Civ. b. Nr. 2-4799-178/2010

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01177-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija: 106.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kabtis“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas pirminiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 508 797,36 Lt žalą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Po trūkumų šalinimo patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 468 212,97 Lt žalą. Patikslintame ieškinyje, taip pat paaiškinime dėl trūkumų šalinimo ieškovas nurodė kai kurias kitas aplinkybes negu pirminiame ieškinyje, kai kurias jų patikslino. Tačiau konstatuotina, kad dalis esminių ieškinio trūkumų taip ir liko nepašalinti.

Iš pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad jis grindžiamas atsakovo pareigos savalaikiškai pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu (ĮBĮ 8 str. 4 d.). 

Nutartyje dėl trūkumų šalinimo buvo nurodyta, kad ieškovas turi pateikti inter alia to laikotarpio, kai, ieškovo nuomone, atsakovas jau privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės turto balansus, pradelstus įsipareigojimus atitinkamiems kreditoriams ir jų dydį ir pan., nes tik tada galima spręsti apie galimos žalos atsiradimo faktą, jos padarymo/darymo laiką, dydį. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas privalėjo 2007 m. gruodžio 31 d. (šiame kontekste pastebėtina, kad apskritai ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, nustatanti vadovo pareigą atlyginti žalą kreditoriams, įsigaliojo tik nuo 2008 m. liepos 1 d.). Tačiau prie ieškinio yra pridėtas tik bandomasis 2007 m. balansas, tuo tarpu jokių įrodymų apie tai, kokie ir kokio dydžio įsipareigojimai tuo metu jau buvo pradelsti (juo labiau, pagal tai datai galiojusią ĮBĮ redakciją -  pradelsti daugiau kaip tris mėnesius), t.y. įrodymų, kad jau tuomet įmonėje buvo situacija, kuriai esant privalu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovas ne tik nepateikė, bet net ir nenurodė. Tas pat pasakytina ir apie vėlesnius ieškovo ieškinyje nurodomus laikotarpius bei balansus - jokių duomenų šiuo aspektu už jokį laikotarpį nėra nei ieškinyje, nei nė viename ieškinio priede. Todėl konstatuotina, kad šių trūkumų, turinčių esminę reikšmę ginčo sprendimui, ieškovas nepašalino. Tai, kad ieškovas nurodo ieškinį grindžiąs tik turimų dokumentų pagrindu, neatleidžia ieškovo nuo pareigos pateikti ir nesuteikia teisės teismui priimti ieškinį su nepašalintais trūkumais, t.y. neatitinkantį įstatymų reikalavimų.  

Patikslintu, kaip ir pirminiu, ieškinio reikalavimu prašoma žalą priteisti įmonei. Tokią teisę apskritai administratorius turi (ĮBĮ 11 str. 3 d. 23 p.). Tačiau žalos dydį ieškovas iš esmės apskaičiuoja pagal pareikštų kreditorinių reikalavimų sumą, nors akivaizdu, kad neįvykdyti įmonės įsipareigojimai kreditoriams negali būti žala įmonei, nes žala įmonei ir žala kreditoriams  nėra tas pats, be to, žala kreditoriams gali būti padaryta kitokia (ne tik neįvykdytų įmonės įsipareigojimų dydžiu), ir ne bankrutuojanti įmonė (administratorius), o tik patys kreditoriai gali  nustatyti jiems atsiradusios žalos pobūdį ir dydį. Tai, kad ieškovas nurodo, jog priteista suma bus naudojama atsiskaitymui su kreditoriais nekeičia reikalavimo esmės – subjektas, kuriam ieškiniu prašoma priteisti atitinkamą žalą, yra įmonė. Taigi, ir išieškojus atitinkamas sumas jos būtų skirstomos ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl pagal ĮBĮ 36 straipsnį pirmiausia būtų apmokamos administravimo išlaidos (pastebėtina, kad nors šiuo atveju administratorius nurodo neva su juo jau atsiskaityta, neaišku, kokiu pagrindu su juo jau galėjo būti atsiskaityta dar net  nebaigus bankroto procedūrų ir kiek dar išlaidų administravimui dar gali priteikti iki įmonės išregistravimo). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad reikalavimas dėl įmonei padarytos žalos dydžio nėra nei tinkamai suformuluotas, nei pagrįstas įrodymais, t.y. nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodytas trūkumas nepašalintas.

Teismo manymu, net jei vertinti šį ieškinį kaip reiškiamą kreditorių vardu, tokiu atveju tektų konstatuoti, kad jis paduotas suinteresuoto asmens vardu neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Administratoriaus teisių apimtis yra apibrėžta ĮBĮ normų rėmuose, t.y. jos yra ribotos, ir nė jokioje ĮBĮ normoje nėra nustatyta, kad administratorius yra kreditorių, pareiškusių kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, atstovas su visomis procesinėmis teisėmis. Pastebėtina, kad ir pateiktos pavedimo sutarties 1 punkte numatyta, kad administratoriui pavedama atlikti tik teisės aktuose numatytus veiksmus, o visus procesinius veiksmus teisme administratorius turi teisę atlikti įmonės vardu. ĮBĮ nuostatos taip pat nenumato administratoriaus teisės pareikšti tokio pobūdžio (dėl žalos atlyginimo kreditoriams) ieškinius.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 115 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r ė:

Pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiajam.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme.

Teisėjas                                                                                                      Alvydas Poškus