Civilinė byla Nr. 3K-3-170-219/2015

       Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00336-2011-2

              Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 51; 114.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 27 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Vinco Versescko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. (Y. B.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ ieškinį atsakovui J. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko lizingas“, V. D. (V. D.), uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, viešoji įstaiga Pilotų mokykla, dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Ieškovas UAB ,,Stamita“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. B. 868 634,35 Lt (251 573,90 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

UAB „Stamita“ su UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2008 m. liepos 25 d. pasirašė Finansinio lizingo sutartį Nr. K.-6-143553 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu įsigijo sraigtasparnį „R-44 Raven“, registracijos Nr. LY-HCG. Sutarties 6.1.7, 6.1.8 punktai nustatė, kad UAB „Stamita“ turi teisę reikalauti, jog būtų kompensuota žala, kurią turtui padarė tretieji asmenys; ginti turtą nuo bet kokių jo valdymo ir naudojimo pažeidimų ir tuo tikslu naudotis teisminėmis ir kitomis priemonėmis. Orlaivio registracijos liudijime Nr. 01518 sraigtasparnio naudotoju nurodyta UAB „Stamita“. 2010 m. birželio 25 d. ieškovas perdavė sraigtasparnį atsakovui žodiniu susitarimu pagal faktinius panaudos santykius vienai dienai. Tą pačią dieną atsakovui J. B., neseniai gavusiam sraigtasparnio piloto mėgėjo licenciją (2010 m. birželio 16 d.), kylant skristi į Trakų rajoną, įvyko sraigtasparnio avarija. Orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovas apie sraigtasparnio avariją buvo informuotas nuo įvykio praėjus 25 minutėms. Tą pačią dieną jis atvyko į vietą ir pradėjo tyrimą, taip pat sudarė ir aviacijos įvykio tyrimo komisiją, ji tęsė tyrimą ir parengė orlaivio avarijos tyrimo galutinę ataskaitą Nr. B01-10. Ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad sraigtasparnis buvo smarkiai apgadintas, buvo atlikta ir įvykio priežasties analizė, paremta ir ekspertų vertinimais. Remiantis Orlaivio avarijos galutinėje ataskaitoje pateiktais duomenimis, būtent dėl atsakovo veiksmų – didelio neatsargumo – įvyko sraigtasparnio avarija, dėl kurios orlaivis buvo sugadintas ir atsirado žala kaip tiesioginis atsakovo veiksmų padarinys. Atsakovas pažeidė pareigą elgtis atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, nors būdamas licencijuotas pilotas privalėjo susipažinti su visa skrydžiui reikalinga informacija, sraigtasparnį pilotuoti apdairiai, nesukeldamas pavojaus kitų žmonių turtui, įvertinti aplinkos galimus trukdžius pakilimui pagal savo patirtį, žinoti, kad mažą patirtį turintiems pilotams reikia vengti kilimo iš sudėtingų, arti kliūčių esančių aikštelių. Sraigtasparnį „R-44 Raven“, registracijos Nr. LY-HCG, po avarijos apžiūrėjo ir jo sužalojimus įvertino techninės priežiūros paslaugas teikianti organizacija „HAHN-HELICOPTER Sales&Service GmbH“, kurios ataskaita parengta vadovaujantis gamyklos „Robinson Helicopter Company“ vertinimu. Joje nurodyta sraigtasparnio likutinė vertė yra 15 000 JAV dolerių, o remonto išlaidos sieks nuo 244 500 iki 250 000 JAV dolerių, vertinimo dieną tai sudarė 673 600 Lt (195 088,04 Eur). Remdamasis šiais dokumentais ieškovas vertino, kad sraigtasparnio remontas yra ekonomiškai nenaudingas ir netikslingas, jo remonto išlaidos viršys net naujo sraigtasparnio įsigijimo kainą. Kadangi įvykio metu sraigtasparnis buvo sugadintas ir dėl to panaudos gavėjas negali daikto grąžinti tokios pat būklės, ieškovas prašo atlyginti žalą, kurią sudaro: 1) sraigtasparnio įsigijimo kaina; 2) palūkanos, mokėtinos pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. K-6-143553/01, į kurias buvo įskaičiuotos ir palūkanos už papildomą importo mokestį, delspinigius ir baudą, kurie susidarė dėl klaidingai nurodytos importuojamo sraigtasparnio masės; 3) PVM suma, kuri grąžintina į biudžetą, jei ilgalaikis turtas įmonėje prarandamas (PVMĮ 37 straipsnio 5 dalis). Bendra nuostolių suma, kurią patyrė UAB „Stamita“ dėl atsakovo veiksmų, yra 868 634,35 Lt (251 573, 90 Eur).

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

              Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 604 420,10 Lt (175 052,16 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, jog įvykio metu atsakovui, o ne tretiesiems asmenims buvo suteikta teisė naudoti orlaivį ir kad atsakovas atliko savarankišką, o ne treniruojamąjį-mokomąjį skrydį. Sraigtasparnio apgadinimo metu atsakovo J. B. ir trečiojo asmens VšĮ Pilotų mokyklos sutartiniai santykiai nesiejo, nes atsakovas jau buvo įvykdęs mokymo programą, jam buvo išduotas programos įvykdymą patvirtinantis mokyklos pažymėjimas, atsakovui išlaikius egzaminus, buvo išduota licencija, suteikianti teisę savarankiškai vykdyti skrydžius. Teismo vertinimu, ieškovas sraigtasparnį atsakovui 2010 m. birželio 25 d. perdavė pagal faktinius panaudos santykius vienai dienai. Kadangi įvykio metu sraigtasparnis buvo sugadintas ir dėl to panaudos gavėjas negali daikto grąžinti tokios pat būklės, tai ieškovo reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas (CK 6.629 straipsnis). Byloje pateiktoje Orlaivio avarijos tyrimo galutinėje ataskaitoje Nr. B01-10 konstatuota, kad pilotas buvo tinkamai licencijuotas, bet ką tik pradėjęs savarankiškai skraidyti, avariją sukėlė nepatyrusio piloto klaidos, pilotas per greitai atplėšė sraigtasparnį nuo žemės, nesubalansavęs jo pusiau pakelto. Atsižvelgdamas į Orlaivio avarijos galutinę ataskaitą teismas padarė išvadą, kad būtent dėl atsakovo veiksmų – didelio neatsargumo – įvyko sraigtasparnio avarija, dėl kurios buvo sugadintas sraigtasparnis ir atsirado žala kaip tiesioginis atsakovo veiksmų padarinys. Byloje iškilus ginčui dėl sugadinto turto vertės, buvo paskirta ir atlikta nekilnojamajam daiktui prilyginto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, jos išvadose nurodyta, kad sraigtasparnio rinkos kaina, įvertinant nusidėvėjimą, 2010 m. birželio 25 d. iki avarijos buvo 641 000 Lt (185 646,43 Eur), rinkos kaina po avarijos (incidento) buvo 467 000 Lt (135 252,55 Eur). Teismas sprendė, kad nustatant ginčo turto iki avarijos (incidento) vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, tačiau nėra pagrindo sutikti su eksperto pateikta išvada dėl turto rinkos vertės po avarijos (incidento). Nustatydamas sraigtasparnio rinkos vertę po avarijos, ekspertas nenurodė ir netyrė apgadintų sraigtasparnio ar atskirų jo mazgų detalių pirkimo–pardavimo sandorių, pasirinko remonto sąnaudų grąžinimo metodą, kuris nagrinėjamos bylos atveju akivaizdžiai nėra tinkamas. Teismo vertinimu, ekspertas, turėdamas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, ekspertizės akte konstatavęs, jog sraigtasparnio remonto darbai (tarp jų ir kabinos korpuso, kabinos rėmo, pagrindinio sraigto kolonos gaubto) yra nesudėtingi, teikė nepagrįstą išvadą, kad darbus gali atlikti licencijuotas specialistas, ir jo darbų kainą nustatė remdamasis komerciniais pasiūlymais. Teismo vertinimu, ieškovo teiginius, kad sraigtasparnis gali būti remontuojamas tik gamykloje, patvirtino Civilinės aviacijos administracijos 2012 m. spalio 31 d. raštas Nr. 12R-2406, UAB „Helisota“ 2012 m. spalio 19 d. raštas, Orlaivio tipo sertifikato turėtojo – gamyklos „Robinson Helicopter Company“ 2012 m. lapkričio 14 d. raštas. Teismas sprendė, kad iš pateiktų įrodymų akivaizdu, jog padarytos žalos dydį gali nustatyti tik sraigtasparnių R-44 gamintoja – gamykla „Robinson Helicopter Company“, dėl padarytos didelės žalos sraigtasparnį galima remontuoti tik gamykloje. Teismas, atsižvelgęs į sraigtasparnių gamintojos vertinimą, sprendė, kad remontuoti ginčo sraigtasparnį yra netikslinga, nes galimos remonto išlaidos akivaizdžiai viršija turto rinkos vertę, todėl nustatydamas padarytos žalos dydį vadovavosi eksperto teikiama išvada apie orlaivio rinkos vertę iki jo apgadinimo ir sraigtasparnio likutinę vertę, kurią nurodė sraigtasparnio gamintoja. Dėl to iš atsakovo priteista suma, kurią sudaro sraigtasparnio rinkos vertė iki jo apgadinimo, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto vertės nustatymu, atėmus iš šios sumos likutinę apgadinto orlaivio vertę 604 420,10 Lt (175 052,16 Eur).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

              Teisėjų kolegija nurodė, kad orlaivio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, teisėtu valdytoju įvykio metu ir žalos atsiradimo momentu buvo būtent atsakovas J. B., todėl jis yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Nei Aviacijos įstatymas, nei Civilinio kodekso nuostatos orlaivių savininkų ir valdytojų susitarimams nenurodo privalomos panaudos sutarties rašytinės formos, todėl ji gali būti sudaroma žodžiu (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnio 1 dalis). Pagal orlaivio avarijos tyrimo komisijos išvadą byloje nustatyta, kad sraigtasparnio avariją sukėlė nepatyrusio piloto pilotavimo klaidos, pilotas per greitai atplėšė sraigtasparnį nuo žemės, nesubalansavęs jo pusiau pakelto, o bandydamas subalansuoti pakilusį sraigtasparnį, neatsargiai vairų judesiais neleistinai pakreipė sraigtasparnį ir šis mentėmis kliudė aerodromo paviršių, papildoma avarijos priežastimi galėjo būti kilimas iš sudėtingos, kliūčių apsuptos aerodromo vietos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl atsakovo veiksmų, kurie laikytini dideliu jo neatsargumu, įvyko sraigtasparnio avarija. Tai, kad atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl įvykio, nesudaro pagrindo konstatuoti ir civilinės atsakomybės netaikymo, nes civilinės ir administracinės atsakomybės tikslai yra skirtingi ir administracinio proceso tvarka priimti sprendimai neturi prejudicinės galios, sprendžiant civilinį ginčą dėl žalos atlyginimo.

              Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos motyvuotomis išvadomis, kad, nustatant ginčo turto iki avarijos (incidento) vertę, yra pagrindas vadovautis turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, tačiau nėra pagrindo sutikti su eksperto pateikta išvada dėl turto rinkos vertės po avarijos (CPK 218 straipsnis). Nurodyta, kad ekspertizės akte išvadą, jog sraigtasparnio remonto darbai nesudėtingi, juos galėtų atlikti licencijuotas specialistas, o sraigtasparnio rinkos kaina po avarijos buvo 467 000 Lt (135 252,55 Eur), kuri apskaičiuota remiantis sraigtasparnio remonto išlaidomis, paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Spręsta, kad įvertinęs byloje pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog sraigtasparnis buvo smarkiai apgadintas ir jį remontuoti gali tik sraigtasparnių įmonė gamykla „Robinson Helicopter Company“, tačiau jį remontuoti netikslinga, nes, gamintojo pateiktais duomenimis, remonto išlaidos viršija turto rinkos vertę (nuo 294 000 JAV dolerių iki 300 000 JAV dolerių), todėl žalos dydis nustatytinas kaip orlaivio rinkos vertės iki avarijos (kuri buvo nustatyta ekspertizės akte) ir likutinės vertės (nurodytos organizacijos „HAHN-HELICOPTER Sales & Service GmbH“ parengtoje 2010 m. rugsėjo 3 d. ataskaitoje) skirtumas, įskaitant ir ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su turto vertės nustatymu, t. y. 604 420,10 Lt (175 052,16 Eur). Toks apskaičiavimas atitinka CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą. Iš bylos duomenų matyti, kad Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų specialistas iš karto po įvykio, t. y. praėjus vos 25 minutėms, apžiūrėjo sraigtasparnį ir nustatė, kad sraigtasparnis buvo smarkiai apgadintas, apgadinimus išvardijo Orlaivio avarijos tyrimo ataskaitoje, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, jog sraigtasparnio būklė iki jo apžiūros galėjo būti pabloginta.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas J. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Esminis panaudos, kaip atskiros prievolių rūšies, požymis yra būtent neatlygintinumas, o kasatorius įrodė, kad jis už mokomuosius skrydžius mokėjo po 1800 Lt (521,32 Eur) už skrydžio valandą. Proceso metu kasatorius nuosekliai teigė, kad jis nėra tinkamas atsakovas, nes nebuvo nuomos sutarties šalis; nuomos teisiniai santykiai siejo ieškovą ir trečiąjį asmenį VšĮ Pilotų mokyklą. Pagal Orlaivio nuomos sutarties tarp UAB „Stamita“ ir VŠĮ Pilotų mokyklos 4.1. punktą „lėktuvo priėmimą ir perdavimą Nuomininko pilotas instruktorius atžymi lėktuvo borto žurnale“. Būtent šiuo atveju tokia fakto aplinkybė buvo neginčijamai nustatyta, nes V. D. pasirašė orlaivio borto (skrydžių) žurnale. Esant ne faktinės panaudos santykiams tarp ieškovo ir atsakovo, o sutartiniams nuomos teisiniams santykiams tarp ieškovo ir trečiojo asmens VšĮ Pilotų mokyklos, už skrydžio ir patikėto turto, t. y. sraigtasparnio „Robinson R-44“, saugą avarijos metu visiškai atsakė pastaroji, kaip išsinuomoto sraigtasparnio nuomininkas, taip pat pilotas instruktorius V. D., veikęs kaip VšĮ Pilotų mokyklos pilotas-instruktorius. Taigi ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Pagal Aviacijos įstatymo nuostatas orlaivio savininkas ar valdytojas privalo paskirti orlaivio vadą (19, 50 straipsniai), tai ieškovui teko pareiga sukomplektuoti skrydžio įgulą. Ieškovo veiksmai, kada orlaivis buvo neteisėtai perduotas jo, kaip juridinio asmens, dalyviui A. S., vėliau – trečiajam asmeniui V. D., kuris veikė kaip trečiojo asmens VšĮ Pilotų mokyklos atstovas, apeliacinės instancijos teismo turėjo būti vertinami kaip CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyti nukentėjusio asmens veiksmai, t. y. kaip teisinis pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti žalą. Kadangi orlaivis yra didesnio pavojaus šaltinis, tai, kasatoriaus manymu, orlaivio savininkas ar naudotojas privalo veikti laikydamiesi ne tik bonus pater familias standarto, o protingam ir apdairiam profesionalui keliamo didesnio rūpestingumo standarto. Argumentuojama, kad orlaivio valdytojo – UAB „Stamita“ – veiksmai, pasireiškę netinkamu draudimo poliso sudarymu, netinkamu neapdrausto sraigtasparnio perdavimu trečiajam asmeniui – VšĮ Pilotų mokyklos atstovui pilotui-instruktoriui V. D., nulėmė nuostolių atsiradimo faktą.
2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Byloje buvo neįvertintos fakto aplinkybės, susijusios su paties ieškovo, kaip žalą patyrusio asmens, veiksmais. Byloje nepateikta įrodymų, kad kasatorius eitų kokias nors pareigas UAB AK „Aviabaltika“ ir galėtų duoti V. D. bet kokius, juo labiau privalomus nurodymus. Kasatoriaus sąsajos su UAB AK „Aviabaltika“ nėra aplinkybė, pripažinta visiems žinoma (CPK 182 straipsnio 1 punktas), todėl turėjo būti įrodyta. Nurodyta, kad tokiu atveju, kai teismai dalį eksperto išvados priėmė ir ja vadovavosi, o kitą dalį atmetė, turėjo būti paskirta papildoma ekspertizė (CPK 219 straipsnis).

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas UAB „Stamita“ prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Šalys buvo sudariusios panaudos, o ne nuomos sutartį. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad kasatorius jau buvo baigęs pilotų mokyklą, ir tai nebuvo mokamas skrydis. Be to, teisinių santykių kvalifikavimas nepaneigia kasatoriaus civilinės atsakomybės. Tiek panaudos gavėjas, tiek nuomininkas turi pareigą grąžinti daiktą tokios pat būklės, kokios gavo, o jeigu negrąžina, atlygina daikto vertę ir kitus nuostolius. Byloje nustatyta, kad ne tretieji asmenys, o ieškovas patikėjo sraigtasparnį kasatoriui. V. D. vykdė kasatoriaus nurodymus, atskraidino jam sraigtasparnį, pildė už jį borto žurnalą, tačiau įvykio metu būtent kasatorius valdė sraigtasparnį ir dėl jo kaltės įvyko avarija. Ieškovas perdavė sraigtasparnį kasatoriui, o ne savo akcininkui. Sraigtasparnis buvo techniškai tvarkingas ir turėjo tinkamumo skraidyti pažymėjimą. Kasatoriui buvo žinoma, kad jis paskirtas orlaivio vadu, jokios specialios rašytinės orlaivio vado paskyrimo tvarkos teisės aktai nenustato.
2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Trečiasis asmuo V. D. dirbo UAB AK „Aviabaltika“, todėl būdamas šios įmonės darbuotojas – pilotas vykdė kasatoriaus nurodymus, atskraidino jam sraigtasparnį, pildė už jį borto žurnalą. Šių sąsajų su UAB AK „Aviabaltika“ byloje neneigė ir pats kasatorius. Kasatorius neprašė pirmosios instancijos teisme skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tokie prašymai nebuvo teikiami ir apeliacinės instancijos teisme. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ta aplinkybė, kad byloje yra teismo paskirtos ekspertizės aktas, nepaneigia teismo galimybės priimant procesinį sprendimą remtis ir savo išvadas pagrįsti kitų byloje surinktų įrodymų visuma, jeigu juose esantys duomenys lemia kitokią išvadą, nei pateikta ekspertizės akte. Byloje pateiktos ekspertizės akto išvadą paneigia paties eksperto parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl pagrįstai ja nebuvo vadovautasi sprendžiant dėl turto rinkos vertės po avarijos. Ekspertas, apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad sraigtasparnio neapžiūrėjo, jam pateiktų nuotraukų su sužalojimais nevertino, neanalizavo, ar apgadintos detalės turėjo įtakos kitoms detalėms, taip pat nurodė, kad neturi techninių žinių atlikti tokį vertinimą. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad sraigtasparniui padarytos žalos dydį gali nustatyti tik sraigtasparnių R44 gamintoja – gamykla „Robinson Helicopter Company“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo šalių sutartinių teisinių santykių

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė panaudos sutartinius teisinius santykius ir civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nes už mokamuosius skrydžius jis mokėjo, be to, nurodė aplinkybes, sudarančias pagrindą atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, tačiau teismai jomis nesivadovavo.

Panaudos sutarties samprata pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sąlygų pažeidimą nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629–6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos. Įstatymai nenustato panaudos sutarčiai konkrečios formos, jei ji sudaryta ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui (CK 6.478 straipsnis), todėl, šalims nesusitarus kitaip, trumpalaikė panaudos sutartis gali būti sudaryta bet kuria įstatymo nustatyta forma – žodine, rašytine arba notarine (CK 6.192, 1.72–1.74 straipsniai). Nepriklausomai nuo to, kokia forma sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas privalo išlaikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą (CK 6.636 straipsnis) ir naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.637 straipsnio 1 dalis). Panaudos gavėjas neatsako už atsitiktinį daikto žuvimą ar sugedimą jo normalaus naudojimo pagal paskirtį metu (CK 6.638 straipsnio 3 dalis). Taigi panaudos gavėjas yra atsakingas už jam perduoto daikto išsaugojimą ir, pasibaigus sutarčiai, privalo panaudos davėjui grąžinti daiktą tokios būklės, kokios gavo naudotis, atsižvelgiant į normalų jo nusidėvėjimą dėl naudojimo pagal paskirtį. Jeigu panaudos sutarties galiojimo metu panaudos daiktas žuvo ar buvo sugadintas ir panaudos gavėjas negali jo grąžinti tokio, kokį gavo naudotis, tai panaudos davėjui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, panaudos gavėjas turi įrodyti, kad panaudos daiktą naudojo pagal paskirtį ir daiktas žuvo ar sugedo jo normalaus naudojimo pagal paskirtį metu dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

Bylą nagrinėję teismai pagal pateiktas faktines aplinkybes nustatė, kad ieškovas ir kasatorius 2010 m. birželio 25 d. sudarė trumpalaikę (vienos dienos) panaudos sutartį, pagal kurią ieškovas, kaip panaudos davėjas, perdavė kasatoriui, kaip panaudos gavėjui, sraigtasparnį, kurį šis turėjo grąžinti tokios pat būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų jo nusidėvėjimą. 2010 m. birželio 25 d. įvyko orlaivio avarija, kurios metu orlaivis buvo nepataisomai sugadintas. Teismų nustatyta, kad dėl kasatoriaus veiksmų, jo didelio neatsargumo įvyko ši sraigtasparnio avarija, nes kasatorius per greitai atplėšė sraigtasparnį nuo žemės, nesubalansavęs jo pusiau pakelto, o bandydamas subalansuoti pakilusį sraigtasparnį, neatsargiai vairų judesiais neleistinai pakreipė sraigtasparnį ir šis mentėmis kliudė aerodromo paviršių. Taigi bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorius panaudos pagrindu jam perduoto sraigtasparnio panaudos davėjui (ieškovui) negrąžino, nes dėl jo neteisėtų veiksmų eksploatuojamas sraigtasparnis buvo nepataisomai sugadintas (žuvo) ir ieškovui atsiradusi žala yra tiesioginis kasatoriaus veiksmų padarinys, todėl ji turi būti atlyginta. Dėl to nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, nes tarp ieškovo ir kasatoriaus nebuvo susiformavę jokie teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti kasatorių nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti jo padarytos žalos dydį. Taigi teismai, nustatę visas šiuo atveju reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikavę tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip panaudos, pagrįstai sprendė, kad kasatorius yra atsakingas už ieškovui padarytą žalą, ir, nustatę jos dydį, ją ieškovui priteisė iš kasatoriaus. Įvertinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartinius teisinius santykius ir iš jų kilusią civilinę atsakomybę.

Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų taikymo iš esmės susiję ne su teismų netinkamu jų aiškinimu bei taikymu, o su kitokiu, negu nustatė teismai, aplinkybių interpretavimu ir nesutikimu su teismų nustatytomis fakto aplinkybėmis, tačiau apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys suponuoja išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas ginčą išsprendė tinkamai taikydamas panaudos sutarties ir civilinės atsakomybės pagrindus. Minėta, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodytos visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos taikyti kasatoriui atsakomybę. Kadangi byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismai procesiniuose sprendimuose priėjo prie teisiškai pagrįstos išvados, pripažinę kasatorių atsakingą už ieškovui padarytą žalą.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

              Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl šalių sutartinių teisinių santykių egzistavimo, ieškovo, kaip žalą patyrusio asmens, veiksmų.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

Teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, nustatydami reikšmingas bylai aplinkybes, nuosekliai ir išsamiai tyrė ir vertino ieškovo ir atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus, jų pagrindu sprendė, kad sraigtasparnio avarijos metu kasatoriaus J. B. ir trečiojo asmens VšĮ Pilotų mokyklos sutartiniai santykiai nesiejo, nes kasatorius jau buvo įvykdęs mokymo programą, jam buvo išduotas programos įvykdymą patvirtinantis mokyklos pažymėjimas, atsakovui išlaikius egzaminus buvo suteikta licencija, suteikianti teisę savarankiškai vykdyti skrydžius. Taigi avarijos metu kasatoriui panaudos teisinių santykių pagrindu, o ne tretiesiems asmenims buvo suteikta teisė naudoti orlaivį, todėl pagrįstai vertinta, kad kasatorius atliko savarankišką, o ne mokomąjį skrydį ir yra atsakingas už ieškovo patirtą žalą. Nors kasatorius teigia, kad teismai neįvertino ieškovo, kaip žalą patyrusio asmens, veiksmų, tačiau nepateikia išsamių teisinių argumentų, kokie jo veiksmai nebuvo įvertinti ir kokią įtaką jie turėjo civilinės atsakomybės taikymui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacijos dalyko, todėl dėl jų nepasisako (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad tokiu atveju, kai teismai dalį ekspertizės išvados priėmė ir ja vadovavosi, o kitą jos dalį atmetė, turėjo būti paskirta papildoma ekspertizė.

