Civilinė byla Nr. e2-559-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01303-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Interbesta“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamo turto valdymas“ ir L. M.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EMILĖ“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama:

1.1.                      Pripažinti negaliojančia tarp UAB „EMILĖ“ ir bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos (toliau – ir KBKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. rugsėjo 12 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 12-00349; 2012 m. spalio 4 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 12-00389; 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytą sutartinę hipoteką ir sutartinį įkeitimą;

1.2.                      Pripažinti negaliojančiais tarp UAB „EMILĖ“, KBKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. spalio 5 d. sudarytą sutartinę hipoteką ir 2012 m. spalio 5 d. tarp UAB „Emilė“ ir KBKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytą sutartinį įkeitimą;

1.3.                      Pripažinti negaliojančiu tarp UAB „EMILĖ“, KBKU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir L. M. 2013 m. gegužės 10 d. sudarytą susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo;

1.4.                      Pripažinti hipoteką pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinę hipoteką su 2014 m. sausio 10 d. padarytu pakeitimu pasibaigusia;

1.5.                      Pripažinti įkeitimą pagal 2012 m. rugsėjo 13 d sutartinį įkeitimą su 2014 m. sausio 10 d. padarytu pakeitimu pasibaigusiu;

1.6.                      Pripažinti hipoteką pagal 2012 m. spalio 5 d. sutartinę hipoteką, 2013 m. gegužės 10 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo su 2014 m. sausio 10 d. padarytu pakeitimu pasibaigusia;

1.7.                      Pripažinti įkeitimą pagal 2012 m. spalio 5 d. sutartinį įkeitimą su 2014 m. sausio 10 d. padarytu pakeitimu pasibaigusiu;

1.8.                      Pripažinti iš dalies negaliojančia 2013 m. gruodžio 31 d. tarp KBKU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „EMILĖ“ ir UAB „Interbesta“ sudarytą trišalę skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartį, dalyje dėl teisių ir pareigų pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį Nr. 12-00349, 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį Nr. 12-00389 perleidimo;

1.9.                      Pripažinti iš dalies negaliojančia 2018 m. vasario 8 d. tarp KBKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį dalyje, kuria KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido, o UAB „EDS INVEST“ įsigijo reikalavimus pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį Nr. 12-00349, 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį Nr. 12-00389, 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinę hipoteką, 2012 m. spalio 5 d. sutartinę hipoteką, 2013 m. gegužės 10 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinį įkeitimą, 2012 m. spalio 5 d. sutartinį įkeitimą;

1.10.                      Pripažinti negaliojančiais 2016 m. birželio 29 d. Vilniaus rajono 6–ojo notarų biuro notaro A. N. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 5556 ir 5546.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „EMILĖ“ terminą iki 2020 m. gruodžio 18 d. pašalinti nutarties ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti 11 250 Eur dydžio žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovei UAB „EMILĖ“ naują terminą iki 2021 m. kovo 19 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

3.       Ieškovė UAB „EMILĖ“ pateikė teismui prašymą atidėti mokėtiną žyminį mokestį iki sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje.

4.       Ieškovė nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties nėra pajėgi sumokėti už ieškinį viso dydžio žyminio mokesčio sumą. Paaiškino, kad dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino yra laikinai sutrikusi ieškovės veikla, nėra gaunamos planuotos pajamos, todėl ieškovės banko sąskaitoje nėra pakankamai lėšų viso žyminio mokesčio sumokėjimui. Tačiau ieškovė yra veikianti įmonė ir reikiamą žyminio mokesčio sumą galėtų surinkti iki šios bylos nagrinėjimo pabaigos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „EMILĖ“ prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nustatė ieškovei terminą iki 2021 m. balandžio 2 d. sumokėti 11 250 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinį bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

6.       Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis negali būti laikoma sunkia. Taip pat teismas įvertino ieškovės pateiktą nuomininkų sąrašą ir nustatė, kad jis taip pat nepatvirtina ieškovės turtinės padėties sunkumo. Teismas nenustatė byloje kitų įrodymų, patvirtinančių sunkią ieškovės turtinę padėtį.

7.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių visapusiškai ir objektyviai įvertinti jos tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, jog ieškinio padavimo momentu ji iš tikrųjų neturėjo galimybės disponuoti lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog jos turtinė padėtis ateityje pagerės ir bylos pralaimėjimo atveju ji galės sumokėti bylinėjimosi išlaidas.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovė UAB „EMILĖ“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį ir atidėti 11 250 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl žyminio mokesčio už ieškinį atidėjimo. Ieškovė neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio ir prašo jį atidėti, nes jos turtui ir sąskaitoms yra taikomi areštai, o lėšų apyvarta yra sustojusi dėl visiško nestabilumo nekilnojamojo turto rinkoje dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taikomų apribojimų, susijusių su COVID-19 ekstremaliąja situacija. 

8.2.                      Ieškovė yra įtraukta į įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Ieškovės pagrindinė veikla yra patalpų nuoma, tačiau dėl paskelbto karantino dalis ieškovės nuomininkų buvo priversti sumažinti veiklą, o dalis veiklą nutraukė. Šios priežastys lėmė ieškovės pajamų sumažėjimą, kadangi dalis nuomininkų nebevykdo savo įsipareigojimų. Pajamos, kurias ieškovė gauna, yra naudojamos ieškovės įsipareigojimų vykdymui.

8.3.                      Ieškovės manymu, bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei pusę metų, todėl per tą laiką ieškovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, galėtų surinkti reikiamą žyminio mokesčio sumą. Be to, teismas negali užkirsti teisės ieškovei kreiptis į teismą, vien dėl aplinkybės, kad ji šiuo metu nėra pajėgi sumokėti žyminio mokesčio.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, taip pat nustatyta  CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).

11.       Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (2015 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje F?lie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25201/94).

12.       Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83 – 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., taip pat užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016 ir kt.).

13.       CPK

14.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-92-943/2021).

15.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė atidėti ieškovei mokėtiną žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, nes ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų apie esamą sunkią finansinę padėtį bei galimą jos pagerėjimą ateityje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pateikti duomenys apie jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir turimus nuomininkus patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis negali būti laikoma sunkia. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį buvo neteisingai įvertintos jos nurodytos aplinkybes dėl žyminio mokesčio už ieškinį atidėjimo, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovė yra įtraukta į įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.

16.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslą. Remiantis bylos ir viešai prieinamais duomenimis, nustatyta, kad ieškovė yra įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Įtraukimas į minėtą sąrašą patvirtina, kad ieškovė patiria neigiamą finansinį poveikį (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“). Asmenims įtrauktiems į minėtą sąrašą taikomos mokestinės pagalbos priemonės – jie atleidžiami nuo delspinigių, nevykdomas mokesčių išieškojimas, teikiamos subsidijos, lengvatinės paskolos ir kita.

17.       Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 10 punktu tarp šio įstatymo administruojamų mokesčių yra ir žyminis mokestis. Įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, kad ieškovės prašomas atidėti žyminis mokestis už ieškinį irgi yra mokestis, nuo kuriuo atleidžiami asmenys, įtraukti į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Taigi, atsižvelgus į tai, kad valstybė, siekdama palengvinti juridinių asmenų finansinę naštą dėl COVID-19, numatė įvairias lengvatas verslui, tarp kurių ir mokesčių mokėjimo atidėjimas, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju būtų neteisinga apsunkinti ieškovės, kuri įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, padėtį, reikalaujant sumokėti žyminį mokestį už ieškinį valstybei. Priešingu atveju, ieškovės patiriama finansinė našta dėl COVID-19 pandemijos būtų papildomai apsunkinta bei suvaržyta galimybė kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos.

18.       Taip pat nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateikti duomenys apie jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir turimus patalpų nuomininkus, nepatvirtina jos sunkios finansinės padėties. Tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste, įrodymai apie ieškovės turimą turtą ir gaunamas pajamas iš nuomininkų leidžia spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės, o bylos pralaimėjimo atveju ji galės atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, siekiant pernelyg nesuvaržyti ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos, 11 250 Eur žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas atidėtinas iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EMILĖ“ 11 250 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo.

Teisėjas                                                                         Marius Bajoras