Civilinė byla Nr. e2-2034-340/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00847-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui K. R., atsakovės atstovui advokatui K. S., trečiojo asmens atstovei advokatei I. K.-V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ dėl atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ sprendimų vykdant 2018 m. birželio 1 d. rangos darbų viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys L. W. O., uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta”.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hidrostatyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo priteisti iš atsakovės visų jungtinės veiklos partnerių naudai 1 869 505,24 Eur dydžio skolą (plius 21 proc. PVM), 336 510,94 Eur dydžio netesybas, 8,34 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. birželio 23 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje („CVP IS“) paskelbė tarptautinės vertės skelbiamų derybų būdo viešojo pirkimo procedūrą dėl geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų įsigijimo. 2018 m. vasario 19 d. ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą pirkime bei darbų kiekių žiniaraščius. Ieškovė galutinį pasiūlymą pirkime pateikė kaip jungtinės veiklos dalyvių konsorciumui vadovaujantis partneris, turintis teisę veikti visų partnerių vardu. 2018 m. vasario 19 d. ieškovės pasiūlymo formoje buvo nurodytos darbų kainos, sustambintos pagal darbų grupes I-III. Ieškovė nurodė, jog I darbų grupė, kuri apima ir konstrukcijų dalį (tiltus, tunelius bei atramines sienutes), bendrai įkainojama 40 008 332,82 Eur be PVM suma. Ieškovė atskirai įkainojo pačią konstrukcijų dalį (tiltus, tunelius bei atramines sienutes) ir numatė, jog šios konstrukcijų dalies (tiltų, tunelių bei atraminių sienučių) kaina yra 14 505 402,04 Eur be PVM. 2018 m. vasario 19 d. darbų kiekių žiniaraščiuose ieškovė įkainojo kiekvieną atskirą darbą, tarp jų atskirus darbus konstrukcijų dalyje (tiltai, tuneliai bei atraminės sienutės). Bendra kaina pirkime – 54 762 190,77 Eur be PVM. Atraminių sienučių darbai, kurie patenka į konstrukcijų dalį (tiltai, tuneliai bei atraminės sienutės), įkainoti 6 600 156,14 Eur be PVM, dalis atraminių sienučių darbų, t. y. 57 pozicijos, buvo įkainotos po 0,01 Eur be PVM įkainį, kurių bendra įkainojimo suma yra 6 987,59 Eur be PVM. Skirtumas tarp darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytų atitinkamų atraminių sienučių darbų kainos ir tokių darbų savikainos bendrai sudaro 2 199 538,28 Eur be PVM. Ieškovė pasiūlymo kainos pagrindimo rašte Nr. 1 nurodė, jog atraminių sienučių darbų savikainą viršijanti suma (t. y. 2 199 538,28 Eur be PVM) leis ieškovei įvykdyti visus atraminių sienučių darbus, tarp jų 57 darbų pozicijas, kurios darbų kiekių žiniaraščiuose buvo įkainotos 0,01 Eur be PVM įkainiu. Ieškovė pasiūlymo kainos pagrindimo rašte Nr. 1 2 199 538,28 Eur be PVM sumą pažymėjo kaip pirkimo sutarties rizikos valdymui skirtą sumą. Ieškovė pasiūlymo kainos pagrindimo rašte Nr. 2 nurodė, jog išlaidos dėl atraminių sienučių darbų (57 darbų pozicijose) sėkmingo įvykdymo už 0,01 Eur be PVM įkainio, jei tokios susiklostytų, galėtų būti dengiamos (kompensuojamos) kitomis darbų kiekių žiniaraščių eilutėmis. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3908-340/2018, be kita ko, nutarė ieškovę tinkamai pagrindus pasiūlymo kainą ir esant ją pagrįsta.
3. Pažymi, kad atsakovė bei ieškovė 2018 m. birželio 1 d. pasirašė sutartį dėl geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos. Užbaigus atskirą ir savarankišką viešojo pirkimo procedūrą, sutarties vykdymo techninės priežiūros bei FIDIC Inžinieriaus paslaugų teikimas buvo pavestas (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. rugsėjo 27 d.). 2018 m. rugsėjo 24 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštu Nr. 2(PI)-237 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Inžinierių bei pranešė, jog atsakovės projektuotojas (duomenys neskelbtini) patikslino techninį projektą bei prašė (duomenys neskelbtini) inžinieriaus duoti nurodymą ieškovei rengti darbo projektą pagal patikslintą techninį projektą. 2018 m. spalio 4 d. tuometinis (duomenys neskelbtini) Inžinierius raštu Nr. 2(DIT)-85 perdavė ieškovei projektuotojo patikslintą techninį projektą bei nurodė rengti darbo projektą bei vykdyti darbus, atsižvelgiant į patikslinto techninio projekto sprendinius, kuriais pakoreguoti tam tikri atraminių sienučių darbai.
4. Teigia, jog ieškovė kiekvieno sutartinio darbo vertę apskaičiavo ir įvertino pagal sutarties konkrečiųjų sąlygų 12.3 punkte „Įvertinimas“ taisykles, t. y. kiekvienam atskiram darbui taikė įkainius, kurie nurodyti darbų kiekių žiniaraščiuose. Tiek 2019 m. balandžio 30 d., tiek 2019 m. gegužės 24 d. atliktų darbų priėmimo aktuose atliktų atraminių sienučių darbų vertė sutarties šalių ir (duomenys neskelbtini) inžinieriaus buvo skaičiuota pagal darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytą įkainį, t. y. pagal 1,40 Eur/kg įkainį. Taikant darbų kiekių žiniaraščių 6.5.3 punkte nurodytą įkainį, atsakovė priėmė atliktų atraminių sienučių darbų už daugiau nei 1 000 000 Eur be PVM bei įvykdė atitinkamus apmokėjimus. Atsakovė 2019 m. liepos 3 d. – 2019 m. liepos 5 d. pirmą kartą pranešė ieškovei nuomonę bei vertinimą apie atraminių sienučių darbų įkainojimą ne pagal sutarties sąlygas, o pagal ieškovės pirkimo metu teiktą informaciją. Iki 2019 m. liepos 1 d. ieškovė sutarties metu jau buvo atlikusi atsakovei atraminių sienučių darbus už daugiau nei 1 700 000 Eur be PVM bei buvo gavusi net dalį apmokėjimo už tokius darbus, jų vertę apskaičiuojant pagal sutarties sąlygas, t. y. pagal darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius. 2019 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) Inžinierius ((duomenys neskelbtini)) pateikė vertinimą dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ir nurodė, jog atraminių sienučių darbų įkainojimas turi būti atliekamas pagal darbų kiekių žiniaraščius ir juose nurodytus įkainius. Atsakovė ignoravo (duomenys neskelbtini) inžinieriaus privalomą sprendimą bei jo nevykdė.
5. Nurodo, kad atsakovė darbų pakeitimo aktu Nr. 1 atsisakė dalies atraminių sienučių darbų (nusprendė jų nebevykdyti), kurie ieškovės darbų kiekių žiniaraščiuose buvo nurodyti 57 darbų pozicijose bei ieškovės įkainoti 0,01 Eur be PVM įkainiu. Atsakovė atsisakė 52 iš 57 darbų pozicijų. Jeigu nurodytos atraminių sienučių pozicijos būtų buvusios atsisakytos pagal ieškovės darbų kiekių žiniaraščių 0,01 Eur įkainojimą, kas ir turėjo būti padaryta, tai atsisakomų 52 iš 57 darbų pozicijų kaina turėjo būti tik 5 491,13 Eur be PVM. Tačiau atsakovė, atsisakydama 52 iš 57 darbų pozicijų, jų vertę įkainojo ne tik po 0,01 Eur be PVM, tačiau nepagrįstai papildomai priskaičiavo 1 869 505,24 Eur be PVM sumą, kuri, remiantis ieškovės pirkimo metu teiktais pasiūlymo kainos pagrindimo raštais Nr. 1-2, neva yra tikroji atsisakomų 52 iš 57 darbų pozicijų vertė. Ieškovė dėl atsakovės atsisakomų 52 iš 57 darbų pozicijų neteko ne tik 5 491,13 Eur be PVM (tarp šalių ginčo nekyla), tačiau papildomai 1 869 505,24 Eur be PVM.
