Civilinė byla Nr. 2S-1141-464/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 103.4., 111.1.   

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

    

n u s t a t ė:

 

ieškovė M. P. 2009-09-25 kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-3) atsakovui R. P., prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.    

            Atsakovas R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 13-17), kuriuo nurodė nesutinkąs su ieškovės reikalavimu ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

            Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2010-01-26 nutartimi (b.l.18) nustatė atsakovui teminą iki 2010-02-16 atsiliepimo trūkumams pašalinti bei išaiškino, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, atsiliepimas į ieškinį bus laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį reiškia savarankiškus reikalavimus, todėl įpareigotinas pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantį priešieškinį ir jame reiškiamus reikalavimus apmokėti nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.    

            Šio teismo 2010-03-20 nutartimi (b.l. 20) atsakovui R. P. nepašalinus 2010-01-26 teismo nutartyje nurodytų trūkumų, atsiliepimas į ieškovės M. P. ieškinį buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas atsakovui (CPK 115 str. 3 d., 142 str. 2 d.).    

            Atsakovas R. P. atskiruoju skundu (b.l. 22-24) prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-03-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovo atsiliepimą į ieškinį. Nurodo, jog tai, kad atsiliepime į ieškinį jis nesutinka su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu, dar nereiškia, kad keliami savarankiški reikalavimai. Pozicijos išdėstymas, jog ieškovės siūlomas turto padalijimo būdas yra neįmanomas, nėra savarankiškas reikalavimas, juolab, kad atsiliepime nurodoma, jog atsakovas sutinka su bet kuriuo iš būdų, kuriuo šeimos būstą teismas priteistų vienam iš sutuoktinių, kitam iš sutuoktinių priteisiant kompensaciją. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas sutinka su ieškinyje prašoma nustatyti turto dalimi, todėl ginčo dėl to, kokia jungtinės nuosavybės dalis priklauso šalims, nėra. Todėl mano, jog nelogiška apmokėti žyminiu mokesčiu reikalavimą padalinti turtą kitaip nei prašo ieškovė, jeigu ginčas kyla tik dėl padalinimo būdo. Pažymi, jog teismas neprivalo padalyti turtą taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos taisyklės įtvirtintos CK 3.118-3.121 straipsniuose, be to, nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas, o CPK 376 str. 3 d. teismui suteikia teisę šioje byloje išeiti už ieškinio reikalavimo ribų. Skundžiama nutartimi jam buvo apribota teisė sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu motyvus, pateikti įrodymus vien todėl, kad teismo nuomone, reikalavimai turi būti išreikšti kito pobūdžio procesiniame dokumente. Pažymi, jog atsiliepimas pateiktas raštu, jo turinys atitinka įstatymo reikalavimus, jame nurodyta visa būtina informacija, sutikimo/nesutikimo motyvai, pridėti įrodymai, todėl jo negalima vertinti kaip turinčio formos ar turinio trūkumų. Teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nenurodė konkrečių atsiliepimo formos ir turinio trūkumų, taip pat nenurodė, kokie atsakovo reikalavimai turi būti apmokėti žyminiu mokesčiu ir kokio dydžio.                  

            Ieškovė M. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 36) prašo atsakovo R. P. atskirąjį skundą nagrinėti savo nuožiūra, kadangi nėra susipažinusi su atsakovo atsiliepimu į ieškinį ir negali išreikšti savo nuomonės dėl to, ar jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad šeimos teisės bylose negalimas sprendimas už akių, todėl savo poziciją dėl ieškinyje keliamų klausimų atsakovas turi galimybę išdėstyti nagrinėjimo teisme metu.         

Atskirasis skundas tenkintinas.                     

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo atsiliepimą jo atitikties bendriesiems CPK reikalavimams turinio ir formos aspektu, dėl to nepagrįstai visiškai apribojo atsakovui galimybę išdėstyti savo poziciją dėl santuokos nutraukimo  atsiliepimu į ieškinį, o įpareigodamas jį pateikti priešieškinį, pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 str.), kuris reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Priešingai, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas pačių ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Ar pareikšti santuokos nutraukimo byloje tam tikrą su santuokos pasibaigimu susijusį reikalavimą, sprendžia pati šalis (sutuoktinis), pasvėrusi tokio reikalavimo faktines ir teisines prielaidas, tokia taisyklė yra suformuota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-178/2006).  

CPK 17 str. įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas nustato, kad šalių teisės procese yra lygios ir nė viena šali nėra labiau privilegijuota (CPK 42 str.). Kitaip tariant, vienos šalies teisės procese atitinka kitos šalies teises: ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas turi teisę nuo jo gintis, pasinaudodamas įstatyme nustatytomis atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonėmis – pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 str.) ir (ar) pareikšdamas priešieškinį (CPK 143 str.). Principas tebūnie išklausyta ir antroji pusė (lot. audiatur et salters pars) taip pat reikalauja išklausyti ir atsakovo poziciją.

Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus (nuomonę) dėl jam pareikštų reikalavimų, išdėstydamas materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalius) atsikirtimus, kuriuos privalo pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu priešieškinis – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese. Pareiškiant priešieškinį taikomos visos bendros ieškinio pareiškimo taisyklės, t.y. jis gali būti pareikštas esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygoms (CPK 111 str., 135 str., 137 str.). Esminis skirtumas tarp minėtų atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdų (priemonių) – atsiliepimu atsakovas nereiškia ieškovui savarankiško reikalavimo, o tik išdėsto savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, nurodo faktines aplinkybes, argumentus ir paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą.    

Apeliantas savo skunde kelia jo atsiliepime išdėstytų atsikirtimų į ieškinį netinkamo traktavimo klausimą, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas jo atsiliepime išdėstytus argumentus pripažino savarankiškais reikalavimais ir grąžino atsiliepimą atsakovui neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų – pateikti priešieškinį bei jame reiškiamus reikalavimus apmokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 143 str., 80 str., 115 str., 135 str. 2 d., 138 str.). 

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kuriame nurodė sutinkąs su santuokos nutraukimu, išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su reikalavimu nutraukti santuoką esant tik jo vieno kaltei, kartu neprieštaravo turto padalijimo lygių dalių principui, nepritardamas vien ieškovės siūlomo turto padalijimo būdui – bendrosios  sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto buto, esančio Parko g. 6-37, Vilniuje padalijimui tarp sutuoktinių natūra, kuris, jo manymu, turėtų atitekti vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant kompensaciją (b.l. 13-17). Pažymėtina, kad Civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos nenustato, jog padalijant bendrąją sutuoktinių nuosavybę atsakovas savo poziciją dėl padalijimo būdo turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas, nesutikdamas su santuokos nutraukimo pagrindu bei santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, t.y. atsiliepime į ieškinį išreikšdamas savo poziciją dėl abipusės sutuoktinių kaltės bei ieškinyje nurodyto turto atidalijimo būdo privalėjo dėl to reikšti priešieškinį, teisiškai nepagrįsta.

Viena vertus, atsakovo atsiliepime išdėstyti nesutikimo su ieškiniu motyvai patvirtina atsiliepime nesant jokių naujų kartu su santuokos nutraukimu spręstinų klausimų, kurių nėra nurodyta ieškinyje. Tuo tarpu atsakovo argumentai dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei kito santuokoje įgyto turto padalijimo būdo taikymo vertintini kaip atsakovo atsikirtimas į ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl jo (atsakovo) kaltės bei dėl ieškovės prašomo taikyti santuokoje įgyto turto padalijimo būdo.

Kita vertus, teismas, siekdamas užtikrinti teisingą bylos išsprendimą bei vykdydamas jam įstatyme nustatytą pareigą veikti aktyviai, toje pačioje santuokos nutraukimo byloje privalo išspręsti ir kitus su jos nutraukimu susijusius klausimus (CPK 382 str.) – dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, taip pat dėl turto – tiek aktyvo, tiek pasyvo, t.y. dėl skolinių įsipareigojimų padalijimo. Tai reiškia, kad teismas, laikydamasis bendrųjų ir šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 str., 1.5 str., 3.3 str.), toje pačioje byloje privalo išspręsti sutuoktinių kaltės klausimą bei teisingai padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį turtą net nepriklausomai nuo to, ar atsakovo pozicija minėtais klausimais bus išreikšta. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 1 ir 3 dalys). Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.

Dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį kolegija akcentuoja, kad bet kuriuo atveju (tiek antrajam sutuoktiniui pareiškus savarankiškus reikalavimus priešieškinio procesine forma, tiek išdėstant savo pageidavimus dėl turto padalijimo atsiliepime į ieškinį) žyminis mokestis yra priteisiamas iš kiekvieno sutuoktinio teismo sprendimu tokį ginčą galutiniai išsprendus, apskaičiuojant jį nuo kiekvienam sutuoktiniui priteisiamo nuosavybėn turto vertės pagal CPK 85 str.1 d. ir 93 str. nustatytas taisykles. Taigi antrajam sutuoktiniui nereiškiant savarankiškų reikalavimų, tačiau nesusitarus su ištuokos bylą iniciavusiu sutuoktiniu dėl turto padalijimo būdo ir formos gera valia, jam bet kuriuo atveju ateityje teks pareiga sumokėti žyminį mokestį valstybei.    

Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo atsiliepimą į ieškinį, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir atsakovo atsiliepimą priimti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 39) valstybės naudai priteisimo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 96 str.).

 

 

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 2  p., kolegija

 

n u t a r ė:

           

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti, priimti atsakovo R. P. atsiliepimą į M. P. ieškinį.       

 

     

     

 

Kolegijos pirmininkė                                                               Dalia Kačinskienė

 

 

Teisėjai                                                                                    Tatjana Žukauskienė    

 

 

                                                                                                Petras Jaržemskis