Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-319/2017

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33807-2015-2

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir R. Š. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,

nuteistajam P. R., jo gynėjui advokatui R. Gargasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (14 nusikalstamų veikų) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, dėl R. R. priklausančių daiktų vagystės ir turto sugadinimo paskirtas bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinus apėmimo būdu paskirta vienerių (1) metų dviejų (2) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinus su kitomis paskirtomis bausmėmis, sudedant jas iš dalies, paskirta subendrinta trejų (3) metų šešių (6) mėnesių  laisvės atėmimo bausmė.

              Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinus su 2016 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 4 metams ir 15 MGL dydžio baudos pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, P. R. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems (5) metams ir 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

              Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas šioje byloje nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. kovo 23 d., bei pagal 2016 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį – visiškai atlikta bausmė pagal ankstesnį (2013 m. vasario 13 d.) nuosprendį bei sulaikyme ir suėmime išbūtą laikas nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 19 d.

              Civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti pilnai, iš nuteistojo P. R. priteista: R. R. – 1 960,00 Eur; R. . – 3 570,00 Eur , N. B. – 665,00 Eur , D. D. – 220,00 Eur, V. J. – 165,00 Eur, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai - 250,00 Eur.

Teisėjų kolegija, 

n u s t a t ė :

1. P. R. nuteistas už tai, kad: laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 15 d. 20.00 val. iki 2015 m. birželio 16 d. 11.40 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, išlaužus įleidžiamos durų spynos širdelę, įsibrovė į S. B. sandėliuką Nr. 12, esantį (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iš kur slapta pagrobė svetimą, S. B. priklausantį 800 Eur bendros vertės turtą: 400 Eur vertės vyrišką kalnų dviratį „Macfine", 250 Eur bendros vertės snieglentę su batais, 150 Eur bendros vertės slides „Fisher" su lazdomis ir slidininko batais „Fisher“ specialioje rankinėje;

     be to, jis 2016 m. vasario 26 d. nuo 21.30 val. iki 21.45 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į S. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini) , iš kur slapta pagrobė svetimą, S. D. priklausantį 236 Eur bendros vertės turtą: 150 Eur vertės televizorių „TV Star“, 46 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 220 Dual Sim“ su dviem „Tele 2 Pildyk“ SIM kortelėmis bei 40 eurų; 

     be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. kovo 17 d. 17.00 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, sulaužęs ūkinio pastato lango rėmą ir išlaužęs 200 Eur bendros vertės ketverias namo duris, įsibrovė į R. R. priklausantį ūkinį pastatą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini) , iš kur slapta pagrobė svetimą, R. R., priklausantį 1810 Eur bendros vertės turtą: 50 Eur bendros vertės lagaminą su 9 vnt. porcelianinių vazelių ir 29 vnt. porcelianinių statulėlių, 150 Eur bendros vertės 25 vnt. porcelianinių statulėlių, 150 Eur vertės dulkių siurblį „Elektrolux“, 150 Eur bendros vertės židinio įrankius, 50 Eur vertės ąsotį, 80 Eur vertės trimerį „Schindaiwa“, 90 Eur bendros vertės 2 vnt. automobilių pakėlėjų, 100 Eur bendros vertės įrankių dėžę su įrankiais, 120 Eur vertės ploviklį, 200 Eur vertės žoliapjovę „Partner“, 100 Eur vertės žoliapjovę, 50 Eur vertės trimerį „Jonsered“, 300 Eur vertės benzininį elektros generatorių „Honda“, 70 Eur vertės trimerį „Partner“, 100 Eur vertės trimerį „Husqvarna“, 50 Eur vertės feną „Philips“;

     be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 27 d. 17.00 val. iki 2016 m. kovo 28 d. 07.30 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, sugadinęs įleidžiamą spyną, įsibrovė į M. M. sandėliuką Nr. 17, esantį (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iš kur slapta pagrobė svetimą, M. M. priklausantį 200 Eur bendros vertės turtą: 100 Eur vertės vyrišką dviratį, 100 Eur vertės vaikišką dviratį „Avigo 18";