Nagrinėjamoje byloje ekspertas, turėdamas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, ekspertizės akte konstatavo, kad sraigtasparnio remonto darbai (tarp jų ir kabinos korpuso, kabinos rėmo, pagrindinio sraigto kolonos gaubto) yra nesudėtingi, šiuos darbus gali atlikti licencijuotas specialistas, ir šių darbų kainą nustatė remdamasis komerciniais pasiūlymais. O kiti byloje pateikti įrodymai, pvz.: „HAHN-HELICOPTER Sales & Service GmbH“ ataskaita, „Robinson R-44“ orlaivio tipo sertifikato turėtojos gamyklos „Robinson Helicopter Company“ UAB „Helisota“ ir „S.P Helicopter-service“ raštai, Orlaivio avarijos tyrimo ataskaita ir kt., patvirtino priešingas išvadas, kad sraigtasparnis gali būti remontuojamas tik gamykloje, o tokio remonto išlaidos viršija turto rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertas J. U., atlikęs byloje paskirtą ekspertizę, paaiškino, kad sraigtasparnio neapžiūrėjo, jam pateiktų nuotraukų su sraigtasparnio sužalojimais nevertino, neanalizavo ar apgadintos detalės turėjo įtakos kitiems mazgams ir detalėms, nurodė, kad neturi techninių žinių ir kad tokį vertinimą galėtų atlikti technikos ekspertas.

Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus bylos įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintinti įrodymai, kurie patvirtina ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes arba jas paneigia, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Taigi teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. IĮ „Asaga“ v. antstolė D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-469/2011; kt.).

Kadangi eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nesivadovavo eksperto išvada dėl turto rinkos vertės po avarijos nustatymo, kaip nepatikima ir prieštaraujančia kitiems byloje pateiktiems įrodymams. Konstatuotina, kad teismai laikydamiesi CPK 218 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo išsamiai motyvavo savo atsisakymą vadovautis ekspertizės išvada nustatant padarytos žalos dydį. Kadangi byloje pateiktų įrodymų visuma teismams leido spręsti, kad pakanka įrodymų žalos dydžiui nustatyti, todėl jie neskyrė papildomos ekspertizės, o vadovavosi kitais byloje esančiais įrodymais, nustatydami padarytos žalos dydį. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad kasatorius reiškė teismui prašymą skirti papildomą ekspertizę ir kad toks prašymas buvo netenkintas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimus (atsikirtimus), kartu ir aktyviai naudotis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 12, 178 straipsniai). Bylą nagrinėjančiam teismui proceso įstatyme nekeliama reikalavimų atlikti visus įmanomus CPK normų numatytus procesinius veiksmus byloje, jų turi būti atliekama tiek, kad būtų nustatytos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti nešališkas išvadas. Įvertinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, byloje teismų nustatytas aplinkybes ir aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias sutartinius teisinius santykius ir iš jų kilusią civilinę atsakomybę, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, todėl, atsižvelgiant į kasaciniame skunde suformuluotus argumentus, nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, tad atsakovo kasacinis skundas atmestinas (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 15,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 1250 Lt (362, 03 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ieškovo prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, prašomas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. B. (duomenys neskelbtini) 362,03 (tris šimtus šešiasdešimt du Eur ir 3 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Stamita“ (j. a. k. 153701266) naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. B. (duomenys neskelbtini) 15,39 (penkiolika Eur ir 39 ct) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Sigitas Gurevičius

Andžej Maciejevski             

                                                                                                                                Vincas Versesckas