6. Teigia, kad sutarties konkrečiųjų sąlygų 12.3 punkto „Vertės nustatymas“ nuostatos įtvirtino sutarties darbų įkainojimo tvarką ir sąlygas, t. y. atsakovei atsisakius darbų ir (ar) įsigijus papildomus darbus tokių darbų vertė apskaičiuojama pagal darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius (kai tokių darbų įkainiai buvo nurodyti darbų kiekių žiniaraščiuose). Pirkimo dokumentų 13 priedo „Darbų kiekių žiniaraščiai“ skyriuje „Įkainojimas“ pirkimo dalyviams buvo nurodyta, kad kiekvienas darbų kiekių žiniaraštyje nurodytas vieneto įkainis yra fiksuotas bei sutarties laikotarpiu nebus keičiamas. Faktiniai neįprastai mažos kainos procedūros vykdymo pirkime duomenys liudija, kad atsakovė neprašė ieškovės pakeisti darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytų atraminių sienučių darbų įkainius, o ieškovė jų ir nepakeitė.
7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė, įvertinusi kartu su pasiūlymu pateiktus rangovo užpildytus darbų kiekių žiniaraščius, nustatė, kad darbų kiekių žiniaraščio 4 dalies „Konstrukcijų dalis (tiltai, tuneliai, atraminės sienutė)“ skyriaus „SK06 – Atraminės sienutės“ 5.2.1, 5.2.3, 5.2.5-5.2.8 ir skyriaus „SK13“ 6.1.1-6.1.2, 6.1.6-6.1.14, 6.2.1-6.2.5, 6.3.1-6.3.5, 6.7.1-6.7.2, 6.7.6-6.7.14, 6.8.1-6.8.2, 6.8.7-6.8.16, 6.9.1-6.9.7 eilutėse nurodyti darbai buvo įkainoti po 0,01 Eur be PVM. Bendra šių darbų vertė, susumavus visų 57 eilučių sumas, sudarė 6 987,59 Eur be PVM. Rangovas patvirtino, kad didesnė dalis darbų vykdymo sąnaudų buvo nurodytos kitose eilutėse, nei tose, kurios buvo įkainotos 0,01 Eur be PVM. Pirkimo sutartis buvo sudaroma vadovaujantis rangovo galutiniu pasiūlymu ir jo paaiškinimais, įskaitant raštus dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Apskaičiuojant nevykdomų darbų vertę turėjo būti įvertinti ne tik 0,01 Eur be PVM įkainiai, bet ir kitose eilutėse įvertintos darbų sąnaudos, kurios buvo nurodytos rangovui teikiant neįprastai mažos kainos pagrindimą. Rangovui papildomų išlaidų neįsivertinus ir jų neatsisakius, jam faktiškai būtų buvę sumokėta už neatliekamus darbus ir rangovas gautų nepagrįstą naudą. Rangovo pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas turi būti naudojamas nustatant neatliekamų darbų vertę, nes jis leidžia identifikuoti konkrečias eilutes, iš kurių gali būti išskaičiuojamas realus 0,01 Eur be PVM įkainio dydis, bei nustatytas realus tokių eilučių įkainis. Ieškovės pasiūlymas nebūtų išrinktas laimėtoju, jeigu dalyvių pasiūlymai būtų vertinami neįtraukiant nevykdomų darbų vertės. Ieškovė, reikšdama ieškinį, elgiasi nesąžiningai ir iš esmės siekia neteisėtai pakeisti sutartį ir nepagrįstai praturtėti.
9. Atsakovė nurodo, kad ši, kreipdamasi į rangovą dėl neįprastai mažų įkainių pagrindimo, siekė įsitikinti ne tik pasiūlyme nurodytų 0,01 Eur be PVM įkainių pagrįstumu, bet taip pat nustatyti realius šių darbų įkainius, kadangi tai aktualu vykdant darbus ir sprendžiant klausimus dėl darbų keitimo. Atsakovė pirkimo metu, vertindama rangovo neįprastai mažą kainą, nustatė realų darbų įkainį, kuris turėjo būti taikomas vertinant neatliekamus darbus. Ieškovė jau pirkimo metu žinojo apie galimas techninio projekto korekcijas. Rangovas, 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. raštais grįsdamas neįprastai mažą kainą, nurodė, kad 0,01 Eur be PVM įkainis nėra realus darbo įkainis, nes šių darbų sąnaudos yra įskaičiuotos į kitų darbų eilutes ir jų reali vertė yra ne 6 987,59 Eur be PVM (vertinant eilutes įkainotas 0,01 Eur be PVM), o 2 199 538,28 Eur be PVM. Rangovas nusimatė tam tikrą rezervą, iš kurio dengtų tam tikrų, nenumatytų darbų vykdymą, nereikalaujant papildomo apmokėjimo iš atsakovės.
10. Be to, teigia, kad ieškovės reikalavimai dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįsti. Ieškovės reikalaujama netesybų suma negali būti priteisiama, nes ieškinys nepagrįstas. Nepaisant to, netesybų dydis akivaizdžiai neproporcingas bei neužtikrina netesybų paskirties atlyginti patirtus nuostolius, todėl ir dėl šios priežasties negali būti taikomas.
11. Trečiasis asmuo L. W. O. atsiliepime prašo ieškinį atmesti, ieškinio tenkinimo atveju nustatyti teismo sprendimo įvykdymo tvarką, numatant, jog visos atsakovės AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ šioje byloje mokėtinos sumos būtų sumokamos į rangovo banko sąskaitą.
12. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė neturi savarankiškų reikalavimo teisių santykiuose su atsakove. Reikalauti iš sutarties kylančių prievolių vykdymo iš atsakovės gali tik rangovas, o ne ieškovė savarankiškai. Nuo 2019 m. lapkričio 20 d. atsakingu partneriu yra L. W. O.. Ieškovės reikalavimas atsakovei, kuriuo prašoma rangovui priklausančios reikalavimo teisės vykdymo, paduotas netinkamo asmens, t. y. asmens, neturinčio teisės atstovauti rangovui ir veikti visų partnerių vardu. Ieškovė yra ne tik neįgaliota atstovauti ir veikti rangovo vardu, bet apskritai prašo pripažinti atsakovės sprendimą negaliojančiu ir priteisti skolą asmeninei naudai. Net jeigu ieškovė ir mano, kad jai buvo perleistos rangovo teisės ir pareigos, jos neperėjo ir objektyviai negalėjo pereiti ieškovei. Visgi jeigu teismas spręstų, jog ieškinys yra pareikštas tinkamos ieškovės ir ieškovės reikalavimą tenkintų, toks sprendimas turėtų būti vykdomas atsakingojo partnerio, kaip rangovo atstovo, atžvilgiu, o ne ieškovės, nes ginčijama suma priklauso rangovui.
13. Ieškovė dublike nurodo, kad jungtinės veiklos partneriai gali ginti pažeistas teises savarankiškai nuo kitų jungtinės veiklos partnerių. Ieškiniu keliami reikalavimai dėl ginčo, kuris kilo sutarties vykdymo metu, kai vadovaujančias jungtinės veiklos pareigas ėjo UAB „Hidrostatyba“. Tuomet, kai UAB „Hidrostatyba“ ėjo vadovaujančias (atsakingojo asmens) pareigas, būtent UAB „Hidrostatyba“ teikė sąskaitas atsakovei apmokėti ir sprendė visus kitus su mokėjimais susijusius klausimus. Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo Nr. 2 1-2 punktas numato, jog 1 869 505,24 Eur suma priskirtina išimtinai ieškovei, o likusi atraminių sienučių darbų suma (4 730 650,90 Eur) bus paskirstoma tarp visų jungtinės veiklos partnerių.
14. Pažymi, kad tiek 2019 m. balandžio 30 d., tiek 2019 m. gegužės 24 d. atliktų darbų priėmimo aktuose atliktų atraminių sienučių darbų vertė sutarties šalių ir (duomenys neskelbtini) inžinieriaus buvo skaičiuota pagal darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytą įkainį, t. y. pagal 1,40 Eur/kg įkainį. Nei sutarties šalims, nei (duomenys neskelbtini) inžinieriui vykdant sutartį 2019 m. balandžio ir gegužės mėn. nekilo klausimų, jog darbų, tarp jų ir atraminių sienučių, vertė turi būti nustatoma pagal darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius, nors atsakovė dar 2018 m. rugsėjo 24 d. įteikė ieškovei techninį projektą, kuriame buvo atsisakyta atraminių sienučių 0,01 Eur be PVM įkainiu (57 pozicijų) įrengimo. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3908-340/2018 nustatė, jog visi pirkimo dalyviai buvo informuoti apie tai, jog ateityje techninis projektas bus tikslinamas. A. I. S. A. nežinojo konkrečių sprendinių, kurie ateityje bus tikslinami. Sutarties šalims sutarties įgyvendinimo eigoje nusprendus atsisakyti ar įsigyti atitinkamų darbų, tokių atsisakomų ar papildomai įsigyjamų darbų vertė (įkainojimas) nustatoma pagal darbų kiekių žiniaraščių įkainių duomenis. Finansinio rezervo turėjimas bendroje darbų kainoje nereiškia kitokio ieškovės faktinio darbų kiekių žiniaraščio įkainojimo pirkime.
15. Atsakovė triplike nurodo, kad atsisakomi darbai sutarties keitimo (darbų atsisakymo) metu turėjo būti įkainoti realiais įkainiais, įvertinus kainos pagrindime pačios ieškovės, tuo metu atstovavusios rangovą, nurodytus neįpratai mažų darbų kaštus, įtrauktus į kitų darbų įkainių eilutes. Rangovas patvirtino, kad visos darbų vykdymo sąnaudos buvo įskaičiuotos kitų darbų eilutėse, o ne išskirtinai tik menamų rizikų valdymas, kaip dublike teigia ieškovė. Pažymi, kad pasinaudojus sutarties 20 straipsniu „Pretenzijos, ginčai ir arbitražas“ nuostatomis ir sudarius susitarimą, (duomenys neskelbtini) inžinieriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštas, jeigu traktuoti jį kaip sprendimą pagal sutarties bendrųjų 3.5 punktą, neteko savo teisinės reikšmės, nes ginčo sprendimas buvo perleistas teismui, į kurį turėjo kreiptis rangovas. Ieškovė siekia gauti 1 869 505,24 Eur be PVM už faktiškai neatliktus darbus, tokiu būdu iškreipdama sutarties ekonominę pusiausvyrą. Pradiniuose rangovo darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyta darbų kaina sudarė 6 987,59 Eur, kai reali šių darbų kaina, įvertinus rangovo paaiškinimus, sudarė 2 199 538,28 Eur. Atsisakomų darbų vertė pagal pradinius darbų kiekių žiniaraščius sudarė 5 494,13 Eur, kai reali atsisakomų darbų vertė, vadovaujantis rangovo paaiškinimais, sudarė 1 869 505,24 Eur. Jeigu ieškovės ieškinyje formuojama pozicija dėl neįprastai mažos kainos atsakovei būtų buvusi žinoma pirkimo metu, rangovo pasiūlymas būtų buvęs atmestas, nepagrindus neįprastai mažų įkainių.
16. Nurodo, jog ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo dėl netesybų priteisimo iš atsakovės, remdamasi sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.8. punktu. Ieškovė atsakovui dokumentų apmokėti pagal sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.7. punktą nebuvo pateikusi. Susitarimu sutarus dėl ginčo sprendimo teismine tvarka nėra teisinio pagrindo skaičiuoti ir reikalauti iš atsakovės delspinigių priteisimo sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.8. punkto pagrindu.
17. Trečiasis asmuo L. W. O. triplike nurodo, kad ieškovė neturi teisės veikti visų jungtinės veiklos partnerių vardu, todėl ieškinio visų jungtinės veiklos partnerių vardu negalėjo pareikšti. Rangos sutarties formos 5 punkte nurodyta, kad atsakovė atsiskaito su rangovu pavedimais į rangovo nurodytą banko sąskaitą. Rangos sutartyje numatyta, kad mokėjimai rangovui pervedami į atsakingojo partnerio L. W. O. banko sąskaitą. Taigi, ginčijama suma priklauso rangovui.
18. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3503-933/2020 ieškinį atmetė konstatavus, kad UAB „Hidrostatyba“ yra netinkama ieškovė byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-613-790/2021 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės teisinį suinteresuotumą ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus tuo pagrindu, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė.
19. Trečiasis asmuo L. W. O. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodo, kad aplinkybę, jog reikia taikyti žiniaraštyje numatytus įkainius, patvirtina rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 12.3 punktas, kuris numato, kad: „kiekvienam atskiram darbui turi būti laikomi tinkami tokie įkainiai, kurie nurodyti žiniaraščiuose.“ Nagrinėjamu atveju rangovui atlikus sumažinto įkainio darbus, atsakovė žiniaraštyje nurodytos darbų kainos nesumokėjo. Atsakovė vienašališkai sumažino žiniaraštyje nustatytą darbų įkainį ir už darbus sumokėjo tik dalį įkainio, t. y. tiek, kiek jai pasirodė priimtina, bet ne tiek, kiek buvo sutarta su rangovu rangos sutartimi.
20. Rangovas apibetonavo 1 149 m2 gręžtinių pamatų ir atsakovas apmokėjimui už šį darbą taikė 96,56 Eur/m2 įkainį, todėl iš viso sumokėjo už šį darbą 110 947,44 Eur be PVM. Rangos sutartyje numatyta, kad 5.1.8 eilutės darbo įkainis yra ne 96,56, o 300 Eur be PVM. Pritaikius 300 Eur įkainį, atsakovė už 5.1.8 eilutės darbus turėjo sumokėti ne 110 947,44 Eur be PVM, o 344 700,00 Eur be PVM. Todėl skirtumas tarp šių sumų (233 752,56 Eur) laikytinas atsakovo skola už 5.1.8 eilutės darbus. Analogiškas įkainių pakeitimas buvo atsakovės vienašališkai atliktas ir kitų minėtų eilučių atžvilgiu. Todėl visas skirtumas tarp atsakovės turėtos sumokėti sumos, taikant žiniaraščio įkainius, ir atsakovės faktiškai sumokėtos sumos, taikant jos vienašališkai nustatytus įkainius, laikytinas skola, kuri bendrai sudaro 1 869 505,24 Eur ir kurios priteisimo yra prašoma ieškiniu. Sudarius fiksuoto įkainio sutartį, bet koks įkainio pakeitimas laikytinas rangos darbų kainos keitimu. Užsakovas neturi teisės sumažinti sutartos rangos darbų kainos (įkainio).
21. Nurodo, kad rangovo siūlomas darbų įkainis/kaina gali būti didelis, mažas, atitinkantis rinkos kainas, neatitinkantis rinkos kainų ir pan. Svarbiausias kriterijus visais atvejais yra tas, kad darbų įkainiai yra arba priimtini užsakovui, arba nepriimtini. Atsakovei žiniaraštyje nurodyti darbų įkainiai buvo priimtini, kadangi rangovas laimėjo atsakovės organizuotą viešąjį pirkimą ir pasirašė rangos sutartį. Šalys susitarė dėl numatytų įkainių, rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 12.3 punktu nustatė, kad bus mokama pagal šiuos įkainius, todėl bet koks atsakovės bandymas pakeisti sutartyje nustatytus įkainius laikytinas neteisėtu. Be to, rangovas yra laisvas pasirinkti bet kokią savo vykdomų darbų kainodarą ir atitinkamų darbų kainas skaičiuoti bet kokiais jam priimtinais metodais. Užsakovui yra svarbu tik tai, kad rangovas nurodytų konkrečią kainą, už kurią rangovas įsipareigoja atlikti konkretų darbą. Jei tiekėjas įrodo, kad gali įvykdyti sutartį už pasiūlytą kainą, kaina laikytina pagrįsta, nepriklausomai nuo to, iš ko ji susideda ir kokių darbų įkainiai į konkretų įkainį yra įskaičiuoti. Rangovas įsipareigojo atlikti sumažinto įkainio darbus nei didesniais, nei mažesniais įkainiais, o tiksliai tais, kurie nurodyti rangos sutartyje, nepriklausomai nuo to, ar faktiškai šiems darbams atlikti reikia didesnių išlaidų ar mažesnių. Viešojo pirkimo procedūrų metu niekas nežinojo, jog darbų už 0,01 Eur bus atsisakyta.
22. Pažymi, jog jei būtų paaiškėję, kad darbus už 0,01 Eur reikia atlikti, o darbų, į kuriuos įskaičiuotos darbų už 0,01 Eur faktinės išlaidos, atlikti nereikia, rangovas būtų turėjęs atlikti tokius darbus savo sąskaita ir negaudamas už tai jokio apmokėjimo. Taigi, lygiai tais pačiais principais vadovaujantis, paaiškėjus, kad darbų už 0,01 Eur vykdyti nereikės, vadovaujamasi rangovo ekonomija, pagal kurią tuo atveju, kai rangovo faktinės išlaidos yra mažesnės, negu buvo numatyta nustatant atliekamų darbų kainą, rangovui išlieka teisė gauti atlyginimą, numatytą rangos sutartyje. Įkainių keitimas viešųjų pirkimų santykyje reikštų: pirkimo vykdymo stadijoje – pasiūlymo siaurąją prasme keitimui, kas yra draudžiama; sutarties vykdymo stadijoje – viešojo pirkimo sutarties keitimą, kuris yra draudžiamas.
23. Ieškovės UAB „Hidrostatyba“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės pasiūlymo kaina atitiko teisės aktus ir ieškovė buvo sąžininga paskaičiuodama pasiūlymo kainą viešajame pirkime. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje nr. E2-3908-340/2018, nustatė, kad visi be išimties pirkimo dalyviai buvo informuoti apie tai, jog ateityje techninis projektas bus tikslinamas. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų buvusi nesąžininga.
24. Teigia, kad pagal sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.8 punktą, atsakovei vėluojant sumokėti atitinkamą sumą ieškovei, atsakovė įsipareigoja sumokėti 0,1 proc. delspinigių per dieną nuo vėluojamos apmokėti sumos. Esamu atveju ieškovė sprendžia, jog teisė į apmokėjimą už atraminių sienučių darbus pagal darbių kiekių žiniaraščių įkainojimą vėliausiai atsirado nuo ginčo sprendimo susitarimo sudarymo dienos, t. y. 2019 m. spalio 1 d. Todėl, skaičiuojant 0,1 proc. delspinigius nuo 1 869 505,24 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 23 d., netesybų suma lygi 725 368,03 Eur (1 869 505,24 Eur x 0,001 x 388). Įvertinus senaties taikymą netesybų (delspinigių) sumai, ieškovė prašo netesybų už 180 kalendorinių dienų iki ieškinio pareiškimo, t. y. 336 510,94 Eur.
25. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens L. W. O. atstovė pažymėjo, kad rangovo pasiūlytų įkainių vertinimas negali būti keičiamas nauju teismo sprendimu, kadangi tokiu būdu bus paneigta teismo sprendimo res judicata galia.
26. Atsakovės AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė, kreipdamasi į rangovą dėl neįprastai mažų įkainių pagrindimo, siekė įsitikinti ne tik pasiūlyme nurodytų 0,01 Eur be PVM įkainių pagrįstumu, bet taip pat siekė nustatyti realius šių darbų įkainius, kadangi tai aktualu vykdant darbus ir sprendžiant klausimus dėl darbų keitimo. Pirkime ieškovės pateikto darbų įkainių pagrindimo ir išskaidymo pagrindu atsakovė, nustatydama neatliekamų atraminių sienučių darbų vertę, sutarties nuostatų nepažeidė. Sutarties vykdymo metu kilus poreikiui atsisakyti darbų tarp šalių, kilo ginčas, todėl buvo sudarytas susitarimas, kuriuo nuspręsta dėl ginčo sprendimo teismine tvarka. Šiuo susitarimu be kita ko buvo sutarta, kad ieškinį dėl ginčo reikš rangovas, atstovaujamas pagrindinio partnerio, o taip pat buvo nutarta dėl ginčo sprendimo būdo, kas suponuoja, jog reikalavimo atžvilgiu negali būti skaičiuojamos ir taikomos netesybos. Dalyvaudama pirkime ieškovė elgėsi nesąžiningai, o neatlikus darbų ir dėl to negavus apmokėjimo už neatliktus darbus (jų vertės) nei ieškovė, nei rangovas nepatyrė jokių praradimų. Ieškovės reikalaujama netesybų suma negali būti priteisiama, nes pats ieškinys yra nepagrįstas. Nepaisant to, pats netesybų dydis yra akivaizdžiai neproporcingas bei neužtikrina netesybų paskirties atlyginti patirtus nuostolius, todėl ir dėl šios priežasties negali būti taikomas. Galiausiai, susitarimo tarp šalių sudarymas iš esmės eliminuoja netesybų taikymą ieškiniu reikalaujamos sumos atžvilgiu.
27. Be to, nurodo, kad pirkimo metu jo dalyviams buvo žinoma apie techninio projekto keitimus. Rangovas žinojo apie numatomus atsisakyti atraminių sienučių darbus. Vien tai, kad perkančioji organizacija paneigė paaiškinimą dėl estakados darbų atsisakymo, nereiškia, kad buvo patvirtinta dalyviams, jog šie darbai bus vykdomi. Ši pozicija reiškė, kad dalyviai privalo pateikti pasiūlymus įskaičiuodami ir šiuos darbus. Pažymi, kad atsakovė, įvertinusi rangovo neįprastai mažos kainos paaiškinimus, nustatė dvi esmines sąlygas, kurios leido rangovo pasiūlymą pripažinti geriausiu, t. y. buvo nustatyta reali, 0,01 Eur be PVM įkainiais įkainotų, darbų vertė, kuri buvo pagrįsta ir pakankama techninio projekto sprendiniams įgyvendinti ir rangovas faktiškai įsivertino visus techniniame projekte nurodytus darbus. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.2 punkte ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje numatyta galimybė iš kompleksinio įkainio išskaičiuoti įkainio aktualias dalis, kai keičiami darbai ar dalies jų atsisakoma. Taip pat, pradiniuose rangovo darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyta darbų kaina sudarė 6 987,59 Eur, kai reali šių darbų kaina, įvertinus rangovo paaiškinimus, sudarė 2 199 538,28 Eur. Tuo tarpu, atsisakomų darbų vertė pagal pradinius darbų kiekių žiniaraščius sudarė 5 494,13 Eur, kai reali atsisakomų darbų vertė, vadovaujantis rangovo paaiškinimais, sudarė 1 869 505,24 Eur.
28. Rangovas, vykstant pirkimui, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad atraminių sienučių kainos dalys yra įvertintos kituose darbuose ir įtrauktos į kitas eilutes. Ieškovė sutarties įgyvendinimo metu ir šiuo ieškiniu iš esmės reikalauja, kad jai būtų apmokėta už neatliktus darbus, taigi, siekia gauti 1 869 505,24 Eur be PVM už faktiškai neatliktus darbus, tokiu būdu iškreipdama sutarties ekonominę pusiausvyrą. Be to, antroje vietoje likusio tiekėjo pasiūlymo kaina sudarė 55 647 448,95 Eur be PVM. Atsisakius darbų, kurių vertė sudarytų 2 229 539,04 Eur be PVM, jo pasiūlymo bendra kaina sumažėtų iki 53 417 909,91 Eur be PVM ir taptų mažesnė nei rangovo, o tai reiškia, kad jeigu toks pakeitimas būtų atliktas pirkimo metu, laimėtoju būtų buvęs pripažintas antroje vietoje likęs tiekėjas. Iš rangovo pasiūlytos kainos (54 762 190,77 Eur be PVM) atėmus realią nevykdomų darbų vertę (1 869 505,24 Eur be PVM), jo galutinė pasiūlymo kaina sudarytų 52 892 685,53 Eur be PVM ir jis toliau išliktų pirkimo laimėtoju.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas.
Bylos aplinkybės.
29. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. birželio 23 d. CVP IS paskelbė tarptautinės vertės skelbiamų derybų būdo viešojo pirkimo procedūrą dėl geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų įsigijimo. 2018 m. vasario 19 d. ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą pirkime bei darbų kiekių žiniaraščius. Ieškovė galutinį pasiūlymą pirkime pateikė kaip jungtinės veiklos dalyvių konsorciumui vadovaujantis partneris, turintis teisę veikti visų partnerių vardu. 2018 m. vasario 19 d. ieškovės pasiūlymo formoje buvo nurodytos darbų kainos, sustambintos pagal darbų grupes I-III. Ieškovė nurodė, jog I darbų grupė, kuri apima ir konstrukcijų dalį (tiltus, tunelius bei atramines sienutes), bendrai įkainojama 40 008 332,82 Eur be PVM suma. Ieškovė atskirai įkainojo pačią konstrukcijų dalį (tiltus, tunelius bei atramines sienutes) ir numatė, jog šios konstrukcijų dalies (tiltų, tunelių bei atraminių sienučių) kaina yra 14 505 402,04 Eur be PVM. 2018 m. vasario 19 d. darbų kiekių žiniaraščiuose ieškovė įkainojo kiekvieną atskirą darbą, tarp jų atskirus darbus konstrukcijų dalyje (tiltai, tuneliai bei atraminės sienutės). Bendra kaina pirkime – 54 762 190,77 Eur be PVM. Atraminių sienučių darbai, kurie patenka į konstrukcijų dalį (tiltai, tuneliai bei atraminės sienutės), įkainoti 6 600 156,14 Eur be PVM, dalis atraminių sienučių darbų, t. y. 57 pozicijos, buvo įkainotos po 0,01 Eur be PVM įkainį, kurių bendra įkainojimo suma yra 6 987,59 Eur be PVM.
30. Viešojo pirkimo procedūros metu atsakovė pasiūlė ieškovei pateikti savo pasiūlymo dalies neįprastai mažos kainos pagrindimą. Ieškovė pasiūlymo kainos pagrindimo rašte Nr. 1 nurodė, jog atraminių sienučių darbų savikainą viršijanti suma (t. y. 2 199 538,28 Eur be PVM) leis ieškovei įvykdyti visus atraminių sienučių darbus, tarp jų 57 darbų pozicijas, kurios darbų kiekių žiniaraščiuose buvo įkainotos 0,01 Eur be PVM įkainiu. Pasiūlymo kainos pagrindimo rašte Nr. 1, ieškovė 2 199 538,28 Eur be PVM sumą pažymėjo kaip pirkimo sutarties rizikos valdymui skirtą sumą. Ieškovė pasiūlymo kainos pagrindimo rašte Nr. 2 nurodė, jog išlaidos dėl atraminių sienučių darbų (57 darbų pozicijose) sėkmingo įvykdymo už 0,01 Eur be PVM įkainio, jei tokios susiklostytų, galėtų būti dengiamos (kompensuojamos) kitomis darbų kiekių žiniaraščių eilutėmis.
31. 2018 m. birželio 1 d. šalys pasirašė užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutartį dėl geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos.
32. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3908-340/2018 pagal ieškovės ūkio partnerių grupės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ir UAB „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atmetė ieškinį dėl pirkimo laimėtojos (ūkio subjektų grupės, susidedančios iš ieškovės ir trečiųjų asmenų nagrinėjamoje byloje) nustatymo.
33. Bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija su ieškiniu nesutiko, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad UAB „Hidrostatyba“ su partneriais tinkamai pagrindė neįprastai mažos pasiūlymo dalies kainą, teismas taip pat nutarė ieškovę tinkamai pagrindus pasiūlymo kainą ir esant ją pagrįsta.
34. Sutarties vykdymo metu projektuotojas (duomenys neskelbtini) patikslino techninį projektą – 2018 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) Inžinierius raštu Nr. 2(DIT)-85 perdavė ieškovei projektuotojo patikslintą techninį projektą bei nurodė rengti darbo projektą bei vykdyti darbus, atsižvelgiant į patikslinto techninio projekto sprendinius, kuriais pakoreguoti tam tikri atraminių sienučių darbai. Patikslintame projekte buvo atsisakyta nuo dalies atraminių sienučių darbų, t. y. nuo 57 pozicijų, kuriuos buvo įkainotos po 0,01 Eur be PVM įkainį, kurių bendra įkainojimo suma yra 6 987,59 Eur be PVM.
35. Tarp šalių kilo ginčas dėl jau atliktų pagal viešąjį statybos rangos darbų apmokėjimą – atsakovė laikė, kad 0,01 Eur be PVM įkainis nėra realus darbo įkainis, nes šių darbų sąnaudos yra įskaičiuotos į kitų darbų eilutes, todėl jų reali vertė yra ne 6 987,59 Eur be PVM (vertinant eilutes įkainotas 0,01 Eur be PVM), o 2 199 538,28 Eur be PVM; atitinkamai į tai turi būti atsižvelgta atsiskaitant su ieškove; ieškovei mokėtinas pagal sutartį atlyginimas mažintinas atsižvelgiant į darbų, nuo kurių buvo atsisakyta, kainą, apskaičiuotą pagal realius įkainius, nurodytus neįpratai mažos pasiūlymo kainos pagrindime. Atsakovės vertinimu, ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindimai taip pat yra viešosios rangos darbų pirkimo sutarties dalis, pagrindimo raštuose nurodyti realūs įkainiai taip pat vertintini kaip sutarties sąlygų dalis.
Teismo argumentai.
36. 2018 m. birželio 1 d. šalys pasirašė viešojo darbų pirkimo sutartį – užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutartį dėl geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos. Sutartis buvo sudaryta pagal Pirkimo procedūrų dieną paskelbtą Sutarties sąlygų projektą (ieškinio 1.1 – 1.3 priedai). Sutartį sudaro Sutarties forma (1.1 Priedas), Sutarties Bendrosios sąlygos (1.2 Priedas) ir Sutarties Konkrečiosios sąlygos (1.3 Priedas).
37. Pirkimo sąlygų Bendrųjų sąlygų II skirsnis numato Pirkimo Objekto ir apimčių aprašymą: 12 priedas – Techninė specifikacija, 13 priedas - Darbų kiekių žiniaraščiai, 14 priedas – Darbų kiekių žiniaraščių santrauką ir 15 priedas – Techninis projektas.
Sutarties sąlygos patiektos kaip Pirkimo sąlygų priedas Nr. 11.
1.1.6.16 punktas – „Neatliekami darbai“ – darbai arba jų kiekio dalis, kurie Sutartyje buvo numatyti, tačiau Sutarties įgyvendinimo eigoje dėl mažesnio faktinio poreikio arba vieno iš Sutarties 13.1 (Teisė daryti pakeitimus) pastraipoje (Pakeitimo pagrindai) nurodytų pagrindų paaiškėjo, kad tokios apimties (kiekio) ar pobūdžio darbų vykdyti nereikia.
Pirkimo sutarties 12.3 punkte (Įvertinimas) nustatyta, kad kiekvienam atskiram darbui turi būti laikomi tinkami tokie įkainiai, kurie nurodyti Žiniaraščiuose <...>Darbų kiekiai, nurodyti žiniaraščiuose dėl įprastų Brėžinių, Specifikacijų ir Žiniaraščių (t.y. techninio projekto rengimo metu) galimų skaičiavimo paklaidų, yra preliminarūs. Detalizavus techninio projekto sprendinius darbo projekte pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ taip pat vėliau vykdant Darbus, faktiniai darbų kiekiai pagal šią Sutartį gali svyruoti (būti mažesni ar didesni) <...> Žiniaraščiuose numatytų darbų kiekių pasikeitimai (sumažėjimas arba padidėjimas) yra įforminami Darbų kiekių pakeitimo aktais, kuriuose įvardinti neatliekami darbai <...> ir nurodomi atitinkamų darbų pavadinimai, kiekis, vieneto kaina, bendra suma. Darbų kiekių pakeitimo aktas turi būti patvirtintas Užsakovo.
Sutarties 13.2 punktas pakeičiamas ir išdėstomas taip: Taikant 13.1 punktą (Teisė daryti pakeitimus) ir atitinkamai 13.3 punktą [Pakeitimų tvarka] Neatliekamų darbų ir (arba) Papildomų darbų kainos (keičiant darbus, jų kaina skaičiuojama kaip vienų darbų atsisakymas ir papildomų darbų įsigijimas) apskaičiuojamos, taikant žemiau pateikiamus būdus prioritetine tvarka, t. y. tik nesant galimybės taikyti aukščiau esantį būdą, gali būti taikomas žemiau esantis būdas: a) pagal Rangovo Pasiūlyme Darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius, o jei tokių įkainių nėra; b) pagal Rangovo Pasiūlyme Darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius jei įmanoma, išskaičiuojant kainos dalį iš sutartyje numatyto įkainio, o jei tokių įkainių nėra; c) vadovaujantis Darbų pradžios dieną galiojusiose Rekomendacijose dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, registruojamose Juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtų rekomendacijų dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo registre, kurį administruoja VĮ Statybos produktų sertifikavimo centras, nurodytais įkainiais, taikant ne didesnį nei 5 procentai pelno bei pridėtinių išlaidų normatyvą, o jei tokių įkainių nėra; d) įvertinus pagrįstas tiesiogines (darbo užmokesčio ir su juo susijusius mokesčius, statybos produktų ir įrengimų, mechanizmų sąnaudos) bei netiesiogines (pridėtinių išlaidų ir pelno) išlaidas, kurios negali būti didesnės už bendrą vidutinę rinkos kainą (įvertinus visas išlaidas – tiesiogines ir netiesiogines), kuri nustatoma pasirinktinai įvertinus ne mažiau kaip trijų kitų rinkoje esančių ūkio subjektų darbų kainas, išskyrus tuo atvejus, kai rinkoje nėra tiek ūkio subjektų.
38. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalys aiškiai susitarė dėl darbų apmokėjimo pagal Darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus atskirų darbų įkainius, susitarė, kad Darbai gali būti mažinami dėl projektinių sprendinių pakeitimo, susitarė dėl Darbų kiekio pakeitimo procedūros, apibrėžė, kad Darbų kiekio mažinimo atveju prioritetine tvarka bus taikomi Darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti įkainiai, o kitokia įkainių nustatymo tvarka galima, jei tokių įkainių nėra.
39. Teismas atmeta atsakovės argumentus apie tai, kad Darbų kiekio sumažinimo atveju dėl projekto pakeitimų, sumažintų darbų kiekių įvertinimui turi būti taikomi ne Darbų kiekio žiniaraščiuose nurodyti įkainiai, bet ieškovės neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimuose nurodyti realūs šių darbų įkainiai.
40. Pirma, dėl to, kad Sutarties šalys nedviprasmiškai susitarė dėl Darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytų įkainių taikymo tuo atveju, jeigu Darbų apimtis mažinama dėl projektinių sprendinių pakeitimo; kitokia Sutartyje aptarta tvarka įkainiai nustatomi, jeigu tokių įkainių nėra, t. y. tuo atveju, jeigu atsirado poreikis atlikti papildomus, Sutartyje nenumatytus darbus (neviršijant Sutarties 10 proc. vertės), ir šių papildomų darbų įkainiai nėra įtvirtinti Darbų kiekių žiniaraščiuose. Pagal Pirkimo dokumentus Darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti įkainiai priskiriami prie Sutarties esminių sąlygų.
41. Antra, ieškovės argumentas, kad pasiūlymo dalies neįprastai mažos kainos pagrindimuose nurodyti įkainiai turi būti vertinami kaip sudėtinė Pirkimo sąlygų, ir, atitinkamai, Pirkimo sutarties dalis, prieštarauja neįprastai mažos kainos pagrindimo esmei. Jeigu vertinti, kad tiekėjas neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimuose nurodė realius darbų įkainius, taikytinus tuo atveju, jeigu ateityje šių darbų teks atsisakyti, reiktų pripažinti, kad tiekėjas pateikė dar vieną įkainių variantą, t. y. pateikė alternatyvų pasiūlymą. Tačiau Pirkimo sąlygų Bendrųjų sąlygų 86 punktas imperatyviai numato, kad dalyviams nėra leidžiama pateikti alternatyvų galutinį pasiūlymą. Dalyviui pateikus alternatyvų galutinį pasiūlymą, jo pasiūlymas ir alternatyvus pasiūlymas (alternatyvūs pasiūlymai) bus atmesti.
42. Ieškovės pasiūlymo pateikimo metu galiojusio VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina (derybų atveju – galutinė kaina) yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą (derybų atveju – galutinę kainą), o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos (derybų atveju – galutinės kainos) pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Atsakovė pareikalavimo pateikti ne viso pasiūlymo, bet pasiūlymo dalies (atraminių sienučių darbų įkainių, 57 pozicijos) pagrindimą pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad perkančioji organizacija turi įsitikinti ne tik bendros pasiūlymo kainos, bet ir atskirų kainos dalių pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-570-469/2018).
43. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką reikalavimas pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).
44. Neįprastai maža pasiūlyta kaina savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti – tik tokia kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010 yra pasisakęs, jog viešuosiuose pirkimuose iš esmės galima ir minusinė siūloma pirkimo kaina. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška. Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Ordine degli Architetti delle Province di Milano, C-399/98, 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje J. A., C-220).
45. Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste nėra pagrindo vertinti ieškovės argumentuose nurodytus realius darbų įkainius kaip alternatyvų pasiūlymą dėl darbų įkainių, taikytinų tuo atveju, jeigu Sutarties vykdymo metu teks atsakyti nuo nurodytų darbų po projektinių sprendinių pakeitimo.
46. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino, kad tiekėjas (UAB „Hidrostatyba” su partneriais) tinkamai pagrindė savo pasiūlymo dalies neįprastai mažą kainą. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kito pirkime dalyvaujančio tiekėjo, 2018 m. rugsėjo 5 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3908-340/2018 ieškinį atmetė, t. y. taip pat pripažino, kad UAB „Hidrostatyba” tinkamai pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainos dalį. Tokiu būdu ieškovė įrodė, kad yra pajėgi už pasiūlyme nurodytus įkainius tinkamai laiku ir kokybiškai atlikti 57 pozicijas darbų, dėl kurių kilo ginčas, prisiėmė jų atlikimo riziką. Pažymėtina, kad visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams buvo žinoma, kad sutarties vykdymo metu projektinei sprendiniai bus keičiami, tačiau tiekėjams buvo pasiūlyta teikti pasiūlymus pagal pirkimo metu galiojusį nepakeistą darbų projektą. Nėra jokio pagrindo pasiūlymo pagrindimuose nurodytus realius įkainius vertinti kaip viešojo pirkimo sutarties vieną iš sąlygų.
47. Atsakovė taip pat teigia, jog ieškovė vykstant pirkimui, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad atraminių sienučių kainos dalys yra įvertintos kituose darbuose ir įtrauktos į kitas eilutes, todėl šiuo ieškiniu iš esmės reikalauja, kad jai būtų apmokėta už neatliktus darbus, taip siekia gauti 1 869 505,24 Eur be PVM už faktiškai neatliktus darbus, tokiu būdu iškreipdama sutarties ekonominę pusiausvyrą. Atsakovė nurodė, kad antroje vietoje likusio tiekėjo pasiūlymo kaina sudarė 55 647 448,95 Eur be PVM. Atsisakius darbų, kurių vertė sudarytų 2 229 539,04 Eur be PVM, jo pasiūlymo bendra kaina sumažėtų iki 53 417 909,91 Eur be PVM ir taptų mažesnė nei rangovo, o tai reiškia, kad jeigu toks pakeitimas būtų atliktas pirkimo metu, laimėtoju būtų buvęs pripažintas antroje vietoje likęs tiekėjas. Iš rangovo pasiūlytos kainos (54 762 190,77 Eur be PVM) atėmus realią nevykdomų darbų vertę (1 869 505,24 Eur be PVM), jo galutinė pasiūlymo kaina sudarytų 52 892 685,53 Eur be PVM ir jis toliau išliktų pirkimo laimėtoju.
48. Teismas negali sutikti su tokiais atsakovės teiginiais. Pasiūlymo kainos dalies pagrindime Nr. 2 ieškovė nurodė, jog Ūkio subjektų grupės bendros pasiūlymo kainos 54 762 190,77 Eur be PVM pakanka, kad įvykdyti visus Pirkimo darbus, įskaitant ir darbus, įkainuotus 0,01 Eur be PVM, tačiau tokia ieškovės pozicija negali būti aiškinama taip, kad atraminių sienučių kainos įtrauktos į kitas pasiūlymo kainos eilutes, kas sudaro pagrindą atsakovei po atsisakymo nuo šių darbų sumažinti atlyginimą už atliktus darbus nevykdomų darbų verte (1 869 505,24 Eur be PVM); ieškovė tiesiog įsipareigojo atlikti nurodytas 57 pozicijas atraminių sienučių darbų už pasiūlyme nurodytą kainą (0,01 Eur be PVM) savo numatomo pelno nuo kitos sutarties dalies įvykdymo sąskaita.
49. Atsakovės pozicija nagrinėjamoje byloje iš esmės paneigia jos pačios viešojo pirkimo metu priimtą sprendimą dėl ieškovės neįprastai mažos pasiūlymo kainos dalies pagrindimo tinkamu ir pirkimo laimėtojos nustatymo.
50. Atsakovė nurodė, kad ieškovė sutiko, jog dalis atliktų atraminių sienučių darbų buvo apmokėta pagal realius įkainius, tai gali reikšti, kad sutarties vykdymo metu buvo pasiektas šalių susitarimas dėl realių įkainių taikymo, todėl teismas negali sutikti su atsakovės pozicija. Viešojo pirkimo sutartys gali būti keičiamos Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka: jeigu sutartis pasirašyta ir yra nustatytos kainos peržiūros sąlygos ir tvarka – sutartis (kaina) keičiama joje nustatytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad kaina gali būti keičiam tik į priekį, dar neatliktiems darbams. Ieškovės pasiūlymo pagrindime nurodytų realių neatliekamų darbų įkainių taikymas reikštų, kad įkainiai už realiai atliktus darbus butų sumažinti, t. y. Darbų kiekių žiniaraščiuose nustatyti darbų įkainiai realiai būtų pakeisti, už jau atliktus ir priimtus darbus atsakovė ketino mokėti pagal mažesnius, nei numatytą Sutartyje, įkainius.
51. Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju darbų apimties mažinimo atveju, neatliktiems darbams įkainoti taikytinos Darbų kiekių žiniaraščiuose įtvirtinti įkainiai. Įkainių pakeitimas, sutarties vykdymo metu šalims susitarus arba jų konkliudentiniais veiksmais, nenumatytas.
52. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti ieškovės neįprastai mažos kainos dalies pagrindimuose nurodytus įkainius Sutarties vykdymo metu.
53. 2018 m. rugsėjo 24 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštu Nr. 2(PI)-237 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Inžinierių bei pranešė, jog atsakovės projektuotojas (duomenys neskelbtini) patikslino techninį projektą ir prašė (duomenys neskelbtini) inžinieriaus duoti nurodymą ieškovei rengti darbo projektą pagal patikslintą techninį projektą. 2018 m. spalio 4 d. tuometinis (duomenys neskelbtini) Inžinierius raštu Nr. 2(DIT)-85 perdavė ieškovei projektuotojo patikslintą techninį projektą bei nurodė rengti darbo projektą ir vykdyti darbus atsižvelgiant į patikslinto techninio projekto sprendinius, kuriais pakoreguoti tam tikri atraminių sienučių darbai. Gavus (duomenys neskelbtini) inžinieriaus nurodymą vykdyti darbus atsižvelgiant į patikslinto Techninio projekto sprendinius. Būtent atnaujinto Techninio projekto sprendiniais ir buvo pakoreguoti – Techninio projekto patikslintuose sprendiniuose buvo nurodyta, kad tam tikri atraminių sienučių darbai neturėtų būti vykdomi. Be to, buvo patikslinti ir vykdomi atraminių sienučių darbai; atsakovė pritarė atnaujintam projektui.
54. 2019 m. liepos 5 d. atsakovė raštu Nr. SD(DI)-1762 atsisakė patvirtinti Darbų pakeitimo aktą Nr. 1 bei Darbų kiekių suderinimo aktą Nr. 1, motyvuodama, kad teikiamuose dokumentuose darbų kainos neatitinka Pirkimo metu teiktos informacijos. (2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m./ gegužės 24 d. Atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 16 ir 22, pagal kuriuos ieškovė buvo atlikusi atraminių sienučių darbų už daugiau nei 1 700 000 Eur). Atsakovė informavo, kad darbai turi būti įkainojami ne pagal Sutarties sąlygas, o pagal ieškovės pirkimo metu teiktą informaciją. Atsakovė nurodė ieškovei įkainoti atraminių sienučių darbus pagal pirkimo metu teiktą informaciją ir tuo pačiu pranešė, jog keis savo ankstesnius sprendimus dėl jau atliktų atraminių sienučių darbų priėmimo aktų ir apmokėjimo (2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. Atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 16 ir 22, pagal kuriuos ieškovė buvo atlikusi atraminių sienučių darbų už daugiau nei 1 700 000 Eur ). Ieškovė teikė pretenzijas atsakovei bei (duomenys neskelbtini) inžinieriui.
55. 2019 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) Inžinierius tarptautinė bendrovė (duomenys neskelbtini), pateikė vertinimą dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo (ieškinio 27 Priedas). (duomenys neskelbtini) Inžinierius, be kita ko, nurodė, jog atraminių sienučių darbų įkainojimas turi būti atliekamas pagal Darbų kiekių žiniaraščius ir juose nurodytus įkainius.
56. Sutiktina, su atsakove, kad (duomenys neskelbtini) inžinieriaus sprendimas nesaisto teismo išvadų, tačiau nagrinėjamu atveju teismas sutinka su inžinieriaus sprendimo išvadomis dėl jau išdėstytų motyvų.
57. 2019 m. spalio 1 d. ieškovė pasirašė su atsakove Susitarimą dėl Sutarties vykdymo ir ginčo sprendimo, kuriuo, be kita ko, buvo sutarta, kad ieškovei siekiant gauti bent dalį apmokėjimo už atraminių sienučių darbus, kuri yra ne mažesnė kaip 4 730 650,90 Eur be PVM (iš bendros 6 600 156,14 Eur be PVM sumos, numatytos Darbų kiekių žiniaraščiuose (3.4 Priedas), t. y. iš bendros Darbų kiekių žiniaraščių 5 ir 6 skyriuose numatytos sumos, ieškovė parengia Darbų pakeitimo aktą (tuo pačiu ir Darbų kiekių suderinimo aktą Nr. 1) pagal atsakovės nepagrįstą poziciją, o dėl likusios atraminių sienučių darbų sumos, skaičiuojant ją pagal ieškovės Darbų kiekių žiniaraščius, kuri sudaro 1 869 505,24 Eur be PVM (6 600 156,14 - 4 730 650,90), ieškovė kreipsis į teismą dėl priteisimo.
58. Teismas, vertindamas šalių Susitarimą dėl Sutarties vykdymo, konstatuoja, kad ginčo dėl sumos, apskaičiuotos už atliktus atraminių sienučių darbus pagal Darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus įkainius ir atsakovės nepagrįstai neapmokėtos, nėra, ieškovės reikalavimas tenkintinas pilnai. Ieškovė, kaip jungtinės veiklos partnerė, pareiškė ieškinį visų jungtinės veiklos partnerių, t. y. BUAB „Hidrostatyba“, L. W. O. ir UAB „Autokausta“ vardu, prašo priteisti atsakovės skolą arba į ieškovės, arba į jungtinės veiklos partnerės trečiojo asmens L. W. O. banko sąskaitą.
59. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 4 ir 5 punktą Užsakovas už tinkamai pagal sutartį atliktus ir perduotus darbus mokės Rangovui pagal Sutartyje numatytas sąlygas mokėjimo pavedimais į Rangovo nurodytą banko sąskaitą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir trečiojo asmens atstovai nurodė kad pagal Sutarties sąlygas mokėtinos sumos buvo pervedamos į trečiojo asmens L. W. O. banko sąskaitą, dėl to teismas, tenkindamas ieškinį, nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką – priteistos sumos mokėjimą į trečiojo asmens L. W. O. banko sąskaitą (CPK 271 straipsnio 1 dalis).
60. 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovas atsisakė nuo ieškinio dalies – sumažino prašomą priteisti netesybų sumą nuo 725 368,03 Eur iki 326 510,94 Eur, t. y. prašė priteisti delspinigius ne už 6 mėnesius bet už 180 dienų.
61. Ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų (CPK 42 straipsnis). Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Kadangi ieškovės teismui pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 294 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės ieškinio atsisakymas priimamas ir civilinės bylos dalis nutraukiama.
Dėl netesybų ir palūkanų.
62. Pagal Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 14.8 punktą, atsakovei vėluojant sumokėti atitinkamą sumą ieškovei, atsakovė įsipareigoja sumokėti 0,1 proc. delspinigių per dieną nuo vėluojamos apmokėti sumos. Pirminiu ieškiniu ieškovė prašė priteisti sutartinius delspinigius nuo šalių Susitarimo dėl sutarties vykdymo sudarymo dienos (2019 m. spalio 1 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), t. y. 725 368,03 Eur (1869 505,24 x 0,1x 388). 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo ieškovė sumažino savo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo iki 336 501,94 Eur (už 180 kalendorinių dienų). Atsakovės vertinimu, Susitarimu dėl Sutarties vykdymo šalys sustabdė delspinigių skaičiavimą. Teismas nepritaria tokiai atsakovės pozicijai. Dėl delspinigių už atsiskaitymo vėlavimą buvo susitarta raštu, sąlygą dėl delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą pasiūlė atsakovė, kaip perkančioji organizacija, Susitarimu dėl Sutarties vykdymo šalys nebuvo susitarusios dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos pakeitimo, jų sustabdymo arba mažinimo. Patikslintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas pilnai šalių Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 14.8 punkto pagrindu.
63. Ieškovė prašo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą priteisti 8,34 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalių sandoris yra komercinio pobūdžio, palūkanų mokėjimas sutartyje nenumatytas, todėl prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
65. Kadangi ieškinys patenkintas, ieškovė turi teisę į savo realiai teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė UAB „Hidrostatyba“, vadovaudamasis LR CPK 98 straisniu, prašo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios susideda iš dokumentu? analizės, įrodymų rinkimo, ieškinio parengimo, teisinių konsultacijų, atsiliepimo analizės ir procesinių dokumentu parengimo (2020 m. gruodžio 11 d. prašymas dok. Nr. 45517). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, L. W. O. prašo priteisti 9 029,51 Eur atstovavimo išlaidų (2021 m. liepos 15 d. prašymas, dok. Nr. 26734).
66. Atsižvelgiant į tai, kad po ieškovės prašymo pateikimo byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme ieškovės naudai, pirmosios instancijos teisme nagrinėjama nuo 2020 m. birželio mėn., teismas sprendžia, kad ieškovės ir trečiojo asmens patirtų atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovei ir trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistinas jų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
67. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei biudžetui pritiesiamas maksimalaus dydžio žyminis mokestis – 15 000 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
n u t a r i a :
BUAB „Hidrostatyba“ ieškinį patenkinti: priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ visų jungtinės veiklos partnerių (BUAB „Hidrostatyba“, L. W. O. ir UAB „Autokausta“) naudai 1 869 505,24 Eur (vieną milijoną aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus penkis eurus 24 ct.) skolos, 336 510,94 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų 94 ct.) netesybų, 8,34 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodyti, kad priteista jungtinės veiklos partneriams suma išieškoma į trečiojo asmens L. W. O. banko sąskaitą.
Priimti ieškovės UAB „Hidrostatyba“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl delspinigių priteisimo 336 510,94 Eur sumoje ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ (juridinio asmens kodas 305202934) ieškovės bankrutuojančios UAB „Hidrostatyba“ (juridinio asmens kodas 163281914) naudai 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ (juridinio asmens kodas 305202934) trečiojo asmens L. W. O. (juridinio asmens kodas 12083348) naudai 9 029,51 Eur (devynis tūkstančius dvidešimt devynis eurus 51 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ (juridinio asmens kodas 305202934) valstybės biudžetui 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė