Civilinė byla Nr. e2A-158-881/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00347-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.5.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir M. A. ieškinį atsakovams bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, G. S. ir V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai R. S. ir M. A. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2012 m. sausio 27 d. sutartinės hipotekos sandorį (su visais vėlesniais pakeitimais), sudarytą tarp atsakovų (skolininkų) G. S. ir V. S. bei atsakovės (kreditorės) bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2011 m. lapkričio 7 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po savo tėvų mirties paveldėjo 0,1131 ha žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovai dėl apgaulės perleido šį turtą VšĮ „Viva Barter“, kuri 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė nekilnojamąjį turtą atsakovams G. S. ir V. S. už 81 093,61 Eur (280 000 Lt) sumą. 2012 m. sausio 27 d. atsakovai sudarė sutartinės hipotekos sandorį, kuriuo turtas įkeistas atsakovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai. 2013 m. sausio 25 d. atsakovai G. S. ir V. S. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė S. P. 701/1131 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 9 847,08 Eur (34 000 Lt) sumą. 2014 m. vasario 27 d. atsakovai ir S. P. sudarė žemės sklypo padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartį, kurios pagrindu iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atidalytas 0,1131 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); S. P. atitenkančiam sklypui suteiktas naujas adresas: (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 26 d. S. P. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), R. G. ir L. G. už 10 000 Eur sumą. Kadangi visi sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės, ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1325-413/2017, ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais 2011 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų bei VšĮ „Viva Barter“; 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp VšĮ „Viva Barter“ ir atsakovų G. S. bei V. S.; taikė restituciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-433-302/2018 patikslino teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo, išdėstydamas ją taip: „Taikyti restituciją – grąžinti iš atsakovų G. S. ir V. S. lygiomis dalimis po ½ ieškovams R. S. ir M. A. 0,0430 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Už likusią turto dalį (701 kv. m dydžio žemės sklypą) priteisti iš atsakovų G. S. ir V. S. ieškovams R. S. ir M. A. po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais, įpareigoti VŠĮ „Viva Barter“ grąžinti atsakovams G. S. ir V. S. 22 839,40 Eur (78 859,91 Lt) sumą“. Ieškovų teigimu, nors nekilnojamojo turto sandoriai pripažinti negaliojančiais bei taikyta restitucija, o teismo procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, tačiau ieškovams priklausančiam nekilnojamam turtui iki šios dienos liko įregistruota atsakovų sudaryta hipoteka, hipotekos kreditoriaus pirmumo teisė išieškoti iš hipoteka įkeisto turto niekur nedingo.

        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu 2012 m. sausio 27 d. sutartinės hipotekos sandorį (su visais vėlesniais pakeitimais), sudarytą tarp atsakovų (skolininkų) G. S. bei V. S. ir atsakovės (kreditorės) bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“; nustatė, kad, pripažinus negaliojančiu 2012 m. sausio 27 d. sutartinės hipotekos sandorį (su visais vėlesniais pakeitimais), išlieka sąžiningo hipotekos kreditoriaus kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ teisė į įkeistą turtą.

3.       Teismas konstatavo, kad atsakovams G. S. bei V. S. tapus įkeisto turto savininkais teismo pripažintų negaliojančiais sandorių pagrindu, darytina išvada, jog jie 2012 m. sausio 27 d. sutartinės hipotekos sandoriu įkeitė ginčo nekilnojamąjį turtą, nebūdami šio turto savininkais, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170, 4.206 straipsniai). 

4.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi teismas padarė išvadą, kad byloje yra nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

5.       CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos registro, pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.

6.       Teismo vertinimu, CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, kada hipotekos teisė hipotekos kreditoriui išlieka net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu. Hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę remiantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2015; 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 134/2007). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad hipotekos kreditorius apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjų, įgyjant nuosavybę, nežinojo ir negalėjo žinoti.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė, kurios veikla yra susijusi su finansinių paslaugų teikimu, atsakovui G. S. suteikė paskolą. Atsakovė, veikdama šioje srityje, pasitvirtino tvarkas, formas, kuriomis reglamentavo skolininko, laiduotojo finansinės būklės vertinimą, paskolų suteikimo ir administravimo tvarką. Prieš suteikdama atsakovui G. S. paskolą, atsakovė rinko duomenis tiek apie G. S., tiek V. S. finansinę būklę: turimus įsipareigojimus, nuosavybės teise valdomo turto masę, šio turto įgijimo pagrindus, gaunamas pajamas, šių pajamų šaltinius, sudarė skolininko (G. S.) finansinės būklės įvertinimą, keletą kartų atliko įkeičiamo turto vertinimą. Atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ surinko iš registrų oficialius duomenis apie skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo įgijimo pagrindus, taip pat iš privačių šaltinių duomenis apie skolininkų turimus įsipareigojimus, gaunamas pajamas iš skolininkų sudarytų sandorių ir darbo užmokesčio. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kaip atsakovų G. S. bei V. S. kreditorė, visomis jai prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandoriu įkeičiamo turto įgijimo aplinkybių, tikrino, ar egzistuoja grėsmės, sudarančios pagrindą turto perleidimo (įgijimo) sandorius pripažinti negaliojančiais.

8.       Be to, teismo vertinimu, byloje nustatyta svarbi aplinkybė, kad atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nebuvo turto įgijimo (perleidimo) sandorių, kurie buvo nuginčyti, šalis, ginčo hipotekos sandoris sudarytas 2012 m. sausio 27 d., tuo tarpu pirmosios instancijos teismo spendimas, kuriuo pripažinti negaliojančiais sandoriais, kurių pagrindu nuosavybės teises į įkeistą turtą įgijo atsakovai, priimtas 2017 m. rugsėjo 15 d. Taigi, akivaizdu, kad ginčo hipotekos sandorio sudarymo metu atsakovei KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, jog ieškovų sudarytas nekilnojamojo turto sandoris nebuvo laisvos valios išraiškos rezultatas.

9.       Teismas, nustatęs, kad sandoris buvo sudarytas ir patvirtintas Vilniaus r. 2-ojo notaro biuro notarės O. Žurauskienės, sprendė, jog atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, todėl ją pripažino sąžininga hipotekos kreditore ir konstatavo pagrindą ginti jos, kaip sąžiningos kreditorės, interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovai R. S. ir M. A. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog išlieka hipotekos kreditorės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ teisė į įkeistą turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Teismas iš esmės kreditorės teisę į įkeistą turtą gynė dėl to, kad laikė, jog ji negalėjo žinoti apie aplinkybes, kurios sudarė pagrindą pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu. Tačiau CK 4.197 straipsnio 6 dalies taikymui yra reikšmingas pats kreditoriaus sąžiningumas, o ne tik aplinkybių, kurios sudarė pagrindą pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu, žinojimo aspektas.

10.2.       Nagrinėjamoje byloje itin svarbu įvertinti kreditorės sąžiningumą, susijusį ne tik su ginčo hipotekos sudarymu, bet ir su paskolos sutarties sudarymu, nes įkeitimo sandoris sudarytas būtent paskolos sutarties užtikrinimui. Teismas CK 4.197 straipsnio 6 dalies taikymą iš esmės susiejo su kreditorės nežinojimu, kad paskolos sandoris buvo neteisėtas, todėl atitinkamai neteisėtas ir hipotekos sandoris. Vis dėlto turėjo būti įvertintas sąžiningumo turinys. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.197 straipsnio 6 dalį bei tuo pažeidė materialinės teisės normas.

10.3.       Teisine prasme sąžiningumas apima protingumą, apdairumą, rūpestingumą ir atidumą. Jei asmuo elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai ir t. t., elgiasi neprotingai, todėl jo teisės neginamos. Šiuo atveju šis sąžiningumo turinys reikšmingas ir CK 4.197 straipsnio 6 dalies taikymui ir aiškinimui.

10.4.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai teikė įrodymus ir argumentus, kad kreditorė išduodama paskolą ir sudarydama paskolos sutartį atliko procedūrinius pažeidimus. Jei šių pažeidimų nebūtų, tai nebūtų buvęs sudarytas hipotekos sandoris, ir tuomet ieškovai nebūtų nukentėję, jiems nebūtų tekę ginčyti sandorių, nebūtų reikėję šioje byloje siekti panaikinti hipotekos kreditorės teises.

10.5.       Teismas abstrakčiai pasisakė, kad kreditorė atliko atsakovų G. ir V. S. mokumą vertinimą, t. y. atliko reikiamas procedūras. Vis dėlto teismas neįsigilino į šių dokumentų turinį, kuris rodo, kad paskola išduota su pažeidimais bei neturėjo būti suteikta. Teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183, 185 straipsniai).

10.6.       Analizuojant byloje pateiktus dokumentus matyti, kad kreditorei suteikiant paskolą G. ir V. S. buvo pažeistos kredito unijos vidaus tvarkos: Finansinės skolininko būklės tvarka, Kreditavimo politika – dėl paskolos gavėjų pajamų tvarumo vertinimo. Kreditorė, suteikdama paskolą atsakovams G. ir V. S., pažeidė paskolų išdavimo tvarkas, todėl šiomis aplinkybėmis grindžiamas jos nesąžiningumas. 

10.7.       Paskola užtikrinta ir vekseliu (paprastuoju, neprotestuotinu), ir hipoteka, todėl atsakovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ galimai siekia nepagrįstai praturtėti ieškovų sąskaita, nepagrįstai taikydama hipoteką nekilnojamam turtui, kadangi jau yra patvirtintas jos finansinis reikalavimas atsakovų G. ir V. S. bankroto byloje.

2.       Atsakovė bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.       Apeliantų nurodyti argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo yra nepagrįsti, deklaratyvūs bei formalūs. Šiais argumentais apeliantai galėtų kelti paskolos sutarties sudarymo pagrįstumo klausimą, tačiau tai nėra šios civilinės bylos dalykas, ir byloje nekilo ginčo dėl paskolos sutarties galiojimo.

11.2.       Apeliantai klaidingai interpretuoja sąžiningumo institutą. Kreditoriaus sąžiningumas šiuo atveju yra suprantamas kaip kreditoriaus faktinis nežinojimas ir negalėjimas žinoti hipotekos sandorio negaliojimo pagrindų. Hipotekos kreditorius, faktiškai žinojęs ar turėjęs žinoti hipotekos negaliojimo pagrindus, negali gintis remdamasis tuo, kad jis yra sąžiningas.

11.3.       Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuotos aiškios taisyklės, kurių pagrindu yra vertinamas hipotekos kreditoriaus sąžiningumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K- 3- 363- 421/2018, kuria remiasi apeliantai, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. 

11.4.       Apeliantai nepateikia argumentų ir paaiškinimų, kodėl atsakovė tampa nesąžininga ir turėtų atsisakyti ginčo hipotekos fizinių asmenų bankroto byloje patvirtinus finansinį reikalavimą.

11.5.       Atsižvelgiant į veiksmus, kuriuos atsakovė atliko prieš sudarydama ginčo hipoteką, į tai, kad ginčo hipoteka buvo patvirtinta notaro, kas reiškia, kad nebuvo nustatyta jokių apribojimų, dėl kurių ginčo hipoteka negalėtų būti sudaryta, atsakovė buvo ir yra sąžininga hipotekos kreditorė. Apeliantų nurodomi tariami kredito unijos tvarkų pažeidimai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti bei niekaip nepaneigia kredito unijos, kaip hipotekos kreditorės, sąžiningumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl hipotekos kreditoriaus sąžiningumo kaip pagrindo ginti hipotekos kreditoriaus teises, hipotekos sandorį pripažinus negaliojančiu.

Pagrindinės byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14.       Byloje nustatyta, kad apeliantai 2011 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė VŠĮ „Viva Barter“ 0,1131 ha žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). VŠĮ „Viva Barter“ minėtą turtą 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovams G. S. ir V. S.. 2012 m. sausio 19 d. atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ su atsakovu G. S. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00018 LTL, pagal kurią suteikė atsakovui 68 929,56 Eur paskolą. Paskolos sutarties tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas 2012 m. sausio 27 d. sutartine hipoteka, kurios pagrindu atsakovės KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai buvo įkeistas atsakovų G. S. ir V. S. iš VŠĮ „Viva Barter“ įgytas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su statiniais.

15.       Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu 2011 m. lapkričio 11 d. pirkimo– pardavimo sutartis ir 2012 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis pripažintos negaliojančiomis, taikyta restitucija, be kita ko, grąžinant apeliantams iš atsakovų G. S. ir V. S. lygiomis dalimis 0,0430 ha žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), už likusią turto dalį (701 kv. m. dydžio žemės sklypą) iš atsakovų G. S. ir V. S. apeliantams priteisiant po 4 452,50 Eur ekvivalentą pinigais.

16.       Apeliantai byloje pareikštu ieškiniu prašė panaikinti atsakovų sudarytą hipotekos sandorį. Pirmosios instancijos teismas hipotekos sandorį pripažino negaliojančiu, tačiau, remdamasis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi, nustatė, kad atsakovės (hipotekos kreditorės) bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ teisė į įkeistą turtą išlieka.

17.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.197 straipsnio 6 dalį bei tuo pažeidė materialiosios teisės normas.

Dėl hipotekos kreditoriaus sąžiningumo vertinimo

18.       CK 4.197 straipsnio 6 dalyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkindamas apeliantų ieškinį (palikdamas galioti hipotekos kreditorės teisę), nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015).

19.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ir tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo pagal nuosavybės įgijimo sandorį, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 168/2007). Hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2015; 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007).

20.       Taigi pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl hipotekos kreditoriaus interesų gynimo CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu, hipotekos kreditoriaus sąžiningumas vertinamas būtent sudaryto hipotekos sandorio kontekste, t. y. vertinamos aplinkybės, susijusios su hipotekos kreditoriaus žinojimu ir (ar) turėjimu žinoti apie aplinkybes, susijusias su hipotekos sandorio teisiniais trūkumais. Apeliantų aiškinimas, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalies taikymui yra reikšmingas pats kreditoriaus sąžiningumas, o ne tik aplinkybių, kurios sudarė pagrindą pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu, žinojimo aspektas, nurodytos teismų praktikos neatitinka.

21.       Apeliaciniame skunde apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad hipotekos kreditorė apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjams įgyjant nuosavybę ir vėliau tapo pagrindu pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu, nežinojo ir negalėjo žinoti, o laikosi nuomonės, kad nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti kreditorės sąžiningumą, susijusį ne tik su hipotekos sandorio sudarymu, bet ir su paskolos sutarties sudarymu, nes hipotekos sandoris sudarytas būtent iš paskolos sutarties kylančių prievolių įvykdymo užtikrinimui. Tačiau tokia apeliantų nuomonė, kaip minėta, neatitinka šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Remdamasis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad galimi procedūriniai pažeidimai, padaryti kredito unijos paskolos suteikimo procese, savaime nepaneigia jos, kaip hipotekos kreditorės, sąžiningumo CK 4.197 straipsnio 6 dalies prasme, todėl neeliminuoja šios normos taikymo galimybės.

22.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra vertinamas atsakovės kredito unijos ir atsakovo V. S. sudarytos paskolos sutarties galiojimas, ši sutartis nėra nuginčyta (tokių duomenų nepateikta), todėl apeliantų argumentai, kad paskola neturėjo būti suteikta (atitinkamai, nesuteikus paskolos, nebūtų sprendžiama ir dėl hipotekos sandorio sudarymo), yra daugiau hipotetiniai, grindžiami iš esmės pačių apeliantų subjektyviu paskolos suteikimo procedūros vertinimu, o ne konkrečiais faktais.

23.       Apeliantų argumentas, kad paskolos grąžinimas užtikrintas ir hipoteka, ir vekseliu, todėl atsakovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ galimai siekia nepagrįstai praturtėti apeliantų sąskaita, neturi teisinės reikšmės CK 4.197 straipsnio 6 dalies taikymui, todėl dėl jo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

24.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas hipotekos kreditorės sąžiningumą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė hipotekos kreditoriaus teises įtvirtinančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

25.       Atsakovė bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                           Vilija Mikuckienė

   Asta Radzevičienė

     Jūratė Varanauskaitė