Baudžiamoji byla Nr. 1-140-972/2017
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02039-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.8.1; 1.2.18.10.; 1.1.7.2.2;
2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,
sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Sandrai Bendžiūtei, Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Linai Vaitkutei, Agnei Baranauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,
civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Giedrei Vėberytei,
kaltinamiesiems R. M., A. M., jų gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir
n u s t a t ė :
R. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 Klaipėdos mieste apgaulingai tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, tai yra nepagrindė apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų, veikdamas per UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,T. i.“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15, dėl to buhalterė-konsultantė D. M. jų neįtraukė į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, būtent:
- nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 1411 kg kiaulienos skerdienos įsigijimo iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH ,,S.“ pagal 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 218986 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą mėsos įsigijimo iš firmos „U. Z. R. R.“ už 73 024,91 Lt (21 149,48 eurų);
- nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų – 282 477,81 Lt (81 811,23 eurų) piniginių lėšų, skirtų apmokėjimui už mėsą, išmokėjimo darbuotojui T. K.;
- nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų – piniginių lėšų sumokėjimo tiekėjams už įsigytą mėsos žaliavą, iš viso 282 477,81 Lt (81 811,23 eurų), dėl to nebuvo galima už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 iš dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, R. M. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: jis, būdamas UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-04-13 mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra bei 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2012-06-05 Klaipėdoje tyčia, veikdamas per UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,T. i.“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti sumokėti 16 736 Lt (4 847,08 eurų) pelno mokesčio ir 23 430 Lt (6 785,80 eurų) pridėtinės vertės mokesčio, iš viso siekdamas išvengti sumokėti 40 166 Lt (11 632,88 eurų) mokesčių, susidariusių dėl neįtrauktų į apskaitą 135 000 Lt (39 098,70 eurų) gautų pajamų iš UAB ,,S. ž.“, nepateikdamas buhalterei-konsultantei D. M. dokumentų apie visas įvykusias ūkines operacijas, nurodė jai užpildyti ir pateikti Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „R.“:
- 2010 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „R.“ pajamas, pelną, turtą, t. y. nurodant 28 926 Lt mažesnę pardavimo pajamų, 28 926 Lt mažesnę pelno ir 4339 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas;
- 2011 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „R.“ pajamas, pelną, turtą, t. y. nurodant 82 644 Lt mažesnę pardavimo pajamų, 82 644 Lt mažesnę pelno ir 12 397 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas;
- 2010 metų gruodžio mėnesio, 2011 metų sausio, vasario, birželio mėnesių PVM deklaracijas, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „R.“ pajamas, turtą, t. y. nurodant 111 570 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamąją vertę bei 23 430 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą.
Buhalterei-konsultantei D. M. kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas bei 2011-03-24 – 2012-06-05 laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „R.“ pajamas, pelną, turtą.
A. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: ji, būdama UAB „S. ž.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) (iki 2006-01-03 S. M. įmonė ,,Ž.“) adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 Klaipėdos mieste ir Pagėgių savivaldybėje apgaulingai tvarkė UAB „S. ž.“ buhalterinę apskaitą, tai yra nepagrindė apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų, veikdama per UAB „S. ž.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,T. i.“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, dėl to buhalterė-konsultantė D. M. jų neįtraukė į UAB „S. ž.“ buhalterinę apskaitą, būtent:
- 2010 m. lapkričio mėnesį, 2011 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais pagrindė grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos iš viso 83 777,73 Lt, kai kasoje nebuvo pakankamo dokumentinio grynųjų pinigų likučio, iš jų: 2010 m. lapkričio mėnesį nuo 9 d. iki 26 d. – 57 688,32 Lt, 2011 m. birželio mėnesį nuo 7 d iki 9 d. – 7 867,83 Lt, 2011 m. rugsėjo mėnesį nuo 6 d. iki 10 d. – 18 221,58 Lt, ir tokiu būdu nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 83 777,73 Lt (24 263,71 eurų) grynųjų pinigų gavimo, tuo sumažindama dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje;
- nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 12 230,61 Lt (3 542,23 eurų) grynųjų pinigų gavimo, nors mėsos produkcijos pardavimą užregistravo apskaitos registre ,,UAB ,,P.“ prekyvietės žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnale Nr. 15“, tuo sumažindama dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje;
- 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58 kg (9206,81 – 9148,81) daugiau negu pagamintos, tokiu būdu nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt (174,40 eurų);
- neįtraukė į apskaitą 174,5 kg mėsos gaminių pardavimo pirkėjui M. M. pagal 2011-04-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SZ20110988 už 1417,21 Lt (410,45 eurų);
- nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą mėsos produkcijos pardavimo pajamų iš viso už 355 423,74 Lt (102 937,83 eurų), iš jų: UAB ,,B.“ – už 268 342,32 Lt (77 717,31 eurų), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems pirkėjams, kuriems produkcija buvo pristatoma bendrovės transportu (išskyrus UAB ,,B.“), iš viso už 76 973,37 Lt (22 293,03 eurų), mėsos produkcijos pardavimo UAB ,,P.“ prekyvietėje už 10 108,05 Lt (2 927,49 eurų) be PVM, dėl to nebuvo galima už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 iš dalies nustatyti UAB „S. ž.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, A. M., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: ji, būdama UAB „S. ž.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), direktore, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2004-04-13 mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, bei 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2012-05-22 Klaipėdoje tyčia, veikdama per UAB „S. ž.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,T. i.“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdama išvengti sumokėti 52 105 Lt (15 090,65 eurų) pelno mokesčio ir 74 937 Lt (21 703,26 eurų) pridėtinės vertės mokesčio, iš viso siekdama išvengti sumokėti 127 042 Lt (36 793,91 eurų) mokesčių, susidariusių dėl neįtrauktų į apskaitą 356 840,95 Lt (103 348,28 eurų) gautų pajamų, nepateikdama buhalterei-konsultantei D. M. dokumentų apie visas įvykusias ūkines operacijas, nurodė jai užpildyti ir pateikti Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „S. ž.“:
- 2010 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „S. ž.“ pajamas, pelną, turtą, t. y. nurodant 64 152 Lt mažesnę pardavimo pajamų, 54 198 Lt mažesnę pelno ir 8130 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas;
- 2011 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „S. ž.“ pajamas, pelną, turtą, t. y. nurodant 293 166 Lt mažesnę pardavimo pajamų, 293 166 Lt mažesnę pelno ir 43 975 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas;
- 2010 metų lapkričio, gruodžio mėnesių, 2011 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesių PVM deklaracijas, įrašant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „S. ž.“ pajamas, turtą, t. y. nurodant 356 841 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamąją vertę bei 74 937 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą.
Buhalterei-konsultantei D. M. kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas bei 2011-03-04 – 2012-05-22 laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „S. ž.“ pajamas, pelną, turtą.
Kaltinamasis R. M. teisminio nagrinėjimo metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltės nepripažino. Parodė, kad buvo ir yra UAB „R.“ vadovas, jis organizuoja įmonės veiklą, pagrindinė įmonės veikla yra mėsos vežimas iš Lenkijos į Lietuvą. Jis nesupranta, kas surašyta kaltinime, jis dirbo tvarkingai ir teisingai. Kaip ir minėjo jo gynėjas, automobilių, kuriais buvo vežama mėsa („MAN“, „Mercedes-Benz“, „Iveco“, „Citroen“), krovumas neatitinka to, kiek nurodoma išvežta mėsos kilogramų, FNTT darbuotojai nesigilino į šių automobilių techninius parametrus. Jo įmonės naudojamų transporto priemonių maksimalus krovumas buvo apie 4 t, 2,5 t, 1,2 t, 2 t neturėjo nei vieno tokio automobilio, į kurį butų buvę galima pakrauti 8 t. Automobiliai skerdienai vežti yra su linijomis, už kurių kabinama skerdiena, turi būti tarpai tarp skerdienos, kad viena į kitą nesitrintų, todėl nėra galimybės pakrauti didesnį kiekį. Subproduktai (kepenys, plaučiai, inkstai ir pan.) vežami dėžėse šaldyti, jų į vieną automobilį (be linijų) buvo galima pakrauti maksimaliai apie 1,2 t, į kitą – apie 2 t. Minėti jo įmonės naudoti automobiliai visi buvo šaldytuvai, „MAN“ ir „Mercedes-Benz“ dar buvo su linijomis, kiti du – be. Mėsą pirkdavo iš Lenkijos įmonių, atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, visas ūkines operacijas įtraukdavo į savo įmonės buhalterinę apskaitą. Bendrovės buhalteriją tvarkė ne jis, o buhalterė pagal jo pateiktus teisingus dokumentus. Viena iš pagrindinių mėsos pirkėjų buvo UAB „S. ž.“. UAB „R.“ dirbo vienas vairuotojas, tai – T. K., jis nebuvo materialiai atsakingas asmuo, žodžiu jam leisdavo paimti ir sumokėti pinigus. T. K. nuvažiuodavo į Lenkiją, nupirkdavo ten mėsą ir parveždavo į Lietuvą. Jis duodavo grynųjų pinigų T., kartais ir pats vykdavo į Lenkiją pirkti mėsos. Veterinarijos tarnybą apie vežamus mėsos krovinius informuodavo jis, gali būti, kad kažkada tai pamiršo padaryti. Dėl dviejų PVM sąskaitų faktūrų vienodais numeriais su nurodytais skirtingais mėsos svoriais gali paaiškinti, kad buvo padaryta klaida, tai nurodė ir pagal teisinės pagalbos prašymą apklausti pardavėjos Lenkijos įmonės darbuotojai. P. Ž. nepažįsta, jis nėra jo įmonės darbuotojas, kokie reikalai vyko tarp pastarojo ir T. K., jis nežinojo, pats tokių nurodymų nebuvo davęs. Nieko negali paaiškinti dėl įmonės buhalterinės apskaitos pažeidimų, kuriais jis kaltinamas, jokių tyčinių pažeidimų nebuvo daroma.
Kaltinamoji A. M. teisminio nagrinėjimo metu dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltės nepripažino. Parodė, kad nesupranta, kuo yra kaltinama. Tuo metu buvo ir yra UAB „S. ž.“ direktorė. Kada FNTT darbuotojai savavališkai skerdieną krovė ir svėrė kaip norėjo ne ant tam skirtų svarstyklių, atsakingi už tokius darbus įmonės darbuotojai buvo išvaryti. Ji pati nedalyvavo, dirbo UAB „P.“ turgavietėje. Yra atskiros svarstyklės skerdienai ir jau pagamintai mėsos produkcijai sverti, dėl to galėjo būti svorių neatitikimai. T. K. asmeniškai net nepažinojo, pirmą kartą pamatė jį teisme, žinojo, kad toks vairuotojas yra, jam jokių pinigų niekada nemokėjo. Mėsos žaliavą pirkdavo ne tik iš UAB „R.“, bet iš daugelio kitų įmonių. Pagamintą mėsos produkciją realizuodavo klientams, turgavietėje ,,P.“. Visas ūkines operacijas įtraukdavo į įmonės apskaitą. Už mėsos žaliavą sumokėdavo UAB „R.“ vadovui R. M. grynaisiais pinigais, gal kartais ir pavedimu, su visomis įmonėmis atsiskaito vienodai. Atvežtą skerdieną (atveždavo dažniausiai šeštadienį) priimdavo paskirtas darbuotojas (dabar yra žuvęs), ji niekada nepriimdavo, tuo metu būdavo turgavietėje. Tas darbuotojas jokių reikalų su pinigais neturėjo, jokių finansinių operacijų neatliko. Vežant skerdieną turi būti maždaug pusės metro tarpai tarp jos, kad nesugestų. Dėl to nėra galimybės 7 t skerdienos pakrauti ir į 20 t sunkvežimį. UAB „R.“ naudojo mažo krovumo automobilius apie 1,2 t, 2 t. Dėl 2011-04-01 PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pirkėjo M. M. vardu, ir 2011-04-14 PVM sąskaitos faktūros, kuria pagrindė mėsos gaminių pardavimą UAB „B.“, šių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo tuo pačiu numeriu paaiškino, kad pardavėja Z. U., kuri turgavietėje prekiavo mėsos gaminiais su savo sūnaus M. M. patentu, kiek pamena, tuo metu (2011-04-01) sirgo, todėl jai mėsos gaminiai nebuvo perduoti, buvo grąžinti į sandėlį ir vėliau parduoti kitam pirkėjui, šiuo atveju UAB „B.“. Ta sąskaita ir liko, jos nesunaikino. PVM sąskaitos faktūros turgavietėje surenkamos 5 val. ryte, gydytoja jas įtraukia į savo žurnalą, užantspauduoja, o prekyba turgavietėje prasideda 8-9 val., tą laiko tarpą iki prasidedant prekybai ji nežino, ar ateis žmogus prekiauti, ar priims jos atvežtas prekes, ar ne. Mėsos produkciją galima realizuoti ir praėjus kelioms savaitėms, tinkamumo naudoti terminas gali būti ir mėnuo, priklausomai nuo to, kokie mėsos gaminiai. Šiuo atveju tinkamumo naudoti terminas nebuvo pasibaigęs, todėl produkciją realizavo kitam pirkėjui.
Specialistė J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliko UAB „S. ž.“ ir UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, surašė specialisto išvadas, jas pilnai tvirtina. Tyrimą atliko pagal pateiktus įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus ir pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje buvo ir pareigūno A. Š. surašyti tarnybiniai pranešimai. Specialisto išvados dėl UAB „S. ž.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo 5 lape esančioje lentelėje „Duomenys apie T. K. perduotus pinigus“ nurodydama pinigų sumas rėmėsi pareigūno A. Š. tarnybiniu pranešimu. Išvadoje ji traktavo, kad nurodytas pinigų sumas, iš viso 135 000 Lt, T. K. gavo iš UAB „S. ž.“. Šios išvados 5 lape buvo padaryta aritmetinė klaida, kurią ji pamatė ir vėliau ištaisė (kiek pamena, buvo apklausta tyrėjos ir davė paaiškinimus dėl to). Vietoje nurodytų 109 000 Lt turėjo būti nurodyta 135 000 Lt. Tos pačios specialisto išvados 8 lape, kur yra lentelė su duomenimis apie mėsos produktų sunaudojimą gamybai, 5 stulpelyje turėjo būti įrašytas mėsos produkto pavadinimas, kompiuteryje duomenys yra, tiesiog neatsispausdino, kai tai pamatė, byla buvo perduota teismui, ir ji neturėjo galimybės ištaisyti. Mano, kad 5 stulpelyje turėjo būti įrašytas pavadinimas „Šoninė“. Tai techninė klaida, ji neturi įtakos išvados teisingumui. Dėl minėtos aritmetinės klaidos, kuri buvo ištaisyta, neužvardinto stulpelio nesikeičia specialisto išvados esmė. 7 stulpelyje, kuris yra apibendrinantis ir pavadintas „Viso“, skaičiai yra teisingai nurodyti, be jokių aritmetinių klaidų. Šita lentelė yra sudaryta iš įmonės pateiktų dokumentų, pati įmonė traukė šoninę atskirai nuo kiaulienos mėsos. Lentelėje, esančioje 10 specialisto išvados lape (17 t., b. l. 80), nurodytos 602,18 Lt pajamos yra apskaitytos, čia esmė yra ta, kad parodė daugiau pardavimo negu pagamino, mokesčiai skaičiuojami pagal apskaitos registrus, jei tai buvo įtraukta į apskaitos registrus, reiškia, ir mokesčiai buvo apskaičiuoti ir sumokėti. Dėl kasos pajamų orderių, kurie paminėti specialisto išvados 11 lape (4 paskutinės pastraipos), gali paaiškinti, kad buvo tikrinti visi pateikti kasos dokumentai, atliekant tyrimą buvo atsižvelgta į visus pateiktus dokumentus, aprašyti buvo tie atvejai, kurie turėjo neatitikimų. Ji pagal pateiktus dokumentus tikrino dokumentų užregistravimą kasos knygoje, dėl kasos išlaidų orderių užregistravimo kasos knygoje negali pakomentuoti, nes specialisto išvadoje dėl to nepasisakė. Specialisto išvadoje neanalizavo, kiek per vieną reisą buvo galima pervežti mėsos (specialisto išvados 4 lapas). Buvo remtasi tyrėjo A. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad UAB „R.“ tiriamuoju laikotarpiu vykdė mėsos skerdienos pristatymą į UAB „S. ž.“ 52 atvejais (vežimais) iš viso 177 609 kg, UAB „S. ž.“ dokumentais pagrindė 61 855 kg mėsos įsigijimą iš UAB „R.“ 38 PVM sąskaitomis faktūromis. Taip buvo nustatyti specialisto išvadoje minimi 14 atvejų, kai UAB „S. ž.“ apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 115 754 kg mėsos skerdienos įsigijimo iš UAB „R.“. Šis kiekis mėsos skerdienos jokiais dokumentais nepagrįstas, neįmanoma nustatyti, kuris vežimas pagrįstas dokumentais, kuris nepagrįstas, todėl nurodoma 14 atvejų, o ne vežimų. Nesiaiškino automobilių techninių parametrų, kiek tonų mėsos buvo galima pervežti vienu reisu, nesiaiškino, kaip UAB „R.“ į UAB „S. ž.“ atvežė 115 754 kg mėsos žaliavos per 14 vežimų (daugiau nei 8 t vienu vežimu). Tyrimo metu nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „R.“ įsigijo iš Lenkijos mėsos žaliavos iš viso 177 609 kg, iš jų oficialiai įsigijo 66 227 kg, neoficialiai – 111 382 kg. Kiek buvo įsigyta neoficialiai, nustatė remdamasi A. Š. tarnybiniu pranešimu. Kiek pamena, UAB „R.“ pardavinėjo mėsos žaliavą tik UAB „S. ž.“. UAB „R.“ neoficialiai įsigytos iš Lenkijos mėsos žaliavos kiekis (111 382 kg) nesutampa su nurodytu UAB „S. ž.“ parduotu mėsos žaliavos kiekiu (115 754 kg) dėl to, kad 2011-10-15 patikrinimo metu buvo rasta apie 4000 kg mėsos žaliavos ir ji buvo grąžinta lenkams dar neparduota UAB „S. ž.“. Tvirtina, kad viskas yra suskaičiuota teisingai. Dėl M. M. vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros paaiškino, kad jeigu būtų ta pati produkcija parduota antrą kartą, sąskaita faktūra turi būti kitu numeriu, dviejų sąskaitų tuo pačiu numeriu negali būti, nes į apskaitą traukiami dokumentai pagal numerius, datas. Kiekviena ūkinė operacija turi būti užregistruojama, pagrindžiama apskaitos dokumentais. Turi būti bent jau buhalterinė pažyma, ar kažkoks apskaitos dokumentas, pagrindžiantis, kad ta produkcija nebuvo parduota, grąžinama į sandėlį, būtinai turėjo būti apskaitos dokumentas. Kadangi sąskaita buvo išrašyta, ji turėjo būti ir užregistruota, neįmanoma, kad sąskaita būtų išrašyta tuo pačiu numeriu kitam asmeniui. Atliekant specialisto tyrimą, buvo nustatytų ir kitų pažeidimų, nesusijusių su A. Š. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti UAB „S. ž.“ ir UAB „R.“ veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jei nebūtų A. Š. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos, keistųsi UAB „R.“ apskaičiuoti nesumokėti mokesčiai, tačiau UAB „S. ž.“ tai jokios įtakos neturi, jai nesikeistų apskaičiuoti nesumokėti mokesčiai.
