Administracinė byla Nr. eA-1665-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01297-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. O. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. kovo 15 d. raštą Nr. A33(1)-2830 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo antrąjį punktą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0118 ha kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 1), ir 0,1522 ha kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 2) (toliau kartu – ir Sklypai), kurie turi vieną bendrą ribą ir tą pačią naudojimo paskirtį.
2.2. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Sklypų vystymo galimybes ir jų realizavimą, turėdamas tikslą abu Sklypus sujungti į vieną žemės sklypą, su 2021 m. gegužės 24 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti sąlygas Sklypams sujungti. Antruoju prašymo punktu pareiškėjas prašė paaiškėjus, jog Sklypas 1 yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, inicijuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 46 straipsnyje nustatyta tvarka kreipimąsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų pradžios.
2.3. Administracija 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. A34(1)-4176“ Nr. A33(1)-5651 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Administracijos 2021 m. liepos 2 d. raštas) atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei nurodė priežastis, iš kurių esminė – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. priimtas sprendimas Nr. T3-170, kuriuo planuojamai „D“ kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvei, esančiai urbanizuotoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytos 18 m. pločio gatvės raudonosios linijos, į kurias ir patenka Sklypas 1, todėl šis sklypas iš esmės reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti ir susisiekimo komunikacijoms nutiesti. Į antrąją prašymo dalį dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams atsakovas neatsakė, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus.
2.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. sausio 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-80-575/2024, tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Administraciją per du mėnesius priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo Nr. B21524 (atsakovo užregistruotas 2021 m. gegužės 25 d. reg. Nr. A34(1)-4176) antrojo punkto, kuriuo pareiškėjas prašė paaiškėjus situacijai, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio tvarka inicijuoti kreipimąsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos su prašymu dėl sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų.
2.5. Administracija, vykdydama LVAT 2024 m. sausio 17 d. sprendimą, 2024 m. kovo 15 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. A33(1)-2830 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo“, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo pradėti Sklypo 1 paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Administracija paaiškino, kad minėtas žemės sklypas nėra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti. Ir nors šis žemės sklypas, kaip teritorija, patenkanti į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, buvo numatytas kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritorija bei suformuotas atskiru sklypu, tačiau išduotuose projektui rengti reikalavimuose nenurodyta, kad tai turi būti teritorija, skirta visuomenės poreikiams patenkinti. Šiame Rašte, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjo, kaip žemės sklypo savininko, teisės nėra apribotos, o žemės sklypas gali būti naudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą savininko nuožiūra.
2.6. Sklypas 1 atitinka Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies ir 46 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl turi būti sprendžiamas šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimas. Minėtas žemės sklypas yra atskiru žemės sklypu suformuota teritorija, patenkanti į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, kuri numatyta, kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritorija, o tai reiškia, kad Sklypas 1 faktiškai yra paimtas visuomenės poreikiams, tačiau Administracija atsisako tai įteisinti pagal įstatymą.
2.7. Administracija privalo laikytis analogiškos praktikos, kaip ir kitos savivaldybės, bei inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nes įstatymas negali būti taikomas pasirinktinai, jis taikomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje bei visiems asmenims ir negali būti taikomos išimtys. Kaip pavyzdį pareiškėjas nurodė Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. T1-21, kuriuo savivaldybė nusprendė inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, reikalingos įrengti „D“ kategorijos gatvę – (duomenys neskelbtini) tęsinį (jungtį), paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
2.8. Pareiškėjas nesutinka, kad jo, kaip Sklypo 1 savininko teisės nėra ribojamos, kadangi minėtas žemės sklypas suformuotas kaip atskira teritorija ir yra paimtas visuomenės poreikiams užtikrinti.
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti, nurodydamas šiuos atsiliepimo argumentus:
3.1. Atsakovui kilo abejonių dėl pareiškėjo suinteresuotumo šioje administracinėje byloje ginčyti skundžiamą Raštą. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė, kokią konkrečiai teisę arba teisėtą interesą jis siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti Raštas pažeidžia jo teises ir interesus. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Raštą, be kita ko, nenurodė šio Rašto panaikinimo pagrindų ir argumentų, kokių teisės aktų reikalavimų pastarasis neatitinka.
3.2. Administracija, vykdydama LVAT 2024 m. sausio 17 d. sprendimą, per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos priėmė naują motyvuotą ir pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo antrojo punkto, kurio nėra pagrindo naikinti. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir nepaaiškėjus situacijai, kad Sklypas 1 būtų reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, Administracija pagrįstai nusprendė neinicijuoti kreipimosi į NŽT dėl minėto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Rašte Administracija išdėstė aiškius argumentus, kodėl šiuo metu negali pagrįsti visuomenės poreikio, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje, o tokio poreikio nepagrindus, žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra negalima. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas dėl minėtos procedūros inicijavimo ir buvo atmestas.
3.3. Administracija neprivalo spręsti klausimo dėl Sklypo 1 paėmimo visuomenės poreikiams pagal kitų savivaldybių formuojamą praktiką. Vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus formuoja LVAT ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT), o ne savivaldybės. Pagal formuojamą viešųjų asmenų (valstybės ar savivaldybės) praktiką, teisė paimti (išpirkti) visuomenės poreikiams reikalingus žemės sklypus nereiškia besąlygiškos pareigos inicijuoti žemės sklypo paėmimą (išpirkimą) visuomenės poreikiams, o žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams tik tuomet, kai yra daugelio arba neapibrėžto visuomenės narių ar jų grupių, bet ne pavienio ar kelių savininkų, asmeniniai interesai.
3.4. Raštas yra motyvuotas ir pagrįstas, jame nurodyti jo priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintus reikalavimus.
II.
4. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. O. skundą.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0118 ha kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,1522 ha kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
5.2. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, jame nurodydamas, kad atidalintas ir naujai suformuotas Sklypas 1 patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, todėl prašė paaiškėjus situacijai, kad minėtas žemės sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, Žemės įstatymo 46 straipsnio tvarka inicijuoti kreipimąsi į NŽT su prašymu dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo.
5.3. Administracija 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. A33(1)-5651 atsakė į pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymą Nr. B21524 (registracijos Nr. A34(1)-4176). Administracija netenkino pareiškėjo prašymo dėl Sklypų sujungimo, o dėl antrojo pareiškėjo punkto nepasisakė.
5.4. LVAT 2024 m. sausio 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-80-575/2024, tenkino pareiškėjo skundą ir nusprendė įpareigoti Administraciją per du mėnesius priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo antrojo punkto, kuriuo pareiškėjas prašė paaiškėjus situacijai, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio tvarka inicijuoti kreipimąsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos su prašymu dėl sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
5.5. Administracija, vykdydama LVAT 2024 m. sausio 17 d. sprendimą, 2024 m. kovo 15 raštu Nr. A33(1)-2830 atsakė į pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo antrąjį punktą. Administracija Rašte remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.100 straipsniu, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 ir 46 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 1–3 punktais, aptarusi juose nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjui nurodė, kad Administracija neturi pagrindo pradėti rengti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl Sklypo 1 paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo, todėl atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Administracija nenustatė, jog šis sklypas būtų reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į NŽT dėl šios procedūros inicijavimo. Administracija akcentavo, jog minėtas sklypas, kaip teritorija, patenkanti į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, buvo numatytas kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritorija bei suformuotas atskiru sklypu, tačiau išduodant reikalavimus projektui nebuvo nurodyta, kad tai turi būti teritorija, skirta visuomenės reikmėms. Taip pat pridūrė, jog pareiškėjo, kaip žemės sklypo savininko, teisės nėra ribojamos.
6. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo, pažymėjo, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl galbūt pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, prašydamas nutraukti jo teisių pažeidimo faktą. Pareiškėjas, gindamas jo požiūriu pažeidžiamas jo, kaip žemės sklypo savininko, teises naudotis Sklypu 1, kreipėsi į atsakovą, prašydamas įteisinti faktinę situaciją, o pastarajam atsisakius tai padaryti, pateikė teismui skundą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad Administracijos Raštas, kuriuo atsisakyta inicijuoti pareiškėjo prašomą procedūrą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl pareiškėjas turi teisinį suinteresuotumą ginčyti tokį Raštą teisme.
7. Teismas nurodė, jog klausimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pavesta spręsti savivaldybei. Teismas sutiko su pareiškėju, jog vadovaujantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, jeigu ji reikalinga keliams, tačiau Žemės įstatymo kontekste, toks paėmimas nėra suprantamas kaip savivaldybės institucijos pareiga išpirkti šį žemės sklypą žemės sklypo savininko prašymu vien dėl žemės sklypo paskirties ar dėl to, kad žemės sklypas patenka į gatvės raudonąsias linijas. Teismas pažymėjo, jog iš Žemės įstatymo 46 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 ir 3 punktų nuostatų matyti, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę bei įgyvendinti kitas su žemės paėmimu visuomenės poreikiams įtvirtintas procedūras. Teismas, be kita ko, sprendime rėmėsi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-681-502/2024, kuriame pabrėžiamas ypač preciziškas žemės paėmimo visuomenės poreikiams nuostatų taikymas. Pagal šio teismo praktiką, savivaldybės taryba, spręsdama dėl nuosavybės paėmimo, turi vadovautis visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros išlaikymo principu. Teisinis reguliavimas suponuoja, jog visuomenės poreikiams paimama tik tiek privačios žemės, kiek yra būtina konkretaus objektyviai egzistuojančio visuomenės poreikiui patenkinti.
