Civilinė byla Nr. 2-638-464/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01213-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 101.; 126.1.; 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Degris“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6056-302/2014, dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3770-302/2013 iškėlė UAB „Degris“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Top Consult“, nutartis įsiteisėjo 2013-07-11 po Lietuvos apeliacinio teismo priimtos nutarties. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-12 teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (LITEKO duomenys).

Bankroto administratorius UAB „Top Consult“ 2014-10-22 kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5), prašydamas panaikinti 2014-10-08 BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimo nutarimus ir perduoti susirinkime pateiktus klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; patvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2013-11-11 iki 2014-09-29; skirti R. P. (R. P.) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 20 000 Lt baudą, iš kurios 10 000 Lt skirti BUAB “Degris” naudai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014-10-08 įvyko trečiasis BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkime raštu balsavo 13 kreditorių. Bendra susirinkime dalyvavusių, balso teisę turinčių kreditorių finansinių reikalavimų suma - 2 168 245,12 Lt, tai sudarė 95,20 proc. nuo visos teismo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos. Pirmu kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus „už“ susirinkimo darbotvarkę balsavo 41,59 proc. kreditorių, o „prieš“- 53,61 proc. kreditorių, taigi buvo nutarta nepatvirtinti kreditorių surinkimo darbotvarkės. Prieš darbotvarkės patvirtinimą šiame kreditorių susirinkime balsavę kreditoriai R. P. (buvęs įmonės vadovas - 52,3 proc.), UAB „Kasandros grupė“ (1,21 proc.), O. F. (0,04 proc.), I. L. (0,03 proc.), G. L. (0,03 proc.), N. S. (0,03 proc.) pažeidė ne tik imperatyviąsias teisės normas, bet ir teisingumo bei sąžiningumo principus. Minėti kreditoriai nepateikė jokių paaiškinimų, pastabų ar pasiūlymų, kurių pagrindu toks kreditorių balsavimas būtų pagrįstas ir teisėtas. Nei UAB „Kasandros grupė“, nei keturios buvusios BUAB „Degris“ darbuotojos nepateikė bankroto administratoriui jokio prašymo dėl kreditorių susirinkimo medžiagos ir balsavimo raštu biuletenio joms pateikimo. Kreditoriai R. P., UAB „Kasandros grupė“, O. F., I. L., G. L. ir N. S. balsavimo raštu biuletenius bankroto administratoriui pateikė ne tiesiogiai, o visi bendrai per R. P. pažįstamą žmogų. Iš to daro išvadą, kad minėtų kreditorių atiduotas balsas pirmu darbotvarkės klausimu buvo įtakotas būtent R. P., kadangi jam vieninteliam iš kreditorių, balsavusiu pirmu darbotvarkės klausimus „prieš“, buvo pateikta susirinkimo medžiaga. Tvirtina, jog kreditorius R. P., turėdamas daugiau nei pusę visų BUAB „Degris“ kreditorinių reikalavimų, turi galimybę balsuoti BUAB „Degris“ kreditorių susirinkime ir faktiškai vienbalsiai priimti sprendimus, nenaudingus bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Iki šiol kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepriėmė nutarimų dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos nustatymo, informacijos teikimo tvarkos nustatymo, susirinkimo sekretoriaus ir pirmininko išrinkimo, bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kreditorių komiteto išrinkimo ir jo sušaukimo tvarkos nustatymo, įpareigojimo kreditorių susirinkimo pirmininkui sudaryti pavedimo sutartį su įmonės bankroto procedūras vykdančiu bankroto administratoriumi, kas pažeidžia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnyje ir 36 straipsnio 2 ir 4 dalyse imperatyviai įtvirtintas kreditorių susirinkimui numatytas pareigas. Bankroto administratorius taip pat nurodė, jog vykdydamas įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, tiek pirmajame (2014-03-21), tiek pakartotiniame (2014-03-24), tiek trečiajame (2014-10-08) kreditorių susirinkime pasiūlė kreditoriams patvirtinti bankroto administratoriaus darbo veiklos ataskaitą. 2014-10-08 susirinkime visi raštu dalyvavę kreditoriai pareiškė savo nuomonę dėl administratoriaus ataskaitos. 41,05 proc. kreditorių balsavo „už“ bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimą, kiti kreditoriai (R. P., UAB „Kasandros grupė“, O. F., I. L., G. L., N. S., UAB „Lietuvos žirgynas“), balsavę prieš administratoriaus veiklos ataskaitą, vėlgi jokių pastabų ar pasiūlymų dėl jos nepateikė. Taigi, kreditoriai nepatvirtino administratoriaus veiklos ataskaitos iš esmės nemotyvuotai, be to, iki kreditorių susirinkimo dienos nė vienas kreditorius nesikreipė į administratorių dėl papildomų paaiškinimų ar informacijos apie ataskaitinį laikotarpį pateikimo. Bankroto administratoriaus įsitikinimu, kreditorius R. P., turėdamas balsų daugumą, balsuodamas „prieš“ dėl pateiktų susirinkimo nutarimo projektų, piktnaudžiauja savo procesinėmis kreditoriaus teisėmis, vilkina bankroto procedūras ir pažeidžia kitų kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-12-10 nutartimi (b. l. 184-190) bankroto administratoriaus UAB „Top Consult“ skundą tenkino iš dalies ir panaikino 2014-10-08 kreditorių susirinkimo nutarimus, kitus skundo prašymus atmetė. Vertindamas 2014-10-08 kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą, teismas pažymėjo, kad nuolatiniai bankroto administratoriaus ir didžiausio kreditoriaus R. P. teisminiai ginčai akivaizdžiai vilkina bankroto procesą, dėl ko nukenčia ne tik kiti įmonės kreditoriai, bet ir pati bankroto procedūra. Didžiausias įmonės kreditorius, kurio reikalavimas sudaro 52,3 proc., yra buvęs įmonės vadovas, kuris vadovavo įmonei, organizavo jos veiklą, priėminėjo sprendimus, kurie ir lėmė įmonės bankrotą. Iš to teismas sprendė, kad šis kreditorius turėtų būti žymiai labiau suinteresuotas nagrinėjama byla bei siekti, jog bankroto procedūros būtų vykdomos kuo sklandžiau, efektyviau, operatyviau ir nebūtų vilkinamos. Iš kreditorių, nepritarusių susirinkimo darbotvarkei, balsavimo nesimato, dėl kokių priežasčių jie nepritarė administratoriaus teikiamai darbotvarkei ir kokie šios darbotvarkės trūkumai egzistuoja. Teismas sutiko su skundo argumentais, kad nemotyvuotas darbotvarkės nepatvirtinimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus ir perduoti susirinkime teiktus klausimus svarstyti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad kreditorius, veikdamas sąžiningai ir protingai, turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) bei pastabas dėl kiekvieno nutarimo, nepaisant aplinkybės, kad balsavimo biuletenyje tam, vietos ir nesama. Todėl kreditoriaus ir buvusio vadovo R. P. argumentus, kad administratorius nesuteikė teisės pareikšti nuomonės dėl į darbotvarkę įtrauktų klausimų, nelaikė pažeidžiančiais kreditorių teises. Ir priešingai, bankroto administratoriaus galimybės tinkamai atlikti bankroto procedūras, esant tokiems kreditorių veiksmams, pripažino apribotomis. Vertindamas reikalavimą patvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2013-07-11 iki 2014-09-29, teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimui bankroto administratorius darbo ataskaitą pateikė pirmą kartą, o atsižvelgiant į tai, kad administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui ir vykdo šio susirinkimo sprendimus, administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas. Tik tuo atveju, jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Pareiškėjo reikalavimo skirti kreditoriui R. P. 20 000 Lt baudą teismas laikė nepagrįstu, neįžvelgęs piktnaudžiavimo CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis ar veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Aplinkybė, kad šis kreditorius galimai piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, balsuodamas kreditorių susirinkime, teismas vertino kaip nelemiančią atsakomybės pagal CPK nuostatas taikymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas bankroto administratorius UAB „Top Consult“ atskirajame skunde (b. l. 211-213) prašo: 1) teismo panaikintus 2014-10-08 kreditorių susirinkimo nutarimus perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-12-10 nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas patvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą ir ją patvirtinti; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-12-10 nutarties dalį, kuria atmestas prašymas skirti kreditoriui R. P. baudą, ir paskirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurios 10 000 Lt skirti BUAB „Degris“ naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Kadangi teismas panaikino 2014-10-08 kreditorių susirinkimo nutarimus, jis privalėjo įpareigoti BUAB „Degris“ kreditorius svarstyti šiuos klausimus pakartotinai kreditorių susirinkime. Neįpareigojus teismo nutartimi šiuos nutarimus svarstyti iš naujo, susiklostė procesinis šių klausimų išsprendimo neapibrėžtumas.

2.  Teismas, vertindamas reikalavimą patvirtinti teisme bankroto administratoriaus ataskaitą, nepagrįstai sprendė, kad bankroto administratorius kreditorių susirinkimui darbo ataskaitą teikė pirmą kartą, todėl jos netvirtino. Tiek 2014-03-21, tiek 2014-03-24, tiek 2014-10-08 siūlyta kreditoriams patvirtinti bankroto administratoriaus darbo veiklos ataskaitą pagal priedą Nr. 1. Administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, jeigu egzistuoja konkretūs duomenys, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį. Iš įvykusių kreditorių susirinkimų protokolų matyti, kad kreditoriai, balsavę prieš administratoriaus veiklos ataskaitą, jokių pastabų ar pasiūlymų dėl jos neteikė. Formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei užkerta kelią bankroto procedūrų vykdymui.  

3. Nesutinka su teismo pozicija, kad kreditorius, piktnaudžiaudamas savo dominuojančia padėtimi balsuojant kreditorių susirinkime, nepažeidė bendro pobūdžio procesinių teisių. Prie procesinių teisių priskiriamas ir balsavimas kreditorių susirinkimuose. Taigi kreditorius, dalyvaudamas bankroto procese ir atlikdamas tarpinius bankroto proceso veiksmus, negali piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, tą draudžia CPK 7 straipsnio 2 dalies bei 95 straipsnio nuostatos.

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB „Ozo turtas“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 216-218) prašo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo pakartotinai svarstyti 2014-10-08 kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus bei bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo spręsti teismo nuožiūra, o skundo dalį dėl baudos skyrimo R. P. netenkinti ir skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Kadangi prieš bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimą balsavę kreditoriai jokių ataskaitos trūkumų nenurodė, administratoriui nebuvo suteiktas terminas jiems pašalinti (ĮBĮ 23 str. 1 d. 4 p.). Kadangi trūkumų nėra, manytina, kad teismas galėtų pasinaudoti ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teise tvirtinti ataskaitą.
2. Apelianto teiginys, kad prie procesinių teisių priskiriamas ir balsavimas kreditorių susirinkime, yra neteisingas. CPK balsavimo kreditorių susirinkime nereglamentuoja ir neįtvirtina balsavimo kaip procesinės teisės. Be to, balsuodamas kreditorių susirinkime R. P. nėra dalyvaujantis byloje asmuo CPK prasme. Todėl teismas teisingai sprendė, kad reikalavimas skirti kreditoriui R. P. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas.

Suinteresuotas (kreditorius) R. P. atsiliepime į skundą (b. l. 220-222) prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Teismas, panaikindamas kreditorių susirinkimo nutarimus, suteikė galimybę pačiam apeliantui surengti kreditorių susirinkimą bei svarstyti jame visus klausimus. Ji suprantama ir vykdytina, neskundžiant nutarties.

              2. Kreditorius R. P. neturi daugumos balsų kreditorių susirinkimuose, todėl vien jo balsavimas negali keisti kreditorių susirinkimo sprendimų.

              3. Teismui patenkinus apelianto skundą ir patvirtinus administratoriaus veiklos ataskaitą, būtų sudaryta tokia situacija, jog administratorius galėtų pasitvirtinti neteisingą ir neteisėtą ataskaitą bei administravimo išlaidas.

4. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismai nesprendžia baudos skyrimo klausimų, todėl ši skundo dalis neturėtų būti nagrinėjama.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, susijusios su įpareigojimu kreditorių susirinkimui iš naujo svarstyti teismo panaikintą nutarimą bei dalies, kuria atmesti bankroto administratoriaus prašymai patvirtinti veiklos ataskaitą ir baudos BUAB „Degris“ kreditoriui R. P. skyrimo teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Nutarties dalis, kuria panaikintas 2014-10-08 įvykusio BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimo nutarimas, atskiruoju skundu neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šioje dalyje priimto teismo sprendimo nepasisako.

Dėl klausimo perdavimo kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo

Byloje nustatyta, kad 2014-10-08 vykusiame BUAB „Degris“ kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas netvirtinti kreditorių susirinkimo darbotvarkės (b.l. 92-97). Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs bankroto administratoriaus UAB „Top Consult“ skundą, panaikino šį 2014-10-08 kreditorių susirinkimo nutarimą, rezoliucinėje nutarties dalyje nenustatęs įpareigojimo kreditorių susirinkimui iš naujo apsvarstyti panaikintą kreditorių susirinkimo nutarimą.

Įmonių bankroto įstatymas numato, jog spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus yra priskirtina kreditorių susirinkimo kompetencijai. Tokiu būdu įgyvendinamas kreditorių autonomijos principas. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-477/2011). Kita vertus, prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą įstatymu suteikta teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Teismas, nustatęs kreditorių susirinkimo nutarimo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo 2010-11-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-486/2010; 2012-05-25 nutartis c .b. Nr. 3K-3-250/2012; 2015-03-13nutartis c .b. Nr. 3K-3-132-684/2015 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad kreditorių 2014-10-08 priimtas nutarimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) ir kliudo vykdyti bankroto procedūras, panaikino bankroto administratoriaus ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, nutarties aprašomojoje dalyje aiškiai nurodydamas, jog 2014-10-08 susirinkime pateikti klausimai perduotini kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (b.l. 189), nors, kaip pirmiau minėta, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje toks įpareigojimas kreditorių susirinkimui liko neįrašytas. Šis formalus teismo nutarties trūkumas nesudaro pagrindo iš esmės pagrįstai ir teisėtai nutarties daliai panaikinti (CPK 328 str.), jį, kaip rašymo apsirikimą, ištaiso apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas ginčijamą nutartį, jos rezoliucinėje dalyje nurodant, jog BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimas įpareigotinas 2014-10-08 susirinkimui pateiktus klausimus, pradedant nuo susirinkimo darbotvarkės patvirtinimo, svarstyti iš naujo. Pažymėtina, kad visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas kreditorių atsisakymas patvirtinti susirinkimo darbotvarkę, patiems nesiūlant jokių alternatyvų, neatsižvelgiant į imperatyviais ĮBĮ nuostatas, kurie klausimai, deleguoti kreditoriams, turi būti pirmiausiai išsprendžiami kreditorių susirinkime, iš esmės kliudo ir bankroto bylos proceso eigai, todėl gali būti įvertintas kaip priešingas teisei elgesys (deliktas),  jeigu juo būtų sukelta žalos bankrutuojančiai bendrovei ar kitiems jos kreditoriams, ir jeigu tokios žalos atlyginimo būtų pareikalauta teisme.         

Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo

Apeliantas nesutinka ir su nutarties dalimi, kuria buvo netenkintas jo prašymas patvirtinti BUAB „Degris“ veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2013-07-11 iki 2014-09-29. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl veiklos ataskaitos patvirtinimo netenkino nustatęs, jog ši veiklos ataskaita kreditorių susirinkimui svarstyti pateikta pirmą kartą, o įstatymas įgalina teismą tvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos tik po pakartotino jos svarstymo kreditorių susirinkime (ĮBĮ 23 str. 4 p.). Prieštaraudamas minėtoms pirmosios instancijos teismo išvadoms apeliantas nurodo, jog bankroto administratorius jo darbo veiklos ataskaitą siūlė tvirtinti 2014-03-21, 2014-03-24 bei 2014-10-08 BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimuose, tačiau kreditorių susirinkimas jau du kartus nemotyvuotai nesvarstė klausimo dėl veiklos ataskaitos tvirtinimo.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte yra nustatyta, kad administratorius turi pateikti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir kreditorių susirinkimui pareikalavus - kitas savo veiklos ataskaitas. Šioje normoje taip pat nustatyta, kokia informacija turi būti pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje. Įmonių bankroto įstatymas 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Taigi Įmonių bankroto įstatymo nuostatos numato, kad administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 4 p.) ir tik jos nepatvirtinus, ataskaita gali būti patvirtinama teismo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos su administratoriaus ataskaitos patvirtinimu ar nepatvirtinimu tiesiogiai jokių teisinių padarinių nesieja. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui ir vykdo šio susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.), kad administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 4 p.), kad kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų dauguma priklausomai nuo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 1 d.), darytina išvada, jog administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, dėl kurios tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-234/2011). Vadinasi, administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų. Administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, jeigu egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-30 nutartis c. b. Nr. 2-105/2012).

Kaip matyti iš bylos, 2014-10-08 BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimu metu trečiuoju darbotvarkės punktu buvo numatyta svarstyti bankroto administratoriaus darbo ataskaitos tvirtinimo klausimą. Jau minėta, kad šis susirinkimas apskritai neįvyko, BUAB „Degris“ kreditoriams nepritarus kreditorių susirinkimo darbotvarkei, todėl ir klausimas dėl ataskaitos patvirtinimo ar nepatvirtinimo nebuvo svarstomas iš esmės. Balsavimo rezultatai nepatvirtintos darbotvarkės klausimais juridinės galios neturi. Tokiu atveju apelianto byloje pateikti balsavimo raštu biuleteniai (b. l. 120-132) bei argumentai, jog dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo raštu balsavę 41,05 procentų kreditorių pasisakė „už“, o balsavę „prieš“ veiklos ataskaitos virtinimą motyvų nenurodė, teisiškai yra neaktualūs. Byloje nepateikta duomenų apie ankstesnių (2014-03-21, 2014-03-24) BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimų sušaukimo bei administravimo veiklos ataskaitos apsvarstymo aplinkybes (CPK 178 str., 179 str.). Pripažinus, kad BUAB „Degris“ kreditoriai administratoriaus darbo ataskaitos už laikotarpį nuo 2013-07-11 iki 2014-09-29 (nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pranešimo apie 2014-10-08 šaukiamą kreditorių susirinkimą) nesvarstė ir jos turinio nevertino, pripažintina ir tai, kad jie savo teisės, nustatytos Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 4 punkte, dar nėra realizavę. Todėl teismui taip pat neatsiranda pareigos vertinti prašomos patvirtinti ataskaitos turinį ir dėl to pasisakyti.

Be to, šiuo atveju įvertintina ir tai, kad Įmonių bankroto įstatymas atskleidžia administratoriaus veiklos ataskaitos reikšmę bei turinį. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija (ĮBĮ 11 str. 3 d. 25 p.). Taigi iš esmės ataskaita yra informacija, kurios tikslas yra kreditorių supažindinimas su buvusia/esama/būsima įmonės finansine būkle, turtu bei veikla. Tuo pačiu jos pagrindu kreditoriai gali atlikti kontrolės funkciją, ar būtent pats administratorius aktyviai ir tinkamai atlieka įstatymu nustatytas pareigas siekiant išaiškinti visas bankroto procedūroms, kreditorių teisių gynimui reikšmingas aplinkybes, ar tinkamai naudoja administravimo išlaidoms skirtas lėšas ir pan. Kadangi ginčo ataskaitos patvirtinimas reikš administratoriaus atsiskaitymą kreditoriams už joje nurodytus atliktus veiksmus, už patirtas išlaidas ir pan., jos patvirtinimo klausimas pirmiausiai svarstytinas būtent kreditorių susirinkime pagal aukščiau aptartas įstatymas nuostatas (IBĮ 23 str. 4 p.). Šį bei kitus 2014-10-08 kreditorių susirinkimo darbotvarkėje numatytus klausimus kreditorių susirinkimas skundžiama nutartimi svarstyti yra įpareigotas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo

Iš Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos darytina išvada, jog įstatymo leidėjas kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą nustatė tiesiogiai priklausomą nuo teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumų dydžio. Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, iš esmės priimtas vieno kreditoriaus balsų dauguma, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo ir šio kreditoriaus piktnaudžiavimo, jei šio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Taigi aplinkybė, kad kreditorius R. P., turėdamas kreditorių balsų daugumą (52,3 procento), įgyvendino savo, kaip įmonės kreditoriaus teises, kreditorių susirinkime, išreikšdamas savo poziciją, balsuodamas raštu, nesudarytų pagrindo teigti, jis netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Šio konkretaus ginčo kontekste vien balsavimas „prieš“ negali būt sutapatintas su procesinių teisių civilinėje byloje netinkamu įgyvendinimu ir baudžiamas pagal CPK 95 straipsnio nuostatas.  Todėl šie atskirojo skundo argumentai bei apeliacinės instancijos teismui adresuotas prašymas skirti baudą atmestini.

Kita vertus, nagrinėjamos bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, tai kad BUAB „Degris“ bankroto byla iškelta dar 2013-05-20 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013-07-11, tačiau kreditorių susirinkimo nutarimai, tokie, kaip antai dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos nustatymo, informacijos teikimo tvarkos nustatymo, susirinkimo sekretoriaus ir pirmininko išrinkimo, bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kreditorių komiteto išrinkimo ir jo sušaukimo tvarkos nustatymo, įpareigojimo kreditorių susirinkimo pirmininkui sudaryti pavedimo sutartį su įmonės bankroto procedūras vykdančiu bankroto administratoriumi, iki šiol priimti nebuvo. Taigi susiklosčiusi situacija, kai, nepriklausant nuo administratoriaus valios, jokios įmonės bankroto procedūros negali būti vykdomos. Todėl bankroto byloje, kurią nagrinėja Vilniaus apygardos teismas (c. b. Nr.B2-1252-302/2015) tokia susiklosčiusi situacija galimai leistų padaryti ir kitokias išvadas dėl R. P. (ne)piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsižvelgiant į administratoriaus argumentus, kad šis kreditorius nėra suinteresuotas kuo greitesniu ir sklandesniu įmonės bankroto procedūrų (bankroto bylos) vykdymu ir užbaigimu, atsižvelgiant į buvusį jo vaidmenį įmonės valdyme. Tokių teiginių galimą pagrįstumą patvirtina tiek R. P. procesiniai veiksmai kitose bylose (ginčai su bankroto administratoriumi, taip pat administratoriui iškelta byla apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka pagal R. P. skundą; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) ar pačioje bankroto byloje (nesutiko su bankroto bylos įmonei iškėlimu, mėgino inicijuoti joje proceso atnaujinimą, ginčijo administratoriaus paskyrimą, neperdavė administratoriui įmonės turto ir dokumentų, už ką buvo skiriama bauda, šiuo metu inicijuota byla dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), tiek ir elgesys po bankroto bylos iškėlimo (nepaisant bankroto bylos įmonei iškėlimo fakto ir jai atstovaujančio asmens – bankroto administratoriaus – paskyrimo, mėgino savarankiškai šaukti kreditorių susirinkimą). Nepagrįstas siekis kliudyti BUAB „Degris“ bankroto procedūroms, įvertinus tos bylos aplinkybių visumą bei kitų R. P. veiksmus palaikančių kreditorių elgesio motyvus bei jų vaidmenį, bankroto byloje galėtų būti įvertintas ir kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, juolab kad kreditorius įgyja dalyvaujančio byloje asmens (trečiasis asmuo) statusą po jo kreditorinių reikalavimų teisme patvirtinimo, jeigu jis nėra ieškovais ir pats neinicijavo bankroto  bylos iškėlimo, ir kaip neteisėtas elgesys civilinės teisės aspektu, ką apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau aptarė. 

Apibendrinant argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant tik jos rezoliucinę dalį konkrečiu įpareigojimu kreditoriams apsvarstyti privalomus pagal įstatymą klausimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, papildant jos rezoliucinę dalį tokiu sakiniu:

Įpareigoti BUAB „Degris“ kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti 2014 m. spalio 8 d. susirinkimo darbotvarkės klausimus.

Teisėja               Dalia Kačinskienė