Civilinė byla Nr. 2-1397/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00437-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus V. G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senjorų rezidencija“ bankroto byloje (bankroto bylos Nr. B2-1779-601/2014).

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Pareiškėjas bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) bankas SNORAS kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2014 m. kovo 6 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Senjorų rezidencija“ kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta atšaukti BAB banką SNORAS (jo atstovą) iš kreditorių susirinkimo pirmininko ir naujuoju kreditorių susirinkimo pirmininku skirti UAB „Sanitex“ atstovą; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2014 m. kovo 6 d. BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta atšaukti BAB banką SNORAS (jo atstovą) iš kreditorių komiteto narių, o naujuoju kreditorių komiteto nariu paskirti UAB „Elektrum Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „Latvenergo prekyba“); teismo iniciatyva išspręsti klausimą dėl BUAB „Senjorų rezidencija“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto, t. y. viso turtinio komplekso, įvertinimo ir įpareigoti BUAB „Senjorų rezidencija“ administratorių sudaryti sutartį su UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas dėl BUAB „Senjorų rezidencija“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso įvertinimo UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2014 m. vasario 28 d. pasiūlyme nurodytomis sąlygomis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad BAB banko SNORAS įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas BUAB „Senjorų rezidencija“ bankroto byloje sudaro 21 712 252,91 Lt, kuris patvirtintas Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi. 2014 m. kovo 6 d. įvyko BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių susirinkimas, kuriame svarstyti šie klausimai: 1. Dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo; 2. Dėl kreditorių komiteto sudėties keitimo; 3. Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo; 4. Dėl 2013 metų finansinių ataskaitų patvirtinimo; 5. Dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo turto vertintojui nustatymo. Pirmuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai nutarė atšaukti BAB banką SNORAS iš kreditorių susirinkimo pirmininko ir naujuoju kreditorių susirinkimo pirmininku skirti UAB „Sanitex“; antruoju darbotvarkės klausimu – atšaukti BAB banką SNORAS iš kreditorių komiteto narių ir naujuoju kreditorių komiteto nariu paskirti UAB „Elektrum Lietuva“; trečiuoju – patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. vasario 28 d; ketvirtuoju – patvirtinti administratoriaus parengtas 2013 metų bankrutavusios UAB ,,Senjorų rezidencija“ metines finansines ataskaitas; penktuoju – įpareigoti administratorių papildomai kreiptis į turto vertintojus, surinkti pasiūlymus dėl BUAB „Senjorų rezidencija“ turto vertinimo paslaugų kainų ir šaukti kreditorių komiteto posėdį svarstyti klausimą dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo turto vertintojui nustatymo. Bankas SNORAS kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas 2011 m. spalio 14 d., niekas nereiškė jokių pastabų dėl jo pirmininkavimo kreditorių susirinkimui (komitetui). Bankas manydamas, kad kreditorių susirinkimo ir komiteto priimti sprendimai nepagrįsti, juos skundė. Taip pat bankas dalyvavo 2014 m. vasario 7 d. ir 2014 m. vasario 20 d. kreditorių komiteto posėdžiuose. Teismui civilinėje byloje Nr. B2-1181-601/2014 patenkinus banko skundą ir panaikinus kreditorių komiteto nutarimus, didžiausias kreditorius inicijavo skundžiamų nutarimų projektus. Dėl šių priežasčių, banko nuomone, nėra objektyvių priežasčių, kodėl reikėtų keisti banką kaip kreditorių susirinkimo pirmininką ir kaip kreditorių komiteto narį. Susirinkimo pirmininku nepagrįstai išrinktas kreditorius, kurio kreditorinio reikalavimo suma yra tik 1 095,27 Lt. Banką nušalinus nuo tiesioginio dalyvavimo sprendžiant visus bankrutavusios įmonės klausimus, bankroto procedūra taps dar sudėtingesnė ir labiau vilkinama. Didžioji įmonės turto dalis įkeista bankui. Balsų daugumą turintys kreditoriai vengia priimti sprendimus arba priima sprendimus, nesuderinamus su įmonės bankroto instituto tikslais. UAB ,,Sanitex“ išrinkus kreditorių susirinkimo pirmininku, jis automatiškai tampa ir kreditorių komiteto pirmininku, o vietoje banko išrinkus dar vieną komiteto narį – jų būtų jau šeši, tačiau 2012 m. vasario 22 d. kreditoriai susirinkime buvo išreiškę valią dėl penkių narių komiteto sudėties. 2014 m. vasario 20 d. kreditorių komiteto nutarimai buvo įvykdyti ir gautas UAB ,,OBER- HAUS“ nekilnojamojo turto pasiūlymas dėl turto įvertinimo, tačiau didžiausio kreditoriaus balsų dauguma nepagrįstai priimtas nutarimas, kuriuo administratoriui duodami neapibrėžti įpareigojimai neapibrėžtam laikui. Tokiu būdu toliau vilkinama bankroto procedūra bei vengiama priimti sprendimą įmonės turto vertinimo klausimu.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo BAB banko SNORAS skundą tenkino. Teismas panaikino 2014 m. kovo 6 d. BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta atšaukti BAB banką SNORAS (jo atstovą) iš kreditorių susirinkimo pirmininko ir naujuoju kreditorių susirinkimo pirmininku skirti UAB „Sanitex“ atstovą; panaikino 2014 m. kovo 6 d. BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta atšaukti BAB banką SNORAS (jo atstovą) iš kreditorių komiteto narių, o naujuoju kreditorių komiteto nariu paskirti UAB „Elektrum Lietuva“; panaikino 2014 m. kovo 6 d. BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių gautus turto vertinimo paslaugas teikiančių bendrovių pasiūlymus dėl BUAB „Senjorų rezidencija“ priklausančio nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto, t. y. viso komplekso, vertinimo atlikimo pateikti 2014 m. kovo 6 d. įvyksiančiam bendrovės kreditorių susirinkimui, į kurio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo jam nustatymo. Teismas įpareigoti BUAB ,,Senjorų rezidencija“ administratorių sudaryti sutartį su UAB ,,OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas dėl BUAB ,,Senjorų rezidencija“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso vertinimo, UAB ,,OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2014 m. vasario 28 d. pasiūlyme nurodytomis sąlygomis.

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB ,,Senjorų rezidencija“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,Senjorų rezidencija“ kreditoriaus BAB banko SNORAS kreditorinis reikalavimas – 21 712 252,91 Lt. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartimi įmonė pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui BAB bankui SNORAS yra iškelta bankroto byla, dėl to jis BUAB „Senjorų rezidencija“ bankroto procese tapo itin pasyvus, nesugebantis efektyviai ir greitai priimti sprendimų, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, sprendė priešingai, t. y. kad BAB bankas SNORAS yra aktyvus ir, siekdamas užtikrinti tiek savo, tiek kitų kreditorių interesus, jog bankroto procesas vyktų koncentruotai, įstatyme nustatyta tvarka bei terminais ginčijo kreditorių komiteto nutarimus, o tokie BAB banko SNORAS veiksmai buvo pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog BAB bankui SNORAS iškelta bankroto byla, nėra pagrindas jį eliminuoti iš kreditorių komiteto narių ar kreditorių susirinkimo pirmininko pareigų. Nėra duomenų, kad bankroto bylos iškėlimo faktas BAB bankui SNORAS būtų kliūtis tinkamai įgyvendinti kreditoriaus komiteto nario ir (ar) kreditorių susirinkimo pirmininko teises bei pareigas. Naujuoju kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas UAB ,,Sanitex“, kurio kandidatūrą, kaip ir klausimą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko bei kreditorių komiteto sudėties keitimo, kėlė vienintelis kreditorius V. G. G. (turintis didžiausią kreditorinį reikalavimą). Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB ,,Sanitex“ sugebės greitai reaguoti į susidariusią padėtį. Teismo nuomone, ginčytina aplinkybė, kad UAB ,,Sanitex“ su 1 095,27 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu realiai turi (gali turėti) didesnį susidomėjimą nei BAB bankas SNORAS, kurio įkeitimu užtikrintas kreditorinis reikalavimas sudaro 21 712 252,391 Lt (antras pagal dydį kreditorius, kurio naudai įkeista didžioji dalis įmonės turto). Teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, vertino, kad tik didesnį kreditorinį reikalavimą turintis kreditorius gali būti labiau suinteresuotas likvidavimo procedūros metu bankrutuojančios įmonės turto pardavimu už maksimaliai didžiausią kainą tam, kad būtų padengti ne tik jo, bet ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai.

Teismas pažymėjo, kad paties atsakovo pozicija dėl BAB banko SNORAS veiksmų nenuosekli, iš esmės prieštaringa, paremta subjektyviu vertinimo kriterijumi. Atsakovas nurodo, kad BAB bankas SNORAS nėra suinteresuotas kuo greitesniu bendrovės bankroto procesu, kad BAB bankas SNORAS yra suinteresuotas tik jo naudai įkeisto turto kuo skubesniu realizavimu, tačiau tuo pačiu kelia abejonių, ar BAB bankas SNORAS neketina trukdyti bendrovės bankroto procesui ir dirbtinai stabdyti svarbių sprendimų priėmimą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad BAB banko SNORAS buvimas kreditorių komiteto nariu kėlė pagrįstą susirūpinimą kitiems kreditoriams, kas lėmė jų balsavimą dėl jo pakeitimo, tačiau kiti kreditoriai klausimo dėl kreditorių komiteto, kaip ir dėl kreditorių susirinkimo pirmininko, keitimo nekėlė (iškėlė tik V. G. G.). Argumentas, kad BAB bankas SNORAS siekia perleisti banko paskolų portfelį ir kad banko reikalavimas BUAB „Senjorų rezidencija“ bankroto byloje bus vertinamas kaip mažinantis portfelio vertę ir už kurį bus reikalaujama nuolaidų, yra deklaratyvus, grindžiamas prielaidomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo klausimas yra perduotas svarstyti kreditorių komiteto kompetencijai, o komiteto naujuoju nariu išrinktas UAB ,,Elektrum Lietuva“ dėl tokios jo kandidatūros nėra išreiškęs valios. Teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visetą, sprendė, kad V. G. G., inicijuodamas kreditorių susirinkimo pirmininko bei kreditorių komiteto sudėties keitimą, iš esmės elgiasi nesąžiningai ir siekia pašalinti BAB banką SNORAS iš kreditorių susirinkimo pirmininko ir kreditorių komiteto narių sudėties tam, kad BAB bankas SNORAS turėtų minimalią įtaką sprendžiant klausimus dėl jam įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

Teismas pažymėjo, kad BUAB ,,Senjorų rezidencija“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pripažinta 2011 m. spalio 27 d., todėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas įmonės turto realizavimo veiksmams baigti yra suėjęs, tačiau jokie turto realizavimo veiksmai dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) narių nesutarimų net nepradėti. Turto realizavimo veiksmai yra nepagrįstai užsitęsę ir, teismo nuomone, pašalinus pareiškėją iš kreditorių susirinkimo pirmininko ir kreditorių komiteto narių sudėties būtų sudarytos sąlygos bankroto procedūroms toliau vilkinti.

Teismas nurodė, kad įmonės veikla buvo nuostolinga, ne mažinanti, o priešingai – didinanti įsipareigojimų apimtį. Dar teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo nustatyta, kad BUAB ,,Senjorų rezidencija“ turto realizavimo procedūra turi vilkinimo požymių. Klausimas dėl turto vertės nustatymo buvo svarstomas ir 2014 m. vasario 7 d. bei 2014 m. vasario 20 d. kreditorių komiteto posėdžiuose. 2013 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo metu negalėjimas išrinkti turto vertintojo, klausimo svarstymą vėl atidedant kreditorių komiteto posėdžiui, nors tam buvo visos sąlygos, teismo nuomone, rodo, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją. Teismas kreditorių įpareigojimą administratoriui tikslinti turto vertintojų teiktinas paslaugas vertino kaip perteklinį reikalavimą, iš esmės vilkinantį bankroto procedūrą. Teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimui (komitetui) nesutariant dėl turto vertintojo kandidatūros ir atlyginimo turto vertintojui nustatymo užsitęsia turto realizavimo procedūra. Dėl šių aplinkybių teismas darė išvadą, kad nebuvo jokio pagrindo kreditorių sprendimui dėl turto vertintojo kandidatūros patikslinimo, todėl susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu panaikino.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog skiriasi turto vertinimo pasiūlymus pateikusių subjektų pasiūlymų kaina, nėra pagrindas atidėti klausimo svarstymo kitam kreditorių susirinkimui. Mažesnę pasiūlymo dėl turto vertinimo kainą pasiūliusi UAB ,,OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas pasiūlyme konkrečiai ir aiškiai nurodė vertintinų komplekso objektų sąrašą, vertinimo atlikimo terminą, apmokėjimo už atliktus darbus tvarką ir vertinimą galimai atliksiančių asmenų sąrašą. Teismas, atsižvelgdamas į UAB ,,OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas vertintų objektų apimtį ir kitus kriterijus, sprendė, kad turto vertintojo nurodyta turto vertinimo kaina atitinka protingumo kriterijus, pasiūlyme nurodytos sąlygos yra pakankamai aiškios renkantis turto vertintojo kandidatūrą, todėl UAB ,,OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas laikė tinkamu BUAB ,,Senjorų rezidencija“ priklausančio turtinio komplekso (turto) vertintoju.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (kreditorius) V. G. G. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo BAB banko SNORAS skundą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bankrutuojančios įmonės ekonominių bei procedūrinių klausimų sprendimas iš esmės yra kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijoje, todėl teismas neturėtų už kreditorius spręsti šių specifinių klausimų, susijusių su kreditorių komiteto formavimu, pirmininkaujančiojo asmens išrinkimu, įmonės ūkine komercine veikla, turto realizavimu, turto kainų nustatymu ir kitais panašiais klausimais.
2. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie galėtų pagrįsti teismo įsikišimą į kreditorių valią ir kurie galėtų pateisinti kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimą. ĮBĮ nesieja galimybės būti išrinktam kreditorių susirinkimo pirmininku ar kreditorių komiteto nariu pagal turimo finansinio reikalavimo dydį. Teismų praktikoje taip pat yra akcentuojama, kad hipotekos kreditoriui negali būti teikiamas prioritetas. Pareiškėjas prarado daugumos kreditorių pasitikėjimą ir tai aiškiai atsispindėjo kreditorių susirinkimo metu bei balsavimo rezultatuose. Pareiškėjas nenurodė jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti priimto kreditorių nutarimo neteisėtumą.
3. Teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas yra aktyvus narys bankroto procese. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas neskyrė bankroto procesui pakankamo dėmesio, o aktyvus bylinėjimasis ir visų kreditorių komiteto nutarimų skundimas negali būti laikomas pagrįsto kreditoriaus aktyvumo ir visų kreditorių interesų gynimo pavyzdžiu. Pareiškėjas siekia tik sau vienam naudingų tikslų, o tai yra nesuderinama su kitų bendrovės kreditorių interesais bei bendraisiais bankroto teisės principais.
4. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tik kreditorių susirinkimas gali spręsti esminius bankrutuojančios įmonės ūkinės veiklos klausimus, o teismas užtikrina, jog būtų laikomasi imperatyviųjų įstatymo nuostatų, išsaugodamas kreditorių autonomiškumą ir savarankiškumą. Teismas nukrypo nuo šios praktikos ir nepagrįstai išplėtė teismų diskrecijos teisę priimti sprendimus bankroto byloje, nes pripažinęs negaliojančiu kreditorių susirinkimą penktuoju darbotvarkės klausimu, jį išsprendė iš esmės, o ne grąžino klausimą spręsti kreditoriams iš naujo.
5. Kreditorių susirinkime buvo pateiktos svarstyti tik dviejų turto vertintojų kandidatūros, nors prieš tai kreditoriai prašė administratorių susirinkti bent trijų vertintojų pasiūlymus. Be to, dėl itin žymaus pasiūlymų kainų skirtumo buvo akivaizdu, kad kažkuris iš dviejų vertintojų klaidingai suprato prašomos suteikti paslaugos apimtį ir pateikė netikslų pasiūlymą. Dėl to kreditoriai, siekdami kuo efektyviau naudoti bendrovės lėšas, buvo priversti atidėti sprendimą dėl vertinimo sutarties sudarymo ir įpareigoti administratorių papildomai apklausti rinkos dalyvius bei gauti papildomus pasiūlymus. Tik tuomet kreditoriai galėtų priimti tinkamą sprendimą ir neeikvotų bendrovės lėšų. Šios aplinkybės pagrindžia, kad kreditoriai pagrįstai atidėjo sprendimo priėmimą penktuoju darbotvarkė klausimu, o teismas, įpareigodamas administratorių sudaryti sutartį su nurodytu vertintoju, pažeidė kreditorių autonomijos principą, nepagrįstai įsikišo į kreditorių ir bankrutavusios bendrovės tarpusavio santykius.

BUAB „Senjorų rezidencija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartis yra iš esmės priešinga kreditorių autonomijos bei jų lygiateisiškumo principų reikalavimams.
2. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių susirinkimo valios, kurią iš esmės lėmė buvusio kreditorių susirinkimo primininko neveikimas šio bankroto proceso eigoje, išraiškos ir jos pagrįstumo. Kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, kurių pagrindų kreditoriai prarado pasitikėjimą kreditorių susirinkimo pirmininku.
3. Teismas, panaikindamas kreditorių susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsdamas iš esmės, nukrypo nuo teismų praktikos bei pažeidė kreditorių autonomijos principą spręsti klausimą dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo organizavimo.

Pareiškėjas (kreditorius) BAB bankas SNORAS atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus, objektyvios priežastys keisti kreditorių susirinkimo primininką ir komiteto narius neegzistavo. Teismas detaliai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir įvertino, ar priimti skundžiami nutarimai yra pagrįsti, ar jie nepažeidžia kreditorių interesų ir nedaro žalos bankroto procedūros ekonomiškumui bei koncentruotumui. Kreditoriaus (apelianto) V. G. G. iniciatyva susijusi su banko inicijuotomis bylomis, kuriose teismai priėmė procesinius sprendimus, iš esmės neatitinkančius apelianto valios bankroto byloje. Apelianto pozicija laikytina subjektyvia ir vertintina kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis bei siekis riboti banko iniciatyvą, kad bankroto procedūra būtų vykdoma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o jos metu būtų užtikrinamas ir įgyvendintas bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu įmonei likviduojant skolų našą ir apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.
2. Balsų daugumą turinčių kreditorių nedalyvavimas 2014 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto posėdyje, sprendimo dėl turto vertinimo atidėjimas 2014 m. vasario 20 d. kreditorių komiteto posėdyje, taip pat šio sprendimo nepriėmimas bei klausimo svarstymo atidėjimas 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime iš esmės reiškia, kad ir toliau vilkinama bankroto procedūra bei vengiama priimti sprendimą įmonės turto vertinimo klausimu. Negalima tokia teisinė situacija, kai pažeidžiant visus ĮBĮ nustatytus terminus, nepriimami kreditorių sprendimai dėl bankrutuojančios įmonės turto vertinimo bei jo pardavimo. Jei niekas kitas, išskyrus kreditorius, tokių sprendimų priimti negalėtų, tokiu atveju bankroto procedūra galėtų tęstis neribotą laiką. Tokiu būdu būtų pažeisti esminiai bankroto įstatymo tikslai ir principai, taip pat kreditorių teisės. Teismas, matydamas, kad tokia situacija pažeidžia pačių kreditorių interesus bei siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, pagrįstai panaikino ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu ir pats išsprendė turto įvertinimo klausimą, įpareigodamas bankroto administratorių sudaryti sutartį su UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto įvertinimo.

4. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo BAB banko SNORAS skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Iš byloje esančio BUAB „Senjorų rezidencija“ 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 matyti, kad šiame susirinkime buvo svarstomi tokie klausimai: dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo; dėl kreditorių komiteto sudėties keitimo; dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir jos patvirtinimo; dėl 2013 m. finansinių ataskaitų patvirtinimo; dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo turto vertintojui nustatymo. Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju (dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo), antruoju (dėl kreditorių komiteto sudėties keitimo); penktuoju (dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo turto vertintojui nustatymo) darbotvarkės klausimais. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjo BAB banko SNORAS skundą, panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus pirmuoju, antruoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais bei įpareigojo BUAB „Senjorų rezidencija“ bankroto administratorių sudaryti sutartį su UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas dėl BUAB „Senjorų rezidencija“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso vertinimo, UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2014 m. vasario 28 d. pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka kreditorius V. G. G., kuris prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo BAB banko SNORAS skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų atmesti.

Nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju iš 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkimo nutarimai priimti balsų dauguma, pranešimai apie kreditorių susirinkimą visiems BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti Kauno apygardos teismo nutartimis, 2014 m. vasario 21 d. buvo išsiųsti registruotais laiškais, apie susirinkimą 2014 m. vasario 26 d. buvo paskelbta laikraštyje „Gyvenimas“. Jokių kreditorių susirinkimo sušaukimo ar nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų BAB bankas SNORAS, teikdamas skundą, nenurodė, tokių pažeidimų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde taip pat nėra nurodyta dėl to, kad priimant ginčijamus kreditorių nutarimus buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai.

Dėl 2013 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais

BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditoriai 2014 m. kovo 6 d. susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą atšaukti BAB banką SNORAS (jo atstovą) iš kreditorių susirinkimo pirmininko pareigų ir naujuoju kreditorių susirinkimo pirmininku paskyrė (išrinko) kreditoriaus UAB „Sanitex“ atstovą. Už šį kreditoriaus V. G. G. pateiktą pasiūlymą balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 64,40 procentus visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos (už nutarimą balsavo kreditoriai V. G. G., V. K., UAB „Riamona“, VĮ Turto bankas, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, UAB „Ardena“, UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Optika ir Technologija“).

BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditoriai antruoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą atšaukti BAB banką SNORAS (jo atstovą) iš kreditorių komiteto narių ir naujuoju kreditorių komiteto nariu paskirti UAB „Elektrum Lietuva“. Už šį kreditoriaus V. G. G. pasiūlymą balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 63,54 procentus visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, t. y. už nutarimą balsavo kreditoriai V. G. G., V. K., UAB „Riamona“, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, UAB „Ardena“, UAB „Optika ir Technologija“, UAB „Sanitex“.

ĮBĮ 21 straipsnyje įtvirtintos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės. Pagal vieną iš jų, nustatytą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Ši įstatyminė teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, kuris turi būti tik kreditorius (kai kreditorius – juridinis asmuo, jo įgaliotas atstovas) (kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) pirmininku negali būti renkamas kreditorius – buvęs įmonės vadovas (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kada jis buvo atleistas), savininkas ir šiame punkte nurodytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka), taip pat spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių. Kreditorius, inicijavęs kreditorių susirinkimo pirmininko ir komiteto sudėties pakeitimą, V. G. G. nurodė, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas ir komiteto narys BAB bankas SNORAS prarado daugumos kreditorių pasitikėjimą. Dėl šios priežasties, kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, kreditorių balsų dauguma buvo pakeistas kreditorių susirinkimo pirmininkas ir komiteto narys BAB bankas SNORAS, naujuoju kreditorių susirinkimo pirmininku paskiriant UAB „Sanitex“, o komiteto nariu – UAB „Elektrum Lietuva“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas kreditorių susirinkimui suteikia teisę rinkti, pakeisti kreditorių susirinkimo pirmininką, kreditorių komiteto sudėtį, nepriklausomai nuo priežasčių, lėmusių tokio klausimo svarstymą. Viena iš tokių priežasčių gali būti ir kreditoriaus V. G. G. deklaruotas kreditorių pasitikėjimo praradimas, dėl ko buvęs susirinkimo pirmininkas ir kreditorių komiteto narys BAB bankas SNORAS nebegali vykdyti savo funkcijų. Nagrinėjamu atveju daugumos kreditorių valia buvo pareikštas nepasitikėjimas kreditorių susirinkimo pirmininku ir komiteto nariu. Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl kreditorių susirinkimo pirmininko, komiteto nario atšaukimo ir naujo pirmininko bei komiteto nario išrinkimo ar skyrimo yra privalomi visiems kreditoriams, nepaisant to, kad šie sprendimai yra nepalankūs kai kuriems iš jų. Pažymėtina, jog byloje nėra konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą ar pagrįstai manyti, kad kreditorių susirinkimo nutarimai perrinkti kreditorių susirinkimo pirmininką ir vieną iš kreditorių komiteto narų kokiu nors būdu dar labiau užtęstų BUAB „Senjorų rezidencija“ bankroto proceso eigą (CPK 12, 178 straipsniai).

Ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo pirmininku vietoje BAB banko SNORAS buvo išrinktas nedidelį finansinį reikalavimą turintis kreditorius, savaime nereiškia, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, ar kad atskiri kreditoriai elgiasi nesąžiningai. Be to, nors BAB bankas SNORAS tvirtina, kad nutarimas pakeisti kreditorių susirinkimo pirmininką ir komiteto sudėtį yra paremtas subjektyviomis aplinkybėmis ir kad BAB bankas iš tikrųjų gynė kreditorių teises, tačiau tai nepaneigia įstatyme įtvirtintos kreditorių susirinkimo teisės rinkti naują kreditorių susirinkimo pirmininką ir/ar pakeisti kreditorių komiteto sudėtį. Kaip jau buvo nurodyta, už kreditorių siūlomą naują kreditorių susirinkimo pirmininko ir komiteto nario kandidatūrą balsavo kreditoriai, turintys daugiau nei 60 procentų visų reikalavimų sumos. BAB bankas SNORAS nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti naujai išrinktų (paskirtų) kreditorių susirinkimo pirmininko ir komiteto nario kandidatūrų tinkamumu eiti kreditorių susirinkimo pirmininko pareigas ir būti kreditorių komiteto nariu. Teismas neturi kompetencijos paneigti kreditorių susirinkimo teisės, kurią jie įgyvendina renkant kreditorių susirinkimo pirmininką ir komiteto narius bei juos keičiant. Teismui nenustačius jokių ĮBĮ nuostatų šaukiant kreditorių susirinkimą, jame svarstant kreditorių susirinkimo pirmininko atšaukimo ir kreditorių komiteto sudėties keitimo klausimus, balsuojant bei priimant dėl jų nutarimus,  pripažintina, kad šie nutarimai yra teisėti ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis).

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, paneigdamas autonomiškumo ir savarankiškumo principais grindžiamas kreditorių susirinkimo teises, susijusias su kreditorių savivaldos organų formavimu – kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimu, kreditorių komiteto narių skyrimu (atšaukimu, keitimu), neteisėtai pripažino negaliojančiais 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimus pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina.

Dėl 2013 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu

2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo turto vertintojui nustatymo, tačiau turto vertintojo kandidatūra nebuvo parinkta ir atlyginimas turto vertintojui nenustatytas, o priimtas nutarimas įpareigoti bankroto administratorių papildomai kreiptis į turto vertintojus, surinkti pasiūlymus dėl BUAB „Senjorų rezidencija“ turto vertinimo paslaugų kainų ir šaukti kreditorių komiteto posėdį, kuriame svarstyti klausimą dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo bei atlyginimo turto vertintojui nustatymo. Taigi sprendimas susirinkimo darbotvarkės penktuoju klausimu – dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo turto vertintojui nustatymo – iš esmės nebuvo priimtas, turto vertintojo kandidatūros parinkimas atidėtas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartyje jau pasisakė klausimu, susijusiu su parduotino bankrutavusios įmonės turto kainos nustatymu. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad kreditorių komiteto narių nesugebėjimas konkrečiu klausimu (dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo) priimti vieningo ir bankroto proceso tikslus atitinkančio sprendimo, turi vilkinimo požymių vykdant bankroto procedūras. Teismo nutartyje buvo akcentuota, kad bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūros įgyvendinimas ir realus turto pardavimas galėjo būti realizuojamas (pradėtas realizuoti) anksčiau. Visgi priimdamas tą nutartį teismas dar neturėjo pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog kreditorių komiteto nariai vengia realizuoti jų kompetencijai priskirtas funkcijas, kas galėtų versti teismą nuspręsti dėl parduotino turto kainos nustatymo. Teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorius turi pareigą šaukti naują kreditorių susirinkimą (komitetą) ir teikti jam siūlymą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, o jeigu kreditorių susirinkimas (komitetas) ir toliau neįgyvendintų savo kompetencijos (vengtų spręsti klausimą dėl turto vertinimo atlikimo), šią kompetenciją, gavęs suinteresuotų asmenų ar administratoriaus kreipimąsi, įgyvendins teismas (70-76 b. l.).

2014 m. vasario 7 d. buvo sušauktas BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame buvo siūloma svarstyti klausimą dėl turto vertinimo ir turto vertintojo kandidatūros, tačiau posėdis neįvyko, nes jame dalyvavo tik du iš penkių komiteto narių (BAB bankas SNORAS ir VĮ Turto bankas). 2014 m. vasario 20 d. buvo sušauktas pakartotinis kreditorių komiteto posėdis tuo pačiu klausimu, kuriame dalyvavo visi penki komiteto nariai ir kuriame buvo priimtas nutarimas įpareigoti administratorių ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 3 d. surinkti ir kreditoriams pateikti ne mažiau kaip tris turto vertinimo paslaugas teikiančių bendrovių pasiūlymus dėl BUAB „Senjorų rezidencija“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto, t. y. viso turtinio komplekso, vertinimo (pasiūlymuose turėjo būti nurodyta turto vertinimo paslaugų kaina, vertinimo atlikimo terminas, taip pat išlaidos, reikalingos vertinimui atlikti); įpareigoti administratorių gautus turto vertinimo paslaugas teikiančių bendrovių pasiūlymus dėl BUAB „Senjorų rezidencija“ priklausančio nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto, t. y. viso komplekso, vertinimo atlikimo pateikti 2014 m. kovo 6 d. įvyksiančiam bendrovės kreditorių susirinkimui, į kurio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo jam nustatymo (b. l 33-38). Vykdydamas šį įpareigojimą, bankroto administratorius išsiuntė kvietimus septyniems turto vertintojams dėl pasiūlymų BUAB „Senjorų rezidencija“ turto komplekso vertinimui atlikti ir gavo keturis atsakymus. UAB „Matininkai“ bei UAB „Inreal“ informavo, kad dėl didelio užimtumo pasiūlymų neteiks, UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas pasiūlė atlikti BUAB „Senjorų rezidencija“ priklausančio turto vertinimą už 24 000 Lt (neįskaitant PVM, su PVM –29 040 Lt), turtą įvertinti per 30 darbo dienų nuo turto apžiūros ir dokumentacijos pateikimo, UAB „Resolution valuations“ pasiūlė atlikti turto vertinimą už 130 000 Lt (neįskaitant PVM), paslaugas atlikti per tris mėnesius nuo turto apžiūrėjimo ir vertinimui reikalingų dokumentų pateikimo (b. l. 28, 29).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo turto vertintojui nustatymo, buvo gauti du pasiūlymai BUAB „Senjorų rezidencija“ turtui, kaip kompleksui, įvertinti. Nepaisant to, turto vertintojo kandidatūra nebuvo pasirinkta. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad tokios kreditorių nuostatos priežastys buvo šios: buvo pateikti dviejų, o ne trijų turto vertintojų pasiūlymai; nebuvo kreiptasi į VĮ Registrų centro turto vertintojus; nėra žinomas turto vertintojų pasiūlymų turinys ir sąlygos (pateiktų pasiūlymų kainų skirtumas yra žymus ir dėl to kyla abejonių, ar vertintojai teisingai suprato jiems keliamą užduotį). Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad 2012 m. vasario 20 d. posėdyje kreditoriai, įpareigodami administratorių surinkti ir kreditoriams pateikti turto vertinimo paslaugas teikiančių bendrovių pasiūlymus, neįvardijo, į kokius konkrečiai vertintojus jis turėtų kreiptis, todėl aplinkybė, kad administratorius nesikreipė į konkretų vertintoją (VĮ Registrų centrą), nesudarė jokio pagrindo atidėti sprendimo priėmimą dėl turto vertintojo parinkimo. Priežastis atidėti klausimo sprendimą negalėjo būti ir tai, kad administratorius pateikė du, o ne tris vertintojų pasiūlymus. Kaip jau buvo minėta, administratorius kreipėsi į septynis turto vertintojus, tačiau atsakymus gavo iš keturių, iš kurių du dėl didelio užimtumo atsisakė teikti pasiūlymus. Taigi šiuo atveju egzistavo objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pateikti du gauti pasiūlymai, taigi kreditoriai turėjo galimybę vertinti dviejų potencialių vertintojų pasiūlymus ir pasirinkti tą, kuris atliktų BUAB „Senjorų rezidencija“ turto, kaip komplekso, įvertinimą labiau priimtinomis sąlygomis. Bankroto administratorius buvo įpareigotas surinkti ir kreditoriams pateikti turto vertinimo paslaugas teikiančių bendrovių pasiūlymus dėl BUAB „Senjorų rezidencija“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto, t. y. viso turtinio komplekso, vertinimo, pasiūlymuose nurodant turto vertinimo paslaugų kainą, vertinimo atlikimo terminą, taip pat išlaidas, reikalingas vertinimui atlikti. Tiek UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, tiek UAB „Resolution valuations“ pasiūlyme nurodė kainą, vertinimo atlikimo laiką, todėl kreditoriai susirinkime nepagrįstai sprendė, kad nėra aiškus turto vertintojų pasiūlymų turinys ir sąlygos. Be to, UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, kuris pateikė mažesnės kainos pasiūlymą, išvardijo ir turtą, dėl kurio vertinimo nustatė 29 040 Lt (įskaitant PVM) kainą, o kreditoriai neginčijo, jog pateiktame sąraše yra ne visi į BUAB „Senjorų rezidencija“ vertintiną turtą turintys patekti objektai. Taigi visos šios pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad kreditoriai susirinkime turėjo objektyvią galimybę priimti nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu, t. y. parinkti turto vertintojo kandidatūrą ir nustatyti turto vertintojui atlyginimą, tačiau to nepadarė dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Kreditorių išreikštos nuostatos atidedant nutarimo priėmimą šiuo darbotvarkės klausimu yra perteklinės, nepagrįstai ilginančios bankroto procedūrų vykdymą. Nuo Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties priėmimo kreditoriai (veikdami tiek komiteto, tiek susirinkimo formatu) ir toliau nesugebėjo priimti sprendimo bankrutavusios įmonės turto įvertinimo klausimu, nors toks sprendimas būtinas tam, jog būtų pradėta turto realizavimo procedūra, nebūtų uždelsta įstatyme numatyta bankrutavusios įmonės likvidavimo proceso trukmė. Pažymėtina, kad UAB „Senjorų rezidencija“ bankroto byla iškelta 2011 m. gegužės 30 d., tuo klausimu priimta teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. birželio 10 d.; 2011 m. spalio 27 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, nutartis įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 4 d. ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad įmonės turto realizavimo procedūros turi būti baigtos per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos ir tik kreditorių susirinkimo pagrįstu prašymu 24 mėnesių terminas teismo gali būti pratęstas.

Apeliantas atskirajame skunde teisingai aiškina, kad kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus išreiškia kreditorių autonomijos principą. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju – kreditorių susirinkimo ar komiteto) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2012). ĮBĮ nėra reglamentuota situacija, kuomet kreditorių susirinkimas (komitetas) tinkamai neįgyvendina įstatyme jam patikėtos kompetencijos, susijusios su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo funkcijų vykdymu. Kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (nutarimų nepriėmimas) gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai. Nustačius, jog kreditorių susirinkimas (komitetas) vengia įgyvendinti savo kompetenciją, taip pat siekiant bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo, užkertant kelią nepagrįstam būtinųjų procedūrų vilkinimui, likviduojamos įmonės turto pardavimo tvarkos bei pradinės parduodamo turto kainos nustatymo klausimus gali spręsti ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Į teismą su pasiūlymu dėl konkrečios pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo turi teisę kreiptis bet kuris kreditorius, kuris yra suinteresuotas turto realizavimu. Pareigą kreiptis į teismą dėl konkrečios turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo arba su pasiūlymu, kaip kitu būdu elgtis su turtu, turi bankroto administratorius. Ši jo pareiga išplaukia iš bendrosios administratoriaus pareigos ginti visų kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-387/2012).

Minėta, kad dar 2013 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su likviduojamos dėl bankroto UAB „Senjorų rezidencija“ parduotino turto kainos nustatymu, nutartyje buvo nurodęs, kad kreditorių komiteto narių konkrečiu klausimu (dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo) nesugebėjimas priimti vieningo ir bankroto proceso tikslus atitinkančio sprendimo, iš esmės turi vilkinimo bankroto procese požymių. Vėliau vykusiuose kreditorių komiteto posėdžiuose sprendimo tuo klausimu nepavyko priimti, o 2013 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkime, esant objektyvioms galimybės priimti sprendimą ir parinkti turto vertintoją, kreditoriai vėlgi vengė realizuoti šią savo kompetenciją. Atsižvelgiant į užsitęsusią BUAB „Senjorų rezidencija“ likvidavimo procedūrą, į kreditorių pasyvų veikimą sprendžiant klausimus, susijusius su bankrutavusios įmonės turto realizavimu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas BAB bankas SNORAS turėjo teisę prašyti teismą spręsti dėl BUAB „Senjorų rezidencija“ turto vertinimo, o teismas turėjo pagrindą šį klausimą išspręsti. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas bankroto administratorių sudaryti sutartį su UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas dėl turto vertinimo, nenustatė turto pardavimo tvarkos ar pradinės turto pardavimo kainos, o tik išsprendė klausimą dėl turto vertintojo kandidatūros, ją parinkdamas iš dviejų pasiūlymus dėl turto vertinimo pateikusių vertintojų. Klausimą dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos nustatymo kreditoriai turės spręs po turto įvertinimo.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tam pakankamo teisinio pagrindo, pripažino neteisėtais ir negaliojančiais 2013 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimus pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais, tačiau pagrįstai išsprendė klausimą, susijusį su BUAB „Senjorų rezidencija“ turto vertintojo kandidatūros parinkimu ir atlyginimo vertintojui nustatymu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje nurodė, kad panaikina 2014 m. kovo 6 d. BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių gautus turto vertinimo paslaugas teikiančių bendrovių pasiūlymus dėl BUAB „Senjorų rezidencija“ priklausančio nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto, t. y. viso komplekso, vertinimo atlikimo pateikti 2014 m. kovo 6 d. įvyksiančiam bendrovės kreditorių susirinkimui, į kurio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo jam nustatymo, tačiau 2013 m. kovo 6 d. susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarimas įpareigoti administratorių papildomai kreiptis į turto vertintojus, surinkti dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senjorų rezidencija“ turto vertinimo paslaugų kainų ir šaukti kreditorių komiteto posėdį, kuriame svarstyti klausimą dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo turto vertintojui nustatymo. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį („Dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo jam nustatymo“), šis neatitikimas vertintinas kaip rašymo apsirikimas apskųstoje nutartyje, kurį ištaiso apeliacinės instancijos teismas (CPK 276, 302, 338, 276 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį, išdėstant nutarties rezoliucinę dalį taip:

„Pareiškėjo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti  bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senjorų rezidencija“ 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo penktuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių papildomai kreiptis į turto vertintojus, surinkti pasiūlymus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senjorų rezidencija“ turto vertinimo paslaugų kainų ir šaukti kreditorių komiteto posėdį, kuriame svarstyti klausimą dėl turto vertintojo kandidatūros parinkimo ir atlyginimo turto vertintojui nustatymo.

Įpareigoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senjorų rezidencija“ administratorių sudaryti sutartį su uždarąja akcine bendrove „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senjorų rezidencija“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto komplekso vertinimo, uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2014 m. vasario 28 d. pasiūlyme nurodytomis sąlygomis.

Kitą pareiškėjo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS skundo dalį atmesti.“

Teisėjas                                                                          Gintaras Pečiulis