Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-692-557/2012
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00469-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
39.4.; 52.1.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, kuriuo E. P. nubaustas pagal ATPK 187 str. 2 d. 300 Lt bauda.
Išnagrinėjęs bylą, teisėjas
n u s t a t ė:
E. P. 2012-08-21 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 21 d. 05 val. Palangoje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,89 promilių girtumo laipsnis, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo, stumdė, trukdė policijos pareigūnams atlikti tiesioginę pareigą, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.
Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimu E. P. pripažino kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 300 Lt baudą. Teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai dokumentai – administracinio teisės pažeidimo protokolas bei pareigūnų tarnybiniai pranešimai - patvirtina, kad E. P. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų.
Apeliaciniu skundu E. P. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog su teismo nutarimu nesutinka, kadangi jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, o administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas išnagrinėjo administracinę bylą ir priėmė nutarimą vadovaudamasis tik administracinio teisės pažeidimo protokolu ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Nagrinėjant administracinę bylą teisme, jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus dėl 2012-08-21 apie 05 val. Palangoje, bare „Vakarų salūnas“ buvusio įvykio bei pareikšti prašymus. Kategoriškai nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškina, kad 2012-08-21 apie 04.40 val., drauge su broliu R. P., A. P. ir keletu merginų užėjo į Palangoje esantį barą „Vakarų salūnas“. Apie 05 val., jam šokant su mergina pamatė, kad yra atvykę uniformuoti pareigūnai ir, bendraudami su jo broliu R. P., vienas iš jų panaudojo prieš R. P. kovinius imtynių veiksmus. Priėjęs prie pareigūnų pamatė, kad jo brolis antrankiais surakintomis už nugaros rankomis ant pilvo yra paguldytas ant žemės ir vienas iš pareigūnų naudoja fizinę jėgą prieš jį - kojos keliu spausdamas brolio skruostikaulį į žemę, tuo pačiu metu lauždamas jam surakintas rankas. Jis paprašė pareigūnų nenaudoti prieš brolį fizinės jėgos ir taip pat pasakė broliui, kad jis nebandytų priešintis pareigūnams. Vienas iš pareigūnų jam pasiūlė eiti namo ir nesikišti. Jis nusprendė savo mobiliuoju telefonu nufilmuoti įvykį, tačiau tai pamatęs pareigūnas įsižeidė ir kategoriškai neleidęs filmuoti nurodė, kad yra sulaikomas, ko pasekoje pareigūnai pristatė jį į Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK ir savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl jo elgesio. Jis pareigūnų nekeikė necenzūriniais žodžiais ir sulaikomas nesipriešino. Taipogi viešoje vietoje nekėlė triukšmo. Savo paaiškinime dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jis nurodė, kad konflikto nebuvo, pareigūno neįžeidinėjo. Pareigūnai jam apskritai nebuvo pateikę reikalavimo nekelti triukšmo viešoje vietoje, tik buvo nurodę nesikišti ir eiti namo.
Pagal Konstitucijos 109 str. teismui pavesta vykdyti teisingumą, todėl jo veikla turi užtikrinti, kad nebūtų priimti ir neįsigaliotų nepagrįsti ir neteisėti teismų sprendimai. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2007-10-24, 2008-01-21, 2008-02-20 nutarimai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009). Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas turi surasti procesinę formą, kad priimdamas procesinį sprendimą išklausytų visų dalyvaujančių procese asmenų nuomonę. Nagrinėjamu atveju to nepadaręs teismas priėmė nutarimą, prieštaraujantį bendriesiems administracinės atsakomybės principams. Jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus ir pareikšti prašymus. Nagrinėjamoje byloje būtina šaukti liudytojais įvykį mačiusi A. P., UAB „Laukinių Vakarų Salūnas“ administratorę A. A., tarnybinius pranešimus surašiusius policijos pareigūnus M. K. ir A. M., todėl tikslinga grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Kadangi nagrinėjamoje byloje yra akivaizdžios abejonės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir, galiojant nekaltumo prezumpcijai, apeliacinės instancijos teismui nusprendus negrąžinti bylos iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, yra pagrindas Palangos miesto apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. P. kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.
ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nagrinėjant šio kodekso 50 str., 174 str., 178 str. 3 d., 1861 str., 1862 str., 1864 str., 187 str., 1887 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t.y. byla nagrinėjama asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą. Vengiant atvykti į bylos nagrinėjimą, pagal ATPK 272 str. 2 d. taip pat turi būti organizuojamas asmens atvesdinimas į teismą. Tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atvesdinti nepavyko dėl asmens vengimo būti atvesdintam, būtų pagrindas nagrinėti bylą tokiam asmeniui nedalyvaujant (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N444–1798/2007, N438-137/2008, N575-881/2009, N62-2169/2011, N62-5/2012).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam E. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 str. 2 d., taigi byla turi būti nagrinėjama privalomai dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš bylos medžiagos (b.l. 4) matyti, jog E. P. atsisakė pasirašyti, kad jis supažindintas su bylos nagrinėjimo data, laiku ir vieta (2012-09-06 09.30 val. Palangos miesto apylinkės teismas, Vytauto g. 102, Palanga). Skundžiamas nutarimas (b.l. 18) patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo E. P. nedalyvaujant. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vykdydamas ATPK 272 str. 2 d. reikalavimus teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių pristatyti pastarąjį į bylos nagrinėjimą, o šis būtų vengęs atvykti. Iš byloje esančio E. P. paaiškinimo (b.l. 4) matyti, jog jis neigė įžeidinėjęs pareigūnus, tačiau teismas, neišnaudojęs visų jam įstatymo suteiktų priemonių, leidžiančių užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimą teismo posėdyje, ir neišklausęs E. P. paaiškinimų, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir pripažino jį kaltu pagal ATPK 187 str. 2 d. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog šiuo atveju iš E. P. buvo atimta teisė būti išklausytam, gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo, teikti prašymus, įrodymus, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).
Pažymėtina ir tai, jog teisme nebuvo apklausti policijos pareigūnai M. K. ir A. M., kurių atžvilgiu E. P. galimai atliko neteisėtus veiksmus ir kurių tarnybiniais pranešimais apylinkės teismas rėmėsi E. P. pripažindamas kaltu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, teisme nebuvo apklausta galimą administracinį teisės pažeidimą betarpiškai stebėjusi UAB „Laukinių Vakarų Salūnas“ administratorė A. A.. Apeliantas skunde nurodo, jog įvykio metu įvykio vietoje su juo buvo jo brolis R. P. bei draugas A. P., o taip pat kelios merginos. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 6, 7) taip pat nurodyta, jog įvykio vietoje buvo ir R. P., o UAB „Laukinių Vakarų Salūnas“ administratorės A. A. pareiškimas (b.l. 5) patvirtina, jog įvykio metu kartu su vyrais buvo ir moterys. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kad asmenys, turintys žinių apie įvykį, būtų nustatyti ir apklausti. Apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima pripažinti, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą E. P. atžvilgiu išnagrinėjo ir byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės pažeisdamas procesines teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinu, o E. P. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Linas Pauliukėnas