Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-07-17][nuasmenintas sprendimas byloje][2-7285-868-2023].docx
Bylos nr.: 2-7285-868/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos



Civilinė bylos Nr. 2-7285-868/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02992-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

 

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei, Gintarei Truncaitei, Ilonai Kaziukevičienei,

dalyvaujant ieškovui R. J.,

ieškovo R. J. atstovei advokatei Živilei Gullai-Katauskei,

atsakovės J. M. atstovui advokatui Vytautui Šulijai,

trečiojo asmens UAB „Admi“ atstovui advokatui Eligijui Seniučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei J. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Admi“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Delfino namas“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas R. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 567,67 Eur turtinę žalą, 2 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2021 m. sausio 26 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas A. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 12-ANR_P-138-2021 su nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį. Protokole Nr. 12-ANR_P-138-2021 su nurodymu duomenų apie administracinį nusižengimą, jo kvalifikavimą grafoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 27 d. 14.00 vai, iš sau priklausančio sandėliuko R. J. prasivedė laidą per daugiabučio namo bendras gyventojų patalpas, neva negavęs namo pirmininkės ir kitų gyventojų sutikimo ir jų neįspėjęs, taip pat savavališkai pertvarkęs patalpas, t. y. nusamdęs įmonę, kuri prijungė laidą nuo asmeninio elektros skydelio iki rūsio patalpų, per sieną, kuri yra bendro naudojimo patalpose. Šiais savo veiksmais neva pažeidžiau ANK 518 straipsnio 1 dalį. Tačiau protokole nenurodyta, kokiuose įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikiau, kad mano veiksmai galėtų būti vertinami kaip ANK 518 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas. Ieškovo teigimu, administracinio nusižengimo teisena greičiausiai buvo pradėta, gavus J. M., tuo metu ėjusios bendrijos pirmininkės pareigas, pranešimą. Administracinio nusižengimo teisena negalima, t. y. negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta, nes padaryti veiksmai neturi administracinio nusižengimo požymių. Ieškovas įsitikinęs, kad įstatymų reikalavimų nepažeidė ir neturėjo tokios tyčios, laikėsi taisyklių reikalavimų, tai patvirtina ieškovo veiksmai. Be to, kaip pirmiau minėta, ir administracinio nusižengimo protokole su nurodymu nėra nurodytas įstatymas, kurio reikalavimai pažeisti. Namo vidinėje mašinų aikštelėje, pirmame aukšte, prie ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios mašinos stovėjimo vietos esančio ieškovui nuosavybės teise priklausančio sandėliuko sienos kitoje pusėje, t. y. laiptinės hole, žemiau yra ieškovo elektros skaitiklis. Suderinus su elektros tinklų atstovu, nuėmusiu ir vėl uždėjusiu elektros skaitiklio plombą, namą pagal sutartį su atsakove, kaip tuometine bendrijos pirmininke, pasirašytą be bendrijos narių balsavimo administruojančios UAB „ADMI“ energetiku, nurodžiusiu elektros darbus jų bendrovės administruojamuose pastatuose atliekantį partnerį, su kuriuo ieškovas sudarė sutartį ir sumokėjo už atliktą darbą 260,53 Eur, iš ieškovui priklausančio sandėliuko nuo elektros rozetės buvo nuvestas laidas į ieškovo elektros skaitiklį. Atliktam darbui, t. y. nutiesti laidą iš nuosavybės teise priklausančio sandėliuko į savo elektros skaitiklį, bendrijos sutikimas nebuvo reikalingas, nes toks darbas nėra nurodytas baigtiniame sąraše minėtų taisyklių 5.2. punkte. Taip pat nebuvo pertvarkytos bendrojo naudojimo patalpos ir inžinerinė įranga, kaip draudžiama 6.3. punkte, dėl to veiksmai nebuvo savavališki. Ieškovo teigimu, name, kuriame ieškovas nuosavybę turi ir gyvena nuo jo pastatymo 2005 m., nėra specialių komunikacijų kanalų (vamzdžių). Visi tokio pobūdžio darbai, kaip antai, kondicionierių laidai ir vamzdeliai iš butų į kondicionieriams skirtą bendrojo naudojimo balkone šalia laiptinės esančią vietą, interneto laidai, elektros laidai tiesiami per lubas ir sienas, kurios yra bendro naudojimo patalpose, laiptinėse, aukštų aikštelėse, be atskiro sutikimo. Tvirtinimo būdai yra patys įvairiausi: tiek prie lubų, tiek prie sienų pragręžiamos skylės kiaurai sieną ir pan. Pažymėjo, kad dar iki protokolo Nr. 12-ANR_P-138-2021 su administraciniu nurodymu surašymo, įvykį tyrę policijos pareigūnai leido užbaigti laido prijungimo prie skaitiklio darbus. AB „Energijos skirstymo operatorius“ specialistai uždėjo plombas. Darbas tiesiant laidą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio sandėliuko į ieškovo elektros skaitiklį buvo padarytas teisėtai, techniškai tvarkingai, estetiškai, atlikus darbą išvalyta. Pažymėjo, kad ieškovas ne tik nepažeidė jokių įstatymų reikalavimų, bet bendrosios nuosavybės teise priklausantiems objektams nepadarė žalos. Tai rodo ir aplinkybė, kad buvo surašytas administracinis nurodymas, o pagal ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta. Tokių aplinkybių nėra nustatyta. Ieškovo teigimu, jis galėjo būti nubaustas ne už nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos atliktus veiksmus, bet dėl įstatymais nepagrįsto atsakovės, tuo metu ėjusios bendrijos pirmininkės pareigas, reikalavimo gauti bendrijos sutikimą atlikti darbus. Tokio sutikimo reikalavimas šiuo konkrečiu atveju ne tik nepagrįstas, bet galėjo būti nulemtas dėl reiškiamo reiklumo bendrijos pirmininkės atliekamų pareigų, užsakomų paslaugų, sudaromų sutarčių, kurias bendraturčiai turi vykdyti ir už jas mokėti, kokybei, teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to, kas nurodyta, ieškovas nemokėjo protokole Nr. 12-ANR_P-138-2021 įrašytame administraciniame nurodyme pasiūlytos savo noru sumokėti nurodytos piniginės baudos, laukė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo. Tuo atveju, jei nutarimu nebūtų buvusi nutraukta administracinio nusižengimo teisena, buvo pasirengęs priimtą nutarimą apskųsti ANK 621-624 straipsniuose nustatyta tvarka. Nepaisant to, kad administracinio nusižengimo teisena nebuvo baigta ir ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas baigėsi tik 2022 m. balandžio 27 d., visą laiką siuntė laiškus su reikalavimu demontuoti tariamai savavališkai sumontuotą laidą, prie laiškų atsakovė prisegdavo neaišku kaip gautą, nes žala niekam nepadaryta, nukentėjusiųjų nėra. UAB „Admi“ direktoriaus V. P. teigimu, jis tik vykdė sutartinius įsipareigojimus ir atsakovės, neva kaip bendrijos pirmininkės, žodinius nurodymus. Ieškovas nurodė, kad dėžėje kaip siuntinys neva nuo namo bendrijos sudėtas demontuotas elektros laidas, kuris iš ieškovui priklausančio sandėliuko buvo nuvestas ir prijungtas prie mano buto elektros skydelio, ir įmautė su raštu, protokolo kopija. 2022 m. balandžio 13 ar 14 d. ieškovas susisiekė su AB „Energijos skirstymo operatorius“, prašydamas patikrinti, ar nepažeista plomba. Atvykęs AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas nustatė, kad laidas nupjautas skaitiklio viduje iki plombos. 2022 m. balandžio 28 d. ieškovas gavo registruotą laišką, kuriame įdėta 2022 m. balandžio 11 d. bendrijos susirinkimo protokolo kopija, kurioje pabraukta raudonai, kad neva (duomenys neskelbtini) buto savininkai įpareigojami įsivesti skaitiklį sandėliuke. Taip pat neva bendrijos pirmininkės J. M. 2022 m. balandžio 22 d. įpareigojimas įsivesti skaitiklį sandėliuke ir užtaisyti skyles hole, padarytas neva nelegaliai pravedant elektros kabelį. 2023 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas patikrinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininko registravimo ir bendrojo naudojimo objektų administravimo teisėtumą. Pažymėjo, kad namo (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės, kurioje yra ieškovui priklausantis butas, remonto ar broko šalinimai darbai nebuvo atliekami nuo namo pastatymo. Laiptinės sienos pažeistos drėgmės. Pabrėžė, kad dar 2020 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-21569- 534/2020 buvo sudaryta R. J. ir kitų atsakovų taikos sutartis, pagal kurios 1.1. punktą ieškovas byloje M. V. įsipareigojo taikos sutarties pasirašymo dieną pervesti į daugiabučio namo savininkų bendrijos kaupiamąją sąskaitą 6 000 Eur, iš kurių 4 000 Eur skiriami išimtinai namo (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės remontui. Laiptinės remontas nėra vykdomas ar atliktas, nes nėra baigti darbai kaimyno, su kuriuo pasirašyta taikos sutartis, (duomenys neskelbtini) buto remonto darbai. Ateityje atliekant namo (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės, kurioje yra ieškovui priklausantis butas, remontą, galima uždėti tokią sienų apdailą, kuri uždengtų laidus. Kada tiksliai buvo demontuotas laidas, ieškovas nežino, bet tai padaryta iki 2022 m. balandžio 11 d., t. y. nesibaigus administracinio nusižengimo teisenai, nes ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas baigėsi tik 2022 m. balandžio 27 d. Taigi be ieškovo kaip turto savininko sutikimo ar leidimo buvo nupjautas ir demontuotas jam priklausantis laidas, kuris nors ir buvo pravestas per bendrosios nuosavybės (bendraturčių, vienas kurių ir yra ieškovas) patalpos sieną, tačiau priklausė ieškovui, nors jokių valstybės įgaliotų institucijų sprendimų to turto atžvilgiu priimta nebuvo. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus 2022 m. liepos 1 d. atsakymas patvirtinta, kad nuo 2021 m. vasario 19 d. atsakovė nėra bendrijos pirmininkė, dėl to jos darbo sutartis pasibaigė, nuo 2021 m. vasario 19 d. ji neturėjo ir iki dabar neturi teisėtų įgaliojimų šaukti susirinkimo, pasirašyti darbų atlikimo ar paslaugų sutarčių, sąskaitų ar atlikti kokių nors kitų veiksmų, susijusių su bendrijos valdymo ir finansine veikla ir/ar bendraturčių turto, teisių ir pareigų atžvilgiu. Taip pat, kad visuotinį susirinkimą šaukia daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių, be to, bendrijos nariai negali priimti sprendimų dėl Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų, t. y. dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo balsuodami raštu. Dėl to 2022 m. balandžio 11 d. bendrijos narių susirinkimas sušauktas neteisėtai, ir balsavimas iš anksto ir susirinkimo metu vyko neteisėtai, o jo metu priimti sprendimai neturi teisinės galios, taip pat neturi teisinės galios ir 2022 m. balandžio 11 d. susirinkimo protokolas, nors šis dokumentas ir pateiktas VĮ Registrų centrui. Tokios aplinkybės patvirtintos ir medžiagoje Nr. M-1-01-29476-22 priimtuose prokuroro nutarime ir teismų nutartyse. Pažymėjo, kad beveik tuo pačiu metu su balsavimu dėl namo kaimyno ketinamo vykdyti buto (duomenys neskelbtini) ir bendrųjų patalpų remonto, atsakovės, tada dar kaip bendrijos pirmininkės, iniciatyva 2020 m. vasario 8 d.—2020 m. kovo 3 d. buvo vykdomas balsavimas dėl namo stogų/terasų remonto vykdymo atskiriant korpusus, o 2020 m. liepos 7 d. DNSB „Delfino namas“ narių susirinkime pateiktas balsavimu tvirtinti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašas, kuriame nurodyta, kad kiekvienoje laiptinėje bendrojo naudojimo patalpų ir įrenginių savininkai yra būtent tik tos laiptinės patalpų savininkai ir klausimus dėl jų sprendžia kiekviena laiptinė atskirai. Dėl to atsakovė namo (duomenys neskelbtini) trečioje laiptinėje apskritai negali turėti jokių interesų ir kaip bendraturtė, nes turi nuosavybę kitoje laiptinėje. Pabrėžė, kad atsakovės, buvusios bendrijos pirmininke laido pravedimo metu, reikalavimas gauti jos sutikimą atlikti darbus iki dabar nebuvo pagrįstas nei įstatymų ar 2008 m. gegužės 26 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos namo vidaus tvarkos ir priežiūros taisyklių reikalavimais, nei faktiniais duomenimis, nes net ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo pateiktas nei tokių sutikimų registravimo žurnalas, nei nors vienas sutikimas atlikti tokio pobūdžio darbus, kurie namo bendrosiose patalpose atliekami nuolat.

 

Atsakovė J. M. (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad bendrijai, kurią atstovauja bendrijos pirmininkas, yra numatyta pareiga naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrijos tikslas įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Bendrijos pirmininke nuo 2018 m. kovo 1 d. yra išrinkta J. M.. Be to, bendriją aptarnauja (duomenys neskelbtini) esančio namo techninis prižiūrėtojas UAB „ADMI“. Atsakovė nurodė, kad ieškovas neturi nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu valdomų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), kadangi turėtas patalpas prieš kurį laiką pardavė. Todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo ar lūkesčio svetimose bendrojo naudojimo patalpose įrengti elektros įrenginius. Iš esmės ieškovo nepasitenkinimas atsakove yra susijęs su tuo, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, t. y. 3 laiptinės hole, mūsų vertinimu, savavališkai, nesuderinęs su minėtos laiptinės bendraturčiais, daugiabučio namo savininkų bendrija „Delfino namas“ ir UAB „Admi“ (namo techniniu prižiūrėtoju) administracijomis pravedė 7 (septynių) m ilgio elektros laidus. Taigi, elektros instaliacijos buvo pravestos per daugiabučio namo patalpas – holą, kuris yra namo visų bendraturčių (tuo metu buvo 145 namo bendraturčiai) nuosavybė, priešakinė laiptinės interjero dalis. Dėl šio pažeidimo namo techninio prižiūrėtojo – UAB „Admi“ energetikas G. S. surašė 2020-05-28 aktą Nr. AT-149. Akte nurodoma, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini)esantį namą nustatė, jog (duomenys neskelbtini) buto savininkas 3 laiptinės koridoriuje, virš elektros skaitiklių skydų savavališkai, nesuderinęs su namo administratoriumi ir bendrijos pirmininku, atliko elektros instaliacijos darbus (sumontavo elektros laidus). Be to, dėl šio pažeidimo namo techninio prižiūrėtojo – UAB „Admi“ generalinis direktorius ieškovui buvo išsiuntęs įpareigojantį raštą savo lėšomis iki 2020 m. liepos 15 d. demontuoti savavališkai sumontuotus elektros laidus. Tačiau ieškovas ignoravo įpareigojimą. Raginimai įvykdyti UAB „Admi“ generalinio direktoriaus įpareigojimą buvusiems (duomenys neskelbtini) buto savininkams (ieškovui) net 5 kartus buvo siųsti registruotu paštu, įteikti bendrijos visuotiniame susirinkime, tačiau ieškovas, atsakovės vertinimu, neteisėtai įrengtų laidų nedemontavo. Todėl 2022 m. sausio 19 d. daugiabučio namo savininkų bendrija „Delfino namas“ administracija, planuodama minėto holo remonto darbus, namo techniniam prižiūrėtojui – UAB „Admi“ pateikė įpareigojimą demontuoti bendrojo naudojimo patalpose savavališkai sumontuotus laidus. Po kurio laiko bendrojo naudojimo patalpose savavališkai sumontuoti laidai buvo demontuoti ir grąžinti ieškovui. Tačiau atsakovė laidų nedemontavo ir nedalyvavo laidų demontavimo metu. Kitaip tariant, ieškovo netenkina daugiabučio namo savininkų bendrijos „Delfino namas“ sprendimai, tačiau ieškinį reiškia atsakovei, kuri nėra teisiniame santykyje su ieškovu. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. birželio 29 d. rašte Nr. R2-(VTGI)-3784 nurodoma, kad buto savininkas yra atsakingas už jam priklausančio buto vidaus instaliacijos būklę, o daugiabučio namo bendrija atsakinga už bendrojo naudojimo elektros tinklo būklę ir eksploatavimą, taip pat bendrojo naudojimo techninę priežiūrą. Daugiabučio namo bendrijoje turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už daugiabučio namo techninę priežiūrą (t. y. UAB „Admi“), kuris turi teisę daugiabučio namo savininkams teikti privalomus nurodymus. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. kovo 7 d. rašte Nr. 22KR-SD-2240 „Informacija dėl elektros kabelio nutiesimo“ nurodoma, kad kiti elektros inžinieriniai tinklai daugiabučiame name yra daugiabučio namo savininkų bendrijos ir butų savininkų nuosavybė, todėl buto savininkai kabelio tiesimą (pertvarkymą) turėjo susiderinti su visomis suinteresuotomis šalimis, tai yra, su daugiabutį namą administruojančia įmone. AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutikimo kabelio tiesimui (pertvarkymui) ieškovui nesuteikė. Tuo tarpu ieškovas savo veiksmų tiesiant kabelį bendrojo naudojimo patalpose su bendrasavininkais, daugiabučio namo savininkų bendrija „Delfino namas“, techniniu prižiūrėtoju UAB „Admi“ (namo administratoriumi) nederino. Taigi, bendrija turi pareigą užtikrinti daugiabučio namo savininkų teisių ir interesų apsaugą demontuojant neteisėtai įrengtus laidus bendrojo naudojimo patalpose. Ieškovui nepagrindžiant ir neįrodant nuostolių dydžio, nenurodžius aplinkybių, kuriomis atsakovė neva atliko neteisėtus veiksmus, ir jas patvirtinančių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo (neteisėto neveikimo), kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir neteisėtų veiksmų, darytina išvada, jog nėra būtinųjų sąlygų taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

 

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Admi“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad daugiabučiame name yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija „Delfino namas“. Bendrija įsteigta su tikslu valdyti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus, juos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Taigi daugiabučio namo valdytoja CK 4.83 straipsnio prasme yra bendrija. Trečiasis asmuo ir bendrija 2019 m. balandžio 25 d. sudarė administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADMI-359, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo teikti paslaugas priežiūros sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi pagal bendrijos pavedimą. Taigi trečiasis asmuo yra paslaugų teikėjas, o bendrija yra paslaugų gavėja. Trečiasis asmuo, gavęs informaciją iš bendrijos pirmininkės (atsakovės) apie daugiabučio namo laiptinėje savavališkai atliktus elektros instaliacijos darbus bei teikdamas elektros instaliacijos priežiūros paslaugas pagal priežiūros sutartį, 2020 m. birželio 12 d. pranešimu Nr. R2-329 pareikalavo ieškovo demontuoti savavališkai daugiabučio namo laiptinėje sumontuotus elektros laidus. Trečiojo asmens teigimu, faktą, kad ieškovas elektros laidus daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinėje sumontavo savavališkai, nesuderinęs elektros laidų montavimo su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais ir valdytoja bendrija, patvirtina tai, kad 2021 m. sausio 26 d. ieškovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 12-ANR_P-138-2021. Ieškovui nevykdant reikalavimo demontuoti jo įrengtą elektros instaliaciją, bendrija pateikė trečiajam asmeniui 2022 m. sausio 19 d. įpareigojimą demontuoti daugiabučio namo laiptinėje sumontuotus laidus, o išlaidas priskirti ieškovui (ir jo sutuoktinei). Atsižvelgiant į tai, kad laidų demontavimas nepatenka į priežiūros sutartimi nustatytas pareigas ir laikytinas papildomu darbu, kurį trečiasis asmuo atlieka tik davęs aiškų sutikimą, trečiasis asmuo atsisakė atlikti laidų demontavimo darbus ir pasiūlė bendrijai kreiptis į kitus paslaugų teikėjus. Trečiojo asmens žiniomis, bendrija laidų demontavimui pasitelkė UAB „Trafic LT“, kuri atliko laidų demontavimo darbus. Bendrija pateikė trečiajam asmeniui nurodymą visas bendrijos patirtas išlaidas susijusias su laidų demontavimu 307,41 Eur sumą priskirti ieškovui. Papildomai pažymėjo, kad bendrija kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorių“ bei Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą su prašymu pateikti nuomonę dėl ieškovo atliktų elektros instaliacijos darbų. AB „Energetikos skirstymo operatorius“ nurodė, kad ieškovas laidų tiesimą (pertvarkymą) turėjo suderinti su visomis suinteresuotomis šalimis, be kita ko, AB „Energetikos skirstymo operatorius“ sutikimo ieškovui dėl laidų tiesimo nesuteikė. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, pakartodama AB „Energetikos skirstymo operatorius“ nuomonę, papildomai pasiūlė bendrijai pateikti reikalavimą ieškovui dėl laidų demontavimo ir bendrojo naudojimo patalpų atlaisvinimo. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo neatliko jokių nei ieškovo sumontuotų laidų montavimo, nei demontavimo darbų, o raginimus ieškovui siuntė veikdamas paslaugų sutarties pagrindu pagal bendrijos pavedimus.

 

Trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija „Delfino namas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), daugiabutyje neturi jokio nekilnojamojo turto. Pažymėjo, jog iki 2023 m. kovo 10 d., kol buvo šio daugiabučio bendraturčiai, ieškovas ir jo sutuoktinė į trečiąjį asmenį ginčų nagrinėjimo komisiją jokiais klausimais nesikreipė. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. daugiabučio (duomenys neskelbtini) buto savininkas ieškovas savavališkai, nesuderinęs su 145 namo bendraturčiais, bendrijos ir daugiabutį administruojančios įmonės administracijoms pravedė 7 m elektros instaliaciją per daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas – 3 laiptinės holą, kuris yra namo visų bendraturčių nuosavybė, priešakinė laiptinės interjero dalis. Trečiojo asmens teigimu, buvo pažeista daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkto nuostata, bendrijos „Namo vidaus tvarkos ir priežiūros taisyklės“. Taigi daugiabutį administruojančios įmonės, bendrijos administracijos neturėjo jokios informacijos, į kur veda laidai, kilo pagrįsti klausimai, ar tai saugu, ar nekils gaisras, galiausiai neaišku, ar ieškovas nesinaudoja bendrojo naudojimo elektra. Taigi dėl savavališko laidų pravedimo hole buvo kreipiamasi į policiją, o UAB „Admi“ generalinis direktorius savininkams buvo išsiuntęs įpareigojantį raštą savo lėšomis demontuoti savavališkai sumontuotus elektros laidus, tačiau pastarieji ignoravo įpareigojimą. Raginimai įvykdyti UAB „Admi" generalinio direktoriaus įpareigojimą minėto buto savininkams net 5 kartus buvo siųsti registruotu paštu, įteikti bendrijos narių visuotiniame susirinkime, tačiau šie bendraturčiai laidų nedemontavo. Pažymėjo, jog specialistai rekomendavo demontuoti savavališkai pravestus laidus, namo techninis prižiūrėtojas tinkamai atliko pareigas. Savavališkai pravestus laidus buvo būtina nuimti dėl daugiabučio gyventojų, komercinių patalpų ir aptarnaujančio personalo, namo svečių saugumo. Be to, nebuvo galima pradėti 3 laiptinės holo remonto, kurio laukė 3 laiptinės bendraturčiai.

 

Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. 

Teismo posėdžio metu atsakovė bei atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. 

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Admi“ atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti.

 

Ieškinys netenkinamas.

 

Byloje nustatyta, kad ieškovui iki 2023 m. kovo mėn. nuosavybės teise priklausė butas ir sandėliukas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2020 m. balandžio mėn. iš savo buto per bendro naudojimo laiptinę iki savo sandėliuko pervedė elektros laidus. Atsakovė J. M., tuo metu dirbanti Daugiabučio namo savininkų bendrojoje „Delfino namas“ (toliau – Bendrija) pagal darbo sutartį, priėmė sprendimą šiuos laidus demontuoti.

 

Ieškovas reiškia turtinį reikalavimą dėl 567,67 Eur žalos priteisimo (260,53 Eur turėtos išlaidos už laido pravedimą bei 307,14 Eur laido demontavimo išlaidos, kurios buvo įtrauktos į administravimo sąskaitą ir kurias jis privalėjo sumokėti, nes ruošėsi parduoti butą), taip pat prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos.

 

Su pareikštu reikalavimu atsakovė kategoriškai nesutinka. Teigia, kad ji asmeniškai laidų nedemontavo ir nedalyvavo laidų demontavimo metu. Sprendžia, kad ji nėra tinkamu atsakovu byloje. Be to, pažymėjo, kad ieškovas nepagrindžia ir neįrodo nuostolių dydžio.

 

            Civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltė yra preziumuojama (civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

             CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

             CK 6.250 straipsnio 2 dalis nurodo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

 

Iš šalių, jų atstovų, trečiojo asmens paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatytina, kad ieškovas savavališkai, neturėdamas nei Bendrijos, nei daugiabučio namo bendraturčių, nei daugiabučio namo techninę priežiūrą vykdančios įmonės UAB „ADMI“ sutikimo pervedė 7 m elektros instaliaciją iš savo buto iki savo sandėliuko per bendro naudojimo patalpą – 3 laiptinės holą, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, priešakinė laiptinės interjero dalis. Ir nors ieškovas šitoje byloje kelia klausimą dėl atsakovės, kuri tuo metu nebūdama Bendrijos pirmininke priėmė sprendimą dėl elektros laido demontavimo, tačiau teismas sprendžia, kad pats ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, todėl negalima konstatuoti, kad atsakovės veiksmuose, kuomet ji organizavo laido demontavimą, yra neteisėtų veiksmų.

Į bylą yra pateikti daugiabučio namo bendraturčių rašytiniai pranešimai, kuriuose jie nurodo, kad ieškovo savavališkai įrengti elektros inžinieriniai įrenginiai (kabelis) pažeidė jų interesus, kėlė grėsmę gyventojų saugumui, todėl kabelis turėjo būti kuo skubiau pašalintas. Teismas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad tokiems veiksmams, t. y. elektros laido pravedimui per bendro naudojimo patalpą, nereikia jokio sutikimo. Ieškovas apeliuoja į tai, kad laiptinėse yra kitų bendraturčių pravestų laidų, t. y. interneto ir/ ar kondicionavimo sistemos, tačiau jis neturi duomenų, kad tokiems veiksmams atlikti bendraturčiai kada nors kreipėsi į Bendriją. Taip pat ieškovas į bylą pateikė rūsio nuotraukas, iš kurių matyti, kad rūsyje yra pravestas didelis kiekis laidų. Tačiau teismas sprendžia, kad šie ieškovo argumentai dėl kitų laidų pravedimo nepatvirtina ieškovo veiksmų teisėtumo, kuomet jis per bendro naudojimo patalpas iš savo buto iki savo sandėliuko pervedė 7 metrų elektros laidą. Kiekvienas elektros laido pravedimo atvejis yra individualus, ir byloje nėra jokių duomenų, kad, pavyzdžiui, rūsyje pravesti laidai be Bendrijos sutikimo, ir/ar be atitinkamos projektinės dokumentacijos. Ieškovas pats neneigė, kad jis norėjo parduoti savo butą ir sandėliuką, todėl, tam, kad padidintų parduodavo buto ir sandėliuko kainą, jis norėjo įrengti rozetes ir sandėliuke. Jis teigia, kad tai jis padarė iki laiptinės remonto, ir manė, kad po laiptinės remonto jo pravesti laidai bus paslėpti. Tačiau dėl šių ieškovo argumentų teismas sprendžia, kad visus savo veiksmus, t. y. laido pravedimą per holą ir jo paslėpimą po remonto, jis privalėjo suderinti su Bendrija, kuri yra atsakinga už elektros instaliaciją, kuri yra bendro naudojimo patalpose.

Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovė, nebūdama Bendrijos pirmininke, viršijo savo įgaliojimus ir priėmė sprendimą demontuoti ieškovo laidą, esantį bendroje patalpoje. Byloje nustatyta, kad tuo laikotarpiu atsakovė dirbo bendrijoje pagal darbo sutartį, nors ir nebuvo tuo metu bendrijos pirmininke, tačiau jos, kaip asmens, dirbančio pagal darbo sutartį, sprendimas demontuoti ieškovo laidą, kuris buvo savavališkai įrengtas, buvo priimtas ginant bendrijos ir kitų daugiabučio namo gyventojų interesus.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022-03-07 rašte Nr. 22KR-SD-2240 nurodė, kad < šiuo atveju Buto savininkų nuosavybė yra kabelis (atvadas), paklotas iš komercinės apskaitos spintos į Buto savininkų vidaus elektros tinklą.> < Kiti elektros inžineriniai tinklai daugiabučiame name yra daugiabučio namo savininkų bendrijos ir butų savininkų nuosavybė, todėl Buto savininkai kabelio tiesimą (pertvarkymą) turėjo suderinti su visomis suinteresuotomis šalimis, tai yra, su daugiabutį namą administruojančia įmone. > (1 t., b. l. 126).

              Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2022-06-29 rašte Nr. R2-(VTGI)-3784 nurodė, kad < buto savininkas yra atsakingas už jam priklausančio buto vidaus tinklo instaliacijos būklę, o daugiabučio namo bendrija atsakinga už bendrojo naudojimo elektros tinklo būklę ir eksploatavimą, taip pat bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Daugiabučio namo bendrijoje turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už daugiabučio namo techninę priežiūrą, kuris turi teisę daugiabučio namo savininkams teikti privalomus nurodymus.> (1 t., b. l. 128-133). 

              Taip pat teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė 567,67 Eur turtinę žalą. Dėl 307,17 Eur sumos, kurią jis sumokėjo Bendrijai už nepagrįstą laido demontavimą, teismas pažymi, kad šią sumą ieškovas sumokėjo Bendrijai, todėl visus klausimus ir reikalavimus dėl šios sumos ieškovas gali reikšti Bendrijai, o ne atsakovei kaip fiziniam asmeniui. Dėl 260,53 Eur sumos, kuri susidarė dėl laido pravedimo, tai teismas pažymi, kad laido pravedimą ieškovas atliko savavališkai, byloje nėra jokių duomenų, kad tas laidas galės būti toje pačioje vietoje iš naujo instaliuotas, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė 567,67 Eur turtinę žalą.

            Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyti nei atsakovės neteisėti veiksmai, nei dėl neteisėtų veiksmų padarytos žalos dydis, todėl negalima nustatyti atsakovės veiksmuose ir priežastinio ryšio bei kaltės. Todėl nėra nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 567,67 Eur turtinės žalos, todėl šis reikalavimas netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

 

Ieškovas į bylą pateikė Bendrijos 2020 m. liepos 7 d. susirinkimo vaizdo ir garso įrašą, tačiau šis įrašas neįrodo, kad ieškovas teisėtai įrengė elektros laidą per bendro naudojimo patalpą, taip pat nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų priimant sprendimą dėl laido demontavimo, nes atsakovė veikė bendrijos ir kitų daugiabučio namo bendraturčių interesais.

  

            Kai byloje nenustatyta nei ieškovės neteisėtų veiksmų, nei turtinės žalos, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

           Neturtinė žala priteisiama įstatymo nustatytais atvejais, arba pagal formuojamą teismų praktiką, susidariusia dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovės neteisėtų veiksmų teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo (CPK 178 straipsnis).

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų 

 

            Netenkinus ieškinio iš ieškovo atsakovei priteistina 1 173,70 Eur  bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „ADMI“ 2 032,80 Eur  bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Netenkinus ieškinio iš ieškovo valstybės naudai priteistina 13,28 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

 

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str., 93 str., teismas

                                                                   

n u s p r e n d ė:

 

           ieškinį atmesti .

             Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 173,70 Eur (tūkstantį šimtą septyniasdešimt tris eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

              Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“, j. a. k. 300527781, naudai 2 032,80 Eur  (du tūkstančius trisdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

               Priteisti valstybei iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.

               Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja Vanda Višnevska