8. Teismas akcentavo, jog Sklypas 1 pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, sprendinius, kurie yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-393 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendinių sudėtinė dalis, patenka į urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio zonos gyvenamųjų vietovių grupę „U1“, kurioje neplanuojama prioritetinė plėtra. Vilniaus rajono savivaldybė artimiausiu metu neketina planuoti inžinerinės infrastruktūros, kadangi ši teritorija pagal Bendrojo plano sprendinius ir Vilniaus rajono savivaldybės infrastruktūros teritorijos pripažinimo prioritetine kriterijus, patvirtintus Tarybos 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T3-311 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės infrastruktūros teritorijų pripažinimo prioritetine kriterijų patvirtinimo“, patenka į neprioritetinę plėtros teritoriją. Vilniaus rajono savivaldybės prioritetinės plėtros teritorija – Nemenčinės miesto teritorija, kuri nustatyta ir patvirtinta Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T3-415 „Dėl savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų ir savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine tvarkos aprašo patvirtinimo“. Todėl, atsižvelgęs į tai, jog Sklypo 1 teritorijoje neplanuojama inžinerinės infrastruktūros plėtra, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo nesutikti su atsakovu, kad nėra argumentų pagrįsti visuomenės poreikį pareiškėjui priklausančio 0,0118 ha ploto žemės sklypo paėmimui. Nagrinėjamu atveju atsakovas Raštu atsisakydamas inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nepažeidė ginčui aktualių teisės aktų nuostatų.
9. Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų pripažinti arba panaikinti skundžiamą Raštą. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjui yra žinomas atvejis, kai Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nepaneigia Rašto teisėtumo. Teismas išaiškino, jog Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinti reikalavimai šiai procedūrai pradėti, o atsakovas skundžiamame Rašte nurodė aplinkybes ir pripažino, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu negali pagrįsti objektyviai egzistuojančio poreikio dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Tai, kad pareiškėjui žinomu atveju Šilalės rajono savivaldybės tarybos priimtu sprendimu pradėta procedūra, o pagal pareiškėjo prašymą ne, nereiškia ir skirtingai taikomų teisės aktų nuostatų. Šiuo atveju neatmestina, kad atsiradus poreikiui dėl infrastruktūros plėtros minėto žemės sklypo teritorijoje, bus sprendžiamas klausimas ir dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, jei tokį poreikį atsakovas galės pagrįsti.
10. Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, nusprendė, kad šiame Rašte yra nurodyti detalūs faktai, argumentai ir teisinis reguliavimas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas Raštą, be to, nurodytos priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo pripažinti, kad Raštas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų.
11. Teismas atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
III.
12. Pareiškėjas M. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Administracijos Raštą, įpareigojant Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo antrąjį punktą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teismų praktiką. LAT praktikoje nurodoma, kad visuomenės poreikiams būtina ir valstybės išperkamai žemei priskiriama visa žemė, esanti tarp gatvės raudonųjų linijų. Aplinkybė, kad šiuo metu Sklypas 1 priklauso pareiškėjui, nėra pagrindas nepriskirti šio žemės sklypo, esančio tarp raudonųjų linijų, valstybės išperkamai žemei. Teismas savo sprendime tik akcentavo Administracijos teisę spręsti dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu savivaldybė atsisako išpirkti raudonosiomis linijomis apribotos gatvės plotą.
13.2. Teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjo nuosavybės teisės nėra ribojamos, pareiškėjas šio turto atžvilgiu gali įgyvendinti visas nuosavybės teisės turinį sudarančias savininko teises, kadangi pareiškėjas negali pakeisti Sklypo 1 paskirties ar kitaip jį naudoti, nei yra nustatyta.
13.3. Teismas nepagrįstai vertino, jog infrastruktūrą galima vystyti tik prioritetinėje teritorijoje. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra tik viena prioritetinė teritorija – (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog negali būti vystomos ir kitos teritorijos, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamos kitų teritorijų ir jų gyventojų teisės plėtoti ir vystyti teritorijas.
13.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
15. Atsakovas, pakartodamas ginčo aplinkybes, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, dėl kurių turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Administracijos Raštą, tačiau skunde nenurodė Rašto panaikinimo pagrindų. Pareiškėjo nurodyti argumentai yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti įrodymais. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kokia jo teisė yra pažeista ir koks yra pareiškėjo suinteresuotumas šioje byloje. Asmuo į administracinį teismą turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
15.2. Pareiškėjas prašyme uždavė Administracijai keturis klausimus, į kuriuos Administracija atsakė. Skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, pateikti argumentai, nurodyta apskundimo tvarka, pasirašytas kompetentingo subjekto. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė teisės aktų, kuriuos būtų pažeidusi Administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą.
15.3. Teismas, nagrinėdamas bylą, turėtų atsižvelgti į teismų suformuotą praktiką dėl savivaldybės pareigos inicijuoti žemės sklypo išpirkimą visuomenės poreikiams. LAT 2010 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2010, yra išaiškinęs, kad viešųjų asmenų (valstybės ar savivaldybės) teisė išpirkti visuomenės poreikiams reikalingus žemės sklypus nereiškia besąlygiškos pareigos inicijuoti žemės sklypo išpirkimą visuomenės poreikiams, be to, žemės sklypo ir (ar) jame esančios infrastruktūros išpirkimo visuomenės reikmėms poreikį nulemia ne kurio nors vieno ar kelių savininkų asmeniniai interesai, o daugelio arba neapibrėžto visuomenės narių ar jų grupių interesas.
15.4. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, atsižvelgus į tai, jog administracinė byla nėra sudėtinga, skundui ir apeliaciniam skundui parengti nereikėjo didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių, byloje taip pat nėra keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Į bylą pateikti procesiniai dokumentai yra standartiniai, nesudėtingi, juose iš esmės perrašomos faktinės aplinkybės ir cituojami raštai, todėl pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos yra neproporcingos suteiktoms teisinės paslaugoms ir turėtų būti mažinamos.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar Administracija Raštu pagrįstai atsisakė inicijuoti Žemės sklypo 1 paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
17. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog nemato pagrindo pripažinti, kad atsakovas skundžiamu Raštu, atsisakydamas inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kaip nors būtų pažeidęs teisės aktų nuostatas, taip pat ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame detaliai nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, nurodytos ir priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą.
18. Pareiškėjas su anksčiau minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. tenkinti jo skundą. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas bei vadovavosi teismų praktika, taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Viešojo administravimo įstatymo, Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, taip pat savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų nuostatos. Pirmosios instancijos teismas aktualias ginčui nurodytų teisės aktų normas aptarė ginčijamame sprendime, todėl šioje nutartyje jos nebekartojamos.
21. Byloje nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2024 m. sausio 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-80-575/2024, įpareigojo atsakovą Administraciją per du mėnesius priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo Nr. B21524 (atsakovo užregistruotas 2021 m. gegužės 25 d., reg. Nr. A34(1)-4176) antrojo punkto. Teismas nustatė ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlikti jo kompetencijai priskiriamus veiksmus, t. y. priimti sprendimą dėl Sklypo 1 visuomenės poreikiams paėmimo procedūros iniciavimo, todėl atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, turėjo priimti jo prašymo turinį atitinkantį sprendimą arba nurodyti atsisakymo tą padaryti priežastis (Taisyklių 35.3 p.), tačiau per teisės aktų nustatytą terminą to nepadarė. Vykdydama šį teismo sprendimą, Administracija 2024 m. kovo 15 d. raštu Nr. A33(1)-2830 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo“ pareiškėjo prašymo dalį išnagrinėjo iš naujo ir atsisakė tenkinti bei inicijuoti Žemės sklypo 1 paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
22. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.
23. Administracija, įvertinusi Žemės sklypo 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vietą ir savivaldybės teritorijos planavimo dokumentų (Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-393 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano) sprendinius padarė pagrįstą išvadą, kad Sklypas 1 patenka į urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio zonos gyvenamųjų vietovių grupę „U1“, kurioje neplanuojama prioritetinė plėtra, t. y. patenka į neprioritetinę plėtros teritoriją, todėl Vilniaus rajono savivaldybė artimiausiu metu šioje teritorijoje neketina planuoti inžinerinės infrastruktūros. Taip pat teritorijai, į kurią patenka šis žemės sklypas, nėra patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, numatyti Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje ir 46 straipsnio 2 dalies 1?3 punktuose.
24. Todėl nagrinėjamu atveju pagrįsti visuomenės poreikį minėtam žemės sklypui, kaip tai nustatyta Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje, nebūtų galimybės. Nesant tokio poreikio, atitinkamai nėra pagrindo inicijuoti kreipimąsi į NŽT su prašymu dėl Žemės sklypo 1 paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų.
25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo neatitikimu VAĮ nustatytiems administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo Rašte įvertintos visos aplinkybės (teisinis bei faktinis pagrindai), pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami (sprendimo turinio apimtis net 3 puslapiai). Teisėjų kolegijos vertinimu, Administracijos 2024 m. kovo 15 d. raštas Nr. A33(1)-2830 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo“ visiškai atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
26. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl nuosavybės teisių ribojimo, LAT praktikos taikymo ir pan.) savaime taip pat nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisakoma.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė