Civilinė byla Nr. e2VP-29083-1099/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17234-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;
3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.12
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Danesa“ vadovui ir suinteresuotam asmeniui V. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Vytauto Mitkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Danesa“, V. D., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Teisme gautas pareiškėjo antstolio Vytauto Mitkaus pareiškimas dėl baudos skyrimo, kuriame pareiškėjas prašo skirti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Danesa“ vadovui V. D. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.
2. Antstolis nurodo, kad vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotą vykdomąjį dokumentą – 2024 m. spalio 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1249. Minėtu vykdomuoju dokumentu UAB ,,Danesa“ buvo įpareigota atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, 314 kv. m šiaurinėje dalyje – pašalinti 2,22 m, 52,15 m, 39,92 m, 49,18 m, 2,25 m ilgio tvoras su visomis konstrukcijomis ir 8,05 m vartus su visomis konstrukcijomis. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminas 2025 m. kovo 31 d.
3. Anot antstolio, minėtas įpareigojimas nėra įvykdytas; tuo pagrindu antstolis 2025 m. birželio 19 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriame sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį tenkinti.
5. Nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą ir surašė 2024 m. rugsėjo 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad „žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. šiaurinėje dalyje, už žemės sklypo ribų, tvoromis ir vartais aptverta bei metaliniais konteineriais ir garažais užstatyta, užimama ir naudojama 314 kv. m valstybinio žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini) dalis. Kitos paskirties, Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas unikalus (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdomas Vilniaus rajono savivaldybei. Tvoromis bei vartais aptverta ir statiniais užstatyta valstybinio žemės sklypo dalis naudojama kaip vientisas masyvas su kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip ribojama teisė naudotis valstybinio žemės sklypo dalimi“. Teigia, kad tuo pagrindu skolininkei surašė 2024 m. spalio 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1249 (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo pareikalavo „<...> atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinio žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini) dalį, 314 kv. m šiaurinėje dalyje – pašalinti 2,22 m, 52,15 m, 39,92 m, 49,18 m, 2,25 m ilgio tvoras su visomis konstrukcijomis ir 8,05 m vartus su visomis konstrukcijomis“; privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2025 m. kovo 31 d.
6. Aiškina, kad Inspekcijos 2025 m. balandžio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus patikrinimo akte Nr. RE-575 užfiksuota, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas t. y. „UAB „Danesa“ neatlaisvino užimtos ir naudojamos valstybinio žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini) dalies, 314 kv. m šiaurinėje dalyje, t. y. šiaurės rytinėje dalyje, ties (duomenys neskelbtini) gatve pašalinta dalis tvoros, likusi tvora ir vartai iš valstybinio žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini) nepašalinta“. Pažymi, kad tuo pagrindu 2025 m. gegužės 19 d. privalomasis nurodymas perduotas priverstiniam vykdymui antstoliui.
7. Anot Inspekcijos, skolininkė 2025 m. birželio 25 d. prašymu kreipėsi dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau Inspekcija 2025 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. RE-1093 minėto prašymo netenkino.
8. Suinteresuoti asmenys UAB „Danesa“ ir V. D. atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
9. Suinteresuoto asmens UAB „Danesa“ vadovas ir suinteresuotas asmuo V. D. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko iš dalies – iš esmės pripažino savo kaltę praleidus privalomajame nurodyme nustatytą terminą, tačiau prašė pagal galimybes skirti kuo mažesnę baudą. Nurodė, kad neginčijo/neginčija privalomojo nurodymo ir jame nurodytų įpareigojimų, didžiąją dalį (apie 70-80 proc.) privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų jau įvykdė; likusią dalį ketina įvykdyti maždaug mėnesio laikotarpyje. Pažymėjo, kad apie Inspekcijos vykdytą patikrinimą žinojo ir jame dalyvavo (Inspekcijos pareigūnai jam žodžiu per patikrinimą nurodė ką galimai reikės šalinti), tačiau vėliau jokių rašytinių dokumentų (įskaitant ir privalomąjį nurodymą) paštu negavo (atitinkamai nežinojo ir tikslių nustatytų terminų); tikėtina dokumentai galėjo būti siųsti bendrovės el. paštu, tačiau dėl aplaidumo nebuvo sužiūrėti (ir jam perduoti). Aiškino, kad privalomajame nurodyme nustatytą terminą praleido nepiktybiškai; kaip minėta, iš pradžių net nežinojo apie konkretų nustatytą terminą; antra, šalinimo darbai buvo/yra sudėtingi, kurie reikalavo/reikalauja daug laiko ir lėšų (betoninė tvora buvo įbetonuota į žemę; turėjo būti atitraukiami ir didžiuliai konteineriai/garažai; šalinamas didelis kiekis medžių); be to, minėtų darbų tam tikrą laiką negalėjo/negali vykdyti ir dėl oro sąlygų (žiemos metu negalėjo vykdyti didžiosios dalies darbų; vasaros metu daug lijo, todėl kiti asmenys, vykdantys bendrovės teritorijos tvarkymo darbus, negalėjo jų užbaigti, ir atitinkamai patraukti prie šalinamų tvorų sudėtų statybinių medžiagų).
10. Į paskirtą 2025 m. rugpjūčio 20 d. 13.30 val. teismo posėdį byloje pareiškėjas antstolis Vytautas Mitkus ir suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (jų atstovai) neatvyko. Procesiniai dokumentai (šaukimai į teismo posėdį) šiems asmenims įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnyje ir 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
11. Iš bylos ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta (ir byloje nekilo ginčo dėl šių aplinkybių), kad 2024 m. rugsėjo 25 d. Inspekcijos pareigūnai atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą ir surašė 2024 m. rugsėjo 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad „žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. šiaurinėje dalyje, už žemės sklypo ribų, tvoromis ir vartais aptverta bei metaliniais konteineriais ir garažais užstatyta, užimama ir naudojama 314 kv. m valstybinio žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini) dalis. Kitos paskirties, Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas unikalus (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdomas Vilniaus rajono savivaldybei. Tvoromis bei vartais aptverta ir statiniais užstatyta valstybinio žemės sklypo dalis naudojama kaip vientisas masyvas su kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip ribojama teisė naudotis valstybinio žemės sklypo dalimi“. Tuo pagrindu 2024 m. spalio 4 d. surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo pareikalauta „<...> atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinio žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini) dalį, 314 kv. m šiaurinėje dalyje – pašalinti 2,22 m, 52,15 m, 39,92 m, 49,18 m, 2,25 m ilgio tvoras su visomis konstrukcijomis ir 8,05 m vartus su visomis konstrukcijomis“; privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2025 m. kovo 31 d. Nustatyta, kad skolininkė 2025 m. birželio 25 d. prašymu kreipėsi dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau Inspekcija 2025 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. RE-1093 minėto prašymo netenkino.
12. Skolininkei per nustatytą laiką neįvykdžius privalomojo nurodymo, jis buvo perduotas priverstiniam vykdymui antstoliui Vytautui Mitkui, kuris 2025 m. gegužės 21 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (užvesta vykdomoji byla Nr. 0240/25/00146), raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, ir išsiuntė juos skolininkės UAB ,,Danesa“ buveinės adresu Geležinio Vilko g. 2, Vilnius (registruota pašto siunta įteikta 2025 m. gegužės 27 d.) bei el. paštu info@danesa.lt , taip pat raginimą paskelbė viešai. Antstolis 2025 m. birželio 19 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, jog privalomojo nurodymo įpareigojimai nėra įvykdyti ir perdavė teismui spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkės vadovui.
13. Privalomasis nurodymas – tai atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir jo įteikimo tvarką nustato šiame įstatyme nurodytos institucijos vadovas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis). Privalomieji nurodymai dėl nustatytų žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 11 dalis). Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.
14. Taigi, atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą yra numatyta CPK 771 straipsnyje. Remiantis pirmiau minėto straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jei per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas(-ai) sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
15. Sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo fakto, kaip pagrindo skirti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar ir kada suėjo terminas privalomajam nurodymui (nagrinėjamu atveju – dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo) įvykdyti.
16. Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje(-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
17. Taigi, privalomajam nurodymui dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo įvykdyti įstatyme nustatytas maksimalus 6 mėnesių terminas, taip pat įstatyme įtvirtinta galimybė terminą pratęsti dėl nurodytų svarbių priežasčių. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad skolininkė per privalomajame nurodyme nurodytą įvykdymo terminą į Inspekciją dėl šio termino pratęsimo nesikreipė; vėliau jai pasikreipus, Inspekcija šį terminą atsisakė pratęsti.