Liudytoja D. M. parodė, kad pagal buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, sutartyje buvo numatyta, kad vadovas pristato dokumentus, o jie sutvarko. Sutartis buvo sudaryta maždaug 2008 m. sausio pabaigoje, nutraukta 2013-12-31, nes įmonės veiklos apimtys padidėjo, ir įmonė norėjo turėti buhalterį pas save. Ji dirba UAB „T. i.“, jos darbo vieta yra Klaipėdoje, įmonės vadovas R. M. ir tik jis tiesiog pristatydavo dokumentus į UAB „T. i.“ biurą. Visas įmonės sąskaitas, bankines operacijas valdė pats vadovas R. M., ji tikrai to nedarė, prieigų prie sąskaitų neturėjo, jokių pavedimų neatliko. Į jos pareigas įėjo visų pirminių dokumentų suvedimas, deklaracijas pateikdavo el. būdu pagal tai, kokius dokumentus turėjo susivedusi. UAB „R.“ pirkdavo mėsą iš Lenkijos įmonių, ją parduodavo UAB „S. ž.“. Kad yra kažkas neįtraukta į įmonės apskaitą, sužinojo tik iš tyrėjos. UAB „R.“ buvo įdarbintas vairuotojas T. K., jis, kaip supranta, važiuodavo į Lenkiją ir parveždavo mėsą, jis nebuvo atskaitingas asmuo. Paties T. K. nepažįsta, su juo nėra bendravusi, tik žino, kad toks darbuotojas buvo įdarbintas. Gaudavo pirkimo PVM sąskaitas faktūras su prisegtais prie jų kvitukais, CMR. Mokėjimai už mėsą būdavo grynaisiais pinigais, todėl juos įtraukdavo vadovui R. M., kaip atskaitingam asmeniui, nes jis buvo ir kasininkas. Manė, kad tie kvitai yra mokėjimus patvirtinantys dokumentai, pasikliovė šiuo atveju vadovo paaiškinimu, bet, pasirodo, taip nebuvo. Iš gautų dokumentų ji nematė, kad T. K. už kažką mokėjo. 2010–2011 m. UAB „R.“ buvo du darbuotojai, visą nupirktą mėsą ši įmonė parduodavo UAB „S. ž.“. Ji tvarkė ir UAB „S. ž.“ buhalterinę apskaitą, direktorė buvo A. M., bet dokumentus pristatydavo direktorės pavaduotoja O. M., daug ką gaudavo iš jos el. paštu. UAB „S. ž.“ iš nusipirktos mėsos gamindavo mėsos produkciją ir ją realizuodavo, UAB „R.“ tikrai nebuvo vienintelis mėsos tiekėjas UAB „S. ž.“. Buhalterinę apskaitą tvarkė pagal tai, kokius dokumentus gaudavo, ką gaudavo, tą apskaitydavo. Nuo 2013 m., berods gegužės mėn., UAB „S. ž.“ apskaitą tvarko jos kolegė. Jei laikotarpio pabaigoje kasoje trūkdavo pinigų, direktorius papildydavo kasą asmeninėmis lėšomis, tą įformindavo kasos pajamų orderiu, O. nurodydavo, kad reikia rodyti pinigų įnešimą.
Liudytoja L. U. parodė, kad ji dirbo ir dirba UAB „S. ž.“ administratore, įmonė užsiima mėsos gaminių gamyba ir prekyba. Užsakymus pagamintai produkcijai priiminėjo ji. Prekyba vyko ir per platintojus, prekiaudavo ir patys įmonės darbuotojai. Ji taip pat išrašydavo sąskaitas faktūras, krovinių važtaraščius pagal jai sandėlio darbuotojų suteiktą informaciją, nurodytus kiekius. Išrašytas sąskaitas faktūras palikdavo kabinete ant stalo, tame kabinete sėdi direktorė, jos pavaduotoja O. M. ir ji. Pagamintą produkciją išvežiodavo vairuotojas M. M., grįžęs jokių dokumentų jai neperduodavo, nes tai neįėjo į jos pareigas. Apie UAB „R.“ nieko nežino. Skerdienos įsigijimo dokumentus priimdavo direktorė, direktorės pavaduotoja, teko ir jai, nebuvo tokio pasiskirstymo, kas turi tai daryti. UAB „S. ž.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „T. i.“ Klaipėdoje, ji pati jokių dokumentų šiai bendrovei neperduodavo. Ji žino, kad vairuotojas išvežioja prekes, surenka pinigus, išrašomas pinigų priėmimo kvitas. Kiek jai žinoma, pinigai įnešami į įmonės kasą.
Liudytoja Z. U. parodė, kad dirbo ir tebedirba UAB „S. ž.“ pardavėja. Iš pradžių prekiavo pagal patentą UAB „S. ž.“ produkcija „P.“ turguje, 2011 m. gegužės 7 d. buvo įdarbinta UAB „S. ž.“. Prekyba turguje vyko ir vyksta šeštadieniais, jie dirbo šeštadieniais. Kiek pamena, 2011 m. prekiavo pagal patentą. Prekiavo ir pati direktorė, ji stovėjo prie kito prekystalio. Produkciją atveždavo vairuotojas M. M., būdavo ir važtaraščiai, kiek tų važtaraščių buvo, nežino, ji savo produkcijai gaudavo važtaraštį. Ji pildė apskaitos žurnalą Nr. 15, jame registruodavo sąskaitų faktūrų numerius, gautos ir parduotos produkcijos kiekius. Tą žurnalą vedė, kai dirbo pagal patentą. Pinigus už parduotą produkciją atiduodavo pagal surašytą kasos orderį A. M. ar M. M.. Kasos aparato tada nenaudojo, tuo metu nereikėjo. Visos sąskaitos faktūros buvo išrašomos jos sūnaus M. M. vardu, nes ji dirbo pagal jo patentą, jos sūnus pats mėsa niekada neprekiavo. Per vieną šeštadienį suprekiaudavo maždaug apie 300 Lt, daugiausiai iki 500 Lt. Kiekvienam turgui buvo išrašomos atskiros sąskaitos faktūros. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tos sąskaitos, kurią parodė jai apklausos metu tyrėja, ji tikrai nematė, pas ją tikrai jos nebuvo, tokio didelio kiekio produkcijos, koks nurodytas toje sąskaitoje, jai niekuomet nereikėjo, nes ji teturėjo tik vieną vitriną, tai galėjo būti ir klaida, gal UAB „S. ž.“ sumaišė pavardes, išrašydama šią sąskaitą. Kaip ten atsirado veterinarijos gyd. V. T. parašas, ji nežino, ji, U., ateina vėliau nei gyd., kaip, iš kur tą sąskaitą gyd. pasiėmė, ji nežino. Gydytoja praeina ir ryte surenka sąskaitas faktūras, štampus deda savo kabinete, kuris yra antrame turgavietės aukšte, jie prekiauja pirmame. Po kurio laiko tą pačią dieną sąskaitas grąžina. Sąskaita faktūra turi sutapti su tuo, kas parašyta žurnale Nr. 15. Kai buvo įdarbinta įmonėje pardavėja (tai įvyko 2011 m. gegužės 7 d.), stovi šalia A. M. ir M. M. ir kartu prekiauja, jokių sąskaitų nemato. Jie trise dirba su dviem kasos aparatais ir jais visi naudojasi, jie nėra kažkam konkrečiai priskirti. Jei pirkėjas kainą nuderėdavo, į kasą įmušdavo tiek, už kiek realiai parduodavo, direktorė leisdavo padaryti nuolaidas. Kaip su tuo skirtumu susitvarkydavo įmonė, ji nežino. Ji paprastai darbo dienos pabaigoje nuima „Z“ ataskaitą (atspausdina čekį ir matosi, kiek kasos stalčiuje yra pinigų) nuo paprastesnio aparato, nuo naujesnio aparato „Z“ ataskaitas nuima A. M. ar M. M.. Šį čekį įklijuoja į žurnalą, jis būna pas direktorę, pinigus suskaičiuoja ir atiduoda direktorei, jokių dokumentų ji nesurašo. Vieną kasos aparatą (naujesnį) M. išsiveža, nežino, kokiu tikslu tai daro, kitą (paprastesnį) palieka turgavietėje, prekystalyje užrakina.
Liudytoja V. T. parodė, kad tyrimo metu dirbo „P.“ turguje veterinarijos gydytoja, dabar atlieka tas pačias funkcijas, tik pareigų pavadinimas pasikeitė. Ji tikrina maisto produktus ir jų įsigijimo dokumentus, pildo maisto prekių priėmimo žurnalą, jame registruojama atvežta produkcija, prekiautojas už ją pasirašo. Tyrimo metu A. M. minėtame turguje šeštadieniais vykdė prekybą rūkytais mėsos gaminiais. Dėl M. M. vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros mano, kad buvo prekiauta su šia sąskaita faktūra, nes buvo uždėtas jos antspaudas. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingesni. Produkcija į turgavietę pradedama vežti šeštadieniais nuo 4 val. ryto, atvežus produkciją, ji pasitinka ir patikrina, ar produkcija šviežia, jos įsigijimo dokumentus, po to produkcija iškraunama į salę, tada ji uždeda spaudą. Vieną kartą per mėnesį įmonė teikia ataskaitą, kiek produkcijos parduoda. Parduotos produkcijos apskaitą veda pati įmonė, ji to netikrina. Ji nepamena, kas pateikė PVM sąskaitą faktūrą minimu atveju, tačiau sąskaitą faktūrą turi pateikti tas asmuo, kuris prekiauja produkcija.
Liudytoja O. M. parodė, kad nuo 2010 m. dirbo ir tebedirba UAB „S. ž.“ direktorės pavaduotoja, šiuo metu yra ir kasininkė. Direktorė A. M. yra jos mama. Ji suvesdavo pirminius apskaitos dokumentus ir veždavo juos į Klaipėdą buhalterei. Tiriamuoju laikotarpiu kasininkas buvo jos tėvas S. M.. Kažkuriuo laikotarpiu 2011 m. ir ji buvo kasininkė. Buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, vairuotojas M. M. paimdavo pinigus iš pirkėjų, mažmenininkai mokėdavo grynaisiais, išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, pagal parvežtus pinigų priėmimo kvitus būdavo išrašomi kasos pajamų orderiai ir pinigai įnešami į įmonės kasą. Seifas, kuriame laikomi įmonės grynieji pinigai, yra vieninteliame įmonės kabinete, kuriame dirba ji, direktorė, administratorė. Kai pinigai išmokami iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Galėjo būti trūkumas kasoje, kai kasos pajamų orderis būdavo išrašomas ne iš karto, o kitos dienos data, nes jos, kai grįždavo vairuotojas, galėdavo nebūti, ir jis įnešdavo pinigus į kasą kitą dieną. Yra buvę tokių atvejų, kai kasos pajamų orderiai dėl klaidos buvo išrašomi kita data. Nėra buvę, kad mėnesio pabaigoje kasoje būtų buvęs minusas, mėnesio pabaigoje sutikrinus kasos knygą ir realiai turėtus kasoje pinigus, sumos atitikdavo. Kaip buvo iš kasos išmokami pinigai UAB „R.“ už įsigytą mėsos žaliavą, ji neatsakinės, nes tai būtų parodymai prieš jos mamą, buvusį sutuoktinį R. M.. Ji neatsakinės į klausimus apie UAB „R.“. Kai M. M. grįždavo iš Plungės turgavietės, būdavo šeštadienis, ji šeštadieniais nedirbdavo, todėl pinigus į kasą įnešdavo dažniausiai pirmadieniais. Žurnalas Nr. 15 nėra įmonės apskaitos dokumentas, tai turgavietės dokumentas, kuriame reikia nurodyti atsivežtą ir parduotą produkcijos kiekį. Jų įmonėje būdavo taip, kad pardavę prekes, grįždavo į įmonę, padarydavo gautų ir parduotų prekių ataskaitą kiekiais ir sumomis, tos ataskaitos buvo daromos tą pačią dieną, pinigai iš kasos aparatų išimami ir įnešami į kasą, todėl nesuprantama, kodėl specialisto išvadoje nurodoma, kad neužregistruota 20 atvejų. Prekiaujant turguje būdavo daromos nuolaidos, būdavo suskaičiuojama, kokią sumą pinigų realiai gaudavo pardavę produkciją, tas pajamas įnešdavo į kasą pagal kasos pajamų orderį. Ji pati yra baigusi buhalterinės apskaitos kursus, turi kvalifikacinį pažymėjimą. Specialisto išvada jai neaiški, kelia daug abejonių. Gamybos knygos nebuvo pateiktos tyrimui, nes tai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, tai technologės gamybos korta, kuria užfiksuodavo kas gaminama, koks kiekis, jos saugomos 3 mėn., todėl jų ir negalėjo pateikti pareikalavimo metu, jos buvo sunaikintos tuo metu. Iš tų kortų buvo suvedamos mėnesio ataskaitos, kurios ir buvo pateiktos FNTT. Pagamintos produkcijos kiekis neatitinka parduotos produkcijos kiekio, skirtumas yra dėl besikeičiančio mėsos gaminio svorio (pvz., dėl padžiūvimo), likučių utilizavimo pasibaigus realizavimo laikui, sugadinimo, buhalteriškai likutį nurašo į sąnaudas, nuostolius.
Liudytojas P. Ž. parodė, kad važiuodavo su T. K. į Lenkiją kaip pakeleivis, palaikydavo kompaniją, nes tuo metu nedirbo, vykdavo tiesiog pasivažinėti, o T. važiuodavo darbo reikalais su sunkvežimiu. Keletą kartų yra važiavęs ir su mikroautobusu, ir su nedideliu sunkvežimiu, pastarojo maksimali masė 5-7 t. Sunkvežimyje būdavo pakrauta mėsa, ją T. pasiimdavo iš kažkokios Lenkijos gamyklos ar cecho. Jis, P. Ž., būdavo automobilyje. Jie su T. į Lietuvą grįždavo tą pačią dieną. T. K. buvo jo prašęs kažkada įnešti pinigus Lenkijoje į kažkokio lenko sąskaitą, jam davė pinigų, nurodė sąskaitą, į kurią reikia juos pervesti, tai jis savo vardu buvo daręs pavedimą lenkui, tai suprato iš pastarojo vardo ir pavardės, jo nepažįsta. T. dirbo pas R. vairuotoju, tačiau įmonės pavadinimo nežino. T. jam neminėjo, kam į Lietuvą buvo vežama mėsa, važiuodavo į Pagėgius, nežino kur tiksliai, į kažkokį namą. Į jokius dokumentus nesigilino, mėsos iškrauti nepadėdavo. Jis pilna apimtimi tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes dabar jau praėjo daug laiko ir detalių neprisimena.
Liudytojas D. R. parodė, kad yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnas, tiriamuoju laikotarpiu dirbo toje pačioje institucijoje vyr. tyrėju, jo pareigos buvo koordinuoti kriminalinę žvalgybą. Ši byla buvo jo žinioje, jis buvo atsakingas už kriminalinę žvalgybą. Konkrečių veiksmų pats neatlikinėjo, tačiau patarinėjo viršininkui dėl konkrečių veiksmų atlikimo. Tyrėjas, kuris vykdydavo žvalgybą, konsultuodavosi su juo, kokius reiktų taikyti sankcionuotus veiksmus, kaip rinkti įrodymus, kada pradėti ikiteisminį tyrimą. Kiek pamena, operatyvinis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. pabaigoje, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. rugsėjo mėn., gavus papildomai duomenų, kad daromos nurodytos nusikalstamos veikos. Tyrimas buvo pradėtas Tauragės apskrities skyriuje, jų žiniai perduotas 2012 m. vasario pabaigoje. Jis buvo susipažinęs su tyrimo metu gauta informacija. Šio tyrimo metu buvo atliekami sekimai, telefoninių pokalbių kontrolė, kratos. Iš visų surinktų duomenų buvo nustatyta, kad UAB „R.“ dalį produkcijos įveždavo iš Lenkijos be dokumentų ir ją realizuodavo per A. M. įmonę. Šita schema, įvertinus visą surinktų duomenų visumą, buvo tokia: UAB „R.“ iš Lenkijos pirkdavo mėsos produktus, kelyje turėjo dvejus dokumentus, vieni dokumentai būdavo, kuriuos parodydavo buhalterinėje apskaitoje, kiti būdavo kelyje, jeigu kelyje įvykdavo kažkokia kontrolė, tada šiuos dokumentus legalizuodavo, jeigu pravažiuodavo be jokių patikrų, juos sunaikindavo ir buhalterinėje apskaitoje rodydavo tik mažąją dalį įvežtos produkcijos. Tai patvirtina ir mokėjimai tiekėjams pavedimais į asmenines jų banko sąskaitas, telefonu vyko užsakymas, užsakė, kad reikia parvežti apie 4 t, ir kratos metu per sulaikymo operaciją buvo rastos dvi sąskaitos faktūros su vienodais numeriais po 1,3 t ir krovinio važtaraštis 1,3 t ir 3 t. Jeigu nebūtų įvykusi ši sulaikymo operacija, buhalterinėje apskaitoje būtų likusi sąskaita už 1,3 t ir krovinio važtaraštis už 1,3 t. Realiai ir buvo rasta apie 4 t produkcijos. Sulaikymo operacijoje ir kai buvo daroma krata UAB „S. ž.“ jis dalyvavo kaip veiksmų koordinatorius, pats kratos veiksmų neatliko, todėl ir nebuvo įrašytas į kratos protokolą. Svėrė jų pareigūnai, pačios įmonės atstovas, buvo sverta su kalibruotomis įmonės svarstyklėmis, buvo susverta produkcijos apie 4,3 t, o realiai dokumentai buvo už 1,3 t. Veterinarijos tarnybos atstovai taip pat dalyvavo, jis pats juos iškvietė, kada pamatė, kad nėra įsigijimo dokumentų, šios tarnybos atstovai atskirai rašė savo aktą, kad mėsa neatitinka reikalavimų, ir uždraudė ją realizuoti rinkoje. Pareigūnai tikrai negalėjo apsirikti, kur 1,3 t, kur 4,3 t, jau net vizualiai suskaičiavus kiaulių puses buvo matyti, kad buvo ne 1,3 t. Nebuvo jokio ginčo dėl produkcijos svorio, įmonės atstovas jokių pretenzijų nereiškė. Pažymi, kad toks pat kiekis mėsos, koks buvo jų susvertas, ir buvo grąžintas į Lenkiją, įmonė pati tą patvirtina, kiekiai, kurį jie rado ir kuris buvo grąžintas, tikrai atitiko. UAB „R.“ turėjo automobilį „Mercedes-Benz“ (jį nusipirko tyrimo pabaigoje), kuris galėjo vežti apie 4 t, turėjo „MAN“, kuris vadinamas didžiąja mašina, juo galima buvo vežti apie 4 t, ir turėjo mažesnės krovos automobilį, kuriuo buvo galima vežti apie 1,2 t. Būdavo atvejų, kad, pvz., T. K. atvykdavo su kroviniu į UAB „S. ž.“ vienos dienos rytą ir kitos dienos rytą. 2012-11-26 A. Š. tarnybinis pranešimas apie UAB „R.“ pristatytus mėsos kiekius į UAB „S. ž.“ buvo surašytas remiantis bendrai surinktų duomenų visuma, t. y. iš pokalbių, žinučių apie parvežtą kiekį, celių, kurios paliudija judėjimą, nes būdavo tokių atvejų, kad buhalterinėje apskaitoje iš viso nėra duomenų apie atvežtą produkciją, o automobilis iš tikrųjų važiavo, ir pinigai buvo mokami Lenkijoje. Šiame tarnybiniame pranešime buvo užfiksuoti duomenys, kurie dalinai buvo apskaityti ir kurie visiškai nebuvo apskaityti. Šis tarnybinis pranešimas buvo pateiktas specialistei atliekant tyrimą. UAB „R.“ nuolat oficialiai rodydavo, kad parveža produkcijos nuo 1,3 iki 1,5 t. Buvo du išimtiniai atvejai, kai tikrino FNTT ir Muitinės tarnybos pareigūnai, tai kiekiai iškart padvigubėjo. Klausantis pokalbių buvo išdėstyta visa schema, kaip jie veikė, nes jie kalbėjo, kokius dokumentus rodyti, kokių nerodyti, kadangi prieš parą turėjo pranešti Veterinarijos tarnybai apie mėsos krovinį, jai buvo pranešta apie 1,3 t mėsos, po muitinės patikrinimo muitinės žurnale buvo patikslintas kiekis ir nurodytas didesnis. Visos SMS žinutės, kokį kiekį parveža, atitiko su jų gautais duomenimis, kad vežami ne tokie kiekiai, kokie rodomi. Tyrėjas A. Š. jų tarnyboje nebedirba apie 2 metus, yra pensijoje. 2011-10-15 kratos protokole viskas tiksliai užfiksuota.
Liudytojas D. A. parodė, kad yra FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnas, tiriamuoju laikotarpiu dirbo toje pačioje institucijoje tyrėju. Dalyvavo kratos atlikime gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), paskui atliko kompiuterinių laikmenų apžiūrą. Krata atliekama gyvenamajame name ir šalia esančiose UAB „S. ž.“ gamybinėse patalpose. Gyvenamosiose patalpose buvo rasta didelė pinigų suma rūsyje esančiame seife, taip pat virtuvėje spintelėje rankinė su pinigais. Viskas surašyta kratos protokole ir nufilmuota. Kieme buvo sunkvežimis su kiaulių skerdienomis su lenkiškais antspaudais. Jis pats konkrečiai atliko kratą gyvenamajame name, jo kolegos su vietiniais darbuotojais svėrė skerdieną iš sunkvežimio. Žino, kad prieš planuojant atlikti kratą buvo kilęs klausimas, ar bus svarstyklės metrologiškai patikrintos, dėl to buvo įsitikinta, kad tikrai yra Metrologijos tarnybos lipdukas. Visų veiksmų atlikimui vadovavo ir juos koordinavo jo kolega D. R.. Tuo metu jokių pretenzijų, pastabų dėl jų atliekamų veiksmų niekas neturėjo, nereiškė. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad į vietą buvo atvykę ir Veterinarijos tarnybos atstovai. Nepamena, ar jis dalyvavo automobilio apžiūroje, jei protokole nurodyta, tai dalyvavo. Apžiūra buvo atliekama apie 2 val., nes reikėjo iškrauti 4 t skerdienos, dėžes su subproduktais, visa tai reikėjo iškrauti laikantis tam tikrų reikalavimų, neišverčiant ant žemės ir pan., reikėjo surašyti svorius, pasverti kiekvieną dėžę. Skaičiavimo aktas buvo surašytas iškart atlikus svėrimą, įvykio vietoje. Jokių pastabų nebuvo.
Liudytojas A. Š. parodė, kad tyrimo metu buvo FNTT pareigūnas, šiuo metu ten nebedirba. Jis surašė 2012-11-26 ir 2013-02-13 tarnybinius pranešimus byloje, pats vykdė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Dėl 2013-02-13 tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių paaiškino, kad formuluotės „vyko pasiimti pinigų mėsos žaliavos pirkimui ne mažiau kaip“ reiškia, kad nėra kategoriškos išvados, kad tokią pinigų sumą ir gavo. Šiame tarnybiniame pranešime pinigų sumas nurodė atlikęs bendrą pinigų judėjimo, telefoninių pokalbių, SMS analizę. Kai buvo konkrečiai paminėtos pinigų sumos, tai konkrečiai ir nurodė. Jei minėtame tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad T. K. išmokėjo pinigus konkrečiai UAB „S. ž.“, tai taip ir nebuvo nustatyta, nebuvo nustatyta, kad O. M. perdavė pinigus T. K. kaip UAB „S. ž.“ atstovė, o ne kaip fizinis asmuo. 2013-02-13 tarnybinį pranešimą surašė praėjus pusantrų metų nuo paskutinės jame nurodytos datos, nes taip darbus organizavo vadovybė, tokį laiką nulėmė pokalbių apimtis ir darbo krūvis. Dėl 2012-11-26 tarnybinio pranešimo paaiškino, kad iš telefoninių pokalbių, SMS analizės nustatė, kiek mėsos buvo atvežta į UAB „S. ž.“. Jau po išsikrovimo dažniausiai buvo perduodama informacija SMS (vairuotojas T. K. parašydavo SMS R. M.), kiek mėsos buvo atvežta, iš to ir nustatė, kiek konkrečiai mėsos buvo atvežta. Jo manymu, tas kiekis mėsos, kur nurodyta, kad „ne mažiau kaip“ buvo atvežta, ir buvo atvežtas į UAB „S. ž.“. Taip sprendė iš pokalbių, nebuvo gauta tokių duomenų, kad buvo tartasi parvežti vienokį mėsos kiekį, o buvo atvežta mažiau, kiek būdavo susitarta, tiek lenkai ir pakraudavo mėsos. Mėsa buvo vežama ir viršijant automobilių krovumą, taip sprendė iš pokalbių, buvo keliais atvejais, kad ir su dviem krovininiais automobiliais iškart vežė mėsą iš Lenkijos, antrą automobilį vairavo kažkoks T. K. draugas, kas jis toks, nežino.
Iš pagal teisinės pagalbos prašymus Lenkijos Respublikoje apklaustų liudytojų Lenkijos Respublikos piliečių apklausų protokolų matyti, kad liudytojas R. W. R. 2012-08-30 parodė, kad jis vykdo ekonominę veikloje firmoje „U. Z. R. R.“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra savininkas ir priima visus su šia firma, pirkimu, pardavimu, investavimu susijusius sprendimus. Prisimena, kad turėjo ekonominių-prekybinių santykių su UAB „R.“. Skerdienos, mėsos, mėsos subproduktų pirkimo procese dalyvavo vyras vardu T.. Už parduodamą skerdieną, mėsą ir mėsos subproduktus buvo sumokama dažniausiai grynais. Taip pat būdavo ir tokių atvejų, kai neturint grynųjų, vėliau buvo atliekami mokėjimai už prekes, atliekant mokėjimus banke Suvalkuose (8 t., b. l. 97-105). 2012-09-19 papildomai apklaustas jis paaiškino, kad anksčiau parodė, kad pinigai paprastai buvo sumokami grynaisiais, tačiau susipažinęs su dokumentais, tvirtina, kad 90 procentų pinigų buvo sumokami į jo asmeninę sąskaitą. Jis neveda kasdieninių ataskaitų apie atliktus mokėjimus. Laikoma, kad įmokami grynieji yra įmokami į jo sąskaitą. Jo firma turi firmos sąskaitą, tačiau tie pinigai buvo sumokėti į jo asmeninę sąskaitą. Į klausimą, kodėl pinigai buvo sumokėti ne į firmos sąskaitą, atsakė, todėl, kad kai jis įneša grynuosius į firmos sąskaitą, bankas paima didelius mokesčius. T. K. firmos „R.“ vardu vykdė šiuos mokėjimus į jo sąskaitą: 2010-11-19 24900 zlotų, 2011-03-31 25000 zlotų, 2011-04-07 32000 zlotų, 2011-04-11 9000 zlotų, 2011-04-21 34000 zlotų, 2011-04-29 22000 zlotų, 2011-05-06 18000 zlotų. Šie pinigai buvo uždirbti už mėsą. Firma „R.“ dar mokėjo pinigus į jo žmonos G. A. R. ir jo firmos direktoriaus D. K. sąskaitas. Prekybinį bendradarbiavimą su firma „R.“ vykdė nuo 2008 iki 2011 metų ir dėl to sumos yra didesnės nei nurodyta išvadoje. T. K. prekes firmoje „R.“ visada užsakydavo telefonu. Skambindavo jo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), arba fiksuoto ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), arba susisiekdavo su D. K. telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Telefono numerį (duomenys neskelbtini) turėjo jo darbuotojas J. O., kuris pas jį nebedirba, o po to jis naudojosi tuo numeriu. Ar T. K. pasiimdavo tokį prekių kiekį, kokį užsisakydavo telefonu, neatsimena. Į klausimą, kaip firma „R.“ parduoda prekes fiziniams asmenims, atsakė, kad firma parduoda išduodama kasos aparato čekį (8 t., b. l. 121-132).
Liudytoja G. A. R. parodė, kad 15000 zlotų sumą jai sumokėjo T. K. 2011-05-12 už perpus sukapotą skerdieną, kurią pardavė jos vyras R. W. R. (8 t., b. l. 106-111).
Liudytojas D. M. K. parodė, kad dirba „U. Z. R. R.“ prekybos direktoriumi. Tai tiesa, kad T. K. įnešė į jo sąskaitą asmeninius pinigus. Tikrai buvo keletas tokių įnašų. Pinigai buvo pervedami į jo sąskaitą, nes ne visada R. R. būdavo firmoje, o reikėjo už pristatytą bandą sumokėti pinigus ūkininkams, taigi iš tų pinigų buvo atlyginama ūkininkams. T. K. jam aiškino, kad tokiu būdu sumažins kelionės išlaidas ir laiką iki gyvulių skerdimo. T. K. jam skambino jo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir užsakydavo mėsą ir mėsos skerdieną. Jis vadovavo vien ir tiktai R. R. firmos pardavimams. Niekada to nedarė kaip privatus asmuo. Dalyvavo pardavime, bet tiktai firmos „U. Z.“ rėmuose. Jų bendradarbiavimo pradžioje T. K. paimdavo prekes ir mokėjo grynaisiais. Ilgiau pabendradarbiavus, paimdavo prekes, o pinigus mokėdavo su pavėlavimu, kartais 3, kartais 7 dienų ir todėl į tas banko sąskaitas būdavo atliekamos įmokos (8 t., b. l. 112-120).
Liudytojas S. S. 2012-09-05 parodė, kad jis yra gamybos-paslaugų-prekybos įmonės „S.“ savininkas. Firmos buveinė yra (duomenys neskelbtini). Įmonė veikia jau daugiau kaip 20 metų. Lietuvos firmos „R.“ pavadinimas jam nieko nesako. Nepažiūrėjęs į firmos dokumentus negali atsakyti, ar su Lietuvos firma tokiu pavadinimu jo įmonė palaiko prekybinius kontaktus. Apskritai jo firma palaiko prekybinius kontaktus su Lietuvos, Latvijos, Italijos firmomis. Ryšium su tuo atlieka tiek mažus, tiek didelius užsakymus. Jo firma mažmeniniu būdu parduoda mėsos produktus ir Lietuvos gyventojams (9 t., b. l. 3-6). 2012-09-18 apklaustas papildomai šis liudytojas parodė, kad jis pristatė su Lietuvos firma „R.“ vykdytais sandoriais susijusių sąskaitų faktūrų ir CMR dokumentų kopijas už laikotarpį nuo 2011-05-20 iki 2011-10-19. Tai visi jų bendradarbiavimą su firma „R.“ liečiantys dokumentai, kokius sudarė savo firmoje. Į klausimą, ar gali būti, kad ta firma vykdė pirkimus ir nereikalavo surašyti PVM sąskaitų faktūrų, atsakė, kad yra tokia galimybė. Ne kiekviena firma, perkanti pas juos, prašo surašyti PVM sąskaitą faktūrą. Ne sykį būna duodami tik kvitai, ir jie yra pirkimo įrodymai. Paprastai tai yra maži prekių pirkimai. Tai, ką prisimena, yra susiję su asmeniu, vardu T.. Keletą kartų matė tą asmenį. Neprisimena, ar tarėsi dėl sandorio detalių, tačiau turėjo kontaktų su tuo asmeniu. Į klausimą, ar gali taip būti, kad būtų pateiktos dvi tokio paties numerio tos pačios firmos, tos pačios datos, tačiau nurodančios skirtingus kiekius prekių sąskaitos faktūros, atsakė, kad greičiausiai nėra tokios galimybės, nes kiekviena faktūra turi savo individualų numerį. Liudytojui parodytos dvi originalios faktūros, abi su numeriu 174/10/2011, su pateikimo ir pardavimo data 2011-10-14, firmos „S.“ išrašytos pirkėjui „R.“. Į klausimą, ar gali taip būti, kad tos dvi sąskaitos faktūros buvo išrašytos su ta pačia data ir numeriu, atsakė, kad įtaria, jog sąskaita faktūra buvo perrašyta dėl joje atsiradusios klaidos. Atkreipia dėmesį į tai, kad yra kita vieneto kaina. Tikriausiai faktūra, kuri buvo pataisyta, nebuvo sunaikinta. Nežino, kokiu būdu ta pirmoji sąskaita faktūra atsirado firmoje „R.“. Neabejotinai svarbi sąskaita faktūra yra ta faktūra, kurioje nurodyta mažesnė kaina, tai yra 7153,80 zlotų, nes prie jos pridedamas įrodymas, kad sumokėta grynaisiais. Nežino tokių atvejų, kad sąskaitos faktūros būtų perrašytos. Pirmą kartą mato kažką panašaus. Ta sąskaita faktūra su didesne suma nėra įtraukta į jų apskaitą. Į apskaitą yra įtraukta faktūra su mažesne kaina. Kiekvienas pas juos gali pirkti prekių, ar su PVM sąskaita faktūra, ar su kvitu (9 t., b. l. 7-13).
Liudytoja E. S. K. parodė, kad yra įdarbinta „P. S. I. E.“ vyriausia marketingo ir pardavimo specialiste. Išduoda sąskaitas faktūras. Į klausimą, ar yra tokia galimybė, kad asmuo, kuris atlieka pirkimus, gali nenorėti, kad būtų išduota PVM sąskaita faktūra, atsakė, kad yra tokia galimybė. Galima atlikti pirkimus su sąskaita faktūra ir su kvitu. Paprastai firmoms išduoda sąskaitas faktūras, tačiau taip pat galima apsipirkti ir su kvitu. Parduoda ir Lietuvos firmoms. Jai yra žinoma firma „R.“. Pas juos pirko. Tai firmai išdavė PVM sąskaitas faktūras. Ji tiktai sveria prekes ir išduoda sąskaitas faktūras. Dėl paties sandorio tariasi prekybos direktorius K. S.. Ji nepažįsta tų asmenų, kurie perka. Į klausimą, ar gali taip atsitikti, kad būtų išrašytos dvi sąskaitos faktūros su tais pačias numeriais, tai pačiai firmai, su ta pačia data, tačiau nurodančios skirtingus prekių kiekius, atsakė, kad gali taip atsitikti, kad būtų išrašytos dvi sąskaitos faktūros su tais pačiais numeriais, tai pačiai firmai, su ta pačia data, tačiau nurodančios skirtingus prekių kiekius. Tai būna retai, tačiau tai būna tuo atveju, jeigu yra padaroma kokia nors klaida, pavyzdžiui, skirtinga prekės kaina arba jeigu kompiuteris blogai nustato tą numerį. Liudytojai parodomos dvi originalios faktūros, abi su numeriu 174/10/2011, pardavimo išrašymo ir pardavimo data 2011-10-14, abi firmos „S.“ išrašytos pirkėjui „R.“. Į klausimą, ar gali būti, kad tos dvi sąskaitos faktūros būtų išrašytos su ta pačia data ir numeriu, atsakė, kad negali būti tokio atvejo, kad klientas būtų gavęs dvi sąskaitas faktūras, klaidingai išrašytąją ir pasirašytąją. Nežino, kodėl iškilo toks atvejis, kad yra tokios dvi faktūros. Parašai tose sąskaitose faktūrose yra jos. Jai sunku pasakyti, dėl ko taip atsitiko. Galbūt programa jai neapdorojo numerio. Gal tai galėjo būti programos klaida. Labai retai įvyksta toks atvejis, tačiau pasitaiko. Taip pat jai sunku pasakyti, kuri iš sąskaitų faktūrų yra teisinga. Dabar negali to pasakyti. Į klausimą, ar buvo tokių atvejų, kai perkantys asmenys galėjo paprašyti pateikti papildomą sąskaitą faktūrą arba kitą dokumentą, reikalingą tik pervežimui per sieną, atsakė, kad nebuvo tokio atvejo. Taip pat nebuvo tokio atvejo, kad kas nors paprašytų išrašyti jam sąskaitą mažesniam prekių kiekiui negu paėmė, pavyzdžiui, kad pirko 10 tonų mėsos, o nori sąskaitos faktūros tiktai 2 tonoms. Ji privalo tiksliai apskaičiuoti visas prekes. Turi išrašyti sąskaitas visoms nusipirktoms prekėms. Į klausimą, ar iš firmos „R.“ kas nors skambino ir prašė išrašyti sąskaitą faktūrą daliai prekių, o daliai tiktai dokumentus pervežimui, atsakė, kad nebuvo tokio atvejo. Ji to negali padaryti. Paprastai visus sandorius vykdo prekybos direktorius – viršininko sūnus. Į kompiuterį, kuriuo ji naudojasi, gali patekti viršininkai, tačiau jie nemoka aptarnauti programos. Jos išrašytos sąskaitos patenka į apskaitą (9 t., b. l. 14-20).
Liudytojas K. S. parodė, kad dirba prekybos direktoriumi „P. S. Im. E.“. Jo pareigas sudaro gamybos valdymas ir kontaktai su klientais. Yra tokia galimybė, kad pas juos perkantis asmuo gali nenorėti, kad jam būtų išrašyta PVM sąskaita faktūra, o atlikti pirkimus su kvitu. Palaiko prekybinius kontaktus su Lietuvos firmomis. Jam yra žinoma firma „R.“. Bendradarbiavo su šia firma. Su šia firma nepasirašinėjo jokios rašytinės sutarties. Užsakymai būdavo pateikiami telefonu, jie paruošdavo užsakytas prekes, o po to tos firmos atstovas atvažiuodavo paimti prekių. Jis niekada nepasirašinėjo jokių PVM sąskaitų faktūrų, nes turi tuo užsiimantį darbuotoją. Neturi jokių ryšių su apskaitos dokumentais. Į klausimą, ar buvo toks atvejis, kad kas nors iš firmos „R.“ pirkdamas dalį prekių būtų ėmęs su sąskaita faktūra ir dalį su kvitu, atsakė, kad neprisimena tokio atvejo, tačiau tokia galimybė egzistuoja. Asmens iš firmos „R.“, kuris pirko pas juos, neprisimena, tačiau žino, kad jo vardas buvo T.. Mano, kad jis yra tos firmos savininkas arba partneris. Jis neprisimena tokio atvejo, kad T. būtų jo prašęs pateikti du dokumentus: vieną nupirktoms prekėms, o kitą prekių pervežimui. Į klausimą, ar gali taip atsitikti, kad būtų išrašytos dvi faktūros su tais pačiais numeriais, tai pačiai firmai, su ta pačia data, tačiau nurodančios skirtingus prekių kiekius, atsakė, kad teoriškai gali įvykti ir toks atvejis. Gali būti taip, kad padarius klaidą svėrimo metu, būtų išrašytos dvi sąskaitos faktūros tuo pačiu numeriu skirtingam kiekiui prekių. Liudytojui parodytos dvi originalios faktūros, abi su numeriu 174/10/2011, pardavimo išrašymo ir pardavimo data 2011-10-14, abi firmos „S.“ išrašytos pirkėjui „R.“. Į klausimą, ar gali būti, kad tos dvi sąskaitos faktūros būtų išrašytos su ta pačia data ir numeriu, atsakė, kad viena iš šių sąskaitų faktūrų iš viso neturi pasiekti perkančiojo, eina kalba apie tą klaidingą sąskaitą faktūrą, ji turi būti sunaikinta. Galėjo būti toks atvejis, kad per skubėjimą perkantysis paėmė abu dokumentų komplektus. Jis nežino, kaip tai įvyko, jis to dokumento nerašė. Tai galėjo būti klaida. Kad iš firmos „R.“ kas nors skambintų ir prašytų išrašyti sąskaitą faktūrą daliai prekių, o daliai tiktai dokumentus pervežimui, tokio atvejo nebuvo. Į klausimą, ar T. telefonu pasakydavo, kiek užsako prekių, atsakė, kad visada. T. pasakydavo kiekį arba tonomis, arba kiek jam reikia skerdienos pusių. T. skambindavo ir pasakydavo, kada bus ir kiek jam reikia prekių. Skambindavo arba į fiksuoto ryšio telefoną, arba į firmos mobilųjį telefoną. T. skambino į numerį (duomenys neskelbtini) arba į fiksuoto ryšio telefoną, arba į darbo mobilųjį telefoną. Kiek prekių T. užsakydavo vienu metu, neprisimena, nes tai buvo prieš kurį laiką ir dėl klientų kiekio. Prekės buvo imamos iš jų firmos iš „P.“ skerdyklos. Nepažymi kiekvieno sunkvežimio, kuris atvažiuoja į skerdyklą. Pas juos taip pat gali pirkti individualūs klientai. T. visada sumokėdavo grynaisiais. Jie jam neduodavo prekių ilgalaikiam mokėjimo laikotarpiui. Į klausimą, ar T. pirkdavo prekių su kvitu, atsakė, kad galėjo, kaip ir kiekvienas klientas, tačiau jis to tiksliai neprisimena (9 t., b. l. 21-27).
Liudytoja W. G. parodė, kad ji eina mėsos įmonės „Z.“ direktorės pareigas. Įmonėje „Z.“ nėra nei vieno dokumento, kuris leistų teigti, kad jų įmonė kokiu nors būdu bendradarbiautų su UAB „R.“. Pareiškia, kad įmonė „Z.“ niekada nebendradarbiavo su subjektu, kurio pavadinimas UAB „R.“. Įmonė „Z.“ niekada nepardavinėjo UAB „R.“ mėsos skerdienos, mėsos ar subproduktų. Liudytojai parodyta dokumento – 2011-10-13 važtaraščio Nr. 308, kurio grafoje „tiekėjas“ yra mėsos įmonės „Z.“ antspaudas, kopija. Jai parodytas dokumentas nebuvo išrašytas jos įmonėje. Važtaraščiu vadinamas dokumentas nėra tas dokumentas, remiantis kuriuo vykdomas prekių pardavimo sandoris. Prekių pardavimo atveju išrašoma PVM sąskaita faktūra. Važtaraščiu įforminami įmonės vidiniai sandoriai, pavyzdžiui, perduodant pakuotes arba paletes iš vieno skyriaus į kitą. Važtaraščių blankai – tai ne griežtos atskaitomybės blankai. Ji negali pasakyti, ar antspaudo atspaudas, esantis ant jai parodyto dokumento, yra tikro įmonės „Z.“ antspaudo atspaudas. Neabejodama gali teigti, kad joks sandoris su prekių gavėju nebūtų įformintas tokiu dokumentu (9 t., b. l. 73-27).
2013-04-05 specialisto išvadoje Nr. 5-3/32 dėl UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodoma, kad nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 UAB „R.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. UAB „R.“ (direktorius R. M.) nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, tai yra UAB „R.“ (direktorius R. M.) neįtraukė į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrindė: 1) 12 atvejų iš viso 111382 kg mėsos įsigijimo sandorių už nenustatytą kainą, iš jų iš firmos „U. Z. R. R.“ iš viso už 73024,91 Lt (63706,83 + 9318,08), 2) kiaulienos skerdienos 1411 kg įsigijimo iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH ,,S.“, 3) piniginių lėšų gavimo ir prekių pardavimo sandorių UAB ,,S. ž.“ 8 atvejais iš viso 135000 Lt, 4) 61681,19 Lt (344159,00 – 282477,81) piniginių lėšų panaudojimo, 5) 111382 kg mėsos panaudojimo. Taip pat UAB „R.“ (direktorius R. M.) apskaitos dokumentais nepagrindė: 1) iš viso 282477,81 Lt (tiekėjo pinigų gavimą patvirtinančiais dokumentais) piniginių lėšų sumokėjimo ūkinių operacijų, 2) piniginių lėšų 344159 Lt (69659 + 274500), skirtų apmokėjimui už mėsą, išmokėjimo darbuotojui T. K. ūkinių operacijų.
Pagal UAB ,,R.“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl UAB ,,R.“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Taip pat specialisto išvadoje nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004-04-13 mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostata, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Tačiau UAB ,,R.“ direktorius R. M. nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 Tauragės AVMI pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2010 ir 2011 metus deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, tai yra UAB ,,R.“ direktorius R. M. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje: 1) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2010 m. 18-ame laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas – 28926 Lt sumažino pardavimo pajamas (deklaravo 770332 Lt, turėjo būti 799258 Lt), 2) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2010 m. 48-ame laukelyje ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas: pelnas“ nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis – 28926 Lt sumažino pelną (deklaravo 67451 Lt pelną, turėjo būti 96377 Lt pelnas), 3) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2010 m. 69-ame laukelyje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino pelno mokestį –ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta 4339 Lt (28926 x 15 proc.), 4) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 m. 18-ame laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas – 82644 Lt sumažino pardavimo pajamas (deklaravo 3261703 Lt, turėjo būti 3344347 Lt), 5) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 m. 48-ame laukelyje ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas: pelnas“ nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis – 82644 Lt sumažino pelną (deklaravo 33311 Lt pelną, turėjo būti 115955 Lt pelnas), 6) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 m. 69-ame laukelyje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino pelno mokestį – ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta 12397 Lt (82644 x 15 proc.). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,R.“ (direktorius R. M.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, 14 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra <...>, bei 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,R.“ (direktorius R. M.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2011-06-30 4 atvejais PVM deklaracijose (pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neparodė šiose deklaracijose iš viso 111570 Lt PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 23430 Lt 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje) bei 23430 Lt mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02039-11 medžiagą ir pateiktus UAB ,,R.“ tiriamojo laikotarpio nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB ,,R.“ (direktorius R. M.) nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 40166 Lt, iš jų: 23430 Lt PVM (2010 m. gruodžio mėnesį 6074 Lt, 2011 m. sausio mėnesį 12496 Lt, vasario mėnesį 3124 Lt, birželio mėnesį 1736 Lt), 4339 Lt pelno mokesčio už 2010 m.,12397 Lt pelno mokesčio už 2011 m. (19 t., b. l. 58-77).
Iš 2011-08-29 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti, kad 2011-08-26 6 val. 18 min. T. K. vairuojamas automobilis „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į UAB „S. ž.“ teritoriją (6 t., b. l. 153).
Iš 2011-09-17 slapto sekimo protokolo (sekimą leista atlikti 2011-09-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi) matyti, kad 2011-09-17 6 val. 20 min. T. K. vairuojamas automobilis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į UAB „S. ž.“ teritoriją (1 t., b. l. 48-49, 50).
Iš 2013-04-05 specialisto išvados Nr. 5-3/32 dėl UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo 5 priedo matyti, kad UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas mėsos žaliavos įsigijimas iš PPUH „S.“ 2011-08-26 – 1348,6 kg, 2011-09-16 – 1316,2 kg (19 t., b. l. 102).
Iš 2011-10-15 slapto sekimo protokolo (sekimą leista atlikti 2011-10-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi) matyti, kad 2011-10-15 08 val. 58 min. T. K. vairuojamas automobilis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo pro atvirus vartus į UAB „S. ž.“ teritoriją, sustojo kieme prie mėsos perdirbimo cecho, vairuotojas T. K. išlipo iš mašinos ir nuėjo prie mašinos galo, atidarė šaldytuvo duris mėsos krovinio iškrovimui. 08 val. 59 min. sekimas nutraukiamas, pradedama sulaikymo operacija (1 t., b. l. 159, 160).
Iš 2011-10-15 kratos protokolo ir 2012-06-15 apžiūros protokolo matyti, kad T. K. naudojamame automobilyje „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame UAB „R.“, stovėjusiame (duomenys neskelbtini), UAB „S. ž.“ kieme, rasti ir paimti dokumentai: 1) P. P.-U.-H. „S.“ 2011-10-14 prekybos dokumentas Nr. 175/2011 2011-10-14 – 1 lapas; 2) P. P.-U.-H. „S.“ 2011-10-14 specifikacija – 1 lapas; 3) P. P.-U.-H. „S.“ 2011-10-14 CMR važtaraštis Nr. 231319 originalas ir dvi kopijos – 3 lapai; 4) P. P.-U.-H. „S.“ 2011-10-14 faktūra VAT Nr. 174/10/2011, svoris 1192,3 kg – 1 lapas; 5) P. P.-U.-H. „S.“ 2011-10-14 prekybos dokumentas Nr. 175, svoris 1192,3 kg – 1 lapas; 6) P. P.-U.-H. „S.“ specifikacija, data 2011-10-14, svoris 1192,3 kg – 1 lapas; 7) P. P.-U.-H. „S.“ 2011-10-14 CMR važtaraštis Nr. 231320 kopijos, svoris 1192,3 kg – 3 lapai; 8) P. P.-U.-H. „S.“ 2011-10-14 važtaraštis, kuriame nurodytas svoris 1192,3 kg; 9) P. P.-U.-H. „S.“ 2011-10-14 faktūra VAT Nr. 174/10/2011, kurioje nurodytas svoris 1174,6 kg – 1 lapas; 10) P. P.-U.-H. „S.“ 2011-10-14 važtaraščio kopija su nurodyta kaina 22850,70 zlotų – 1 lapas; 11) „U. Z. R. R.“ 2011-09-08 važtaraštis, kuriame nurodyta bendra kaina 34233,80 zlotų – 1 lapas; 12) „Z. M. Z.“ 2011-10-13 važtaraštis Nr. 308 – 1 lapas; 13) mokėjimo dokumentai Nr. 1101BG00900949209, Nr. 1119BG01400138706, Nr. 1126BG01400150965, Nr. 1207BG00700388940, Nr. 1185BG00790494859, Nr. 1097BG01300273794, Nr. 1111BG01300119604, Nr. 0337BG00600204310, Nr. 1172BG01000330602, Nr. 0323BG00300562199, Nr. 1090BG01300341115, Nr. 1132BG00300580428, Nr. 1140BG00500160804, Nr. 1154BG01100678499 – 14 lapų dėl piniginių lėšų sumokėjimo į sąskaitas banke, kurių gavėjais buvo: D. M. K., ul. (duomenys neskelbtini), 2010-12-03 36800 zlotų, 2011-05-20 16200 zlotų, 2011-06-03 15600 zlotų, 2011-06-21 11000 zlotų, 2011-07-04 16000 zlotų, 2011-07-26 12000 zlotų; R. W. R., ul. (duomenys neskelbtini), 2010-11-19 24900 zlotų, 2011-03-31 25000 zlotų, 2011-04-07 32000 zlotų, 2011-04-11 9000 zlotų, 2011-04-21 34000 zlotų, 2011-04-29 22000 zlotų, 2011-05-06 18000 zlotų, 2011-09-08 45133,80 zlotų; G. A. R., pl. (duomenys neskelbtini), 2011-05-12 15000 zlotų.
Apžiūrėti P. P.-U.-H. „S.“ S. S. 16-400 Suwalki, ul. (duomenys neskelbtini), NIP PL 844-000-32-31 dokumentai: 2011-10-14 faktūra VAT Nr. 174/10/2011 1192,3 kg už 7153,80 zlotų, 2011-10-14 apmokėjimo dokumentas 7153,80 zlotų, specifikacija 1192,3 kg, 2011-10-14 CMR 1192,3 kg; 2011-10-14 faktūra VAT Nr. 174/10/2011 1174,6 kg už 8809,50 zlotų, 2011-10-14 apmokėjimo dokumentas už 3219 kg 31809,85 zlotų sumai (sumokėta 23000 zlotų, nurodyta T. skola 8809,85 zlotų), specifikacija 3180 kg, 2011-10-14 CMR 3180 kg. Iš to matyti, kad mėsos pardavimo dokumentai (faktūros) išrašytos vienu numeriu ir viena data bendram 2366,90 kg (1192,3+1174,6) mėsos svoriui, o krovinio gabenimo dokumentai (CMR) išrašyti bendram 4372,3 kg (1192,3+3180) krovinio svoriui.
Atlikus 2011-10-15 automobilyje „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios skerdienos apžiūrą, faktiškai buvo rasta atšaldytų kiaulių pusių 2962,65 kg, atšaldytų subproduktų 42,6 kg, užšaldytų subproduktų 169,3 kg, užšaldytų mėsos gabalėlių 1301,05 kg, iš viso 4475,6 kg (1 t., b. l. 147-148, 155-157).
Iš 2011-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad automobilyje „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame UAB „R.“, stovėjusiame UAB „S. ž.“ kieme, (duomenys neskelbtini), rasta: 1) 70 vnt. atšaldytų kiaulių pusių – 2962,65 kg; 2) atvėsintų (atšaldytų) subproduktų (liežuviai, gerklės, plaučiai, kepenys, širdys) – 42,6 kg (svoris be taros); 3) užšaldytų subproduktų (liežuviai) polietileninėse pakuotėse, iš viso 10 pakuočių, 169,3 kg; 4) užšaldytų mėsos gabalėlių (išpjovos) polietileninėse pakuotėse, iš viso 66 pakuotės, 1301,05 kg. Iš viso 4475,6 kg (1 t., b. l. 149-153).
Iš 2011-10-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pagėgių pasienio veterinarijos posto (poskyrio) buvo paimtas vedamas „Gaunamos išankstinės informacijos apie vežamą iš ES šalių į Lietuvos Respubliką mėsą, mėsos produktus, registracijos ir veterinarinio tikrinimo žurnalas Nr. 1“ (kopija), iš kurio matyti, kad minėtame žurnale užfiksuotas priešpaskutinis UAB „R.“ pranešimas apie 1,2 t kiaulienos įvežimą 2011-10-07, apie paskutinį 3,8 t kiaulienos įvežimą pranešta 2011-10-19 (2 t., b. l. 105-114).
Iš Pagėgių pasienio veterinarijos posto (skyriaus) 2011-10-15 akto Nr. 427 ir 2011-10-15 sprendimo dėl produkto (-ų) teikimo į rinką sustabdymo Nr. K13-1 matyti, kad išnagrinėjus 2011-10-15 akto Nr. 427 medžiagą nustatyta, kad kiaulienos skerdiena 70 vnt. 2962,65 kg, subproduktai 42,6 kg, užšaldyti subproduktai 169,3 kg, užšaldyti mėsos gabalėliai 1031,05 kg neatitinka (EB) 178/20032 4 sk. 18 str. p. 1 reikalavimų, ir nuspręsta sustabdyti minėto (-ų) produkto (-ų) patekimą į rinką (2 t., b. l. 119, 120-123).
Iš 2011-10-19 Pagėgių geležinkelio pasienio veterinarijos posto (skyriaus) sprendimo dėl produkto (-ų) teikimo į rinką uždraudimo Nr. K13-2 matyti, kad 70 vnt. atšaldytų kiaulės pusių 2962,65 kg, 2 vnt. atšaldytų subproduktų 42,6 kg, 10 vnt. užšaldytų subproduktų 169,3 kg, užšaldytų mėsos gabalėlių 1031,05 kg, bendras svoris 4475,6 kg, neatitinka reikalavimų ir nuspręsta uždrausti minėto (-ų) produkto (-ų) patekimą į rinką (2 t., b. l. 115).
Iš 2012-02-27 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus Pagėgių pasienio veterinarijos posto (poskyrio) pranešimo Nr. 20S-(20.25)-5 matyti, kad UAB „R.“ 2011-10-19 uždraustą tiekti į rinką skerdieną – 4475,6 kg tą pačią dieną grąžino į įmonę PPUH „S.“ (2 t., b.l. 125-126).
Iš 2011-01-15 Klaipėdos teritorinės muitinės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-01-15 patruliuojant Pagėgių mieste buvo sustabdytas krovininis automobilis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas T. K., krovinys atitiko pateiktus dokumentus. 2011-01-14 „U. Z. R. R.“ faktūroje 02/01/2011 nurodytas krovinio kiekis 3200 kg (2 t., b. l. 140-143).
Iš 2013-04-05 specialisto išvados Nr. 5-3/32 dėl UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo 5 priedo matyti, kad 2010-11-01 – 2011-10-15 laikotarpiu UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti mėsos žaliavos pirkimai vieno pirkimo metu nuo 1211,6 kg iki 1896,2 kg, išskyrus pirkimus, kai buvo atlikti patikrinimai, t. y. 2011-01-14 – 3200 kg, 2011-10-15 – 4475,6 kg (19 t., b. l. 100-102).
Iš 2012-04-17 Muitinės departamento prie LR VRM raštu Nr. (17.2/8)3B-4117 pateiktų UAB „R.“ CMR važtaraščių kopijų matyti, kad UAB „R.“ 2011-06-27 vežė 1411 kg krovinį iš PPUH „S.“, kuris nėra apskaitytas UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje (2 t., b. l. 150, 151; 19 t., b. l. 100-102).
Iš 2012-03-28 AB „Swedbank“ raštu Nr. S/3880 pateiktų T. K., R. M. sąskaitų išrašų bei 2013-04-05 specialisto išvados Nr. 5-3/32 dėl UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo 20 priedo matyti, kad iš R. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į T. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 69659 Lt (6 t., b. l. 7-18, 40-44; 20 t., b. l. 59-60).
Iš 2012-05-30, 2012-05-31, 2012-06-01, 2012-06-04, 2012-06-05, 2012-09-26, 2012-09-28 protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir tarnybinių pranešimų dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės ikiteisminio tyrimo byloje 2012-11-26 Nr. 04/12-1-17-9739 ir 2013-02-13 Nr. 04/12-1-17-1334 matyti, kad operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, kurios metu gauta informacija apie UAB „R.“ vežamus mėsos žaliavos iš Lenkijos į UAB „S. ž.“ kiekius, apie piniginių lėšų perdavimus (6 t., b. l. 138-140, 141-143, 154-193; 7 t., b. l. 1-86, 87-91, 92-96, 97-99, 104-189).
Iš UAB „R.“ Metinių pelno mokesčio deklaracijų, PVM deklaracijų matyti, kad UAB „R.“ 2010 metų Metinės pelno mokesčio deklaracijos 18-ame laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ deklaravo 770332 Lt pardavimo pajamų, 48-ame laukelyje ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas: pelnas“ deklaravo 67451 Lt pelno, 69-ame laukelyje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 7937 Lt mokėtino pelno mokesčio, deklaraciją pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-03-30 (4 t., b. l. 73-76; 5 t., b. l. 40). 2011 metų Metinės pelno mokesčio deklaracijos 18-ame laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ deklaravo 3261703 Lt pardavimo pajamų, 48-ame laukelyje ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas: pelnas“ deklaravo 33311 Lt pelno, 69-ame laukelyje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ deklaravo 4997 Lt mokėtino pelno mokesčio, deklaraciją pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2012-06-05 (5 t., b. l. 15-18). 2010 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 52500 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 1241 Lt mokėtino PVM, deklaraciją pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-03-24 (4 t., b. l. 88). 2011 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 44170 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 2922 Lt mokėtino PVM, deklaraciją pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-03-24 (4 t., b. l. 89). 2011 metų vasario mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 50889 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 3068 Lt mokėtino PVM, deklaraciją pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-07-01 (4 t., b. l. 90). 2011 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 49529 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 3858 Lt mokėtino PVM, deklaraciją pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-08-23 (4 t., b. l. 94).
2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB „S. ž.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodoma, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 UAB „S. ž.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. UAB „S. ž.“ (direktorė A. M.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais, - UAB „S. ž.“ (direktorė A. M.) į apskaitą neįtraukė mėsos gaminių pardavimo 2011-04-01 pirkėjui M. M. už 1417,21 Lt, 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, - UAB „S. ž.“ (direktorė A. M.) į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais: 1) 14 atvejų iš viso 115754 kg mėsos įsigijimo sandorių iš UAB ,,R.“ už nenustatytą kainą; 2) piniginių lėšų mokėjimo 8 atvejais 135000 Lt; 3) 96008,34 Lt (83777,73 + 12230,61) grynųjų pinigų gavimo, tuo sumažindama dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje; 4) mėsos produkcijos pardavimo iš viso už 355423,74 Lt iš jų: UAB ,,B.“ už 268342,32 Lt (2010 m. už 43436,23 Lt ir 2011 m. už 224906,09 Lt), mėsos produkcijos pardavimo pirkėjams, kuriems produkcija buvo pristatoma bendrovės transportu (išskyrus UAB ,,B.), iš viso už 76973,37 Lt (2010 m. už 20715,41 Lt, 2011 m. už 56257,96 Lt), mėsos produkcijos pardavimo UAB ,,P.“ prekyvietėje už 10108,05 Lt; 5) 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt. Pagal UAB ,,S. ž.“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl UAB ,,S. ž.“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004-04-13 mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostata, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Specialisto išvadoje konstatuojama, kad UAB ,,S. ž.“ (direktorė A. M.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 Tauragės AVMI pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2010 ir 2011 metus deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, pelną ir turtą. UAB ,,S. ž.“ (direktorė A. M.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, tai yra: 1) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2010 m. 18-ame laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis – 64152 Lt (43436,23 + 20715,41) sumažino pardavimo pajamas (deklaravo 933337 Lt, turėjo būti 997489 Lt), 2) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2010 m. 49-ame laukelyje ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas: nuostoliai“ nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis – nurodė 9954 Lt nuostolį, t. y. 54198 Lt (64152 – 9954) sumažino pelną (deklaravo 9954 Lt nuostolį, turėjo būti 54198 Lt pelnas), 3) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2010 m. 69-ame laukelyje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nedeklaravo pelno mokesčio – turėjo būti 8129,7 Lt (54198 x 15 proc.), 4) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 m. 18-ame laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis – 293166 Lt (224906,09 + 56257,96 + 1417,21 + 10108,05 + 477) sumažino pardavimo pajamas (deklaravo 1504786 Lt, turėjo būti 1797955 Lt), 5) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 m. 48-ame laukelyje ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas: pelnas“ nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis – nurodė 26017 Lt pelną, t. y. 293166 Lt sumažino pelną (deklaravo 26017 Lt, turėjo būti 319183 Lt), 6) Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 m. 50-ame laukelyje ,,Iš veiklos pelno atskaityta veiklos nuostolių suma“ deklaravo 26017 Lt, 69-ame laukelyje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nedeklaravo pelno mokesčio – turėjo būti 43975 Lt (319183– 26017) x 15 proc.). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ (direktorė A. M.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, 14 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, bei 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą. Nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ (direktorė A. M.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 12 atvejų PVM deklaracijose (pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neparodė šiose deklaracijose iš viso 356840,83 Lt PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 74937 Lt 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje) bei 74937 Lt mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02039-11 medžiagą ir pateiktus UAB ,,S. ž.“ tiriamojo laikotarpio nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ (direktorė A. M.) nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 127042 Lt, iš jų: 74937 Lt PVM, 8130 Lt pelno mokesčio už 2010 m., 43975 Lt pelno mokesčio už 2011 m. (17 t., b. l. 71-102).
Iš 2012-05-30, 2012-05-31, 2012-06-01, 2012-06-04, 2012-06-05, 2012-09-26, 2012-09-28 protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir 2012-11-26 Nr. 04/12-1-17-9739 ir 2013-02-13 Nr. 04/12-1-17-1334 tarnybinių pranešimų dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės ikiteisminio tyrimo byloje matyti, kad operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, kurios metu gauta informacija apie UAB „R.“ vežamus mėsos žaliavos iš Lenkijos į UAB „S. ž.“ kiekius, apie piniginių lėšų perdavimus (6 t., b. l. 138-140, 141-143, 154-193, 196-197; 7 t., b. l. 1-86, 87-88, 89-91, 92-93, 98-191, 192).
2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB „S. ž.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad UAB ,,S. ž.“ (direktorė A. M.) registre „Pirktų – sunaudotų žaliavų ataskaita“ stulpelyje ,,Pirkta …“ užregistravo produkcijos gamybai naudojamų žaliavų įsigytus kiekius (kg) ir vertę (Lt) (11 – 11-10 priedai). Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktas UAB ,,S. ž.“ pirktų – sunaudotų žaliavų ataskaitas nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ (direktorė A. M.) užregistravo mėsos produktų įsigijimą (išskyrus žarnas) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-09-30 (spalio 15 d. ataskaita nesudaroma) už 797660,15 Lt, o PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė mėsos produktų įsigijimą (išskyrus žarnas) už 795119,65 Lt. Pirktų – sunaudotų žaliavų ataskaitose užregistravo mėsos įsigijimą iš viso už 2540,05 Lt daugiau negu pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis (17 t., b. l. 76-77, 156-186, 130-143).
Iš UAB „S. ž.“ apskaitos registrų matyti, kad UAB „S. ž.“ 2011 m. sausio mėn. apskaitos registre ,,Žaliavų, prieskonių, priedų ir kitų medžiagų sunaudojimas gamybai – naudojantis pagal turimas receptūras“ nurodyta, kad pagaminta „k/r Talino dešros 193,7 kg, k/r jautienos dešros 187,8 kg, k/r pajūrio dešros 708,6 kg, š/r naminės dešros 735 kg, š/r ūkininko dešros 628 kg“ (18 t., b. l. 5). UAB „S. ž.“ apskaitos registre ,,Parduota produkcijos per 2011 m. sausio mėn.“ nurodyta, kad parduota „k/r Talino dešros 198,7 kg, k/r jautienos dešros 190,8 kg, k/r pajūrio dešros 718,6 kg, š/r naminės dešros 770 kg, š/r ūkininko dešros 633 kg“ (18 t., b. l. 27).
Iš 2012-05-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), buvo paimti UAB „P.“ prekyvietės žemės ūkio ir maisto produktų apskaitos žurnalai, iš kurių matyti, kad šioje prekyvietėje prekiavo A. M., M. M., kad užregistruota gauta ir parduota produkcija, kuria buvo prekiaujama prekyvietėje (3 t., b. l. 17-32).
Iš UAB „S. ž.“ gautų – parduotų prekių ataskaitų matyti, kad UAB „S. ž.“ apskaitos registruose apskaityti mėsos gaminiai, kurie buvo pristatyti prekybai į prekyvietę UAB „P.“ (duomenys neskelbtini), bei apskaityta pinigų suma, gauta už parduotus mėsos gaminius (17 t., b. l. 148-153).
2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB „S. ž.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad apskaitos registre ,,UAB ,,P.“ prekyvietėje žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos, ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnale Nr. 15“ neužregistravo 20 atvejų mėsos produkcijos, kuria prekiavo bendrovės darbuotoja Z. U., atvežimo į prekyvietę ir pardavimo ir 1 atvejo prekių, skirtų pardavimui, atvežimo ir pardavimo, kai prekiavo darbuotojas M. M., bei 3 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė produkcijos pardavimo už 12230,61 Lt (5274,76 + 1843,19 + 5112,66) ir piniginių lėšų gavimo, nors pardavimą užregistravo apskaitos registre ,,UAB ,,P.“ prekyvietėje žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos, ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnalas Nr. 15“ (17 t., b. l. 88-90; 18 t., b. l. 146-147).
Iš 2011-04-01 PVM sąskaitos-faktūros serija SZ Nr. 20110988 matyti, kad UAB „S. ž.“ išrašė pirkėjo M. M. vardu 2011-04-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija SZ Nr. 20110988 1714,83 litų sumai, kurioje yra uždėtas spaudas „V. T. veterinarijos gydytoja“, yra 2011-04-02 data ir parašas (18 t., b. l. 72-73).
Iš 2011-01-24 Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-20 matyti, kad 2010-11-13 buvo atliktas Plungės VMVT turgavietėje UAB „P.“, (duomenys neskelbtini), M. M., prekybos vietos Nr. V30, V31, V32, verslo liudijimas Nr. OL109564-1, patikrinimas. Palyginus patikrinimo metu pateiktuose dokumentuose (PVM sąskaitoje-faktūroje 2010-03-19 serija ANI Nr. 10188 502,44 kg rūkytų mėsos gaminių ir PVM sąskaitoje-faktūroje 2010-11-12 serija ANI Nr. 12086 543,40 kg rūkytų mėsos gaminių) nurodytus rūkytos mėsos gaminių kiekius su kitais prekių įsigijimo dokumentais (produktų kiekiai nesiekia 100 kg), nustatyta, kad M. M. įsigytos prekybai produkcijos kiekis yra žymiai didesnis nei kitomis dienomis (5 t., b. l. 44).
Iš UAB „B.“ 2012-10-10 raštu Nr. A-140 ir 2013-02-14 raštu Nr. 01 pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „B.“ pirko iš UAB „S. ž.“ mėsos gaminius (3 t., b. l. 53-62, 64-107).
Iš 2011-10-15 kratos protokolo matyti, kad M. M. gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas sąsiuvinis juodai melsvu viršeliu su užrašu „Blue registered spiral book student note book“ su rankraštiniais įrašais iš 88 lapų (1 t., b. l. 110-111).
2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB „S. ž.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos NVTS vyr. tyrėja I. S. pagal 2011-10-15 kratos, atliktos pas UAB ,,S. ž.“ vairuotoją- ekspeditorių M. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), protokolą pateikė sąsiuvinį juodai melsvu viršeliu su užrašu ,,Blue registered spiral book student note book“, kuriame užregistruoti laikotarpio nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio kiekvieno mėnesio duomenys lentelėse ,,Išvežta“, ,,Parvežta“ ir ,,UAB ,,B.“. Lentelės, pavadintos „UAB ,,B.“, sudarytos iš stulpelių: ,,Data“, ,,Už kiek Lt išvežta“, ,,Data“ ir ,,Kiek Lt parvežta“ (22 – 22-9 priedai). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus UAB ,,S. ž.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02039-11 medžiagą ir 2011-10-15 kratos protokolais pateiktus dokumentus nustatyta, kad laisvos formos apskaitos registre ,,UAB ,,B.“ (sąsiuvinyje juodai melsvu viršeliu su užrašu ,,Blue registered spiral book student note book“) vairuotojas-ekspeditorius M. M. užregistravo mėsos gaminių išvežimą (pardavimą) UAB ,,B.“ už 381786,53 Lt (22 – 22-9, 23, 24 priedai). Pažymėtina, kad 5 atvejais UAB ,,S. Ž.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais UAB ,,S. ž.“ pagrindė produkcijos pardavimą UAB ,,B.“, palyginus atitiko laisvos formos apskaitos registre ,,UAB ,,B.“ užregistruotus duomenis, tai yra 2011-03-07 PVM sąskaita faktūra Nr. SZ20110805 už 3107,00 Lt, 2011-10-02 PVM sąskaita faktūra Nr. SZ20113391 už 4318,5 Lt, 2011-10-05 PVM sąskaita faktūra Nr. SZ20113457 už 4151,99 Lt, 2010-09 PVM sąskaita faktūra Nr. SZ20113469 už 3961,00 Lt ir 2011-10-12 PVM sąskaita faktūra Nr. SZ20113508 už 3904,49 Lt (23 priedas). Taip pat sąsiuvinyje juodai melsvu viršeliu su užrašu ,,Blue registered spiral book student note book“ užregistruoti laikotarpio nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio kiekvieno mėnesio duomenys lentelėse, pavadintose ,,Išvežta (mėnuo) be PVM“, lenteles sudaro stulpeliai ,,Data“, ,,Kur išvežta produkcija“ ir ,,Už kiek Lt išvežta“, bei lentelėse, pavadintose ,,Parvežta su PVM“, lentelių stulpeliai ,,Data“, ,,Iš kur parvežta“ ir ,,Kiek Lt parvežta“ (30 – 30-23 priedai). Lentelių stulpeliuose ,,Kur išvežta produkcija“ ir ,,Iš kur parvežta“ nurodė Tauragė, Šiauliai, Klaipėda, Plungė, atskirais atvejais nurodyta – „Plungės papartis“ arba tik „Papartis“ (30 – 30-23 priedai). Kratos metu paimto sąsiuvinio priešpaskutiniame lape surašytas klientų sąrašas pavadinimu ,,Klientai“, kuriame išvardinti klientai pagal vietoves: ,,Tauragė“, ,,Šiauliai“ ir ,,Klaipėda, Rietavas, Plungė“ (31 priedas). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, įvertinus tai, kad 10 atvejų iš 46 (tai atvejai, kai sąsiuvinyje užregistravo vieną pirkėją ,,Papartis“ arba ,,Plungė“) duomenys apie ūkines operacijas su UAB ,,P. p.“, užregistruoti laisvos formos apskaitos registre ,,Išvežta be PVM“, atitinka UAB ,,S. ž.“ apskaitoje užregistruotų PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių sandorius su UAB ,,P. p.“, duomenis, įvertinus laisvos formos apskaitos registre ,,Išvežta (mėnuo) be PVM“ užregistruotus duomenis bei palyginus apskaitos registruose duomenis apie įformintas ūkines operacijas, nustatyta, kad pagal 2011-10-15 kratos protokolą pateiktame laisvos formos apskaitos registre ,,Išvežta be PVM“ UAB ,,S. ž.“ (direktorė A. M.) užregistravo produkcijos išvežimą bendrovės transportu pirkėjams į įvairius prekybos taškus Lietuvoje (30 – 30-23, 32, 33 priedai). Įvertinus laisvos formos apskaitos registro duomenis bei palyginus apskaitos registruose duomenis apie įformintas ūkines operacijas, nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ apskaitos dokumentais nepagrindė 11 atvejų mėsos produkcijos pardavimo UAB ,,B.“ už 268342,32 Lt (381786,53 – 113444,21), iš jų 2010 m. už 43436,23 Lt ir 2011 m. už 224906,09 Lt ir piniginių lėšų gavimo. Įvertinus laisvos formos apskaitos registre ,,Išvežta (mėnuo) be PVM“ užregistruotus duomenis bei palyginus duomenis apskaitos registruose apie įformintas ūkines operacijas, nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ direktorė A. M. laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų gavimo ir mėsos produkcijos pardavimo pirkėjams, kuriems produkcija buvo pristatoma bendrovės transportu (išskyrus UAB ,,B.“), iš viso už 76973,37 Lt (17 t., b. l. 83-88).
Iš UAB „S. ž.“ Metinių pelno mokesčio deklaracijų, PVM deklaracijų matyti, kad UAB „S. ž.“ deklaravo: 2010 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, 18-ame laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ deklaravo 933338 Lt pardavimo pajamų, 49-ame laukelyje ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas: nuostoliai“ deklaravo 9954 Lt nuostolio, 69-ame laukelyje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ mokėtino pelno mokesčio nedeklaravo, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-03-08 (4 t., b. l. 191-194); 2011 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, 18-ame laukelyje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ deklaravo 1504786 Lt pardavimo pajamų, 48-ame laukelyje ,,Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas: pelnas“ deklaravo 26017 Lt pelno, 69-ame laukelyje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ mokėtino pelno mokesčio nedeklaravo, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2012-05-22 (5 t., b. l. 11-14); 2010 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 84384 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 2261 Lt mokėtino PVM, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-03-04 (4 t., b. l. 189); 2010 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 82313 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 6079 Lt mokėtino PVM, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-03-04 (4 t., b. l. 190); 2011 metų sausio mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 82363 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 2359 Lt mokėtino PVM, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-06-20 (4 t., b. l. 195); 2011 metų vasario mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 77763 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 5104 Lt mokėtino PVM, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-06-20 (4 t., b. l. 196); 2011 metų kovo mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 95838 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 9813 Lt mokėtino PVM, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-05-24 (4 t., b. l. 197); 2011 metų balandžio mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 83790 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 1843 Lt mokėtino PVM, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-06-20 (4 t., b. l. 198); 2011 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 104446 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 829 Lt mokėtino PVM, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-06-20 (4 t., b. l. 199); 2011 metų birželio mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 112138 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo gražintino iš biudžeto 37 Lt PVM, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-07-22 (5 t., b. l. 1); 2011 metų liepos mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 116084 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 1776 Lt mokėtino PVM, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-08-23 (5 t., b. l. 2); 2011 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 152164 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 1648 Lt mokėtino PVM, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-09-20 (5 t., b. l. 3); 2011 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 141934 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 16930 Lt mokėtino PVM, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2011-10-21 (5 t., b. l. 4); 2011 metų spalio mėnesio PVM deklaracijoje, 11-ame laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 216029 Lt, 36-ame laukelyje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 23655 Lt mokėtino PVM, kurią pateikė Tauragės AVMI elektroniniu būdu 2012-03-12 (5 t., b. l. 8).
Iš 2011-10-15 kratos protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), A. M. gyvenamosiose patalpose, gyvenamojo namo rūsyje, metaliniame užrakinamame seife rasti ir paimti pinigai: 232300 Lt ir 38110 Eur. Gyvenamojo namo virtuvės spintelėje, juodoje rankinėje rasti ir paimti 18380,00 Lt ir 800 Eur (1 t., b. l. 93-96).
Iš 2011-10-17 kratos protokolo ir 2011-10-17 individualaus seifo atidarymo akto Nr. 3 matyti, kad AB „Swedbank“ Smiltelės KAC, adresu (duomenys neskelbtini), individualių seifų patalpose, seife Nr. 44, pagal individualaus seifo nuomos sutartį priklausančiame A. M., rasta ir paimta 62000,00 Eur (1 t., b. l. 106-108).
Dėl kaltinimo R. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį
Teismas, išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis UAB „R.“ direktorius R. M., veikdamas per UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,T. i.“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 1411 kg kiaulienos skerdienos įsigijimo iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH ,,S.“ pagal 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 218986 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą, taip pat nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą mėsos įsigijimo iš firmos „U. Z. R. R.“ iš viso už 73 024,91 Lt (21 149,48 eurų). Tokią išvadą pagrindžia 2013-04-05 specialisto išvada Nr. 5-3/32 dėl UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kiti anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai. Jais nustatyta, kad UAB „R.“ TIR procedūros vykdytojo leidimo išdavimo ir panaikinimo komitetui pateikė 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. 218986 kopiją, pagrindžiančią UAB „R.“ kiaulienos 1411 kg transportavimą, kurioje nurodė siuntėją Lenkijos Respublikos įmonę PPUH ,,S.“, gavėjas ir vežėjas nurodyta UAB „R.“, automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „R.“ apskaitos dokumentais nepagrindė kiaulienos skerdienos 1411 kg įsigijimo iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH ,,S.“, kurios transportavimą pagrindžiantį tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. 218986 pateikė Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (19 t., b. l. 63, 73). Iš 2011-10-15 kratos UAB „R.“ darbuotojo T. K. naudojamame automobilyje „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame UAB „R.“, metu paimtų dokumentų, vykdant teisinės pagalbos prašymus surinktų dokumentų, pateiktų UAB „R.“ mėsos įsigijimo iš firmos „U. Z. R. R.“ dokumentų ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „R.“ pagrindė apskaitos dokumentais prekių įsigijimą iš firmos „U. Z. R. R.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 už 186 621 Lt. UAB „R.“ darbuotojas T. K. savo ir kitų asmenų vardu pagrindė 63 706,83 Lt apmokėjimo daugiau (už mėsos įsigijimą, kaip nurodė su firma „U. Z. R. R.“ susiję asmenys) negu UAB „R.“ direktorius R. M. pagrindė apskaitos dokumentais mėsos įsigijimo iš firmos „U. Z. R. R.“. Tokiu būdu nustatyta, kad UAB „R.“ (direktorius R. M.) apskaitos dokumentais nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą mėsos įsigijimo sandorių iš firmos „U. Z. R. R.“ už 63 706,83 Lt. Iš 2011-10-15 kratos protokolu pateiktų mėsos žaliavos gavimo iš sandėlio dokumentų (2011-09-08 dokumentas, kuriuo UAB „R.“ pagrindė kiaulienos žaliavos už 11358,80 zlotų gavimą iš firmos U. Z. R. R.“ sandėlio) ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „R.“ (direktorius R. M.) apskaitos dokumentais nepagrindė mėsos žaliavos įsigijimo iš viso už 9318,08 Lt iš firmos „U. Z. R. R.“ sandėlio (19 t., b. l. 69, 70, 73). Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „R.“ (direktorius R. M.) nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. neįtraukė į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrindė mėsos įsigijimo sandorių iš firmos „U. Z. R. R.“ iš viso už 73 024,91 Lt (63 706,83 + 9318,08), taip pat kiaulienos skerdienos 1411 kg įsigijimo iš Lenkijos Respublikos įmonės PPUH ,,S.“ (19 t., b. l. 73, 75). Teismas taip pat pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis R. M., veikdamas per UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,T. i.“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15, nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų – piniginių lėšų sumokėjimo tiekėjams už įsigytą mėsos žaliavą, iš viso 282 477,81 Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „R.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 pagrindė iš viso 61 855 kg kiaulienos skerdienos įsigijimą (įvertinus 4475,6 kg skerdienos grąžinimą tiekėjui už 19 952,22 Lt) už 282 477,81 Lt, direktorius R. M. laikotarpio nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 avanso apyskaitose užregistravo atsiskaitymą su tiekėjais „U. Z. R. R.“ ir PPUH ,,S.“ pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras iš viso 282 477,81 Lt. Tačiau UAB „R.“ direktorius R. M. apskaitos dokumentais nepagrindė pinigų sumokėjimo mėsos tiekėjams „U. Z. R. R.“ ir PPUH ,,S.“ iš viso 282 477,81 Lt (tiekėjo pinigų gavimą patvirtinančiais dokumentais) (19 t., b. l. 61, 62). Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „R.“ (direktorius R. M.) nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 282 477,81 Lt piniginių lėšų sumokėjimo ūkinių operacijų (19 t., b. l. 74). Dėl UAB „R.“ padarytų visų anksčiau aptartų Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (19 t., b. l. 75). Teismas neturi pagrindo nesiremti 2013-04-05 specialisto išvada Nr. 5-3/32 ir abejoti jos patikimumu, nes specialistei, atlikusiai tyrimą, buvo pateikti UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, visa ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, iš specialisto išvados matyti, kad specialistė išsamiai išanalizavo visus jai pateiktus dokumentus. Apklausta teisiamojo posėdžio metu specialistė J. A. davė paaiškinimus dėl specialisto išvados, pilnai ją patvirtino. Apklausta UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė D. M. nurodė, kad ji į apskaitą traukė dokumentus ir jų duomenis suvedinėjo tokius, kokius nurodė ir perdavė UAB „R.“ direktorius R. M., tą iš esmės patvirtino apklaustas ir pats R. M.. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Kad R. M. būtent apgaulingai, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, patvirtina anksčiau išdėstytų įrodymų (liudytojais apklaustų FNTT pareigūnų parodymų, juos gretinant su rašytiniais įrodymais) visumos analizė. Dėl tokio buhalterinės apskaitos tvarkymo kilo Baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė J. A., nurodydama, jog atliekant tyrimą, buvo nustatytų ir kitų pažeidimų, nesusijusių su A. Š. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia kaltinamojo R. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Tačiau teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visą įrodomąją bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog UAB „R.“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 12 atvejų iš viso 111 382 kg mėsos įsigijimo sandorių, 111 382 kg mėsos panaudojimo. Ši kaltinimo dalis grindžiama anksčiau minėta specialisto išvada, kurią pateikiant buvo remtasi FNTT tyrėjo A. Š. 2012-11-26 tarnybiniu pranešimu dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės ikiteisminio tyrimo byloje (19 t., b. l. 63-64). Šiame tarnybiniame pranešime (6 t., b. l. 138-140) nurodyta, kad operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nustatyta, kad UAB „R.“ tiriamuoju laikotarpiu 52 vežimais vykdė mėsos skerdienos pristatymą į UAB „S. ž.“, iš viso 177 609 kg už nenustatytą kainą. Specialistė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad UAB „R.“ apskaitos dokumentais pagrindė 66 227 kg mėsos įsigijimo sandorių, o vadovaudamasi minėtu tarnybiniu pranešimu, nustatė, kad UAB „R.“ 12 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 111 382 kg (177 609 – 66 227) mėsos skerdienos įsigijimo iš Lenkijos Respublikos ūkio subjektų už nenustatytą kainą. Teismo posėdžio metu apklaustas buvęs FNTT tyrėjas A. Š. parodė, kad iš telefoninių pokalbių, SMS analizės nustatė, kiek mėsos buvo atvežta į UAB „S. ž.“. Jau po išsikrovimo dažniausiai būdavo perduodama informacija SMS (vairuotojas T. K. parašydavo SMS R. M.), kiek mėsos buvo atvežta, iš to ir nustatė, kiek konkrečiai mėsos buvo atvežta. Jo manymu, tas kiekis mėsos, kur tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „ne mažiau kaip“ buvo atvežta, ir buvo atvežtas į UAB „S. ž.“. Mėsa buvo vežama ir viršijant automobilių krovumą, taip sprendė iš pokalbių, buvo keli atvejai, kad ir su dviem krovininiais automobiliais iškart vežė mėsą iš Lenkijos, antrą automobilį vairavo kažkoks T. K. draugas, kas jis toks, nežino. Iš minėto A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad prie kiekvieno vežimo nurodyti pokalbių ar SMS numeriai, kuriais buvo remtasi nustatant tuo vežimu į UAB „S. ž.“ atvežtą mėsos skerdienos kiekį. Tačiau išanalizavus nurodytus pokalbius ir SMS, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie patvirtina, jog tokie kiekiai mėsos, kokie nurodyti tarnybiniame panešime prie kiekvieno vežimo, tikrai ir buvo atvežti. Daugiau jokių kitų objektyvių duomenų byloje apie tai, kiek kiekvienu nurodytu vežimu UAB „R.“ atvežė skerdienos į UAB „S. ž.“, kiek tiriamuoju laikotarpiu UAB „R.“ iš viso atvežė mėsos skerdienos į UAB „S. ž.“, nėra. To patikimai nenustačius, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „R.“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 12 atvejų iš viso 111 382 kg mėsos įsigijimo sandorių, 111 382 kg mėsos panaudojimo. Prielaidomis ir spėlionėmis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima, todėl iš kaltinimo minėta aplinkybė šalintina.
Teismas taip pat sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog UAB „R.“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų – būtent 344 159 Lt (99 675,34 eurų) piniginių lėšų, skirtų apmokėjimui už mėsą, išmokėjimo darbuotojui T. K.. Ši kaltinimo dalis grindžiama anksčiau minėta specialisto išvada, kurią pateikiant buvo remtasi FNTT tyrėjo A. Š. 2013-02-13 tarnybiniu pranešimu dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės ikiteisminio tyrimo byloje (19 t., b. l. 65-66). Šiame tarnybiniame pranešime (6 t., b. l. 141-143) nurodyta, kad operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nustatyta, kad T. K. vyko į UAB „S. ž.“ pasiimti pinigų grynaisiais mėsos žaliavos pirkimui arba vyko susitikti su R. M. dėl grynųjų pinigų mėsos žaliavos pirkimui gavimo, ir nurodytos pinigų sumos, kurias neva gavo T. K.. Remdamasi šiuo tarnybiniu pranešimu bei pateiktais UAB „R.“ direktoriaus R. M. AB „Swedbank“ sąskaitų išrašais, specialistė savo išvadoje nustatė, kad T. K. iš R. M. gavo grynaisiais 274 500 Lt, skirtų apmokėjimui už mėsą, ir 69 659 Lt buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą banke, t. y. iš viso jis gavo 344 159 Lt, skirtų apmokėjimui už mėsą. Teismo posėdžio metu apklaustas buvęs FNTT tyrėjas A. Š. dėl 2013-02-13 tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių paaiškino, kad formuluotės „vyko pasiimti pinigų mėsos žaliavos pirkimui ne mažiau kaip“ reiškia, kad nėra kategoriškos išvados, kad tokią pinigų sumą ir gavo. Iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyti iš viso 38 atvejai, kai T. K. vyko pasiimti pinigų mėsos žaliavos pirkimui, prie kiekvieno atvejo nurodyti pokalbių numeriai. Tačiau nei tarnybiniame pranešime, nei jame nurodytuose pokalbiuose, kuriais grindžiamos tarnybinio pranešimo išvados, nėra konkrečiai nurodyta, kad būtent tas pinigų sumas, apie kurias kalbėta, T. K. realiai iš R. M. ir gavo. Tą, kaip anksčiau nurodyta, patvirtino ir teisme apklaustas buvęs FNTT tyrėjas A. Š.. Tačiau specialisto išvada (19 t, b. l. 67) iš pateiktų UAB „R.“ apskaitos dokumentų taip pat nustatyta, kad mėsos pirkimo ir apmokėjimo apskaitos dokumentai pasirašyti vairuotojo T. K. vardu. Apskaitos dokumentais UAB „R.“ pagrindė mėsos įsigijimą už 282 477,81 Lt, avanso apyskaitomis pagrindė pinigų apmokėjimo mėsos tiekėjams „U. Z. R. R.“ ir PPUH ,,S.“ laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 iš viso 282 477,81 Lt ūkines operacijas. Iš to seka, kad UAB „R.“ direktorius R. M. apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 282 477,81 Lt, skirtų apmokėjimui už mėsą, išmokėjimo darbuotojui T. K., taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kad R. M. būtų išmokėjęs T. K. apmokėjimui už mėsą didesnę – kaltinime nurodytą 344 159 Lt sumą, byloje nesurinkta tai patvirtinančių patikimų įrodymų.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad, kaip nurodoma kaltinime, UAB „R.“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 61 681,19 Lt (344 159 – 282 477,81) piniginių lėšų, išmokėtų vairuotojui T. K. apmokėjimui už mėsą, panaudojimo, todėl ši aplinkybė taip pat šalintina iš kaltinimo.
Teismas taip pat sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog UAB „R.“ direktorius R. M. laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 8 atvejais iš viso 135 000 Lt (39 098,70 eurų) grynųjų pinigų ir pajamų gavimo iš UAB ,,S. ž.“. Ši kaltinimo dalis grindžiama anksčiau minėta specialisto išvada, kurią pateikiant buvo remtasi FNTT tyrėjo A. Š. 2013-02-13 tarnybiniu pranešimu dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės ikiteisminio tyrimo byloje (19 t., b. l. 64-66). Šiame tarnybiniame pranešime (6 t., b. l. 141-143) nurodyta, kad operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nustatyta, kad T. K. vyko į UAB „S. ž.“ pasiimti pinigų grynaisiais mėsos žaliavos pirkimui, ir nurodytos pinigų sumos, kurias neva gavo T. K.. Remdamasi šiuo tarnybiniu pranešimu bei tyrimui pateiktais UAB „R.“ buhalterinės apskaitos dokumentais, palyginusi duomenis apie įformintas ūkines operacijas, specialistė nustatė, kad UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 8 atvejais iš viso 135 000 Lt grynųjų pinigų ir pajamų gavimo iš UAB ,,S. ž.“. Tačiau, kaip jau anksčiau minėta, teismo posėdžio metu apklaustas buvęs FNTT tyrėjas A. Š. dėl 2013-02-13 tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių paaiškino, kad formuluotės „vyko pasiimti pinigų mėsos žaliavos pirkimui ne mažiau kaip“ reiškia, kad nėra kategoriškos išvados, kad tokią pinigų sumą ir gavo. A. Š. taip pat paaiškino, kad jei minėtame tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad T. K. išmokėjo pinigus konkrečiai UAB „S. ž.“, tai taip ir nebuvo nustatyta, nebuvo nustatyta, kad O. M. perdavė pinigus T. K. būtent kaip UAB „S. ž.“ atstovė, o ne kaip fizinis asmuo. Vertinant minėto tarnybinio pranešimo formuluotes, jame nurodytus pokalbius, kuriais buvo remtasi darant išvadas tarnybiniame pranešime, atsižvelgiant į liudytojo A. Š. paaiškinimus teisme, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad T. K. ir gavo būtent 135 000 Lt grynųjų pinigų mėsos žaliavos pirkimui iš įmonės UAB „S. ž.“. Byloje daugiau nėra jokių tokią aplinkybę patikimai ir neabejotinai patvirtinančių duomenų. Todėl ir kaltinimo dalis, kad UAB „R.“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 8 atvejais iš viso 135 000 Lt (39 098,70 eurų) grynųjų pinigų ir pajamų gavimo iš UAB ,,S. ž.“, laikytina nepagrįsta ir yra šalintina.
R. M. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Šis kaltinimas pagrįstas 2013-04-05 specialisto išvada Nr. 5-3/32, kurioje specialistė konstatavo, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pateiktus UAB „R.“ tiriamojo laikotarpio nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „R.“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 40 166 Lt mokesčių. Tačiau, pažymėtina, kad tokie mokesčiai buvo apskaičiuoti, vertinant, kad į UAB „R.“ apskaitą nebuvo įtraukta 135 000 Lt (39 098,70 eurų) gautų pajamų iš UAB ,,S. ž.“. Pripažinus esant neįrodyta aplinkybę, jog UAB „R.“ gavo 135 000 Lt (39 098,70 eurų) grynųjų pinigų ir pajamų iš UAB ,,S. ž.“, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „R.“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 40 166 Lt mokesčių. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė patvirtino, kad jei nebūtų A. Š. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos, keistųsi UAB „R.“ apskaičiuoti nesumokėti mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, laikytina nenustatyta, jog R. M., siekdamas išvengti nurodytų mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Todėl dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį R. M. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
Dėl kaltinimo A. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį
Teismas, išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji UAB ,,S. ž.“ direktorė A. M., veikdama per UAB ,,S. ž.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,T. i.“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2010 m. lapkričio mėnesį, 2011 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais pagrindė grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos iš viso 83 777,73 Lt, kai kasoje nebuvo pakankamo dokumentinio grynųjų pinigų likučio, iš jų: 2010 m. lapkričio mėnesį nuo 9 d. iki 26 d. – 57 688,32 Lt, 2011 m. birželio mėnesį nuo 7 d iki 9 d. – 7 867,83 Lt, 2011 m. rugsėjo mėnesį nuo 6 d. iki 10 d. – 18 221,58 Lt, ir tokiu būdu nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 83 777,73 Lt (24 263,71 eurų) grynųjų pinigų gavimo, tuo sumažindama dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje. 2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,S. ž.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, jog ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus UAB „S. ž.“ apskaitos registrus „Kasa“ nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ 2010 m. lapkričio, 2011 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais užregistravo neigiamą grynųjų pinigų dokumentinį kasos likutį. Pagal pateiktus apskaitos registrus „Kasa“ nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) pagrindė grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos iš viso 83 777,73 Lt, kai kasoje nebuvo pakankamo dokumentinio grynųjų pinigų likučio, iš jų: 2010 m. lapkričio mėnesį nuo 9 d. iki 26 d. – 57 688,32 Lt, 2011 m. birželio mėnesį nuo 7 d iki 9 d. – 7 867,83 Lt, 2011 m. rugsėjo mėnesį nuo 6 d. iki 10 d. – 18 221,58 Lt. Pagal pateiktus UAB ,,S. ž.“ kasos dokumentus nustatyta, jog UAB „S. ž.“ laikotarpiu nuo 2010-11-09 iki 2011-09-10 apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nepagrindė 83 777,73 Lt grynųjų pinigų gavimo, tuo sumažindama dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje (17 t., b. l. 80-81).
Teismas, išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, taip pat pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji UAB ,,S. ž.“ direktorė A. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 12 230,61 Lt (3 542,23 eurų) grynųjų pinigų gavimo, nors mėsos produkcijos pardavimą užregistravo apskaitos registre ,,UAB ,,P.“ prekyvietės žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnale Nr. 15“, tuo sumažindama dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, jog UAB ,,S. ž.“ 3 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė produkcijos pardavimo už 12 230,61 Lt (su PVM) ir piniginių lėšų gavimo, nors pardavimą užregistravo apskaitos registre ,,UAB ,,P.“ prekyvietės žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) apskaitos žurnale Nr. 15“ (17 t., b. l. 89-90).
Teismas, išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, taip pat pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji UAB ,,S. ž.“ direktorė A. M. 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58 kg (9206,81 – 9148,81) daugiau negu pagamintos, tokiu būdu nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt (174,40 eurų). Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB ,,S. ž.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus UAB ,,S. ž.“ apskaitos registrus „Parduota produkcijos per mėn.“, nepasirašytus sudariusio asmens (tik 2011 m. gegužės mėnesio registrą pasirašė jį sudariusi direktorės pavaduotoja O. M.), kuriuose UAB ,,S. ž.“ registravo kiekvieno mėnesio produkcijos pardavimą ir ataskaitas „Žaliavų, prieskonių, priedų ir kitų medžiagų panaudojimas gamybai – naudojantis pagal turimas receptūras“, nustatyta, kad 2010 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais užregistravo visos pagamintos produkcijos pardavimą, duomenų apie pagamintos produkcijos likučius nepateikė, 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58 kg (9206,81 – 9148,81) daugiau negu pagamintos. Tyrimo metu, palyginus pateiktus UAB ,,S. ž.“ apskaitos registrų „Parduota produkcijos per mėn.“ ir „Žaliavų, prieskonių, priedų ir kitų medžiagų panaudojimas gamybai – naudojantis pagal turimas receptūras“ duomenis apie 2011 m. sausio mėnesį pagamintą ir parduotą produkcijos kiekį kilogramais, nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registre „Žaliavų, prieskonių, priedų ir kitų medžiagų panaudojimas gamybai – naudojantis pagal turimas receptūras“ 58 kg pagamintos mėsos produkcijos, kurios pardavimą pagrindė apskaitos dokumentais. UAB ,,S. ž.“ nepagrindė apskaitos dokumentais 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt (17 t., b. l. 79-80).
Teismas, išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, taip pat pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji UAB ,,S. ž.“ direktorė A. M. neįtraukė į apskaitą 174,5 kg mėsos gaminių pardavimo pirkėjui M. M. pagal 2011-04-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SZ20110988 už 1417,21 Lt (410,45 eurų). Iš 2011-10-15 kratos pas UAB ,,S. ž.“ direktorę A. M. metu paimtų dokumentų matyti, kad tarp jų buvo rasta 2011-04-01 PVM sąskaita faktūra Nr. SZ20110988, kuria UAB ,,S. ž.“ pagrindė 174,5 kg mėsos gaminių pardavimą pirkėjui M. M. už 1417,21 Lt (be PVM), sąskaitą išrašė ir pasirašė administratorė L. G., sąskaitą spaudu „V. T. veterinarijos gydytoja“ data 2011-04-02 ir parašu pažymėjo UAB ,,P.“ veterinarijos gydytoja V. T. (18 t., b. l. 72-73). UAB ,,S. ž.“ ūkinės finansinės veikos tyrimo atlikimui pateikė 2011-04-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SZ20110988 (tuo pačiu numeriu), kuria pagrindė 82 kg mėsos gaminių pardavimą UAB „B.“ (į. k. 300143058, reg. Vilniaus g. 49M, Joniškis) už 762,75 Lt (18 t., b. l. 74). Ūkinės finansinės veikos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ neįtraukė į apskaitą 174,5 kg mėsos gaminių pardavimo 2011-04-01 pirkėjui M. M. už 1417,21 Lt (be PVM) bei nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą piniginių lėšų gavimo. UAB ,,S. ž.“ buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „T. i.“ laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-10-31 apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 500 Pardavimo pajamos“ užregistravo 2011-04-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SZ20110988, kuria UAB ,,S. ž.“ pagrindė 82 kg mėsos gaminių pardavimą UAB „B.“ už 762,75 Lt, bet neužregistravo 2011-04-01 PVM sąskaitos faktūros Nr. SZ20110988, kuria UAB ,,S. ž.“ pagrindė 174,5 kg mėsos gaminių pardavimą pirkėjui M. M. už 1417,21 Lt (be PVM), neužregistravo 1417,21 Lt pardavimo pajamų bei piniginių lėšų gavimo apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė)“ (17 t., b. l. 82-83). Teismo posėdžio metu apklausta specialistė dėl M. M. vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros paaiškino, kad jeigu būtų ta pati produkcija parduota antrą kartą, sąskaita faktūra turi būti kitu numeriu, dviejų sąskaitų tuo pačiu numeriu negali būti, nes į apskaitą traukiami dokumentai pagal numerius, datas. Kiekviena ūkinė operacija turi būti užregistruojama, pagrindžiama apskaitos dokumentais. Turi būti bent jau buhalterinė pažyma ar kažkoks apskaitos dokumentas, pagrindžiantis, kad ta produkcija nebuvo parduota, grąžinama į sandėlį. Kadangi sąskaita buvo išrašyta, ji turėjo būti ir užregistruota, neįmanoma, kad sąskaita būtų išrašyta tuo pačiu numeriu kitam asmeniui. Kaip liudytoja apklausta V. T. parodė, kad, jos manymu, buvo prekiauta su M. M. vardu išrašyta sąskaita faktūra, nes buvo uždėtas jos antspaudas, ji nepamena, kas pateikė PVM sąskaitą faktūrą minimu atveju, tačiau sąskaitą faktūrą turi pateikti tas asmuo, kuris prekiauja produkcija. Visa tai paneigia kaltinamosios A. M. paaiškinimus, duotos teisme, ir teismas jais nesivadovauja kaip neatitinkančiais kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių.
Teismas, išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, taip pat pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji UAB ,,S. ž.“ direktorė A. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą mėsos produkcijos pardavimo pajamų iš viso už 355 423,74 Lt (102 937,83 eurų), iš jų: UAB ,,B.“ – už 268 342,32 Lt (77 717,31 eurų), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems pirkėjams, kuriems produkcija buvo pristatoma bendrovės transportu (išskyrus UAB ,,B.“), iš viso už 76 973,37 Lt (22 293,03 eurų), mėsos produkcijos pardavimo UAB ,,P.“ prekyvietėje už 10 108,05 Lt (2 927,49 eurų) be PVM. 2011-10-15 kratos, atliktos pas UAB ,,S. ž.“ vairuotoją-ekspeditorių M. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo paimtas sąsiuvinis su užrašu ,,Blue registered spiral book student note book“, kuriame užregistruoti laikotarpio nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio kiekvieno mėnesio duomenys lentelėse „Išvežta“, „Parvežta“ ir „UAB „B.“. Lentelės, pavadintos „UAB „B.“, sudarytos iš stulpelių „Data“, „Už kiek Lt išvežta“, „Data“ ir „Kiek Lt parvežta“ (18 t., b. l. 75-84). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal šiame sąsiuvinyje vedamo apskaitos registro duomenis (suvesti duomenys, nurodant sumą už mėnesį nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 rugsėjo mėnesio) nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ laisvos formos apskaitos registre (sąsiuvinyje) užregistravo produkcijos išvežimą (pardavimą) UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-09-30 už 381 786,53 Lt, kai apskaitos dokumentais pagrindė pardavimą UAB „B.“ iš viso už 113 444,21 Lt, t. y. užregistravo mėsos gaminių išvežimą UAB „B.“ iš viso už 268 342,32 Lt daugiau negu pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis ir užregistravo apskaitos registruose „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 500 Pardavimo pajamos“ laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15. Įvertinus laisvos formos apskaitos registro duomenis bei palyginus apskaitos registruose duomenis apie įformintas ūkines operacijas, nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ apskaitos dokumentais nepagrindė 11 atvejų mėsos produkcijos pardavimo UAB „B.“ už 268 342,32 Lt ir piniginių lėšų gavimo. Įvertinus laisvos formos apskaitos registre ,,Išvežta (mėnuo) be PVM“ užregistruotus duomenis bei palyginus apskaitos registruose duomenis apie įformintas ūkines operacijas, nustatyta, kad pagal 2011-10-15 kratos protokolą pateiktame laisvos formos apskaitos registre ,,Išvežta be PVM“ UAB ,,S. ž.“ (direktorė A. M.) užregistravo produkcijos išvežimą bendrovės transportu pirkėjams į įvairius prekybos taškus Lietuvoje. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ laisvos formos apskaitos registre „UAB „B.“ atskirai registravo duomenis apie UAB „B.“ išvežtą produkciją. Nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ laisvos formos apskaitos registre ,,Išvežta be PVM“ užregistravo duomenis apie produkcijos išvežimą (pardavimą) pirkėjams, kuriems produkciją išvežiodavo bendrovės transportu, išskyrus UAB „B.“, t. y. užregistravo tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 iš viso produkcijos išvežimą (pardavimą) pirkėjams už 683 971,90 Lt, tačiau apskaitos dokumentais pagrindė ir įtraukė į apskaitą produkcijos pardavimą pirkėjams, kuriems produkciją išvežiodavo bendrovės transportu, išskyrus UAB „B.“, už 606 998,52 Lt. Įvertinus laisvos formos apskaitos registre ,,Išvežta (mėnuo) be PVM“ užregistruotus duomenis bei palyginus duomenis apskaitos registruose apie įformintas ūkines operacijas, nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ direktorė A. M. laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų gavimo ir mėsos produkcijos pardavimo pirkėjams, kuriems produkcija buvo pristatoma bendrovės transportu (išskyrus UAB ,,B.“), iš viso už 76 973,37 Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ neįtraukė į apskaitą produkcijos pardavimo 2011-04-01 pirkėjui M. M. už 1417,21 Lt; neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais pardavimo pajamų iš UAB „B.“ už 268 342,32 Lt; neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais pardavimo pajamų iš pirkėjų, kuriems produkcija buvo pristatoma bendrovės transportu (išskyrus UAB ,,B.“), iš viso už 76 973,37 Lt; neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais pajamų už produkcijos pardavimą UAB ,,P.“ prekyvietėje iš viso už 10 108,05 Lt (17 t., b. l. 96). Specialisto išvadoje konstatuota, kad tuo UAB ,,S. ž.“ (direktorė A. M.) nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Dėl UAB ,,S. ž.“ padarytų visų anksčiau aptartų Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismas neturi pagrindo nesiremti 2013-03-19 specialisto išvada Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,S. ž.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir abejoti jos patikimumu, nes specialistei, atlikusiai tyrimą, buvo pateikti UAB ,,S. ž.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta bylos medžiaga, iš specialisto išvados matyti, kad specialistė išsamiai išanalizavo visus jai pateiktus dokumentus ir pateikė šia analize pagrįstas išvadas. Apklausta teisiamojo posėdžio metu specialistė J. A. davė paaiškinimus dėl specialisto išvados, pilnai ją patvirtino. Apklausta UAB ,,S. ž.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė D. M. parodė, kad ji į apskaitą traukė dokumentus ir jų duomenis suvedinėjo tokius, kokius jai nurodė ir perdavė UAB ,,S. ž.“ direktorės pavaduotoja O. M., tą iš esmės patvirtino ir apklaustos A. M. bei O. M.. Kad A. M. būtent apgaulingai, sąmoningai pažeisdama teisės aktų reikalavimus, tvarkė UAB ,,S. ž.“ buhalterinę apskaitą, patvirtina anksčiau išdėstytų įrodymų (liudytojais apklaustų FNTT pareigūnų parodymų, juos gretinant su rašytiniais įrodymais) visumos analizė. Dėl tokio buhalterinės apskaitos tvarkymo kilo Baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S. ž.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė J. A., nurodydama, jog atliekant tyrimą, buvo nustatytų ir kitų pažeidimų, nesusijusių su A. Š. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S. ž.“ veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia kaltinamosios A. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Tačiau teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visą įrodomąją bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog UAB ,,S. ž.“ direktorė A. M. laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 14 atvejų iš viso 115 754 kg mėsos įsigijimo iš UAB ,,R.“ sandorių už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą; be to, laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 8 atvejais iš viso 135 000 Lt (39 098,70 eurų) grynųjų pinigų išmokėjimo UAB ,,R.“ darbuotojui T. K.. Ši kaltinimo dalis grindžiama anksčiau minėta specialisto išvada, kurią pateikiant buvo remtasi FNTT tyrėjo A. Š. 2012-11-26 tarnybiniu pranešimu dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės ikiteisminio tyrimo byloje (17 t., b. l. 74-75). Šiame tarnybiniame pranešime (6 t., b. l. 138-140) nurodyta, kad operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nustatyta, kad UAB „R.“ tiriamuoju laikotarpiu 52 vežimais vykdė mėsos skerdienos pristatymą į UAB „S. ž.“, iš viso 177 609 kg už nenustatytą kainą. Specialistė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad UAB ,,S. ž.“ 61 855 kg mėsos įsigijimą iš UAB „R.“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 pagrindė 38 PVM sąskaitomis faktūromis. Tokiu būdu nustatė, kad UAB „S. ž.“ 14 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 115 754 kg (177 609 – 61 855) mėsos skerdienos įsigijimo iš UAB ,,R.“ už nenustatytą kainą. Teismo posėdžio metu apklaustas buvęs FNTT tyrėjas A. Š. parodė, kad iš telefoninių pokalbių, SMS analizės nustatė, kiek mėsos buvo atvežta į UAB „S. ž.“. Jau po išsikrovimo dažniausiai būdavo perduodama informacija SMS (vairuotojas T. K. parašydavo SMS R. M.), kiek mėsos buvo atvežta, iš to ir nustatė, kiek konkrečiai mėsos buvo atvežta. Jo manymu, tas kiekis mėsos, kur tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „ne mažiau kaip“ buvo atvežta, ir buvo atvežtas į UAB „S. ž.“. Mėsa buvo vežama ir viršijant automobilių krovumą, taip sprendė iš pokalbių, buvo keli atvejai, kad ir su dviem krovininiais automobiliais iškart vežė mėsą iš Lenkijos, antrą automobilį vairavo kažkoks T. K. draugas, kas jis toks, nežino. Iš minėto A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad prie kiekvieno vežimo nurodyti pokalbių ar SMS numeriai, kuriais buvo remtasi nustatant tuo vežimu į UAB „S. ž.“ atvežtą mėsos skerdienos kiekį. Tačiau išanalizavus nurodytus pokalbius ir SMS, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie patvirtina, jog tokie kiekiai mėsos, kokie nurodyti tarnybiniame panešime prie kiekvieno vežimo, tikrai ir buvo atvežti. Daugiau jokių kitų objektyvių duomenų byloje apie tai, kiek kiekvienu nurodytu vežimu UAB „R.“ atvežė skerdienos į UAB „S. ž.“, kiek tiriamuoju laikotarpiu UAB „R.“ iš viso atvežė mėsos skerdienos į UAB „S. ž.“, nėra. To patikimai nenustačius, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB ,,S. ž.“ direktorė A. M. laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 14 atvejų iš viso 115 754 kg mėsos įsigijimo iš UAB ,,R.“ sandorių už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą. Prielaidomis ir spėlionėmis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima, todėl iš kaltinimo minėta aplinkybė šalintina. Kaltinimo dalis dėl to, kad UAB ,,S. ž.“ direktorė A. M. laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 8 atvejais iš viso 135 000 Lt (39 098,70 eurų) grynųjų pinigų išmokėjimo UAB ,,R.“ darbuotojui T. K., taip pat grindžiama anksčiau minėta specialisto išvada, kurią pateikiant buvo remtasi FNTT tyrėjo A. Š. 2013-02-13 tarnybiniu pranešimu dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės ikiteisminio tyrimo byloje (17 t., b. l. 74-75). Šiame tarnybiniame pranešime (6 t., b. l. 141-143), kaip ir jau anksčiau minėta, nurodyta, kad operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nustatyta, kad T. K. vyko į UAB „S. ž.“ pasiimti pinigų grynaisiais mėsos žaliavos pirkimui, ir nurodytos pinigų sumos, kurias neva gavo T. K.. Tačiau, kaip jau anksčiau minėta, teismo posėdžio metu apklaustas buvęs FNTT tyrėjas A. Š. dėl 2013-02-13 tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių paaiškino, kad formuluotės „vyko pasiimti pinigų mėsos žaliavos pirkimui ne mažiau kaip“ reiškia, kad nėra kategoriškos išvados, kad tokią pinigų sumą ir gavo. A. Š. taip pat paaiškino, kad jei minėtame tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad T. K. išmokėjo pinigus konkrečiai UAB „S. ž.“, tai taip ir nebuvo nustatyta, nebuvo nustatyta, kad O. M. perdavė pinigus T. K. būtent kaip UAB „S. ž.“ atstovė, o ne kaip fizinis asmuo. Vertinant minėto tarnybinio pranešimo formuluotes, jame nurodytus pokalbius, kuriais buvo remtasi darant išvadas tarnybiniame pranešime, atsižvelgiant į liudytojo A. Š. paaiškinimus teisme, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad T. K. ir gavo būtent 135 000 Lt grynųjų pinigų mėsos žaliavos pirkimui iš įmonės UAB „S. ž.“. Byloje daugiau nėra jokių tokią aplinkybę patikimai ir neabejotinai patvirtinančių duomenų. Todėl ir aptariama kaltinimo dalis laikytina nepagrįsta ir yra šalintina.
Teismas, išanalizavęs bei įvertinęs surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji UAB ,,S. ž.“ direktorė A. M., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2012-05-22 Klaipėdoje tyčia, veikdama per UAB „S. ž.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,T. i.“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdama išvengti sumokėti 52 105 Lt (15 090,65 eurų) pelno mokesčio ir 74 937 Lt (21 703,26 eurų) pridėtinės vertės mokesčio, iš viso siekdama išvengti sumokėti 127 042 Lt (36 793,91 eurų) mokesčių, susidariusių dėl neįtrauktų į apskaitą 356 840,95 Lt (103 348,28 eurų) gautų pajamų, nepateikdama buhalterei-konsultantei D. M. dokumentų apie visas įvykusias ūkines operacijas, nurodė jai užpildyti ir pateikti Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „S. ž.“ 2010 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „S. ž.“ pajamas, pelną, turtą, t. y. nurodant 64 152 Lt mažesnę pardavimo pajamų, 54 198 Lt mažesnę pelno ir 8130 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas; 2011 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „S. ž.“ pajamas, pelną, turtą, t. y. nurodant 293 166 Lt mažesnę pardavimo pajamų, 293 166 Lt mažesnę pelno ir 43 975 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas; 2010 metų lapkričio, gruodžio mėnesių, 2011 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesių PVM deklaracijas, įrašant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „S. ž.“ pajamas, turtą, t. y. nurodant 356 841 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamąją vertę bei 74 937 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą. Buhalterei-konsultantei kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas bei 2011-03-04 – 2012-05-22 laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „S. ž.“ pajamas, pelną, turtą. 2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,S. ž.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, jog ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pateiktus UAB „S. ž.“ tiriamojo laikotarpio nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „S. ž.“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 127 042 Lt, iš jų 74 937 Lt PVM, 8130 Lt pelno mokesčio už 2010 m., 43 975 Lt pelno mokesčio už 2011 m. (17 t., b. l. 97, 99). Teisme apklausta specialistė nurodė, kad A. Š. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija jokios įtakos specialisto išvadai dėl UAB „S. ž.“ apskaičiuotų nesumokėtų mokesčių neturi, dėl jos nesikeistų apskaičiuoti nesumokėti mokesčiai. Kad kaltinamoji UAB ,,S. ž.“ direktorė A. M., veikdama per UAB „S. ž.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB ,,T. i.“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, siekdama išvengti mokesčių, patvirtina byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai, liudytojais apklaustų FNTT pareigūnų parodymai. Šie įrodymai, papildydami ir patvirtindami vieni kitus, sudaro vieningą visumą, sistemą, iš kurios išplaukia kaltinamosios kaltę patvirtinančios išvados, todėl jais nesiremti teismas neturi pagrindo. Bendrovėje naudojant neapskaitytus pinigus, nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalinant galimybes jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiai už šias pajamas ilgą laiką po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas laikyti, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti. Tokie kaltinamosios A. M. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Kaltinamasis R. M. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, kaltinamoji A. M. padarė vieną tyčinį apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą finansų sistemai, jie sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Abu kaltinamieji anksčiau neteisti, dirba. Kaltinamųjų atsakomybę lenvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. M. už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, A. M. už nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos sankcijose numatytos baudos bausmės (BK 47 straipsnis). A. M. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto reikalavimus ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitomas R. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-10-15 iki 2011-10-17 (24 t., b. l. 144, 152), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Civilinė ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kaltinamajam R. M. pareiškė 40 166 Lt (tai atitinka 11 632,88 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (24 t., b. l. 104-106). Kadangi R. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, o su šiuo kaltinimu siejamas ir žalos valstybės biudžetui padarymas, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) kaltinamajai A. M. pareiškė 127 042 Lt (tai atitinka 36 793,91 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (24 t., b. l. 112-113). VMI teigimu, dėl UAB ,,S. ž.“ direktorės A. M. neteisėtų veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 127 042 Lt turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. Šiuo atveju pažymėtina, kad civilinė atsakovė A. M. nėra PVM ir pelno mokesčio mokėtoja, o jos vadovaujama bendrovė neįvykdė mokestinės prievolės, ir šį juridinį asmenį su VMI visų pirma sieja mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos numato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Byloje nustatytos mokestinės prievolės vykdymas yra pirmiausiai susijęs su juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – atsakomybe, nes būtent šio asmens pareiga yra atsakyti pagal savo prievoles priklausančiu turtu, kuri kyla dėl šio subjekto teisinio savarankiškumo ir ūkinės veiklos vykdymo (CK 2.33 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams; tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o pareiga kreditoriams atsiranda tik pablogėjus įmonės finansinei būklei ir tik laiku inicijuoti bankroto bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio numatyta tvarka, tai suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis); juridinio asmens vadovas, vykdydamas savo funkcijas ir atlikdamas veiksmus, teismo nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) pripažintus nusikalstamais, lėmusiais juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, neatsako prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), nebent nebūtų laiku inicijavęs bankroto bylos. Vadovo nusikaltimu padaryta žala yra žala bendrovei, nes būtent jai kyla pareiga laiku vykdyti savo mokestines prievoles. Iš nurodytų teisės aiškinimo taisyklių matyti, kad įmonės vadovo atsakomybė prieš kreditorius dėl jų naudai neįvykdytos mokestinės prievolės gali kilti tik tais atvejais, kai pati bendrovė dėl nemokumo negali įvykdyti savo prievolės ir kai įmonės vadovas pažeidžia fiduciarines pareigas įmonei. Tai – nemokios įmonės vadovo subsidiarinės deliktinės atsakomybės prielaidos, kurias reglamentuoja CK 2.87 ir pirmiau kasacinės instancijos teismo jurisprudencijos pavyzdžiuose nurodytos CK normos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323-489/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-654/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad UAB ,,S. ž.“ dėl nemokumo nebūtų galėjusi ir šiuo metu negalėtų įvykdyti savo prievolės, kad UAB ,,S. .“ akcininkės ir direktorės A. M. veiksmai lėmė šios bendrovės neigiamą finansinę būklę, nemokumą arba prie jo prisidėjo. Šiuo atveju žala valstybei dėl mokesčių nesumokėjimo kilo ne dėl A. M. neteisėtų veiksmų, o dėl UAB ,,S. ž.“, kaip mokesčių mokėtojos, pareigos tinkamai mokėti mokesčius nevykdymo, neteisėti A. M. veiksmai tiesioginės turtinės žalos juridiniam asmeniui UAB ,,S. ž.“ nesukėlė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinė ieškovė turi galimybę reikšti savo reikalavimus dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių ne baudžiamojo proceso tvarka. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016 pažymėta, jog mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų (šiame kontekste – nusikalstamų) veiksmų rezultatas. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad juridinio asmens mokestinė prievolė negali pasibaigti tuo pagrindu, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingiems fiziniams asmenims yra pradedamas ir vykdomas baudžiamasis procesas, kaltinant juos nusikaltimų finansams padarymu, nes tokio mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindo nenumato mokesčių įstatymai (Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnis). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms. Todėl VMI civilinis ieškinys A. M. atmestinas.
Prokurorė šioje byloje prašė kaltinamajai A. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą (BK 723 straipsnis), motyvuodama tuo, kad A. M. padarė apysunkį nusikaltimą, iš kurio ji turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, atlikus fizinių asmenų A. M. ir jos sutuoktinio S. M. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad jie nepagrindė iš viso 637 574,09 Lt (184 654,30 Eur) dokumentinėmis pajamomis (20 t., b. l. 90-110; 21 t., b. l. 56-62), todėl kratos metu iš A. M. paimti pinigai – 173 540,91 Eur turi būti konfiskuoti. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytų būtinųjų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygų, nurodytų BK 723 straipsnyje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ją taikyti.
Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose (UAB ,,R.“, UAB „S. ž.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kiti daiktai ir dokumentai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB ,,R.“, UAB „S. ž.“, vokas su skaitmeninėmis laikmenomis, dokumentais, pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 200 MGL (7530 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-10-15 iki 2011-10-17, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 196 MGL (7379,4 Eur) dydžio baudą.
R. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kaltinamajam R. M. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (11 295 Eur) dydžio bauda,
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7530 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. M. paskirti 300 MGL (11 295 Eur) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kaltinamajai A. M. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.
Iš A. M. kratų metu paimtus pinigus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. M..
Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose (UAB ,,R.“, UAB „S. ž.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kiti daiktai ir dokumentai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB ,,R.“, UAB „S. ž.“, voką su skaitmeninėmis laikmenomis, dokumentais, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Viktorija Teišerskienė