     be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 19 d. 16.00 val. iki 2016 m. balandžio 26 d. 17.00 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, sulaužęs gyvenamojo namo lango rėmą, įsibrovė į R. H. namą, esantį (duomenys neskelbtini) , iš kur slapta pagrobė svetimą, R. H. priklausantį 3570 Eur bendros vertės turtą: 3000 Eur vertės granulinio pečiaus „Pellets Fuzzy Logic2 Nr. 47102" detales, 140 Eur bendros vertės 2 vnt. maišytuvų, 30 Eur bendros vertės du butelius vyno, 100 Eur vertės staltiesę, 300 Eur vertės žoliapjovę „Hecht";

     be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. 19.00 val. iki 2016 m. balandžio 29 d. 07.20 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, sulaužęs spyną, įsibrovė į A. B. sandėliuką Nr. 94, esantį (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iš kur slapta pagrobė svetimą, A. B. priklausantį 222 Eur bendros vertės turtą: 82 Eur vertės meškerę ,,Okuma", 90 Eur vertės meškerę TRABUKO, 10 Eur vertės medžiaginį krepšį, 30 Eur vertės striukę, 10 Eur vertės žvejybinį graibštą;

     be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. 19.00 val. iki 2016 m. balandžio 29 d. 07.20 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, sulaužęs spyną, įsibrovė į N. B. sandėliuką Nr. 92, esantį (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iš kur slapta pagrobė svetimą, N. B. priklausantį 660 Eur bendros vertės turtą: 500 Eur vertės dviratį, 130 Eur vertės dažų pulverizatorių „Bosch“, 30 Eur bendros vertės 3 vnt. kelioninių krepšių;

     be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. 19.00 val. iki 2016 m. balandžio 29 d. 07.20 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, sulaužęs spyną, įsibrovė į K. D. sandėliuką Nr. 99, esantį (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iš kur slapta pagrobė svetimą, K. D. priklausantį bendros 275 Eur vertės turtą: 175 Eur vertės vaikišką dviratį, 30 Eur vertės automobilinę magnetolą, 30 Eur bendros vertės 2 vnt. dviračio žibintų, 40 Eur vertės meškerės ritę;

     be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. 19.00 val. iki 2016 m. balandžio 29 d. 07.20 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, sulaužęs spyną, įsibrovė į A. K. sandėliuką Nr. 96, esantį (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iš kur slapta pagrobė svetimą, A. K. priklausantį 390 Eur bendros vertės turtą: 150 Eur vertės kampinį šlifuoklį ,,Flex", 150 Eur vertės perforatorių BOSH, 90 Eur bendros vertės 3 meškeres;

    be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. 18.00 val. iki 2016 m. gegužės 2 d. 07.30 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, nulaužęs pakabinamą spyną, įsibrovė į D. D. sandėliuką Nr. 70, esantį (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iš kur slapta pagrobė svetimą, D. D. priklausantį 520 Eur bendros vertės turtą: 50 Eur vertės dviratį, 300 Eur vertės dviratį, 170 Eur bendros vertės 4 vnt. automobilio padangų;

     be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 4 d. 18.30 val. iki 2016 m. gegužės 6 d. 08.30 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, nulaužęs pakabinamą spyną, įsibrovė į V. J. priklausantį sandėliuką Nr. 69, esantį (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iš kur slapta pagrobė svetimą, V. J. priklausantį 348 Eur bendros vertės turtą: 188 Eur vertės dviratį „O. W.”, 25 Eur bendros vertės meškerę su rite, 25 Eur bendros vertės teleskopinę meškerę „Aspire Bolo Match 400” su rite, 50 Eur bendros vertės meškerę „I-COR” su rite, 30 Eur bendros vertės dėžutę su 10 vnt. blizgių, 20 Eur vertės kuprinę, 10 Eur vertės dėklą su peiliu;

     be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 4 d. 18.30 val. iki 2016 m. gegužės 6 d. 08.30 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, nukirpęs durų spynos ąselę, įsibrovė į A. Ž. sandėliuką Nr. 61, esantį (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iš kur slapta pagrobė svetimą, A. Ž. priklausantį 300 Eur bendros vertės turtą: 150 Eur vertės dviratį, 150 Eur vertės dviratį „Avigo”;

    be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 9 d. 18.00 val. iki 2016 m. gegužės 11 d. 20.00 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, nulaužęs pakabinamą spyną, įsibrovė į M. S. sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iš kur slapta pagrobė svetimą, M. S. priklausantį 763 Eur bendros vertės turtą: 170 Eur vertės pripučiamą guminę valtį „Ofinkazi“, 50 Eur vertės dėklą, kuriame buvo 70 Eur vertės meškerė „Fider“ su 40 Eur vertės rite, 50 Eur vertės meškerė „Fider“ su 40 Eur vertės rite, 80 Eur vertės meškerė su 60 Eur vertės rite, 70 Eur bendros vertės meškerė su rite, 70 Eur bendros vertės meškerė su rite, 40 Eur bendros vertės 4 vnt. meškerių stovų su signalizatoriais, 8 Eur bendros vertės 4 vnt. paprastų meškerių su stovais, 10 Eur vertės skėtį „Gillette“, 5 Eur vertės peilį;

     be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. 09.00 val. iki 2016 m. gegužės 12 d. 14.40 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, išlaužęs rūsio dviejų langų grotas, įsibrovė į Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priklausančio namo techninį koridorių, esantį (duomenys neskelbtini) namo penktoje laiptinėje, Kėdainių m., iš kur slapta pagrobė svetimą, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priklausantį 300 Eur bendros vertės turtą: 100 Eur vertės žoliapjovę SV 150, 200 Eur vertės žoliapjovę P53.

2. Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas P. R. atžvilgiu apkaltinamąjį  nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekilo jokių abejonių dėl jo kaltės padarius visas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje jam inkriminuotas veikas.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. prašo peržiūrėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu, nes jis grįstas prielaidomis ir abejotinais liudytojų parodymais. Teigia, kad byloje nebuvo surinkta neginčytinų įrodymų, kad visas 15 nusikalstamų veikų įvykdė jis, taip pat laiko kad iš jo nepagrįstai priteisti civiliniai ieškiniai, nes daiktai yra atsiradę ir grąžinti šeimininkams.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

5. N. P. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad jis nepadarė inkriminuotų nusikaltimų, kad nėra neginčijamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu.  

7. Sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7.1. Iš P. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamų veikų neįrodyta. Tačiau priešingai, negu nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės labai detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su nuteistojo ginčijamų parodymų vertinimu. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantą kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, jog nuteistojo P. R. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį yra įrodyta. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, jo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

7.3. Nuteistasis nuo pat bylos tyrimo pradžios kaltę dėl visų vagysčių neigė, tačiau aplinkybė, kad atsakomybėn patrauktas asmuo nuo bylos tyrimo pradžios savo pozicijos nekeitė, savaime nereiškia, kad jo parodymai yra teisingi. Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nėra teisinga, kadangi natūralu, jog žinodamas apie jo atžvilgiu gresiančią atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, jis gali neatskleisti tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių ir pateikti sau naudingą versiją, jos nekeisdamas. Pripažinti parodymus teisingai ir patikimais galima tik tuomet, kai juos patvirtina kiti byloje surinkti patikimi duomenys. Šiuo atveju, nors nuteistasis savo kaltę neigė ikiteisminio tyrimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu, tokios pats gynybinės pozicijos laikosi ir apeliaciniame skunde, byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti nuteistojo kaltės įrodytumu. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog kaltinamojo pateikta versija pasitvirtino, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl jo kaltės neigimas apylinkės teismo pagrįstai laikytas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas.

7.2. Dėl daugumos kaltinime nurodytų daiktų vagystės, kurie kratos metu buvo rasti jo bute,  P. R. pateikė versiją, jog visus šiuos daiktus eidamas žvejoti jis rado nebaigtame statyti penkiaaukščiame apleistame name, esančiame prie galinės kuro kolonėlės. Jis negalėjo paaiškini, kodėl dalis vogtų daiktų rasti pas jį, o dalis – pas A. K., tačiau laikėsi savo versijos ir neigė kaltę. Apeliantas nurodė, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingai, ir jis mano, kad šis liudytojas buvo ant jo supykęs ir apkalbėjo, nors negalėjo nurodyti jokių šią versiją pagrindžiančių aplinkybių, priešingai, tuose pačiuose parodymuose teigė, kad tuo metu jie su A. K. susipykę nebuvo. Taip pat kėlė versiją, kad liudytojas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūnų prigąsdintas ir jam liepta sakyti, kad daiktus gavo iš apelianto. Apylinkės teismas pagrįstai teisingais laikė liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad jo namuose kratos metu rastus vogtus daiktus jis pirko iš P. R., nurodė jų įsigijimo aplinkybes, P. R. sakė, kad tie daiktai yra atvežti iš užsienio, todėl jis nežinojo, kad daiktai yra vogti (2 t. b. l. 90). Teisme liudytojas parodymus pakeitė, neigdamas daiktų pirkimo aplinkybes iš nuteistojo ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo, nes jam iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo daromas psichologinis spaudimas. Tokį jo parodymų pakeitimo paaiškinimą paneigė liudytoju apklaustas K. P., kuris parodė, kad nuvykus daryti kratą A. K. į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, kratos metu buvo rasta dviračių, žoliapjovę, kitų įvairių daiktų. Apklausos metu A. K. nurodė, kad išimtus daiktus, išskyrus kelias meškeres, jis gavo iš P. R., labai pergyveno, kad daiktus A. R. sumokėjo nemažai pinigų, o dabar tuos daiktus prarado. Liudytojas patvirtino, kad A. K. gera valia davė parodymus, joks spaudimas jam nebuvo daromas, nebuvo jokių grasinimų, jokia prievarta nebuvo naudojama. K. P. nurodė, kad A. K. kratos metu nebuvo gąsdinamas ir jam negalėjo būti daromas spaudimas bei liepta duoti neteisingus parodymus, kad daiktus įgijo iš P. R., kaip teigia pats A. K., dėl objektyvių priežasčių – nes kratos metu dalyvavo jo žmona ir močiutė, be to, liudytojas nedalyvavo įtariamojo P. R. apklausoje ir todėl nežinojo, kokias aplinkybes jis nurodė.

7.3. Dėl vogtų daiktų, rastų paties apelianto namuose kratos metu, jis taip pat teikė įvairias jo kaltę paneigiančias versijas. P. R. teigė, kad dalį daiktų jis įsigijo iš D. G., kuris yra miręs ir negali patvirtinti ar paneigti apelianto versijos. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai abejojo jo parodymais, nes P. R. parodymai dėl kai kurių daiktų pirkimo iš D. G. taip pat nėra nuoseklūs ir prieštaringi. Kaip matyti iš nuteistojo pozicijos, jis kategoriškai neigia įvykdęs nusikaltimus, tuo pačiu bylos tyrimo metu su jais susijusių nustatytų faktinių duomenų, neneigia, tačiau dėl jų pateikia savo versijas. Dėl specialisto išvados, kuria neginčijamai nustatytas jo biologinių pėdsakų pagal DNR radimas ant vagystės vietose esančių daiktų radimas, nuteistasis teigė, neįsivaizduojantis, kaip jo biologinis pėdsakas galėjo atsirasti ten, kur jis nebuvo, ir nuosekliai laikydamasis gynybinės pozicijos pateikia įvairias situacijas ir aplinkybes, kurioms esant būtų galima paaiškinti išvados teiginius. Dėl duomenų, kuriais nakties metu jo telefonas užfiksuotas nusikaltimo vietos veikimo zonoje, P. R. paaiškino, kad pro tą vietą praeina pakeliui į kazino ar nusipirkti alaus ar cigarečių, kad jam patinka naktimis vaikščioti, tačiau tuose pačiuose parodymuose dėl kitų vagysčių, jau siekdamas išvengti atsakomybė, jis jau prieštaringai parodė, kad dažniausiai naktimis būna namuose. Dėl buvimo namuose vagysčių įvykdymo metu jo parodymai nesutampa ir su jo draugės R. G. parodymais, kuri, kaip pagrįstai galima teigti, siekdama P. R. padėti išvengti atsakomybės, nurodė, jog būtent vagysčių, įvykdytų laikotarpiu 2016 m. gegužės 10-12 dienomis, ji buvo pas nuteistąjį ir jis naktimis būdavo su ja, niekur neišeidavo. Bylos tyrimo metu nustačius, jog apelianto telefonas užfiksuotas netoli vagysčių vietų, P. R. vėlgi rado tam paaiškinimus, teigdamas, jog R. G. ne kiekvieną dieną būdavo pas jį, be to, jis išeidavo ir vėl pareidavo, pusvalandžio ar valandos jo išėjimo gal ji neužskaitė, kaip išėjimo visai nakčiai, nurodė, kad nakties metu jis eina pas draugus atsigerti alaus. P. R. tvirtina, kad jo kaltės neįrodo liudytojo V. B. parodymai, nes jie neatitinka faktinių aplinkybių, nes liudytojas nurodė jį pažįstantį pagal pravardę, kurios jis neturi, be to, V. B. sakė, kad jį žino, kaip vartojantį narkotikus, bet jis niekur su jokiais narkotikais nėra sulaikytas, kas apelianto vertinimu, patvirtina, kad liudytojas apsipažino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nematė pagrindo netikėti liudytojo V. B. parodymais, nes jis kategoriškai patvirtino, jog 2016 m. gegužės 11 d. apie 05.00 val., matė nuteistąjį nešantį guminę valtį ir meškeres. Be to, kad nėra jokių duomenų apie tarp liudytojo ir nuteistojo esamus kokius nors santykius, tame tarpe ir konfliktinius, dėl ko jis galėtų apkalbėti P. R., jo parodymai atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. laiką, kad jis matė apeliantą einant – t. y. būtent po konstatuotos vagystės ir kad jis nešė guminę valtį ir meškeres, – būtent iš M. S. sandėliuko pavogtus daiktus, ko liudytojas negalėjo žinoti.

7.4. Apibendrinant pažymėtina, kad P. R. kaltę patvirtinančius įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą neigia siekdamas paaiškinti sau naudinga linkme, tačiau tie paaiškinimai objektyviai nepagrįsti, o grindžiami tik jo iškeltomis versijomis, teigiant, kad byloje esantys duomenys atsirado atitiktinai, kad tai ne įrodymai, o tik aplinkybių sutapimai. Tačiau toks aiškinimas paneigiant nusikalstamų veikų atlikimą, rodo, kad nuteistasis tokiu būdu siekė įtikinti teismą, jog jo pateiktos versijos atitinka nustatytus faktus ir todėl yra teisingos. Tačiau išanalizavus bylos duomenų visumą ir kiekvieną įrodymą įvertinęs atskirai bei įrodymų visumos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl P. R. padarytų minėtų nusikaltimų, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas. Įvertinus aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad apelianto kaltės dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų patvirtinimui duomenų pakanka, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

8. Kolegija konstatuoja, kad civilinių ieškinių klausimas išspręstas teisingai. Skunde apeliantas nepagrįstai teigia, kad dalis daiktų yra grąžinti nukentėjusiesiems (turto savininkams), tačiau jam ir už juos yra priteisti civiliniai ieškiniai. Iš bylos duomenų matyti, kad kai kurie pavogti daiktai buvo grąžinti savininkams, dėl šių daiktų ieškiniai nebuvo reikšti, kai kurie nukentėjusieji, jiems visus pavogtus daiktus grąžinus, civilinių ieškinių byloje apskritai nereiškė. Skundžiamu nuosprendžiu civiliniai ieškiniai nukentėjusiesiems iš P. R. priteisti būtent tokio dydžio, kokius realius nuostolius dėl pagrobto ir negrąžinto turto šie patyrė, todėl apeliacinio skundo teiginys dėl nepagrįstai per didelių civilinių ieškinių yra neteisingas. 

9. Pirmos instancijos teismas, skirdamas P. R. griežčiausią inkri­mi­nuo­tų nusikals­ta­mų veikų sank­cijose numatytą baus­mę – laisvės atėmimą, atsižvelgė į nusikalstamų veikų kiekį, sunkumą ir pobūdį, į nuteistąjį cha­rak­terizuojančias aplinkybes. Nuteistasis padarė keturiolika apysunkių nusikaltimų ir vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikalstamai padaryti tyčia, baigti, padaryti siekiant pasipelnyti. P. R. anksčiau teistas keturis kartus, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, anksčiau taip pat teistas už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes. Jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, įrašytas į (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį, tai, kad P. R. anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškas veikas, padarė teisingą išvadą, kad padaryti nusikalstamai veikos nėra atsitiktiniai, išvadų iš teistumų apeliantas nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo ir yra linkęs nusikalsti, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam griežčiausias - laisvės atėmimo bausmes, bausmių dydžiai nustatyti tinkamai, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pagrobto turto vertę.

10. Skundžiamu nuosprendžiu už visas nusikalstamas veikas P. R. paskirtos bausmės buvo subendrintos BK 63 straipsnio taisyklių pagrindu, o ši subendrinta bausmė BK 64 straipsnio pagrindu subendrinta su ankstesniu 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, padarius išvadą, kad P. R. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad P. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už penkis nusikaltimus, kurie buvo padaryti nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2016 m. kovo 27 d. t. y. prieš 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžio priėmimą, o kiti dešimt nusikaltimų (laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. gegužės 10 d.) padaryti po minėto nuosprendžio priėmimo. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2012). Tuo atveju, jei priėmus nuosprendį teismas nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Kaip jau minėta nuteistasis penkis nusikaltimus padarė prieš 2016 m. balandžio 14 d. teismo nuosprendį, todėl P. R. bausmės paskirtos už visus penkiolika nusikaltimų ir bausmės paskirtos minėtu nuosprendžiu turėjo būti subendrintos taikant BK 63 straipsnio 1, 9 dalis. Pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas pažeidė bausmių subendrinimo tvarką, nes esant nustatytoms aplinkybėms BK 63 straipsnio nuostatų taikymas yra nuteistajam palankesnis, leidžiantis jam įskaityti atliktą bausmės dalį pagal pirmesnį teismo nuosprendį, ko nebuvo galima daryti taikant bausmių subendrinimą pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

11. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad P. R. kaltinimai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl R. R. 200 Eur vertės turto sugadinimo, buvo pareikšti teisingai. Teismas, konstatavęs, kad jo kaltė įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą ir neteisingai nurodė, pripažindamas apeliantą kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (bausmė paskirta pagal BK 187 str. 1 d.), todėl šis rašymo apsirikimas taisytinas, nurodant, kad P. R. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

12. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie  nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos P. R. sudaro 47,99 euro dydžio advokato užmokestį. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo P. R. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :

P. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti.

              Panaikinti nuosprendžio dalį kuria, nuteistajam P. R., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinta bausmė subendrinta su kitomis paskirtomis bausmėmis, sudedant jas iš dalies ir paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

             Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuteistajam P. R., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta bausmė subendrinta su 2016 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2016 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo ketveriems metams ir 15 MGL dydžio baudos pridėta 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir 15 MGL (564, 90 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtas ir pagal BK 63 straipsnio 1dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą subendrintą bausmę subendrinti su 2016 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, prie šios griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir P. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą penkeriems metams ir 15 MGL (564, 90 Eur) dydžio baudą.           

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą, nurodant, kad P. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl R. R. 200 Eur vertės turto sugadinimo).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo P. R. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                               Algirdas Jaliniauskas

                                                                                                                               Viktoras Preikšas

                                                                                                                                Rimas  Švirinas