Civilinė byla Nr. e3K-3-382-687/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01098-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.7; 3.2.9.12; 3.3.2.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski ir Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Horebas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horebas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių šalies procesinio dokumento teisinio kvalifikavimo, nutarties, kuria atsisakoma tenkinti šalies pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, apskundimo galimybę, ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Samsonas“ prašė pripažinti, kad jos prievolė atsakovei UAB „Horebas“ pagal 2017 m. gegužės 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 19 yra pasibaigusi įskaitymu.
3. Ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovės UAB „Horebas“ neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė uždraudimu iš UAB „Horebas“ patalpų pasiimti ieškovei priklausančius daiktus, patyrė 14 347,12 Eur nuostolių (kuriuos sudaro analogiškų daiktų įsigijimo išlaidos ir daiktų, likusių pas atsakovę, kurių analogų ieškovė nėra įsigijusi iki šiol, vertė). Kadangi ieškovė atsakovei turėjo pirmiau nurodytą 14 347,12 Eur nuostolių atlyginimo reikalavimą, o atsakovė ieškovei – 10 637,89 Eur reikalavimą pagal 2017 m. gegužės 3 d. paprastąjį vekselį Nr. 19, kurio apmokėjimo terminas 2019 m. sausio 1 d., todėl ieškovė 2019 m. sausio 9 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsniu, įteikė atsakovei pranešimą apie šių reikalavimų vienašališką įskaitymą.
4. 2019 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/00092, vykdant išieškojimą pagal Kauno 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. vykdomąjį įrašą 2017 m. gegužės 3 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje Nr. 19.
5. 2019 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės UAB „Samsonas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus antstolės J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/00092 vykdant Kauno 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. vykdomąjį įrašą 2017 m. gegužės 3 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje Nr. 19 atmestas. Atmetus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasikeitė faktinės aplinkybės, nes ieškovė vykdymo procese sumokėjo atsakovei vykdomajame dokumente reikalaujamą sumą.
6. Dėl to 2019 m. kovo 22 d. ieškovė UAB „Samsonas“ iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (toliau – Pareiškimas), kuriuo, remdamasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, prašo jai iš atsakovės UAB „Horebus“ priteisti 16 738,94 Eur nuostolių ir turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Pareiškime nurodyta, kad, UAB „Horebas“ neteisėtai uždraudus iš jos patalpų pasiimti ieškovei UAB „Samsonas“ priklausančius daiktus, ieškovė patyrė 16 738,94 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro analogiškų daiktų įsigijimo išlaidos ir daiktų, likusių pas atsakovę, kurių analogų ieškovė nėra įsigijusi iki šiol, vertė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės UAB „Samsonas“ 2019 m. kovo 22 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir ieškovės UAB „Samsonas“ ieškinį atsakovei UAB „Horebas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia paliko nenagrinėtą.
9. Teismas sprendė, jog ieškovė pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo keičia ne tik ieškinio dalyką (patį reikalavimą), bet ir ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes). Aplinkybę, jog ieškovės Pareiškime nebeliko didelės dalies teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, teismas vertino kaip ieškinio pagrindo pakeitimą. Pažymėta, kad aptariamu Pareiškimu ieškovė reiškia reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą, todėl turės nurodyti ir naujas faktines aplinkybes – civilinės atsakomybės sąlygas. Tai vertintina kaip iš esmės naujo ieškinio pareiškimas, tačiau tokios galimybės įstatymas nenustato. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo teismas atsisakė tenkinti ir nurodė, kad ši nutarties dalis neskundžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnis).
10. Teismas konstatavo, kad, atsisakius tenkinti ieškovės Pareiškimą, byla toliau turėtų būti nagrinėjama pagal jau pareikštą ieškinį. Tačiau toks tolesnis bylos nagrinėjimas netikslingas, kadangi akivaizdu, jog ieškovės pozicija dėl pirminio ieškinio yra pasikeitusi, ji jo nepalaiko, pareiškė Pareiškimą, kuriame keičiamas tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas. Dėl to teismas sprendė, kad naujas ieškinys negali būti nagrinėjamas šioje byloje, o turi būti reiškiamas kitoje byloje, ir pradinį ieškovės ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
11. 2019 m. balandžio 10 d. papildoma nutartimi Kauno apylinkės teismas priteisė iš ieškovės UAB „Samsonas“ atsakovei UAB „Horebas“ 1425,50 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisimo pagrindu nurodyta CPK 94 straipsnio 1 dalies norma, kuri nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
12. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal UAB „Samsonas“ atskirąjį skundą, 2019 m. birželio 4 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimus perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog yra neskundžiama nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, tačiau atskirąjį skundą priėmė ir dėl šios nutarties dalies. Nors teismas rezoliucinėje nutarties dalyje sprendė „Pareiškimą atsisakyti tenkinti“, tačiau nutartyje nurodė, kad pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo nebuvo priimtas. 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdyje taip pat buvo nurodoma, kad bus sprendžiamas pareiškimo priėmimo klausimas, tačiau tokia nutartis ar rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo teismo nebuvo priimta, o 2019 m. balandžio 5 d. nutartyje buvo pasisakyta dėl Pareiškimo netenkinimo.
14. Vienintelis argumentas, kurį pirmosios instancijos teismas nurodė kaip pagrindą netenkinti ieškovės Pareiškimo, yra tai, kad šiuo Pareiškimu keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad toks Pareiškimo netenkinimas savo esme ir prasme yra atsisakymas jį priimti, nes ir pagrindo, ir dalyko keitimo CPK nenustato.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad teismui manant, jog keičiamas ir ieškinio pagrindas, ir dalykas, ir laikant, kad tai yra naujas ieškinys, rezoliucinėje nutarties dalyje turėjo būti nurodytas atsisakymas priimti Pareiškimą, o ne jo netenkinimas (priėmimo klausimas iki 2019 m. balandžio 5 d. nutarties priėmimo išspręstas nebuvo), todėl ši nutarties dalis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra skundžiama (CPK 137 straipsnio 5 dalis).
16. Remiantis CPK 141 straipsnio 3 dalies nuostata, jeigu pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškimu buvo keičiamas ne tik ieškinio dalykas, bet ir ieškinio pagrindas, tai turėjo spręsti ieškinio priėmimo, o ne pareiškimo nagrinėjimo klausimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pirminiame 2019 m. sausio 24 d. pateiktame ieškinyje prašė pripažinti, jog jos prievolė pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį yra pasibaigusi įskaitymu. Pasikeitus aplinkybėms, kai šios civilinės bylos proceso metu vekselis vykdymo procese buvo apmokėtas, ieškovei kilo akivaizdi būtinybė keisti reikalavimą, t. y. tikslinti ieškinio dalyką pagal tas pačias faktines aplinkybes, nes pirminio ieškinio patenkinimas tapo negalimas, o daiktai nėra grąžinti, taip pat už juos nesumokėti pinigai. Tą ieškovė ir padarė tikslindama ieškinį, keisdama ieškinio dalyką ir pareikšdama reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
18. Teismui netenkinus Pareiškimo ir palikus ieškovės ieškinį nenagrinėtą, ji patyrė ne tik savo advokato išlaidas, bet iš jos buvo priteistas ir priešingos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nors byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ne dėl ieškovės kaltės. Taigi neteisingai konstatavęs, kad ieškovė keičia ir ieškinio pagrindą, ir dalyką, nesuteikiant teisės ieškovei pasinaudoti savo procesine teise patikslinti ieškinį keičiant jo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas vertino, jog būtų pažeistos jos teisės, nustatytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnyje.
19. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovė pasinaudojo, nes byla buvo nagrinėjama dar parengiamojoje stadijoje. Ribojimų šioje stadijoje pakeisti vieną iš ieškinio elementų teisės aktai nenustato. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi, ribojimas keisti ieškinio pagrindą ar dalyką nustatytas tik vėlesnėse proceso stadijose. Dėl to spręsta, kad pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas galimybės galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimų ir spręsdamas pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmimo klausimą iš esmės savo nuožiūra, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų, pažeidė proceso teisės normas.
20. Pirmosios instancijos teismas kaip teisinį ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindą nurodo CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktą, kuris nukreipia į kitus CPK ir CK nustatytus atvejus. Koks tas kitas įstatyme nustatytas ieškinio palikimo nenagrinėto teisinis pagrindas, teismas nutartyje nenurodo. Taigi iš esmės ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo paliktas nenagrinėtas, nes jį nagrinėti neatrodė tikslinga, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės UAB „Samsonas“ pirminį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstai. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis panaikinta ir klausimai perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl šios priežasties panaikinta ir 2019 m. balandžio 10 d. papildoma nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kadangi ši Kauno apylinkės teismo nutartis priimta tiesiogiai vadovaujantis 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, šis klausimas iš naujo perduotas nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Horebas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį CPK 141 straipsnio pažeidimą, nes ši norma buvo išaiškinta kaip leidžianti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovui pakeisti tiek ieškinio pagrindą, tiek ieškinio dalyką, o ne išimtinai vieną iš ieškinio elementų. Tačiau įstatymas nenustato galimybės ieškovui pateikiant pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo keisti abu ieškinio elementus. Keisti abiejų ieškinio elementų kartu neleidžiama, nes tai reikštų, kad ieškovas atsisako ankstesnio ieškinio ir pareiškia naują. Vertinant pirminį ieškovės ieškinį ir vėliau pateiktą jos Pareiškimą nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo nutartyje suformuluota išvada, kad ieškovė Pareiškimu tik tikslino ieškinį, pakeisdama ieškinio dalyką, o ne iš esmės pareiškė naują ieškinį. Pareiškimu ieškovė suformulavo naują ieškinio dalyką, t. y. pakeitė teisių gynybos priemonę, nes reikalavimas dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia buvo pakeistas į reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; padidino reikalaujamos sumos dydį; reikalavimas buvo grindžiamas naujomis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.
21.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 338 straipsnio normų pažeidimą, nes nagrinėjo ieškovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti tenkinti ieškovės Pareiškimą, nors pagal CPK 141 straipsnio 4 dalį tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Taigi atsisakymas tenkinti ieškovės Pareiškimą negalėjo būti apeliacijos objektas, t. y. dėl šios nutarties dalies negalėjo būti paduotas atskirasis skundas, o apeliacinis procesas turėjo būti nutrauktas. Nagrinėjamu atveju pasikeitus faktinėms aplinkybėms ieškovė, reikšdama naują reikalavimą, turėjo pateikti naują ieškinį vadovaudamasi bendrąja tvarka, o ne bandyti išvengti naujojo ieškinio padavimo procedūros, dirbtinai pateikdama procesinį dokumentą pavadinimu „Dėl ieškinio dalyko pakeitimo“ iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.
22. Atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir ieškovo teisės keisti ieškinio dalyką ar pagrindą
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).
24. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 32 punktas).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Minėta, kad CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, o ribojamas pateikimas tik vėlesnėje – bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas ieškinio dalykui ir ieškinio pagrindui visiškai suformuluoti ir jis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (CPK 141 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu pareiškimas neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, vadovaujantis CPK 141 straipsnio 3 dalimi, turi būti taikomas trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 straipsnis) ir tada sprendžiamas pareiškimo tenkinimo ar netenkinimo klausimas. Jeigu ieškinio dalyko keitimas reiškia ir papildomą reikalavimą, prie atitinkamo prašymo būtina pridėti įrodymus, kad žyminis mokestis sumokėtas tinkamai.
28. Visais CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas gali atsisakyti priimti ieškinio dalyko ar pagrindo keitimą, net kai toks prašymas pareikštas iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos, jeigu tai vilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas ieškinio dalykui ir pagrindui visiškai suformuluoti ir nurodytomis aplinkybėmis jis galėjo remtis jau ieškinio pareiškime. Bylos nagrinėjimo užvilkinimo sąvoka yra pateikta CPK 181 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė trūkumų šalinimo instituto, taip pat nenurodė argumentų dėl galimo bylos vilkinimo.
29. Kadangi pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje ieškovas bet kada gali tikslinti, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, nes tai sudaro pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės dalyką, jeigu nenustatoma piktnaudžiavimo procesu, tai jam neturi būti šioje stadijoje užkertama galimybė tai daryti. Dėl to CPK 141 straipsnio 4 dalies nuostata aiškinama taip, kad atskiruoju skundu neskundžiama teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą tik tuomet, kai ji priimama po teismo nutarties paskirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės. O kai keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas, tai vertintina kaip naujo ieškinio teikimas, kuriam taikomos bendrosios ieškinio priėmimo taisyklės, įskaitant galimybę skųsti atsisakymą priimti ieškinį atskiruoju skundu.
30. Įstatymas nustato ieškovui teisę keisti ieškinio dalyką arba pagrindą, teismui priėmus ieškinio pareiškimą, tačiau ir šis pareiškimas, kuriuo keičiamas ieškinio dalykas arba pagrindas, turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimo – ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Pirmiau minėta, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, taip pat CPK nustatyta tvarka atsisakyti ieškinio; dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, tačiau atlikdamas šiuos veiksmus taip pat turi laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų.
31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas yra ne tas pats, kas ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2002; 2008 m sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008).
32. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad ieškovė pakeitė ne tik ieškinio dalyką – reikalavimą, bet ir faktinį ieškinio pagrindą. Faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tiek ieškovės reikalavimas dėl įskaitymo įsipareigojimo pagal vekselį ir jos patirtų nuostolių, tiek pakeistas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytais įrodymais, o galimi trūkumai šalintini CPK 138 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartu teisiniu reguliavimu, šio reguliavimo aiškinimu kasacinio teismo praktikoje, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis.
33. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas galimybės ieškovei galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimų (CPK 138, 226 straipsniai) ir spręsdamas pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmimo klausimą iš esmės savo nuožiūra, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų (CPK 42, 141 straipsnio 3 dalis), pažeidė proceso teisės normas, dėl to ieškovei nebuvo sudaryta galimybė, iki galo tikslinant ieškinio reikalavimą – dalyką (kas, minėta, tapo būtina bylos eigoje), pasinaudoti įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, teismui netenkinus pareiškimo ir palikus ieškovės ieškinį nenagrinėtą, ji patyrė ne tik savo advokato išlaidas, bet iš jos buvo priteistas ir priešingos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nors byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ne dėl ieškovės kaltės.
34. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs pareiškimą dėl reikalavimo – dalyko pakeitimo kaip naują ieškinį ir iš tiesų atsisakęs jį priimti, sprendė, kad dėl tokios nutarties, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 5 dalimi, gali būti duodamas atskirasis skundas. Pradinį ieškinį, kuris teismo buvo priimtas, pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu (kuris nukreipia į kitus CPK ir CK nustatytus atvejus, o koks kitas įstatyme nustatytas ieškinio palikimo nenagrinėto teisinis pagrindas, teismas nenurodė). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad dėl šios teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą taip pat gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 298 straipsnis).
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo, ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo bei priėjęs prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso normas, užkirto ieškovei galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ir priimtos nutarties pirmiau nurodytais atskirais klausimais apskundimo atskiruoju skundu tvarką (žr. nutarties 34 punktas) (kad nutartimi, dėl kurios pateiktas atskirasis skundas, yra išnagrinėti klausimai, kurie skundžiami atskiruoju skundu), panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė šiuos klausimus spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
36. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nurodyta atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo apskundimo atskiruoju skundu galimybė, nes, atsakovės teigimu, tokia nutartis yra neskundžiama vadovaujantis CPK 141 straipsnio 4 dalimi. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija. Pirmosios instancijos teismo nutartimis, kuriomis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 25 punktas).
37. Tam tikrais atvejais CPK tiesiogiai įtvirtina, kad kai kuriais klausimais teismo priimamos nutartys yra atskiraisiais skundais neskundžiamos (pvz., CPK 36 straipsnio 5 dalis, 46 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 4 dalis, 104 straipsnio 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalis 140 straipsnio 4 dalis ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 19 punktą; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018 19 punktą).
38. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė, jog pagal pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį dokumentą, kuriuo išspręsti ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėto ir Pareiškimo atsisakymo priimti klausimai yra apeliacijos apskundimo objektas ir skundžiami atskiruoju skundu (CPK 137 straipsnio 5 dalis, 298 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 5,48 Eur. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš atsakovės UAB „Horebas“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Horebas“ (j. a. k. 304515417) į valstybės biudžetą 5,48 Eur (penkis Eur keturiasdešimt aštuonis ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, mokėtino į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Andžej Maciejevski
Janina Januškienė