18. Per nustatytą privalomojo nurodymo dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo įvykdymo terminą (nustatytą ar pratęstą) asmuo turi pašalinti žemės naudojimo pažeidimus nurodyme nustatytu būdu – šiuo atveju skolininkei surašytame privalomajame nurodyme nurodyta atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinio žemės sklypo dalį, pašalinant tvoras su visomis konstrukcijomis, vartus su visomis konstrukcijomis. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad skolininkė per privalomojo nurodymo įvykdymo terminą jo neįvykdė (suinteresuotas asmuo V. D. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad darbai dėl pažeidimų pašalinimo buvo pradėti 2025 m. kovo-balandžio mėn.; iki šiol dalis įpareigojimų nėra įvykdyta), kad jo įvykdymo terminas yra pasibaigęs, bei kad privalomasis nurodymas yra galiojantis ir vykdytinas. Taigi, sprendžiant dėl baudos skyrimo už šio privalomojo nurodymo neįvykdymą nagrinėjamoje byloje, jo įvykdymo terminas jau yra suėjęs, vadinasi, priverstinis vykdymas, vertinant vien šias aplinkybes, buvo/yra galimas.
19. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
20. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, pateisinančių privalomojo nurodymo nevykdymą/neįvykdymą per nustatytą jo įvykdymo terminą (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad skolininkė ir atitinkamai jos vadovas nebendradarbiavo su Inspekcija ir/ar antstoliu vykdymo procese, neteikė informacijos apie privalomojo nurodymo vykdymą.
21. Viena vertus, nors suinteresuotas asmuo V. D. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad negavo privalomojo nurodymo ir kitų dokumentų tiek iš Inspekcijos, tiek iš antstolio, tačiau teismas pažymi, jog pagal bylos duomenis minėti dokumentai skolininkei UAB „Danesa“ buvo siunčiami jos buveinės adresu Geležinio Vilko g. 2, Vilnius, bei el. paštu info@danesa.lt; suinteresuotas asmuo patvirtino, jog tiek buveinės adresas, tiek el. pašto adresas yra aktualūs ir bendrovės naudojami, todėl laikoma, jog skolininkė UAB „Danesa“ buvo tinkamai informuota tiek apie priimtą privalomąjį nurodymą, tiek apie priverstinius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 604 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu, taikymo, yra nurodęs, jog nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009), todėl procesinių dokumentų įteikimas skolininkės elektroniniu paštu nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.
23. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).
24. Byloje taip pat nenustatyta, jog antstolio priimtas 2025 m. birželio 19 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas būtų neteisėtas. Kaip minėta, pats suinteresuotas asmuo V. D. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog dalis įpareigojimų dar nėra įvykdyta. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas taikyti skolininkės vadovui CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.
25. Kaip minėta, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. Be to, CPK 771 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui.
26. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo (privalomo nurodymo), kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
27. Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Taigi, nustatydamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą – paskatinti skolininkę ir jos vadovą vykdyti/įvykdyti privalomąjį nurodymą, o ne juos nubausti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pažeidimo tęstinumą, kad nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (2025 m. kovo 31 d.) yra praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis, įvertinęs tai, kad bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą skirtina pirmą kartą, tai, kad, remiantis suinteresuoto asmens V. D. bylos nagrinėjimo metu pateiktomis nuotraukomis, tam tikra dalis (tikėtina, didesnė) įpareigojimų jau įvykdyta/vykdoma (patraukta dalis tvoros, kitų statinių (konteinerių/garažų), pašalinti medžiai), į suinteresuoto asmens pateiktus paaiškinimus dėl minėtų įpareigojimų vykdymo tvarkos/pobūdžio (didelio masto darbų ir jų kainos, apsunkintų galimybių juos įvykdyti greitai), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad 400 Eur baudos dydis už privalomojo nurodymo nevykdymą yra teisingas, protingas, adekvatus ir skatinantis įvykdyti (galutinai) privalomąjį nurodymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolio pareiškimas tenkintinas iš dalies ir skolininkės UAB „Danesa“ vadovui V. D. už privalomojo nurodymo nevykdymą skirtina vienkartinė 400 Eur dydžio bauda už 2024 m. spalio 4 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-1249 nevykdymą/neįvykdymą per nustatytą terminą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
28. Pažymėtina, kad bauda už žemės naudojimo pažeidimus nevykdymą skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, mokama į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).
29. Suinteresuotam asmeniui V. D. išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,
n u t a r i a:
pareiškėjo antstolio Vytauto Mitkaus pareiškimą tenkinti iš dalies.
Skirti suinteresuotam asmeniui uždarosios akcinės bendrovės „Danesa“, j. a. k. 124583968, vadovui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vienkartinę 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 4 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-1249 nevykdymą/neįvykdymą per nustatytą terminą valstybės naudai (įmokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamųjų biudžeto sąskaitų; įmokos kodas 6826).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič