Civilinė byla Nr. 2S-1986-467/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06885-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) S.G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjo S.G. skundą dėl antstolio V.M. veiksmų, suinteresuoti asmenys - P.M., T.J., akcinė bendrovė (toliau - AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, akcinė bendrovė (toliau - AB) „Autoūkis“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) S.G. pateikė skundą dėl antstolio V.M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2021 m. vasario 18 d. patvarkymą; pavesti (įpareigoti) antstolį V.M. paskirti pakartotinę ekspertizę turto – žemės sklypo 8.3092 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hidrotechninio statinio – tvenkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hidrotechninio statinio – tvenkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hidrotechninio statinio – tvenkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - turtas), rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti pareiškėjo pasirinktam nepriklausomam ekspertui.
2. Skunde nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. S-21-13-1533 antstolis informavo, jog turto įkainojimas yra 61 000 EUR. Pareiškėjas su atliktu turto vertinimu nesutiko ir pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad turto įvertinimas kelis kartus mažesnis nei masinio vertinimo būdu atliko VĮ Registrų centras. Pažymėjo, kad ekspertas nevertino, jog: buvo pasodintas miškas, panaudojant ES lėšas; į sklypą įvesta elektros energija su pastote; pastatyti nauji tvenkiniai, jie įžuvinti (įvertinti UAB „Nekilnojamo turto projektai“); į sklypą įrengtas privažiavimo kelias; sklypas strateginėje vietoje – šalia kelio (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės turi esminę reikšmę ir įtakoja turto rinkos vertę. Antstolis su prieštaravimais nesutiko ir prašymo skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, pavedant tai atlikti pareiškėjo pasirinktam ekspertui, netenkino. Pareiškėjas teigia, kad toks antstolio veiksmas – atsisakymas skirti pakartotinę ekspertizę yra neteisėtas ir negali būti paliktas galioti.
3. Antstolis V.M. 2021 m. kovo 8 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolis nurodė, kad skolininko prieštaravimai dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo nemotyvuoti, neatitinka pakartotinės ir papildomos ekspertizės skyrimo pagrindų, įtvirtintų CPK. Eksperto pateiktoje ekspertizėje atsakyta į visus klausimus, vykdymo proceso šalys ekspertui nušalinimo nepareiškė. VĮ Registrų centras nurodo masiniu būdu atlikto turto vertinimo vertę, kuri nėra tiksli, kadangi vertinami visi panašūs rinkoje esantys objektai, neatsižvelgiant į objektyvius konkretaus objekto požymius.
5. 2021 m. balandžio 7 d. antstolis pateikė raštą dėl papildomos informacijos prie 2021 m. kovo 8 d. patvarkymo Nr. 0013/14/00385. Rašte antstolis teismą informavo, kad 2021 m. vasario 26 d. patvarkymu Nr. S-21-13-2750 buvo paskelbtos skolininkui S.G. priklausančio turto pirmosios varžytynės (varžytynių numeris (duomenys neskelbtini)), kurių pradžia 2021 m. vasario 26 d., pabaiga 2021 m. kovo 29 d., pradinė turto pardavimo kaina 48 800 EUR. Varžytynės įvyko ir turtas buvo nupirktas už pradinę turto pardavimo kainą.
6. Suinteresuotieji asmenys P.M., T.J., AB „Vilniaus šilumos tinklai“, AB „Autoūkis“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo S.G. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
8. Teismas nurodė, kad antstolis buvo paskyręs areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir įkainojo turtą, remdamasis atliktos ekspertizės nustatyta vidutine turto rinkos verte. Pareiškėjo teiginiai, kad turto įvertinimas kelis kartus mažesnis, nei masinio vertinimo būdu atliko VĮ Registrų centras, nepagrįsti. Pagal kasacinio teismo praktiką turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviams varžantis dėl parduodamo turto pirkimo. Iš antstolio V.M. 2021 m. balandžio 7 d. pateikto rašto dėl papildomos informacijos prie 2021 m. kovo 8 d. patvarkymo Nr. 0013/14/00385 matyti, kad turtas buvo parduotas už 48 800 EUR sumą vykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl neteisingos turto vertės nustatymo yra nepagrįsti.
9. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog turto įvertinimas kelis kartus mažesnis, nei masinio vertinimo būdu atliko VĮ Registrų centras, nepateikiant jokių šias aplinkybes objektyviai patvirtinančių duomenų ar dokumentų (įrodymų, patvirtinančių tikrąją areštuoto turto rinkos vertę ar pan.), yra nepagrįsti. Teismas nustatė, kad antstolis, nustatydamas areštuoto turto rinkos kainą, veikė neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas jo veiklą reglamentuojančių teisės normų. Kadangi pareiškėjo turtas parduotas iš varžytynių, skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę nėra galimybės, be to, pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, kadangi varžytynės jau yra įvykusios (pasibaigusios).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Pareiškėjas (skolininkas) S.G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.
11. Apeliantas nurodo, kad teismas nepatikrino bylos dėl antstolio V.M. veiksmų, nustatant varžytynėse parduodamo turto rinkos vertę tiek, kiek buvo prašoma skunde. Prie skundo buvo pateikti papildomi dokumentai (argumentai), patvirtinantys, kad antstolio paskirtas ekspertas varžytynėse parduodamo turto vidutinę rinkos vertę nustatė ne objektyviai, paviršutiniškai, dalis turto nevertinta bei neatsižvelgta į svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės turto vertei. Teismas dėl šių aplinkybių pasisakė tik tiek, kad turtas parduotas iš varžytynių, skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę nėra galimybės; reikalavimo tenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui.
12. Atkreipia dėmesį, kad skundas dėl antstolio V. M. veiksmų buvo paduotas savalaikiai, teismo ir antstolio buvo prašoma stabdyti varžytynes, bet prašymai nebuvo patenkinti. Aplinkybių, kurias teismas atsisakė patikrinti, tinkamas ir objektyvus nustatymas pareiškėjui turi svarbią ir esminę reikšmę – svarbu, ar teisingai ir sąžiningai nustatyta turto rinkos vertė.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis V.M. su apelianto atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad skundas neturi pagrindo, o eksperto įvertinimas yra objektyvus ir visiškai atitinkantis analogiško turto rinkos vertę, t. y. nėra sumažintas. Nesant motyvų ir konkrečių argumentų bei objektyvių pastabų, abejoti eksperto vertinimo rezultatu ir skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę yra netikslinga.
14. Atliekant ekspertizę, turto rinkos vertė buvo apskaičiuota turto vertintojui veikiant nešališkai ir objektyvai, laikantis nustatytos metodikos ir remiantis objektyviais kriterijais, lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į tapačius pirkimo-pardavimo sandorius dabartinėje nekilnojamojo turto rinkoje. Vertinant skolininkui S. G. priklausantį turtą, buvo įvertinta jo dislokacija bei kiti individualūs objekto požymiai, ekspertizės akte buvo išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertei pagrįsti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
16. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
17. Pareiškėjas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – atskirojo skundo papildymą su priedais ir prašo juos prijungti prie bylos medžiagos.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, su jais objektyviai neturėjo galimybės susipažinti antstolis ir suinteresuoti asmenys, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama, įstatymas nenumato ir atskirojo skundo tikslinimo instituto, naujus įrodymus atsisako priimti (CPK 314, 323 ir 338 straipsniai).
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant pareiškėjo atskirojo skundo ribų.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis V.M. priėmė vykdymui Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuosius raštus dėl piniginių sumų priteisimo iš skolininko išieškotojų P.M. (buv. A.M.), T.J., AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir AB „Autoūkis“ naudai.
21. 2020 m. gruodžio 2 d. turto arešto aktu Nr. S-20-13-14694 buvo areštuotas skolininkui S.G. priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas 8.3092 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hidrotechninis statinys – tvenkinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hidrotechninis statinys – tvenkinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hidrotechninis statinys – tvenkinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hidrotechninis statinys – tvenkinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 7 d. patvarkymu Nr. S-20-13-14996 paskirta šio areštuoto turto ekspertizė rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę pavesta atlikti ekspertui A.S. Byloje gautas turto ekspertizės aktas Nr. ASTEA-21-022, kuriame nustatyta, kad vertinamų objektų rinkos vertė – 61 000 EUR.
22. 2021 m. vasario 1 d. priimtas antstolio patvarkymas Nr. S-21-13-1533 dėl turto įkainojimo, kuriuo skolininko turtas įkainotas 61 000 EUR. 2021 m. vasario 12 d. antstolių kontoroje gauti skolininko prieštaravimai dėl atlikto turto vertinimo ir prašymas skirti pakartotinę ekspertizę. 2021 m. vasario 18 d. priimtas patvarkymas Nr. S-21-13-2293, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas. 2021 m. vasario 26 d. priimtas patvarkymas Nr. S-21-13-2750 dėl varžytynių paskelbimo, kuriuo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 48 800 EUR. 2021 m. kovo 2 d. antstolių kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. 2021 m. kovo 8 d. patvarkymu Nr. 0013/14/00385 nutarta pareiškėjo skundo netenkinti ir persiųsti jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi skundo netenkino. Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl areštuoto turto įkainojimo, jo vertės pagrįstumo ir teisėtumo.
23. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Viena iš tokių priemonių yra tinkamas areštuoto turto įkainojimas.
24. CPK 681 straipsnyje nurodyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
26. Nagrinėjamoje byloje, kaip tvirtina vykdomosios bylos duomenys, buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas A.S. Apeliantas tvirtina, kad šis turto vertinimas neatitinka realios turto vertės, nes turto vertintojas neįvertino sklype pasodinto miško, aplinkybių, kad į sklypą įvesta elektros energija, įrengti nauji tvenkiniai ir jie įžuvinti, kad įrengtas privažiavimo kelias, kad sklypas strateginėje vietoje – šalia kelio (duomenys neskelbtini), be to, nekilnojamojo turto vertė ženkliai skiriasi nuo VĮ Registrų centro atlikto turto vertės nustatymo masinio vertinimo metodu. Apelianto nuomone, šios aplinkybės turi esminę reikšmę ir įtaką turto rinkos vertei, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, jų nepatikrino ir neįvertino antstolio V.M. veiksmų, nustatant varžytynėse parduodamo turto rinkos vertę tiek, kiek buvo prašoma skunde. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus dėl ginčo turto įvertinimo, pažymi, kad apelianto nurodomi argumentai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo eksperto A.S. atliktas turto vertinimas neatspinti realios areštuoto turto vertės.
27. Iš turto vertintojo A.S. vertinimo matyti, kad vertinimas atliktas išsamiai ir detaliai, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad, atlikdamas turto vertinimą, antstolis neatsižvelgė į eilę apelianto nurodomų aplinkybių. Ekspertizės akte nurodyta, kad vertinamo turto aplinkoje vyrauja pievos, miškeliai, laukai, pavienės namų valdos – tai kaimiška vietovė. Vertinamas sklypas ribojasi su kitais tokios pat paskirties sklypais. Lokalizacija palanki žemės ūkio paskirčiai. Vertinant žemės sklypo vertę ekspertas atsižvelgė, kad prie sklypo yra įrengtas privažiavimo kelias, nurodydamas, jog iki sklypo privažiavimas geras – nuo (duomenys neskelbtini) iki sklypo 1,5 km. žvyrkelis. Be to, atlikdamas turto vertinimą, ekspertas fiziškai apžiūrėjo turtą ir įvertino visus jame esančius objektus, todėl nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad ekspertas nevertino į sklypą įrengto kelio ar kitų aplinkybių.
28. Taigi, apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad ekspertas nevertino aplinkybės, jog į sklypą yra atvesta elektros energija, nes ekspertizės akte yra įvardinta, kad sklype yra inžinerinės komunikacijos – elektra. Ekspertas taip pat konstatavo, kad turtas yra gerai pasiekiamas nuo (duomenys neskelbtini), kadangi nuo kelio (duomenys neskelbtini) iki turto eina 1,5 km. žvyrkelis. Ekspertas, vertindamas turto rinkos vertę, taip pat nurodė, kad visi lyginamieji objektai ir vertinamas sklypas yra sklypai su vandens telkiniais, todėl jiems lokalizacija negali daryti didelės įtakos kainai. Rekreacinės paskirties objektą netikslinga įrengti (sukurti) bet kur. Neatsižvelgiant į rajoną (vietovę), tokių objektų sukūrimui reikalingi derinimai, leidimai, projektai, todėl lokacija neturi didelės įtakos kainai. Taigi, ekspertas vertino ir tai, sklype įrengti nauji tvenkiniai, pasodintas miškas, be to, buvo vertinamas vientisas turto kompleksas – žemės sklypas ir keturi jame esantys tvenkiniai, kurie, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, pastatyti (įrengti) 1988 metais, taip pat žemės sklype esantys medžiai. Taigi, nurodyti skolininko argumentai nesukelia pakankamo ir pagrįsto pagrindo abejoti ekspertizės patikimumu.
29. Nepaisant to, apeliantas, ginčydamas ekspertizės akte nustatytą turto rinkos vertę, nurodo, kad ši vertė yra gerokai mažesnė nei VĮ Registrų centro nustatyta turto vertė, todėl negali būti laikoma teisinga. Su šiais apelianto argumentais sutikti taip pat nėra pagrindo, nes VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu, o nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
30. Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. Savo ruožtu individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, turtas vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, valstybės įmonės Registrų centro standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra faktinė objekto būklė, įrengimo lygis, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti neatlikus individualaus vertinimo (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-711-730/2019).
31. Atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Tokį skirtumą gali lemti įvairios aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan. Nagrinėjamu atveju skolininko turto atžvilgiu buvo atlikta ekspertizė. Akte nurodoma, kad vertė nustatyta atsižvelgus į vertinamo turto fizinę būklę, atliktas vertinimas remiasi aktualiais duomenimis ir informacija. Tai reiškia, kad eksperto atliktas turto vertinimas nurodo tikslesnę pareiškėjo turto vertę nei VĮ Registrų centro, o, kadangi ekspertizės duomenys nebuvo paneigti, laikytina, jog antstolis teisingai įkainojo turtą ir pagrįstai nustatė atitinkamą pradinę turto pardavimo kainą.
32. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva.
33. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
34. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).
35. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.
36. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
37. Šiuo atveju apeliantas nepateikė pakankamų įrodymų, kad nagrinėjama turto vertinimo ekspertizė būtų atlikta netinkamai, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie suteiktų pagrindo abejoti eksperto nustatyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte. Pareiškėjo pateikti įrodymai dėl atskiro nekilnojamojo turto objektų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis, kadangi ekspertizės metu buvo vertintas visas nekilnojamojo turto kompleksas ir turtas vertintas lyginant aktualius 2020-2021 m. įvykusius nekilnojamojo turto sandorius.
38. Byloje taip pat nėra jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktos išvados, kaip įrodymo, patikimumu, juo labiau, kad ekspertas ekspertizės akte išsamiai atskleidė vertinimo metodų parinkimą ir pateikė išsamius turto vertės skaičiavimus. Pažymėtina, kad vykdymo proceso dalyviai nušalinimų ekspertui taip pat nereiškė. Apelianto prašyme ar procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakartotinės ekspertizės skyrimui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti eksperto nustatytos areštuoto turto vertės teisingumu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis turėjo suabejoti turto vertintojo nustatyta turto verte, pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, nėra.
39. Be to, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, turto pardavimo iš varžytynių atveju tikroji turto vertė nustatoma rungimosi procese. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviams, varžantis dėl parduodamo turto pirkimo. Taigi parduodant iš varžytynių atsiskleidžia tikroji turto rinkos kaina, kuri gali būti didesnė, nei nustatyta ekspertizės akte. Konkrečiu atveju, turto varžytinės įvyko ir turtas buvo parduotas už pradinę pardavimo kainą – 48 800 EUR, nors varžytinėse buvo užsiregistravę du dalyviai. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su antstolio pozicija, kad antstolio atliktas turto įkainojimas (61 000 EUR) buvo tinkamas. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat turėjo teisę surasti išvaržomo turto pirkėją ar kviesti potencialius pirkėjus dalyvauti varžytinėse, tam, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą.
40. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti pareiškėjo S.G. tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Alma Urbanavičienė