Civilinė byla Nr. 2S-1486-601/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02985-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.4; 3.3.2.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-7541-1126/2021 pagal pareiškėjo S. J. prašymą dėl juridinio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2021 m. vasario 23 d. buvo gautas pareiškėjo S. J. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. pareiškėjas prašė teismo pripažinti niekine ir negaliojančia 2000 m. vasario 21 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P19/2000-0161, 2000 m. vasario 21 d. sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. B..
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė S. J. terminą ieškinio trūkumams pašalinti: tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką, ieškinio sumą, nuo kurios skaičiuotinas žyminio mokesčio dydis, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti įrodymus apie jo sumokėjimą, nurodyti ginčo šalis (atsakovai, tretieji asmenys), jų procesines padėtis, gyvenamąsias vietas, kitus pareiškėjui žinomus procesinių dokumentų įteikimo adresus, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam asmeniui byloje būdus, pateikti įrodymus, kad į ginčo žemės sklypą pradėtos nuosavybės teisės atkūrimo procedūros.
3. Pareiškėjas nesutiko su Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi, todėl 2021 m. kovo 30 d. pateikė atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismo prašydamas panaikinti šią nutartį ir priimti naują sprendimą.
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-909-254/2021, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą (tik pašalino iš nutarties motyvų įpareigojimą pareiškėjui (ieškovui) S. J. pateikti įrodymus, kad į ginčo žemės sklypą pradėtos nuosavybės teisės atkūrimo procedūros) ir nustatė ieškovui S. J. naują terminą iki 2021 m. gegužės 24 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką, ieškinio sumą, nuo kurios skaičiuotinas žyminio mokesčio dydis, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti įrodymus apie jo sumokėjimą, nurodyti ginčo šalis (atsakovai, tretieji asmenys), jų procesines padėtis, gyvenamąsias vietas, kitus pareiškėjui žinomus procesinių dokumentų įteikimo adresus, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam asmeniui byloje būdus.
5. Vykdydamas aukščiau nurodytas teismų nutartis, S. J. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pagrindiniame 2021 m. vasario 20 d. pareiškime ir 2021 m. kovo 29 d. atskirajame skunde yra pakankamai tiksliai ir motyvuotai nurodytos aplinkybės dėl kurių žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P19/2000-0161, sudaryta tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. B., turėtų būti teismine tvarka pripažinta negaliojanti, t. y., kadangi yra notariškai nepatvirtinta. Taip pat prašyme nurodė, kad teismai nustatė reikalavimą patikslinti žyminio mokesčio dydį, kadangi paduotas pareiškimas vertintinas kaip ieškinys. Pareiškėjas nesutinka su tokia nuostata, kadangi reikalavimas nustatyti pirkimo–pardavimo sutartį kaip negaliojančią yra išskirtinai procesinės teisės objektas ir nesudaro materialinės/daiktinės teisės pažeidimų. Jeigu teismas mano kitaip, S. J. nuomone, jis turėtų ir nustatyti žyminio mokesčio dydį. Kita vertus, S. J. prašyme nurodė, kad sutinka, jog į bylą trečiaisiais asmenimis būtų įtraukti Kauno miesto savivaldybė ir V. B..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi įpareigojo ieškovą S. J. per papildomai nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus – tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką, sumokėti trūkstamą 376 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti įrodymus apie sumokėjimą, nurodyti atsakovus byloje, kitas ginčo šalis, jų procesines padėtis (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo), gyvenamąsias vietas, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam asmeniui byloje būdus.
Ir, nors šis trūkumas savaime nesudaro pagrindo atsisakyti atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, teismas taip pat nutartyje nurodė ir kitus S. J. pateikto procesinio dokumento trūkumus.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu S. J., nors ir nesuformulavo konkretaus prašymo, iš esmės siekia, kad būtų panaikinta Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis ir priimtas jo pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas „pareiškimu“, nagrinėjimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas turi pareigą tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamas dalykas yra nesudėtingas ir lengvai išsprendžiamas – pripažinti negaliojančią žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P19/2000-0161, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. B., kadangi ši sutartis yra notariškai netvirtinta. Anot pareiškėjo, sudaryto sandorio aplinkybės ir motyvai yra pakankamai aiškiai ir motyvuotai nurodyti 2021 m. vasario 20 d. pareiškime ir 2021 m. kovo 29 d. atskirajame skunde;
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja iš pareiškėjo procesiniame dokumente nurodyti atsakovus ir trečiuosius asmenius. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad atsakovų, trečiųjų asmenų ir kt. įtraukimo į nagrinėjamąją bylą klausimą sprendžia pats teismas;
6.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškime pareikštas reikalavimo išsprendimui yra taikytina materialinė teisė. Anot pareiškėjo, paduotame pareiškime nėra prašoma nagrinėti materialinės teisės pažeidimo, t. y. juridinio fakto nustatymas yra išskirtinai procesinės teisės dalykas, todėl ir procesinis dokumentas negali būti kvalifikuojamas kaip ieškinys;
6.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip vieną iš procesinio dokumento trūkumų įvardijo ir sprendimo priėmimo už akių, ir įtraukimo advokato į nagrinėjamąją bylą nenurodymą, nors šie klausimai išsispręs bylos nagrinėjimo eigoje.
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl procedūrinių aspektų
12. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi nustatė terminą S. J. 2021 m. birželio 30 d. atskirojo skundo, kuris nagrinėjamas šioje byloje, trūkumams pašalinti. Tačiau S. J. pateikus atskirąjį skundą dėl minėtos 2021 m. liepos 1 d. nutarties, šioje byloje nagrinėjamas atskirasis skundas buvo priimtas, nors apeliantas nešalino 2021 m. liepos 1 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų, o teismas 2021 m. liepos 1 d. nutarties pats taip pat nepasinaikino. Kita vertus, atskirojo skundo priėmimas rodo, kad Kauno apylinkės teismas, gavęs S. J. atskirąjį skundą dėl 2021 m. liepos 1 d. nutarties, iš esmės sutiko su atskiruoju skundu, tik netinkamai procesiškai įformino savo sprendimą – turėjo nutartimi sutikti su 2021 m. liepos 12 d. gautu atskiruoju skundu, pats pasinaikinti 2021 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti 2021 m. birželio 30 d. teisme gautą atskirąjį skundą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas nagrinėti 2021 m. birželio 30 d. atskirąjį skundą, kadangi, priėmus šį atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis neteko galios (laikytina pasinaikinta teismo).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
14. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui (ieškovui) nustatytas terminas pareiškimo (ieškinio) trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio trūkumų institutą ir nustatė S. J. papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nustatęs, kad S. J. neištaisė Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas (ieškovas) turi tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką, sumokėti trūkstamą 376 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti įrodymus apie sumokėjimą, nurodyti atsakovus byloje, kitas ginčo šalis, jų procesines padėtis (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo), gyvenamąsias vietas, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam asmeniui byloje būdus. Atskiruoju skundu apeliantas kvestionuoja skundžiamos nutarties argumentus, tvirtindamas, kad jo pateiktame procesiniame dokumente yra aiškiai suformuluotas dalykas, kilęs iš procesinės, o ne materialinės, kaip teigia teismas, teisės. Tuo tarpu dėl atsakovų, trečiųjų asmenų ir kt. įtraukimo į nagrinėjamąją bylą klausimą sprendžia pats teismas, o sprendimo priėmimo už akių ir įtraukimo advokato į nagrinėjamąją bylą nenurodymo klausimai gali būti išspręsti bylos nagrinėjimo eigoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Be to, pastebėtina, kad nors apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos argumentų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu, įrodymų apie teismo nurodytos trūkstamos 376 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą nepateikė.
16. S. J. jau ne kartą šioje byloje buvo išaiškinti reikalavimai, keliami teisminį procesą inicijuojančiam dokumentui (žr. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį). Vien tai, kad pareiškėjas (ieškovas) turi kitokią nuomonę dėl įstatymo leidėjo suformuluotų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo pateiktas pareiškimas yra tinkamas ir pagal jį gali būti iškeliama byla. Akcentuotina, kad pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama priešingos šalies teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti. Taigi, nagrinėjamu atveju, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, teismas sudarė sąlygas apeliantui tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tačiau, akivaizdu, jis tokia teise nepageidauja naudotis.
17. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje gana detaliai ir suprantamai apeliantui išaiškinta, kad šiuo konkrečiu atveju faktinis pareiškimo pagrindas patvirtina byloje jau esantį ginčą dėl teisės, t. y., kad jis siekia iš esmės nuginčyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (pirkimo–pardavimo sutartį), kuris negali būti išspręstas ypatingosios teisenos tvarka per juridinio fakto nustatymą. Taigi, pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas pagrįstai kvalifikuotas kaip ieškinys, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį (ieškinys, o ne pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) ir suformuluoti ieškinio dalyką (ne kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, o sandorio nuginčijimą). Be to, apeliacinės instancijos teismas apeliantui jau buvo išaiškinęs, kad nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, jų procesines padėtis, gyvenamąsias vietas, kitus žinomus dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresus, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdus yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2-3 punktai, 135 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu apeliantas ir toliau tvirtindamas, kad tai teismo pareiga, akivaizdžiai netinkamai įgyvendina savo procesines teises.
18. Pareiškėjui (ieškovui) nesugebant pačiam įgyvendinti savo teisių į teisminę gynybą, siūlytina pasinaudoti kvalifikuoto teisininko – advokato arba nemokama pirmine ir / ar antrine teisine pagalba, reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.
19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją panaikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovui nustato naują terminą, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. (įskaitytinai), pašalinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką, sumokėti trūkstamą 376 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti įrodymus apie sumokėjimą, nurodyti atsakovus byloje, kitas ginčo šalis, jų procesines padėtis (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo), gyvenamąsias vietas, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam asmeniui byloje būdus.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui S. J. naują terminą iki 2021 m. rugsėjo 24 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką, sumokėti trūkstamą 376 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti įrodymus apie sumokėjimą, nurodyti atsakovus byloje, kitas ginčo šalis, jų procesines padėtis (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo), gyvenamąsias vietas, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam asmeniui byloje būdus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Evaldas Burzdikas