Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1041-124-2014].docx
Bylos nr.: 2S-1041-124/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Raseinių vandenys 172380181 atsakovas
AB firma Viti 221504240 Ieškovas
AB DNB bankas 112029270 trečiasis asmuo
Kristina Balevičienė trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl rangos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos sustabdymas (bylos sustabdymo pagrindai, terminai, teisiniai padariniai ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas):
Fakultatyvus bylos sustabdymas:
Bylos sustabdymas, kai teismas paskiria ekspertizę
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Atskirasis skundas tenkintinas

                           

                                                                                                Civilinė byla Nr. 2S-1041-124/2014

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00007-2014-8

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 113.6.2.2; 122.3                                                                                   

(S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. gruodžio 8 d.

Šiauliai

             

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Raseinių vandenys“ atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria paskirta ekspertizė ir sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

                       I. Ginčo esmė

 

Ieškovas AB firma „VITI“ ieškiniu (1 t., 2–9 b. l.) kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas atsakovo UAB „Raseinių vandenys“  2013 m. lapkričio 29 d. vienašališką 2012-03-12 Rangos sutarties nutraukimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

Ieškovo atstovas pateikė teismui prašymą skirti statinio projektinės dokumentacijos ir statybos darbų ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui L. U., suformulavo teismo paskirtam ekspertui klausimus.

 

                      II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  

 

Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (3 t., 70–72 b. l.) prie bylos prijungė eksperto L. U. kvalifikacijos atestatus, paskyrė statinio projektinės dokumentacijos ir statybos darbų ekspertizę, pavedė ją atlikti teismo ekspertui L. U., suformulavo ekspertui klausimus, įpareigojo ieškovą AB firmą „VITI” įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 10 000,00 Lt užstatą ekspertizės atlikimo išlaidoms sumokėti, ekspertizės atlikimo laikui civilinę bylą sustabdė. Prašymo dėl trečiųjų asmenų – projektuotojų įtraukimo į civilinės bylos nagrinėjimą netenkino.

Teismas nurodė, kad  byloje ginčas kilo dėl to, kad užsakovas UAB „Raseinių vandenys“ 2013 m. lapkričio 29 d. vienašališkai nutraukė 2012-03-12 Rangos sutartį Nr. 2012/03/12. Šalių ginčui išspręsti reikalingos specialios žinios, todėl tikslinga skirti ekspertizę.

Rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad nutartis yra skundžiama tik dalyje dėl užstato paskyrimo.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

Atskiruoju skundu (3 t., 82–85 b. l.) atsakovas UAB „Raseinių vandenys“ prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. LR CPK 165 str. numatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas, todėl apeliantas šia teise  naudojasi, teikdamas atskirąjį skundą.

2. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiami civilinio proceso principai – operatyvumas ir koncentruotumas, vilkinamas bylos nagrinėjimas.

3. Jeigu būtų nustatyta, kad parengtas Techninis ir darbo projektas nėra tinkamas, iškiltų klausimas dėl projektuotojų atsakomybės, o projekto rengėjams nesudarius galimybės užduoti ekspertams klausimų, pastarieji ginčytų ekspertizės išvadas, teiktų savo ekspertizes, motyvuodami tuo, kad nebuvo sudaryta galimybė  užduoti ekspertui klausimų, pateikti įrodymų, kurie įtakoja ekspertizės išvadas. Išvengiant pakartotinių ir papildomų ekspertizių, o kartu ir bylos vilkinimo, užtikrinant nuoseklų teisminį procesą, civilinės bylos nagrinėjimas neturėtų būti stabdomas.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nesudarydamas galimybės į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti techninio ir darbo projekto rengėjus, kuomet keliamas klausimas dėl jų parengtų techninio ir darbo projektų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Teismo nutartis turėtų būti naikinama ir klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, į bylos nagrinėjimą įtraukiant techninio ir darbo projekto rengėjus.

5. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo būtinybės sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (3 t., 95–97 b. l.) ieškovas AB firma „VITI“ prašo atskirojo skundo netenkinti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti  atskirojo skundo  dėl visos 2014-09-11 nutarties, kadangi ekspertizės skyrimas, trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nėra apeliacijos objektas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti atsakovo apeliacinio skundo argumentų dalyje dėl teismo ekspertizės skyrimo, klausimų ekspertui formuluotėmis, trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą. Nutarties priėmimo dienai nėra jokių įrodymų, kad būsimas teismo sprendimas  turės įtakos projektuotojų  teisėms  ir pareigoms, todėl su tuo susiję  apelianto argumentai  atmestini. Šių asmenų neįtraukimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi tokie asmenys į bylą gali būti įtraukiami iki baigiamųjų kalbų pradžios. Iki ekspertizės atlikimo negalimas tolesnis bylos nagrinėjimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą iki ekspertizės atlikimo. Įstatymas nenumato galimybės skųsti pačios ekspertizės paskyrimo, teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, todėl negali būti apeliacijos objektu.

 

             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).

 

Atskirasis skundas atmestinas.

 

LR CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.).

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje prie bylos prijungė eksperto L. U. kvalifikacijos atestatus, atmetė prašymą dėl trečiųjų asmenų – projektuotojų įtraukimo į civilinės bylos nagrinėjimą, paskyrė statinio projektinės  dokumentacijos ir statybos darbų ekspertizę, pavedė ekspertui atsakyti į suformuluotus klausimus, įpareigojo ieškovą sumokėti užstatą ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti, ekspertizės atlikimo laikui  civilinę bylą sustabdė.

Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį, nors atskirajame skunde nurodo, kad teikia skundą dėl 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties  dalies sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (3 t., 82 b. l.).

Pagal CPK nuostatas skundžiama tik ta nutarties dalis, kuria byla sustabdyta, nes su ekspertizės skyrimu bei trečiųjų asmenų įtraukimu į bylos nagrinėjimą susijusi nutarties dalis, kaip neužkertanti kelio proceso eigai, yra neskundžiama (CPK 165 str., 334 str. 1 d.). Nutarties dalies dėl užstato ekspertizės atlikimo išlaidoms sumokėti, atsakovas neskundžia. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl atskirojo skundo reikalavimų, susijusių su civilinės bylos sustabdymu.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

Tačiau, taikant civilinės bylos sustabdymo institutą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Siekiant CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Atsakovas UAB „Raseinių vandenys“, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria byla sustabdyta dėl paskirtos ekspertizės, nurodo, jog teismui sustabdžius bylos nagrinėjimą ir prieš tai neįtraukus į bylą techninio ir darbo projekto rengėjų, yra pažeidžiami  civilinio proceso principai – operatyvumas ir koncentruotumas, vilkinamas bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik deklaratyvūs teiginiai, kad bylos sustabdymas pažeis teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria byla sustabdyta, kadangi nagrinėjamu atveju konkuruoja dvejopi principai – proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas bei kooperacijos principas, numatantis, jog teismas bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai ir teisingai išnagrinėta.

Apeliantas neteigia, kad į ekspertui užduotus klausimus byloje galima rasti atsakymus remiantis kitais įrodymais, ar kad tokiems atsakymams nereikalingos specialios žinios (išskyrus 3 klausimą). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teisingas bylos išnagrinėjimas galimas tik atlikus teismo paskirtą statinio projektinės dokumentacijos ir statybos darbų ekspertizę. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į byloje pareikštus reikalavimus bei ekspertui suformuluotų klausimų turinį. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti bylą iki bus atlikta ekspertizė, kadangi tik ekspertizės metu išsiaiškinus reikšmingas bylai aplinkybes pagal ekspertui suformuluotus klausimus byla galės būti išnagrinėta teisingai, laikantis civilinio proceso principų, byloje galės būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu yra pagrįstos.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad siekiant išvengti pakartotinių ir papildomų ekspertizių, o kartu ir bylos vilkinimo,  civilinės bylos nagrinėjimas neturėtų būti stabdomas. Su tokiu apelianto argumentu teismas nesutinka. Pažymėtina, kad iki bus atlikta ekspertizė teismas praktiškai negali atlikti jokių procesinių veiksmų, nes visa civilinė byla pateikiama ekspertui ekspertizės atlikimui. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar civilinė byla sustabdyta iki ekspertizės atlikimo, ar nesustabdyta, ji negalės būti išnagrinėta greičiau, todėl bylos sustabdymas jos nagrinėjimo operatyvumui neturi įtakos.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rezoliucinėje nutarties dalyje nurodė, jog nutartis yra skundžiama tik dalyje dėl užstato sumokėjimo.

LR CPK 165 straipsnis numato, kad  dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovo UAB “Raseinių vandenys” atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

 

n u t a r i a :  

 

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį dalyje dėl civilinės bylos sustabdymo palikti nepakeistą.

                         

       

Teisėja                                                                                                        Laisvė Aleknavičienė                                                                                                          

             

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 165 str. Teismo nutarčių dėl bylos sustabdymo apskundimas
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 212 str. Ekspertizės atlikimas ir ekspertų skyrimas
  • CPK 163 str. Privalomasis bylos sustabdymas
  • CPK 164 str. Teismo teisė sustabdyti bylą
  • 3K-P-311/2012
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės