Civilinė byla Nr. 2-1019-1120/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00505-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.4.3.7.2; 3.4.3.7.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „BMGS“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-680-538/2021, kuria netenkintas pareiškėjos akcinės bendrovės „BMGS“ skundas dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ 2021 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Hidrostatyba“ iškėlė restruktūrizavimo bylą; bendrovei laiku nepateikus teismui restruktūrizavimo plano projekto ir teismui nustačius, kad UAB „Hidrostatyba“ yra nemoki, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 3 dalimi 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurie tikslinti vėlesnėmis nutartimis; 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „BMGS“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti BUAB „Hidrostatyba“ 2021 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 10 „Dėl kreditorių komiteto narių rinkimo“ ir grąžinti klausimą dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino jos 774 042,34 Eur dydžio antros eilės reikalavimą, nutartis įsiteisėjusi. Nebūdama patvirtinta kreditore pareiškėja negalėjo dalyvauti 2021 m. kovo 29 d. vykusiame kreditorių susirinkime, tačiau dalyvaudama būtų balsavusi prieš ginčijamą sprendimą. Priėmus skundžiamą sprendimą bankroto byloje susidarė situacija, kuomet pareiškėja, turėdama skaitine matematine išraiška didžiausią tarp visų kreditorių patvirtintą reikalavimą negalėjo siūlyti savo kandidatūros į kreditorių komitetą ir pareiškėjos teisė būti išrinktai į kreditorių komitetą nebuvo įgyvendinta. Pareiškėja negalėjo teikti pozicijos ir balsuoti „už“ ar „prieš“ kitas pasiūlytas kreditorių komiteto kandidatūras, buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas ir pareiškėjos teisėti interesai spręsti dėl skolininkės nemokumo procese priimamų svarbių klausimų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjos AB „BMGS“ skundą atmetė; priteisė iš pareiškėjos AB „BMGS“ atsakovei BUAB „Hidrostatyba“ 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 29 d. buvo sušauktas BUAB „Hidrostatyba“ kreditorių susirinkimas, jame dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro apie 77 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Susirinkime buvo priimtas pareiškėjos skundžiamas sprendimas Nr. 10 dėl kreditorių komiteto narių rinkimo.

5.       Teismas aptarė JANĮ 43 straipsnyje reglamentuotas kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teises; JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, turinčius teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-239-241/2021 pateiktą išaiškinimą, kad JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo, tačiau kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai, savo teisę į teisminę gynybą bankroto byloje turi įgyvendinti laikydamiesi teismų praktikoje šiuo klausimu išplėtotų taisyklių, t. y. įrodydami savo teisinį suinteresuotumą.

6.       Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos 774 042,34 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kitos reikalavimo dalies (450 548,40 Eur) tvirtinimo klausimą sustabdė, nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 22 d., taigi tik tuomet pareiškėja tapo atsakovės bankroto byloje patvirtinta kreditore ir įgijo JANĮ 43 straipsnyje nustatytas teises, tarp jų ir teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsakovės kreditorių susirinkime, vykusiame 2021 m. kovo 29 d., t. y. dar prieš pareiškėjai tampant atsakovės bankroto byloje teismo patvirtinta kreditore. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reglamentavimui teismas padarė išvadą, jog pareiškėja neturi teisės skųsti 2021 m. kovo 29 d. atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimo.

7.       Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėja netapo kreditorių komiteto nare, neapriboja jos teisių, numatytų JANĮ 43 straipsnyje bei JANĮ 55 straipsnio 3 dalyje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ir kreditorių lygiateisiškumo principą.

8.       Konstatavęs, kad pareiškėja neturi teisės skųsti 2021 m. kovo 29 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimo, dėl kitų pareiškėjos argumentų, kaip neturinčių įtakos skundo pagrįstumui, teismas nepasisakė.

9.       Teismas iš pareiškėjos atsakovei priteisė jos prašomas 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgęs į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, išsamiai parengtą atsiliepimą į skundą bei tai, kad prašomos priteisti išlaidos yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatytas maksimalus dydis.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Pareiškėja AB „BMGS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Hidrostatyba“ 2021 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 10 „Dėl kreditorių komiteto narių rinkimo“ panaikinti ir grąžinti klausimą dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo; priteisti iš BUAB „Hidrostatyba“ bankroto administravimo lėšų patirtas bylinėjimosi išlaidas; atmetus atskirąjį skundą, sumažinti BUAB „Hidrostatyba“ prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Bankroto byloje patvirtinus apeliantės finansinį reikalavimą ji įgijo dalyvaujančio byloje asmens teises, atitinkamai turi teisę skųsti bankroto procese priimtus kreditorių susirinkimo sprendimus per JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nuo nutarties patvirtinti kreditoriaus reikalavimą įsiteisėjimo ir sužinojimo apie savo teisių pažeidimą dienos. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos taisyklės, kad naujai į nemokumo bylą įstojęs kreditorius turi teisę reikalauti, kad teismas retrospektyviai revizuotų skundžiamus kreditorių sprendimus. Teisės aktai nenumato, kad naujai (vėliau) į bankroto procesą įstojęs kreditorius neturi teisės skųsti anksčiau bankroto byloje priimtų kreditorių susirinkimų sprendimų, kurie jam yra privalomi. Apeliantė nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti 2021 m. kovo 29 d. vykusiame kreditorių susirinkime, kadangi tuo metu nebuvo patvirtinta kreditoriumi ir apie susirinkimą nežinojo, tačiau jeigu būtų dalyvavusi, būtų balsavusi prieš sprendimą Nr. 10.

10.2.                      Teismas iš esmės nenagrinėjo ginčo, kadangi nutarties motyvuojamojoje dalyje yra tik bendro pobūdžio formali išvada, jog apeliantės interesai nebuvo pažeisti.

10.3.                      Kreditoriaus galėjimas pasinaudoti bendromis JANĮ teisėmis negali būti laikomas priežastimi teigti, jog kreditoriaus interesas būti kreditorių komiteto nariu ir spręsti kreditorių komiteto kompetencijai priskirtus klausimus bei priimti nutarimus savaime negali būti pažeistas. Priėmus skundžiamą nutarimą susidarė situacija, kuomet apeliantė, turėdama skaitine matematine išraiška didžiausią tarp visų kreditorių patvirtintą reikalavimą negalėjo siūlyti savo kandidatūros į kreditorių komitetą ir jos teisė būti išrinktai į kreditorių komitetą nebuvo įgyvendinta; bei negalėjo teikti pozicijos ir balsuoti „už“ ar „prieš“ kitas pasiūlytas kreditorių komiteto kandidatūras. Apeliantės balsai būtų galėję lemti kitokius priimtus sprendimus, pvz., dėl V. L. įmonės išrinkimo kreditorių komiteto nariu.

10.4.                      Apeliantė savo finansinį reikalavimą pareiškė laiku, t. y. 2020 m. lapkričio 23 d.; nemokumo administratoriaus prašymais reikalavimas buvo detalizuojamas 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. vasario 12 d. ir 2021 m. kovo 4 d. (t. y. gerokai prieš 2021 m. kovo 29 d. susirinkimą), todėl nemokumo administratorius galėjo pateikti jos reikalavimą tvirtinti teismui iki šaukiamo 2021 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimo ir teismui patvirtinus reikalavimą, apeliantė objektyviai būtų galėjusi dalyvauti kreditorių susirinkime bei balsuoti darbotvarkės klausimais.

10.5.                      Skundo tenkinimas nepažeis kitų asmenų interesų ir neužvilkins bankroto bylos nagrinėjimo, kadangi visi kreditoriai turės galimybę siūlyti savo kandidatūras ir spręsti dėl pasiūlytų kandidatūrų.

10.6.                      Patenkinus apeliantės atskirąjį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš administravimui skirtų lėšų.

10.7.                      Atsakovės reikalaujamos priteisti 1 452 Eur išlaidos neprotingos ir neadekvačios nagrinėjamam ginčui. Nebuvo jokio racionalaus poreikio rengti 16 lapų atsiliepimo į pateiktą skundą, taip pat byloje nėra sprendžiami tokio pobūdžio specifiniai teisiniai klausimai, kad nemokumo administratorius būtinai būtų turėjęs samdyti advokatą atsiliepimo parengimui. Teismas formaliai nurodė, kad išlaidos yra mažesnės nei Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta maksimali rekomenduojama suma, taip pat, kad klausimas yra sudėtingas ir reikėjo laiko surašyti atsiliepimą. Nors pats teismas iš esmės nenagrinėjo ir nepasisakė dėl didžiosios dalies atsiliepime nurodytų teiginių. Todėl 16 lapų atsiliepimo surašymas nelėmė nei klausimo sudėtingumo, nei laiko sąnaudų tokio atsiliepimo rašymui.

10.8.                      Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą yra numatytas 2,5 koeficientas atsiliepimui į ieškinį. Nagrinėjamu atveju yra keliamas klausimas dėl kreditorių komiteto sprendimo ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu, todėl pagal savo turinį atsiliepimui į skundą yra taikytinas Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytas 0,4 koeficientas ir apskaičiuojant sumą pagal šį koeficientą nemokumo administratoriaus reikalaujama ir teismo priteista suma akivaizdžiai viršija Rekomendacijose nustatytą įkainį.

11.       Atsakovė BUAB „Hidrostatyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti; priteisti iš apeliantės patirtas 1 149,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė neturi JANĮ nustatytos teisės teikti skundą dėl atsakovės kreditorių susirinkime priimto sprendimo. JANĮ nereglamentuoja kreditoriaus teisės skųsti visų bankroto proceso metu vykusių susirinkimų sprendimus per 14 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditoriaus reikalavimą įsiteisėjimo ir sužinojimo apie savo teisių pažeidimą. Apeliantės cituojama praktika suformuota galiojant ĮBĮ, kuris nereglamentavo subjektų, turinčių teisę ginčyti kreditorių susirinkimuose priimtus sprendimus.

11.2.                      Apeliantė skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebūdama atsakovės kreditore neįrodė savo teisinio suinteresuotumo, tik deklaratyviai nurodė apie tariamai pažeistas teises. Vien apeliantės nedalyvavimas kreditorių susirinkime ir neišrinkimas kreditorių komiteto nariu savaime nepažeidžia jos teisės spręsti nemokumo klausimus ir nesudaro pagrindo teisėto sprendimo panaikinimui.

11.3.                      Apeliantės skundžiamas sprendimas nepažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principo. Kreditorių susirinkimo metu apeliantė neturėjo JANĮ nustatytos teisės dalyvauti kreditorių susirinkime ir už jos kandidatūrą negalėjo būti balsuojama. Teisės aktai nenumato įpareigojimo kreditorių komiteto nariais išrinkti didžiausius finansinius reikalavimus turinčius kreditorius. Vėliau patvirtinto apeliantės reikalavimo dydis nelemia išrinkto kreditorių komiteto neteisėtumo ir nereiškia, kad ji būtų išrinkta kreditorių komiteto nariu. Kiekvienas bankroto byloje patvirtintas kreditorius turi tokias pat teises, nepaisant to ar yra išrinktas kreditorių komiteto nariu, ar ne.

11.4.                      Sprendimo panaikinimas pažeis bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

11.5.                      Vien aplinkybė, kad apeliantės dalyvavimas kreditorių susirinkime galimai būtų lėmęs tik vieno kreditorių komiteto nario neišrinkimą, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą sprendimą. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog išrinktas kreditorių komitetas negalės nešališkai ir profesionaliai ginti atsakovės kreditorių interesų. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė būtų išrinkta kreditorių komiteto nariu.

11.6.                      Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja atsakovės nemokumo administratoriaus veiksmus tvirtinant jos finansinį reikalavimą. Apeliantės samprotavimai ir prielaidos dėl negalėjimo dalyvauti kreditorių susirinkime svarstant klausimą dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo, nepagrįsti įrodymais.

11.7.                      Įstatymai nereglamentuoja pateikiamo procesinio dokumento apimties, teismas neturi vertinti pateikto procesinio dokumento lapų skaičiaus. Teikdama atsiliepimą atsakovė nurodė atsikirtimą į kiekvieną pareiškėjos skunde nurodytą aplinkybę. Vien tai, kad skundas buvo atmestas, nes apeliantė neturėjo teisės tokio skundo teikti, nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidų mažinimui. Atsakovė yra bankrutavusi bendrovė, turinti teisę kreiptis teisinės pagalbos, ir šia teise pasinaudojo, juolab, kad įstatyme nenumatytas ribojimas nemokumo administratoriui samdyti kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančius specialistus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės skundas dėl kreditorių susirinkime priimto sprendimo panaikinimo bei iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320

13.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 29 d. įvyko pirmasis BUAB „Hidrostatyba“ kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai be kita ko sprendė klausimą Nr. 10 dėl kreditorių komiteto narių rinkimo ir sprendimo Nr. 10 10.1–10.8 punktais išrinko kreditorių komiteto narius. Pareiškėja AB „BMGS“ pateikė teismui skundą prašydama kreditorių susirinkimo priimtą sprendimą Nr. 10 „Dėl kreditorių komiteto narių rinkimo“ panaikinti ir grąžinti klausimą dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėja kreditoriaus teises įgijo po skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo ir neturi teisės jo skųsti, be to, nėra pagrindo išvadai, jog skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ir kreditorių lygiateisiškumo principą. Nesutikimą su skundžiama nutartimi pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad pagal kasacinio teismo praktiką naujai į nemokumo bylą įstojęs kreditorius turi teisę reikalauti, kad teismas revizuotų skundžiamus kreditorių sprendimus, ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus; teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neprotingos ir neadekvačios nagrinėjamam ginčui.

14.       Kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimų apskundimo tvarka reglamentuojama JANĮ 55 straipsnyje. Pagal JANĮ 55 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę teismui skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Taigi, kreditorius turi teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą dviem atvejais, kai jis nebuvo tinkamai informuotas apie susirinkimą arba balsavo prieš susirinkimo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-450/2021, 13 punktas; 2021 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-791-407/2021).

15.       Pareiškėjos skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsakovės kreditorių susirinkime, vykusiame 2021 m. kovo 29 d. Byloje nustatyta, kad pareiškėja atsakovės kreditore tapo tik 2021 m. balandžio 22 d., kuomet įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria patvirtintas pareiškėjos 774 042,34 Eur dydžio finansinis reikalavimas bei sustabdytas kitos reikalavimo dalies( 450 548,40 Eur) tvirtinimo klausimas. Taigi pareiškėja atsakovės bankroto byloje patvirtinta kreditore tapo ir JANĮ 43 straipsnyje nustatytas teises, tarp jų ir teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose bei skųsti juose priimtus sprendimus įgijo jau po skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo. Todėl pareiškėja dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo 2021 m. kovo 29 d. vykusiame atsakovės kreditorių susirinkime ir apie jį neturėjo būti (nebuvo) informuota bei atitinkamai nebalsavo (JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

16.       Nurodytas reglamentavimas bei jo aiškinimas ir aptartos aplinkybės iš esmės pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja tuo metu nebuvusi teismo patvirtinta kreditore neturi teisės skųsti 2021 m. kovo 29 d. atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimo, tačiau apeliantė teisi, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (sprendimų) panaikinimo turi ir tie kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto byloje patvirtinti jau po atitinkamų nutarimų priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013, 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Vėliau patvirtinto kreditoriaus teisę revizuoti anksčiau priimto kreditorių susirinkimo sprendimą vadovaudamasis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-461-553/2021, pasisakydamas, jog naujai patvirtinta kreditorė, teise kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo nepasinaudojo. Taigi tiek kasacinis teismas, tiek apeliacinis teismas savo nutartyse yra pripažinęs vėliau patvirtinto kreditoriaus teisę kvestionuoti anksčiau priimtų kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumą.

17.       Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, bei tai, jog pagal JANĮ 51 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos, jog apeliantė atsakovės kreditore su didžiausia finansinio reikalavimo suma (šiuo metu) patvirtinta praėjus palyginus neilgam laikotarpiui po skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neteisinga pirmosios instancijos išvada, dėl to, kad pareiškėja šiuo atveju neturi teisės skųsti 2021 m. kovo 29 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimo.

18.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantės atžvilgiu šiuo atveju taikytinas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-239-241/2021 pateiktas išaiškinimas, jog pagal JANĮ 55 straipsnio 2 dalies nuostatas, joje išvardintiems asmenims įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo, tačiau kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai, savo teisę į teisminę gynybą bankroto byloje turi įgyvendinti laikydamiesi teismų praktikoje šiuo klausimu išplėtotų taisyklių, t. y. įrodydami savo teisinį suinteresuotumą. Nurodytos nutarties turinys leidžia spręsti, kad apeliacinis teismas pasisakė dėl kitų asmenų, t. y. akcininkų, bendrovės savininkų, laiduotojų ar kt. asmenų, o ne kreditorių, teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus tik įrodžius savo teisinį suinteresuotumą. Todėl apeliantės – atsakovės kreditorės, nors patvirtintos vėliau, negu priimtas skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas, atžvilgiu ši nuostata neturėtų būti taikoma, kadangi teismo patvirtinti kreditoriai turi teisinį suinteresuotumą bankroto byloje bei gali įgyvendinti šio statuso suteikiamas teises bankroto procese (JANĮ 43 straipsnis), be to bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.

19.       Nepaisant neteisingos išvados, jog pareiškėja neturi teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, skundžiama nutartimi teismas iš esmės teisingai pareiškėjos skundą atmetė nenustatęs, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ir kreditorių lygiateisiškumo principą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kiti pareiškėjos argumentai neturi įtakos skundo pagrįstumui ir dėl jų nepasisakė, tačiau viena vertus, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); kita vertus, įvertinus pačios pareiškėjos skundo turinį matyti, kad dėl pareiškėjos nurodomų argumentų esmės pirmosios instancijos teismas pasisakė. Be to, pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias nesutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais įgyvendinti savo apeliacijos teisę.

20.       Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

21.       Nagrinėjamu atveju savo skundą pareiškėja grindė išimtinai jos teisių ir interesų bei kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimu. Pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodo procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo pažeidimų (JANĮ 46, 47, 49, 51 straipsniai), galėjusių turėti įtakos sprendimo turiniui, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

22.       JANĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas kreditorių lygiateisiškumo principas, reiškiantis, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus. Paprastai ir dažniausiai kreditoriai savo teises įgyvendina dalyvaudami ir balsuodami kreditorių susirinkime (JANĮ 43 straipsnio 1 punktas). JANĮ 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę sudaryti kreditorių komitetą. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto narys bei kreditorių komiteto pirmininkas (JANĮ 53 straipsnio 6 dalis). Pagal JANĮ 53 straipsnio 2 dalį kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip penki nariai. Pagal JANĮ 53 straipsnio 3 dalį kreditorių nariai gali būti tik kreditoriai ir darbuotojų interesams atstovaujantis asmuo. Kreditorius į kreditorių komitetą gali siūlyti tik vieno nario kandidatūrą. JANĮ nėra įtvirtinta, kad renkant komiteto narius turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą (kreditorių skaičių ir (arba) jų finansinių reikalavimų dydžius). Šiuo atveju vien tai, kad jau po skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo atsakovės bankroto byloje patvirtintas apeliantės finansinis reikalavimas yra didžiausias, kad apeliantės balsai būtų galėję lemti kitokius priimtus nutarimus, kad apeliantė įgijo teisę būti išrinkta kreditorių komiteto nare savaime nelemia nei kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo išrinkti kreditorių komiteto nariai neteisėtumo, nei apeliantės teisės būti išrinktai kreditorių komiteto nare nei kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Jokių argumentų, kad sprendimas dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo priimtas neteisėtai, pažeidžiant aptartus JANĮ reikalavimus, ar kad išrinktas kreditorių komitetas negalės nešališkai ir profesionaliai ginti atsakovės kreditorių interesų, apeliantė neteikia.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas tiesiogiai nustatė, jog kreditorių susirinkimas gali sudaryti kreditorių komitetą ir nustatyti jo funkcijas (JANĮ 53 straipsnio 1 dalis), taigi kreditorių komiteto rinkimas ir jo sudėties keitimas yra išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausantys dalykai. JANĮ nenustato draudimo kreditorių surinkimui persvarstyti ar pakeisti ankstesnių kreditorių susirinkimo metu priimtus sprendimus, taigi apeliantė savo teisę ir siekį tapti kreditorių komiteto nare turi teisę realizuoti įstatymo nustatyta tvarka inicijuodama kreditorių komiteto sudėties klausimo svarstymą kreditorių susirinkime.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

24.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

25.       Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjos skundo, įvertinęs atsakovės prašyme nurodytas paslaugas ir su tuo patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, jas priteisė atsakovei iš pareiškėjos.

26.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei jos prašomas 1 452 Eur išlaidas, teismas formaliai nurodė, kad jos mažesnės nei Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta maksimali rekomenduojama suma, netinkamai įvertino klausimo sudėtingumą. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju yra keliamas klausimas dėl kreditorių komiteto sprendimo ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu, todėl pagal savo turinį atsiliepimui į skundą yra taikytinas Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytas 0,4 koeficientas. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantei.

27.       Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisinės prigimties 2014 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-231/2014 išaiškino, jog reikalavimas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinio institutui ar kitam procesiniam dokumentui (pareiškimui arba skundui), kuriuo inicijuojamas civilinės bylos iškėlimas. Toks procesinis dokumentas (skundas) su jame suformuluotais materialiaisiais teisiniais reikalavimais yra nagrinėjamas teisme prie bankroto bylos, išskiriant jį į savarankišką civilinę bylą. Atitinkamai ir atsiliepimas į apelianto (kreditoriaus) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teisme įvertinimo laikytinas atsiliepimu į ieškinį ar kitą analogiško turinio dokumentą, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 142 straipsnis). Todėl nepagrįsti apeliantės samprotavimai dėl atsiliepimo į skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo prilyginimo kitam dokumentu ir jam taikytino Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto koeficiento kaip už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai. 

28.       Kaip matyti atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 452 Eur išlaidas už skundo analizę bei atsiliepimo parengimą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nebuvo būtina pateikti 16 lapų atsiliepimo, kad sprendžiamas klausimas nesudėtingas. Pažymėtina, kad pateikiamų procesinių dokumentų apimtis savaime nelemia bylos sudėtingumo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, teismas įvertina Rekomendacijų 2 punkte nurodytų aplinkybių visetą. Nagrinėjamu atveju, priteista išlaidų suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, juolab, kad nesiekia nei pusės maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijų 8.2 punktą (3 810,50 Eur). 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors neteisingai sprendė dėl pareiškėjos teisės teikti skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, tačiau atmesdamas pareiškėjos skundą iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Atskirojo skundo netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę atsakovė.

31.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė duomenis, kad patyrė 1 149,50 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidų (2021 m. liepos 14 d. sąskaitą bei mokėjimo nurodymą). Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirąjį skundą ir pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovė atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė bei išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 2021 m. liepos 14 d. (2021 m. trečiąjį ketvirtį). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 517,4 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina suma sudaro 606,96 Eur (1 517,4 Eur x 0,4). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės patirtos ir prašomos priteisti išlaidos viršija maksimalų galimą priteisti pagal Rekomendacijas už atsiliepimą į atskirąjį skundą dydį, jas mažina iki 606,96 Eur ir priteisia atsakovei iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ (juridinio asmens kodas 163281914) iš akcinės bendrovės „BMGS“ (juridinio asmens kodas 40003146013) 606,96 Eur (šešis šimtus šešis eurus, 96 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja