Baudžiamoji byla Nr. PK-3-753/2017

Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00041-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1;

(S)

2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4; 2.11

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 7 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė,

sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, Monikai Markevičiūtei,

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui V. V., jo atstovui advokatui V. K.,

kaltinamajam P. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka pagal LR BPK baudžiamąją bylą, kurioje P. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Jonavos r. sav., Užusalio sen., Guldynų k., Šešuvos g. 57, s/b „Šešuva“, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, neteistas, dirbantis, kaltinamas pagal LR BK 154 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

Baudžiamojoje byloje P. M. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 154 str. 1 d., kad jis 2012-10-10 liudydamas STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistei J. T. paskleidė apie jį, t. y. V. V. tikrovės neatitinkančią informaciją dėl neva pavogtos įrankių dėžės. Ši tikrovės neatitinkanti informacija tapo žinoma ne tik STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistei J. T., tačiau ir kitiems Kauno AVPK STT pareigūnams, skyriaus viršininkui ir kitiems asmenims, kurių vardai, pavardės skunde nenurodyti (t 1, b. l. 3).

Privatus kaltintojos, nukentėjęs bei civilinis ieškovas V. V. teisiamajame posėdyje prašė pripažinti kaltu kaltinamąjį P. M. pagal LR BK 154 str. 1 d. ir priteisti 1 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Privatus kaltintojas, nukentėjęs, civilinis ieškovas V. V. teigia, kad 2012-10-10 kaltinamasis P. M. liudydamas ikiteisminiame tyrime STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistei J. T., ką rodo byloje gauti dokumentai (2012-10-10 liudytojo P. M. apklausos protokolas), jog jis, t. y. V. V. 2010-02-20 parašė skundą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai apie tai, kad 2010-02-19 P. M. pavogė iš V. V. įrankių dėžę. V. V. teigimu, gal teoriškai kažkoks pareiškimas yra, nors jis pats tokio pareiškimo nerašė, o byloje yra pateikta R. S. pažyma apie tai, jog tokio pareiškimo nėra (nors joje viskas supainiota, nesuprasi kas pavogė ir iš ko pavogė įrankių dėžę, t 1, b. l. 53). Privataus kaltintojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo V. V. teigimu, jis iš P. M. bendradarbio M. J., kaltinamojo artimo pažįstamo, gavo pirminę informaciją, kad P. M. šmeižia jį visur kur gali. V. V. teigia, kad A. R., kuris jo nuomone turėjo būti kviestas liudyti byloje, pateikė skundą 2012 m. prokuratūrai dėl galimai korupcinių teisėjų veiksmų, kuris prokuroro buvo persiųstas tyrimui specialiųjų tyrimo tarnybos Kauno valdybai. V. V. nežino dėl kokių teisėjų galimai korupcinių veiksmų kreipėsi A. R. pareiškimu į ikiteisminio tyrimo instituciją ( ar kaltinamojo sutuoktinės D. M. ir (ar) teisėjos A. L.). Privataus kaltintojo parodymu, iš byloje pateikto nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą pagal A. R. pareiškimą matyti, kad dėl pareiškime nurodytų aplinkybių buvo iškviestas apklausai P. M., kuris liudydamas ištisai kalbėjo apie jį – V. V., nors pareiškimas buvo pateiktas A. R., minėtame tyrime nebuvo apklaustas jis, t. y. V. V.. Privataus kaltintojo V. V. teigimu, svarbu išsiaiškinti aplinkybę ar A. R. skundė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir (ar) jį rodė advokatams, artimiems žmonėms, todėl šioje byloje liudytoju apklausus A. R. būtų išsiaiškintos aplinkybės, būtų aišku kiek plačiai jį, t. y. V. V. šmeižianti informacija dėl neva pavogtos dėžės yra paskleista. V. V. teigimu, kaltinamasis P. M. 2012-10-10 liudydamas ikiteisminiame tyrime STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistei J. T. dėl pateikto A. R. pareiškimo, paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis, t. y. V. V. skleidžia melagingus prasimanymus neva apie parašytą skundą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, kad P. M. pavogė iš jo, t. y. V. V. įrankių dėžę. Jis niekada, nei žodžiu nei raštu neteigė, kad P. M. pavogė iš jo įrankių dėžę, o 2010-02-20 pareiškime rašytame Kauno miesto apylinkės prokuratūrai tokio teiginio nėra, jog P. M. pavogė iš jo įrankių dėžę, tokio fakto nėra. Privatus kaltintojas, nukentėjęs, civilinis ieškovas V. V. teigia nerašęs pareiškimo institucijai dėl įrankių dėžės, o P. M. nei jos pavogė, pats kaltinamasis P. M. pasakė, kad tokio V. V. rašyto institucijai pareiškimo dėl įrankių dėžės nėra. V. V. teigimu, kaltimasis P. M. iškviestas apklausai ikiteisminiame tyrime dėl A. R. pareiškimo, pradėjo laviną šmeižto jo, t. y. V. V. atžvilgiu, iš kurių vienas paminėtas teiginys yra dėl įrankių dėžės, o tokie pastarojo veiksmai yra tyčiniai, šmeižiant jį, tikslu sumažinti jo statusą, autoritetą. V. V. nuomone, kaltinamasis P. M. taip pasielgė gindamas savo sutuoktinę D. M. (teisėją), nes tokią teisę jis turi, tačiau tai niekuo nėra susiję su juo, t. y. nukentėjusiuoju V. V., kuomet P. M. ikiteisminiame tyrime buvo apklausiamas dėl A. R. pareiškimo. Privataus kaltintojo, nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. V. parodymu, kaltinamasis P. M. tuo laikotarpiu figūravo iškeltoje Policijos departamento baudžiamojoje byloje, kurioje V. V. turėjo nukentėjusiojo ir liudytojo statusą. P. M. (pareigūnui) tuomet nebuvo iškelta baudžiamoji byla, nors V. V. nuomone, joje esanti parodymų gausa rodė, kad pastarasis turėjo būti teisiamas. V. V. teigimu, kaltinamasis P. M. šmeižė jį, siekė sumažinti jo kaip pareiškėjo statusą, o minėtoje baudžiamojoje byloje šmeižė, siekdamas sumenkinti jo kaip liudytojo (pareiškėjo) statusą. Privataus kaltintojo teigimu, kaltinamasis P. M. tai padarė tyčia, nes atėjęs apklausai į STT (liudydamas), pastarasis atsinešė laikraščius, kas rodo, kad kaltinamasis tai buvo iš anksto pasiruošęs ir apgalvojęs. Liudytojo apklausos metu P. M. teiginys dėl apkaltinimo pavogus įrankių dėžę yra labai kategoriškas ir pateiktas kaip objektyvus faktas. V. V. teigimu, pats P. M. pasakė, jog nėra tokio fakto, jog jis, t. y. V. V. būtų rašęs pareiškimą institucijai dėl įrankių dėžės, todėl ši byloje nustatyta aplinkybė rodo, kad kaltinamasis išsigalvojo apie jį šmeižiantį teiginį dėl įrankių dėžės. V. V. teigimu, gal tai galėjo būti tik P. M. nuomonė, tačiau jo teiginyje nėra tokio žodžio „tikriausiai“, „galbūt“, „mano nuomone“, „aš manau“, „mano supratimu“ ir panašiai. Todėl privatus kaltintojas konstatuoja, kad kaltinamasis P. M. aiškiai paskleidė apie jį, t. y. nukentėjusįjį V. V. šmeižiančią, išgalvotą informacija, siekdamas jį pažeminti. V. V. paaiškinimu, formuojama teismų praktika (nutartis 2K-18-677-2015), kad vertinimai, samprotavimai, nuomonės privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, o šiuo atveju kaltinamojo P. M. teiginys dėl įrankių dėžės yra neparemtas jokiais faktais, todėl nukentėjęs daro išvadą, jog tokiais veiksmais kaltinamojo buvo daroma sąmoningai, siekiant jį apšmeižti. Be to privataus kaltintojo, nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. V. teigimu, kaltinamasis yra baigęs aukštąjį mokslą, dirba praktinį teisininko darbą, todėl žino kas gali grėsti pastarajam už melagingų parodymų davimą ir už šmeižtą. V. V. paaiškinimu, nors kaltinamasis P. M. gali teigti, jog teiginį apie įrankių dėžę pasakė tik tyrėjai, tačiau realybė yra tokia, kad pareiškimą patikrino pareigūnas L. B., visą medžiagą peržiūrėjo Kauno apygardos prokuratūra, sekretorės, o A. R., kuriam buvo atsiųstas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jį galėjo parodyti teisininkams, advokatams. Privatus kaltintojas, nukentėjęs bei civilinis ieškovas V. V. paaiškino, kad nutarimą 2012-10-12 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą siųstą A. R., jis gavo 2014 arba 2015 metais (tiksliai metų negalintis pasakyti) ne iš paties A. R., o iš A. R. artimų žmonių. Privataus kaltintojas, nukentėjusysis bei civilinis ieškovas V. V. paaiškinimo, jog išties 2010-02-19 jis buvo sulaikytas pareigūnų (Kauno m. Dainavos PK pareigūnų) Kaune, tačiau po sulaikymo sugrįžęs prie savo automobilio, pasigedo automobilyje bagažinėje buvusios įrankių dėžės. V. V. teigimu, tuo metu automobilio bagažinė neužsirakino, tačiau jis niekada nesakė ir nerašė pareiškimo, jog minėtą įrankių dėžę iš jo automobilio bagažinės pavogė P. M.. V. V. teigimu, kaltinamasis P. M. paskleisdamas ne savo nuomonę, o konkrečią konstatuojančio pobūdžio šmeižikišką informaciją – teiginį- pavogus iš jo, t. y. V. V. įrankių dėžę, tokiu būdu siekė apšmeižti ne bet kur ir bet kada, o būtent apšmeižti jį, t. y. V. V. STT Kauno valdyboje, tai P. M. padarė duodamas parodymus (liudydamas) tiriant A. R. pareiškimą, t. y. byloje, kurioje V. V. niekuo nėra susijęs. Privataus kaltintojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo V. V. teigimu, šmeižikiška informacija, teiginys – apkaltinus pavogus įrankių dėžę iš jo, paskleista daugeliui žmonių, taip keršijant, todėl dėl tokių kaltinamojo veiksmų jam yra padaryta neturtinė žala, kurią privatus kaltintojas įvertino simboline 1 Eur dydžio suma (2017-04-03 teisiamajame posėdyje sumažinęs prašomos priteisti neturtinės žalos dydį). V. V. teigimu, kaltinamasis tokia padaryta tyčine veika (šmeižimas), padarė žalą sveikatai, pažemino jo garbę ir orumą, kadangi atėjus į bylas, į jį yra žiūrima kaip į meluojantį žmogų. V. V. paaiškinimu, nors ligos (širdies kraujagyslių ir kt.) jam diagnozuotos iki 2015 m., t. y. iki privataus kaltinimo skundo pateikimo, tačiau prieš kiekvieną posėdį jam padidėja kraujospūdis dėl susinervinimo, jis patiria stresą, dėl ko paūmėja ligos (t 3, b. l. 102-122). Byloje yra pateiktos V. V. medicininių išrašų kopijos (t 2, b. l. 49,50,127,128,129,130).

Privataus kaltintojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo V. V. atstovas advokatas V. K. palaikė privataus kaltintojo, nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. V. skundą. Atstovas prašė teismo pripažinti kaltinamąjį P. M. kaltu pagal LR BK 154 str. 1 d., skiriamos bausmės klausimą kaltinamajam paliko spręsti teismui.

K. P. M. neigia kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 154 str. 1 d. Kaltinamojo nuomone, teismas, gavęs nukentėjusiojo V. V. skundą, turėjo nutraukti šią baudžiamąją bylą. Kaltinimas pagal LR 154 str. 1 d. yra grindžiamas tuo, kad duodamas parodymus STT tyrėjai J. T. parodė (paaiškino) aplinkybes, kurios yra teisingos ir jos buvo reikalingos žinoti STT tyrėjai. Kaltinamasis P. M. paaiškino, kad 2010-02-19 jis dirbo Kauno AVPK Dainavos PK, tarnybos buvo gauta informacija apie kontrabandinių cigarečių tiekėją Dainavos turgavietėje. Pareigūnams nuvykus į vietą, buvo sulaikytas V. V., kurio automobilio bagažinėje buvo rasta 150 pakelių cigarečių. Iki šio įvyko kaltinamasis P. M. nepažinojo V. V.. Dėl minėto įvykio, V. V. buvo pristatytas į policiją kaip administracinės teisės pažeidėjas, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, administracinė byla išsiųsta į teismą. P. M. paaiškinimu, V. V. 2010-02-24 pateikė skundą Kauno apylinkės prokuratūrai dėl pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba, tuomet prasidėjo byla pareigūno M. J. atžvilgiu (buvusio P. M. bendradarbio atžvilgiu), kuris buvo nuteistas. Kaltinamojo paaiškinimu, jis tuomet ir sužinojo, kad V. V. minėtoje byloje buvo kaip liudytojas, vykdęs gal ten kokius veiksnius. Kaltinamojo paaiškinimu, V. V. tuo laikotarpiu žiniasklaidos atstovams davė interviu, kuriuose pradėjo jį tapatinti su pareigūnu M. J., kad jis kaip ir reketininkas, todėl gindamas savo garbę ir orumą, šeimą, nes sūnus ketino tapti policininku, o sutuoktinė dirbo teisėja Kauno m. apylinkės teisme, jis pateikė privataus kaltinimo skundą teismui, prašydamas iškelti baudžiamąją byla pagal LR BK 154 str. 2 d. V. V., kadangi pastarojo jis buvo apšmeižtas viešai per žiniasklaidos priemones. Po to sekė kiti V. V. veiksmai, 2012-05-10 jis pateikė ieškinį dėl 600 Lt skolos Kauno m. apylinkės teismui, nors jis nėra skolinęsis pinigų iš V. V. (byla nutraukta). 2012-05-23 su analogišku ieškiniu dėl 600 Lt skolos priteisimo kreipėsi A. R., nors jis niekada nebuvo skolinęsis pinigų iš pastarojo (byla nutraukta). Kaltinamojo paaiškinimu, po to A. R. parašė skundą į Kauno specialiųjų tyrimų tarnybą, kur jis buvo apklaustas liudytoju. Liudytojo apklausos metu jis parodė, kad A. R. nepažįsta. Kaltinamasis yra įsitikinęs, kad A. R. pats nerašė institucijai šio skundo. Mano, kad skundą A. R. rašė prižiūrimas V. V.. Iškviestas apklaustai liudyti į STT, jis turėjo paaiškinti kas vyksta (paaiškinti visą situaciją), todėl ir yra tokie jo parodymai apklausus pas specialistę J. T.. Kaltinamojo P. M. paaiškinimu, apklausoje nurodęs aplinkybę, kad po to kai V. V. išleistas po sulaikymo iš areštinės, pasigedo automobilyje likusių daiktų, jis supratęs esamą situaciją taip, kad jis, t. y. V. V. neoficialiai kaltina juos (pareigūnus) tuos įrankius paėmus, nes automobilis po jo sulaikymo buvo užrakintas, todėl tai taip suprasdamas, jis taip ir liudijo. Kaltinamajam keista kad iš vis yra nagrinėjama ši byla, kuri turėjo būti nutraukta, gavus V. V. skundą (t 3, b. l. 122-123, 126-127).

Baudžiamoji byla nagrinėta privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, vadovaujantis LR BPK 408 str. kaltinimą byloje palaiko nukentėjusysis, proceso metu jis turi BPK 34 str. numatytas privataus kaltintojo teises. Privataus kaltinimo proceso bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia nukentėjusiojo skundas. Byla išnagrinėta pagal privataus kaltintojo V. V. skundą pateiktą 2015-05-21 Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė iškelti baudžiamąją bylą P. M. ir pripažinti kaltu pagal LR BK 154 str. 1 d. Skunde V. V. nurodė tokias aplinkybes, kad 2012-10-09 (2017-03-03 teisiamajame posėdyje privatus kaltintojas patikslino P. M. liudytojo apklausos datą - 2012-10-10, kuomet buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistės J. T.), P. M. liudydamas STT Kauno valdybos ikiteisminio skyriaus specialistei J. T. paskleidė apie jį, t. y. V. V. tikrovės neatitinkančią informaciją, pakertančią pasitikėjimą. Liudydamas P. M. tvirtino, kad jis, t. y. V. V. nuo 2010-02-19 skleidžia apie P. M. melagingus prasimanymus, neva jis, t. y. V. V. 2010-02-20 parašė skundą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai apie tai, kad 2010-02-19 P. M. pavogė iš V. V. įrankių dėžę, nors jis pats niekada nei žodžiu nei raštu neteigė, kad P. M. padarė nusikaltimą, t. y. pavogė iš jo, t. y. V. V. įrankių dėžę. V. V. skunde nurodo, kad ši tikrovės neatitinkanti informacija tapo žinoma ne tik STT Kauno valdybos ikiteisminio skyriaus specialistei J. T., tačiau ir STT Kauno valdybos ikiteisminio skyriaus viršininkui L. B. bei kitiems pareigūnams ir asmenims. Kadangi tuomet vyko P. M. bendradarbio, pareigūno M. J. korupcinės bylos nagrinėjimas, kurioje jis, t. y. V. V. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir „liudytojas“, P. M., kuris taip pat figūravo minėtoje byloje, siekė pakirsti pasitikėjimą juo, t. y. V. V., savo informacija teikdamas, kad jis (V. V.) yra nepatikimas ir negalima juo pasitikėti. Skunde V. V. nurodė, kad P. M. veiksmai dėl BK 154 str. 1 d. (šmeižimo) padaryti tiesiogine tyčia, kadangi pastarasis žinojo, jog teiginys - P. M. pavogė iš V. V. įrankių dėžę, yra akivaizdžiai išgalvotas, melagingas, nes P. M. buvo susipažinęs su jo pareiškimu pateiktu prokuratūrai, tačiau nepaisydamas tai tvirtino, tuo darydamas nusikalstamą veiką BK 154 str. 1 d., jis numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK išdėstyti padariniai ir norėjo taip veikti. Skunde V. V. nurodė, kad žmonių pasitikėjimas jo asmeniu yra svarbus dėl to, kadangi jis pastoviai publikuoja straipsnius, kurie yra skaitomi. P. M. paskleistas tikrovės neatitinkantis teiginys, neabejotinai pakirto dalies žmonių pasitikėjimą juo ir kaip rašančiu žmogumi, todėl tokiais veiksmais kaltinamasis padarė jam didelę žalą, pakirto pasitikėjimą juo kaip asmeniu, o tai emociškai ir neigiamai jį veikė bei atsiliepė silpnai jo sveikatai, sukėlė dvasinį diskomfortą, trukto tolimesniam kūrybiniam procesui, todėl pateiktu skundu prašė priteisti 2500 Eur neturtinę žalą iš P. M. (t 1, b. l. 3, 39-40).

Kauno apylinkės teismo teisėja B. D. 2015-04-16 nutartimi nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kurioje P. M. privataus kaltinimo tvarka kaltinamas pagal BK 154 str. 2 d., bylą persiuntė Kauno apygardos teismui dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, kadangi kaltinamojo P. M. sutuoktinė D. M. buvo Kauno miesto apylinkės teismo teisėja (t 1, b. l. 10).

2015-04-27 Kauno apygardos teismo nutartimi privataus kaltinimo baudžiamoji byla, kurioje P. M. kaltinamas pagal BK 154 str. 2 d., perduotas nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui (t 1, b. l. 11).

2015-06-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta priimti V. V. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 str. 1 d., 2 d. ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui (t 1, b. l. 226-27). 2015-07-24 Kauno apygardos teismo nutartimi panaikinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-06-23 nutartis ir priėmė dėl skundo naują sprendimą – V. V. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t 1, b. l. 34-35).

2015-11-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi privataus kaltintojo procesas dėl P. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1, 2 d., pagal privataus kaltintojo V. V. skundą nutrauktas (t 1, b. l. 87-88). 2015-12-17 Kauno apygardos teismo nutartimi panaikinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-06 nutartis ir priimtas dėl skundo naujas sprendimas – V. V. privataus kaltinimo skundas grąžintas nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui (t 1, b. l. 99-100). 2015-12-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas G. K. nusišalino nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo (t 1, b. l. 104).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi teisėjai R. Balsevičienei paskyrus taikinamąjį posėdį (t 1, b.l. 107-108), kuris yra privalomas preliminarus privataus kaltinimo bylų procesas (LR BPK 413 str.) ir skyrus dėl objektyvių priežasčių kitus taikinamuosius posėdžius (t 1, b. l. 116-117, 138-139, 149, 159, 165-166, t 2, b. l. 3-4), taikinamajame posėdyje privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui nesusitaikius, nukentėjusiojo skundas pagal LR BK 154 str. 1 d. buvo perduotas nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje (2016-05-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, t 2. b. l. 10-11).

Iš byloje išreikalautų rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras A. P. 2010-04-20 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. V. pareiškime nurodytų aplinkybių Kauno miesto Dainavos PK pareigūnų O. G., M. J., V. K. ir P. M. atžvilgiu, veikusių 2010-02-19 dieną jo atžvilgiu, nes yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytos aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) (t 2, b. l. 29-32). 2010-04-20 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūroje 2010-02-24 buvo gautas V. V. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą Kauno miesto Dainavos PK pareigūnų O. G., M. J. ir dar vieno pareiškėjo nežinomo pareigūno atžvilgiu. Nutarime nurodyta, kad V. V. pareiškime nurodė, jog 2010-02-19 apie 14.30 val. jam būnant kartu su nepažįstamu asmeniu, jis buvo sulaikytas prie savo automobilio, stovėjusio Kaune, prie Kovo 11-osios g. 65 namo. Jis buvo sulaikytas trijų pareigūnų – P. M., O. G. ir pareiškėjui nežinomam pareigūnui, kurie neprisistatė, nenurodė, kad jie yra iš policijos. Vienas iš jų spyrė jam į kojas, jam sukniubus visi grasindami, kad bus blogai, reikalavo atrakinti automobilį. Neparodė jokios teismo sankcijos, patys iš jo atėmė automobilio raktelius, be jokių kviestinių asmenų ėmė krėsti automobilio saloną ir bagažinę, o iš jo atėmė vairuotojo pažymėjimą ir kitus asmens dokumentus, po ko pareigūnas P. M. įsėdo į jo automobilį ir pareikalavo važiuoti į Dainavos PK ir kt......... Grįžęs po sulaikymo prie automobilio, pareiškėjas pasigedo jame buvusio instrumentų rinkinio, kurio vertė 200 litų, be to, iš automobilio dingo keli svarbūs užrašai. Pareiškėjas mano, kad toks Dainavos PK pareigūnų išpuolis prieš jį nėra atsitiktinis, nurodė, kad jį suorganizuoti ir užsakyti galėjo R. O., kuris valdo Kovo 11-oisos turgavietės prekybą nelegaliomis cigaretėmis ir nuolat giriasi tampriais ryšiais su Dainavos PK pareigūnais, kurie jam, o ypač M. J., yra pavaldūs, nes gauna iš jo dideles duokles. Minėtame nutarime nurodyta, kad V. V. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 26P-0478987-10 dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 163 (3) str. 2 d., kad V. V. 2010-02-19 15.00 val. Kaune, prie Kovo 11-oisos g. 65 namo, esančio jam priklausančiame automobilyje Mercedes Benz, v/n CCR 219, laikė 150 pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, tuo pažeisdamas akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką. Minėtame nutarime nurodyta, jog iš fotonuotraukų (administracinio teisės pažeidimo byloje), kuriose užfiksuotas V. V. automobilis, jo bagažinėje esantys daiktai ir iš bagažinės išimti cigarečių pakeliai, matyti, kad automobilio bagažinėje be šių cigarečių pakelių, polietileninių maišų, kuriuose jos buvo sudėtos ir galimai atsarginio rato daugiau daiktų, tame tarpe ir V. V. pareiškime nurodytos įrankių dėžės, nėra. V. V. atsisakė paaiškinti administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, nurodė tik, kad viską paaiškins teisme (t 2, b. l. 29-32).

Byloje V. V. su privataus kaltinimo skundu pateikė 2012-10-12 Lietuvos Respublikos Specialiųjų Tyrimų tarnybos Kauno valdybos nutarimo Nr. 18-07-359 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 6-07-45 kopiją, kuris adresuotas A. R. (t 1, b. l. 4, 5-7). Paties privataus kaltintojo, nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. V. teigimu, šį nutarimą jis gavo 2014 ar 2015 metais (tikslių metų negalintis pasakyti) ne iš paties A. R., o iš jo artimųjų (t 3, b. l. 119,122). Privataus kaltintojo V. V. teigimu, jam nėra žinomos aplinkybės ar A. R. nutarimą 2012-10-12 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundė ir (ar) A. R. jį rodė advokatams, todėl jis pats nežino kiek plačiai šmeižianti informacija apie jį yra išplitusi (t 3, b. l. 119).

Iš Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2012-10-12 ITS specialistės J. T. nutarimo Nr. 18-07-359 (kopijos) matyti, kad LR Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras V. A. 2012-10-04 persiuntė specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybai raštą Nr. (P-5463)-2-36531, kuriame nurodė patikslinti pareiškėjo A. R. pareiškimo aplinkybes dėl galimo Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos A. L. piktnaudžiavimo. Iš nutarimo matyti, kad apklausai buvo iškviestas P. M., kuris apklausiamas 2012-10-10 nurodė, jog nepažįsta A. R.. Apklausiamas liudytoju P. M. parodė, jog jis mano, kad A. R. yra V. V. draugas ar pažįstamas. Apklaustas liudytoju P. M. parodė, kad su V. V. jis turėjo reikalų, nes 2010-01-04 Kauno m. Dainavos PK viršininko įsakymu P. M. buvo paskirtas aptarnauti 5-os apylinkės teritoriją, kurios teritorijoje yra „Dainavos“ turgavietė. P. M. apklaustas liudytoju parodė, kad V. V. jis P. M. 2010-02-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 163 (2) str. 2 d. (a/m V. V. laikė 150 kontrabandinių cigarečių), nuo to laiko V. V. apie jį skleidžia žinomai melagingus prasimanymus, žeminančius jo garbę ir pažeidžiant asmens orumą: 2010-02-20 V. V. parašė skundą Kauno m. apylinkės prokuratūrai apie tai, kad, 2010-02-19 padaryto pažeidimo fiksavimo metu, jis ir kartu su juo dirbę Kauno m. Dainavos PK Prevencijos pareigūnai pavogėme iš jo įrankių dėžę bei piktnaudžiavo savo teisėmis atliekant su juo procesinius veiksmus. Tuomet P. M. parodė, kad tai buvo melagingi V. V. prasimanymai siekiant pakenkti jam, bandant išvengti administracinės atsakomybės. Dėl šio skundo jis turėjo teisintis Kauno AVPK Dainavos PK vadovybei bei Kauno miesto apylinkės prokuratūrai ir tokiu būdu ginti savo teises, kaip policijos pareigūno ir sąžiningo žmogaus autoritetą, nes nepadarė nieko kuo buvo kaltinamas. Dėl šio skundo Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtos apklausos metu P. M. parodė, kad 2011-03-09 „15 min“ laikraštyje Nr. 23, kurio tiražas 55000 egz., ir „15 min.lt“ interneto tinklalapyje buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Geriausio policininko titulas pavirto skydu“, kuriame buvo rašoma “Praėjusiais metais į viešumą iškilus M. J. pareikštiems kaltinimams, į jo vietą stojo Dainavos turguje atėjo P. M.. O jo žmona D. M., anksčiau dirbusi Dainavos policijos komisariate, šiuo metu dirba Kauno apylinkės teisėja. Todėl manau, kad šis teismas objektyviai šios bylos išnagrinėti negalės“ – taip skambėjo nukentėjusiuoju pripažinto V. V. prieš daugiau nei mėnesį Kauno apygardos teismui pareikšti argumentai, kurie minėto teismo teisėjų tuomet neįtikino“ taip pat jame rašoma, kad „Valdas V. pasakojo, jog pasklidus žiniai apie M. J. pareikštus įtarimus, į jo vietą Dainavos turgavietėje atėjo dirbti P. M., kuriam turgaus prekeiviai suteikė P. M. pravardę. Byloje nukentėjusiuoju pripažintas vyras tikino, jog P. M. iš M. J. perėmė ir reketo estafetę. Tiesa, minėtam Dainavos policijos komisariato darbuotojui jokie įtarimai nepareikšti“ (t 2, b. l. 96-99). Minėtoje apklausoje P. M. parodė, kad nagrinėjant administracinę bylą V. V. buvo atsivedęs du liudytojus, galimai A. R. ir R. K., tačiau teismas šiais liudytojais nepatikėjo. Nuo to laiko V. V. apie liudytoją P. M. skliedžia melagingus prasimanymus: 2010-02-20 V. V. parašė skundą Kauno apylinkės prokuratūrai apie tai, kad 2010-02-19 V. V. padaryto pažeidimo fiksavimo metu, trys pareigūnai iš jo pavogė įrankių dėžę, piktnaudžavo savo teisėmis sulaikymo metu. Liudydamas P. M. parodė, kad dėl šio skundo Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas atsisakyto pradėti ikiteisminį tyrimą. Vėliau V. V. užsakė šmeižikiškus straipsnius įvairiuose laikraščiuose (t 1, b. l. 5-7, t 2, b. l. 100-104).

Patikslintu civiliniu ieškiniu privatus kaltintojas, nukentėjęs bei civilinis ieškovas V. V. patirtą neturtinę žalą kaltinamojo P. M. padaryto nusikaltimo (BK 154 str. 1 d.) įvertino 50 000 Eur dydžio suma (t 2, b. l. 56), kurią nagrinėjant bylą sumažino iki 10 000 Eur, po to iki 3000 Eur, o 2017-03-03 teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 1 Eur dydžio, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo P. M. (t 2, b. l. 166, t 3, b. l. 119-127).

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 str.4 d.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. LR BPK 20 str.3 ir 4 dalyse numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti LR BPK numatytais procesiniais veiksmais. Visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, vertintini kaltinamojo naudai. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečių teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nubūtų nuteistas (LR BK 2 straipsnyje  įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos). Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo būtų galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. LR BPK 3 str. numato aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, t. y. baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. K. P. M. kaltinamas nesunkios nusikalstamos veikos pagal LR BK 154 str.1d. padarymą, baudžiamąjį procesą pradėjus pagal nukentėjusiojo V. V. skundą (LR BPK 410 str. privataus kaltinimo bylų procesas). Kaltinimą teisme palaikė nukentėjusysis V. V. privataus kaltinimo skunde išdėstytomis aplinkybėmis (LR BPK 408 str.), patikslinęs P. M. apklausos datą – 2012-10-10, apklausiant jį liudytoju STT Kauno valdybos ikiteisminio skyriaus specialistės J. T..

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. už šmeižimą kyla ne visais asmens šmeižimo atvejais, bet tik tada, kai asmens šmeižimas turi visus BK 154 str. numatytus šios veikos požymius. LR BK 154 str. (šmeižimas) – tai paskleidimas apie kitą asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti tą asmenį arba paskirsti pasitikėjimą juo. Objektyvieji šmeižimo požymiai: nusikaltimo padarymo aplinkybės, t. y. tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas (padaromas tiesiogine tyčia, BK 15 str. 2 d.), kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas, objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-545/2005, 2K-7-645/2005). Kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip šis asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai - psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai – nustatomi ir aiškinantis bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas ir pan. Paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos, neatitinka tikrovės ir žemina kito asmens garbę ir orumą. Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

K. P. M. paaiškinimu nustatyta, kad jis nesiekė ir neturėjo tikslo paniekinti, pažeminti privataus kaltintojo, nukentėjusiojo V. V. bei pakirsti jo pasitikėjimą 2012-10-10 apklaustas liudytoju dėl A. R. skundo STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje specialistės J. T.. Kaltinamasis P. M. paaiškino, kad po kai A. R. parašė skundą į Kauno specialiųjų tyrimų tarnybą, jis buvo iškviestas apklausai, kurioje parodė, jog jis nepažįsta A. R.. Kaltinamojo teigimu, apklausos metu tyrėjai pasiūlius paaiškinti kas vyksta (paaiškinti visą situaciją), jis parodė, kad prieš tai dirbo Dainavos PK pareigūnu. Paties A. R. jis nepažinojo, tačiau mano, kad jis yra galimai V. V. draugas ir pažįstamas. Liudydamas parodė, kad visi teisminiai procesai prasidėjo nuo tada, kai 2010-02-19 už administracinį teisės pažeidimą buvo sulaikytas V. V., kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Byloje nustatyta ir to neginčijo privatus kaltintojas, nukentėjęs V. V., jog jis 2010-02-19 buvo pareigūnų sulaikytas Dainavos turgavietėje, Kauno m, jo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 163(2) str. 2 d., administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėta Kauno apylinkės teisme.

Iš byloje pateikto P. M. 2012-10-10 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad apklausiamas STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistės J. T. dėl A. R. skundo, P. M. parodė, jog A. R. nepažįsta, tačiau mano, kad jis yra galimau V. V. draugas ar pažįstamas. Visi teisminiai reikalai prasidėjo nuo tada, kai 2010-02-19 už administracinį teisės pažeidimą buvo sulaikytas V. V., kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.  Tuomet P. M. parodė, kad V. V. apie jį skleidžia žinomai melagingus prasimanymus, žeminančius jo garbę, pažeidžiant jo asmenybę – 2010-02-20 V. V. parašė skundą Kauno apylinkės prokuratūrai apie tai, kad 2010-02-19 V. V. padaryto pažeidimo fiksavimo metu, jis ir kartu su juo buvę pareigūnai (Kauno m. Dainavos PK Prevencijos pareigūnai) iš jo pavogėme įrankių dėžę bei piktnaudžiavome savo teisėmis atliekant su juo procesinius veiksmus (t 2, b. l. 96-99). Iš byloje pateikto 2010-04-20 Kauno miesto apylinkės prokuratūros pirmojo nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroro A. P. nutarimo matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. V. pareiškime nurodytų aplinkybių Kauno Dainavos PK pareigūno O. G., N. J. ir P. M., veikusių jo atžvilgiu 2010-02-19 d., atžvilgiu, nes yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytos aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Minėtame nutarime nurodyta, kad 2010-02-24 prokuratūroje buvo gautas V. V. skundas pradėti ikiteisminį tyrimą Kauno miesto Dainavos PK pareigūnų O. G., M. J. ir dar vieno pareiškėjo nežinomo pareigūno atžvilgiu. Nutarime nurodyta, kad V. V. pareiškime nurodė, jog 2010-02-19 apie 14.30 val. jam būnant kartu su nepažįstamu asmeniu, jis buvo sulaikytas prie savo automobilio, stovėjusio Kaune, prie Kovo 11-osios g. 65 namo. Jis buvo sulaikytas trijų pareigūnų – P. M., O. G. ir pareiškėjui nežinomam pareigūnui, kurie neprisistatė, nenurodė, kad jie yra iš policijos. Vienas iš jų spyrė jam į kojas, jam sukniubus visi grasindami, kad bus blogai, reikalavo atrakinti automobilį. Neparodė jokios teismo sankcijos, patys iš jo atėmė automobilio raktelius, be jokių kviestinių asmenų ėmė krėsti automobilio saloną ir bagažinę, o iš jo atėmė vairuotojo pažymėjimą ir kitus asmens dokumentus, po ko pareigūnas P. M. įsėdo į jo automobilį ir pareikalavo važiuoti į Dainavos PK ir kt......... Grįžęs po sulaikymo prie automobilio, pareiškėjas pasigedo jame buvusio instrumentų rinkinio, kurio vertė 200 litų, be to, iš automobilio dingo keli svarbūs užrašai...(t 2, b. l. 29-32). Ta aplinkybė, jog po pareigūnų 2010-02-19 d administracinio sulaikymo V. V. (skundo pareiškėjas) savo automobilyje pasigedo jame buvusio instrumentų rinkinio ir kelių svarbių užrašų, nėra išgalvota, nes tokias aplinkybes nurodė V. V. pareiškime, rašytame Kauno miesto apylinkės prokuratūrai (t 2, b. l. 29-32). Kaltinamojo P. M. paaiškinimu nustatyta, jog 2012-10-10 tyrime apklausos metu, nurodęs aplinkybę, kad po to kai V. V. išleistas po sulaikymo iš areštinės, pasigedo automobilyje likusių daiktų, jis supratęs esamą situaciją taip, kad jis, t. y. V. V. neoficialiai kaltina juos (pareigūnus) tuos įrankius paėmus, nes automobilis po jo sulaikymo buvo užrakintas, todėl tai taip suprasdamas, jis taip ir liudijo (t 2, b. l. 122-123).

Prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinamojo kaltę, visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai principu. Taigi konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai nepaneigia, jog P. M. išsakė savo nuomonę minėtos tyrime apklausos metu, tačiau jis nesiekė ir neturėjo tikslo paniekinti, pažeminti nukentėjusiojo V. V. bei pakirsti jo pasitikėjimą savimi.

Asmuo prieš skleisdamas informaciją neprivalėjo įsitikinti jos tikrumu, nes tyčios turinį sudaro suvokimas ir norėjimas paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9/2012). Šiuo atveju P. M. 2012-10-10 apklaustas liudytoju pas STT Kauno valdybos ITS specialistę J. T. dėl pareiškėjo A. R. skundo (dėl galimo Kauno apylinkės teisėjos A. L. piknaudžiavimo), nurodęs aplinkybę, kad „ 2010-02-20 V. V. parašė skundą Kauno apylinkės prokuratūrai apie tai, kad 2010-02-19 V. V. padarymo pažeidimo fiksavimo metu, trys pareigūnai iš jo pavogė įrankių dėžę..:“ visų pirma turėjo tikslą apginti save ir kitus pareigūnus, o ne apšmeižti V. V.. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, turi vertinamąjį, atspindinamąjį pobūdį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015). Byloje kaltinamojo P. M. parodymu nustatyta, kad apklaustas liudytoju 2012-10-10 STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistei J. T., jis neturėjo tikslo paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos, jis buvo visiškai įsitikinęs, kad jo nurodytas teiginys ir išreikšta nuomonė yra tikri, kadangi V. V. rašytame pareiškime prokuratūrai dėl pareigūnų galimo piktnaudžiavimo nurodė, jog jis pasigedo automobilyje likusių daiktų (įrankių dėžės), o tai kaip kitaip suprasti (išsireiškė kaltinamasis teisiamajame posėdyje), kadangi automobilio raktus po jo sulaikymo paėmė pareigūnai, automobilis buvo užrakintas, taip pat ir jis suprato, kad pareiškėjas juos (pareigūnus) neoficialiai kaltina, kad jie ir paėmė tuos įrankius, todėl jis taip ir liudijo (t 3, b. l. 122-123).

Lietuvos Respublikos BK 11 str. nusikaltimą apibūdina kaip pavojingą ir šiame kodekse uždraustą veiką, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš pateikto nusikaltimo apibūdinimo, kiekviena veika tam, kad būtų pripažinta nusikaltimu, turi būti pripažinta pavojinga. Baudžiamosios teisės teorijoje ir Lietuvoje egzistuojančioje teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamąsias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibūdinamas dviem rodikliais – pavojingumo pobūdžiu, t. y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, t. y. kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui. Tik pavojinga veika gali būti pripažinta nusikaltimu (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-616-498-2014). Vertinant teismo nustatytus kaip įrodytus P. M. veiksmus, kuomet iškviestas apklausai pas STT Kauno valdybos ITS specialistę J. T., apklaustas liudytoju dėl pareiškėjo A. R. skundo, jis nurodė aplinkybę, kad „ 2010-02-20 V. V. parašė skundą Kauno apylinkės prokuratūrai apie tai, kad 2010-02-19 V. V. padarymo pažeidimo fiksavimo metu, jis ir kartu su juo dirbę Kauno m. Dainavos PK Prevencijos pareigūnai iš jo pavogėme įrankių dėžę bei piktnaudžiavome savo teisėmis atliekant su juo procesinius veiksmus“, teismas sprendžia, kad jo padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų galima pripažinti nusikaltimu. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ginant pažeistas teises. Asmuo gali subjektyviai vertinti kito asmens veiksmus kaip jo garbės ir orumo įžeidimą, tačiau toks kito asmens veikos suvokimas bei laikymas save įžeistu, nėra pagrindas pripažinti kito asmens veiksmuose esant nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo asmens suvokimas savęs, kaip įžeisto, pažeminto tame tarpe ir kitų asmenų akyse yra subjektyvi tokio asmens pozicija, tuo tarpu nusikaltimo buvimą ar nebuvimą nulemia objektyvios įvykio bei veikos aplinkybės. Be to byloje nenustatytos ir nepasitvirtino privataus kaltintojo, nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo nurodytos aplinkybės, kad dėl P. M. liudytojo apklausos metu tikrovės neatitinkanti informacija tapo žinoma ne tik STT Kauno valdybos ikiteisminio skyriaus specialistei J. T., tačiau ir STT Kauno valdybos ikiteisminio skyriaus viršininkui L. B. bei kitiems pareigūnams ir asmenims. V. V. nėra žinoma aplinkybė ar A. R. skundė ir (ar) rodė advokatams minėtą aukščiau nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei kiek plačiai yra išplitusi šmeižikiška informacija (t 3, b. l. 119), nors įrodymo pareiga tenka privačiam kaltintojui (BPK 34 str. 2 d).

Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nenustačius kaltinamojo P. M. veikoje būtinųjų šmeižimo požymių (objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių) ir tyčios – P. M. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareikšto ieškinio neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo, civilinio ieškovo V. V., ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 307 str. teismas

n u s p r e n d ž i a:

P. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

V. V. civilinį ieškinį kaltinamajam P. M. dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3d. 2 p.).

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Rasa Balsevičienė