Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2699-540/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01752-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 7.11; 21.9.10

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2018 m. gruodžio 13 d.

Kaunas

           Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,

sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D., 

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), duomenų apie asmens baustumą administracine tvarka byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

           Teismas

n u s t a t ė :

           R. D., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

           VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. spalio 31 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 71288,44 Eur. Bendrovė 2016 m. spalio 31 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 154 443,38 Eur, 2017 m. sausio 1 d. – 35 063 Eur, 2017 m. spalio 31 d. 69 624,81 Eur. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas nuo 2016 m. Bendrovė tapo nemoki nuo 2017 m. spalio 31 d., todėl nuo minėtos datos Bendrovės vadovui R. D. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Nesikreipdamas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, R. D. pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- Bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.  

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. kaltę pripažino, gailisi ir paaiškino, kad 2016 m. jam nepažįstami asmenys davė pasirašyti kažkokius dokumentus, už ką jam davė 100 Eur. Po to pasakė, kad jis tapo bendrovės direktoriumi ir turi bendrovės akcijų. Realiai bendrovėje jis nedirbo, jokių finansinių dokumentų nematė ir netvarkė bei jam nebuvo mokamas joks darbo užmokestis.

            Byloje surinkti rašytiniai duomenys: 2018 m. lapkričio 2 d. VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodytos visos padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1–5), VMI prie FM nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos ir prievolių ataskaitos (b. l. 6-39), VMI prie FM sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 40), prievolių ataskaita (b. l. 41), VĮ Registrų centro paieškos pagal juridinį asmenį duomenys (b. l. 42), VĮ „Regitra“ Lietuvos respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas (b. l. 44),  integruota kliento informacija – balansas (b. l. 48-57),  mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 58-67).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įmonių kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo galimai sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. paaiškino, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir jai nevadovavo, o tik už 100 Eur 2016 metais pasirašė kažkokius dokumentus. Iš byloje esančio mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas bei nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. vadovas buvo R. D.. Nors iš R. D. paaiškinimo matyti, kad jis realiai Bendrovės vadovo pareigų nevykdė, tačiau 2016 m. sutikdamas tapti UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, jis prisiėmė ir jam keliamas pareigas bei įsipareigojimus. Taigi, jis, tapęs Bendrovės vadovu ir norėdamas išvengti neigiamų pasekmių, turėjo elgtis sąžiningai ir rūpestingai bei turėjo veikti atidžiai, vengti žalos darymo įmonės kreditoriams, tinkamai atlikti visas savo pareigas bei kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

            Byloje nustatyta, jog VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. spalio 31 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 71288,44 Eur. Bendrovė 2016 m. spalio 31 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 154 443,38 Eur, 2017 m. sausio 1 d. – 35 063 Eur, 2017 m. spalio 31 d. 69 624,81 Eur. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas nuo 2016 m. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuo 2017 m. spalio 31 d. Bendrovė tapo nemoki. Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 30 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos VMI prie FM pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir  2018 m. spalio 4d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje esantys bei aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuo 2017 m. spalio 31 d. Bendrovė tapo nemoki, tačiau vien ši aplinkybė pagal Bankroto įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 30 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos VMI prie FM pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. spalio 4d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Duomenų, kad iki 2018 m. liepos 30 d. kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2018 m. liepos 30 d. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl Bendrovės vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.

Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. paaiškino, kad jis visiškai nesidomėjo Bendrovės, kurios vadovu sutiko tapti, veikla bei finansine padėtimi, todėl konstatuojama, kad jis, kaip vadovas ir vienintelis akcininkas, nesiėmė jokių priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovas R. D. savo pareigos neįvykdė.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. D. padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo nutrauktas 2018 m. liepos 30 d. VMI prie FM kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, todėl baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

            Duomenų apie R. D. baustumą administracine tvarka byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta R. D. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

           R. D. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Tei