo pažymėta, kad 15 dieną A. dirbo, nes iki tol laiko nebuvo gauta viza. A. liepos 15 dieną nebuvo darbe, nes neatvyko, negavo užduoties ir t.t. Darbą organizuoja seniūnas. Su atsakovu prieš tai jau buvo kalbėta, kad jo prižiūrimos ne vienoje vietoje, todėl dėl darbo kontrolės buvo pasakyta, kad jis turi atvykti į seniūniją ir gauti užduotį į kurias kapines vykti. Darbuotojai dokumentų valdymo sistemoje patys teikdami dokumentą neprivalo jo pasirašyti. Jis nežino kodėl A. tarnybinio pranešimo įkėlimas ir pasirašymas dokumentų valdymo sistemoje neatsispindi žurnale. Gal ji prašė įkelti sekretore. Sistemoje galima paspausti mygtuką pasirašyti nekvalifikuotu parašu. Jei darbuotojas pats įkelia, tai laikoma, kad jis yra to darbuotojo įkeltas (pasirašytas). Liepos 27 d. A. tarnybinį pranešimą paprašė įkelti sekretorę, tokį dokumentą gali registruoti ir sekretorė, kai kurie darbuotojai apskritai neturi galimybės dokumentų įkelti į dokumentų valdymo sistemą. Darbuotojo valia išreiškiama per sekretorę. 27 d. tarnybinis pranešimas nėra pasirašytas A., bet pateiktas per sekretorę. Liepos 15 d. A. tarnybinis buvo pasirašytas fiziškai, tai tikrai nėra blogiau. Seniūnijoje yra du kapų prižiūrėtojai. Įstaigoje yra 88 darbuotojai, jam reikėjo laiko susipažinti su visomis subtilybėmis. Atsakovui buvo sudarytos darbo sąlygos. Buvo atsakovo prašymas gautas dėl individualių sąlygų, tačiau jo pozicija buvo tokia, kad visiems sąlygos turi būti vienodos. Seniūnija turi pakankamai įrangos. Pokalbio metu su atsakovu buvo pasakyta, kad jei ir truks kokios įrankio, jis bus nupirktas. Jam atsakovas pasakė, kad jis naudoja savo techniką, bet jo pozicija buvo, kad darbo priemonės darbuotojui turi būti suteiktos. Atsakovo neinformavo apie įrašomą pokalbį, nes nebuvo planuota jį naudoti sprendžiant ginčą, bet dabar naudoja, nes atsakovas meluoja. Jam nežinoma daugiau kitų darbuotojų, dirbančių pagal laisvą darbo grafiką. Seniūnijoje yra keli automobiliai. Rugpjūčio 2 d. jis buvo atostogose, persiuntė A. prašymą pavaduotojui, todėl nežino kaip buvo išspręstas. Nepamena ar seniūnei skambino ir ar teiravosi dėl atsakovo. Susipažino su komisijos išvada dėl atsakovo. Matė, kad tai ne vienas veiksmas, jie kartojasi, jis apskritai neina į darbą. Siekio atleisti atsakovą nebuvo.

8.  Bylos nagrinėjimo metu liudytojas K. B. parodė, kad dirba ir dirbo Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Buvo gautas tarnybinis pranešimas iš seniūnijos, nes atsakovas pavaldus seniūnui. Pranešimas buvo dėl to, kad atsakovo nebuvo darbe. Buvo sudaryta komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas jis. Pirmasis posėdis buvo liepos mėnesį po gauto pranešimo. A. liepos 15 d. neatvyko į darbą. Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, kad atsakovas pateiktų paaiškinimą. Jis nurodė, kad sugedo atsakovo automobilis. Kitas posėdis rugpjūčio 2 d., vėl buvo fiksuoti atsakovo neatvykimai į darbą, medžiaga prijungta prie tyrimo medžiagos. Atsakovas pateikė paaiškinimą, kad jis dirbo. Rugpjūčio 13 d. buvo gauti paaiškinimai iš seniūnijos darbuotojo, seniūno pavaduotojos. Jie kviesti į komisijos posėdį patikslinti ar atsakovas buvo darbe ar ne, nes nebuvo galimybių suprasti, darbuotojas sakė, kad buvo, o seniūnija, kad nebuvo. A. nebuvo kviestas į posėdį, nes pateikė paaiškinimą raštu. Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, kad jis turi dirbti pagal darbo tvarką, atvykti į seniūniją, gauti įrankius ir užduotį, tačiau jis neatvyko. Priimant išvadą pasiremta seniūnijos darbuotojo pozicija, bet ne atsakovo, nes atsakovas nei atvyko į darbą, nei jame buvo. Seniūnijos darbuotoja akcentavo, kad jo nerado kapinėse, to pakako. Aplinkybę, kad jis realiai kapinėse nedirbo, nes jo nerado kapinėse, patvirtinto seniūno pavaduotoja. Priimant išvadą buvo konstatuota ne tik, kad atsakovas neatvyksta į seniūniją, bet ir kapinėse nedirba. Prieš tai jis su direktoriumi liepos pradžioje po anoniminio skambučio tikrino kapines. Direktorius gavo pranešimą. Apžiūrėjo 4 atsakovui priskirtas kapines. Matė, kad žolė 3-4 savaites jau nepjauta. Žolė buvo iki kelių. Direktorius fiksavo telefonu. Vėliau direktorius kreipėsi į seniūniją. Jam kaip komisijos pirmininkui, ar visai komisijai nebuvo poreikio kviesti atsakovą, ar vykti apžiūrėti kapinių, nes informaciją, jog atsakovo kapinėse nėra, pateikė jo tiesioginis vadovas. A. tuo metu arba atostogavo, arba nedarbingume buvo. Susitikimas su A. įvyko po gauto pranešimo, galėjo būti liepos 16 d. Susitikime dalyvavo atsakovas, direktorius, seniūnė. Vyko pokalbis apie nepalankias darbo sąlygas. Atsakovas sakė, kad jam tokios sąlygos netinka, jis norėjo dirbti laisvu grafiku. Jam nebuvo žinoma, kad susitikimo metu yra daromas garso įrašas. Į vieną gautą atsakovo prašymą buvo atsakyta, kad jo darbo organizavimui galioja bendros taisyklės, t. y. jis negali dirbti laisvu grafiku. Tarnybinis pranešimas teikiamas per sistemą pasirašomas elektroniniu parašu, šios aplinkybės atsispindi dokumento operacijos žurnale. Taip pat gali prašyti sekretorės užregistruoti. A. liepos 27-28 d. tarnybiniai pranešimai registruoti sekretorės. Registruojant dokumentą per sekretorę, jis turi būti fiziškai pasirašytas. Per sekretorę registruoja tie darbuotojai, kurie neturi kompiuterizuotos darbo vietos. Su dokumentų valdymo sistema dirba jau metai laiko. Į atsakovo atstovės klausimą - Protokolas Nr. 3. Posėdis įvyko 10 val., o D. K. dokumentas įkeltis 10.48 val., t. y. komisijos posėdžio metu pranešimas dar neįkeltas, o jis jau svarstomas, atsakė – gal būt supainiotos ar datos, ar laikai. Asmeniškai A. tikrinimo metu neskambino. Komisija liepos 22 d. turėjo A. liepos 16 d. paaiškinimą, bet komisija turėjo gauti A. paaiškinimą komisijai, ankstesnis buvo pateiktas direktoriui. Žino, kad atsakovo sutuoktinė yra savivaldybės tarybos narė, antikorupcijos komisijos pirmininkė. Kad J. A. suteiktas pranešėjos statusas sužinojo darbo ginčų komisijoje.

9. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja I. A. parodė, kad santykiai su atsakovu normalūs, darbiniai. Konfliktinių situacijų nebuvę. Dirba nuo 2018 metų seniūne. A. buvo pavaldus jai, kaip seniūnei. Atsakovas dirbo kaip norėjo, jis pats spręsdavo kada dirbti. Atsakovo darbą vertino gerai, nebuvo gavusi skundo dėl atsakovo darbo. Daugiau darbuotojų, kurie dirbtų laisvu grafiku, nėra. Seniūnija turi pakankamai technikos, dar po to, kai direktorius pasakė, kad darbuotojas turi dirbti seniūnijos technika, buvo nupirkta papildomos technikos. Pasikeitė valdžia, pradėjo žiūrėti kas ką dirba. Kai atėjo naujas vadovas, kalbėjo apie darbus. Ji pasakė atsakovui, kad taip kaip buvo iki šiol jau nebus. Ji nežino iš kur direktorius sužinojo, kad atsakovas dirba laisvu grafiku. Direktorius jai sakė, kad apvažiavo kapines, rodė nuotraukas kur buvo žolė didesnė. Ji skambino A., jo technika buvo sugedusi, jis prižadėjo nupjauti žolę. Jai buvo išreikštos pastabos dėl kapinių priežiūros. Ji liepos pradžioje atsakovui sakė, kad turės ateiti kiekvieną dieną ryte į darbą. Ji vėliau buvo atostogose (grįžo į darbą liepos 19 d.). Kaip tik liepos 19 d. atėjo atsakovas su prašymu, kad leistų jam dirbti laisvu grafiku (ranka rašytas), todėl ji pasiūlė eiti pas direktorių pasikalbėti, nes ji neturi teisių tokių klausimų spręsti. Kalbėjosi direktorius, pavaduotojas, ji ir A.. Atsakovui buvo pasakyta, kad jis turi dirbti kiekvieną diena nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Atsakovas susitikimo metu lyg ir nieko nesakė, bet grįžus į jos kabinetą jis pasakė, kad taip nedirbs. Sakė, kad jei kitaip nebus, tai panervuos ir išeis. Paaiškinimą A. jau buvo parašęs, kai jos nebuvo. Ji jam po to pokalbio kelis rytus skambino ir leido vykti iš karto į kapines. Galėjo būti taip, kad atsakovas kelis rytus atvyko į seniūniją. Atsakovas jai neskambino, ji jo neieškojo, todėl parašė tarnybinį pranešimą. Ji klausė tik nepamena ar direktoriaus, ar pavaduotojo, kad A. neatvyko į darbą, ką jai daryti, ar ieškoti jo, jai buvo pasakyta rašyti tarnybinį pranešimą. Buvo patikrinta, kapines buvo nupjautos. Vėliau atsakovas neskambino, ji taip pat neskambino. Ji tarnybinį pranešimą pati įkėlė ir pasirašė į dokumentų valdymo sistemą. Jei ji būtų nešusi sekretorei užregistruoti, jis būtų su fiziniu parašu. Dokumentų operacijos žurnale nemato savęs kaip dokumentą įkėlusio ir jį pasirašiusio subjekto. Liepos 27 d. tarnybinis pranešimas galėjo būti parašytas 15.50 val. Rašydama, kad neatvyksta į darbą, turėjo omenyje, kad neatvyko į seniūniją. Rašydama tarnybinį pranešimą ji atsakovui neskambino, nes neatvykdamas darbuotojas pats turi informuoti (kelis rytus leido nevykti, vėliau jau rengė tarnybinį pranešimą). Liepos 28 d. tarnybinį pranešimą taip pat įkėlė ir pasirašė pati. Ir šią dieną atsakovui neskambino. Galėjo būti apie 11 val. įkeltas. Rašydama tarnybinius pranešimus ji konstatavo, kad darbuotojas ryte neprisistatė į seniūniją. Jai nebuvo žinoma ar tuo metu atsakovas dirba kapinėse, pati nesiekė to išsiaiškinti, nes neturėjo laiko (2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 0 val. 27 min. 30 sek. – 0 val. 28 min. 30 sek.). Ji liepos 27 d. atsakovui neskambino, jei būtų skambinusi ir jis būtų nurodęs, kad kažką daro, ji nebūtų rašiusi tarnybinio pranešimo. Po liepos 28 d. tarnybinių pranešimų nerašė, nes gavo vadovo įsakymą žymėti pravaikštas. Vėliau nebuvo su atsakovu kontaktuota. Po liepos 27 d. iki jo atleidimo buvo pravažiuota ir žiūrėta ar dirbama, jo pačio kapinėse nebuvo, bet darbai buvo padaryti (2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 0 val. 30 min. 30 sek. – 0 val. 31 min. 30 sek.). Kitas asmuo šienauti kapinių negalėjo. Ji rugpjūčio mėn. dar dvi savaites buvo atostogose. Atsakovas kapinėse praktiškai tik pjovė žolę, žiemą nukasdavo takelius. Atsakovas dirbo su savo technika, nes taip jis buvo priimtas. Atsakovas nesikreipė į ją dėl technikos suteikimo. Atsakovui pavedimų nėra davusi. Už darbo laiko apskaitą yra atsakinga seniūnijos raštvedė. Liepos 15 d. žiniaraštyje pažymėta, kad atsakovas dirbo visą dieną, nes ji nebuvo gavusi iš personalo skyriaus jokio nurodymo, kad reikėtų žymėti kažkaip kitaip. Kitas seniūnijos kapinių prižiūrėtojas į seniūniją neatvyksta, nes jis gyvena prie pat tvoros. Kitas kapinių prižiūrėtojas kai blogas oras neatvyksta į seniūniją, bet jį visada galima rasti. Papildomą techniką įsigijo apie antrą pusę vasaros. Nemano, kad atsakovas gavo padidintą dėmesį iš administracijos, lyginant su kitais darbuotojais.

10. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja D. K. parodė, kad O. A. pažįsta, santykiai normalūs, konfliktų nebuvę. Liepos 15 d. į kabinėtą atėjo administracijos direktorius, jie atsakyti negalėjo kur yra A., todėl jam buvo paskambinta. Jis pasakė, kad niekur nedirba. Direktorius pasakė, kad būtų pateiktas tarnybinis pranešimas ir pateiktas darbuotojo paaiškinimas. Kai ryte skirstomi darbai, direktorius klausdavo ką veiks atskiri darbuotojai. Seniūnijoje dirba nuo 2008 metų. Pamena, kai darbą pradėjo A.. Kai jį priėmė į darbą, buvo kitas direktorius. Jis padarydavo darbą, niekas netikrindavo kada. Jo darbas tenkino. Vieną kartą ar 2020 ar 2021 m. skambino iš Juodelių kapinių ir sakė, kad nepjauta žolė, bet nuvykus į vietą nebuvo pastebėta, kad žolė būtų nepjauta. Ji kaip suprato, kad naujas direktorius sužinojo, kad A. dirba laisviau ir pradėjo reikalauti, kad jis laikytųsi darbo tvarkos. Daugiau darbuotojų dirbančių kaip A. ji nežino. Nuo liepos 16 d. ji išėjo atostogauti dviem savaitėms. Buvo pakviesta į komisiją. Komisijoje klausė kaip dirba A., ar jis laikosi darbo drausmės. Ji sakė, kad seniūniją A. darbas tenkina, o darbo drausmės dirbti nuo 8.00 iki 17.00 val., jis nesilaikė. Ji yra vyriausia specialistė, buvo ir seniūno pavaduotoja. A. darbą tikrindavo seniūnė, ji, kiti darbuotojai, pravažiuodavo pro kapines ir viskas buvo tvarkinga. Paskutinėmis savaitėmis ji jau nepamena, bet mano, kad kažko labai nebuvo. Paskutinėmis savaitėmis ji nevyko tikrinti A. darbo (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 0 val. 33 min. 00 sek. – 0 val. 33 min. 30 sek.). Ji rugpjūčio mėnesį A. darbo netikrino. Tik liepos 15 d. pranešimą ji yra rašiusi. Komisijos posėdžio metu tiek ji, tiek ir L. sakė, kad A. darbo kokybė tenkina. Rugpjūčio 12 d. tarnybinio pranešimo ji nerašė, rašė tik vieną vienintelį kartą liepos 15 d. Šį gal seniūnė rašė. (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 0 val. 36 min. 00 sek. – 0 val. 37 min. 00 sek.). Ji nepamena komisijos posėdžio, bet žolė visada normaliai buvo nupjauta. Jai buvo žinoma, kad A. buvo liepta atvykti į seniūniją. Kai ji nuo rugpjūčio pradžios pavadavo seniūnę, A. į seniūniją neatvykdavo, ji jam neskambino. Ji suprato, kad A. darbo vieta buvo kapinėse ir skirtingose kapinėse (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 0 val. 40 min. 45 sek. – 0 val. 41 min. 10 sek.). Nuo rugpjūčio pradžios iki vidurio, kai ji pavadavo seniūnę, A. ryte neatvykus į seniūniją, ji nesiekė susisiekti su A., išsiaiškinti kur jis yra, ką veikia. Nei jų kas klausė, nei jie skambino. Ji pavedimų kitiems darbuotojams neteikė, skambinti A.. A. dirbo taip kaip dirbo, darbas buvo padarytas, jai asmeniškai niekas nesakė A. sekti, nei kažkam pranešinėti, o jis dirbo kapinėse kaip ir anksčiau (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 0 val. 41 min. 30 sek. – 0 val. 42 min. 15 sek.). Po atostogų sužinojo, kad A. atleistas. Jų tas faktas nenudžiugino. Suprato, kad dėl drausmės pažeidimo jį atleido. Nesilaikė tvarkos būti darbe nuo 8.00 iki 17.00 val. Seniūnijoje yra du kapinių prižiūrėtojai, dvi stoties prižiūrėtojos. A. kitokia situacija, nes jis neturėjo tikslios darbo vietos. Vieną dieną vienose kapinėse dirba, kitą dieną kitose. Kam jam vykti į Kalvariją, jei jis iš karto gali vykti į kapines ir atlikti darbą. Žino, kad A. žmona yra tarybos narė. Ji girdėjo, kad yra kažkoks konfliktas tarp A. ir jos valdžios. Liepos 15 d. tarnybinį pranešimą parašė savo kabinete ir nunešė sekretorei, pasirašiusi fiziniu parašu. Komisijos posėdyje A. nematė. Kitas kapinių prižiūrėtojas (N.) ryte neateina į seniūniją. Liepos 15 d. administracijos direktorius nesiteiravo kur yra N.. D. N. turi žoliapjovę, o A. savo noru neėmė darbo priemonių. Liepos 15 d. seniūnija turėjo ir žoliapjovių ir trimerių, būtų suteikusi. Seniūnija turi du automobilius. Jei kur nors reikia, darbuotojus paveža. Darbo laiko apskaitos žurnalą žymi raštvedė. Kažkuriuo periodu A. buvo žymimos pravaikštos. N. seniai jau dirba Kalvarijos kapinių prižiūrėtoju. N. nėra problemos, jam priskirtos vienos kapinės. A. problema, kad skirtingose kapinėse dirba, ir darbuotojui nelengva, ir darbdaviui sukontroliuoti sunku. Jei A. neatsilieptų į skambutį reikėtų apvažiuoti visą seniūniją. Kiek jai tekę skambinti, A. visada atsiliepdavo, o jei neatsiliepdavo, tai perskambindavo. N. kapines kartą per savaitę patikrina, jis gyvena šalia kapinių. N. nereikia atvykti į seniūniją, nes visada darbdavys žino kur jis yra. Jai neteko girdėti, kad A. nurodytų ką daryti. A. pats spręsdavo kokias kapines tvarkyti.

11. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas D. N. parodė, kad dirba Kalvarijos kapinių prižiūrėtoju nuo 2000 metų. Dirbti turi nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Jam kapinės yra šalia, jis pasižiūri ir viską mato. Jo darbą tikrindavo iš savivaldybės, seniūnijos. Skambindavo, klausdavo kur randasi. Yra pjovęs ir medžius, bet ne valdžios liepiamas, o iš entuziazmo. Pagrindinis darbas yra žolės pjovimas, šiukšles aprinkti, sniegą kasti žiemą. Prašė šiemet jo perdažyti paminklą, jis tai padarė. Prisistatyti ryte į seniūnijos patalpas jo nereikalavo. Jo darbas kapinėse. Jis pats spręsdavo kur pjauti žolę. Kai lyja būna po stogu (namuose). Jam technika buvo suteikta (žoliapjovė) seniūnijos prieš 5 metus. Su kitais kapinių prižiūrėtojais nebendrauja.

12.  Bylos nagrinėjimo metu liudytoja J. A. parodė, kad atsakovas yra jo sutuoktinis. 2014 metų jos vyras pradėjo dirbti kapinių prižiūrėtoju su savo technika, pats pirkdavosi kurą, pats techniką remontavo. Dėl to buvo žodžiu sutarta, kad svarbiausia atlikti darbus, nes kapinėse nėra nei kur maistą pasišildyti, nei stogo, nei kt. Jei vasarą karštą, tai jis vykdavo anksti ryte, vidurdienį grįžta namo ir vakare, jei reikia kažką pasibaigti. Per lietų nevykdavo, nes nėra kur pasislėpti nuo lietaus. Vykdavo apžiūrėti ir aprinkti šiukšles. Taip dirbo iki atleidimo dienos. 2020 m. rugsėjo mėn. buvo išrinkta į Kalvarijos savivaldybės tarybą, išrinkta antikorupcijos komisijos pirmininke. Vieno tarybos posėdžio metu išgirdo, kaip meras priekaištavo kultūros centro direktorei dėl neapmokėtų sąskaitų. Jos vadovaujama komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl šios situacijos. Jau to posėdžio metu vienas komisijos narys pareiškė, kad tai ne komisijos kompetencija, bet komisija balsavo ir nutarė pradėti tyrimą. Vėliau tas pats komisijos narys (V. Š.) ją apskundė etikos komisijai, ji apsigynė, teikė paaiškinimus. Komisija siuntė subjektams prašymus pateikti informaciją apie tiriamą įvykį, visi pateikė reikiamą informaciją, išskyrus Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių, kuris 2021 m. gegužės mėn. parašė, kad atsakymas bus pateiktas per 20 dienų, tačiau per šį terminą duomenys nebuvo pateikti. 2021 m. birželio 18 d. komisija nutarė medžiagą perduoti specialiųjų tyrimų tarnybai specialiųjų tyrimų tarnybai, finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir prokuratūrai. Pranešimą pateikė tarybai, registracijoje matėsi, kad pranešimas buvo nukreiptas administracijos direktoriui K. S.. Po kelių dienų gavo duomenis iš administracijos. Vėliau gavo kvietimą atvykti į specialiąją tyrimų tarnybą. Ji gavo vėliau pranešimą, kad tyrimas nebus pradėtas. Šį pranešimą Š. persiuntęs Merui ir administracijos direktoriui. Iš prokuratūros gavo birželio 25 d. pranešimą, kad jai suteiktas pranešėjos statusas. Šio pranešimo niekam nepersiuntė. Žinojo tik vyras. Administracija to žinoti negalėjo. Liepos mėnesį prasidėjo kabinėjimasis prie jos vyro. Pamena, kad Liepos 15 d. vyko atostogauti su vaikais, sugedo vyto automobilis ir jis nurodė, kad turės vykti į administraciją pateikti paaiškinimą. Vyras rašė prašymą dėl individualaus grafiko. Žino, kad jos vyras buvo susitikęs su administracijos direktoriumi. Mano, kad tai yra kerštas. Ji pasielgė ne taip kaip jie tikėjosi. Darbuotojai tyli, nes bijo prarasti darbus. Jos vyras dirbo iš idėjos, nes uždirba minimumą, naudoja savo techniką, patiria išlaidas. Iš jos vyro reikalavo dirbti nuo 8.00 iki 17.00. Vyras sakė, kad gal jam reikėtų išeiti iš darbo, jei tokia situacija. Mano, kad darbdavys turėjo teisę reikalauti atsakovą dirbti nuo 8.00 iki 17.00, bet turėjo suteikti darbo sąlygas. Jam nebuvo suteikta nei vaistinėlė, nei kiti dalykai. Buvo susižalojęs ne kartą. Pats vyras nebuvo kreipęsis į darbdavį dėl netinkamų darbo sąlygų. Į pirmą prašymą gavo atsakymą, o į antrą prašymą atsakymo negavo. Suprato po pirmo atsakymo, kad jo prašymas netenkintas. Kelias dienas vyras vyko į seniūniją, pasikalbėdavo ir vykdavo į kapines. Kitas dienas į seniūniją nevyko, nes jam buvo nepakeliai. Jis antruoju prašymu (motyvuotu) kreipėsi dėl darbo grafiko sudarymo, laukė atsakymo ir po jo pateikimo būtų sprendęs ką toliau daryti. Jis iki atleidimo vyko į kapines ir dirbo. Buvo karštų ir lietingų dienų, tomis dienomis ryte ir į vakarą, ar savaitgalį dirbo. Atleidimo dieną buvo nušienavęs visas kapines. Žino, kad prokuratūroje vyksta dar tyrimas. 2021 m. rugpjūčio 9 d. administracija pirma kartą sužinojo, kad jai suteiktas pranešėjos statusas. Mano, kad ši informacija neįtakojo administracijos veiksmų (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 41 min. 00 sek. – 1 val. 42 min. 00 sek.). Mano, kad jei būtų įsiskaitę į prokuratūros pranešimą, tai jos vyro būtų neatleidę. Atstumas nuo jų namų iki seniūnijos yra apie 13 km. Kiek jai žinoma niekada niekas netikrino jos vyro darbo. Apie nusiskundimus jos vyro darbu negirdėjo. Nežinojo, kad sudaryta komisija tirto jos vyro darbo, nes pranešime nebuvo nurodyta kokia komisija prašo paaiškinimo. Žino, kad vyras dirbo, nes galąsdavo peilius, plaudavo techniką (ruošiasi, arba grįžęs susitvarko), vykdavo į darbą. Pranešime dėl atleidimo buvo nurodyta, kad atleistas už šiurkštų drausmės pažeidimą, nors jis iki pat atleidimo dirbo, nupjovė visų kapinių žolę. Apie mėnesį laiko nupjaudavo visų kapinių žolę. Vyras dirbo pats, pats spręsdavo kokius darbus atlikti. Tik iš vieno jos vyro buvo reikalaujama prisistatyti į seniūniją. Vyro susitikimas su direktoriumi buvo po liepos 15 d.

Teismas

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmestinas.

