Civilinė byla Nr. e2S-1657-254/2020

    Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00583-2020-4

     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.6; 3.3.2.5.

 (S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“, trečiajam asmeniui N. P., dėl nuostolių atlyginimo daikto trūkumams pašalinti.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „RNDV logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Aistas“ 39 874,38 Eur nuostolių už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų statybos darbų defektų taisymo darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2017 m. kovo 28 d. sudarė dalies žemės sklypo ir minėto gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovei pradėjus gyventi įsigytame pastate ėmė ryškėti statinio trūkumai, todėl ieškovė reiškia ieškinį atsakovei dėl nuostolių, patirtų šalinant nustatytus defektus, atlyginimo.

2.       Ieškovė savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, t. y. šį nekilnojamąjį turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ir/ar, bet kokiu kitu žinomu būdu jį apsunkinti. Nurodė, kad atsakovė iš pradžių patvirtinusi, jog sutinka su nustatytais defektais, vėliau savo atsakomybę neigė, todėl toks atsakovės elgesys, ieškovės vertinimu, laikytinas nesąžiningu ir manytina, kad atsakovė vengia atsakomybės. Be to, bendra atsakovei priklausančio turto vertė, neįtraukiant įkeisto turto, yra 83 500 Eur. Ieškiniu prašomi priteisti nuostoliai sudaro 39 874,38 Eur, todėl lyginant atsakovei priklausančio turto vidutinę rinkos vertę bei reikalavimo dydį, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti, ši suma, pasak ieškovės, yra pakankamai didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turtui, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5.       Teismas preliminariai įvertinęs ieškinį sprendė, kad ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, tačiau byloje nenustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė iš pradžių patvirtinusi, jog sutinka su nustatytais defektais, vėliau savo atsakomybę neigė, niekaip nepatvirtina galimo atsakovės nesąžiningumo, jos ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, leidžiančių spręsti dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti buvimo, atsakovės nesąžiningumo ar bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo įvykdymą.

6.       Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad ieškinio suma atsakovei laikytina didele. Pažymėjo, kad net ir pripažinus, kad ieškovės reiškiamo reikalavimo suma atsakovei yra didelė, tai nesudarytų savarankiško teisinio pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.  

V.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „RNDV logistics“, atstovaujama advokato P. M., prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip nukrypo nuo teismų praktikos. Pažymėjo, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ką skundžiamoje nutartyje, teismas pripažino.

7.2.         Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad atsakovės pagrindinė veikla yra susijusi su naujų butų, gyvenamųjų namų statyba, projektų vystymu ir šių statinių pardavimu. Nurodė, kad atsakovė iš pradžių sutiko su ieškovės nustatytais defektais, vėliau nesutiko atlyginti kilusių nuostolių. Pasak ieškovės, atsakovė nepaaiškino, kodėl pakeitė savo poziciją ir ėmė vengti atsakomybės ir tai, ieškovės nuomone, rodo jos nesąžiningumą. Pažymėjo, kad viešoje erdvėje (www.rekvizitai.lt) yra komentarų apie atsakovės nekokybiškai pastatytus gyvenamuosius namus ir atsakomybės vengimą ištaisyti nustatytus trūkumus.

7.3. Teismas nepagrįstai laikė, kad viena iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra atsakovės nesąžiningumas. Šiuo aspektu nurodė, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, o turimą turtą ji gali perleisti ar kitaip apsunkti. Nurodė, kad atsakovės turto vertė yra tik 83 500 Eur, o ieškinio suma 39 874,38 Eur, todėl atsakovei tai yra didelė suma. Pažymėjo, kad atsakovė yra statytoja, todėl pastatytus statinius gali parduoti. Pažymėjo ir tai, kad dalis atsakovei priklausančio turto jau dabar yra apsunkintas hipoteka, dalies atsakovės valdomų gyvenamųjų namų baigtumas yra 61 procentas, todėl šį turtą atsakovė gali įregistruoti kaip baigtą ir jį įkeisti. Pasak ieškovės, esant nustatytoms aplinkybėms, kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovė bet kada gali turtą apsunkinti arba perleisti. Teismas atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidė proporcingumo principą, neatsižvelgė į galimai kilsiančius padarinius nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Aistis“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                       Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nepakanka nustatyti aplinkybę, jog ieškinys galimai tikėtinai pagrįstas. Pasak atsakovės, nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovė yra nesąžininga. Pažymėjo, kad atsakovė visą laiką siekė bendradarbiauti su ieškove, buvo sutikusi pašalinti defektus, tačiau ieškovei vis netikdavo atsakovės siūlomų pašalinti defektų būdas, ji nesudarydavo sąlygų pašalinti defektus ar nustatydavo naujus defektus. Pažymėjo, kad atsakovė kreipėsi į teismo ekspertą, kad jis nustatytų realų ieškovės įsigytų objektų defekto mąstą ir jų šalinimo išlaidas. Nurodė, kad ekspertui parengus išvadas paaiškėjo, jog dalis ieškovės nurodytų defektų neegzistuoja, o nustatytų defektų mastas yra ženkliai mažesnis nei teigė ieškovė, tačiau pati ieškovė neleido pašalinti defektų.

8.2.                      Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovė ketintų perleisti turimą turtą. Be to, aplinkybė, kad atsakovė yra statytoja ir jos veikla susijusi su pastatų statymu ir jų pardavimu, nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad minėta aplinkybė tik patvirtina, jog atsakovė visada turės nekilnojamojo turto, kurį realizavus galės įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

8.3.                      Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad ieškinio suma atsakovei laikytina didele. Šiuo aspektu nurodė, kad ieškinio suma nei padidina nei palengvina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tai, kad atsakovės turtas statomas nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

VIII.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „RNDV logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Aistas“ 39 874,38 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovė patyrė šalindama iš atsakovės įsigyto gyvenamojo namo defektus. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad prašoma priteisti skolos suma atsakovei yra didelė, be to, atsakovė neigdama ginčo gyvenamojo namo defektų faktą, yra nesąžininga. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.

14.       Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo. Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1230-330/2020 ir joje nurodyta praktika).

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Apeliantė atsakovės nesąžiningumą grindė tuo, kad ji nesutinka su ieškovės nustatytais ginčo gyvenamojo namo defektais. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad atsakovė iš pradžių tvirtinusi, jog sutinka su ieškovės nurodytais defektais, vėliau pakeitė poziciją, nėra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Pažymėtina, kad atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą neneigė ginčo gyvenamojo namo defektų, nurodė, kad jos iniciatyva teismo ekspertas N. B. 2020 m. birželio 15 d. parengė eksperto išvadą, kurioje nustatė minėto gyvenamojo namo defektus, tačiau ieškovė neleido jų pašalinti. Taigi, byloje iš esmės esant šalių ginčui dėl atsakovės pastatyto gyvenamojo namo defektų mąsto ir atsakovei nesutinkant su visais ieškovės nurodytais defektais ir jų šalinimo išlaidomis, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu ir atsakovės siekio išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018, 2020 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje neginčijama aplinkybė, jog šiuo metu atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 83 500 Eur. Tuo tarpu ieškovės reiškiamo reikalavimo suma yra daugiau nei dvigubai mažesnė (39 874,38 Eur), kas eliminuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovės turtui būtų taikomas areštas ar atsakovės atžvilgiu pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai. Įvertinus tai, kad atsakovės vykdoma veikla yra nekilnojamojo turto statyba ir pardavimas, vien aplinkybė, jog daliai atsakovės valdomo nekilnojamojo turto taikoma hipoteka, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad atsakovė neturėtų finansinių galimybių įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškovės nurodyta aplinkybė apie viešojoje erdvėje esančius neigiamus atsiliepimus apie atsakovę taip pat nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo būtent ieškovės atžvilgiu.  

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad atsakovės vykdoma veikla susijusi su pastatų statyba ir jų pardavimu, todėl areštavus atsakovės valdomą nekilnojamąjį turtą laikinosios apsaugos priemonės gali lemti neproporcingas neigiamas pasekmes atsakovės atžvilgiu ir nebūtų užtikrintas šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principas.

19.       Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, ieškovei nepateikus bent minimalių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan., laikytina, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl to skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                      Dalė Burdulienė