Civilinė byla Nr. e2A-885-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00726-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.5.8 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų švara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų švara“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokų priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Molėtų švara“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, (toliau – ir ERGO) 21 393,22 Eur dydžio draudimo išmoką pagal 2019 m. kovo 21 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 77172PPP; 14 366,02 Eur dydžio draudimo išmoką pagal 2019 m. kovo 21 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 77173PPP; 26 069,18 Eur dydžio draudimo išmoką pagal 2019 m. kovo 21 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 77174PPP. Taip pat prašė priteisti 3 394,63 Eur dydžio palūkanas už prievolės išmokėti draudimo išmokas įvykdymo termino praleidimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė yra daugiabučių namų, esančių Molėtuose, Mechanizatorių g. 4A, Mechanizatorių g. 6 ir Melioratorių g. 13, administratorė. Ieškovė per viešosios įstaigos CPO LT administruojamą centralizuotų viešųjų pirkimų sistemą vykdė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbams atlikti reikalingus pirkimus. Rangove buvo išrinktas trečiasis asmuo – UAB „LitCon“, su kuria 2018 m. liepos 14 d. buvo pasirašytos trys rangos sutartys. UAB „LitCon“ turėjo atlikti sutartyse numatytus darbus per 14 mėnesių nuo sutarčių įsigaliojimo dienos, tačiau iki minėto termino pabaigos visi sutartyse numatyti darbai nebuvo atlikti. Atsakovas, užtikrindamas tinkamą rangovo prievolių pagal paminėtas rangos sutartis vykdymą, buvo išdavęs atlikimo laidavimo draudimo raštus. Kadangi UAB „LitCon“ per sutartyse nustatytą terminą neatliko numatytų darbų, be to, sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti ir per papildomus terminus, ieškovė reikalauja draudimo sumų priteisimo.
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-658-302/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo dalį dėl draudimo išmokos dydžio (nuostolių dydžio) panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Ieškovė po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties priėmimo patikslinusi ieškinio reikalavimus, pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog draudimo objektas apima ne tik rangovo darbų netinkamą atlikimą pagal sutartis, bet ir kitų rangovo prievolių, kylančių iš sutarčių, neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. BUAB „LitCon“ darbų atlikimas sutartyse numatytomis sąlygomis reiškia, kad darbai turėjo būti atlikti laiku, užbaigti teisės aktuose nustatyta tvarka bei įvykdyta prievolė pateikti defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimą.
5. Ieškovė paaiškino, kad, rangovui pažeidus rangos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, daugiabučių namų butų savininkai patyrė nuostolių – jiems teks sumokėti didesnę kredito atidėtų palūkanų sumą, lyginant su atidėtų palūkanų suma, kurią jiems būtų tekę sumokėti, jeigu rangovas būtų laiku įvykdęs visas savo prievoles pagal rangos sutartis. Pažymėjo, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo išmokėtos kredito sumos, o jų skaičiavimas užbaigiamas, kai yra baigiamas įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas bei sumokama valstybės parama. Nagrinėjamu atveju rangovas privalėjo pateikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį rangovo garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą, kad būtų galima gauti statybos užbaigimo aktą dėl atliktų daugiabučių namų renovacijos rangos darbų. Tačiau rangovas minėto įsipareigojimo nėra įvykdęs iki šiol. Pažymėtina, kad, rangovui nepateikus minėto dokumento, kuris užtikrina rangovo garantinio laikotarpio prievoles, negali būti užbaigiamas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, negali būti išmokama valstybės parama, o, kol minėti veiksmai nėra atlikti, nėra sustabdomas ir atidėtų palūkanų skaičiavimas.
6. Rangovas dėl jo netinkamo sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymo yra atsakingas už pagal kredito sutartis priskaičiuotas atidėtas palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Būtent už šį laikotarpį suskaičiuotas palūkanas, kaip nuostolius, ieškovė reikalauja priteisti šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas, išanalizavęs ieškovės ir akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko sudarytas daugiabučių namų kreditavimo sutartis, sprendė, kad tai veiklos administravimo teisinius santykius įtvirtinančios sutartys, sudarytos sutartyse nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų veiklai, vykdant jų turto atnaujinimą, administruoti. Vadinasi, administratorius (ieškovė) turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius. Tad, jei ieškovės administruojamo daugiabučių namų atnaujinimo naudos gavėjai patirtų nuostolių, ieškovė būtų teisėta jų interesų gynėja, galinti reikalauti naudos gavėjams padarytos žalos atlyginimo.
9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės tvirtinimu, jog administratorius ar jo atstovaujami butų ir kitų patalpų renovuojamuose daugiabučiuose namuose savininkai dėl vėlavimo užbaigti darbus patyrė nuostolių, susijusių su „atidėtomis palūkanomis“. Pagal ieškinio priedo – AB Šiaulių banko Bendrųjų daugiabučių namų kreditavimo sąlygų 5.4 papunkčio nuostatas, palūkanos skaičiuojamos ir mokamos bankui nuo išmokėtos ir bankui negrąžintos kredito (ar jo dalies) sumos. Bendrųjų sąlygų 5.6 papunktyje nurodyta, kad tuo atveju, jei <...> taikomas palūkanų mokėjimo atidėjimo laikotarpis, <...> suėjus palūkanų mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, bankas pateiks administratoriui atskirą palūkanų mokėjimo grafiką, pagal kurį naudos gavėjas turės grąžinti bankui per palūkanų atidėjimo laikotarpį sukauptas palūkanas. Šios Bendrųjų sąlygų nuostatos reiškia, kad palūkanų atidėjimo laikotarpis neprailgina ir nesutrumpina palūkanų mokėjimo laikotarpio, nes nėra keičiamas nei kredito išmokėjimo, nei jo grąžinimo terminas. Nuo aplinkybės, kad tam tikrą laiką kredito gavėjui palūkanų mokėjimas yra atidėtas, bendra mokėtinų palūkanų suma nesikeičia. Todėl darbų pagal anksčiau nurodytas rangos darbų sutartis pabaigos terminai neturi įtakos mokėtinų palūkanų dydžiui. Aplinkybė, kad kažkurį laiką palūkanų mokėjimas bus atidėtas, nereiškia, kad palūkanų suma padidės, palūkanų mokėjimo atidėjimas reiškia, kad, jam pasibaigus, per likusį kredito grąžinimo terminą reikės sumokėti palūkanas, kurių mokėjimas buvo atidėtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „Molėtų švara“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Remiantis kreditavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 5.4 papunkčiu, palūkanos skaičiuojamos nuo išmokėtos ir bankui negrąžintos kredito sumos. O tai reiškia, kad kuo didesnė kredito suma yra panaudota ir negrąžinta, tuo didesnė palūkanų suma yra priskaičiuojama pagal kreditavimo sutartis. Pagal sutartis atlikti darbai buvo apmokami etapais. Rangovui tinkamai atlikus tam tikrą sutartyse numatytų darbų etapą, šie darbai, panaudojant pagal kreditavimo sutartis suteiktas kreditų lėšas, buvo apmokami atitinkamą kredito lėšų dalį bankui pervedant į rangovo banko sąskaitą. Bankui pervedant kredito lėšas rangovui, bankas pradėdavo skaičiuoti palūkanas nuo panaudotos kredito dalies. Taigi, kuo didesnė kredito dalis panaudojama, tuo didesnė palūkanų suma yra priskaičiuojama.
10.2. Valstybė skiria paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti. Valstybės parama apima dalies renovacijos darbų išlaidų kompensavimą: kompensacija siekia 30 proc. atliktų investicijų vertės, tam tikrų darbų atveju – 40 proc. Kreditavimo sutartyse yra numatyta, kad kreditas yra mažinamas valstybės paramos dydžiu. Taigi, kuo greičiau yra įgyvendinamas daugiabučio namo renovacijos projektas, tuo greičiau yra gaunama valstybės parama. Tuo pačiu yra greičiau sumažinamas kredito likutis, o tai reiškia, kad sumažėja mokėtinų palūkanų dydis, nes jis priklauso nuo negrąžinto kredito likučio.
10.3. Užbaigus renovacijos projektą, kai bankui pervedama valstybės parama, daugiabučio namo gyventojai pradeda dalimis grąžinti kreditą, o tai irgi mažina mokėtinų palūkanų sumą, nes, kas mėnesį sumokėjus kredito grąžinimo įmoką, mažėja kredito likutis, nuo kurio skaičiuojamos palūkanos. Tuo atveju, kai rangovas yra atlikęs didžiąją dalį darbų (pvz., 80–85 proc.) bei jie yra apmokėti kredito lėšomis, tai, rangovui vėluojant užbaigti likusius darbus, nėra gaunama valstybės parama, kol darbai nėra užbaigti. Be to, daugiabučio namo gyventojai negali pradėti grąžinti kredito, nes dar nėra užbaigti darbai. Dėl minėtų priežasčių butų savininkams yra skaičiuojama didesnė palūkanų suma, lyginant su situacija, kai rangovas renovacijos darbus užbaigia laiku.
10.4. Šioje byloje susiklostė situacija, kad didelė kreditų dalis buvo panaudota apmokėti rangovo atliktus darbus, tačiau dėl rangovo netinkamo sutarčių vykdymo (sutarčių neįvykdymo) ieškovė daugiau nei 2,5 metų, skaičiuojant nuo sutartyse numatyto galutinio darbų termino pabaigos, negalėjo užbaigti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo bei gauti valstybės paramos. Be to, daugiabučių namų gyventojai negalėjo pradėti grąžinti kreditų, todėl pagal kreditavimo sutartis minėtiems asmenims teks sumokėti didesnes palūkanų sumas, lyginant su situacija, jei rangovas būtų laiku įvykdęs sutartis.
10.5. Ieškovė pateikė paklausimą AB Šiaulių bankui, kad bankas pateiktų atsakymus dėl palūkanų skaičiavimo pagal kreditavimo sutartis. Bankas atsakyme iš esmės nurodė, kad, kuo greičiau rangovas įvykdo darbus, tuo greičiau gaunama valstybės parama, kuria sumažinamas kreditas ir tokiu atveju palūkanos skaičiuojamos nuo mažesnės kredito sumos. Iš banko pateikto atsakymo galima daryti išvadas, kad rangovo darbų atlikimo trukmė tiesiogiai lemia pagal kredito sutartis suskaičiuotų palūkanų dydį: kuo greičiau rangovas atliks darbus, tuo greičiau bus gaunama valstybės parama bei sumažinamas kredito likutis, tuo mažiau bus priskaičiuota palūkanų. Taigi banko pateiktas paaiškinimas paneigia sprendime padarytas išvadas, kad darbų pagal sutartis pabaigos terminai neturi įtakos pagal kreditavimo sutartis mokėtinų palūkanų dydžiui.
10.6. Jeigu rangovas būtų tinkamai ir laiku vykdęs įsipareigojimus, už laikotarpį nuo kreditavimo sutarčių sudarymo iki 2021 m. kovo 31 d. bendrai pagal visas tris kreditavimo sutartis minėtų daugiabučių namų butų savininkai turės sumokėti 13 053,64 Eur (5 116,39 Eur + 2 805,72 Eur + 5 131,53 Eur) daugiau palūkanų, lyginant su situacija, jeigu rangovas būtų laiku įvykdęs sutartis.
10.7. Per likusį kreditų pagal kreditavimo sutartis grąžinimo terminą minėtų daugiabučių namų gyventojai taip pat turės sumokėti didesnę palūkanų sumą, lyginant su situacija, jeigu rangovas būtų laiku įvykdęs sutartis. Gavus valstybės paramą (2021 m. balandžio mėn.), po valstybės paramos gavimo kreditų likučių sumos yra didesnės, lyginant su tuo, koks kredito likutis būtų buvęs 2021 m. balandžio mėnesio pradžioje, jeigu rangovas būtų laiku įvykdęs sutartis. Pažymėtina, kad dėl rangovo vėlavimo kreditų grąžinimo terminas nepasikeitė, jis yra 2037 m. gruodžio 20 d. Kadangi palūkanos skaičiuojamos nuo negražinto kredito likučio, tai leidžia daryti išvadas, kad daugiabučių namų butų savininkai laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio mėnesio iki kreditų grąžinimo pagal kreditavimo sutartis pabaigos (2037 m. gruodžio 20 d.) turės sumokėti didesnę palūkanų sumą, lyginant su situacija, jeigu rangovas būtų laiku įvykdęs sutartis. O tai reiškia, kad minėti asmenys dėl rangovo padarytų sutarties pažeidimų patirs nuostolius. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų bei Kreditavimo sutarčių nuostatas, reglamentuojančias palūkanų skaičiavimą, nevisapusiškai ištyrė reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti faktines aplinkybes, todėl neteisingai išsprendė bylą.
11. Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal atsakovo išduotų atlikimo laidavimo draudimo raštų ir su šiais raštais susijusių atsakovo prievolių vykdymo taisyklių 6.3 papunkčio nuostatas nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustačius, jog dėl vėlavimo atlikti darbus pagal rangos sutartis apeliantas patyrė realių nuostolių, todėl apelianto reikalavimas priteisti draudimo išmoką, kuri yra lygi ieškovės realiai patirtiems nuostoliams, yra nepagrįstas (nėra draudžiamasis įvykis), todėl negali būti patenkintas.
11.2. Apeliantė ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius kildino kaip nuostolį, atsiradusį dėl palūkanų mokėjimo atidėjimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbų pagal rangos darbų sutartis pabaigos terminai neturi įtakos mokėtinų palūkanų dydžiui (aplinkybė, kad kažkurį laiką palūkanų mokėjimas bus atidėtas, nereiškia, kad palūkanų suma padidės, palūkanų mokėjimo atidėjimas reiškia, kad jam pasibaigus, per likusį kredito grąžinimo terminą reikės sumokėti palūkanas, kurių mokėjimas buvo atidėtas).
11.3. Pagal draudimo sutarties sąlygas, atsakovas apeliantei turi išmokėti draudimo išmoką, lygią realiai patirtiems nuostoliams. Laidavimo draudimo sutartis yra ne sumų, o nuostolių draudimo sutartis, todėl šalis, reikalaujanti priteisti draudimo išmoką, turi pagrįsti, kokius nuotolius ji patyrė. Šiuo atveju apeliantė nepagrindė ir nenurodė, kokius konkrečiai nuostolius ji patyrė. Buvo reikalaujama priteisti ne apeliantės tiesiogiai patirtus nuostolius, bet kitų asmenų – fizinių asmenų, kurie nėra draudimo sutarties šalis. Vadinamuosius nuostolius už palūkanas, kuriuos prašoma priteisti, patyrė ne apeliantė. Pagal laidavimo draudimo sutartis, kurios yra aktualios šiame teisminiame ginče, atsakovui pareiga mokėti draudimo išmoką kyla tik tuo atveju, jeigu nuostolius patyria apeliantė, tačiau šioje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliantė dėl rangovo veiksmų patyrė nuostolius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl ginčo esmės
4. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos pagal laidavimo draudimo raštus priteisimo. Vilniaus apygardos teismas, civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Molėtų švara“ ieškinį dėl draudimo sumų priteisimo nagrinėdamas iš naujo, skundžiamu 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu atmetė ieškovės argumentus, kad daugiabučių namų administratorė ar jos atstovaujami butų ir kitų patalpų renovuojamuose daugiabučiuose namuose savininkai dėl vėlavimo užbaigti darbus patyrė nuostolių, susijusių su „atidėtomis palūkanomis“. Teismas sprendė, kad darbų pagal anksčiau nurodytas rangos darbų sutartis pabaigos terminai neturi įtakos mokėtinų palūkanų dydžiui. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos tinkamai neišanalizavus bylos medžiagos, todėl yra nepagrįstos.
5. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad, remiantis rangos sutarčių 4.5 papunkčiu, apmokėjimas už darbus rangovui buvo vykdomas dalimis po perdavimo–priėmimo akto pasirašymo per 30 dienų, taigi pagal sutartis atlikti darbai buvo apmokami etapais. Šias sutarties nuostatas pagrindžia ir su patikslintu ieškiniu teikiamas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti ieškovės rangovui UAB „LitCon“ nuo 2018 m. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėtos sumos pagal atitinkamus darbų priėmimo–perdavimo aktus. Rangos sutarties terminams einant į pabaigą, buvo panaudota didžioji dalis kredito lėšų, skirtų atsiskaityti už įvykdytus darbus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad darbai buvo apmokami panaudojant pagal daugiabučių namų kreditavimo sutartis suteiktas kreditų lėšas. Kreditavimo sutarčių bendrosiose sąlygų 5.4 papunktyje nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos ir mokamos bankui nuo išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito (ar jo dalies) pervedimo iš kredito sąskaitos iki faktinės kredito grąžinimo (įskaitant Kredito grąžinimą prieš terminą) į kredito sąskaitą dienos.
6. Be to, remdamasi Lietuvos Respublikos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, valstybė gali skirti paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti. Bankas, atsižvelgdamas į suteiktinos valstybės paramos dalį, perskaičiuoja kreditą (kreditavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 4.3 papunktis). Atsakovas atsiliepime neginčijo apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių, kad tik užbaigus renovacijos projektą, kai bankui pervedama valstybės parama, daugiabučio namo gyventojai pradeda dalimis grąžinti kreditą. Taigi sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad kuo didesnė kredito suma yra panaudota ir negrąžinta, tuo didesnė palūkanų suma yra skaičiuojama pagal kreditavimo sutartis. Kuo rangovas ilgiau nebaigia darbų pagal rangos sutartis, delsiama gauti valstybės paramą, daugiabučio namo gyventojai negali pradėti mokėti įmokų pagal kreditavimo sutartis, taigi nėra mažinama panaudoto kredito dalis. Atitinkamai, nuo šios sumos skaičiuojamos palūkanos sudaro didesnę dalį, nei būtų skaičiuojamos palūkanos nuo negrąžinto kredito sumos, kuri būtų sumažinta valstybės gauta parama ir nuolat mažinama gyventojų mokamomis įmokomis. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje įrodyta, kad rangos darbų sutarties pabaigos terminai turi įtakos mokėtinų palūkanų dydžiui.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės nekyla ginčas dėl to, kad rangovė UAB „LitCon“ netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal rangos sutartis – vėlavo atlikti statybos darbus, darbų neperdavė ieškovei nei iki sutartyse numatyto termino (2018 m. rugsėjo 21 d.), nei iki papildomai nustatyto termino (2019 m. balandžio 30 d.) pabaigos. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad UAB „LitCon“ negavo ir nepateikė statybos darbų užbaigimą patvirtinančio dokumento, šį dokumentą gavo pati ieškovė savo iniciatyva ir pastangomis. Be to, rangos sutarčių 8.5 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas per 5 darbo dienas nuo visų darbų atlikimo pabaigos privalo pateikti defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimą – Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimą 5 proc. nuo visos pagrindinės sutarties kainos. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad šis UAB „LitCon“ įsipareigojimas pagal rangos sutartis taip pat įvykdytas nebuvo. Taigi trečiasis asmuo pažeidė rangos sutarties nuostatas ir nevykdė darbų rangos sutartyse nustatytais terminais.
8. Remiantis Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio draudimo taisyklių Nr. 029 (toliau – Taisyklės) 5.2. papunkčiu (ieškinio priedas Nr. 43), draudžiamieji įvykiai išduodant atlikimo draudimo polisą ir atsakomybės dokumentą pagal draudimo sutarties priedą Nr. 1 yra: draudėjo atliktų darbų neatitikimas rangos sutartyje iškeltų reikalavimų (5.2.1 papunktis); draudėjo rangos sutartyje nustatytų terminų pažeidimas (5.2.2 papunktis); draudėjo neteisėtas atsisakymas toliau vykdyti pradėtus darbus pagal pasirašytą rangos sutartį (5.2.3 papunktis). Taigi atsakovė įsipareigojo atsakyti už UAB „LitCon“, jeigu ji neatliks darbų anksčiau aptartomis rangos sutartyse numatytomis sąlygomis.
9. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nustatė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-658-302/2021. Teismas konstatavo, kad, rangovei UAB „LitCon“ neatlikus darbų sutartyse nustatytomis sąlygomis, atsakovui kilo pareiga atsakyti už UAB „LitCon“ sutartinių įsipareigojimų, už kurių įvykdymą laidavo, neįvykdymą. Taigi tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-658-302/2021 konstatuota, kad dėl trečiojo asmens vėlavimo atlikti darbus bei visų darbų užbaigimo dokumentų negavimo įvyko draudžiamasis įvykis ir yra pagrindas spręsti dėl draudimo sumų priteisimo. Draudimo išmokos suma yra pagal draudimo atsakomybės dokumentą užsakovui mokėtina suma (Taisyklių 14.1 papunktis).
10. Nustatyta, kad atsakovas ERGO 2019 m. kovo 21 d. išdavė atlikimo laidavimo draudimo raštus: 1) pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 77172PPP draudikas įsipareigojo atsakyti už draudėją UAB „LitCon“, jeigu ji neatliks darbų rangos sutartyje dėl daugiabučio namo, esančio Molėtuose, Mechanizatorių g. 4A, modernizavimo nustatytomis sąlygomis ir tvarka; už draudėją prisiėmė atsakomybę dėl ne didesnės nei 36 548,05 Eur sumos; 2) pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 77173PPP draudikas įsipareigojo atsakyti už draudėją UAB „LitCon“, jeigu ji neatliks darbų rangos sutartyje dėl daugiabučio namo, esančio Molėtuose, Mechanizatorių g. 6, modernizavimo nustatytomis sąlygomis ir tvarka; už draudėją prisiėmė atsakomybę dėl ne didesnės nei 24 853,64 Eur sumos; 3) pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 77174PPP draudikas įsipareigojo atsakyti už draudėją UAB „LitCon“, jeigu ji neatliks darbų rangos sutartyje dėl daugiabučio namo, esančio Molėtuose, Melioratorių g. 13, modernizavimo nustatytomis sąlygomis ir tvarka; už draudėją prisiėmė atsakomybę dėl ne didesnės nei 45 725,90 Eur sumos.
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-658-302/2021 nurodė, kad laidavimo draudimo sutartys yra nuostolių draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigojo, įvykus draudžiamajam įvykiui, ieškovei išmokėti draudimo išmoką, lygią ieškovės realiai patirtiems nuostoliams. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ieškovės realiai patirtų nuostolių dydžio, nepagrįstai ieškovei priteisė visas laidavimo draudimo raštuose numatytas draudimo sumas, kadangi ieškovei kyla pareiga įrodyti patirtų nuostolių dydį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra daugiabučių namų administratorė, todėl tiesioginiai nuostoliai, kylantys iš kredito sutarties, nors ir nėra tiesiogiai susiję su atsakovės įsipareigojimais pagal laidavimo draudimo raštus, tačiau nurodyta nuostolių dalis dėl kredito palūkanų mokėjimo, kuri atsirado laiku nepanaudojus kredito dalies, gali būti pripažįstama savininkų nuostoliais. Civilinė byla iš esmės buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės patirtų nuostolių dydį.
12. Tarp šalių sudarytos draudimo sutarties objektas – draudėjo (UAB „LitCon“) prievolė pagal pasirašytą sutartį su užsakovu (Taisyklių 4.2 papunktis). Atlikimo laidavimo draudimo raštuose aiškiai nurodyta, kad draudikas patvirtina ir atsako už draudėją, jeigu jis neatliks darbų rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, kai draudėjas (UAB „LitCon“) pažeis sutartinius įsipareigojimus. Draudikas neatsako tik už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal sutartį bei sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos, tačiau iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė tokių sumų priteisimo nereikalauja. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, palūkanos, kurios susidarė dėl rangos sutarčių pažeidimo, laikytinos gyventojų patiriamais nuostoliais (turto sumažėjimas) ir patenka į draudimo objekto sritį.
13. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad didelė kreditų dalis buvo panaudota apmokėti rangovo atliktus darbus, tačiau dėl rangovo netinkamo sutarčių vykdymo ieškovė daugiau nei dvejus metus, skaičiuojant nuo sutartyse numatyto galutinio darbų termino pabaigos, negalėjo užbaigti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo bei gauti valstybės paramos, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pagal kreditavimo sutartis gyventojams teks sumokėti didesnes palūkanų sumas nei būtų paskaičiuotos palūkanos, jeigu rangovas būtų tinkamai (laiku) vykdęs rangos sutartis.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, detaliai nurodė, už kokį laikotarpį ir kokio dydžio draudimo išmoką, atitinkančią patiriamus nuostolius, prašo priteisti: ieškovės teigimu, nuostolius sudaro palūkanų suma, paskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. (rangos sutarčių įvykdymo data) iki 2020 m. gruodžio 31 d. (data, kai su rangove buvo galutinai atsiskaityta, siekiant nepraleisti termino valstybės paramai gautai), tačiau pirmosios instancijos teismas nuostolių dydžio nevertino ir dėl jo nepasisakė. Ieškovė apeliaciniame skunde teikia argumentus ir palyginimą apie tai, kokią palūkanų sumą tektų sumokėti, jeigu rangovė būtų tinkamai vykdžiusi įsipareigojimus, ir kokia palūkanų suma potencialiai galėtų apskaičiuota esant faktinei situacijai. Be to, apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl ekspertizės, kurios metu būtų apskaičiuotos palūkanos pagal kreditavimo sutartis, skyrimo, teikia didelės apimties įrodymus – įvairių įstaigų ir institucijų raštus, kuriuose nurodoma informacija apie suskaičiuotas palūkanas ir suteiktą valstybės paramą.
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, tokios informacijos išsireikalavimas ir išnagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino ieškovės pateikto nuostolių dydžio ir apskaičiavimo principų, todėl šios informacijos vertinimas reikštų ieškinio reikalavimo nagrinėjimą beveik visa apimtimi nauju aspektu. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl neištirtų aplinkybių apimties bylą tikslinga perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendrosiose daugiabučių namų kreditavimo sąlygų 5.6 papunktyje nurodyta, jog tuo atveju, jei <...> taikomas palūkanų mokėjimo atidėjimo laikotarpis, <...> suėjus palūkanų mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, bankas pateiks administratoriui atskirą palūkanų mokėjimo grafiką, pagal kurį naudos gavėjas turės grąžinti bankui per palūkanų atidėjimo laikotarpį sukauptas palūkanas. Iš specialiųjų sąlygų matyti, kad palūkanų mokėjimo atidėjimo laikotarpis yra 2019 m. gruodžio 20 d., taigi ieškovei turėjo būti pateiktas palūkanų mokėjimo grafikas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė savo iniciatyva užbaigė pastatų modernizavimo procedūras ir gavo valstybės paramą. Taigi bankas, remdamasis 4.3 ir 5.4 papunkčiais turėjo perskaičiuoti mokėtinas įmokas ir sudaryti naują palūkanų mokėjimo grafiką. Be to, byloje nėra duomenų, ar bankas perskaičiavo mokėtinas palūkanas, ar daugiabučio namo gyventojai moka įmokas ir realiai patiria nuostolius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos sprendžiant ginčą dėl nuostolių dydžio ir atitinkamos draudimo išmokos priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neįsigilino į bylos medžiagą, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, taigi nepagrįstai konstatavo, jog rangos darbų sutartis pabaigos terminai neturi įtakos mokėtinų palūkanų dydžiui.
18. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, jog byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010 ir kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant teisingai išnagrinėti ginčo dalį dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio, būtina įvertinti realiai patirtų nuostolių dydį pagrindžiančius dokumentus, išspręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, ištirti ir įvertinti su apeliaciniu skundu pridedamus įrodymus, todėl byla šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės beveik visa apimtimi iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus ginčo dalį dėl draudimo išmokos dydžio iš esmės, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl draudimo išmokos priteisimo, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia prašymo skirti ekspertizę, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimų.
21. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas taip pat paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Neringa Švedienė
Vigintas Višinskis