Civilinė byla Nr.e2-4896-842/2018

                                                                                                  Proceso Nr. 2-50-3-01248-2018-6

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                          

 (S)

                                                 2.6.1.5.; 2.6.11.5.; 3.2.6.1

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vilma Stukaitė,

sekretoriaujant Ramunei Čypienei,

dalyvaujant atsakovui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB Kauno energija ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu ir dubliku prašydama priteisti iš atsakovo 143,02 EUR skolą už laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 1d. parduotą šilumos energiją, 3, 82 EUR delspinigių už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas – 15,00 EUR žyminį mokestį, 36,30 EUR išlaidų teisinei pagalbai bei 1,71 EUR už informacijos paieškas viešuosiuose registruose. Nurodė, kad skola susidarė už šilumos tiekimą bendroms pastato, kuriame yra ir atsakovui priklausantis butas, reikmėms. Apskaičiuojant mokestį buvo taikomi šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5. Delspinigiai apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsniu.  

Atsakovas atsiliepimu ir tripliku ieškinį prašė atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neaiškus mokesčių apskaičiavimo pagrindas. Dėl atsakovo buto atjungimo nuo namo centrinio šildymo namo bendrija nuostolių nepatiria ir jos nariai naudojasi centrinio namo šildymo sistema ir ja rūpinasi, o atsakovas savo bute rūpinasi dujiniu šildymu ir karšto vandens ruošimu.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ieškovė neturi teisės kištis į privačius santykius. Bendra nuosavybė, atsakovo teigimu, valdoma bendrasavininkų sutarimu, tačiau pripažino, kad nėra rašytinių susitarimų tarp jo ir gyvenamąjį namą administruojančios įmonės ar namo gyventojų dėl mokėjimo už namo bendroms reikmėms sunaudojamą šilumos energiją. Mano, kad bendrijos sutikimas, kad jis atsijungtų nuo bendro šildymo ir reiškė, kad sutinkama, jog atsakovas už tiekiamą energiją bendroms reikmėms nemokėtų, juo labiau, kad bendrija kiti gyventojai nuostolių dėl to nepatiria. Jo butas viršutiniame aukšte, kampinis, todėl jam pačiam šildantis namui dar didesnė nauda. Taip pat atsakovas akcentavo, kad visai nepagrįstai skaičiuojant mokesčius už šilumą bendroms reikmėms taikomas koeficientas 18 proc.

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad AB ,,Kauno energija“ centralizuotai teikia šilumą daugiabučiui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovui R. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis šiame name. Butas yra atjungtas nuo centralizuotai teikiamos šilumos.

Pagal ieškovės pateiktą reikalavimą, sąskaitas ir paskaičiavimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. iš atsakovo prašoma priteisti 143,02 Eur už bendrosioms namo reikmėms paskaičiuotą šilumos energiją.  

Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrįstai kišasi į bendraturčių santykius ir mano, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsniu, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu.

Teismas pažymi, kad pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

CK 4. 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė –techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017). 

Net ir atjungęs savo butą nuo bendros šildymo sistemos atsakovas liko bendro naudojimo objektų bendraturčiu. Nors atsakovas mano, kad jis neprivalėtų mokėti už patiektą šilumą bendroms reikmėms, tačiau neginčijo, kad yra likęs namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiu. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, privalo prisidėti ir prie bendro naudojimo objektų išlaikymo.

Pagal į bylą pateiktus duomenis nenustatyta, kad atsakovas su namo bendrija, namą administruojančia bendrove, kitais to paties namo butų savininkais atsijungdamas nuo centrinio šildymo sistemos ar vėliau būtų sudaręs susitarimą, kad jo nuosavybės daliai tenkančias išlaidas už šilumą bendroms namo reikmėms kokiu nors būdų kompensuotų aukščiau paminėti asmenys. Sutikimas leisti atsijungti nuo bendros šildymo sistemos negali būti vertinamas kaip sutikimas padengti bendraturčiui priklausančią mokėti sumą už bendro naudojimo objektų išlaikymą.

Kiekvienas daugiabučio namo buto savininkas yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir bendraturtis, atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako šilumos tiekėjui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). 

Buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

Atsakovas teigia, kad jam pateikiant sąskaitas neteisingai nurodomas jo buto naudingas plotas. Pagal pačios ieškovės į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą jo buto naudingasis plotas yra mažesnis – 63, 51 kv.m. (1 t., b. l. 17). Pagal prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėtos anksčiau išnagrinėtos Utenos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-58-839/2017 duomenis buto plotas buvo toks koks nurodytas dalyje sąskaitų - 65,77 kv.m. Iš prieš tai minėto išrašo matyti, kad buto kadastriniai duomenys tikslinti 2016 m. pabaigoje, įrašas galioja nuo 2017 m. sausio 6 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktu, vartotojai privalo pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo-pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Duomenų, kad pasikeitus buto duomenims atsakovas apie tai nedelsiant būtų informavęs ieškovę, nėra. Tokių įrodymų rengiantis bylos nagrinėjimui neteikė ir atsakovas, nors turėjo atstovą ir gindamas savo teises galėjo tai padaryti. Ieškovė nuolat tikrinti atsakovo duomenų neturi nei teisės, nei pareigos. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų matyti, kad jau turėdama duomenis apie pasikeitusį plotą, ji išrašydama sąskaitas tai įvertino.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Pagal nagrinėjamos ir pridėtos Utenos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-58-839/2017 duomenis nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (toliau – Metodas Nr.4), patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-19, o nuo 2007 m. liepos 19 d. kartu su šiuo metodu pradėtas taikyti ir Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (toliau – Metodas Nr. 5).

Atsakovo argumentai dėl klaidingų skaičiavimų ir netinkamo koeficiento taikymo nėra pagrįsti, nes atsakovas neatsižvelgia į įvykusius teisės aktų pakeitimus. Pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis nustatoma pastato šildymui sunaudotą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kiekio dalies (Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 3 punktas). Šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas nustatomas pagal šiame metode pateiktą rekomendaciją ir pagal pastato energijos vartojimo audito duomenis, kai daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimo priėmimo tvarka pasirenka jį taikyti. Šiuo metu nustatytas koeficientas yra 18 proc. Kaip galima spręsti iš paties atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovas iš esmės ir nesutinka dėl šio koeficiento taikymo, o ne ginčija pačius ieškovės paskaičiavimus. Tačiau pažymėtina, kad pačiame Šilumos ūkio įstatyme nustatyta, jog vartotojai moka už šilumą (taip pat ir už bendroms reikmėms skirtą) pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus. Ieškovės taikytas koeficientas pastarosios institucijos priimtuose teisės aktuose ir įtvirtintas. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-936-252/2018, išnagrinėjus ankstesnį ieškovės ir atsakovo ginčą, taip pat buvo atkreipęs atsakovo dėmesį, kad atsakovas ir kiti namo gyventojai, manydami, kad bendroms patalpoms patiektas šilumos kiekis namo gyventojams turėtų būti paskirstomas remiantis kitais metodais, turi teisę kreiptis dėl to į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ar nustatyta tvarka pasirinkti vieną iš jos rekomenduojamų taikyti metodų.

Atsakovas nurodo, jog tarp ieškovės ir atsakovo nėra sudaryta sutartis dėl šilumos tiekimo, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas turi įstatymų (ne sutarties) nustatytą pareigą atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal kas mėnesį pateikiamas sąskaitas (CK 4.82 straipsnis). Be to, atsakovas, naudodamasis bendrojo naudojimo patalpomis, faktiškai naudojasi ir toms patalpoms suteikta šilumos energija ir jo pareiga, kaip minėta, kyla iš įstatymo. Jokių susitarimų, kad jam tenkančią išlaidų dalį dengtų kiti bendraturčiai atsakovas nėra sudaręs.

Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 143,02 Eur skola už šilumos kiekį bendrosioms namo reikmėms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Taigi atsakovui pagrįstai apskaičiuoti 3,82 Eur delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (146,84 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina patirtos ir įrodytos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio, 36,30 EUR patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms, 1,71 Eur už duomenis iš viešųjų registrų, viso 53,01 EUR (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Kauno energija“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 143,02 EUR (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų ir 2 ct) skolą, 3,82 EUR (tris eurus ir 82 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 146,84 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. liepos 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 53,01 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas apeliacine tvarka per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                              Vilma Stukaitė