Civilinė byla Nr. 2S-751-601/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14157-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2.; 3.3.1.18.2; 3.3.2.4.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams V. P. ir G. S. bei pagal atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei R. M. ir trečiajam asmeniui G. S. dėl tėvystės nuginčijimo,

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams V. P. ir G. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo bei pagal atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei R. M. ir trečiajam asmeniui G. S. dėl tėvystės nuginčijimo.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskyrė byloje teismo medicininę – genominę ekspertizę ir bylą sustabdė.

Atsakovo G. S. atstovas pateikė prašymą – atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įtraukti K. S. ir N. A. į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo G. S. pusėje.

Nurodė, kad išsiuntė užklausas K. S. ir N. A. dėl informacijos pateikimo. Užklausose buvo prašoma atsakyti, ar jie nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2003 m. spalio mėn., t. y. ieškovės pastojimo laikotarpiu, turėjo intymių ryšių su ieškove. K. S. ir N. A. raštu atsakė, kad jie bylai aktualiu laikotarpiu turėjo intymių ryšių su R. M.. Tiek K. S., tiek N. A. gali būti N. P. biologiniu tėvu, todėl priimtas sprendimas akivaizdžiai gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms N. P. išlaikymo atžvilgiu, taigi jiems turi būti suteikta teisė pareikšti savarankiškus reikalavimus šioje byloje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi (b. l. 50-52):

• Civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino.
• Atmetė atsakovo G. S. atstovo prašymą dėl K. S. ir N. A. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo G. S. pusėje.
• Civilinę bylą sustabdė.

Teismas sprendė, kad K. S. ir N. A. teisėms ir pareigoms teismo sprendimas neturės įtakos. Atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad minėti fiziniai asmenys gali būti N. P. biologiniais tėvais, o minėtų fizinių asmenų pateikti pranešimai, kad jie bylai aktualiu laikotarpiu turėjo intymių santykių su ieškove, nėra pagrindas spręsti, kad kažkuris iš jų yra vaiko tėvas. Ieškinio ir priešieškinio atmetimo atveju K. S. ir N. A. nekiltų jokios teisės ir pareigos vaiko N. P. atžvilgiu, nes vaiko tėvas būtų nustatytas. Ieškinio ir priešieškinio patenkinimo atveju K. S. ir N. A. nekiltų jokios teisės ir pareigos vaiko N. P. atžvilgiu, nes vaiko tėvas būtų nustatytas. Ieškinio ir priešieškinio dalyje dėl tėvystės nuginčijimo patenkinimo ir ieškinio dalyje dėl tėvystės nustatymo atmetimo atveju ieškovei, kuri pagal ginčo pobūdį turi teisę pasirinkti atsakovą tėvystės nustatymo byloje, nebūtų užkirstas kelias reikšti pakartotinį ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir pasirinkti atsakovą. K. S. ir N. A. nuomonė dėl ginčo pobūdžio, jiems nesant teisiniame santykyje su vaiku, nėra teisiškai reikšminga. Ieškovė tėvystės nustatymo byloje turi teisę pasirinkti atsakovą. Ieškovė turi teisę, o ne pareigą, todėl jos dispozicijoje nuspręsti, ar reikš ieškinį kitam atsakovui. Ieškovė turi teisę teikti teismui motyvuotą prašymą pakeisti netinkamą atsakovą. Teismo pareiga būti aktyviam tėvystės nustatymo byloje neapima teismo pareigos „ieškoti“ vaiko tėvo. Asmenų, su kurių teisėmis ir pareigomis nesusijęs teismo sprendimas, įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis užvilkintų bylos nagrinėjimą, galimai padidintų bylinėjimosi išlaidas, todėl būtų pažeisti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo G. S. atstovo prašymas dėl K. S. ir N. A. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo G. S. pusėje, ir išspręsti klausimą iš esmės (b. l. 54-64):

• įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-18516-896/2016 atsakovo G. S. pusėje trečiuoju asmeniu K. S. (tėvavardis V.), gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija;
• įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-18516-896/2016 atsakovo G. S. pusėje trečiuoju asmeniu N. A. (tėvavardis R.), gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija;

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

K. S. ir N. A. yra potencialūs N. P. biologiniai tėvai. Teismo sprendimas nustatys K. S. ir N. A. teises bei sukurs jiems pareigas. K. S. ir N. A. šiuo metu gali pareikšti ieškinį dėl N. P. tėvystės nustatymo. Duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, kas reiškia, kad sprendimas gali negrįžtamai apriboti ar visiškai panaikinti K. S. ir N. A. teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Nustačius, kuris iš dviejų vyrų, t. y. K. S. arba N. A. yra vaiko biologinis tėvas, jis privalės vaikui vykdyti CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas. Nustačius, kad priimtas teismo sprendimas gali daryti įtaką byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ar pareigų apimčiai, pakanka nustatyti materialinės teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ar pareigoms, ir toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Tokiomis teisės normomis yra CK 3.146-3.148 str. ir CK 3.155 str. Nustatęs minėtas materialinės teisės normas, teismas turėjo vienintelę procesinio sprendimo galimybę – įtraukti K. S. ir N. A. į bylą trečiaisiais asmenimis.

teismas ydingai nurodė, kad teismo pareiga būti aktyviam neapima pareigos į bylą įtraukti potencialius vaiko biologinius tėvus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo K. S. ir N. A. įtraukti į bylą, nes to neprašo ieškovė. Įtraukti K. S. ir N. A. į bylą buvo apylinkės teismo procesinė pareiga, netgi nesusijusi su ieškovės pareikštais reikalavimais. Šioje byloje ieškovė neatstovauja vaiko interesų, o tik siekia asmeninių tikslų. Šios bylos negalima nagrinėti siaurai ir tirti tik ieškovės reikalavimų pagrįstumo;

teismas ydingai nurodė, kad K. S. ir N. A. nuomonės pareiškimas, dalyvaujant šioje byloje, būtų nereikšmingas. Teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo 2016-06-22 nutarčiai, pagal kurią teismas privalo aiškintis vaiko biologinės tėvystės aplinkybes. K. S. ir N. A. gali sieti materialinis teisinis santykis su byloje dalyvaujančiais asmenimis. K. S. ir N. A. raštu patvirtino ir jie vieninteliai pripažįsta, kad ieškovės pastojimo laikotarpiu su ja turėjo intymių ryšių. Tai sąlygoja išvadą, kad jie vieninteliai gali būti potencialiais N. P. biologiniais tėvais. Tiesos atskleidimas byloje galimas tik gavus nurodytų asmenų paaiškinimus.

teismo išvada, kad K. S. ir N. A. nereikėtų įtraukti į bylą vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais visiškai neatitinka minėtų principų turinio ir teismų praktikos. Trečiųjų asmenų savalaikis įtraukimas į bylą, užtikrina proceso ekonomiškumo principo įgyvendinimą. Įstatymų leidėjas šeimos bylų nagrinėjimui yra nustatęs visą eilę proceso operatyvumo principo išimčių. Kasacinis teismas 2016-06-22 nutartyje pabrėžė, kad ne bylos sparta, tačiau kruopštus kiekvieno veiksmo, susijusio su vaiku, jo teisėmis ir interesais įvertinimas, yra svarbiausia šioje byloje.

Atsakovas V. P. atsiliepimu prašo atsakovo G. S. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti galioti (b. l. 68-71).

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

teismas neturėjo pagrindo tenkinti apelianto prašymo, kadangi pateikti rašytiniai įrodymai yra niekiniai. Pateikti tik K. S. ir N. A. atsakymai, tačiau pačios užklausos, įrodymai apie šių užklausų išsiuntimą, nepateiktos, taip pat nepateikti duomenys, kokiu būdu atsakymai atsiųsti, nepateikti bent minimalūs duomenys apie nurodytus asmenis;

teismas neturėjo pagrindo tenkinti prašymo, nes jis niekaip nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šie asmenys byloje neturi jokio teisėto intereso. Vien tik santykių su ieškove turėjimas nesukuria nei teisių, nei pareigų. Nei K. S., nei N. A., neišreiškė pozicijos dėl tėvystės nuginčijimo bei noro dėl jų tėvystės nustatymo. Teismui patenkinus ieškinį ir priešieškinį trečiųjų asmenų nei teisės, nei teisėti interesai niekaip nebus pažeisti;

teismas neturėjo pagrindo tenkinti apelianto prašymo, nes jis pažeistų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus. Teismas, atmesdamas prašymą dėl trečiųjų asmenų, pirmiausiai siekia išsiaiškinti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl galimo vaiko tėvo. Tik neįrodžius G. S. tėvystės, teismas turėtų pagrindą į bylą įtraukti kitus potencialius vaiko tėvus. Teisė atsakovui pasirinkti atsakovą nustatyta ieškovui, todėl ieškovei vaiko tėvu nurodžius G. S., teismas toje apimtyje ir nagrinėja bylą. Apelianto ryšio su ieškove neigimas, vengimas atlikti DNR, leidžia neabejoti, kad G. S. yra vaiko tėvas;

teismas neturėjo pagrindo tenkinti prašymo, nes trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą niekaip nepažeis vaiko teisių, kadangi vaikas turi teisė žinoti, kas yra jo tėvai ir šiuo metu tokiu potencialiu tėvu ieškovė nurodo atsakovą G. S.. Ieškovei vaiko tėvu nurodžius atsakovą, teismas privalo užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus ir aiškintis aplinkybes dėl G. S. tėvystės.

Ieškovė R. M. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, palikti nepakeistą (b. l. 72-73).

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

civilinės bylos išsprendimas nei K. S., nei N. A. teisėms ar pareigoms jokios įtakos negali turėti, kadangi nei patenkinus ieškinį, nei jį atmetus teismo sprendimas nesukels šiems asmenims jokių teisių arba pareigų. Nurodytų asmenų ieškovė nėra sutikusi, su jais niekada nebendravo, jų nepažįsta. Vykdydama teismo nutartį ieškovė su dukra nuvyko į Vilnių, kur buvo paimtas N. P. kraujo mėginys, tačiau atsakovas G. S. neatvyko, atlikti teismo medicininę – genominę ekspertizę atsisakė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė R. M. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad atsakovas V. P. nėra N. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas ir panaikinti įrašą apie vaiko gimimą akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, kad V. P. yra N. P. tėvas. Prašė pripažinti G. S. N. P. tėvu. N. P. gimimo liudijime bei gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kas tėvai yra V. P. ir R. M.. Atsakovas V. P. 2014-10-08 atliko genetinį tyrimą, kurio metu ištyrus V. P. ir N. P. DNR mėginius su 100 proc. tikimybe nustatyta, kad atsakovas nėra biologinis N. P. tėvas. Ieškovė N. P. biologiniu tėvu nurodo atsakovą G. S.. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu jį nustatyti N. P. tėvu, neigia turėjęs santykių su ieškove. Nurodė, kad mergaitės N. P. tėvu gali būti tiek K. S., tiek N. A., todėl jie turi būti į šią bylą įtraukti trečiaisiais asmenims be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje.

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų iniciatyva ar teismo sprendimu. Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009). Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises (CPK 47 str.). Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėmis ar teisėtiems interesams; jų dalyvavimas procese paprastai pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Tokį prašymą gali pareikšti patys siekiantys byloje dalyvauti asmenys, kitos bylos šalys motyvuotu prašymu ar teismas savo iniciatyva.

Atsakovas G. S. (asmuo, kurio tėvystę siekiama nustatyti) prašo trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų įtraukti K. S., tiek N. A., nurodydamas, kad galimai mergaitės tėvu gali būti vienas iš jų. Tokį prašymą reiškia byloje, kurioje siekiama nuginčyti V. P. tėvystę ir nustatyti, kas yra N. P. biologinis tėvas: atsakovas G. S. (šį asmenį mergaitės tėvu nurodė ieškovė), N. A. ar K. S.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks galimų materialinių teisinių santykių atsiradimas, t. y. vienam iš nurodytų asmenų tėvystės nustatymas, neabejotinai sukels tiek turtines, tiek neturtines pasekmes (bendravimas ir vaiko auklėjimas, materialinis vaiko išlaikymas ir kt.), kadangi vaiko tėvas pagal įstatymą turės įgyvendinti tėvo teises ir pareigas.

Be to, teismas pažymi, kad iš LITEKO duomenų civilinėje byloje Nr. 2-3441-896/2017 matyti, kad N. A. civilinėje byloje yra pareiškęs prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą. Taip pat N. A. su prašymu pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jį R. M. dukters tėvu. Tačiau, nors šiai dienai N. A. priešieškinis nepriimtas, nes nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, kad N. A. yra išreiškęs valią dėl jo tėvystės N. P. atžvilgiu nustatymo ir siekia prisiimti tėvo teises ir pareigas, todėl nėra pagrindo neįtraukti jo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos. Esminis aspektas, kad dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatų aiškinimą prioritetinių vaiko teisių aspektu, kad nuginčijus tėvystę siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą; į aplinkybę, kad tiek N. A., tiek K. S. neneigia turėję artimų santykių su ieškove R. M., sprendžia, kad yra pagrindas nurodytus asmenis įtraukti į civilinę bylą, kaip potencialiai galimus N. P. tėvus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytų asmenų įtraukimas į bylą nepažeis kitų asmenų interesų, o priešingai, užtikrins koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, t. y. kad tėvystės nustatymo klausimas būtų sprendžiamas vienoje byloje.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neįtrauktus į civilinės bylos nagrinėjimą asmens (-ų), kuris galimai yra (gali būti) mergaitės tėvu, jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės.  CK 3.149 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad į bylą neįtraukus visų žinomų asmenų, kurie gali būti N. P. tėvais, ir teismui priėmus sprendimą dėl tėvystės nustatymo, neįtrauktas į bylą asmuo, manantis, kad gali būti mergaitės tėvu, prarastų teisę ginčyti teismo sprendimą ir siekti jo tėvystės nustatymo vaiko atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo specifiškumą ir išimtinių vaiko interesų užtikrinimą, į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė N. A. ir K. S..

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo G. S. prašymas dėl K. S. ir N. A. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo G. S. pusėje

Atsakovo G. S., atstovaujamo advokato R. A., prašymą tenkinti ir į civilinę bylą Nr. 2-3441-896/2017 trečiaisiais asmenis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo G. S. pusėje įtraukti K. S. ir N. A..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                          Evaldas Burzdikas