Civilinė byla Nr. 2-1751-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00516-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.7; 3.3.1.17

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių KWS SAAT SE ir uždarosios akcinės bendrovės „Agrospelta“ pareiškimus dėl atskirojo skundo atsisakymo civilinėje byloje pagal kreditorių KWS SAAT SE ir uždarosios akcinės bendrovės „Agrospelta“ atskiruosius  skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byla nutraukta ir iškelta bankroto byla, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje,

n u s t a t ė :

1.       Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lietuvos cukrus“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, paskyrė restruktūrizavimo administratorių ir nustatė 6 (šešių) mėnesių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus; nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 7 d.

2.       RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditoriai UAB „BCB Group“, ūkininkas I. G., UAB „Glanso sprendimai“ ir AB „Swedbank“ pateikė teismui prašymus nutraukti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą.

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutraukė RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylą ir atsakovei iškėlė bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė UAB „Atveika“.

4.       RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditoriai KWS SAAT SE ir UAB „Agrospelta“ pateikė atskiruosius skundus, kuriais prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

5.       Atsiliepdamos į apeliantų atskiruosius skundus kreditorės UAB „Arvi ir ko“ bei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašė skirti apeliantei UAB „Agrospelta“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumokant į valstybės biudžetą, o likusią dalį – sumokant prašymą pateikusioms kreditorėms.

6.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. lapkričio 13 d. gauti apeliantų KWS SAAT SE ir UAB „Agrospelta“ pareiškimai dėl atskirųjų skundų atsisakymo ir apeliacinio proceso nutraukimo. Pareiškimuose patvirtino, kad apeliantams yra žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės.

Atskirųjų skundų atsisakymai priimami, apeliacinis procesas nutraukiamas.

7.       CPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apeliacinį skundą padavusio asmens teisė atsisakyti jo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. CPK 308 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės. Sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo atsisakymo taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

8.       Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška. Kitaip tariant, apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu toks skundo atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą, kadangi teismas nepriima skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis).

9.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantų KWS SAAT SE ir UAB „Agrospelta“ atskirųjų skundų atsisakymai prieštarauja įstatymui, ar pažeidžia apeliantų, bankrutuojančios įmonės ir / ar kitų asmenų teises bei teisėtus interesus. Taip pat apeliantai nurodė, kad yra  žinomos skundo atsisakymo teisinės pasekmės.

10.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei nesant kitų asmenų skundų, apeliantų KWS SAAT SE ir UAB „Agrospelta“ atskirųjų skundų atsisakymai priimami ir apeliacinis procesas, pradėtas pagal šiuos skundus, nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11.       Atskirojo skundo atsisakymas iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka iš esmės pradžios lemia už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), todėl apeliantams grąžinamas jų sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis). 

Dėl prašomos skirti baudos

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

13.       Kaip minėta nutarties 6 punkte kreditorės UAB „Arvi ir ko“ bei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašo skirti apeliantei UAB „Agrospelta“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant atitinkamai UAB „Arvi ir ko“ bei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir skirti apeliantei baudą. Aplinkybė, kad apeliantė skundė pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, nors prieš tai pati prašė iškelti bendrovei bankroto bylą, savaime nėra laikoma nesąžiningu elgesiu, o yra teisės dėl galimai pažeistos teisės gynimo kreiptis į teismą, realizavimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14.       Kreditorė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė teismui prašymą priteisti jos naudai solidariai iš UAB „Agrospelta“ ir KWS SAAT SE 3 484,8 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.       Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16.       Nagrinėjamu atveju byla buvo baigta apeliantams teismui pateikus atsisakymus nuo pareikštų atskirųjų skundų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis priežasties teorija, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, mano, kad bylos proceso apeliacinės instancijos teisme nutraukimas yra kreditorei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ palankus procesinis sprendimas. Todėl šiuo atveju apeliantai privalo atlyginti priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl pradėto apeliacinio proceso.

17.       Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), t. y. bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas).

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

19.       Kreditorė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, prašydama priteisti šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą, pateikė teismui išlaidų detalizaciją ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (CPK 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorės išlaidų detalizacijoje nurodyti veiksmai: bylos medžiagos analizė, susipažinimas su atskiraisiais skundais dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1537-260/2020, susitikimas su klientu bei įvardijamos išlaidos yra susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu ir vertina kaip bendras atsiliepimo parengimo išlaidas. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį už atsiliepimo parengimą 1 795,30 Eur (1 381 x 1,3) (Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl atsižvelgiant į apeliacijos objektą ir pačios kreditorės nurodytas aplinkybes, kad apeliantės UAB „Agrospelta“ atskirasis skundas analogiškas kitos kreditorės pateiktam skundo turiniui, įvertinus bylos sudėtingumą, pateikto atsiliepimo į atskiruosius skundus turinį, apimtį, kilusio ginčo pobūdį, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, teismas sprendžia, kad pagrįstas, teisingas ir protingas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo parengimą yra 1 200 Eur.

20.       Be to, pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, paaiškinimai maksimalus dydis yra 552,40 Eur (1 381 x 0,4), todėl kreditorei priteisiamos išlaidos ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Kreditorė nurodė, kad patyrė 120 Eur be PVM bylinėjimosi išlaidų už prašymo parengimą, tačiau, teismo vertinimu, prašoma priteisti išlaidų suma už prašymo parengimą, įvertinus prašymo turinį, yra per didelė, todėl ši suma mažinama perpus iki 60 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį bei kitus reikšmingus kriterijus, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, dydis, šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų bendra 1 260 Eur (1 524,60 Eur su PVM) UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, kuri priteisiama lygiomis dalimis iš UAB „Agrospelta“ ir KWS SAAT SE – po 762,30 Eur su PVM iš kiekvienos apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Priimti apeliantų KWS SAAT SE ir uždarosios akcinės bendrovės „Agrospelta“ atsisakymus nuo atskirųjų skundų dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties ir apeliacinį procesą  nutraukti. 

Grąžinti KWS SAAT SE (juridinio asmens kodas HBR 204567) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 29 d. Perlo mokėjimų terminale. 

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Agrospelta“ (juridinio asmens kodas 245758610) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 30 d. per Luminor Bank AS, mokėjimo nurodymo Nr. 10563. 

Priteisti iš KWS SAAT SE ir uždarosios akcinės bendrovės „Agrospelta“ uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (juridinio asmens kodas 169704164) po 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du Eur 30 ct) (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                 Asta Radzevičienė