Administracinė byla Nr. A-2154-815/2026
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00059-2026-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui E. M. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
vertėjui A. Z.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio E. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio E. M. sulaikymo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį E. M. (toliau – ir Užsienietis) iki 2026 m. gegužės 4 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo perdavimo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teikimas).
2. Centras Teikime nurodė, kad Užsienietis 2026 m. balandžio 2 d. atvyko į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas). Migracijos departamento darbuotojai kreipėsi į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių dėl Užsieniečio sulaikymo, kadangi jis nebendradarbiauja dėl jo atžvilgiu priimto sprendimo vykdymo.
3. Centras pažymėjo, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio perdavimo (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusio sprendimo vykdymas pavestas vykdyti VSAT. Užsienietis neatsiliepė į VSAT bandymus su juo susisiekti telefonu ir elektroniniu paštu, todėl 2026 m. kovo 27 d. buvo priimtas sprendimas sulaikyti jį ir įvykdyti jo perdavimą (duomenys neskelbtini). VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2026 m. balandžio 2 d. sprendimu, Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms.
4. Centras akcentavo, kad patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes bei Lietuvos migracinę informacinę sistemą MIGRIS, duomenų apie Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje išduotus dokumentus, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus, Administracinių nusižengimų registre, apie Užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus, nėra. Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini) į kilmės valstybę bei draudimo jam atvykti iki 2026 m. vasario 1 d. ir paskelbtą įspėjimą dėl Užsieniečio neįsileidimo.
5. Centras nurodė, jog Užsienietis, pateikęs prašymą (duomenys neskelbtini) dėl prieglobsčio jam suteikimo ir gavęs sprendimą dėl prieglobsčio jam nesuteikimo ir išsiuntimo, neteisėtai išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir pateikė prieglobsčio prašymą dar kartą. Jis nesilaikė Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių įstatymų, todėl jis gali sutrukdyti priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo perdavimo (duomenys neskelbtini) ir pasislėpti.
6. Centras pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena Užsieniečio mažametė dukra, kurią augina Lietuvos Respublikos pilietė V. P. ir jos sutuoktinis. Vaiko motinos teigimu, Užsienietis bendrauja su dukra internetu, tačiau dukros auklėjime nedalyvauja, finansinės paramos neteikia, dukra nežino, jog Užsienietis yra jos biologinis tėvas, kadangi ją nuo gimimo augina motinos sutuoktinis.
7. Centras teigė, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas Užsieniečiui nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti. Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ir nesilaiko migracijos įstatymų ir tvarkos, jam nėra suteikta teisė dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl prašė jį sulaikyti.
8. Užsienietis ir jo atstovė su Teikimu nesutiko ir prašė taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą. Užsienietis paaiškino, kad jis neturi tikslo slėptis, nori gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi čia gyvena jo nepilnametė dukra, su kuria jis bendrauja ir ją išlaiko, o su dukros motina siekia sudaryti santuoką. Apie Migracijos departamento 2026 m. vasario 6 d. sprendimą dėl Užsieniečio perdavimo (duomenys neskelbtini) jis sužinojo tik 2026 m. balandžio 2 d., kai atvyko į Migracijos departamentą pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, todėl jo neapskundė teismui. Jis turi gyvenamąją vietą ir pajamų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.
II.
9. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2026 m. balandžio 3 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino ir skyrė Užsieniečiui sulaikymą VSAT Centre iki 2026 m. gegužės 4 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo perdavimo (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nustatė, kad patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes bei Lietuvos migracinę informacinę sistemą MIGRIS, duomenų apie Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje išduotus dokumentus, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus, Administracinių nusižengimų registre apie jo atliktus administracinius nusižengimus, nėra. Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini) į kilmės valstybę bei draudimo jam atvykti iki 2026 m. vasario 1 d. ir paskelbtą įspėjimą dėl Užsieniečio neįsileidimo ir šis sprendimas įsiteisėjęs. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
11. Teismas nurodė, jog Migracijos departamentas 2026 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą dėl jo perdavimo (duomenys neskelbtini), kuris yra įsiteisėjęs. Sprendimo vykdymas pavestas VSAT. Užsienietis neatsiliepė į VSAT bandymus su juo susisiekti jo nurodytu telefonu ir elektroniniu paštu. Iš pateikto byloje VSAT pareigūnės 2026 m. kovo 27 d. tarnybinio pranešimo, nustatyta, kad bandant susisiekti su Užsieniečiu jo nurodytu telefono numeriu, nustatyta, jog numeris nenaudojamas; taip pat Užsieniečiui elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas apie suplanuotą jo perdavimą, tačiau jis neatsakė ir kitaip į pranešimą nesureagavo.
12. Teismas pažymėjo, jog VSAT 2026 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą sulaikyti asmenį ir įvykdyti jo perdavimą (duomenys neskelbtini). Užsienietis 2026 m. balandžio 2 d. atvyko į Migracijos departamentą, kurio darbuotojai kreipėsi į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių dėl Užsieniečio sulaikymo, kadangi jis nebendradarbiauja dėl jo atžvilgiu priimto sprendimo vykdymo. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2026 m. balandžio 2 d. sprendimu, Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Nors jo tapatybė nustatyta ir jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jis neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, neturi tamprių šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Nors Užsienietis teigia, kad nori likti Lietuvos Respublikoje dėl čia gyvenančio savo nepilnamečio vaiko ir nori susituokti su vaiko motina, tokius teiginius paneigia Užsieniečio vaiko motinos 2026 m. vasario 11 d. elektroninis laiškas, kuriame ji nurodo, kad Užsienietis siekė, jog ji grįžtų gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau ji to nenorėjo ir nenori, kadangi yra sukūrusi gyvenimą Lietuvoje ir ištekėjusi; tėvas dukros auklėjime nedalyvauja, šiek tiek žino apie ją, bet nedaug; tėvo išvykimas visiškai nepaveiktų vaiko, kadangi jie neturi tokio ryšio, kad ji jo ilgėtųsi, dukra net nežino, kas yra jos biologinis tėvas, nuo gimimo ją augino jos mama su savo sutuoktiniu, kurį dukra laiko savo tėvu. Taigi, teismas vertino, jog Užsienietis neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.
14. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Užsienietis pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) ir gavęs sprendimą dėl prieglobsčio jam nesuteikimo ir išsiuntimo į kilmės valstybę, jo nevykdė, neteisėtai išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, nesilaikė Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių įstatymų, teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad nenori būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir siekia likti Lietuvos Respublikoje, vertino, kad jis, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjančiomis jo teisinės padėties klausimus ir turėdamas galimybę laisvai judėti, gali pasislėpti vengdamas perdavimo, tuo sutrukdydamas įvykdyti sprendimą dėl jo teisinės padėties nustatymo, todėl egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 10, 13, 14 punktuose.
III.
15. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – pareigą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą. Užsienietis taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 3 d. sprendimo vykdymą.
16. Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir visapusiško aplinkybių ištyrimo, tinkamai neįvertino pateiktų įrodymų, todėl priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą, prieštaraujantį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, sprendimą.
17. Užsienietis, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino tai, jog Lietuvos Respublikoje gyvena jo išlaikoma nepilnametė dukra, su kuria jis bendrauja, taip pat tai, kad su dukros motina planuoja įteisinti santuoką Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad sulaikymas yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik esant konkretiems ir įrodytiems pagrindams manyti, jog užsienietis slėpsis ar sutrukdys sprendimo vykdymui, todėl priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą, prieštaraujantį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, sprendimą.
18. Užsienietis pažymi, jog teismas netinkamai vertino aplinkybę dėl jo galimo pabėgimo rizikos dėl to, kad jis neatsiliepė į VSAT skambučius. Jis 2026 m. balandžio 2 d. savanoriškai atvyko į Migracijos departamentą pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo šeimos susijungimo pagrindu ir tik tada buvo supažindintas su Migracijos departamento 2026 m. vasario 6 d. priimtu sprendimu dėl jo perdavimo (duomenys neskelbtini), kurio jis neapskundė teismui. Jo nurodytas telefono numeris buvo neaktyvus dėl objektyvių priežasčių, tačiau jis ryšį palaiko kitais būdais.
19. Užsienietis teigia, jog jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka, todėl jam taikomas sulaikymas yra neproporcinga jo laisvę ribojanti priemonė, o jo atskyrimas nuo jo nepilnametės dukros, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai praktikai.
20. Užsienietis vertina, kad atsižvelgiant į tai, jog jis yra deklaravęs savo gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje, jį sieja tvirti šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančia jo nepilnamete dukra, kurią jis išlaiko ir su kurios motina jis planuoja įteisinti santuoką, jį sieja ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika ir jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, savanoriškai atvyko į Migracijos departamentą, nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl proporcinga jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, o ne sulaikymą.
21. Užsienietis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis moka lietuvių kalbą ir aktyviai integruojasi į Lietuvos Respublikos visuomenę. Jis nori teisėtai gyventi Lietuvos Respublikoje ir laikytis įstatymų, todėl nagrinėjamu atveju, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra pakankamas ir proporcingas .
22. Užsienietis akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis neturi ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Jis 2026 m. kovo 23 d. sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), darbo sutartis yra galiojanti.
23. Užsienietis atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas padarytų jam didelę ir neproporcingą žalą. Užsieniečiui taikomas sulaikymas pablogintų jo santykius su dukra, apsunkintų šeiminių santykių atkūrimą su vaiko motina, būtų padarytas neigiamas poveikis jo gyvenimui Lietuvos Respublikoje. Todėl atsižvelgus į tai, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, palaiko glaudžius ryšius su savo dukra ir ketina sudaryti santuoką su vaiko motina, prašo taikyti jam reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą.
24. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2026 m. balandžio 21 d. gautas Užsieniečio vaiko motinos V. K. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog ji pageidauja dalyvauti vyksiančiame teismo posėdyje, kaip liudytoja. Taip pat, Užsieniečio vaiko motina V.K. 2026 m. balandžio 24 d. pateikė kitą elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad Užsienietis yra jos vaiko tėvas, kuris dalyvavo dukros gimime. Jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo tiek, kiek galėjo, su dukra matydavosi telefoninių vaizdo skambučių pagalba, o esant Lietuvoje, matydavosi gyvai. Ateityje ji planuoja su Užsieniečiu kurti šeimą ir prašo, kad jam būtų leista likti Lietuvos Respublikoje dėl vaiko interesų.
25. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
26. Centras, pakartodamas aktualias faktines Užsieniečio sulaikymo aplinkybes, nurodo, jog Užsienietis nebuvo rastas jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), taip pat neatsiliepė į kompetentingų institucijų bandymus su juo susisiekti, Užsienietis faktiškai nevykdė pareigos būti pasiekiamas ir bendradarbiauti su institucijomis. Migracijos departamento sprendimu jis jau buvo perduodamas (duomenys neskelbtini), tačiau vengė vykdyti šį sprendimą, todėl egzistuoja reali ir pagrįsta rizika, kad jis gali slapstytis. Taikant jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų užtikrintas sprendimo dėl jo perdavimo (duomenys neskelbtini) vykdymas.
27. Centras akcentuoja, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, Užsienietis gali būti sulaikomas, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti sprendimo dėl jo išsiuntimo ar perdavimo vykdymą, kai egzistuoja pabėgimo rizika. Todėl sulaikymas yra teisėta priemonė, kai tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos: nustatyta pabėgimo rizika ir būtinybė užtikrinti sprendimo vykdymą. Nagrinėjamu atveju abi šios sąlygos yra akivaizdžiai įgyvendintos. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, Užsieniečio elgesys rodo, kad be sulaikymo priemonės, sprendimo dėl jo perdavimo vykdymas būtų apsunkintas arba taptų neįmanomas. Todėl sulaikymas šiuo atveju yra ne tik teisėtas, bet ir būtinas.
28. Centras vertina, jog Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, susiję su šeimos ryšiais ir vaiko interesais, nepaneigia sulaikymo priemonės taikymo pagrįstumo. Informacija apie galimus ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančia jo dukra, buvo tikslinama Migracijos departamento, tačiau byloje nepateikta pakankamai įrodymų, kad Užsieniečio šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, yra tokie intensyvūs ir realiai įgyvendinami, jog paneigtų pabėgimo riziką. Tai, kad Užsienietis buvo nerastas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, patvirtina, jog faktinis ryšys su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nėra stabilus ar patikimas.
29. Centras pažymi, jog Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jis savanoriškai atvyko į Migracijos departamentą ir planuoja įteisinti santuoką Lietuvos Respublikoje, pateikė dokumentus apie savo finansinę situaciją, todėl nėra rizikos, jog jis slapstysis ar bėgs, nepagrįsti. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien tik deklaruojami ateities planai ar socialinės integracijos elementai savaime nepaneigia būtinybės taikyti sulaikymą, jeigu asmens elgesys rodo priešingą tendenciją – vengimą vykdyti pareigas ir nebendradarbiavimą. Tokios aplinkybės gali būti vertinamos tik kaip papildomos, tačiau jos negali paneigti esminių kriterijų – faktinio elgesio ir pareigų vykdymo.
30. Centras, pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Užsieniečiui, nurodo, jog Užsienietis nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ar kad jo vykdymas sukeltų negrįžtamas ar neproporcingas pasekmes, vien tai, kad Užsienietis apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesudaro pagrindo stabdyti jo vykdymą. Nagrinėjamu atveju vykdomas įsiteisėjęs sprendimas dėl Užsieniečio perdavimo pagal Dublino III reglamentą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo sustabdymas, sudarytų realias prielaidas Užsieniečiui išvengti perdavimo procedūros, o tai prieštarautų tiek teisėtumo, tiek efektyvumo principams. Užsieniečio elgesys (nebendradarbiavimas, vengimas būti pasiekiamam), patvirtina, jog egzistuoja reali rizika, kad sustabdžius sprendimo vykdymą jis slapstytųsi ir apsunkintų arba padarytų neįmanomą galutinio sprendimo dėl jo perdavimo įvykdymą. Užsieniečio privatus interesas išvengti sulaikymo ar perdavimo negali būti laikomas viršesniu už viešąjį interesą – užtikrinti teisės aktų laikymąsi, migracijos kontrolės veiksmingumą ir Europos Sąjungos teisės įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, tenkinus Centro Teikimą, Užsieniečiui paskirtas sulaikymas Centre iki 2026 m. gegužės 4 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo perdavimo (duomenys neskelbtini), pagrįstumas ir teisėtumas.
32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Nors jo tapatybė nustatyta ir jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jis neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, neturi tamprių šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) ir gavęs sprendimą dėl prieglobsčio jam nesuteikimo ir išsiuntimo į kilmės valstybę, jo nevykdė, neteisėtai išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, nesilaikė Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymų, jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjančiomis jo teisinės padėties klausimus ir turėdamas galimybę laisvai judėti, gali pasislėpti vengdamas perdavimo, tuo sutrukdydamas įvykdyti sprendimą dėl jo teisinės padėties nustatymo, todėl konstatavo, jog egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 10, 13, 14 punktuose.
33. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – pareigą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą. Užsienietis taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti pirmosios instancijos sprendimo vykdymą.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2026 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio perdavimo (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusio sprendimo vykdymas pavestas vykdyti VSAT. Užsienietis neatsiliepė į VSAT bandymus su juo susisiekti telefonu ir elektroniniu paštu, todėl 2026 m. kovo 27 d. buvo priimtas sprendimas sulaikyti jį ir įvykdyti jo perdavimą (duomenys neskelbtini). Užsienietis 2026 m. balandžio 2 d. atvyko į Migracijos departamentą, kurio įgalioti darbuotojai kreipėsi į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių dėl Užsieniečio sulaikymo, kadangi jis nebendradarbiauja dėl jo atžvilgiu priimto sprendimo vykdymo. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2026 m. balandžio 2 d. sprendimu, Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Duomenų apie Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje išduotus dokumentus, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus, Administracinių nusižengimų registre, apie Užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus, nėra. Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini) į kilmės valstybę bei draudimo jam atvykti iki 2026 m. vasario 1 d. ir paskelbtą įspėjimą dėl Užsieniečio neįsileidimo. Užsienietis neturi teisėto pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Lietuvos Respublikoje gyvena Užsieniečio mažametė dukra, kurią nuo gimimo augina Lietuvos Respublikos pilietė V. P. ir jos sutuoktinis, Užsienietis vaiko auklėjime nedalyvauja arba dalyvauja minimaliai. Taip pat Užsienietis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 2018 m., o į Lietuvos Respubliką atvyko 2025 m. pabaigoje, su Lietuvos Respublikoje gyvenančia savo dukra jis gyvai matėsi 3-4 kartus.
35. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
36. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
37. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Užsieniečio, kuris nėra prieglobsčio prašytojas, tapatybė nustatyta, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Migracijos departamento 2026 m. vasario 6 d. sprendimu nuspręsta perduoti Užsienietį (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusio sprendimo vykdymas pavestas vykdyti VSAT. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis neatsiliepė į VSAT bandymus su juo susisiekti telefonu ir elektroniniu paštu, tokiu būdu nebendradarbiaudamas su kompetentingomis institucijomis. Be to, Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi teisėto pragyvenimo šaltinio (šiuo aspektu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai atmestini kaip bendro, hipotetinio pobūdžio – Užsienietis pateikė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), tačiau Užsienietis teisės dirbti Lietuvos Respublikoje neturi.), taip pat neturi glaudžių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Nors Lietuvos Respublikoje gyvena Užsieniečio mažametė dukra, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau byloje nėra duomenų, kad Užsienietis aktyviai dalyvautų jos auklėjime ir teiktų išlaikymą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo jo sulaikymo pagrindai.
39. Užsienietis apeliaciniame skunde prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui ar VSAT apie savo buvimo vietą.
40. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt.. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta judėjimo laisvę apribojanti priemonė (sulaikymas) buvo objektyviai būtina Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti (įgyvendinti sprendimą dėl Užsieniečio perdavimo), nes, priešingu atveju, Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, galėjo išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas sprendimo vykdymo, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos teritorijoje ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties. Šią išvada patvirtina pirmiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės, be kita ko, kad Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, t. y. neatsiliepė į VSAT bandymus su juo susisiekti telefonu ir elektroniniu paštu. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nebuvo galimas, o apeliaciniame skunde pateikti bendro, hipotetinio pobūdžio argumentai šios išvados nepaneigia.
42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
43. Užsienietis apeliaciniame skunde prašė taikyti jam reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis