Baudžiamoji byla Nr. 1-595-831/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48077-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 14 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,

dalyvaujant prokurorei Gintarei Meškauskienei,

dalyvaujant kaltinamajam H. J.,

dalyvaujant kaltinamojo gynėjui advokatui M. N.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam K. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje 

H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, šeimyninė padėtis - išsituokęs, nedirbantis, nuo 2025-03-01 registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2017-09-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 epiz.) subendrinta, - 1 m. ir 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2019-05-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 284 straipsnį, - 53 parų arešto bausme;

3) 2020-09-08 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, - 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. laikotarpiui, kuris 2020-11-23 nutartimi panaikintas;

4) 2022-05-05 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2022-12-05,

5) 2023-04-12 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023-01-20, 02.20 val. iki 2023-01-20, 10.50 val. (1 para).

6) 2023-07-24 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine sumažinta 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 d. bausmė subendrinta su 2023-04-12 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7) 2023-09-21 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2023-07-24 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8) 2025-03-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalimi paskirta sumažinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

9) 2025-04-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2024 m. gruodžio 21 d., 11.56 val. iki 2024 m. gruodžio 23 d., 11.58 val., tai yra 2 (dvi) dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2025-05-21.

10) 2025-05-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi sumažinta 1/3, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje. Nuosprendis įsiteisėjo 2025-06-18.

2025 m. liepos 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose nutartimi buvo nutarta Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, pakeista 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nuteistajam H. J. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmes iš dalies sudedant subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių pridedant dalį švelnesnės bausmės – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, nuteistojo iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. balandžio 30 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžius bei nurodytą į bausmę įskaitytiną nuo 2024 m. gruodžio 21 d. 11.56 val. iki 2024 m. gruodžio 23 d. 11.58 val., tai yra 2 dienų laikinojo sulaikymo laikotarpį.

Galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 15 d.  

Bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  284 straipsnyje. 

Teismas

n u s t a t ė :

H. J. 2024 m. gruodžio 9 d. apie 20 val. viešoje vietoje - daugiabučio pastato-bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam K. K. į veido sritį, tuo padarė kraujosruvą ir nubrozdinimą veide, t. y. sukėlė nukentėjusiajam K. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Kaltinamasis H. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad išgėręs buvo normaliai ir nepamena, žino, kad įvyko vakare, gruodžio mėnesį, galėjo būti 9 diena, koridoriuje (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Konfliktas dėl ko kilo negali pasakyti, žino, kad su K. K.. Galėjo suduoti jam nemažiau kaip du smūgius į veido sritį. Iš pradžių neprisipažino, po to teko prisipažinti, bet kas tai įtakojo neprisimena.

Ten buvo daugiau žmonių, tai S. M., S. ir dar dvi kaimynės matė. Kas kvietė policiją nežino, kai iškvietė jo ten jau nebuvo, buvo išėjęs. Smūgiavo į veidą, daugiau niekur. Po to K. K. griebėsi už peilio ir pradėjo jį vytis. Po to įvykio jį matė, kalbėjosi, atsiprašė, jis jokių pretenzijų neturėjo.

Buvo neblaivus, blaivas taip nebūtų pasielgęs, alkoholis turėjo įtakos. Tų pačių metų gruodžio 5 dieną buvo paleistas iš pataisos įstaigos, o šis įvykis buvo gruodžio 9 dieną. Gailisi dėl to kas įvyko.

Bausmę atlieka pagal du nuosprendžius, kokius nepamena. Buvo teistas kovą, balandį, gegužę. Atrodo, kad viską į vieną sudėjo kai buvo priimtas paskutinis nuosprendis ir paskirta bausmė 1 metai 9 mėnesiai. Sulaikytas liepos 2 dieną. (t. 2, b.l. 10)

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudininkų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau Marijampolės AVPK Vilkaviškio r PK) Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime fiksuota, kad 2024-12-09 apie 20 val. adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje t. y. daugiabučio pastato antrame aukšte, du iš matymo žinomi asmenys S. ir H., pavardės nežino, apie 30 metų amžiaus, galimai sudavė K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 0,89 prom. girtumas smūgius į veido sritį, dėl ko K. K. jautė fizinį skausmą. K. K. apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos medikai, nustatė veido sumušimus (t. 1, b.l. 9-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), , keturių aukštų daugiabutis pastatas, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Tyrimui reikšminga vieta yra antro aukšto dešinėje koridoriaus pusėje. Butas Nr. 5, prie kurio įvyko konfliktas yra kairėje pusėje, durys rudos spalvos, su užrašu 200. Koridoriaus grindys išdėtos plytelėmis, ant grindų matomos stiklo šukės. Apžiūrėjus įvykio vietą pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta ir niekas nepaimta (t. 1, b.l. 15-24).

Nukentėjusysis K. K. (apklaustas 2024-12-10) parodė, kad jis baigęs 10 klasių pagal specialią programą. Lietuviškai supranta viską, kas yra kalbama, rašyti moka savo vardą ir pavardę, bei pasirašyti. Gali ir daugiau parašyti teksto, bet tai užtrunka ilgiau, ir nelabai dailiai. Taip pat yra ir su skaitymu. Rašytinio teksto beveik neperskaito, tačiau spausdintinį tekstą gali perskaityti. Jeigu teksto daugiau, skaitymas užtrunka. Telefone gali tai daryti žymiai geriau, nei ant paprasto popieriaus lapo. 2024-12-09 laiką leido bendrabutyje, kuriame gyvena, buvo nuėjęs pas pažįstamus į butą, kur vartojo alkoholį. Iš pradžių viskas buvo gerai, apie 20 val. dar buvo nuėję iki parduotuvės nusipirkti alkoholio, po ko vėl sugrįžo į tą patį butą, kur toliau vartojo alkoholį pas S., pavardės nežino, bute. Butas yra antrame aukšte, kitame koridoriaus gale, nei jo butas. Tame bute buvo daug asmenų, vėliau tie asmenys išsiskirstė. Pas S. bute buvo broliai H. ir S., pavardės nežino, tačiau žino, kad jie yra S. vaikai. S. bute tarp jo ir S. kilo ginčas dėl jam priklausančių žiedų. Jis vakaro pradžioje turėjo 2 sidabrinius žiedus. Vakaro eigoje, tiksliau pareinant iš parduotuvės, jis apsižiūrėjo, kad neturi prieš tai turėtų dviejų sidabrinių žiedų. Ginčas kilo dėl to, kad jis pastebėjo, kad S. užsimovęs 2 žiedus, kurie atrodė visai taip, kaip jo. Jis paprašė, kad S. atiduotų žiedus. S. jam nieko nesakė, o sudavė ranka ir pataikė prie kairės akies. Smūgis buvo ganėtinai stiprus, jam skaudėjo. Jis dėl to turi pretenzijų, t. y. nori, kad S. atsakytų pagal įstatymus. Jis susinervino ir išėjo iš S. buto. Jam skaudėjo, kurį laiką, t. y. gal kokia 10-15 min., skausmas buvo nelabai stiprus, tačiau buvo juntamas. Jis sugrįžo į namus ir pasiėmė paprastą virtuvinį peilį, kuris nepersilenkia, ištisas. Jis norėjo su tuo peiliu išeiti į koridorių, tačiau mama, pamačiusi, kad jis rankose turi peilį, šį atėmė. Jis į koridorių išėjo be peilio, prie jo buto koridoriuje buvo jau H. ir S.. Ką tiksliai jam sakė, neatkartos, pagrinde kalbėjo H.. Pokalbio nebuvo, tik buvo išrėkta frazė ir jam suduotas smūgis. H. koridoriuje norėjo įspirti, tačiau jis užsidengė rankomis nuo smūgio koja, po to H. rankomis sudavė smūgius į veidą, pataikė prie kairės akies ir į nosį. Jis negali pasakyti ar smūgiai buvo suduoti viena ranka ar abiem, nes stengėsi užsidengti nuo smūgių ir ne viską matė. Kiek smūgių buvo suduota, neskaičiavo, tačiau tikrai ne mažiau, kaip kokie penki. Smūgiai buvo vienas po kito. Kol jis buvo mušamas koridoriuje, arčiausiai jo buvo H., todėl mano, kad smūgius turėjo suduoti H.. Kiek matė, S. stovėjo atokiau, ar S. sudavė jam smūgius, negali pasakyti. Žino, kad mama puolė juos skirti. Kaimynė L. kvietė pareigūnus. Kas ten vyko tame koridoriuje, jis nežino, nes viskas vyko labai greitai. Jis tik stengėsi užsidengti nuo smūgių. Jis nebuvo visiškai girtas, todėl įvykio aplinkybes atsimena. Dėl to, kad koridoriuje buvo sumuštas H. ir gal būt S., jam buvo sukeltas didesnis fizinis skausmas. Skausmas buvo daug stipresnis, nes skausmą jaučia ir apklausos metu (apklaustas 2024-12-10 ). Gali pasakyti, kad koridoriuje viską turėjo matyti kaimynė L., kuri kvietė policiją, todėl ji gali daugiau papasakoti nei jis. Labiausiai skauda prie kairės akies ir nosį. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Jį apžiūrėjo ir siūlė vykti į ligoninę, tačiau jis nesutiko. Daugiau pas gydytojus dėl šio įvykio nesilankė. Nori, kad jį mušę asmenys atsakytų pagal įstatymus (t. 1, b.l. 27-28).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis K. K. (apklaustas 2025-03-18) parodė, kad dėl to, kad pas S. J. bute S. J. jam sudavė smūgį ranka ir pataikė į veidą. Bute tai buvo vienintelis jam suduotas smūgis. Dėl to jis labai susinervino. Dėl ko tarp jo ir S. J. kilo ginčas, jau neprisimena. Žino, kad kažkuriuo metu būdamas pas S. J. bute, jis turėjo peilį, tačiau juo nesinaudojo ir, kiek save pažįsta, niekam negrasino. Kodėl turėjo peilį, neprisimena. Ar iš jo bute kas paėmė peilį, neprisimena. Žino, kad kažkuriuo metu pas S. J. į butą buvo atėjęs V. A., kuris, kiek prisimena, ir paėmė iš jo peilį. Dėl S. J. veiksmų pretenzijų neturi, nori, kad su juo būtų pravestas profilaktinis pokalbis, dėl netinkamo elgesio. Jis turi pretenzijų, kad buvo sumuštas bendro naudojimo koridoriuje, prie pat savo buto durų. Dabar jau žino, kad jį mušė H. J., o S. J. jo koridoriuje nemušė, nes buvo sulaikytas kitų bendrabučio gyventojų. Dėl H. J. suduotų smūgių, jis jautė didelį skausmą. Koridoriuje suduoti smūgiai buvo daug stipresni nei smūgis suduotas S. J. buto viduje. Dėl H. J. veiksmų jis jautė didelį skausmą, buvo sužalotas. Nori, kad H. J. atsakytų dėl savo veiksmų, t. y. kad jį sumušė bendro naudojimo koridoriuje, jam padarė sužalojimą ir sukėlė skausmą. Nori, kad dėl tokio netinkamo elgesio H. J. atsakytų pilnai pagal įstatymus. Jam yra paaiškinta teisė, kad gali teikti ieškinį byloje, ar ta teise pasinaudos, informuos vėliau. Po to, kai buvo sumuštas bendrabučio bendro naudojimo koridoriuje, jis S. J. nebuvo sutikęs. H. J. yra sutikęs ne kartą, tačiau šis neatsiprašė. Kai buvo sumuštas koridoriuje, jo asmeninis turtas nebuvo sugadintas, todėl materialinė žala nebuvo padaryta. (t. 1, b.l. 30-31)

Asmens apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas K. K., fiksuoti matomi sužalojimai – patinimas, paraudimas ant kairės pusės skruosto, žaizda ant nosies, įdrėskimas dešinės pusės skruosto srityje, paraudusios lūpos. K. K. nurodė, kad kitų kūno vietų neskauda, skauda tik veido sritį. Daugiau matomų sužalojimų nefiksuota (t. 1, b.l. 45-47).

Specialisto išvadoje Nr. G 622/2024(09) fiksuota, kad K. K. klinikiniais duomenimis konstatuota kraujosruva ir nubrozdinimai veide buvo padaryti artimu vienas kitam metu, kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. K. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2024-12-09, tiek suduodant rankomis, tiek spiriant, tiek kontaktuojant su kitais kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais, jam esant bet kurioje padėtyje, dviem poveikiais. K. K. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti ir pats griūdamas ir kontaktuodamas su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais. K. K. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 44).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota, kad kviesti medikai pas K. K. atvyko 2024 m. gruodžio 9 d. 20.41 val. K. K. medikams paaiškino, kad jį sumušė vyrai, sudavė smūgius į galvos sritį. Matoma galvos dešinėje ir kairėje skruosto srityje ~2x2 cm patinimai, besiformuojančios hematomos. Suicidinių minčių neišsako. Teigia, kad medikų pagalbos nereikia, kategoriškai atsisako vykti į ligoninės priėmimo skyrių. Preliminari diagnozė - kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (t. 1, b.l. 51).

Tarnybiniame pranešime dėl informacijos fiksuota, kad įvykio vietoje apie 20 val. 26 min. buvo bendrauta su pranešėja L. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad būdama namuose išgirdo triukšmą sklindantį iš antro aukšto koridoriaus, atidariusi duris pamatė, kaip antrame aukšte prie buto numerio 5, du vyrai konfliktavo su K. K., gim. (duomenys neskelbtini), vienas iš asmenų mušė K. K., o kitas stovėjo šalia ir nieko nedarė. L. L. teigimu, K. K. mušė H., o šalia stovėjo S. (t. 1, b.l. 54).

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių fiksuota, kad įvykio vietoje nustatyta, kad K. K., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė du asmenys ir po konflikto pasišalino nežinoma kryptimi. K. K. įvardino, kad tai buvo S. J. ir H. J.. K. K. motina N. K. nurodė, kad S. ir H. J. motina S. J. gyvena tame pačiame aukšte bute Nr. 222 (t. 1, b.l. 55).

Liudytoja N. K. parodė, kad ji su sūnumi K. K. gyvena bute, (duomenys neskelbtini). 2024-12-09 apie 19 val. ji grįžo namo, į savo butą, netrukus grįžo sūnus K. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji sūnui davė tris eurus, kad jis nueitų iki prekybos centro ,,Norfa" nusipirkti energetinio gėrimo, po kurio laiko K. K. grįžo į daugiabutį, tačiau į namus negrįžo. Po kelių minučių sūnus sugrįžo į butą dar labiau apsvaigęs nuo alkoholio, pasiėmė peilį iš stalčiaus ir išbėgo į koridorių link kito buto, tačiau tiksliau nurodyti negali. Ji išbėgo paskui sūnų, iš jo paėmė peilį, su peiliu niekas nieko nesužalojo. K. K. šaukė, kad pavogė jo žiedus. K. K., išbėgo iš kito buto ir bėgo link jos buto. Tada koridoriuje apie 30 metų amžiaus vyriškis, tamsių plaukų spalvos, su didele barzda, apie 1,70 m. ūgio, vilkėjo baltos spalvos trumpomis rankovėmis palaidinę, paskui apibūdintą vyriškį atbėgo kitas vyriškis, apie 30 metų amžiaus, tamsių plaukų spalvos, apie 1,70 m. ūgio, vilkėjo trumpomis rankovėmis palaidine, tamsios spalvos. Vyras su baltos spalvos palaidine ne mažiau šešis kartus kumščiais sudavė jos sūnui į veido sritį. Vyras su juoda palaidine sudavė apie 2-3 kartus su rankos kumščiu sūnui į galvos sritį. Konfliktas įvyko koridoriuje. Ji paprašė, kad kaimynė L., pavardės nežino, iškviestų policijos pareigūnus. Sūnui iš š nosies pradėjo bėgti kraujas, ant veido matėsi kiti sužalojimai, paraudimai. K. K. buvo susinervinęs, po kurio laiko pasiėmė iš virtuvės puodelį ir jį trenkė koridoriuje į žemę. Ji nepažįsta asmenų, kurie sumušė jos sūnų. Sūnus atgal prieš jį smurtavusiems asmenims smūgių nesudavė. Ji visą laiką buvo buto tarpduryje, dėl to viską puikiai matė, atstumas buvo iki vieno metro. Jos sūnus yra veiksnus, moka pasirašyti vardą ir pavardę, skaityti nemoka (t. 1, b.l. 57-60).

Liudytoja L. L. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) bendrabutyje gyvena daugiau nei 30 metų. Vietinius gyventojus pažįsta. Trečiame ir ketvirtame bendrabučio aukšte yra socialiniai būstai, kurių gyventojus žino iš matymo. Ji gyvena antrame aukšte. Šiame krašte yra ir K.  butas, kuriame gyvena N. K. ir jos sūnus K.. Galėjo būti 2024-12-09 ar 2024-12-10 apie 20 val. kai būdama savo bute išgirdo triukšmą kitame koridoriaus gale, tame pačiame aukšte. Išėjusi į koridorių matė, kad kitame koridoriaus gale, prie S. durų, pavardės nežino, stovint daug asmenų, tikrai buvo ne vienas ir ne du. Negali įvardinti ten stovėjusių asmenų, nes jų buvo daug. Kad tie asmenys muštųsi ar stumdytųsi, ji nematė, asmenys tik ginčijosi. Išgirdo, triukšmą ir K. bute, girdėjo, kaip tame bute rėkauja K.. Kitų garsų iš to buto negirdėjo. Jeigu kada K. K. būna pykčio priepuolis, tai jis ir vienas labai didelį triukšmą sukelia. Ji niekur nėjo ir visą laiką stoviniavo prie savo buto durų. Matė, kaip iš K. buto išėjo K. K. ir nuėjo į kitą koridoriaus galą, prie ten jau stovinčių ir besiginčijančių asmenų. K. K. kurį laiką pasiginčijo su asmenimis, kurie buvo koridoriaus gale, po to jie visi pradėjo judėti pirmyn - atgal, t. y. tai ėjo iš vieno koridoriaus galo į kitą, kažkuriuo momentu ji pastebėjo, kad K. K. rankoje turi peilį. Peilio apibūdinti negali, tik matė kad rankoje, t. y. iš suspaustos rankos kumščio, matyti peilio geležtė, kuri jai pasirodė nesanti ilga. Kuriuo tiksliai momentu ji pastebėjo, kad K. K. rankoje turi peilį, ji tikrai neužfiksavo. Kad kas iš K. K. būtų paėmęs peilį, ji nepastebėjo. Asmenų judėjimas iš vieno koridoriaus galo į kitą truko apie kokias 2 minutes. Per visą tą laiką ji nematė, kad asmenys muštųsi tarpusavyje, ar suduotų smūgius vienas kitam. Gal buvo momentas, kad kažkuris asmuo pastūmė kitą, tačiau, ji to neužfiksavo gerai, t.y. negali įvardinti kuris kurį stūmė. Visi besiginčijantys asmenys buvo kitame koridoriaus gale, kai nuo jų atsiskyrė K. K. ir beveik bėgte parbėgo iki savo buto, jam iš paskos atbėgo du jauni vyrai, kurie galėtų būti apie 30 metų amžiaus, aukšti, ne mažesni kaip 1,8 m,. ūgio. Jos žiniomis, tie asmenys yra broliai. Dabar žino, kad brolių vardai S. ir H., tik nežino, kuris iš jų yra S., o kuris yra H.. Gali pasakyti, kad kai K. K. parbėgo į jos koridoriaus galą, abu broliai atbėgo iš paskos. Dar kažkas atbėgo iš paskos, tačiau kas tiksliai, negali pasakyti, nes buvo pasimetusi. Matė, kad vienas iš brolių buvo stambesnis, ir vilkėjo baltos spalvos sportinius marškinėlius trumpomis rankovėmis, daugiau šio asmens apibūdinti negali. Nėra tikra, ar pamačiusi galėtų šį asmenį atpažinti. Kitas iš brolių buvo smulkesnis ir vilkėjo tamsios spalvos viršutinį rūbą, tačiau to asmens smulkiau apibūdinti negali, atpažinti negalėtų. Ji visą laiką stovėjo prie savo buto durų, matė, kad kai K. K. abu broliai pasivijo prie jo buto durų, tai asmuo baltais marškinėliais sudavė kumščiu K. K. į veidą, nuo šio smūgio K. K. galva trenkėsi į sieną. Ji matė tik šį vienintelį smūgį. Kad kiti asmenys suduotų smūgius, nematė. Į tarpą tarp K. K. ir vyro baltais marškinėliais stojo N. K. ir dar kažkas iš jų aukšto gyventojų. Buvo didelis triukšmas, suirutė. Sužiūrėti, ką konkrečiai kas darė, ji nesugebėjo. Kažkas iš ten buvusių asmenų iškvietė policiją. Tai padarė tikrai ne ji. Konfliktavę broliai, supratę, kad iškviesta policija, iš bendrabučio pasišalino. Po įvykio matė K. K., ant jo veido po viena akimi buvo guzas ir mėlynė, kitoje veido pusėje taip pat matėsi sumušimas. K. K. mušė tik vyras vilkintis baltos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius. Nebuvo taip, kad įvykio metu ji visą laiką žiūrėjo tik į K. K. ir kas vyksta prie jo, buvo momentų, kad buvo pasisukusi ir į kitą pusę, todėl galėjo nematyti, kad K. K. buvo suduota daugiau smūgių. Įvykio metu ji nenukentėjo. Dėl kilusio triukšmo buvo sudrumsta ramybė, nors įprastai bendrabutyje nebūna tokio vakaro, kad kas nors kur nors nekeltų triukšmo (t. 1, 62-64).

Liudytoja L. A. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, ji su savo vaikų tėvu V. A. atėjo pas S. J. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), II-e aukšte, buto numerio nežino. Buvo jau vakaras, tikrai po 18 val., nes V. A. buvo sugrįžęs iš darbo. Ji buvo blaivi, o V. A. buvo labai nedaug vartojęs alkoholio, nes jautėsi kvapas. Pas S. J. bute buvo K. K., S. ir H. J. ir pati S.. Kai ji atėjo, jokio konflikto bute nebuvo. Vyrai ne kartą ėjo parūkyti į balkoną. Kažkuriuo metu pas S. J. atėjo K. K. mama, kuriai iš paskos išėjo K. K.. Ką jiedu tarpusavyje kalbėjosi/ginčinosi/rėkė, negali pasakyti, nes triukšmą girdėjo iš koridoriaus pusės. Po to pamatė, kad į kambarį įeina K. K. ir rankoje turi peilį. Iš kur jis paėmė tą peilį, ji nežino. Detaliau peilio apibūdinti negali, tačiau kiek spėjo pamatyti, tai buvo virtuvinis, nelenkiamas peilis, senesnio modelio. Peilio ašmenys buvo ploni, bet ilgi. Tik įėjęs į kambarį K. K. demonstratyviai stovėdamas ir laikydamas rankoje peilį pasakė “papjausiu“, ką daugiau jis pasakė, neprisimena, bet ji labai išsigando, atsistojo už V. A.. V. A. iš K. K. atėmė peilį ir numetė, liepė K. K. eiti iš buto. K. K. iš buto išėjo. Per visą laiką, kol buvo bute, nematė, kad K. K. būtų konfliktavęs su kuriuo nors iš brolių J.. Pamačiusi, kad K. K. elgiasi netinkamai, prisikalbino V. A. eiti namo. Kai išėjo iš S. J. buto, t. y. tik atidarė buto duris, pamatė, kad K. K. rankoje vėl laiko peilį. Tai pamačiusi, ji vėl "pasislėpė" už V. A. nugaros, išsigando, nekreipė dėmesio į peilį, todėl negali apibūdinti. Su K. K. gražiai kalbėjosi V. A.. S. ir H. J. buvo bute. Kai V. A. gražiai nukalbino K. K., šis nuėjo link savo namų. Ji su V. A. koridoriumi ėjo link laiptų. Jiems jau priėjus laiptus, pro juos prabėgo broliai J.. Atsisukusi link II-o aukšto koridoriaus matė, kad V. A. laiko S. J., o H. J. prabėgo tolyn, t. y. link K. K. buto. Ji visą laiką stovėjo ant laiptų, į koridorių nėjo, todėl iš savo stovėjimo vietos nemačtė, kas konkrečiai ten vyksta. Iš koridoriaus galo sklido H. J. ir K. K. riksmai. Ką konkrečiai, kuris asmuo darė, ji nematė. Per šį konfliktą, jeigu ji gerai prisimena, tai V. A. išlaikė prie savęs S. J.. V. ir S. vienas kitam jokių smūgių nesudavė. Kas vyko tarp K. K. ir H. J., ji nematė. Triukšmas koridoriaus gale truko neilgai. Koridoriuje pasigirdus dideliam triukšmui, buvo S., kuris gyvena antrame aukšte, girdėjo ir L. balsą, po to matė ir ją pačią. Kadangi V. A. laikė S. J., šis negalėjo sudalyvauti koridoriaus gale vykusiame konflikte. Tuoj po konflikto prie jų priėjo H. J. ir kartu su savo broliu S. J. leidosi laiptais žemyn. Ji su V. A. ėjo iš paskos. Tą vakarą daugiau brolių S.ir H. J. nematė. Kad K. K. buvo sumuštas, sužinojo tik kitą dieną, kai šį susitiko parduotuvėje. Ant K. K. veido matėsi patinimai/sumušimai. Ji neklausinėjo, kas nutiko, mano, K. K. buvo sumuštas tuo metu, kai konfliktavo koridoriaus gale su H. J., nes iš girdėtų garsų suvokė, kad ten vyksta ne tik žodinis konfliktas, bet ir mušasi. Dar gali paminėti, kad kai iš vakaro matė K. K., jis atrodė normaliai, t. y. nebuvo jokių sumušimo žymių, tik matė, kad buvo nežymiai paraudę prie vienos akies, tačiau kurios, nepatikslins. Kitą dieną, kai pamatė K. K., sumušimai/patinimai matėsi akivaizdžiai. Ji H. ir S. J. nemaišo, juo atskiria, nes pažįsta nuo mažumės. Ką įvykio metu vilkėjo S. ir H. J., negali pasakyti (t. 1, b.l. 66-68).

Liudytojas V. A. parodė, kad kai būna Lietuvoje, gyvena pas savo vaikų motiną L. A., kuri turi socialinį butą (duomenys neskelbtini). Bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojus pažįstu, tarpusavio santykiai geri. Gerai pažįsta K. K., kuris turi sveikatos problemų. Pažįsta ir S. J. bei jos sūnus H. ir S. J.. Dar yra ir sūnus E. J., jis neblogai sutaria su šiais asmenimis. Tiksliai laiko ir visų detalių nepasakys, dar prieš jam išvykstant į užsienį, kur pradėjo dirbti nuo 2025-01-20, o išvyko kelios dienos prieš tai, jis su L. A. svečiavosi pas S. J., jis vartojo alkoholį. Bute buvo S. J., du jos sūnūs H. ir S. J. ir K. K.. Visi vartojo alkoholį. Jis dar pajuokavo „kad randat progą su kuo gerti“, tai pasakydamas jis turėjo galvoje K. K.. Jis žino, kad K. K. vartoja stiprius vaistus, berods raminamuosius, kurie su alkoholiu nesuderinami. Kol buvo pas S. J. bute, prie jo muštynių ar ginčų nebuvo. Buvo toks momentas, kad jis su H. J. išėjo į balkoną parūkyti, kas tuo metu galėjo įvykti bute, nežino. Kai su H. J. sugrįžo į butą, matė, kad pas K. K. ant veido yra paraudimas ir patinimas. Negali pasakyti, ar K. K. gavo nuo ko nors smūgį, ar pats kur nors atsitrenkė. K. K. su S. J. ginčijosi dėl kažkokių sidabrinių žiedų. Vyko tik žodinis konfliktas tarp K. K. ir S. J.. Kai jis su H. J. grįžo į S. J. butą, tai K. K. išėjo. Vėliau gal po kokių 5 minučių, K. K. sugrįžo, rankoje turėjo peilį, atrodė, kad eina tiesiai link S. J.. Jis tuo metu sėdėjo greta S. J.. Jis atsistojo, paėjo link K. K., sugriebė, prispaudė K. K. prie sienos, kad galėtų atimti iš rankos peilį. K. K. tai nepatiko, reiškė nepasitenkinimą, o kai šis išėjo iš S. J. buto, nuo K. K. balso skambėjo visas bendro naudojimo koridoriu. Tuoj po to į butą sugrįžo K. K. su savo mama. K. K. mama bandė šį raminti, žadėjo nupirkti žiedus, tačiau K. K. elgėsi neadekvačiai, t. y. staugė, kaukė. Jis, nutaikęs momentą, padavė K. K. mamai iš K. K. atimtą peilį. K. K. ir jo mama išėjo iš S. J. buto, tačiau K. K. triukšmavo koridoriuje, rėkė, šaukė. L. A. paragino jį eiti namo, kad nebūtų kokių nesusipratimų. Jie išėjo iš S. J. buto, ėjo bendro naudojimo koridoriumi link laiptinės, kad galėtų pakilti į ketvirtą aukštą. Paskui juos iš buto išėjo S. J. ir ėjo iš paskos kokių 2-3 metrų atstumu. Tuo metu K. K. triukšmavo prie savo buto durų, pastebėjo, kad rankose vėl turi peilį. K. K., juos pamatęs, pradėjo eiti link jų. Tuo pat metu S. J. paspartino savo ėjimo greitį ir lyg pradėjo bėgti. Tai pamatęs ir suvokdamas, kad gali būti konfliktas ar muštynės, jis tiesiog sugriebė pro jį bėgantį S. J., ir laikė. Tuo metu K. K. parbėgo iki savo buto durų ir ten stovėjo. Rankoje vis dar laikė peilį. Koridoriuje pasirodė H. J. ir nubėgo iki K. K.. H. J., pribėgęs prie K. K., užsimojo suduoti smūgius rankomis ir kojomis. Ar pataikė kur K. K., jis nepatikslins, nes tikrai neatkreipė dėmesio. Jis stipriai laikė S. J., kad šis neišsprūstų iš jo rankų ir nenubėgtų iki H. J. ir K. K., kur jau vyko fizinis konfliktas. Tuo metu koridoriuje kilo didelis triukšmas. Buvo iš savo butų išėję nemažai kaimynų, t. y. buvo K. mama, L., S. ir S.. Kas iškvietė policiją, nežino, bet buvo sumaištyje pasakytas faktas „kviečiu policiją“. Tuo metu muštynės nurimo. Konfliktas koridoriuje tarp H. J. ir K. K. truko labai trumpai. Kiti asmenys konflikto metu , prie K. K. nebuvo priėję ir jokių veiksmų negalėjo atlikti. Jis su L. nuėjo parūkyti, o H. su S. išėjo iš pastato. Jis po konflikto K. K. pamatė sekančią dieną, ant šio veido matėsi stiprus akies sumušimas, daugiau kitų sužalojimų nepastebėjo. Dėl viso šio įvykio jautėsi nesmagiai. S. J., laikė ne dėl to, kad šis galėjo mušti K. K., o kad K. K. „nesukvailiotų“ ir nepanaudotų peilio. Jis gerai pažįsta S. ir H. J., todėl jų nemaišė, tikrai juos atskiria ir tiksliai žino, kad koridoriuje laikė S. J. (t. 1, b.l. 70-72).

Liudytoja S. M. parodė, kad 2024 m. gruodžio mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, vakare, apie 20 val., jau buvo užmigdžiusi vaikus, išgirdo didelį triukšmą S. J. bute. Ji gyvena antrame bendrabučio aukšte, netoli S. J. buto. Išėjusi į koridorių girdėjo skirtingų asmenų riksmus. Kadangi vaikai miegojo, ji nusprendė niekam neskambinti ir nesikišti. Sugrįžo atgal į savo butą, po kokių 7 minučių išgirdo, kad koridoriuje, netoli jos buto, triukšmaujama, dėl ko atsibudo vaikai, pradėjo verkti. Vaikai yra vienerių ir dvejų metų amžiaus. Atidariusi buto duris koridoriuje pamatė K. K., kuris rankoje turėjo virtuvinį peilį. Mano, kad tai buvo virtuvinis peilis, kad rankenos buvo raudonos spalvos. Ji K. K. pasakė, kad šis eitų namo, nes ji iškvies policiją. Bekalbėdama ji daugiau išlindo į koridorių ir pastebėjo, kad link K. K. eina H. J.. Ji uždarė duris ir skambino savo vyrui, kad šis kuo greičiau sugrįžtų į namus, nes buvo išėjęs be raktų. Vyras jai liepė skambinti policijai. Ji paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė, kad koridoriuje vaikšto vyras su peiliu. Kas toliau vyko koridoriuje, ji nežino, nes liko bute ir ramino vaikus. Iš buto išėjo tik atvykus policijos pareigūnams. Vėliau iš gyventojų ir paties K. K. sužinojo, kad broliai J. sumušė K. K.. Ji muštynių nematė. Pati asmeniškai šio įvykio metu nenukentėjo, tik dėl kilusio triukšmo buvo išgąsdinti vaikai (t. 1, b.l. 73-75).

Liudytojas S. M. parodė, kad pažįsta brolius S. ir H. J., nes šie kartais atvyksta pas savo mama S. , kuri gyvena priešais jų butą. Datos neprisimena, buvo vakaras, turėjo būti pirmadienis, po 19 val., nes jis panašiai tuo laiku grįžta iš darbo. Būdamas bute girdėjo, kaip jų aukšto gale vyksta bruzdesys, t. y. judėjimas, kažkas ginčijasi. Pagal girdėtus balsus atskyrė, kad vienas asmuo, kuris ginčijasi, yra K. K., kuris gyvena tame pačiame aukšte kaip jis, tik kitame koridoriaus gale. Kitas asmuo, su kuriuo ginčijosi K. K., buvo kažkuris iš brolių J., t. y. H. ar S.. Pagal balsus jis brolius sunkiai skiria. Pagal nuogirdas suprato, kad ginčas kilo dėl kažkokių daiktų negrąžinimo. Jis žino K. K. būdą, kad būdamas neblaivus mėgsta pasiimti peilį ir šlaistytis po patalpas. Jis, norėdamas išvengti bereikalingų konfliktų, buvo trumpam išėjęs iš savo buto, o bute liko jo žmona su mažamečiais vaikais. Dėl viso pikto žmonai liepė užsirakinti buto duris. Po kokių 15-20 min, jam paskambinusi žmona pasakė, kad triukšmas yra didesnis ir gąsdina vaikus. Jis žmonai patarė kviesti policiją. Jis pats visą laiką buvo pirmo aukšto koridoriuje, į antrą aukštą nėjo, nes nenorėjo įsivelti į konfliktą. Kas ten vyko, nežino. Būdamas koridoriuje nepastebėjo, kad pro jį būtų praėję broliai J. ir išėję iš pastato. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad viskas vyko antrame aukšte. Po to, jau kai buvo atvykę policijos pareigūnai, matė sumuštą K. K.. Po akimi buvo kraujosruva, vienas smilkinys gerai sutrenktas, nes matėsi patinimas ir didelis guzas. Konflikto, kaip buvo sužalotas K. K., jis nematė (t. 1, b.l. 76-78).

Liudytoja S. J. parodė, kad jos sūnūs S. J. ir H. J. gali būti įtariamieji, ji žino savo teises ir pareigas, sutinka duoti parodymus. 2024 m. gruodžio mėn., tikslesnės datos neprisimena, pas ją bute svečiavosi L. A., jos laiką leido besikalbėdamos viename iš buto kambarių. L. buvo blaivi, o ji buvo nedaug gėrusi. Kitame kambaryje laiką leido jos sūnūs S. ir H. J. bei K. K., V. A.. Jie buvo kitame kambaryje ir vartojo alkoholį. Vienu metu ji išgirdo gretimame kambaryje ginčą, pagal kurį suprato, kad pykstasi, tačiau dėl ko kilo ginčas ar pyktis, ji nežino, nes į kambarį nėjo. Kažkuriuo metu išgirdo, kaip K. K. garsiai ištarė frazę „papjausiu“. Kam ši frazė buvo pasakyta, ji nežino. Gali pasakyti, kad jeigu H. J. būna neblaivus ir susiklosto konfliktiška situacija, šis gali būti neprognozuojamas. Pagal iš kito kambario sklindančius garsus ji suprato, kad vyksta tik ginčas, kad būtų mušęsi, ji negirdėjo. Kažkuriuo momentu vienas iš sūnų pasakė "mama einam parūkyti". Galėjo būti tuo metu gal 20 val., o gal net 21 val. Kai abu sūnūs išėjo parūkyti, tai tuo metu į kambarį atėjo V. ir jie laiką leido toliau jau trise. Nuo to laiko, kai iš buto išėjo jos abu sūnūs, ji negirdėjo jokių neįprastų garsų iš koridoriaus. Jai pasirodė, kad ilgokai į butą nesugrįžta abu sūnūs, todėl atidariusi buto duris pamatė, kad prie K. K. buto durų stovi policijos pareigūnai. Ji nieko neįprasto negirdėjo, nežino, kas nutiko koridoriuje. Sūnus matė daug vėliau, galėjo būti apie 1 val. nakties, po to jie liko nakvoti pas ją, o ryte išvažiavo pas savo tėtį, gyvenantį Staugaičių kaime. N. H., nei S. nepasakojo, kas nutiko ir dėl ko buvo atvykusi policija. Ji klausė, bet jie apsimetė, kad negirdi. Vėliau sužinojo, kad jos sūnūs mušėsi su K. K., tačiau kas ten tiksliai nutiko, nežino. Tą vakarą, kai sūnūs pas ją svečiavosi, vilkėjo sportinę aprangą, tačiau ką konkrečiai vilkėjo, ji neprisimena. Vienas iš sūnų buvo su šviesios spalvos sportiniais marškinėliais, o kitas berods su pilkos spalvos marškinėliais. Jeigu neklysta, H. buvo su pilkais marškinėliais, o S. su baltais. Abu jos sūnūs yra su barzdomis, H. barzda yra tamsesnė (t. 1, b.l. 79-81).

Liudytojas S. J. parodė, kad jo sūnūs yra H. J. ir S. J., sutinka duoti parodymus. S. J. gyvena su juo Staugaičių k., nuo vaikystės turi neįgalumą, jam yra konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, nemoka nei skaityti, nei rašyti. Visose įstaigose, pas medikus bei, jeigu yra reikalų su teisėsaugos institucijomis, jis eina su S. kaip lydintis asmuo. Nuo 2024-12-06 H. J. po bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje taip pat apsigyveno jo namuose, pragyveno maždaug iki 2025 m. sausio vidurio. Vėliau, dėl pritaikyto orderio nuo smurto artimoje aplinkoje, negalėjo toliau gyventi jo namuose. Jis apie įvykį (duomenys neskelbtini) bendrabutyje žino tik tiek, kiek pasakojo pats S.. Žino, kad tą kartą jis išleido S. J. pas mamą S. J., kuri gyvena viename iš (duomenys neskelbtini) mieste esančių bendrabučių. Apie tai, kad pas S. J. gali būti H. J., jis nežinojo. Kai S. J. sugrįžo į namus, galėjo būti kita diena po įvykio, jis sužinojo, kad bendrabutyje buvo asmuo, kurio vardo pavardės nežino, bet konfliktavo su jais. Konfliktavęs asmuo turėjo peilį, kurį, kaip jam pasakojo, atėmė V.. Paskui tas pats asmuo dar kartą atsinešė kitą peilį. S. jam pasakė, kad išsigandęs to asmens su peiliu, jis viena kartą sudavė tam asmeniui ranka per veidą. Daugiau apie tai su sūnumi S. nekalbėjo (t. 1, b.l. 83-84).

Savanoriško daiktų – dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad K. K. pateikė peilį, kurį, anot K. K., jis turėjo konflikto metu (t. 1, b.l. 85-87).

Daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas peilis yra vientisas (neperlenkiamas) virtuvinis. Peilio rankena yra tamsesnės raudonos (daugiau į rudumą) spalvos iš plastmasės, peilio geležtė yra metalinė, tačiau padengta rožinės spalvos sluoksniu, kuris vietomis yra apsitrynęs ir matyti metalo spalva. Bendras peilio ilgis yra 23,5 cm ilgio. Peilio ašmenys yra iki 13 cm ilgio plačiausioje vietoje iki 2 cm. pločio. Peilio ašmenys yra vienašmeniai. Peilio rankena yra su nežymiais įbrėžimai ar nutrynimais. Ant peilio nėra jokių išskirtinių užrašų ar požymių (t. 1, b.l. 88-91).

Policijos registruojamų įvykių registre (toliau PRĮR) fiksuota, kad 2024-12-09 20.13 val. gautas privataus asmens pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, antrame aukšte agresyvus kaimynas su peiliu gąsdina, neadekvačiai elgiasi. Pranešėja neprisistatė, minėjo, kad vyras gyvena pirmoje laiptinėje (t. 1, b.l. 94-96).

Skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą suvestinėje fiksuota, kad dėl įvykio į Bendrąjį pagalbos centrą skambino neprisistačiusi moteris, nurodė, kad reikalinga pagalba, nes laiptinėje vyras su neįgalumu šokinėja prieš visus, rėkauja, išgąsdino jos vaikus, baisu išeiti į bendro naudojimo tualetą. Moteris nurodo, kad tai K. K., kad jis mamą muša (t. 1, b.l. 97-98).

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtos į įvykį sureagavusių pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Faile PSS-20241209-203904UTC+0200 fiksuota, kaip S. J. sako „nepabėgo, ne“ Fone moteriškas balsas sako „ko jūs meluojat“, S. J. atsakė „neturiu ką meluot“, įleidžia pareigūnus į butą. Pareigūnai apžiūri butą, tačiau ieškomų asmenų nėra. Moteruis sako, kad K. ir jos du vaikai išėjo į miestą. Faile PSS-20241209-202515UTC+0200 fiksuota, kad policijos pareigūnai bendro naudojimo patalpose sutiktų asmenų teiraujasi, ar ne jie kvietė policiją, ar nematė su peiliu vaikštančio žmogaus. Kažkas iš bendro naudojimo patalpos pasakė, kad greičiausiai tai K. bus ir kad tai greičiausiai antras aukštas. Pareigūnai pakyla į antrą aukštą, matyti, kad koridoriaus gale stovi jaunuolis ir moteris. Pareigūnams paprašius parodyti rankas, moteris pasakė, kad jis nieko neturi, jaunuolis nepatenkintu balsu paklausė „ko čia nori“. Jaunuolis reiškia nepasitenkinimą. Girdisi, kaip moteris sako „sumušė jį trise“. Pareigūnai paragina jaunuolį nusiraminti ir užeiti į butą. Faile PSS-20241209-202645UTC+0200 fiksuota, kad pareigūnai jaunuolio paklausia ar reikia medikų, jaunuolis atsako, kad nereikia, o moteris sako, kad reikia, ir kad ji rašys pareiškimą. Moteris išeina į koridorių, pasako, kad čia stovi liudininkė. Pareigūnai asmenų teiraujasi, ar šie matė, kas nutiko. Girdisi, kaip fone žmonės aiškina, kad „jis stovėjo su peiliu“, „su balta maike atbėgo, aš stabdžiau“. Pareigūnai klausia, ar žino, kas tokie buvo, vyras pasakė, kad berods S., bet paaiškino, kad šis čia negyvena. Moteris bando aiškintis kartu su pareigūnais kas nutiko, pareigūnas paragina moterį sugrįžti į butą ir ten būti su vaiku. Koridoriuje buvę asmenys nurodė, kad buvo dar brolis, vyras įvardino, kad buvo ir jis. Tuomet pareigūnai paklausė, kur viskas įvyko. Vyras paaiškino, kad K. atėjo prie S. durų su peiliu. Vyras pasakė, kad vieną peilį jis jau atėmė ir atidavė K. mamai. Girdisi kaip moteris pasakoja, kad matė, kad K. su peiliu atėjo iki jos buto durų. Tada vyras pasakoja, kad K. atėjo su antru peiliu, kurį atėmė. Pareigūnui paklausus, kur yra tas peilis, vyras pasakė, kad atidavė K. mamai. Koridoriuje esantys asmenys pradėjo sakyti „šoko ant jos vyro“, tuomet pareigūnai paklausė kas jos vyras, buvo įvardintas S. M.. Pareigūnams paklausus, kas „šoko ant jūsų vyro“, moteris pasakė, kad H.. Paminėjus, kad buvo H., pareigūnas pasitikslino, ar J., asmenys patvirtino, kad taip. Girisi kaip moteris sako, kad K.  trenkė į sieną ir kumščių į veidą. Pareigūnas pasitikslina, ar negyvena J. mama, koridoriuje esantys asmenys patvirtino, kad tokia moteris gyvena ir nurodė kur. Moteris, kuri prisistatė L. L. vardu, pareigūnui nurodė, kad girdėjo triukšmą koridoriuje, nuo ko viskas prasidėjo, ji nematė, bet paminėjo, kad gali prisiekti, kad K. mušė H.. Fone girdisi kaip vyras pasakė, kad S. nespėjo dabėgti, nes šį sulaikė, kad nesivytų K.. Pareigūnai pasitikslina galimų liudytojų duomenis, apžiūri galimą įvykio vietą. Pareigūnas sugrįžta į butą, kuriame yra jo kolega ir K.. Pareigūnai paragino K.  nusiraminti ir paminėjo, kad atvyksta greitoji pagalba. Paklausus kur įvyko konfliktas, moteris – K. mama pasakė, kad koridoriuje prie jos buto durų. Paklausus K., dėl ko kilo konfliktas, jaunuolis paaiškino, kad iš jo vagia daiktus, žiedus pavogė. Moteris paantrino, kad K. ant rankų turėjo du sidabrinius žiedus. Moteris nurodė, kad jos sūnus jau daug išgėręs, bet ji parodys kur gėrė. Tada dar pasakė, kad puolė dviese, tačiau įie pabėgo, nes moteris pasakė, kad iškvies policiją. Faile PSS-20241209-203814UTC+0200 fiksuota, kad pareigūnas teiraujasi, ar K. kartu su jais gėrė. K. patikino, kad gėrė ir kad išgertuvių metu jam buvo numauti žiedai. Pareigūnui paklausus, kas „numovė žiedus“, K. atsakė, kad „o koks skirtumas“. Pareigūnui paklausus ar žino vardus ir pavardes, K. pasakė, kad pavardžių nežino, tik vardą S., kito asmens neįvardino, po to nurodė, kad H.. Teiraujantis kur įvyko konfliktas, K. pasakė, kad čia prie buto, tačiau nenurodė, kiek smūgių ir į kur sudavė. Fone girdisi, kaip moteris nurodė, kad mušė dviese ir rankose nieko daugiau neturėjo. Pareigūnas fiksuoja K. K. sužalojimus, klausia, ar be veido dar kitas kūno vietas skauda, K. K. kartoja, kad neskauda. Pareigūnams aiškinantis kas nutiko, K. K. pasakė, kad papjaus abu. Pareigūnams paklausus, kas lakstė su peiliu, K. K. atsakė „na ir kas“. Moteris pasakė, kad ji peilį paėmė. Tuomet K. K. nurodė, kad „ką aš turėjau stovėti, juk reikėjo gintis“. K. K. pasakė, kad jis niekur nevažiuos ir nerašys jokio pareiškimo. Tuo metu atvyko greitosios medikai, kurie atlieka K. K. apžiūrą. Medikai parekomenduoja šaldyti sumuštą vietą, bei esant skausmui nurodė, kokius reikia suduoti vaistus. Faile PSS-20241209-202520UTC+0200 fiksuota, kad užėjus į butą, kuriame yra nukentėjęs K. K., šis ramiai nenusėdi vietoje, visą laiką bando stotis ir eiti, tačiau pareigūnas asmenį ramina ir liepia sėdėti. Pareigūnas prašo iškviesti medikus 21 metų asmeniui. K. K. liepiama ramiai sėdėti. K. K. reiškia nepasitenkinimą, aiškina, kad jį reikia paleisti, kad jis susidoros su asmenimis. K. K. nori išeiti iš buto, tačiau jo niekas neleidžia. Toliau fiksuota ta pati medžiaga kaip ir kito pareigūno kūno kamera (t. 1, b.l. 99-101).

S. J. (ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas 2025-04-30) parodė, kad datos neprisimena, bet žino, kad buvo atvažiavęs pas mamą S. J. į svečius, ten svečiavosi ir brolis H. J., jie gėrė alkoholį. Pas mamą į butą buvo atėjęs ir K., pavardės nežino, kuris taip pat gėrė alkoholį. K. netgi atsinešė degtinės. Pas mamą į butą buvo atėjęs V. su drauge L.. Daugiau žmonių, kad būtų buvę, neprisimena. Mama gėrė nedaug, o pagrinde alkoholį vartojo jis, brolis H. ir K.. Buvo momentas, kai geriant alkoholį, K. nusiėmė nuo rankos žiedą ar žiedus ir numetė kambaryje, netoli spintelės. Kažkuriuo momentu jis nuo žemės pakėlė žiedą ar žiedus ir norėjo paduoti K., tačiau šis neėmė. Tuo metu K. jam nieko nesakė. Paskui kažkuriuo momentu, begeriant K. pradėjo prikaišioti, kad iš jo pavogė žiedą ar žiedus. K. liepė nusiraminti. K. trumpam išėjo iš mamos kambario ir vėl sugrįžo rankoje laikydamas peilį. Kiek spėjo pamatyti, tai buvo virtuvinis peilis, kurio geležtė buvo metalo spalvos. Koks tai buvo tiksliai peilis, neapibūdins. Bendras peilio geležtės ir koto ilgis galėjo būti apie 20 cm. K. K. įėjo į kambarį, iškarto buvo agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu, pasakė, kad jį papjaus, reikalavo atiduoti žiedus. Jis parodė, kad žiedai padėti ant stalo. K. tuo metu žiedo/žiedų neėmė, o ėjo link jo ir staugė, kad papjaus. Neatrodė, kad K. suvokia, kas vyksta tuo metu, todėl bijodamas K., t. y. nežinodamas, kaip K. gali pasielgti, dešinės rankos kumščiu sudavė K. į veidą. Kiek prisimena, pataikė K. į dešinę akį. Sudavė tik vieną smūgį, nuo netikėtumo K. sustojo ir, jeigu gerai prisimena, peilis iškrito ant žemės. Peilį paėmė V., K. nieko nesakė. Viskas vyko kambaryje, mamos bute. K. išėjo iš mamos buto. Po to jau prisimena tik nuotrupas. Pamena, kad buvo koridoriuje su broliu H.. Žino, kad buvo dar kažkas koridoriuje ir jam liepė eiti miegoti. Jeigu neklysta, tai galėjo pasakyti V.. Kad koridoriuje būtų dar kartą susitikę su K., jis neprisimena. Kad koridoriuje būtų buvęs koks ginčas ar muštynės, neprisimena. Jis prisimena tik kad konfliktas tarp jo ir K. įvyko mamos bute. Daugiau su K. nekonfliktavo ir smūgių nesudavė. Kas galėjo nutikti koridoriuje, neprisimena. Jis K. smūgį sudavė tik dėl to, kad K. ėjo link jo su peiliu ir grasino, o jis išsigando. Tą vakarą jis dėvėjo sportines kelnes ir juodos spalvos bliuzoną bei juodos spalvos trumpomis rankovėmis palaidinę. Brolis H. vilkėjo baltos spalvos trumpomis rankovėmis sportinę palaidinę, tamsios spalvos striukę. Jie su broliu turi barzdas, todėl yra panašūs, kartais juos kiti asmenys maišo. Dėl to, kad K. sudavė smūgį į akį, jis gailisi, mano, kad taip privalėjo pasielgti, nes K. grasino jam ir su peiliu link jo ėjo (t. 1, b.l. 124-125). 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis numato atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamojo  H. J. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės yra neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio požymius.

Daugiabučio namo laiptinė yra vieša vieta, kurią įvykio metu stebėjo kiti asmenys, kaltinamasis įvykio metu tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, tuo sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais baudžiamojo kodekso 54 str., t.y. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad kaltinamasis H. J. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Įvertinus nuteistojo H. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo daugkartinius teistumus jis pripažintinas recidyvistu.

Kaltinamasis H. J. veikdamas tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą (baudžiamojo kodekso 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis). H. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

H. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

H. J. charakterizuojantys duomenys:

Administraciniai teisės pažeidimai - administracine tvarka baustas. (t. 1, b.l. 158-159)

Psichiatrinis gydymas, įskaita – duomenų nėra.

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – duomenų nėra.

Kardomosios priemonės – H. J. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b.l. 149-151, 152-154).

H. J. anksčiau teismo teistas, teistumas neišnykęs ir nepasibaigęs. Baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę.  Nusikalstamą veiką padarė praėjus kelioms dienoms po to kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę. Po įvykio buvo teismo teistas dar tris kartus, šiuo metu atlieka teismo jam skirtą realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti asmeniui skyrus laisvės atėmimo bausmę, nustatant bausmės dydį, artimą sankcijos bausmės vidurkiui.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis anksčiau buvo nuteistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėti nėra pagrindo.

Bylą išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltę kaltinamasis pripažino visiškai, todėl kad taikytinas BK 64-1 str. ir skirtina bausmė mažintina 1/3.

Šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies nuostatomis, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės, paskirtos 2025 m. liepos 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose nutartimi Nr. T-280-443/2025, iš dalies pridedant šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į padarytos veikos motyvus bei kilusias pasekmes.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 1, b.l. 92-93), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkavertis sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

CD laikmena su garso ir vaizdo įrašais (t.1, b.l. 102), esanti bylos medžiagoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina tolimesniam saugojimui baudžiamojoje byloje.

 Teismas, vadovaudamasis BPK 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,                                                           

n u s p r e n d ė :

H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti recidyvistu.

H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  284 straipsnį ir paskirti jam ir paskirti 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. J. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi prie 2025 m. liepos 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose nutartimi Nr. T-280-443/2025 paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius ir H. J. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, H. J. iš dalies atliktą pagal 2025 m. liepos 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose nutartį Nr. T-280-443/2025.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, saugomą Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią bylos medžiagoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti tolimesniam saugojimui baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos  gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas                                                                                                      Vitalijus Krivičius