Civilinė byla Nr. 2-350-614/2022

Proceso Nr. 2-55-3-00639-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2., 3.5.2.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,   sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovei V. R. ir jos atstovui advokatui V. B., atsakovui J. S. ir jo atstovui advokatui G. J., atsakovo antstolio R. K. atstovei advokatei A. A., trečiojo asmens akcinės bendrovės „Mano bankas“ atstovui S. V., kitiems proceso dalyviams nesant, viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams antstoliui R. K. ir J. S., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, akcinei bendrovei (AB) „Mano bankas“ ir Lloyd‘sofLondonsindicate, kurio atstovas Lietuvoje UADBB „Colemont draudimo brokeris“, dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas

 n u s t a t ė :

1.       Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą pareikšdama ieškinį atsakovams antstoliui R. K. ir J. S., prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu antstolio R. K. 2021 m. sausio 19 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-21-55-1122 vykdomojoje byloje Nr. 0055/20/00176 (varžytinių Nr. 201277) ir 2021 m. sausio 19 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-21-55-1123 vykdomojoje byloje Nr. 0055/20/00177 (varžytinių Nr. 201287) ir taikyti restituciją natūra - grąžinti atsakovui J. S. 511 200,00 Eur ir 288 800,00 Eur, o ieškovei grąžinti žemės sklypus; 2) tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad yra pagrindas varžytinių aktus pripažinti negaliojančiais, tačiau nėra pagrindo taikyti restituciją natūra - ieškovei priteisti iš atsakovo antstolio R. K. skirtumą tarp parduoto turto vertės 800 000,00 Eur ir teismo turto vertinimo ekspertizės nustatytos turto rinkos vertės. Ieškovė nurodė, jog 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. balandžio 19 d. ji ir trečiasis asmuo AB „Mano bankas“ sudarė Sutartinės maksimaliosios jungtinės hipotekos sutartis, pagal kurias ieškovė įkeitė trečiajam asmeniui AB „Mano bankas“ ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklaususius žemės sklypus. Ieškovei netinkamai vykdžius Kredito sutartį Nr. P006502, sutartis buvo nutraukta prieš terminą ir notarė 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. vasario 4 d. išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 764 ir Nr. 764 dėl negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų, delspinigių, palūkanų ir notaro išlaidų išieškojimo iš ieškovės (pagal tą pačią Kredito sutartį buvo išduoti du vykdomieji įrašai). AB „Mano bankas“ vykdomuosius įrašus 2020 m. vasario 4 d. pateikė vykdyti atsakovui antstoliui R. K. - vykdomosios bylos Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177. Ieškovė per antstolio raginimuose nurodytus terminus nurodytų sumų nesumokėjo ir antstolis R. K. 2020 m. rugpjūčio 12 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-20-55-13361, kuriuo buvo areštuoti 28 ieškovės žemės sklypai, o 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-20-55-13367 paskyrė areštuoto turto vertinimo ekspertizę. Patvarkyme buvo nurodyta, kad ekspertizę atliks ir ekspertizės išvadą pateiks turto vertintojas K. K., tačiau 2020 m. rugsėjo 25 d. ekspertizės aktą Nr. 20-09-25A ir 2020 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktą Nr. 20-09-28A pateikė UAB „Negrita“, aktuose 11 žemės sklypų kartu įvertinti 639 000,00 Eur (Ekspertizės aktas Nr. 20-09-25A), 17 žemės sklypų kartu įvertinti 361 000,00 Eur (Ekspertizės aktas Nr. 20-09-28A). Atsakovas antstolis R. K. 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-20-55-17071 atsižvelgęs į UAB „Negrita“ pateiktus ekspertizės aktus, vadovaujantis CPK 681 str. 4 d., 682 str. bei 613 str., nustatė pirmoje grupėje esančio turto bendrą vidutinę rinkos vertę – 639 000,00 Eur; nustatė antroje grupėje esančio turto bendrą vidutinę rinkos vertę – 361 000,00 Eur. Ieškovė 2020 m. spalio 15 d. pareiškė prieštaravimus dėl jos turto įvertinimo ir prašė paskirti papildomą ir/ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, prieštaravimai buvo grindžiami tuo, kad turto vertė yra akivaizdžiai per maža, žemės sklypai nebuvo vertinami individualiai ir kt., tačiau antstolis R. K. 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-20-55-18688 nusprendė skolininkės prieštaravimo netenkinti, nurodė, kad įrodymų dėl atliktos ekspertizės nepagrįstumo teisinio pagrindo nėra ir 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbė ieškovės turto pirmąsias varžytines: 1) žemės sklypo, 57,28 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 18,05 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 7,62 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 5,00 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 4,08 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 10,00 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 4,08 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 11,52 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 11,52 ha, ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 2,90 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 10,01 ha, ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (varžytinių Nr. 201277), visų žemės sklypų, kaip vieno turtinio vieneto, pradinę kainą nustatė 511 200,00 Eur (639 000,00 Eur x 80 %); 2) žemės sklypo, 14,2641 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 2,25 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 1,40 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 3,45 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 9,80 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 3,70 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 3,70 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 5,78 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 3,50 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 2,17 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 1,55 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 4,50 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 5,55 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 9,08 ha, ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 3,30 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 1,61 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 12,2909 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (varžytinių Nr. 201287), visų žemės sklypų, kaip vieno turtinio vieneto, pradinę kainą nustatė 288 800,00 Eur (361 000,00 Eur x 80 %). 2020 m. gruodžio 21 d. įvyko ieškovės turto pirmosios varžytinės Nr. 201277 ir žemės sklypai kartu buvo parduoti atsakovui J. S. už pradinę 511 200,00 Eur kainą (1); 2020 m. gruodžio 21 d. įvyko ieškovės turto pirmosios varžytinės Nr. 201287 ir žemės sklypai kartu buvo parduoti atsakovui J. S. už pradinę 288 800,00 Eur kainą. Atsakovas antstolis R. K. surašė varžytinių aktą Nr. S-21-55-1122 dėl 11 žemės sklypų pardavimo atsakovui J. S. už varžytinėse Nr. 201277 pasiūlytą pradinę 511 200,00 Eur kainą ir varžytinių aktą Nr. S-21-55-1123 dėl 17 žemės sklypų pardavimo atsakovui J. S. už varžytinėse Nr. 201287 pasiūlytą pradinę 288 800,00 Eur kainą. Ieškovė skundė atsakovo R. K. veiksmus ypatingos teisenos tvarka, tačiau jos skundai buvo atmesti. Turto pardavimo iš varžytinių aktus Nr. S-21-55-1122 ir Nr. S-21-55-1123 ieškovė prašė pripažintini negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra, ieškovei grąžinant žemės sklypus, o atsakovui J. S. grąžinant antstoliui R. K. sumokėtus 800 000,00 Eur, kadangi turtas buvo įkainotas netinkamai, pažeidžiant CPK 681 str. reikalavimus, t. y. turtas nebuvo įkainotas rinkos verte, žemės sklypai nepagrįstai buvo parduodami tik kaip du turtiniai vienetai, taip dirbtinai sumažinant žemės sklypų vertę ir potencialių varžytinių dalyvių skaičių. Teisingai turto rinkos kainai nustatyti nebuvo paskirta papildoma arba pakartotinė ekspertizė, turto pardavimo iš varžytinių kaina buvo esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už varžytinėse parduotą turtą suma neproporcinga ieškovės turto rinkos vertei, taip neproporcingai buvo apribotos ieškovės daiktinės teisės (CPK 602 str. 1 d. 6 p., 7 p., CPK 681 str.). Kaip matyti iš Ekspertizės aktų, buvo vertinami ieškovei nuosavybės teise priklausantys 11 ir 17 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, tačiau nei vieno individualaus žemės sklypo vertė nenurodyta. Neaišku, kas atliko turto vertinimo ekspertizę (antstolis paskyrė areštuoto turto vertinimo ekspertizę turto vertintojui K. K., tačiau ekspertizių aktų 1.2 p. nurodyta, kad ekspertizę atliko UAB „Negrita“, aktus pasirašė K. K.). Neaišku, kodėl žemės vertė skiriasi iš esmės, net 388,08 Eur (Ekspertizės akte Nr. 20-08-25A 1 ha žemės ūkio paskirties žemės vertė nurodyta 4495,25 Eur, o Ekspertizės akte Nr. 20-08-28A 1 ha žemės ūkio paskirties žemės vertė nurodyta tik 4107,17 Eur, nors pagal abu ekspertizės aktus vertinti žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties ir yra toje pačioje (duomenys neskelbtini), yra toks patys arba panašūs žemės naudingumo balai ir kt.). Ekspertizės aktai neatitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, taip pat Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimų, aktuose nenurodyti Įstatyme ir Metodikoje reikalaujami duomenys. Antstolio R. K. 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkyme Nr. S-20-55-13367 dėl areštuoto turto ekspertizės skyrimo buvo užduoti du klausimai, kurie buvo suformuluoti įvertinti dvi turto grupes (kaip vieno turtinio objekto), tačiau tokie turtiniai objektai, kaip 11 žemės sklypų ar 17 žemės sklypų turtiniai objektai, objektyvioje realybėje neegzistuoja. Be to, nesilaikyta Metodikos 58.1 p., 58.2 p. - turėjo būti lyginamas analogiškas arba panašus turtas, o buvo vertinami skirtingo dydžio ir našumo žemės sklypai. Antstolis sukūrė situaciją, kad buvo vertinami du turto objektai, o varžytinėse buvo parduoti 28 turto objektai; ekspertizės aktuose vartojama sąvoka „bendra rinkos vertė“ teisės normose neegzistuoja. Nors antstolio 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkyme Nr. S-20-55-18688 nurodyta, kad išieškotojas, vadovaudamasis CPK 695 str., 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą ieškovės turtą viešose varžytinėse pardavinėti grupėmis kaip vieną turtinį objektą, CPK 695 str. negalėjo būti taikomas, kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs turto realizavimo būdą: turtas realizuojamas parduodant iš varžytinių (CPK 694 str. 1 d.). Vienintelis turto realizavimo būdas yra pardavimas iš varžytinių, todėl nei išieškotojas, nei antstolis neturėjo dispozicijos teisės rinktis. Jeigu 28 žemės sklypai būtų parduodami atskirai, pagal individualiai įvertintą žemės sklypų kainą, tikimybė juos parduoti už teisingą kainą būtų buvusi žymiai didesnė. Iš varžytinių parduodamo turto grupavimas pagal įstatymą nėra skolininko turto realizavimo būdas ir toks išieškotojo prašymas antstoliui nebuvo privalomas. Sugrupavus sklypus į dvi grupes ir parduodant juos kaip 2 turtinius vienetus, dirbtinai buvo sumažintas potencialių varžytinių dalyvių skaičius, tokias sumas, kokios buvo nustatytos, potencialiai gali sumokėti nedidelis pirkėjų skaičius, ieškovės žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl varžytinėse gali dalyvauti tik teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantys ar nustatytus leidimus įgyti tą turtą turintys asmenys, todėl varžytinėse potencialiai galėjo dalyvauti ribotas dalyvių skaičius. Dėl nurodytų argumentų ir motyvų varžytinių aktas Nr. S-21-55-1122 ir varžytinių aktas Nr. S-21-55-1123 pripažinti negaliojančiais. Atsakovas J. S. nelaikytinas sąžiningu įgijėju, kadangi jis neabejotinai suvokė/turėjo suvokti, kad žemės sklypus įsigyja už neadekvačiai mažą kainą, todėl taikytina restitucija taikytina natūra. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad yra pagrindas varžytinių aktus pripažinti negaliojančiais, tačiau nėra pagrindo taikyti restituciją natūra, ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą – prašo taikyti civilinę atsakomybę antstoliui ir iš atsakovo antstolio R. K. priteisti ieškovei skirtumą tarp pagal varžytinių aktą sumokėtos 800 000,00 Eur sumos ir turto rinkos vertės. Jeigu priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai teismas gina pažeistas asmenų teises, taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d.). Egzistuoja visos sąlygos atsakovo antstolio R. K. civilinei atsakomybei, kadangi atsakovas R. K., kaip antstolis, netinkamai vykdė valstybės jam deleguotas funkcijas, t. y. elgėsi neteisėtai - pažeisdamas CPK 681 str. 1 d. ir kitas proceso normas, netinkamai įvertino ieškovės turtą, nes dirbtinai sumažinto kainą, dėl ko žemės sklypai buvo parduoti už nepagrįstai mažą kainą. Taip ieškovei buvo padaryta didelė žala, kuri yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovo veiksmais.

2.       Atsakovas antstolis R. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, jog jam (antstoliui) 2020 m. vasario 4 d. buvo pateikti vykdyti du vykdomieji dokumentai, išduoti Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d.: vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 760, išduotas pagal 2017 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Š. patvirtintą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. 1194, identifikavimo kodas 20120170028470, kuriuo nutarta iš skolininkės ir įkaito davėjos V. R. išieškoti hipotekos kreditorės AB „Mano bankas“ naudai 553 522,01 Eur skolą, kurią sudaro 481 424,60 Eur negrąžintas kreditas, 36 830,49 Eur nesumokėtos palūkanos ir 35 266,92 Eur delspinigiai už pradelstus mokėjimus, Kredito sutarties Nr. P00650 2.6.3 punkte nustatytas 9,5 procentų metines palūkanas nuo negrąžinto kredito likučio nuo 2020 m. sausio 3 d. (prašymo atlikti vykdomąjį įrašą padavimo dienos) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, Kredito sutarties Nr. P00650 2.6.4 punkte nustatytas 11,5 procentų metines palūkanas nuo visos įsiskolinimo sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo ir 365,18 Eur skolos (notaro paimtą atlyginimą už prašymo atlikti vykdomąjį įrašą priėmimą ir patvirtinimą, pranešimų persiuntimą, vykdomojo įrašo išdavimą, vykdomojo įrašo kopijų patvirtinimą ir išsiuntimą bei duomenų perdavimą Hipotekos registrui), taip pat vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 764, išduotas pagal 2017 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Š. patvirtintą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. 1323, identifikavimo kodas 20120170030271, kuriuo nutarta iš skolininkės ir įkaito davėjos V. R. išieškoti hipotekos kreditorės AB „Mano bankas“ naudai 553 522,01 Eur skolą, kurią sudaro 481 424,60 Eur negrąžintas kreditas, 36 830,49 Eur nesumokėtos palūkanos ir 35 266,92 Eur delspinigiai už pradelstus mokėjimus, Kredito sutarties Nr. P00650 2.6.3 punkte nustatytas 9,5 procentų metines palūkanas nuo negrąžinto kredito likučio nuo 2020 m. sausio 3 d. (prašymo atlikti vykdomąjį įrašą padavimo dienos) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, Kredito sutarties Nr. P00650 2.6.4 punkte nustatytas 11,5 procentų metines palūkanas nuo visos įsiskolinimo sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo ir 359,17 Eur skolos (notaro paimtą atlyginimą už prašymo atlikti vykdomąjį įrašą priėmimą ir patvirtinimą, pranešimų persiuntimą, vykdomojo įrašo išdavimą, vykdomojo įrašo kopijų patvirtinimą ir išsiuntimą bei duomenų perdavimą Hipotekos registrui). Abu vykdomieji įrašai antstolio buvo priimti 2020 m. vasario 4 d. antstolio patvarkymais, vykdomojo įrašo Nr. 764 pagrindu užvedant vykdomąją bylą Nr. 0055/20/00177, o vykdomojo įrašo Nr. 760 pagrindu – vykdomąją bylą Nr. 0055/20/00176. 2020 m. vasario 4 d. raginimai per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos įvykdyti antstoliui pateiktus vykdomuosius įrašus Nr. 760, 764 ieškovei buvo įteikti 2020 m. vasario 7 d., tačiau per raginimuose nustatytą terminą ieškovė jų geruoju neįvykdė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-9880-861/2020, išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir 0055/20/00177 buvo sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal ieškovės skundą dėl notarės J. Š. veiksmų (ieškovė prašė panaikinti notarės išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 760, 764, skundą, be kita ko, motyvavo tiek tuo, kad vykdomieji įrašai atlikti pagal du hipotekos sandorius, kurie buvo sudaryti užtikrinant tą pačią prievolę pagal Kredito sutartį Nr. P00650, tiek tuo, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pervedė AB „Mano bankas“ 17 619 Eur sumą, į ką notarė neatsižvelgė). 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9880-861/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-771-866/2020, peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. Baigus galioti teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, antstolis tęsė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose - 2020 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu areštavo ieškovei priklausantį, hipotekos kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą, 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, gavęs ekspertizės aktus, 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu nustatė areštuoto turto rinkos vertę, 2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymu paskelbė ieškovei priklausančio turto varžytynes, kurioms įvykus 2021 m. sausio 19 d surašė turto pardavimo iš varžytinių aktus. Pagal šiuos aktus ieškovei priklausęs turtas antstolio per varžytynes buvo parduotas už 800 000 Eur (511 200 Eur + 288 800 Eur). Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais CPK 602 str. nustatytais pagrindais ir tvarka. Antstolio patvirtinti turto pardavimo aktai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl CPK 602 str. 1 d. išvardytų aplinkybių (pagrindų). Pagrindu panaikinti antstolio patvirtintą aktą, be CPK 602 str. 1 d. konkrečiai įvardytų įstatymo pažeidimų, gali būti kitokie esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, taip pat imperatyviųjų kitų įstatymų nuostatų pažeidimas. Tokie esminių suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai kaip pagrindas panaikinti CPK 602 str. 1 d. nurodytus aktus yra nustatyti CPK 602 str. 1 d. 7 p. Ieškovė turi teisę pasirinkti, kokiu konkrečiai CPK 602 str. 1 d. nustatytu pagrindu siekia ginčyti antstolio patvirtintą pardavimo aktą. Įrodinėdama sandorių negaliojimo pagrindus sudarančias aplinkybes ir taip siekdama nuginčyti antstolio patvirtintą pardavimo aktą, ieškovė turi kartu įrodyti CPK 602 str. 1 d. 7 p. nustatytą akto negaliojimo aplinkybę – kad aktas pažeidė esmines ieškovės teises ir (arba) kitas CPK 602 str. 1 d. nurodytas akto negaliojimo aplinkybes, ir (arba) imperatyviąsias CPK, CK bei kitų įstatymų teisės normas. Vykdydamas priverstinio vykdymo veiksmus, antstolis patvirtino 2021 m. sausio 19 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus. Ieškovė šiuos aktus skundžia teismui, argumentuodama, kad jie turi būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 str. 1 d. 6 p. nustatytu pagrindu, t. y. turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka. Priverstinio turto pardavimo vykdant teismo sprendimą procese turi būti užtikrinta viešųjų ir privačių vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra. Viešieji interesai: įstatymų tinkamas vykdymas, vykdymo proceso skaidrumas, skolininko ir kreditoriaus teisėtų interesų apsauga, vykdymo proceso metu susiformavusių teisinių santykių stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga. Be nurodytų interesų, vykdymo proceso dalyviai turi privačius interesus: skolininko – gauti kuo didesnę kainą už savo turtą, kreditoriaus – užtikrinti jo reikalavimo patenkinimą; kitų dalyvių – įsigyti varžytynėse parduodamą daiktą už priimtiną kainą, užtikrinti įgytų teisių stabilumą. Priverstinis turto realizavimo procesas turi būti organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Visais turto priverstinio pardavimo atvejais, taip pat ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju turtas parduodamas siekiant už jį gauti rinkos kainą, kuri apsaugo teisėtus skolininko ir kreditoriaus interesus. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kaina, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). CPK rinkos vertę atitinkančios turto pardavimo kainos samprata nėra nurodyta. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 d., turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT38487-960/2020 netenkino ieškovės 2020 m. lapkričio 3 d. skundo dėl antstolio veiksmų, kuriuo ieškovė prašė panaikinti 2020 m. spalio 12 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S20-55-17071, nurodydamas, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ekspertizės aktuose nurodyta turto vertė yra akivaizdžiai neteisinga, ekspertizė atlikta neteisėtai, todėl antstolis ir neturėjo jokio pagrindo nepriimti ginčijamo patvarkymo ar jame nurodyti, kitokią nei ekspertizės aktuose nurodytą turtą kainą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1597-912/2021, nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4322-592/2021 netenkino ir ieškovės skundo dėl antstolio veiksmų, kuriuo ieškovė prašė atšaukti pirmąsias turto varžytynes vykdomosiose bylose, paskelbtas 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt (varžytynių Nr. 201277 ir Nr. 201287); panaikinti antstolio 2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymą Nr. S-20-55-19627 vykdomosiose bylose, nurodydamas, kad ieškovės argumentus, kad turtas buvo įvertintas netinkamai, paneigia į bylą pateikti ekspertizių aktai, iš kurių matyti, kad nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti ekspertas naudojo lyginamąjį metodą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S1520-653/2021 nutartį paliko nepakeistą. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuota, kad antstolis 2020 m. lapkričio 20 d. ieškovei priklausančio turto varžytines Nr. 201277 (11 žemės sklypų grupė) ir Nr. 201287 (17 žemės sklypų grupė) paskelbė teisėtai. Ieškovė tiek skunduose dėl antstolio veiksmų, tiek šiame ieškinyje, ginčydama turto pardavimo iš varžytynių aktus, ieškinį iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, dėl kurių teismai jau yra pasisakę, t. y. tuo, kad ieškovės turtas įvertintas netinkamai, nepagrįstai turtas parduodamas dviem turtiniais vienetais ir panašiai. Ieškovė jokių naujų argumentų ar duomenų, sudarančių pagrindą abejoti antstolio nustatyta turto verte, ar kad žemės sklypus parduodant atskirai, būtų suteikta galimybė varžytinėse dalyvauti didesniam potencialių pirkėjų ratui, nenurodė, įrodymų nepateikė. Priešingai nei teigia ieškovė, turto vertės skaičiavimai lyginamuoju metodu yra nurodyti ekspertizės aktuose (3.1 skyriuje). Ekspertizės aktuose yra nurodyti kiekvieno iš 28 žemės sklypų vertės paskaičiavimai. Atliktos ekspertizės atitinka Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas ir Turto ir verslo vertinimo metodikos 57, 58.1, 62, 62.1, 62.2. 62.3, 58.2, 62.4 punktų reikalavimus. Ieškovė tiek skųsdama antstolio veiksmus, tiek reikšdama ieškinį nepateikė ir nepateikia jokių įrodymų, kad turto vertė yra kitokia, nei nustatė ekspertas. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinyje dėstomi motyvai, susiję su teisės aktų nuostatų ir antstolio įgaliojimų aiškinimu, tėra bendro pobūdžio, visiškai subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti pamąstymai, neturintys teisinės reikšmės. Ieškovės pozicija, jog antstolis atsisakė skirti ne papildomą, o pakartotinę ekspertizę, atsižvelgiant į skolininkų nuomonę bei norus ir nepaisant kreditoriaus valios, yra fundamentaliai klaidinga, kadangi tokiu būdu būtų nepagrįstai užvilkintas vykdymo procesas bei pažeisti kreditoriaus interesai ir pamatiniai vykdymo proceso principai, juolab, kad tokiu būdu antstolis išeitų už savo įgaliojimų ribų (veiktų ultra vires). Ieškovė klaidingai aiškina CPK nuostatas, susijusias su areštuoto turto vertės nustatymu, papildomos ekspertizės skyrimu, ignoruoja tiek teismų praktikos išaiškinimus, kuriais pagrįstai rėmėsi ieškovės skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėję teismai. Ieškovė nenurodo jokių naujų aplinkybių, paaiškinimų, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo turtas buvo įvertintas netinkamai, o deklaratyvių teiginių nurodymas, be konkrečių įrodymų pateikimo, nesudaro pagrindo abejoti vykdomosiose bylose ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte. Dėl šios priežasties ieškovės argumentai dėl kitokios nei vykdymo procese nustatytos areštuoto turto rinkos vertės atmestini, kaip nepagrįsti. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1558-653/2021 yra konstatuota, kad pareiškėja neįrodė, kad antstolio nustatyta turto vertė yra nustatyta neteisingai ar yra pakitusi, kad žemės sklypų pardavimas grupėmis pažeidė jos ar kitų proceso dalyvių interesus, taip pat neįrodė, kad antstolis skelbdamas turto pardavimo varžytines padarė teisės aktų pažeidimų, sudarančių pagrindą paskelbtas varžytines pripažinti neteisėtomis. Visi ieškovės nurodomi motyvai buvo paneigti nurodytose ir teismų išnagrinėtose bylose pateiktais įrodymais.

3.       Atsakovas J. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, jog areštuoto turto įkainojimą reglamentuoja CPK 681 str., kurio 1 d. numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Ieškovei priklausančių žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizė buvo atliekama antstolio iniciatyva, kilus abejonėms dėl ieškovei priklausiusių 28 žemės sklypų rinkos vertės, dėl ko antstolis 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-55-13367 dėl areštuoto turto ekspertizės skyrimo. Vadovaujantis antstolio patvarkymu, žemės sklypų vertinimo ekspertizę buvo pavesta atlikti turto vertinimo įmonėje UAB „Negrita“ dirbančiam turto vertintojui K. K., kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Ekspertas, atlikęs turto vertinimo ekspertizę, atitinkamai pateikė ekspertizės aktą Nr. 20-09-25A ir ekspertizės aktą Nr. 20-09-28A. Nėra jokio pagrindo abejoti nei turto vertintojo K. K. kvalifikacija, kompetencija ir (ar) tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei pačiuose ekspertizės aktuose nurodytos turto rinkos vertės teisingumu, o aptariami ekspertizės aktai nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti kaip niekiniai ir (ar) negaliojantys, todėl juose užfiksuoti duomenys laikytini teisingais, objektyviais ir pagrįstais. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Taigi, iki skelbiant ieškovei priklausiusių areštuotų 28 žemės sklypų varžytines, visas nekilnojamasis turtas buvo pagrįstai įkainotas remiantis ekspertizės aktuose Nr. 20-09-25A ir Nr. 20-09-28A konstatuota nekilnojamojo turto rinkos verte. Vadovaujantis CPK 12 str. ir 178 str. nuostatomis, būtent ieškovei kyla teisinė pareiga įrodyti, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklausę 28 žemės ūkio paskirties žemės sklypai vykdymo procese buvo įkainoti mažesne nei rinkos verte. Ieškovė šių savo deklaratyvių teiginių niekaip neįrodinėjo vykdymo procese, neįrodinėja ir pareikštame ieškinyje. Ieškovė neįrodo, jog antstolis nagrinėjamu atveju pažeidė CPK 681 str. nuostatas, bei jose įtvirtintą pareigą objektyviai įkainoti areštuotą turtą ir jį parduoti už ne mažesnę nei rinkos kainą. Vėlesni ieškovės prieštaravimai (skundai) dėl jai priklausiusio nekilnojamojo turto įkainojimo buvo išnagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, ieškovei CPK nustatyta tvarka apskundus antstolio veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės skundą, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-38487- 960/2020 skundą atmetė visa apimtimi. Nurodomoje teismo nutartyje buvo konstatuoti ir nagrinėjamai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai: antstolis, areštavęs pareiškėjai (ieškovei) nuosavybės teise priklausantį turtą ir gavęs išieškotojo prašymą areštuotą turtą parduoti dviem grupėmis bei nusprendęs, jog areštuoto turto vertė nėra aiški, savo iniciatyva paskyrė turto ekspertizę, kurią atliko UAB „Negrita“ ekspertas K. K.; remdamasis ekspertizės išvadomis, antstolis patvarkymu įkainojo areštuotą turtą; šios aplinkybės pagrindžia, jog priimdamas šioje byloje skundžiamą patvarkymą, antstolis atliko CPK nustatytas areštuoto turto įkainojimo procedūras; antstolis neturėjo jokio pagrindo nepriimti ginčijamo patvarkymo ar jame nurodyti, kitokią nei ekspertizės aktuose nurodytą kainą; įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog antstolis priimdamas ginčijamą patvarkymą laikėsi teisės aktų reikalavimų, patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas. Aplinkybės dėl ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto tinkamo įkainojimo jau buvo išnagrinėtos ankstesnėse civilinėse bylose, nagrinėjamoje byloje ginčydama šiuos faktus, ieškovė siekia paneigti jau nustatytus prejudicinius faktus, kurių šioje byloje papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Antstolis, siekdamas įkainoti ieškovės nekilnojamąjį turtą iki parduodant jį varžytinėse, tinkamai atliko vykdymo veiksmus, įgyvendino CPK 681 str. reikalavimus, bei CPK nustatyta tvarka įkainojo žemės sklypus rinkos verte, todėl sutikti su ieškovės priešingais teiginiais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0055/20/00176 kopijos matyti, kad išieškotojas AB „Mano bankas“ antstoliui 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą dėl išieškojimo iš įkeisto turto ir skolos dydžio patikslinimo, kuriuo expressis verbis išreiškė pageidavimą ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) parduoti dviem atskiromis grupėmis. Tokia išieškotojo teisė vykdymo procese yra tiesiogiai numatyta CPK 695 str. 1 d., kurioje yra reglamentuojama, jog jeigu turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui. Todėl akivaizdu, kad antstolis, remdamasis išieškotojo AB „Mano bankas“ prašymu, bei atitinkamai varžytinėse parduodamas ieškovei priklausiusį turtą dviem atskiromis grupėmis, jokių norminių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir nepažeidžia. nei Įstatyme, nei Metodikoje, nei CPK nėra išskiriama, kad atitinkamo nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo ir kt. turto negalima vertinti ir (ar) parduoti varžytinėse grupėmis. Nepriklausomai nuo išieškotojo AB „Mano bankas“ antstoliui 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikto prašymo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto sugrupavimas į dvi atskiras grupes bet kokiu atveju yra daugiau nei logiškas, kadangi pirmoje grupėje esančių žemės sklypų dauguma yra (duomenys neskelbtini), o antroje grupėje – absoliučiai visi žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini); visi ieškovei priklausę žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl yra visiškai logiška, todėl jų atitinkamas sugrupavimas, bendras rinkos vertės nustatymas ir (ar) visos pardavimas varžytinėse grupėmis yra daugiau nei efektyvus, ženkliai sumažinantis ieškovės vykdymo procese patiriamas vykdymo išlaidas. Ieškovės teikiami samprotavimai, kad kiekvieną žemės sklypą varžytinėse parduodant atskirai, esą būtų gaunama didesnė nauda yra nepagrįsti, pakartotinai įvertinant tai, kad ieškovė šių savo deklaratyvių teiginių byloje absoliučiai neįrodinėja. Ieškovės nurodomi argumentai, jog teisingai turto rinkos kainai nustatyti tariamai nepagrįstai nebuvo paskirta papildoma arba pakartotinė ekspertizė, taipogi vertintini kritiškai. Pagal CPK 682 str. 2 d., papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimas arba neskyrimas yra išimtinė antstolio teisė, bet ne pareiga. Nesant jokių prieštaravimų dėl ekspertizės aktuose Nr. 20-08-25A ir Nr. 20-08-28A užfiksuotų duomenų, o ieškovei vykdymo procese nenurodant jokių aiškių ir objektyvių motyvų, kaip to imperatyviai reikalauja CPK 682 str. 2 d., antstolis 2020 m. lapkričio 4 d. priimtu patvarkymu Nr. S-20-55-18688 pagrįstai atsisakė skirti pakartotinę žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizę. Nėra suprantama bei paaiškinama, kodėl ieškovė, būdama sąžiningai įsitikinusi pirminės ekspertizės neteisingumu, šio antstolio patvarkymo neskundė ypatingosios teisenos tvarka, bei neprašė šio patvarkymo atitinkamai panaikinti, dėl ko peršasi išvada, kad ieškovė vykdymo procese pripažino, jog nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta tinkamai ir objektyviai. Antstolis 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkyme dėl areštuoto turto ekspertizės skyrimo Nr. S-20-55-13367, papildomai pažymėjo, jog ekspertizę de facto atliks UAB „Negrita“ turto vertintojas K. K., todėl akivaizdžiai matyti, kodėl ekspertizės aktai buvo surašomi UAB „Negrita“ vardu, kadangi turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę atliko būtent šioje turto vertinimo įmonėje dirbantis turto vertintojas. Kritiškai vertintini ieškovės teiginiai, kad ekspertizės aktas Nr. 20-09-25A ir ekspertizės aktas Nr. 20-09-28A tariamai neatitinka Įstatymo ir Metodikos reikalavimų. Ieškovei priklausiusio nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė buvo atliekama lyginamuoju metodu. 1) Pagal Metodikos 58 punktą, taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (Metodikos 58.1 punktas) - nurodoma informacija yra detalizuojama atitinkamai ekspertizės akto Nr. 20-09-25A 34 psl. ir ekspertizės akto Nr. 20-09-28A 38 – 39 psl.; 2) įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (Metodikos 58.2 punktas) - nurodoma informacija yra detalizuojama atitinkamai ekspertizės akto Nr. 20-09-25A 35 - 36 psl. ir ekspertizės akto Nr. 20-09-28A 40 - 41 psl.; 3) pagal Metodikos 62 punktą, turto vertinimo ataskaitoje (nagrinėjamu atveju – ekspertizės akte) turto vertintojas privalo nurodyti: lyginamojo metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybes (Metodikos 62.1 punktas) - nurodoma informacija yra detalizuojama atitinkamai ekspertizės akto Nr. 20-09-25A 32 psl. ir ekspertizės akto Nr. 20-09-28A 38 psl.; 4) analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes (Metodikos 62.2 punktas) - nurodoma informacija yra detalizuojama atitinkamai ekspertizės akto Nr. 20-09-25A 33 - 34 psl. ir ekspertizės akto Nr. 20-09-28A 38 – 39 psl.; 5) padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes (Metodikos 62.3 punktas) - nurodoma informacija yra detalizuojama atitinkamai ekspertizės akto Nr. 20-09-25A 35 - 36 psl. ir ekspertizės akto Nr. 20-09-28A 40 - 41 psl.; 6) taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus (Metodikos 62.4 punktas) - nurodoma informacija yra detalizuojama atitinkamai ekspertizės akto Nr. 20-09-25A 36 - 38 psl. ir ekspertizės akto Nr. 20-09-28A 41- 43 psl. Ekspertizės aktuose yra numatyta visa nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymui reikalinga informacija, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie neatitinka Įstatyme ir (ar) Metodikoje numatytų reikalavimų, o ieškovės argumentai neatitinka tikrovės. Ieškovė vykdymo procese pati galėjo pasiūlyti ir (ar) pavesti kitiems tretiesiems asmenims surasti areštuoto nekilnojamojo turto pirkėją (CPK 704 str. 1 d.), tačiau, šiomis procesinėmis teisėmis nesinaudojo. Ieškovės pozicija, kad atsakovas nelaikytinas sąžiningu žemės sklypų įgijėju, kadangi jis neva suvokė bei turėjo suvokti, kad žemės sklypus įsigyja už neadekvačiai mažą kainą, yra nepagrįsti ir nelogiški. Atsakovas ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą įsigijo kaip teisėtas varžytinių dalyvis, todėl nėra ir negali būti laikomas nesąžiningu įgijėju, juolab atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reiškiamu ieškiniu nenurodo ir neįrodo, kokius nesąžiningus veiksmus atsakovas atliko. Atsakovas neturi jokios teisinės pareigos domėtis, ar varžytinėse parduodamas kilnojamasis, nekilnojamasis ir kt. turtas atitinka rinkos kainą, todėl šie argumentai atmestini. Atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 str. įtvirtintais pagrindais. Ieškovė neįrodė CPK 602 str. numatytų pagrindų egzistavimo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl restitucijos pažymėtina, kad visas ieškovei priklausęs nekilnojamasis turtas iš antstolio organizuotų varžytinių buvo įsigytas ne nuosavomis, o banko skolintomis lėšomis, kurios buvo atsakovui paskolintos nustatant atitinkamo dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų maržą, restitucijos taikymas atsakovui sukeltų itin didelius nuostolius, kurie yra lygūs banko apskaičiuotam, bei privalomai mokėtinam palūkanų dydžiui. Vadovaujantis CK 6.145 str. 2 d. įtvirtintu reglamentavimu, teismui nusprendus pripažinti varžytinių aktus negaliojančiais, šios aplinkybės sudaro svarų pagrindą restitucijos netaikyti. Dėl alternatyvaus materialinio teisinio reikalavimo, nors šis reikalavimas yra reiškiamas antstolio atžvilgiu, manytina, jog šis reikalavimas taipogi yra nepagrįstas. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda, kai yra keturios sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Ieškovei neįrodant būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, t. y. antstolio neteisėtų veiksmų, kurie yra paneigiami aukščiau šiame atsiliepime išdėstytais argumentais, o taip pat ieškovės patirtos turtinės žalos dydžio, šis alternatyvus reikalavimas atmestinas.

4.       Trečiasis asmuo AB „Mano bankas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pateikė rašytinius paaiškinimus dėl teismo nutartimi paskirtos ir atliktos ekspertizės akto.

5.       Trečiasis asmuo Lloyd‘sofLondonsindicate, kurio atstovas Lietuvoje UADBB „Colemont draudimo brokeris“, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovė V. R. ir jos atstovas advokatas prašo tenkinti ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovo antstolio R. K. atstovė advokatė ieškinį prašo atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovas J. S. ir jo atstovas advokatas ieškinį prašo atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

9.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB „Mano bankas“ atstovas ieškinį prašo atmesti iš esmės pritardamas atsakovų pozicijai.

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatyti faktai ir aplinkybės

10.       Ieškovės V. R. ieškinyje nurodoma, jog ieškovė ir trečiasis asmuo AB „Mano bankas“ 2017 m. sudarė kredito sutartį Nr. P006502 bei dvi sutartinės maksimaliosios jungtinės hipotekos sutartis, pagal kurias trečiojo asmens AB „Mano bankas“ naudai įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklaususius dvidešimt aštuonis žemės sklypus. Ieškovei netinkamai vykdžius kredito sutartį, sutartis buvo nutraukta prieš terminą. Kreditoriaus AB „Mano bankas“ prašymu Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarė J. Š. 2020 m. sausio 29 d. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 760 pagal 2017 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Š. patvirtintą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. 1194, identifikavimo kodas 20120170028470, kuriuo nutarta iš skolininkės ir įkaito davėjos V. R. išieškoti hipotekos kreditorės AB „Mano bankas“ naudai 553 522,01 Eur skolą, kurią sudaro 481 424,60 Eur negrąžintas kreditas, 36 830,49 Eur nesumokėtos palūkanos ir 35 266,92 Eur delspinigiai už pradelstus mokėjimus, Kredito sutarties Nr. P00650 2.6.3 punkte nustatytas 9,5 procentų metines palūkanas nuo negrąžinto kredito likučio nuo 2020 m. sausio 3 d. (prašymo atlikti vykdomąjį įrašą padavimo dienos) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, Kredito sutarties Nr. P00650 2.6.4 punkte nustatytas 11,5 procentų metines palūkanas nuo visos įsiskolinimo sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo ir 365,18 Eur skolos (notaro paimtą atlyginimą už prašymo atlikti vykdomąjį įrašą priėmimą ir patvirtinimą, pranešimų persiuntimą, vykdomojo įrašo išdavimą, vykdomojo įrašo kopijų patvirtinimą ir išsiuntimą bei duomenų perdavimą Hipotekos registrui). Kreditoriaus AB „Mano bankas“ prašymu Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarė J. Š. 2020 m. sausio 29 d. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 764, išduotas pagal 2017 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės J. Š. patvirtintą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. 1323, identifikavimo kodas 20120170030271, kuriuo nutarta iš skolininkės ir įkaito davėjos V. R. išieškoti hipotekos kreditorės AB „Mano bankas“ naudai 553 522,01 Eur skolą, kurią sudaro 481 424,60 Eur negrąžintas kreditas, 36 830,49 Eur nesumokėtos palūkanos ir 35 266,92 Eur delspinigiai už pradelstus mokėjimus, Kredito sutarties Nr. P00650 2.6.3 punkte nustatytas 9,5 procentų metines palūkanas nuo negrąžinto kredito likučio nuo 2020 m. sausio 3 d. (prašymo atlikti vykdomąjį įrašą padavimo dienos) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, Kredito sutarties Nr. P00650 2.6.4 punkte nustatytas 11,5 procentų metines palūkanas nuo visos įsiskolinimo sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo ir 359,17 Eur skolos (notaro paimtą atlyginimą už prašymo atlikti vykdomąjį įrašą priėmimą ir patvirtinimą, pranešimų persiuntimą, vykdomojo įrašo išdavimą, vykdomojo įrašo kopijų patvirtinimą ir išsiuntimą bei duomenų perdavimą Hipotekos registrui).

11.       Kreditorė AB „Mano bankas“ notarės išduotus vykdomuosius įrašus 2020 m. vasario 4 d. pateikė vykdyti antstoliui R. K., abu vykdomieji įrašai antstolio buvo priimti 2020 m. vasario 4 d. antstolio patvarkymais, vykdomojo įrašo Nr. 764 pagrindu užvedant vykdomąją bylą Nr. 0055/20/00177, vykdomojo įrašo Nr. 760 pagrindu – vykdomąją bylą Nr. 0055/20/00176.

12.       Nustatyta, jog 2020 m. vasario 4 d. antstolio raginimai įvykdyti pateiktus vykdomuosius įrašus Nr. 760 ir Nr. 764 per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos ieškovei V. R. buvo įteikti 2020 m. vasario 7 d. Raginimuose skolininkei išaiškinta teisė dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga, ginčyti turto priklausomybę ir įkainojimą, reikšti prašymus ir kt.

13.       2020 m. vasario 11 d. ieškovė pateikė antstoliui prašymą leisti susipažinti su vykdomosiomis bylomis ir jas kopijuoti.

14.       Per raginimuose nustatytą terminą ieškovė raginimų geruoju neįvykdė.

15.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-9880-861/2020, išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir 0055/20/00177 buvo sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal ieškovės skundą dėl notarės J. Š. veiksmų. 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9880-861/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-771-866/2020, peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.

16.       Baigus galioti teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, antstolis R. K. vykdomosiose bylose atnaujino vykdymo veiksmus.

17.       2020 m. rugpjūčio 10 d. išieškotoja AB „Mano bankas“ pateikė antstoliui prašymą, kuriuo patikslino skolos likutį 2020 m. rugpjūčio 10 dienai (598 330,49 Eur) ir išieškojimą prašė vykdyti įkeistą turtą parduodant viešosiose varžytinėse, išieškojimą nukreipiant į šį turtą: pirma turto grupė – išvardinti vienuolika žemės sklypų ir nurodė, jog siekiant gauti maksimalią kainą, visus pirmoje grupėje nurodytus vienuolika vienetų žemės sklypų prašė parduoti kaip vieną turtinį objektą (pateikta išieškotojos nuomonė dėl turto (kiekvieno žemės sklypo) vertės eurais, viso – 496 800,00 Eur; antra turto grupė – išvardinti septyniolika žemės sklypų ir nurodė, jog siekiant gauti maksimalią kainą, visus antroje turto grupėje nurodytus septyniolika vienetų žemės sklypų prašė parduoti kaip vieną turtinį objektą (pateikta išieškotojos nuomonė dėl turto (kiekvieno žemės sklypo) vertės eurais, viso – 278 900,00 Eur.

18.       2020 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu Nr. S-20-55-13361 antstolis areštavo skolininkei / ieškovei V. R. priklausantį, hipotekos kreditoriui AB „Mano bankas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą – dvidešimt aštuonis žemės sklypus, nurodė, jog areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

19.       2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu antstolis R. K. paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti dviem turto grupėmis (išvardinti abiejų grupių žemės sklypai), nurodė, jog ekspertizę atliks ir ekspertizės išvadą pateiks UAB „Negrita“ turto vertintojas K. K. bei pavedė ekspertui K. K. atsakyti į tokius klausimus: kokia yra pirmos turto grupės (kaip vientiso turtinio objekto) žemės sklypų rinkos vertė nurodyto turto vertės nustatymo dieną (1) ir kokia yra antros turto grupės (kaip vientiso turtinio objekto) žemės sklypų rinkos vertė nurodyto turto vertės nustatymo dieną (2). Patvarkyme antstolis išaiškino šalių teisę per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti ekspertui nušalinimą.

20.       UAB „Negrita“, įrašytos į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinių teisę verstis asmenų sąrašą, nekilnojamojo turto vertintojas, teismo ekspertas K. K. (nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000376, išduotas 2007 m. vasario 28 d.) pateikė 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktus - išvadas apie rinkos turto vertę Nr. 20-09-25A ir Nr.20-09-28A, pagal kurias pirmoje grupėje esantį turtą (nurodytus žemės sklypus) ekspertas įvertino bendrai vidutine rinkos verte 639 000,00 Eur, antroje grupėje esantį turtą (nurodytus žemės sklypus) ekspertas įvertino bendrai vidutine rinkos verte 361 000,00 Eur.

21.       Atsižvelgdamas į UAB „Negrita“ pateiktus ekspertizės aktus antstolis 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu nustatė areštuoto turto vidutinę rinkos kainą, patvarkymas skolininkei išsiųstas 2020 m. spalio 12 d. 

22.       Vykdomosiose bylose 2020 m. spalio 20 d. gautas skolininkės (ieškovės) V. R. 2020 m. spalio 15 d. data surašytas prieštaravimą dėl turto įkainojimo, kuriuo skolininkė pateikė prieštaravimus dėl antstolio 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu atlikto turto įkainojimo.

23.       2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu antstolis netenkino skolininkės prieštaravimo dėl turto įkainojimo, bei atsisakė skirti pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, nurodydamas, jog prieštaravimai nemotyvuoti (jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad turto kaina buvo nustatyta netinkamai, skolininkė nepateikė; taip pat skolininkė nepateikė kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, nepagrindė savo nuomonės dėl turto vertės patikrinamais (objektyviais) skaičiavimais ir nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie leistų suabejoti nustatyta turto verte).

24.       2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymu antstolis paskelbė ieškovei priklausančio turto varžytynes, informavo šalis, kad pradinė turto pardavimo kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų nuo nustatytos turto vertės (CPK 718 straipsnis), suinteresuotiems asmenims išaiškino teisę pateikti skundą dėl minėto turto realizavimo antstoliui bei apskundimo tvarką ir terminus.

25.       Varžytinėms įvykus, laimėtoju pripažintas atsakovas J. S. (2020 m. gruodžio 22 d. antstolio pranešimai apie laimėtas varžytines).

26.       2021 m. sausio 19 d. antstolis surašė (ieškovės ginčijamus) Turto pardavimo iš varžytinių aktus Nr. S-21-55-1122 ir Nr. S-21-55-1123. Pagal šiuos aktus ieškovei priklausęs turtas antstolio per varžytynes buvo parduotas viso už 800 000,00 Eur (511 200,00 Eur + 288 800,00 Eur).

27.       Iš ginčo šalių procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose esančių duomenų, bei iš LITEKO duomenų matyti, jog ieškovė viso vykdymo proceso metu naudojosi teise apskųsti teismui antstolio veiksmus.

28.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ji prašė panaikinti antstolio 2020 m. spalio 12 d. patvarkymą, nurodydama, jog patvarkyme nustatyta turto vertė per maža. Teismas nurodė, jog antstolio 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu paskirta areštuotų žemės sklypų ekspertizė turto vertei nustatyti, juos išskiriant į dvi grupes. Ginčijamu patvarkymu areštuotas turtas įkainotas remiantis UAB „Negrita“ atliktais ekspertizės aktais: 1) Nr.20-09-25A, kuriame nurodyta bendra įvertinto turto vidutinė rinkos vertė yra 639 000,00 Eur; 2) Nr.20-09-28A, kuriame nurodyta bendra įvertinto turto vidutinė rinkos vertė yra 361 000,00 Eur; pareiškėja (ieškovė V. R.) pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Teismas nurodė, kad antstolis, areštavęs turtą ir gavęs išieškotojo prašymą areštuotą turtą parduoti dviem grupėmis bei nusprendęs, jog areštuoto turto vertė neaiški, paskyrė turto ekspertizę, kurią atliko UAB „Negrita“ ekspertas K. K., įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Remdamasis ekspertizės išvadomis, antstolis patvarkymu įkainojo areštuotą turtą. Teismas vertino, kad šios aplinkybės pagrindžia, jog antstolis atliko CPK nustatytas areštuoto turto įkainojimo procedūras ir areštuoto turto vertę nustatė pagal ekspertizės akte nustatytą vertę. Teismas nurodė, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ekspertizės aktuose nurodyta turto vertė yra neteisinga, ekspertizė atlikta neteisėtai, todėl antstolis neturėjo pagrindo nepriimti ginčijamo patvarkymo ar jame nurodyti kitokią nei ekspertizės aktuose nurodytą turto kainą. 

29.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. S-1597-912/2021). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog areštuoto turto įkainojimo tvarka reglamentuota CPK 681 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Negrita“ ekspertizės aktuose, kuriais vadovavosi antstolis, įkainodamas skolininkei priklausančių žemės sklypų grupes, žemės sklypų rinkos vertė grupių rinkos vertė nustatyta lyginamaisiais metodais. Ekspertizės aktuose išsamiai aprašyta ekspertizės eiga, ekspertizės objektai, jų dislokacija, turto vertinimo metodai, jų taikymas, taip pat nekilnojamojo turto rinkos apžvalga, turto rinkos vertės skaičiavimai lyginamuoju metodu, nurodant kitus lyginamuosius sklypus bei skaičiavimus. Ekspertizės aktuose nurodyta vieno aro rinkos vertė, todėl apeliantės argumentas, jog nenurodyta vieno ha kaina, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas sprendė, jog apeliantės teiginiai, kad antstolio panaudota ekspertizė neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų, nes nenurodytas vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui, nesurinkta informacija apie ne mažiau kaip tris per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius, nenurodyta lyginamojo metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybės, analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės, taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai, atmestini. Visi nurodyti duomenys nurodyti UAB „Negrita“ ekspertizės aktuose. Apeliantė teigė, kad nustatyta turto vertė per maža, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių argumentų ir rašytinių įrodymų. Teismas taip pat nurodė, jog CPK 694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių. CPK 695 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal CPK turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui. Nustatyta, kad išieškotoja prašė antstolio nukreipti išieškojimą į pareiškėjai (ieškovei) priklausančius 28 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuos sugrupavo į dvi grupes: 11 žemės sklypų grupę ir 17 žemės sklypų grupę, o kiekvienoje grupėje esančius sklypus parduoti kaip vieną turtinį objektą. Apeliantė teigė, kad išieškotoja neturėjo teisės pasirinkti turto realizavimo būdo, nes įstatymų leidėjas yra nurodęs, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas parduotinas iš varžytinių. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkei priklausantys žemės sklypai bus parduodami iš varžytinių. Nagrinėjamu atveju turtas gali būti realizuojamas parduodant jį iš varžytinių kaip 28 atskirus objektus (žemės sklypus), kaip vieną objektą ar sugrupavus į kelis objektus. Aplinkybė, kad išieškotoja prašė juos sugrupuoti ir parduoti ne kaip 28, o du turtinius vienetus, nepatvirtina, kad tokiu būdu bus netinkamai įgyvendintos CPK 694 straipsnio 1 dalies nuostatos.

30.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi atmetė V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ji prašė atšaukti pirmąsias skolininkės V. R. turto varžytynes vykdomosiose bylose, paskelbtas 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt (varžytynių Nr. 201277 ir Nr. 201287); panaikinti antstolio 2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymą Nr. S-20-55-19627 vykdomosiose bylose, nurodydama, jog iš varžytinių parduodamas pareiškėjos turtas yra netinkamai įvertintas, atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė neatitinka Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo metodikos 57, 58.1, 62, 62.1, 62.2. 62.3, 58.2, 62.4 punktų reikalavimų. Ekspertizės akte Nr. 20-08-25A 1 ha žemės ūkio paskirties žemės vertė nurodyta 4 495,25 Eur, o Ekspertizės akte Nr. 20-08-28A 1 ha žemės ūkio paskirties žemės vertė nurodyta tik 4 107,17 Eur. Visiškai neaišku (ekspertizės aktuose tai neatskleidžiama), kodėl toje pačioje (duomenys neskelbtini) esančių tos pačios paskirties žemės (žemės ūkio) vertė skiriasi net 388,08 Eur už 1 ha, kodėl bendra 28 žemės sklypų vertė apskaičiuota apvalia suma 1 000 000 Eur (639 000 Eur + 361 000 Eur). Pareiškėjai priklausantis turtas 28 žemės sklypai nepagrįstai parduodami tik kaip du turtiniai objektai (11 ir 17 žemės sklypų). CPK 695 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, kadangi pareiškėjos turtas yra nekilnojamasis turtas, vienintelis įstatymo nustatytas skolininkės turto realizavimo būdas yra pardavimas iš varžytinių. Iš varžytinių parduodamo turto grupavimas nėra skolininko turto realizavimo būdas, todėl išieškotojas neturėjo teisės, vadovaudamasis CPK 595 straipsnio 1 dalimi, nurodyti antstoliui, po kiek skolininkės žemės sklypų turėjo būti parduodama. 511 200 Eur ir 288 800 Eur sumas potencialiai gali sumokėti nedidelis pirkėjų skaičius arba varžytynės gali iš viso neįvykti, be to, žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, o tai dar labiau susiaurina varžytinėse galinčių dalyvauti asmenų ratą. Išnagrinėjęs V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog 2020 m. rugpjūčio 12 d. Turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkei priklausančius 28 žemės sklypus. 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu antstolis 28 žemės sklypus sugrupavo į dvi grupes (11 ir 17 sklypų), paskyrė pirmos ir antros turto grupės (kaip dviejų turtinių objektų) žemės sklypų rinkos vertei nustatyti ekspertizę, ją atlikti pavedė UAB „Negrita“. 2020 m. rugsėjo 25 d. ekspertizės aktu Nr. 20-09-25A ekspertas K. K. nustatė, kad 11 žemės sklypų bendra rinkos vertė yra 639 000,00 Eur. 2020 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktu Nr. 20-09-28A ekspertas nustatė, kad 17 žemės sklypų bendra rinkos vertė yra 361 000,00 Eur. 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu antstolis, vadovaudamasis ekspertizės aktais, turtą įkainojo 639 000,00 Eur ir 361 000,00 Eur. 2020 m. lapkričio 23 d. skundžiamu patvarkymu informavo šalis, kad iš pirmųjų varžytynių (varžytynių Nr. 201277 ir 201287) parduoda skolininkei priklausančius žemės sklypus, informavo, kad pradinė turto kaina sudaro 80 proc. nustatytos turto vertės. Įvertinęs ekspertizės aktus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentai dėl ekspertizės aktų neatitikimo teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįsti, kadangi iš ekspertizės aktų matyti, kad nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti ekspertas naudojo lyginamąjį metodą; turto vertės skaičiavimai lyginamuoju metodu yra nurodyti ekspertizės aktuose (3.1 skyriuje); ekspertizės aktuose yra nurodyti kiekvieno iš 28 žemės sklypų vertės paskaičiavimai. Atliktos ekspertizės atitinka Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas ir Turto ir verslo vertinimo metodikos 57, 58.1, 62, 62.1, 62.2. 62.3, 58.2, 62.4 punktų reikalavimus. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad turto vertė yra kitokia, nei nustatė ekspertas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir pareiškėjos argumentus, kad 28 žemės sklypų pardavimas tik kaip dviejų turtinių vienetų (atitinkamai 11 ir 17 žemės sklypų) už 511 200,00 Eur ir 288 800,00 Eur sumas gali sumažinti varžytynių dalyvių skaičių arba varžytynės gali neįvykti, pažymėdamas, kad skolininkės turto pirmosios varžytynės įvyko, yra paskelbtas laimėtojas ir turtas įsigytas už 288 800,00 Eur ir 511 200,00 Eur sumas. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ir skundo argumentas, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie varžytynes.

31.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. S-1520-653/2021). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog išieškotoja 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą antstoliui nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą – 28 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuos sugrupavo į dvi grupes; išieškotoja prašė kiekvienoje grupėje esančius sklypus parduoti kaip vieną turtinį objektą. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Turto arešto aktu antstolis areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius 28 žemės sklypus. Antstolis 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu 28 žemės sklypus sugrupavo į dvi grupes (11 ir 17 sklypų), paskyrė pirmos ir antros turto grupės (kaip dviejų turtinių objektų) žemės sklypų rinkos vertei nustatyti ekspertizę, ją atlikti pavedė UAB „Negrita“. 2020 m. rugsėjo 25 d. ekspertizės aktu Nr. 20-09-25A ekspertas K. K. nustatė, kad 11 žemės sklypų bendra rinkos vertė yra 639 000,00 Eur. 2020 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktu Nr. 20-09-28A ekspertas nustatė, kad 17 žemės sklypų bendra rinkos vertė yra 361 000,00 Eur. 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu antstolis, vadovaudamasis 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktais, turtą įkainojo 639 000,00 Eur (11 žemės sklypų grupė) ir 361 000,00 Eur (17 žemės sklypų grupė). Patvarkymas pareiškėjai išsiųstas 2020 m. spalio 12 d. Pareiškėja 2020 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu pateikė 2020 m. spalio 15 d. prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Antstolis 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę netenkino pareiškėjos prieštaravimų dėl turto įkainojimo bei atsisakė skirti pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, kadangi įrodymų dėl atliktos ekspertizės nepagrįstumo teisinio pagrindo nėra. Antstolis 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbė turto varžytines Nr. 201277 (11 žemės sklypų grupė), pradinė kaina 511 200,00 Eur; ir turto varžytines Nr. 201287 (17 žemės sklypų grupė), pradinė kaina 288 800,00 Eur. 2020 m. lapkričio 23 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo informavo šalis, kad iš pirmųjų varžytynių (varžytynių Nr. 201277 ir 201287) parduoda skolininkei priklausančius žemės sklypus. Varžytinės pasibaigė paskelbus laimėtoją. Teismas atkreipė dėmesį, jog vykdymo procesas yra teismo sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymą užtikrinantis institutas, varžytinės vykdymo procese vyksta CPK XLIX skyriuje (Turto realizavimo tvarka) nustatyta tvarka. Varžytinės yra vienas iš skolininko turto realizavimo būdų vykdymo procese, jos vykdomos elektroniniu būdu (CPK 694 straipsnio 1 ir 3 dalys). Apie skelbiamas varžytines specialiame interneto tinklapyje skelbia antstolis (CPK 706 straipsnio 1 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi skundžiamų veiksmų atlikimo metu) 58 punktą apie numatomas skelbti varžytines antstolis praneša skolininkui ne mažiau kaip prieš 20 dienų; 61 punktą pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Teismas nustatė, kad antstolis iš varžytinių parduodamo turto vertę nustatė 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu vadovaudamasis 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktais; patvarkyme išaiškinta CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiškėjos (skolininkės) teisė, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Patvarkymas pareiškėjai išsiųstas 2020 m. spalio 12 d. Varžytinės paskelbtos 2020 m. lapkričio 20 d. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėja V. R. 2020 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu pateikė antstoliui 2020 m. spalio 15 d. prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, patvirtina tai, kad pareiškėja 2020 m. spalio 12 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo buvo gavusi ir patvarkymo turinys jai buvo žinomas. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad dėl 2020 m. spalio 12 d. patvarkymo dėl turto įkainojimo ji buvo pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kad pareiškėja nebuvo tinkami ir laiku informuota apie ketinamas skelbti varžytines ar kad varžytinės būtų paskelbtos pažeidžiant sprendimų vykdymo instrukcijos 61 punkte nustatytą terminą. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjos atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise iki varžytinių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją. Pareiškėjai ši teisė buvo išaiškinta, pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji realiai ketino šia teise pasinaudoti, tačiau ši jos teisė buvo apribota. Taip pat pareiškėja skunde nurodė, kad patvarkymas naikintinas, kadangi skolininkės turtas buvo netinkamai įvertintas - 28 žemės sklypai nepagrįstai buvo parduoti tik kaip du turtiniai vienetai, taip dirbtinai sumažinant potencialių varžytinių dalyvių skaičių, turto vertei nebuvo paskirta papildoma ekspertizė.  Teismas pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-38487-960/2020 išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl 2020 m. spalio 12 d. patvarkymo dėl turto įkainojimo Nr. S-20-55-17071 vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177 ir skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-597-912/2021 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartyje, be kita ko, įvertino ir UAB „Negrita“ ekspertizės aktus bei nenustatė jų trūkumų, teismas taip pat pasisakė ir dėl žemės sklypų pardavimo dviem grupėmis. Nagrinėjamu atveju, ginčydama antstolio nustatytą turto vertę, tiek sklypų pardavimą dviem grupėmis, pareiškėja skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, dėl kurių teismas jau yra pasisakęs. Pareiškėja jokių naujų argumentų ar duomenų, sudarančių pagrindą abejoti antstolio nustatyta turto verte, ar kad žemės sklypus parduodant atskirai, būtų gauta suteikta galimybė varžytinėse dalyvauti didesniam potencialių pirkėjų ratui, nenurodė, įrodymų nepateikė. Atskirajame skunde pareiškėja argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas nepateikė. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo išvadomis bei teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliantės argumentai, susiję su turto vertės nustatymu bei turto pardavimu, apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Byloje taip pat nustatyta, kad skundžiamas patvarkymas pareiškėjai buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 23 d. jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 604 straipsniu laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo. Vykdomosios bylos duomenimis, patvarkymas pareiškėjai buvo įteiktas 2020 m. gruodžio 4 d. Be to, antstolis 2020 m. gruodžio 8 d. papildomai patvarkymo kopiją elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjos atstovui. Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos argumentus, jog, neva, buvo siekiama, kad terminas patvarkymui apskųsti sueitų jau pasibaigus varžytinėms. Apibendrindamas tai, teismas konstatavo, jog pareiškėja V. R. neįrodė, kad antstolio nustatyta turto vertė yra nustatyta neteisingai, kad žemės sklypų pardavimas grupėmis pažeidė jos ar kitų proceso dalyvių interesus, taip pat neįrodė, kad antstolis, skelbdamas turto pardavimo varžytines, padarė teisės aktų pažeidimų, sudarančių pagrindą paskelbtas varžytines pripažinti neteisėtomis.

32.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi atmetė V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ji prašė pirmąsias skolininkės V. R. turto varžytynes vykdomosiose bylose, paskelbtas 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytynių Nr. 201277 ir Nr. 201287, pripažinti neteisėtomis; netvirtinti pirmųjų skolininkės V. R. turto varžytinių vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, paskelbtų 2020 m. lapkričio 20 d., turto pardavimo iš varžytinių aktų. Teismas nustatė, kad apie turto įkainojimą skolininkė buvo informuota 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu; patvarkymas skolininkei išsiųstas 2020 m. spalio 12 d. ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėja apie turto įkainojimą nebuvo informuota. Reikalavimą pripažinti neteisėtomis pirmąsias skolininkės turto varžytynes pareiškėja iš esmės grindė tuo, kad ginčo turtas buvo netinkamai įvertintas, 28 žemės sklypai buvo nepagrįstai parduodami kaip du turtiniai vienetai, o ne kiekvienas atskirai, turto vertei nustatyti nebuvo paskirta papildoma arba pakartotinė ekspertizė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. gruodžio 14 d. skundai dėl antstolio veiksmų, kuriais ji ginčijo priklausančio nekilnojamojo turto įkainojimą vykdymo procese, iš esmės buvo grindžiami analogiškais argumentais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-38487-960/2020 netenkino pareiškėjos 2020 m. lapkričio 3 d. skundo dėl antstolio veiksmų. Pasisakydamas dėl 2020 m. spalio 12 d. priimto patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ekspertizės aktuose nurodyta turto vertė yra akivaizdžiai neteisinga, ekspertizė atlikta neteisėtai, todėl antstolis ir neturėjo jokio pagrindo nepriimti ginčijamo patvarkymo ar jame nurodyti, kitokią nei ekspertizės aktuose nurodytą turtą kainą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1597-912/2021, nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4322-592/2021 nustatė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad turto vertė yra kitokia, nei nustatė ekspertas, skolininkė buvo tinkamai informuota apie varžytynes. Turto pirmosios varžytynės įvyko, yra paskelbtas laimėtojas ir turtas įsigytas už 288 800,00 Eur ir 511 200,00 Eur sumas. Teismas nurodė, kad pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo turtas buvo įvertintas netinkamai, o deklaratyvių teiginių nurodymas, be konkrečių įrodymų pateikimo, nesudaro pagrindo abejoti vykdomojoje byloje ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte. Šiais argumentais teismas skolininkės argumentus dėl kitokios nei vykdymo procese nustatytos areštuoto turto rinkos vertės atmetė. Teismas taip pat sprendė, jog ekspertizės akte nurodyta bendra vieningo turtinio komplekso vertė (neišskiriant atskirai kiekvieno iš šių objektų turto vertės) nedaro šio ekspertizės akto neteisėtu, nemotyvuotu ar negaliojančiu. Be to, jau pirmosiose varžytynėse atsirado pirkėjas, kuris turtą nupirko. Antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes - teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Esant nurodytoms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad antstolis nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę, ir, remdamasis nustatyta turto verte, nesant sustabdytiems vykdymo veiksmams, pagrįstai paskelbė ir vykdė skolininkės V. R. turto varžytynes. Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, teismas, konstatavo, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

33.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. S-1558-653/2021). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-38487-960/2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4322-592/2021 netenkino pareiškėjos skundų dėl antstolio veiksmų, kuriais ji prašė panaikinti antstolio 2020 m. spalio 12 d. patvarkymą, atšaukti pirmąsias turto varžytynes vykdomosiose bylose, panaikinti antstolio 2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymą Nr. S-20-55-19627 vykdomosiose bylose, nurodydama, jog patvarkyme nustatyta turto vertė per maža, turtas buvo įvertintas netinkamai. Atliktos ekspertizės atitinka Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas ir Turto ir verslo vertinimo metodikos 57, 58.1, 62, 62.1, 62.2. 62.3, 58.2, 62.4 punktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad turto vertė yra kitokia, nei nustatė ekspertas, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl 28 žemės sklypų pardavimo dviem turtiniais vienetais (11 ir 17 žemės sklypų grupėmis). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas. Taigi, įsiteisėjusiomis teismo nutartimi yra konstatuota, kad antstolis 2020 m. lapkričio 20 d. pareiškėjai priklausančio turto varžytines Nr. 201277 ir Nr. 201287 paskelbė teisėtai. Pareiškėja ginčydama įvykusias jos turto varžytines, skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, dėl kurių teismai jau yra pasisakę, t. y. tuo, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie ketinamas skelbti varžytines, kad turtas įvertintas netinkamai, nepagrįstai turtas parduodamas dviem turtiniais vienetais. Pareiškėja jokių naujų argumentų ar duomenų, sudarančių pagrindą abejoti antstolio nustatyta turto verte, ar kad žemės sklypus parduodant atskirai, būtų suteikta galimybė varžytinėse dalyvauti didesniam potencialių pirkėjų ratui, nenurodė, įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad apie ketinamas skelbti varžytines nebuvo informuota. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja V. R. neįrodė, kad antstolio nustatyta turto vertė yra nustatyta neteisingai ir kad žemės sklypų pardavimas grupėmis pažeidė jos ar kitų proceso dalyvių interesus. Pareiškėja neįrodė, kad antstolis skelbdamas turto pardavimo varžytines padarė teisės aktų pažeidimų, sudarančių pagrindą varžytines pripažinti neteisėtomis.

34.       Byloje taip pat nustatyta, jog turto iš varžytinių įgijėjas atsakovas J. S. ginčo žemės sklypus įgijo finansuojamas kredito įstaigos – jam buvo suteikta paskolą, kuria buvo kredituotas visų ginčo žemės sklypų įsigijimas (Kredito unijos „Germanto lobis“ suteiktu tiksliniu kreditu, kurios naudai prievolių užtikrinimui žemės sklypai įkeisti).

35.       2021 m. birželio 7 d. reikšdama ieškinį šioje byloje ieškovė pateikė prašymą dėl ekspertizės turo vertei nustatyti skyrimo. Teismas 2021 m. gruodžio 8 d. skyrė byloje turto rinkos vertės ekspertizę, ekspertui uždavė klausimus - kokia buvo kiekvieno iš dvidešimt aštuonių areštuotų ir iš varžytinių parduotų žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. rugsėjo 25 d. Teismas nutartimi ekspertizei atlikti ieškovės prašymu paskyrė ekspertą J. U.. Vienam iš atsakovų (J. S.) pareiškus ekspertui nušalinimą, teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškimo dėl eksperto J. U. nušalinimo netenkino.

36.       Ekspertas J. U. pateikė Nekilnojamojo turto vertės tyrimą ekspertizės aktą Nr.288 (elektroninės bylos Failas, puslapis 145 -149), kurio išvadoje atskirai pateikta kiekvieno iš varžytinėse parduotų ieškovei priklausiusių 28 žemės sklypų rinkos vertė 2020 m. rugsėjo 25 d. datai. Sudėjus visų ekspertizės akte eksperto J. U. įvertintų sklypų rinkos vertes, viso gaunama suma sudaro 1 236 390,00 Eur.

Šalių išdėstytų argumentų ir byloje nustatytų faktų teisinis vertinimas, teismo išvados

37.       Ginčas byloje kilo dėl skolininkės (ieškovės) turto iš varžytinių pardavimo priverstinio vykdymo procese, antstoliui vykdant hipotekos kreditoriaus pateiktus notarės išduotus vykdomuosius įrašus teisėtumo. Ieškovė ieškiniu ginčija jos turto pardavimo iš varžytinių aktus, nurodydama esminį argumentą – per mažą turto pardavimo kainą.

38.       Nagrinėdamas kilusį ginčą teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (trumpinama – CPK) 602 straipsnis nustato turto pardavimo iš varžytynių (perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių) aktų pripažinimo negaliojančiais atvejus. Šio Kodekso straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turto pardavimo iš varžytynių <...> aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių <...> pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Minimo Kodekso straipsnio 2 dalis nustato, jog turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija Civilinio kodekso nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio).

39.       Svarbu paminėti tai, jog varžytynių specifika pasižymi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą ar kitą vykdomąjį dokumentą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą. Todėl varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

40.       Kaip matyti pagal esamą reglamentavimą, turto pardavimas iš varžytinių yra vienas iš CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų kartu su kitais antstolio tvirtinamais skolininko turto pardavimo aktais priverstinio vykdymo procese. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymima, jog vykdymo procese priverstinio turto realizavimo veiksmai yra atliekami siekiant vykdymo proceso tikslo – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Svarbu ir tai, kad priverstinio turto pardavimo vykdant teismo sprendimą ar kitą vykdomąjį dokumentą procese turi būti užtikrinta viešųjų ir privačių vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra. Viešieji interesai: įstatymų tinkamas vykdymas, vykdymo proceso skaidrumas, skolininko ir kreditoriaus teisėtų interesų apsauga, vykdymo proceso metu susiformavusių teisinių santykių stabilumas, kaip jau minėta, ir teisėtų lūkesčių apsauga. Akivaizdu, kad be nurodytų viešųjų interesų, vykdymo proceso dalyviai turi privačius interesus: skolininkas – gauti kuo didesnę kainą už savo turtą, kreditoriaus – užtikrinti jo reikalavimo kuo operatyvesnį patenkinimą; kitų dalyvių – įsigyti varžytynėse parduodamą daiktą už priimtiną kainą bei užtikrinti įgytų teisių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 32 punktas). Priverstinis turto realizavimo procesas turėtų būti organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020,19 punktas). 

41.       Taigi, visais turto priverstinio pardavimo atvejais turtas parduodamas siekiant už jį gauti rinkos kainą, kuri apsaugo teisėtus skolininko ir kreditoriaus interesus. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kaina, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

42.       Ieškovas turi teisę pasirinkti, kokiu konkrečiai CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu siekia ginčyti antstolio patvirtintą pardavimo aktą. Įrodinėdamas sandorių negaliojimo pagrindus sudarančias aplinkybes ir taip siekdamas nuginčyti antstolio patvirtintą pardavimo aktą, ieškovas turi kartu įrodyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą akto negaliojimo aplinkybę – kad aktas pažeidė esmines ieškovo teises ir (arba) kitas CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytas akto negaliojimo aplinkybes, ir (arba) imperatyviąsias CPK, CK bei kitų įstatymų teisės normas.

43.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį reiškia remdamasi CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktais.

44.       Pažymėtina, jog CPK rinkos vertę atitinkančios turto pardavimo kainos samprata nėra nurodyta. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas).

45.       Byloje nustatyta, kad vykdymo procese antstolio iniciatyva 2020 m. rugpjūčio 13 d. jo patvarkymu buvo paskirta areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė, o ją atlikus nustatyta, kad turto kaina 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo 1 000 000,00 Eur. Nustačius turto rinkos kainą, vyko pirmosios turto varžytynės, jose turtas buvo parduodamas už pradinę 800 000,00 Eur kainą. Varžytynių laimėtoju paskelbtas J. S., už turtą pasiūlęs didžiausią 800 000,00 Eur kainą. Varžytinių laimėtojas J. S. laiku atsiskaitė už įgytą turtą – visą 800 000,00 Eur sumą sumokėjo 2021 m. sausio 19 d.

46.       Minėta, jog siekdamas visapusiškai išnagrinėti ginčą, ieškovės prašymu byloje teismas nutartimi skyrė turto vertinimo retrospektyvią ekspertizę – areštuoto ir ginčo pardavimo iš varžytinių aktų metu parduoto ieškovės turto (žemės sklypų) vertės nustatymui, kurią ieškovės prašymu pavedė atlikti ekspertui J. U.. Eksperto pateiktoje išvadoje pateiktas atsakymas į teismo nutartimi suformuluotus klausimus, iš kurių matyti, jog ieškovės iš varžytinių antstolio realizuoto viso turto vertė eksperto J. U. vertinimu sudaro 1 236 390,00 Eur (be galimos tvenkinio iškasos bei želdinių ir žėlinių ar mažojo karjero eksploatavimo), tai yra 19 procentų daugiau, nei buvo nustatyta vykdymo proceso metu pagal antstolio patvarkymą turtą įvertinus UAB „Negirta“ turto vertintojui teismo ekspertui K. K.. 

47.       Kaip jau buvo nurodyta, pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose varžytynėse – šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl per mažos pardavimo kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra. 

48.       Tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi būti formalus, bet turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo buvimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 18 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas ir kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, akcentuojamas šio pažeistų teisių gynimo būdo išimtinis pobūdis. Pripažįstama, jog, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taikytinos teisinio poveikio priemonės proporcingumą teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, teismas turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas vykdymo proceso šalių ar kitų suinteresuotų asmenų teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009 ir kt.).

49.       Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nustatytas 19 procentų turto vertinimo skirtumas retrospektyvoje nėra tiek esmingas, kad įvertinus konkuruojančių interesų pusiausvyrą būtų laikomas pakankamu skolininkės (ieškovės) areštuoto turto pardavimo iš varžytinių aktams savaime panaikinti. Šią išvadą teismas daro įvertinęs antstolio (atsakovo R. K.) veiksmų teisėtumą taip pat yra susidariusią padėtį pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, kadangi teismas turi pareigą vertinti ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. 

50.       Taip pat svarbu nurodyti, jog antstolio procesinės veiklos kontrolė vykdymo procese atliekama teismo - antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo (teismo rūmų), kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis).

51.       Iš proceso dalyvių pateiktų teismų, vykdžiusių antstolio R. K. procesinės veiklos kontrolę šioje byloje vertinamose vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00177 ir Nr. 0055/20/00176, priimtų ir įsiteisėjusių procesinių sprendimų (šio teismo sprendimo 28 – 33 punktai, LITEKO duomenų bazė) matyti, jog antstolio veiksmai visais atvejais buvo pripažinti teisėtais - tiek pirmosios instancijos teismo nutartimis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartimis. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje pareikštą ieškinį atsakovams (antstoliui ir išvaržyto ieškovės turto įgijėjui) ieškovė (skolininkė) grindžia tais pačiais motyvais ir argumentais, kaip ir pateikdama skundus dėl antstolio veiksmų vykdymo procese bei atskiruosiuose skunduose. Nagrinėdamas ginčą šiuo konkrečiu atveju teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo retrospektyvoje vertinti antstolio veiksmus kitaip (kaip neteisėtus), nei minimuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Tuo labiau, kad teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu bylos viseto įrodymų vertinimu, daugelį veiksnių, nulėmusių vykdymo proceso eigą, sąlygojo būtent skolininkės (ieškovės) elgesys. Būdama informuota apie prasidėjusį priverstinį vykdymo procesą bei susipažinusi su vykdomųjų bylų medžiaga (šio sprendimo 13 – 13 punktai), ieškovė galėjo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis vykdymo procese, bendradarbiauti su vykdomuosius įrašus vykdančiu antstoliu, teikti antstoliui duomenis jos vertinimu reikšmingus tiek areštuotam turtui teisingai įvertinti, tiek realizuoti kitas įstatymo jai suteiktas teises, tačiau, teismo vertinimu, šiomis teisėmis naudojosi formaliai. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkės turtas priverstinai realizuotas tik po metų. Pažymėtina, jog skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įgyvendinimas laikantis CPK 704 straipsnyje nustatytos tvarkos priverstinio vykdymo proceso metu leidžia užtikrinti veiksmingą šios teisės įgyvendinimo tvarką, išieškotojo ir skolininko interesų balansą. Ši teisė, taip pat teisė reikšti antstoliui prašymus skolininkei buvo išaiškinta priverstinio vykdymo proceso pradžioje (šio teismo sprendimo 12 punktas), viso vykdymo proceso metu skolininkė naudojosi profesionalaus advokato paslaugomis (LITEKO duomenys), tačiau nėra duomenų, jog būtų pasinaudojusi teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ar pateikti motyvuotus prašymus bei duomenis, galėjusius pasitarnauti turto vertinimo eigoje (tiek duomenis apie viename iš ieškovei priklausiusių žemės sklypų esantį mažąjį karjerą, tiek prašymus įvertinti kitas jos manymu reikšmingas faktines aplinkybes (želdinius ar žėlinius, medieną, iškasos vykdymo galimybę ir kitus), tokius duomenis ieškovė teikia šioje byloje – daugiau nei po dvejų metų nuo vykdymo proceso eigos pradžios, o 2020 m. spalio 15 d. pareiškimu prieštaraudama dėl vykdymo proceso metu teismo eksperto turto vertintojo K. K. atlikto turto vertinimo bei antstolio areštuoto turto įkainojimo tokių duomenų neteikė. Prieštaravimuose skolininkė nesutiko su nustatyta turto verte ir įkainojimu, tačiau savo nesutikimą grindė ne pateikdama objektyvius vertinimus ir ar skaičiavimus bei duomenis, o išimtinai teismo eksperto turto vertintojo K. K. pateiktų turto vertinimo aktų kritika, nurodydama, jog neaišku kas atliko ekspertizę, nesutikdama su turto grupavimu bei kitais teiginiais, kurie vertinti daugiau kaip deklaratyvūs (apie tai išdėstyta šio sprendimo 28 - 33 punktuose). Minėta, jog 2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimu hipotekos išieškotoja (trečiasis asmuo) AB „Mano bankas“ pateikė antstoliui prašymą dėl turto realizavimo dviem grupėmis, teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, jog ši išieškotojo teisė buvo įtvirtinta sutartiniuose hipotekos sandoriuose, šios aplinkybės ieškovė objektyviai nepaneigė (sutarčių nepateikė). Be to, teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl areštuoto realizuoto turto įvertinimo ir pardavimo grupėmis nesusiję tiesioginiu loginiu ryšiu su prieštaravimų teiginiais, kadangi byloje esantys 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktai - išvados apie nustatytą rinkos turto vertę Nr. 20-09-25A ir Nr.20-09-28A nepagrindžia teiginių, jog nebuvo įvertintas kiekvienas ieškovės žemės sklypas. Iš minimų rašytinių įrodymų matyti, jog aktualiu laikotarpiu buvo įvertinti visi nekilnojamojo turto vienetai (žemės sklypai), o tai, kad turto vertinimo išvadoje pateikta bendra suma, nereiškia, jog ekspertas pažeidė Įstatymo ir Metodikos reikalavimus. Minėta, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais turto vertinimą teismai pripažino teisėtu ir, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju situacijos nėra pagrindo vertinti kitaip. Skolininkės (ieškovės) argumentus, kad turto grupavimas galėjo sumažinti potencialių pirkėjų skaičių ar pirkimo kainą teismo vertinami kaip objektyviai nepagrįsti. Sutiktina, jog realizuojant atskirai po vieną areštuotą žemės sklypą išvaržomo turto kaina galėjo būti kitokia, tačiau šios prielaidos jokių būdu nepagrindžia ieškovės argumento, jog būtų buvusi gauta didesnė pinigų suma, nei faktiškai buvo gauta (800 000,00 Eur), be to tokiu būdu realizuojant turtą – dvidešimt aštuonis žemės sklypus parduodant iš varžytinių po vieną priverstinis turto realizavimas gali pernelyg užsitęsti, o tai neatitiktų vykdymo proceso ekonomiškumo principo ir išieškotojo teisėtų lūkesčių gauti prievolės įvykdymą per protingą laiką.

52.       Teismas daro išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kad vykdant varžytynes buvo padaryta imperatyvių vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų ar kad areštuotas skolininkės turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o skirti naują areštuoto turto įvertinimą (papildomą ar pakartotinę ekspertizę) vykdymo procese pagal skolininkės 2020 m. spalio 15 d. prieštaravimo turinį ir kitaip areštuotą turtą įkainoti tuo metu nebuvo objektyvaus pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 681 ir 704 straipsniai negali būti suprantami kaip suteikiantys antstoliui neribotą teisę, suabejojus priverstinai realizuojamo turto verte, bet kurioje turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui stadijoje imtis veiksmų, siekiant perkainoti turtą. Ši antstolio teisė turi būti derinama su vykdymo proceso šalių ir trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015).

53.       Net jei būtų laikomasi priešingos pozicijos ir nagrinėjant šią bylą nustatytas skolininkės turto vertės skirtumas būtų laikomas žymiu, tačiau tai per se (savaime) nereiškia, kad neteisėtais gali būti laikomi ir išieškotojo ir (ar) antstolio atlikti veiksmai. Priešinga išvada prieštarautų teisėtai išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymo privalomumo principui bei antstolio pareigai imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, veikti griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (CPK 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su atsakovų argumentais, jog jei turtas būdu buvęs pardavinėjamas nesugrupavus ir neparduotas iš pirmųjų varžytinių, parduodant turtą iš antrųjų varžytinių jo pradinė kaina sudarytų šešiasdešimt procentų, o tai sudarytų 741 834,00 Eur nuo eksperto J. U. išvadoje pateiktos turto rinkos vertės.  

54.       Taigi, nėra pagrindo vykdymo procese atliktus veiksmus parduodant ieškovei priklausiusius žemės sklypus iš viešųjų varžytynių per se pripažinti neteisėtais vien dėl to, kad vėliau eksperto atliktas skolininkės turto įvertinimas skiriasi nuo vykdymo proceso metu atlikto turto vertinimo. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, teismas vertina, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo turto pardavimo iš varžytinių aktus negaliojančiais CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų nustatytais akto pripažinimo negaliojančiu pagrindais.  

55.       Teismo vertinimu taip pat nėra pagrindo tenkinti alternatyvų ieškovės reikalavimą dėl skirtumo tarp parduoto turto vertės (800 000,00 Eur) ir teismo turto vertinimo ekspertizės nustatytos turto rinkos vertės (80 procentų nuo jos sudarytų 989 112,00 Eur) iš atsakovo antstolio R. K., kadangi ieškovė byloje objektyviai neįrodė patirto žalos dydžio (jog turtas būtų buvęs parduotas būtent už tokią kainą), nei neteisėtų antstolio veiksmų ar antstolio kaltės (CK 6.245 – 249 straipsniai). Teismo vertinimu, pagrįstu bylos įrodymo viseto išnagrinėjimu, ieškovė atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

56.       Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ieškinio, todėl ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

57.       Į esminius šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose keliamus argumentus yra atsakyta, dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie, teismo vertinimu, neturi įtakos šalių ginčui teisingai išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58.       2021 m. birželio 10 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir 6 500,00 Eur dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo.

59.       Ieškovė pateikė duomenis, jog ji byloje patyrė 6 352,50 Eur advokato atstovavimo išlaidas. Ieškovė byloje sumokėjo 2 300,00 Eur už teismo ekspertizę (ši suma pervesta ekspertui J. U.).

60.       Atsakovas J. S. pateikė duomenis, jog byloje patyrė 2 904,00 Eur advokato atstovavimo išlaidas.

61.       Atsakovas antstolis R. K. pateikė duomenis, jog byloje patyrė 986,15 Eur advokatės atstovavimo išlaidas.

62.        Netenkinus ieškinio, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovų naudai priteisiamos visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

63.       Byloje išieškotinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesusidarė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

64.       Teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (klaida ištaisyta 2021 m. birželio  14 d. teismo nutartimi) dėl atsakovui J. S. priklausančio ginčo turto arešto bei teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės dėl draudimo ginčo turte atlikti nutartyje nurodytus veiksmus, naikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 -270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo antstolio R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 986,15 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 15 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 904,00 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai keturi eurai 00 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš ieškovės V. R. į valstybės pajamas 6 500,00 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai eurų 00 ct) žyminio mokesčio. 

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi (klaida nutartyje ištaisyta 2021 m. birželio  14 d. teismo nutartimi) ir 2021 m. liepos 13 d. nutartimi taikytas laikinasis apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                       Eglė Surgailienė