13. Remiantis šalių, jų atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. gegužės 2 d. tarp O. A. ir Kalvarijos savivaldybės administracijos buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 545, kurioje nurodoma, kad O. A. priimamas dirbti į Kalvarijos seniūniją prižiūrėtoju pagal neterminuotą darbo sutartį, mokant minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Iš Darbo ginčų komisijos darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)18734/2021, esančio Kalvarijos savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašo seka, kad O. A. prižiūrėti buvo priskirtos šios kapinės: Kalvarijos evangelikų liuteronų senosios kapinės (vad. vokiečių I kapinės); Kalvarijos evangelikų liuteronų senosios kapinės (vad. vokiečių II kapinės); Kalvarijos sovietinių karių kapinės; Kalvarijos žydų senųjų kapinių dalis; Brazavo kapinės; Mindaugų kapinės; Juodelių kapinės; Jurgežerių kapinės; Menkupių kapinės. Viso bendras paskirtų prižiūrėti kapinių plotas – 7,35 ha. O. A. 2017 m. rugpjūčio 4 d. pasirašytinai supažindintas su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A1-185 patvirtintu Kalvarijos seniūnijos kapinių prižiūrėtojo pareigybės aprašymu, pagal kurį šias pareigas einančiam darbuotojui numatytos sekančios funkcijos: prižiūrėti ir tvarkyti kapinių teritoriją (apipjauna žolę ir ją pašalina iš kapinių teritorijos, esant būtinumui iškasa kapo duobę, prižiūri medžius, krūmus, esančius kapinių teritorijoje, žiemos ir rudens metu valo pagrindinius takus; rūpinasi tvorų priežiūra; rūpinasi šiukšlių išvežimu; vykdo vandentiekio sistemos priežiūra; neleidžia kapinių teritorijoje ir prie atliekų surinkimo konteinerių šiukšlinti, palikti statybines atliekas); esant reikalui pavaduoja kitą seniūnijos kapinių prižiūrėtoją; vykdo kitus su seniūnijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio seniūno pavedimus. Šias pareigas einantis darbuotojas tiesiogiai pavaldus seniūnui. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A-17 patvirtintų Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 4 punktas numato, kad valstybės tarnautojams ir darbuotojams nustatyta 40 valandų trukmės 5 dienų darbo savaitė. Dirbama: pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį – nuo 8.00 iki 17.00 val., penktadienį – nuo 8.00 iki 15.45 val. Prieššventinę darbo dieną – vieną valandą trumpiau. Pietų patrauka – nuo 12.00 iki 12.45 val. Poilsio dienos – šeštadienis ir sekmadienis. 9 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas ir darbuotojas, negalintis laiku atvykti arba visai negalintis atvykti į darbą, apie tai nedelsdamas turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis <...>. Taip pat nustatyta, kad atsakovas kapines prižiūrėjo naudodamas savo techniką, savo išteklius, pats organizuodamasis darbo laiką, nes taip žodžiu buvo sutarta priimant jį į darbą. 2021 m. liepos 15 d. Kalvarijos seniūnijos vyriausiojo specialistė, atliekanti seniūno funkcijas, D. K. tarnybiniu pranešimu Nr. VL-558 (11.28) informavo Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių, kad seniūnijos kapinių prižiūrėtojas O. A. 2021 m. liepos 15 d. nesuderinęs ir nepranešęs iš anksto neatvyko į darbą. 2021 m. liepos 19 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-182 (11.3E) Dėl galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo komisijos sudarymo, atsižvelgiant į D. K. 2021 m. liepos 15 d. tarnybinį pranešimą pradedama galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimas dėl galimo neatvykimo į darbą 2021 m. liepos 15 d. Komisijos pirmininku paskirtas K. B., nariais: A. B., B. G.. Komisijai pavesta atlikti galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą ir apie tyrimo rezultatus pateikti motyvuotą išvadą. Kalvarijos seniūnijos kapinių prižiūrėtojas O. A. 2021 m. liepos 16 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriui pateikė paaiškinimą Nr. P-355 (4.9), kuriame nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. nedirbo pilną darbo dieną, nes vykstant iš kapinių (Mindaugų) į Brazavo, perkaito automobilis, teko nutraukti darbą apie 14.15 val. Teismui pateikta Meteo.lt 2021 m. liepos mėn. apžvalga, kurioje nurodoma, kad liepos 15 ir 16 dienomis pasiekti aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje: 15 dieną - 35 laipsniai, 16 dieną – 34,9 laipsniai. 2021 m. liepos 22 d. posėdžio protokolu Nr. 1, savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija nutaria surašyti pranešimą apie pradėtą galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą O. A., bei paprašyti pateikti paaiškinimą. 2021 m. liepos 22 d. pranešimu apie galimą darbo drausmės pažeidimą, savivaldybės sudarytos komisijos pirmininkas K. B., Kalvarijos seniūnijos kapinių prižiūrėtojui O. A. nustato terminą iki 2021 m. liepos 29 d. pateikti paaiškinimą, kodėl 2021 m. liepos 15 d. neatvyko į darbą. 2021 m. liepos 19 d. O. A. pateikė prašymą Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriui, prašydamas leisti dirbti kaip iki šiol. 2021 m. liepos 19 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus raštu O. A. informuotas, kad jis yra supažindintas su darbo laiku įstaigoje ir turi dirbti kaip numatyta Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklėse <...>. Pagal numatomus dienos darbus priemones išduos Kalvarijos seniūnija. 2021 m. liepos 27 d. ir 28 d. tarnybiniais pranešimais Kalvarijos seniūnė I. A. informuoja Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių, kad seniūnijos kapinių prižiūrėtojas O. A. liepos 27-28 d. nesuderinęs ir nepranešęs ir anksto neatvyko į darbą. 2021 m. liepos 28 d. sudarytas aktas dėl O. A. neatvykimo į darbą, kuriame nurodoma, kad Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė B. G., Kalvarijos seniūnijos raštvedė R. V. ir Kalvarijos seniūnijos vyriausiasis specialistas V. L. patvirtina, kad Kalvarijos seniūnijos kapininių prižiūrėtojas O. A. 2021 m. liepos 27-28 d. nesuderinęs ir nepranešęs ir anksto neatvyko į darbą. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu apie galimą darbo drausmės pažeidimą, savivaldybės sudarytos komisijos pirmininkas K. B., Kalvarijos seniūnijos kapinių prižiūrėtojui O. A. nustato terminą iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. pateikti paaiškinimą, kodėl 2021 m. liepos 27-28 d. neatvyko į darbą. 2021 m. rugpjūčio 2 d. paaiškinime O. A. nurodo, kad pravaikštos jam žymimos nepagrįstai, nes liepos 27-28 d. jis buvo darbe – prižiūrėjo, kad gyventojai nešiukšlintų jam priskirtų kapinių teritorijoje. 2021 m. liepos 28 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nurodyta Kalvarijos seniūnei I. A., nuo 2021 m. liepos 27 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje O. A. žymėti pravaikštas. Taip pat apie šį faktą nurodyta išsiųsti pranešimą O. A.. 2021 m. rugpjūčio 2 d. O. A. pateikė prašymą Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriui, kuriuo prašė patenkinti jo prašymą dėl individualaus darbo laiko rėžimo, sutariant, kad konkrečias mėnesio darbo dienas nustatys derybų būdu, pavyzdžiui, kas ketvirtį. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Posėdžio protokolu Nr. 2, savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija nutaria surašyti pakartotinį pranešimą apie išplėstą galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą O. A., bei paprašyti pateikti paaiškinimą. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Kalvarijos seniūnijos vyriausiosios specialistės, atliekančios seniūno funkcijas, D. K. pranešimu Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius informuotas, kad O. A. nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nesuderinęs ir nepranešęs neatvyksta į darbą. 2021 m. rugpjūčio 13 d. Posėdžio protokolu Nr. 3, savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija nutaria Komisijos išvadoje įrašyti, kad O. A. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir siūlyti direktoriui atleisti O. A. iš darbo. Protokole Nr. 3 nurodoma, kad į posėdį nutarta kviesti seniūnijos darbuotojus D. K. ir V. L.. Šiems atėjus, K. B. paklausia ar O. A. atvyksta į darbą ir ar buvo patikrinta ar kapinėse, kurias prižiūri O. A., jis atlieka kokius nors darbus. D. K. paaiškina, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d., kai ji atlieka Kalvarijos seniūno funkcijas, O. A. į darbą neatvyksta, 2021 m. rugpjūčio 12 d. darbo metu apžiūrėjo visas O. A. prižiūrimas kapines ir O. A. nei vienose kapinėse nerado, bei nematė, kad būtų atliekami kokie nors darbai, žolė buvo nepjauta. V. L. paaiškino, kad O. A. į darbą pastarosiomis dienomis neatvyksta. 2021 m. rugpjūčio 13 d. savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija priėmė išvadą, kuria konstatavo, kad O. A. nevykdė Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A-17 patvirtintų Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 4 ir 9., neatvykdamas į darbą be pateisinamos priežasties padarė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir pasiūlė nutraukti su O. A. sudarytą darbo sutartį. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-204 (11.3E) Dėl O. A. atleidimo, O. A. 2021 m. rugpjūčio 17 d. atleistas iš užimamų pareigų, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Kalvarijos savivaldybės administracijos Kalvarijos seniūnijos 2021 m. liepos – rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose O. A. nuo 2021 m. liepos 27 d. iki atleidimo dienos žymėtos pravaikštos, 2021 m. liepos 15 d. pažymėta, kad asmuo dirbo visą dieną. Alytaus Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)18734/2021, nuspręsta: pripažinti ieškovo O. A. atleidimą iš darbo Kalvarijos savivaldybės administracija, neteisėtu ir panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. A1-204 (11.3E) „Dėl O. A. atleidimo“; Grąžinti ieškovą O. A. į darbą Kalvarijos savivaldybės administracija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracija, ieškovui O. A.,  1973,76 Eur už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 17 d.) iki sprendimo priėmimo dienos 2021 m. lapkričio 16 d. ir po 30,84 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (sumos nurodyta neatskaičius mokesčių); priteisti iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracija, ieškovui O. A. 493,44 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir įpareigoti atsakovą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administratoriui informaciją apie O. A. draudiminį laikotarpį ir draudžiamųjų pajamų sumas nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d.; Sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ieškovui O. A. iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracija neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 647,64 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), vykdyti skubiai; ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą teisėtu

14. Byloje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir atsakovo veiksmų kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, darbdaviui įrodinėjant, kad darbuotojas neatvyko į darbą visą darbo dieną (dienas) be pateisinamos priežasties. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinį teigia, kad jis visomis ieškovo nurodytomis dienomis atliko darbo funkcijas. 

15. Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra viena iš priežasčių nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

16. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. 

17. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).

18. Kasacinio teismo pažymėta, kad, net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir taikant iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios redakcijos DK nuostatas. Jas aiškinant suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) nurodyta (išaiškinta): parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017  m. liepos 1  d. galiojančio DK 58  straipsnio 5  dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 63 punktas; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020, 29–30 punktai ir juose nurodyta praktika; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-943/2021, 14 punktas).

19. Kasacinis teismas nurodė, kad jo ankstesnė praktika, kiek ji susijusi su darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimu kaip šiurkštaus, išlieka aktuali ir galiojant 2016 m. DK: kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020, 28 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25248/2021, 19  punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021  m. gegužės 12  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-943/2021, 12 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte) nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną faktas, 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. Priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (LAT 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015).

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuoto‑ jo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013  m. sausio 3  d. nutartį civilinėje byloje Nr.  3K-3-107/2013; 2018  m. gruodžio 19  d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus; 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019 62 punktą; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3116-943/2021 13 punktą).

22. Šiuo atveju teismas detaliai ištyręs visus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kitus bylos duomenis sprendžia, kad ieškovas turėdamas įrodinėjimo pareigą įrodyti, kad atsakovas jo įrodinėjimu laikotarpiu neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių visą darbo dieną (dienas), tokiu būdu padarydamas šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, šios pareigos neįvykdė.

23. Atsakovas nurodo, kad savivaldybės administracijos susidomėjimą jo atliekamu darbu ir vėliau atleidimą sąlygojo jo sutuoktinės J. A. savivaldybėje einamos pareigos, jai suteiktas pranešėjos statusas, todėl visų pirma sprendime analizuotina ši aplinkybė. Taip pat nurodo, kad 2021 metų balandžio 29 dieną vykusio Kalvarijos savivaldybės tarybos posėdžio metu svarstant Kalvarijos savivaldybės kultūros centro 2020 m. veiklos ataskaitas ir merui V. P. pradėjus klausinėti Kalvarijos savivaldybės centro direktorės kodėl nebuvo sumokėta už remonto darbus, o šio centro direktorei L. K. atsakius, jog jokių remontų darbų nebuvo užsakę ir dėl jų nebuvo atliktos viešojo pirkimo procedūros, Kalvarijos savivaldybės antikorupcijos komisija pradėjo prevencinio pobūdžio tyrimą dėl posėdžio metu mero V. P. ir Kalvarijos savivaldybės kultūros centro direktorės L. K. nurodytų aplinkybių. Jo sutuoktinė J. A. būdama Kalvarijos savivaldybės tarybos narė ir Kalvarijos savivaldybės antikorupcijos komisijos pirmininkė kartu su kitais antikorupcijos komisijos nariais pradėjo prevencinio pobūdžio tyrimą dėl Kalvarijos savivaldybės kultūros centro, Kalvarijos komunalininko bei Kalvarijos savivaldybės administracijos atliekamų viešųjų pirkimų. Antikorupcijos komisija, negavusi visos prašomos informacijos, priėmė sprendimą toliau visą turimą tyrimo medžiagą perduoti specialiųjų tyrimų tarnybai, finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir prokuratūrai. Jo sutuoktinei J. A. 2021 m. birželio 25 d. Generalinės prokuratūros prokuroro sprendimu buvo suteiktas pranešėjos statusas pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą. Kalvarijos savivaldybės administracijoje 2020 m. paskyrus naują administracijos direktorių K. S., po 2021 m. birželio mėn. Antikorupcijos komisijos prevencinio pobūdžio tyrimo medžiagos perdavimo atsakingoms institucijoms. 2021 m. vasaros pradžioje prasidėjo neigiamas poveikis jam, kadangi dirba toje pačioje Kalvarijos savivaldybėje.

24. Teismui pateiktas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. birželio 25 d. sprendimas pripažinti pranešėju, kuriuo nuspręsta J. A. pripažinti pranešėja. Taip pat po J. A. kreipimosi, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu Kalvarijos savivaldybės merą V. P. informavo apie tai, kad 2021 m. birželio 25 d. sprendimu J. A. pripažinta pranešė ir, kad jos ir jos šeimos narių atžvilgiu negali būti taikomos neigiamo poveikio priemonės.

25. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 3 dalis numato, kad draudžiama daryti neigiamą poveikį ir informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens ar pranešėjo šeimos nariams, giminaičiams, kolegoms, dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje, kuriame informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens šeimos narys, giminaitis, kolega dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo gali patirti neigiamų padarinių. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui ir straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims buvo daromas neigiamas poveikis, ginčo su darbdaviu ar kita sutartinių santykių šalimi atveju darbdavys ar kita sutartinių santykių šalis turi įrodyti, kad neigiamų padarinių jie patyrė ne dėl pateiktos informacijos apie pažeidimą ar pranešimo.

26. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas K. S. parodė, kad jam apie atsakovo sutuoktinės vadovaujamos komisijos atliekamus tyrimus tapo žinoma jam grįžus po atostogų. Nežino, kad po atlikto tyrimo būtų dokumentai perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Jam buvo žinoma, kad yra atliekamas tyrimas dėl kultūros centro, bet kuri komisija atliko tą tyrimą jis nežinojo, tik žinojo apie ikiteisminio tyrimo įstaigas. Nepamena ar buvo į administraciją kreiptasi dėl duomenų pateikimo dėl kultūros centro. Mano, kad tai ne savivaldybės komisijos kompetencija, o ikiteisminio tyrimo įstaigų. Taip nėra, kad susidomėjimas kilo dėl atsakovo sutuoktinės atliekamo darbo. Liudytojas K. B. parodė, kad J. A. suteiktas pranešėjos statusas sužinojo darbo ginčų komisijoje. Liudytoja J. A. parodė, kad iš prokuratūros sprendimą dėl pranešėjos statuso gavo birželio 25 d. Šio pranešimo niekam nepersiuntė. Žinojo tik vyras. Administracija to žinoti negalėjo. 2021 m. rugpjūčio 9 d. administracija pirma kartą sužinojo, kad jai suteiktas pranešėjos statusas. Mano, kad ši informacija neįtakojo administracijos veiksmų (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 41 min. 00 sek. – 1 val. 42 min. 00 sek.). Mano, kad jei būtų įsiskaitę į prokuratūros pranešimą, tai jos vyro būtų neatleidę.

27. Teismas įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, liudytojų parodymus, sprendžia, jog atsakovo O. A. darbą savivaldybės administracija kontroliavo ir vėliau jis buvo atleistas, ne dėl jo sutuoktinės J. A. pateiktos informacijos apie pažeidimą ar pranešimo, nes tokia informacija savivaldybės administracijos vadovams tapo žinoma tik jau atliekant galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą.  Byloje nėra kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas darytų išvadą, kad ši informacija savivaldybės administracijai tapo žinoma anksčiau ir tai įtakojo O. A. atleidimą iš darbo. Ieškovo atstovo teigimu, O. A. buvo siekiama kontroliuoti, nes buvo sužinota, kad jis dirba laisvu grafiku, o vadovybės pozicija buvo ta, kad jis turi dirbti pagal reglamentą. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. K., todėl spręstina, kad administracija O. A. darbą kontroliavo, siekdama išsiaiškinti kokiu grafiku jis dirba, vėliau – ar laikosi žodinio įpareigojimo dirbti pagal reglamentą. Juolab, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Kalvarijos savivaldybės administracijoje dirbtų daugiau darbuotojų tokiu grafiku kaip atsakovo.

28. A. O. A. atstovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė abejonė dėl byloje pateikto susitikimo, kuriame dalyvavo atsakovas, seniūnė I. A., administracijos direktorius K. S. ir administracijos direktoriaus pavaduotojas K. B. garso įrašo atitikties įrodymų leistinumo reikalavimui, nes darant minėtą garso įrašą, atsakovas nebuvo informuotas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005). Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.).

29. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2021 m. liepos 19 d. vykusio pokalbio metu tarp darbuotojo ir darbdavio buvo siekiama pašalinti tam tikrus neaiškumus dėl darbuotojo darbo organizavimo (darbo grafiko). Taigi, pokalbio metu nebuvo pažeista atsakovo teisė į privatų gyvenimą, kadangi pokalbis vyko apie O. A. darbo teisinius santykius, nenustatyta, kad jis buvo verčiamas kalbėti kitokiu turiniu nei, kad norėjo, pats patvirtino garso įraše užfiksuoto pokalbio autentiškumą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo į bylą pateiktą garso įrašą laikyti įrodymų leistinumo reikalavimams neatitinkančiu įrodymu ir juo nesivadovauti. Taip pat dėl garso įraše užfiksuoto pokalbio turinio pažymėtina, jog nors ieškovo atstovas nurodo, kad O. A. užfiksuoto pokalbio metu net keletą kartų pakartojęs – „tikrai manęs netenkina nuo aštuonių iki penkių darbo vietoje“ (įrašas nuo 6.48 min.), aiškiai leido suprasti, kad kiekvieną dieną į darbą jis neatvyks, tačiau teismo vertinimu, pati savaime tokia aplinkybė neįrodo ieškovo įrodinėtinos aplinkybės, kad O. A. neatvyko į darbą (nevykdė darbo funkcijų) nuo 2021 m. liepos 27 d. iki pat atleidimo. Juolab, kad pats O. A. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad tokie teiginiai atspindėjo tik jo tuometinę emociją. Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentu, jog O. A. elgesį reikia vertinti sistemiškai, t. y. atsakovo tolesnis elgesys tokių teiginių nepatvirtino (kelis rytus vyko į seniūniją, dar keletą rytų darbai buvo suderinti su seniūne, vėliau jam priskirtose kapinėse atliko darbines funkcijas, nurodė, kad toliau būtų dirbęs net jei nebūtų patenkintas jo prašymas dėl darbo grafiko sudarymo).

30. Jau šiame sprendime minėta, kad Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. Dėl O. A. atleidimo nurodoma, kad atleidžiant O. A. iš užimamų pareigų padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu bei 3 dalies 1 punktu bei atsižvelgiama į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. A1-182 sudarytos komisijos 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvadą. 2021 m. rugpjūčio 13 d. savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija priėmė išvadą, kuria konstatavo, kad O. A. nuo 2021 m. liepos 27 d. iki išvados surašymo dienos neatvyksta į jam darbo sutartyje nustatytą darbo vietą – Kalvarijos seniūniją, tokiu būdu jis nevykdė Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A-17 patvirtintų Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 4 ir 9 p., neatvykdamas į darbą be pateisinamos priežasties padarė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir pasiūlė nutraukti su O. A. sudarytą darbo sutartį. Taigi, iš esmės nuo administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos išvadų priklausė kokį sprendimą priims savivaldybės administracijos direktorius, kuris bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad susipažino su komisijos išvada dėl atsakovo, matė, kad tai ne vienas veiksmas, jie kartojasi, jis apskritai neina į darbą.

31.  Šioje dalyje teismas pastebi, jog minėtos komisijos pirmininku paskirtas K. B. bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad atsakovas komisijai pateikė paaiškinimą, kad jis dirbo. Rugpjūčio 13 d. buvo gauti paaiškinimai iš seniūnijos darbuotojo bei seniūno pavaduotojos. Jie kviesti į komisijos posėdį patikslinti ar atsakovas buvo darbe ar ne, nes nebuvo galimybių suprasti, darbuotojas sakė, kad buvo, o seniūnija, kad nebuvo. A. nebuvo kviestas į posėdį, nes pateikė paaiškinimą raštu. <...> Priimant išvadą pasiremta seniūnijos darbuotojo pozicija, bet ne atsakovo, nes atsakovas nei atvyko į darbą, nei jame buvo. Seniūnijos darbuotoja akcentavo, kad jo nerado kapinėse, to pakako. Aplinkybę, kad jis realiai kapinėse nedirbo, nes jo nerado kapinėse, patvirtinto seniūno pavaduotoja. Priimant išvadą buvo konstatuota ne tik, kad atsakovas neatvyksta į seniūniją, bet ir kapinėse nedirba. Taigi, nors tarp O. A. ir D. K. teiktų rašytinių pranešimų, paaiškinimų buvo nustatyti akivaizdūs prieštaravimai, tačiau komisija, tyrusi O. A. veiksmus, į komisijos posėdį nutarė pasikviesti tik seniūnijos darbuotojus (L. ir K.). Pažymėtina, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priimdama išvadas, kuriomis konstatavo, jog O. A. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir pasiūlydama nutraukti su O. A. sudarytą darbo sutartį, papildomai rėmėsi seniūnijos darbuotojo (L.) žodiniais paaiškinimais, kad O. A. neatvyksta į seniūniją bei seniūnės pavaduotojos (K.) žodiniais paaiškinimais, kad O. A. realiai nedirbo, jo kapinėse nerado. Būtent D. K. 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu bei jos žodiniais paaiškinimais komisijai yra remiamasi konstatuojant, jog realiai O. A. kapinėse nedirba. Tačiau bylos nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta D. K. parodė, kad buvo pakviesta į komisiją. Komisijoje jos klausė kaip dirba O. A., ar jis laikosi darbo drausmės. Ji sakė, kad seniūniją O. A. darbas tenkina, o darbo drausmės dirbti nuo 8.00 iki 17.00 val., jis nesilaikė. Taigi, D. K. nepatvirtino komisijos Protokole Nr. 3 užfiksuotų ir vėliau į išvadą perkeltų jos žodinių paaiškinimų, kad O. A. realiai nedirbo, jo kapinėse nerado. Taip pat teismui teiktų parodymų metu nurodė, kad paskutinėmis savaitėmis ji nevyko tikrinti A. darbo, rugpjūčio mėnesį O. A. darbo netikrino (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 0 val. 33 min. 00 sek. – 0 val. 33 min. 30 sek.), <...> ji nepamena komisijos posėdžio, bet žolė visada normaliai buvo nupjauta. Taigi, D. K. teigiant, kad ji rugpjūčio mėnesį O. A. darbo netikrino, ji negalėjo komisijoje nurodyti, kad O. A. realiai nedirba, kad kapinėse jo nerado. Taip pat liudytoja D. K. nurodė, kad rugpjūčio 12 d. pranešimo ji nerašė, rašė tik vieną vienintelį liepos 15 d. (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 0 val. 36 min. 00 sek. – 0 val. 37 min. 00 sek.). Taigi D. K. neigia, kad ji rengė ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešimą, kuriuo, kaip minėta, buvo remiamasi komisijai priimant išvadą ir konstatuojant, kad O. A. neatvyksta į darbą (nedirba kapinėse) ir dėl to padarė šiurkštu darbo drausmės pažeidimą, kuria vadovavosi administracijos direktorius atleisdamas O. A. iš darbo. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybe sprendžia, jog D. K. 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešimas bei jos žodiniai paaiškinimai, nurodyti Komisijos protokole Nr. 3, aptartų faktinių aplinkybių kontekste, neįrodo, kad O. A. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 27 d. iki jo atleidimo dienos nedirbo kapinėse, nes pati D. K. nurodė, kad paaiškinimus komisijai teikė visiškai kitokiu turiniu, apskritai neigė rugpjūčio mėnesį tikrinusi O. A. priskirtas kapines bei paneigė 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešimo rengimą, todėl teismas šiais įrodymais nesivadovauja.

32. Taip pat pastebėtina, kad seniūnė I. A. (tiesioginė O. A. vadovė), kaip pati nurodo, rengusi 2021 m. liepos 27-28 d. tarnybinius pranešimus, teismo posėdžio metu parodė, kad ji klausė tik nepamena ar direktoriaus, ar pavaduotojo, O. A. neatvykus į darbą, ką jai daryti, ar ieškoti jo, jai buvo pasakyta rašyti tarnybinį pranešimą. Buvo patikrinta, kapines buvo nupjautos. Jai nebuvo žinoma ar tuo metu atsakovas dirba kapinėse, pati nesiekė to išsiaiškinti, nes neturėjo laiko (2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 0 val. 27 min. 30 sek. – 0 val. 28 min. 30 sek.).  Po liepos 27 d. iki jo atleidimo buvo pravažiuota ir žiūrėta ar dirbama, jo pačio kapinėse nebuvo, bet darbai buvo padaryti, kitas asmuo šienauti kapinių negalėjo (2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 0 val. 30 min. 30 sek. – 0 val. 31 min. 30 sek.). Taigi, tiek D. K., tiek ir I. A. nurodytos aplinkybės patvirtina O. A. paaiškinimus, kad jis kapinėse dirbo, nes kapinės buvo tvarkingos, žolė nušienauta. Netikėti minėtų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad pravažiuojant O. A. tam tikrose kapinėse nebuvo, savaime nereiškia, kad jis nedirbo. Teismas šiame sprendime jau minėjo, kad O. A. prižiūrėti priskirtos 9 kapinės, kurių bendras plotas daugiau nei 7 ha ir jos yra nutolę viena nuo kitos, kas reiškia, kad darbuotojas vienu metu visose kapinėse būti negali, be to, jam reikalingos ir laiko sąnaudos važiuojant iš vienų kapinių į kitas. Tiek K. B., tiek I. A., tiek ir D. K. nurodė, kad tikrinimų metu O. A. neskambino (išskyrus I. A. 2021 m. liepos 28 d. skambutį), nors D. K. patvirtino, kad O. A. skambinant visada atsiliepia, jei ne, perskambina. O kitas seniūnijos kapinių prižiūrėtojas D. N. bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jo darbą tikrindavo iš savivaldybės, seniūnijos. Skambindavo, klausdavo kur randasi ir jis pasirodydavo, nes kapinės didelės. Pastebėtina, kad tokia praktika O. A. atžvilgiu nebuvo taikoma.

33. Dalyje dėl liepos 15 d. įvykio, kai atsakovas O. A. dalį dienos nedirbo, teismas nepasisako ir šios dalies nevertina, nes kaip nurodė ieškovo atstovas, atsakovas buvo atleistas nes padarė šiurkštų darbo pažeidimą, kai neatvyko į darbą nuo 2021 m. liepos 27 d. iki pat atleidimo. 2021 m. liepos 15 d. taip pat buvo kaip darbo drausmės pažeidimas, tačiau atsakovas dalį dienos dirbo, todėl nebuvo pagrindo šį pažeidimą traktuoti kaip šiurkštų <...>. Taigi, tai reiškia, kad tai, jog atsakovas dalį liepos 15 d. nedirbo, neturėjo įtakos dėl šio galimo pažeidimo vertinimo kaip šiurkštaus ir tuo pačiu atsakovo atleidimo iš darbo.

34. Bylos nagrinėjimo metu tiriant rašytinius įrodymus, išklausant šalių (jų atstovų) paaiškinimus, liudytojų parodymus (pavyzdžiui liudytoja I. A. parodė, kad rašydama tarnybinius pranešimus ji konstatavo, kad darbuotojas ryte neprisistatė į seniūniją), galimas O. A. darbo drausmės pažeidimas buvo siejamas su faktine aplinkybe, kad O. A., administracijos direktoriui 2021 m. liepos 19 d., reikalaujant kiekvieną darbo dieną ryte prisistatyti į seniūniją, kur jam jo tiesioginė vadovė paskirs tos dienos darbus, šį reikalavimą vykdė tik keletą dienų, galimai 2021 m. liepos 20-22 d., dar kelis rytus į seniūniją nevyko, nes darbus aptardavo su seniūne telefonu, kai ši jam paskambindavo, vėliau nevyko. O. A. teigimu, jam buvo nepatogu važiuoti į seniūniją ir tada į kapines, žinojo ką dirbti, laukė atsakymo į jo 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymą dėl individualaus grafiko sudarymo.

35.  Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad aplinkybė, kad atsakovas neatvyko į darbą nustatyta, nes atsakovas iš ryto neatvyko į seniūniją. Po liepos 28 d. atsakovas į seniūniją neatvyko, jokių instrukcijų dėl darbo negavo. Ir tai buvo pagrindas išvadai, kad atsakovas į darbą neatvyksta, tokią išvadą priėmė ieškovo sudaryta komisija, kuri teikė išvadą savivaldybės vadovui atleisti atsakovą iš darbo. Sutartyje nurodoma, kad darbo funkcijos atliekamos seniūnijoje <...>. Su tokiu vertinimu teismas nesutinka. Nors darbo sutartyje atsakovo O. A. darbo vieta nurodyta Kalvarijos seniūnija, tačiau teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai Kalvarijos seniūniją tapatina su atsakovo darbo funkcijų atlikimo vieta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbo kodekse ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose vartojamos dvi lingvistine prasme panašios sąvokos: darbovietė ir darbo vieta. Teisine prasme darbovietės sąvoka dažniausiai suprantama kaip darbdavys (įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra). Tuo tarpu darbo vietos sąvoka vartojama dviem reikšmėmis: 1) kaip darbo funkcijų atlikimo vieta; 2) kaip tam tikrų darbinių pareigų vienetas – etatas. Taigi šios dvi sąvokos – darbovietė ir darbo vieta – turi ir panašumų (kai darbo vieta suprantama, kaip tam tikras etatas darbovietės (darbdavio) organizacinėje struktūroje), ir skirtumų (kai darbo vieta suprantama tik kaip darbo funkcijų atlikimo vieta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009). Atsakovo pareigybės aprašyme (Kalvarijos seniūnijos kapinių prižiūrėtojo pareigybės aprašymas) daugiausiai įtvirtintos atsakovo darbo funkcijos, susijusios su kapinių priežiūra, pavesta tvarkyti ir prižiūrėti konkrečias kapines. Įvertinus tai, kad iki atleidimo dienos O. A. tvarkė ir prižiūrėjo tik jam priskirtas kapines, tai, kad jo tiesioginė vadovė (seniūnė) patvirtino, kad kitokio darbo pobūdžio pavedimų O. A. nėra davusi, darytina išvada, kad nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo O. A. darbo funkcijų atlikimo vietą laikyti Kalvarijos seniūniją. Pažymėtina, kad ir liudytoja D. K. (seniūnės pabadavimo metu buvusi O. A. tiesioginė vadivė) nurodė, kad ji suprato, kad A. darbo vieta buvo kapinėse ir skirtingose kapinėse (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 0 val. 40 min. 45 sek. – 0 val. 41 min. 10 sek.).

36. Teismo vertinimu administracijos direktoriaus reikalavimo kiekvieną darbo dieną ryte atvykti Kalvarijos seniūniją nevykdydamas nepriskirtinas prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, nes: nors O. A. į seniūniją nevyko, tačiau jam priskirtas kapines prižiūrėjo t. y. darbo funkcijų atlikimo vietoje pareigybės aprašyme numatytas funkcijas atliko (seniūnė patvirtino, kad kapinės buvo nušienautos, kitas asmuo to padaryti negalėjo); O. A. teigimu, laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 27 d. iki atleidimo dienos jis dirbo kiekvieną dieną, jei buvo karštą, dirbo anksti ryte ir vakare, ieškovas priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė; dėl to neatsirado neigiamų padarinių; O. A. laukė atsakymo į jo 2021 m. rugpjūčio 2 d. prašymą dėl individualaus darbo grafiko sudarymo ir tikėjosi su darbdaviu susitarti, nors atsakymo, kaip vėliau paaiškėjo, Kalvarijos savivaldybės administracija apskritai nepateikė. Be to, O. A. buvo atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. neatvykus į darbą visą darbo dieną (dienas) ar pamainą be pateisinamos priežasties, o ne DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

37. Taip pat nors ieškovo atstovas nurodo, kad liepos 28 d. atsakovas realiai nedirbo, nes šią dieną atsakovo pokalbio su seniūne telefonu metu, atsakovas nurodė, kad yra namuose ir galanda peilius savo asmeninių įrankių. Teismas sprendžia, kad ieškovas jo nurodomą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, jog atsakovas 2021 m. liepos 28 d. realiai darbinių funkcijų neatliko, nepateikė. Pastebėtina, kad O. A. nurodė, jog jam nurodytą dieną skambino seniūnė klausė kur jis yra ir ką veikia. Jis nurodė, kad yra namuose, galanda peilius. Atsakovas paaiškino, kad stengdavosi kiekvieną rytą prieš šienaujant kapines pagaląsti žoliapjovės peilius. Nurodytą dieną vyko šienauti kapines.  

38. Ieškovo atstovas teigia, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad dirbo tik 2-3 dienas per savaitę. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas nurodė, kad anksčiau dirbo vidutiniškai 2-3 dienas per savaitę. Tokį vidurkį išvedė iš visų metų, nes vasarą dirbdavo intensyviau, o žiemą mažiau. Gi analizuojamu laikotarpiu (2021 m. liepos 27 d. – 2021 m. rugpjūčio 17 d.) atsakovas nurodė, kad dirbo visomis dienomis, buvo karštų dienų, šiomis dienomis dirbo nuo ankstaus ryto iki pietų ir vėliau vakare.  

39. Ieškovo atstovo teigimu byloje pateiktas aktas patvirtina, kad O. A. neatvyko į darbą. Byloje pateiktas 2021 m. liepos 28 d. sudarytas aktas dėl O. A. neatvykimo į darbą, kuriame nurodoma, kad Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė B. G., Kalvarijos seniūnijos raštvedė R. V. ir Kalvarijos seniūnijos vyriausiasis specialistas V. L. patvirtina, kad Kalvarijos seniūnijos kapininių prižiūrėtojas O. A. 2021 m. liepos 27-28 d. nesuderinęs ir nepranešęs ir anksto neatvyko į darbą. Tačiau teismo vertinimu, šis aktas tik patvirtina, kad atsakovas O. A. nurodytomis dienomis neatvyko į Kalvarijos seniūniją, dėl ko ginčo šioje byloje ir taip nėra. Pats aktas nepatvirtina, kad nurodytomis dienomis atsakovas jam priskirtose kapinėse neatkliko darbinių funkcijų visą dieną (dienas).

40. Taip pat pastebėtina, kad nors Kalvarijose seniūnijoje dirba du kapinių prižiūrėtojai, tačiau atvykti į seniūniją buvo reikalaujama tik O. A.. Tuo tarpu, kitam kapinių prižiūrėtojui toks reikalavimas nebuvo keliamas, dėl jo neatvykimo į seniūniją gauti užduoties iš seniūnės nebuvo pradėta galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra, jo veiksmai nebuvo vertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir jis nebuvo atleistas iš darbo. Nors tokia pozicija buvo grindžiama tuo, kad kapinių prižiūrėtojas D. N. prižiūri tik vienas kapines, todėl jį lengviau sukontroliuoti, tačiau ir šis apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad kai atvykdavo jo patikrinti, jam paskambindavo, nes kapinės yra didelė. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl toks darbuotojo kontrolės principas nebuvau taikomas O. A. atžvilgiu.

41. Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų ir nebuvo nustatyta, kad O. A. būtų padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už kurį pagrįstai galima būtų skirti griežčiausią nuobaudą. Pareiga įrodyti, jog darbuotojo veiksmais buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, tenka darbdaviui, o pastarasis šioje byloje, šios aplinkybės neįrodė.  

42. Taigi, apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad O. A. atleidimas iš darbo nurodytu pagrindu pripažintinas neteisėtu ir ginčijama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – naikintina.

43. 2021 m. liepos 28 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nurodyta I. A., kalvarijos seniūnei, nuo 2021 m. liepos 27 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje O. A. žymėti pravaikštas. Kalvarijos savivaldybės administracijos Kalvarijos seniūnijos 2021 m. liepos – rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose O. A. nuo 2021 m. liepos 27 d. iki atleidimo dienos žymėtos pravaikštos (PB). DK 111 straipsnyje apibrėžti laikotarpiai, kurie yra traukiami į darbuotojo darbo laiką. Pravaikštos laikas šiame straipsnyje nėra išskirtas, todėl pravaikštos metu nėra mokamas darbuotojo darbo užmokestis. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad šiame sprendime teismas padarė išvadą, kad atsakovas O. A. dirbo laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 27 d. iki rugpjūčio 17 d., ieškovui nepateikus priešingas aplinkybes patvirkinančių įrodymų, konstatuotina, kad O. A. turėjo būti mokamas darbo užmokestis (taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki rugpjūčio 17 d., t. y. už 16 d. d. Viso atsakovui iš ieškovo priteistinas darbo užmokestis sudaro 493,44 Eur (16 d. d. x 30,84 Eur). Ieškovas įpareigotinas pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administratoriui informaciją apie atsakovo O. A. draudiminį laikotarpį ir draudžiamųjų pajamų sumas ir priskaičiuotą 493,44 Eur darbo užmokestį už aukščiau nurodytus laikotarpius (CPK 414 straipsnis).

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių

44. DK 218 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal DK 218 straipsnio 3 dalį, darbuotojas grąžinamas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo. 

45.  DK 231 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. 

46. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą, priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas.

47. Teismų praktikoje, aiškinant DK 218 straipsnio 4 dalį, yra nurodyta, kad joje įtvirtintos trys alternatyvios sąlygos, kurias nustatęs darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas (nagrinėjamu atveju – teismas) priima sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą, t. y. kai nustato, kad: 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; arba 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys. Taigi teismas pagrindinio pažeistų teisių atkūrimo būdo – grąžinimo į ankstesnes pareigas – negali taikyti nustatęs bent vieną iš šių alternatyvių sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019). 

48. Teismas įvertinęs tai, kad O. A. prašo ieškovo ieškinį atmesti ir palikti galioti Alytaus darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)18734/2021, kurioje reiškė reikalavimą grąžinti jį į kapinių prižiūrėtojo pareigas Kalvarijos seniūnijoje, atsižvelgęs į jo atleidimo iš darbo aplinkybes, į tai, kad pats atsakovas nurodė, jog siekė su darbdavius susitarti dėl lankstaus darbo grafiko sudarymo, o net ir netenkinus jo prašymo, jis būtų toliau dirbęs, nesant ieškovo išreikštos priešingos pozicijos šiuo klausimu, nenustačius aplinkybių dėl kurių grąžinus O. A. į darbą, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, o taip pat nenustačius priežasčių, dėl kurių darbuotojas negalėtų būti grąžinamas į pirmesnį darbą, sprendžia, kad O. A. grąžintinas į prižiūrėtojo (kapinių prižiūrėtojo) pareigas Kalvarijos seniūnijoje (Kalvarijos savivaldybės administracija).

49. Sekančiai, pripažinus O. A. atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas jo atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 2 dalį, t. y. priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. 

50.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). 

51.  Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad O. A. iš darbo buvo atleistas neteisėtai, po atleidimo iš darbo jo pajamos sumažėjo. Aplinkybių, patvirtinančių, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei sukeltų ieškovui sunkias finansines pasekmes, nenustatė nei teismas, nei nurodė bylos nagrinėjimo metu ieškovas (ar jo atstovas).

52.  Minėta, kad 2014 m. gegužės 2 d. tarp O. A. ir Kalvarijos savivaldybės administracijos sudarytoje darbo sutartyje Nr. 545, nurodoma, kad O. A. priimamas dirbti į Kalvarijos seniūniją prižiūrėtoju pagal neterminuotą darbo sutartį, mokant minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Pagal ieškovo pateiktą pažymą paskaičiuotas ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 647,64 Eur, o vidutinis dieninis darbo užmokestis sudaro 30,84 Eur. Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 834 patvirtinta 2022 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 730 Eur. Ieškovo pateiktais duomenimis, jei atsakovas nebūtų atleistas, jam nuo 2022 m. sausio 1 d. mokėtinas priskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarytų 730 Eur, o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 34,22 Eur. Ieškovo atstovas sutiko su tokiais ieškovo buhalterijos skyriaus pateiktais skaičiavimais.

53. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atsakovui O. A. iš ieškovo priteisia 5359,42 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos (2929,80 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (95 d. d. x 30,84 Eur) bei 2429,62 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. (71 d. d. x 34,22 Eur)) ir po 34,22 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. 

54. Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 647,64 Eur priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteisiamos atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56.  Atsakovas nurodo, kad šioje byloje turėjo 2649,90 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro: 605 Eur už konsultaciją ir prašymo darbo ginčų komisijai paruošimą; 242 Eur už atstovavimą darbo ginčų komisijoje; 423,50 Eur už atsiliepimo į ieškinį paruošimą; 338,80 Eur už pasiruošimą posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje; 423,50 Eur už pasiruošimą posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje; 254,10 Eur už atstovavimą teismo posėdyje; 363 Eur už pasiruošimą baigiamosioms kalboms ir atstovavimą teismo posėdyje. Taigi, iš pateiktos bylinėjimosi išlaidų apskaitos seka, kad atsakovas turėjo 847 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai Darbo ginčų komisijoje apmokėti ir 1802,90 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad besikreipusi į darbo ginčų komisiją ir šiai nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės šalis gali naudotis advokato paslaugomis, tačiau, vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, negali tikėtis turėtų išlaidų šioms paslaugoms atlyginimo priteisimo iš antrosios šalies ir turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018). Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovo turėtos 847 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai Darbo ginčų komisijoje apmokėti iš ieškovo nepriteistinos. 1802,90 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – maksimalūs dydžiai), todėl priteistina iš ieškovo. 

57.  Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 410–418 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovo O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo iš Kalvarijos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188751268, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, neteisėtu ir panaikinti jam skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Grąžinti ieškovą O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo.

Priteisti iš ieškovo Kalvarijos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188751268, atsakovui O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5359,42 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 42 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. ir po 34,22 Eur (trisdešimt keturis eurus 22 ct) už kiekvieną darbo dieną nuo 2022 m. balandžio 14 d. taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (sumos neatskaičius mokesčių).

Priteisti iš ieškovo Kalvarijos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188751268, atsakovui O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 493,44 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 44 ct) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir įpareigoti ieškovą Kalvarijos savivaldybės administraciją pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administratoriui informaciją apie O. A. draudiminį laikotarpį ir draudžiamųjų pajamų sumas nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. (suma neatskaičius mokesčių).

Šio sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos – 647,64 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 64 ct) priteisimo atsakovui O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti atsakovui O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Kalvarijos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188751268, 1802,90 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dviejų eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus II-ajai darbo ginčų komisijai darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini)1834/2021. 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas                                                                                                                          Aivaras Naujalis