Civilinė byla Nr. 3K-3-105/2010                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 87 (S)                                    

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 2 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo atvirosios akcinės bendrovės ,,Farmak“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Liuks“, uždarosios akcinės bendrovės „Corpus Medica“ (buvusi E. K. personalinė firma „Corpus“) ieškinį atsakovui atvirajai akcinei bendrovei „Farmak“ dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovo atvirosios akcinės bendrovės „Farmak“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Liuks“ dėl prekių ženklo savininko pažeistų teisių gynimo; tretieji asmenys  - uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos farmacijos centras“, Rusijos įmonė Chemijos-farmacijos kombinatas „Akrichin“, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovai UAB ,,Liuks“ ir E. K. personalinė firma „Corpus“ (dabar - UAB ,,Corpus Medica) 2005 m. spalio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančia atsakovui atvirajai akcinei bendrovei ,,Farmak“ priklausančių prekių ženklų ,,VALIDOL“ (reg. Nr. 44405), ,,VALIDOL“ (reg. Nr. 47921), ,,??????? VALIDOLUM“ (reg. Nr. 37101) registraciją, nurodydami, kad šie prekių ženklai yra registruoti 5 prekių klasei pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją (farmacijos preparatai (raminamieji) ir kt.) bei 30 prekių klasei (saldainiai ir kt.).

Atsakovas  atviroji akcinė bendrovė ,,Farmak“ 2005 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą dėl pažeistų prekių ženklų savininko teisių gynimo, prašydamas uždrausti atsakovui UAB ,,Liuks“ Lietuvos Respublikoje parduoti, siūlyti, sandėliuoti, įvežti, pateikti į Lietuvos rinką Rusijos gamintojo ,,Akrichin“ gaminamus medicininės paskirties produktus, pažymėtus prekių ženklu ,,VALIDOL“.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi nuspręsta abiejų ieškovų reikalavimus nagrinėti vienoje byloje: ieškovų UAB ,,Liuks“ ir UAB ,,Corpus Medica“ ieškinį laikyti ieškiniu, o juos – ieškovais,   akcinės bendrovės ,,Farmak“ ieškinį laikyti priešieškiniu, o šią įmonę – atsakovu.

Ieškovai savo reikalavimą grindė tuo, kad egzistuoja absoliutūs prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai: žymuo ,,Validol“ dabartinėje kalboje, sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje bei prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu, neturi jokio skiriamojo požymio ir žymi arba nurodo tik prekių rūšį (Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai). Ieškovai teigė, kad egzistuoja ir santykinis prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas: prekių ženklai atsakovo pareikšti registruoti, turint nesąžiningų ketinimų (Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis) – įregistravus bendrinį žymenį ,,Validol“ prekių ženklu, atsakovas įgijo teisę drausti kitoms įmonėms Lietuvoje toliau prekiauti validolio tabletėmis taip monopolizuodamas rinką. Ieškovų nuomone, tą aplinkybę, kad žymuo ,,Validol“ yra tapęs bendriniu dabartinėje lietuvių kalboje, patvirtina lietuvių mokslininkų - kalbos specialistų išvados, taip pat viešosios nuomonės tyrimų kompanijos ,,Sprinter tyrimai“ atliktos visuomenės apklausos rezultatai, pagal kuriuos pavadinimas ,,Validol“ yra bendrinis ir jis nesiejamas su konkrečiu gamintoju ar prekių ženklu. Žymuo ,,Validol“ taip pat yra tapęs bendriniu medicinos srities, farmacijos veiklos ir mokslo, prekybos praktikos terminu. Kadangi žymuo ,,Validol“ neturi jokio skiriamojo požymio, tai negali atlikti Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnyje nustatytos prekės ženklo paskirties – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Be to, jis žymi tik vaistinio preparato rūšį. Tą aplinkybę, kad žymuo ,,Validol“ tapęs bendriniu, patvirtina ir užsienio valstybių praktika. Ginčo žymens registracijos panaikinimas užtikrintų ne tik ieškovų teises, bet ir viešąjį interesą. 

Priešieškinyje atsakovas atviroji akcinė bendrovė ,,Farmak“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos patentų biure yra įregistravusi šiuos prekių ženklus, kurių vienintelis arba dominuojantis elementas yra žodis ,,Validol“: figuratyvinį prekių ženklą „??????? VALIDOLUM“, registracijos Nr. 37101, žodinį prekių ženklą „VALIDOL“, registracijos Nr. 44405, žodinį prekių ženklą „VALIDOL“, registracijos Nr. 47921. Atsakovas prekių ženklą „VALIDOL“ yra įregistravęs ir kitose valstybėse. Atsakovas pažymėjo, kad 2005 m. liepos 1 d. bendradarbiavimo sutartimi suteikė UAB „Baltijos farmacijos centras“ išimtinę teisę Lietuvoje prekiauti medicininės paskirties produktais, pažymėtais prekių ženklu „VALIDOL“. Ieškovas UAB „Liuks“ į Lietuvą įveža ir pateikia vaistinėse prekiauti Rusijos įmonės „Akrichin“ gaminamais medicininės paskirties produktais, žymimais prekių ženklu „VALIDOL“, kuris tapatus atsakovo registruotiems prekių ženklams. Ieškovas UAB „Liuks“ yra neteisėtas „VALIDOL“ prekių ženklu žymimų medicininės paskirties produktų importuotojas ir platintojas, į Lietuvos rinką tiekia „VALIDOL“ ženklu pažymėtas prekes, neturėdamas šių prekių ženklų savininko sutikimo, todėl šiais veiksmais pažeidžia atsakovo, kaip prekių ženklo savininko, teises ir teisėtus interesus.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimas panaikintas ir bylą perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė

 

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinys tenkintas, priešieškinis atmestas. Teismas nustatė, kad atsakovas gamina prekių ženklais ,,VALIDOL“, ,,??????? VALIDOLUM“ pažymėtus medicininės paskirties produktus. Šiais prekės ženklais pažymėtą produkciją Lietuvos Respublikoje platina UAB ,,Baltijos farmacijos centras“. Prekių ženklai „VALIDOL“ (reg. Nr. 44405), „VALIDOL“ (reg. Nr. 47921), „??????? VALIDOLUM“ (reg. Nr. 37101) įregistruoti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre. Ieškovas UAB ,,Liuks“ Lietuvos Respublikoje atstovauja Rusijos chemijos-farmacijos kombinatui ,,Akrichin“, kuris gamina medicininės paskirties preparatą ,,Validol“. Ieškovas UAB ,,Corpus Medica“ Lietuvos Respublikoje atstovauja Prancūzijos bendrovei ,,Natur Product France“, kuri gamina validolio poliežuvines tabletes. Ieškovai siekia platinti Lietuvoje medicininės paskirties preparatus, kurių pavadinime yra terminas ,,Validol“, tačiau dėl to, kad atsakovas įregistravo šiuo terminu prekės ženklus, teisėtai negali to daryti. Teismas nustatė, kad prekės ženklas „VALIDOL“ įregistruotas Lenkijoje, Vokietijoje, Estijoje, tačiau šio prekės ženklo registracija panaikinta Latvijoje, Bulgarijoje, jį atsisakyta registruoti Rusijoje. Prekės ženklas „VALIDOL“ turi tarptautinę registraciją (reg. Nr. 661663-662591) Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijoje, taip pat įregistruotas kaip Europos Bendrijos prekių ženklas.

Teismas nurodė, kad byloje pateiktos lietuvių kalbos specialistų išvados dėl to, ar žodžiai ,,Validolis“ ir ,,Validol“ laikytini bendriniais, prieštarauja viena kitai, todėl teismas jas vertino kritiškai. Teismas nustatė, jog ne su farmacine veikla susijusiuose interneto puslapiuose žodžiai ,,Validolis‘‘ ir ,,Validol“ vartojami bendrąja prasme, kaip žymintys tam tikrą raminamojo pobūdžio preparatą. Dėl to teismas sprendė, kad didžioji dalis vartotojų, perkančių medicininės paskirties preparatą ,,Validol“, nesieja šio pavadinimo su konkrečiu gamintoju, o vartoja šį žodį kaip raminamųjų vaistų sinonimą. Teismas nurodė, kad tokią išvadą patvirtina 2005 m. rugsėjo mėnesio atlikto visuomenės nuomonės tyrimo dėl prekinio ženklo „VALIDOL“ rezultatai, pagal kuriuos 42 procentai respondentų laikė šį pavadinimą bendriniu, Lietuvos Respublikos teisės aktai, farmakopėjos, vaistinių preparatų žinynai, tarptautiniai cheminių pavadinimų katalogai, kuriuose žodis ,,Validol“ vartojamas bendrine reikšme. Teismas pažymėjo, kad Lietuvoje medicinos ir farmacijos srities specialistai bei institucijos žodį ,,Validol“ laiko bendriniu, bendrinis preparato ,,Validol“ pavadinimas yra plačiai vartojamas akademiniuose mokslo sluoksniuose ir toliau plinta. Teismas sprendė, kad pavadinimas ,,Validol“ Lietuvoje tapo įprastu kasdienėje kalboje ir prekybos bei farmacijos praktikoje visiems medicininės paskirties produktams, kurie sudaryti iš izovalerijonų rūgšties mentilo esteryje ištirpusio mentolio, todėl pripažino, kad žymuo ,,Validol“ dabartinėje kalboje, sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje bei prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu (Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas nurodė, kad žymuo turi skiriamąjį požymį tuo atveju, jeigu jį ilgą laiką gamina ir platina vienas gamintojas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju produktus su žymeniu ,,Validol“ gamino ir platino įvairūs gamintojai, visi šiuo pavadinimu platinami gaminiai turi analogišką cheminę formulę, savybes, paskirtį, ypatumus, todėl tik užrašas ,,Validol“ negali suteikti vartotojui visos informacijos apie produktą, jo kilmę. Atsakovo teiginį, kad žodis ,,Validol“ yra dirbtinai sudarytas žodis iš atskirų dalių, t. y.  VAL (žyminčios valerijono rūgštį), OL (reiškiančios mentolą) ir įterpinio ID, todėl nežymi vienos prekių rūšies charakteristikų, teismas įvertino kritiškai. Teismo nuomone, šis terminas iš esmės parodo produkto pagaminimo būdą, tai – izovalerijonų rūgšties mentilo esteryje ištirpęs mentolis. Ne atsakovo kompanija sugalvojo ,,Validol“ terminą, jis vartojamas jau Didžiosios Britanijos 1911 m. farmacijos kodekse, o atsakovo kompanija „Farmak“ įkurta tik 1925 m. Užrašius žodį ,,Validol“ didžiosiomis raidėmis, jis netampa išskirtiniu prekės ženklu, skiriančiu jį nuo kitų preparatų su užrašu ,,Validol“ mažosiomis raidėmis. Teismas konstatavo, kad žymuo ,,Validol“ neturi jokio skiriamojo požymio (Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, kad pirmiau išvardytos aplinkybės patvirtina ir kitą absoliutų prekės ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindą - žymuo ,,Validol“ žymi arba nurodo tik prekių rūšį, t. y. medicininės paskirties produktą ar vaistinį preparatą, turintį tam tikrą cheminę sudėtį ir savybes (Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas pabrėžė, kad žodžio sulietuvinimas nelaikytinas pakeičiančiu žodžio prasmę. Teismas pažymėjo, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų, taip pat nesutiko, kad ieškinys pareikštas viešajam interesui ginti: ginčas kilęs tarp verslo subjektų dėl galimybės platinti medicininės paskirties produktą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad žymuo ,,Validol“ ilgą laiką buvo naudojamas skirtingų gamintojų ir platintojų tai pačiai prekei žymėti. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad šis žymuo prarado skiriamąsias savybes, tapo visuotinai žinomu pavadinimu ir įgijo bendrinę reikšmę kasdienėje kalboje ir sąžiningoje komercinėje veikloje. Žodis ,,Validol“ ilgiau kaip šimtas metų žinomas pasaulyje ir vartojamas tam tikros rūšies medicininiam preparatui – mentolio tirpalui izovalerijonų rūgšties mentilo esteryje vadinti, todėl laikytinas tapusiu bendrinės reikšmės žodžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Lietuvos vartotojas medicininės paskirties produktą ,,Validol“ nepainiodamas sietų tik su jo gamintoju įmone ,,Farmak“; šalyse, anksčiau buvusiose Sovietų Sąjungos sudėtyje, bei kai kuriose kitos šalyse medicininės paskirties preparatas ,,Validol“ jau kelis dešimtmečius yra vienas populiariausių preparatų, kurį vartotojai identifikuoja kaip raminamąjį poveikį turinčią vaistinę priemonę. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad žymuo ,, Validol“ vertintinas kaip labai silpnas prekių ženklas, nes jis neturi pagrindinio prekių ženklui būtino požymio – gebėjimo atskirti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Analogiško turinio išvadas yra padaręs ir kaimyninės šalies Latvijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pripažindamas negaliojančia prekės ženklo ,,VALIDOLS“ registraciją Latvijoje. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tarptautinis žodis ,,Validol“ arba jo sulietuvinta forma ,,Validolis“ dėl plataus vartojimo per ilgą istorinį laikotarpį Lietuvos gyventojų sąmonėje įsitvirtino kaip bendrinės kalbos žodis, kuriuo suvokiamas ir apibūdinamas tam tikros prekės – raminamojo pobūdžio vaistinės priemonės (medicininio produkto) pavadinimas. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina ir byloje pateiktas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos raštas dėl žodžio ,,Validolis“ tapimo bendrinę reikšmę turinčiu žodžiu; šis raštas vertintas kaip didesnę įrodomąją galią turintis rašytinis įrodymas, nes jis pateiktas Seimo įsteigtos valstybinės įstaigos, kuri, be kitų jai suteiktų funkcijų, taip pat įgaliota spręsti svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priimti dėl jų sprendimus (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnis, CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žodžio modifikavimas, sulietuvinimas nelaikytinas pakeičiančiu žodžio prasmę. Dėl išvardytų aplinkybių teisėjų kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog žymuo ,,Validol“ negali būti registruojamas kaip prekės ženklas, nes neatitinka Prekių ženklų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pagal priimtą mokslinę klasifikaciją preparatas pavadinimu ,,Validol“ nėra tam tikrą medicininės paskirties preparatų grupę ar rūšį nusakantis produktas, tačiau pažymėjo, kad dėl ilgalaikio ir plataus vartojimo Lietuvoje didelė dalis vartotojų žodį ,,Validolis“ supranta tik kaip medicininės paskirties preparatą, palengvinantį širdies darbą, turintį raminamąjį poveikį, todėl teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai svarbus kriterijus, nustatant, ar žymuo ,,Validol“ vartotojų suprantamas kaip prekės ženklas, ar kaip tam tikro produkto rūšį žymintis pavadinimas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas žodžio ,,Validol“ vartoseną pagal informaciją interneto puslapiuose, pažeidė CPK reglamentuojamas įrodinėjimo, įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisykles, draudimo sprendimą grįsti įrodymais, neištirtais teismo posėdyje, principą, tačiau iš esmės bylą išsprendė teisingai, todėl teisėjų kolegija laikė, kad naikinti skundžiamą sprendimą dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo nėra pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad žymuo ,,Validol“ neturi skiriamojo požymio, padarytos netinkamai aiškinant Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies nuostatas. Kasatorius prekių ženklus ,,VALIDOL“ nuolat naudoja komercinėje veikloje, jais ženklinamas kasatoriaus gaminamas ir Lietuvos rinkoje beveik dešimt metų platinamas raminamąjį poveikį turintis medicininis preparatas. Visi prekių ženklai buvo registruoti kaip dirbtinai sukurti žymenys, t. y. Valstybiniam patentų biurui pripažinus, kad žodžiai ,,Validol“, ,,Validolum“ nėra bendrinės kalbos žodžiai ir turi skiriamąjį požymį. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje akcentuojant žymens ,,Validol“ ilgalaikį naudojimą kitose valstybėse, yra pažeidžiamas intelektinės nuosavybės teisėje taikomas teritorialumo principas, nes tam tikro žymens naudojimas kitose valstybėse negali turėti įtakos kasatoriaus prekių ženklo skiriamojo požymio egzistavimui Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai kitoje valstybėje registruotas prekių ženklas Lietuvoje yra pripažįstamas plačiai žinomu. Prekių ženklų teisėje galioja taisyklė, kad pakanka net ir paties ,,silpniausio“ skiriamojo požymio, kad konkretus žymuo galėtų atlikti prekių ženklo funkciją. 2005 metais atliktos visuomenės apklausos duomenimis, net 44 procentai respondentų mano, kad prekių ženklu ,,VALIDOL“ žymimi vieno konkretaus gamintojo vaistai. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, konstatavę faktinę aplinkybę, kad pusė vidutinių vartotojų prekių ženklus ,,VALIDOL“ sieja su konkrečiu gamintoju, t. y. skiria nuo kitų gamintojų gaminamų raminamojo poveikio medicininių preparatų, šio fakto nevertino spręsdami teisės taikymo klausimą, neatsižvelgė į Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kad žymens registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį, taip nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Samsonas“ v. AB ,,Panerių investicijos“, bylos Nr. 3K-3-461/2004). Prekių ženklai ,,VALIDL” buvo pripažinti negaliojančiais, neatsižvelgiant į šių ženklų naudojimo Lietuvos rinkoje aplinkybes.

2. Neteisinga išvada, kad žodis ,,Validol“ yra tapęs bendriniu lietuvių kalbos žodžiu, kuris vidutinio Lietuvos vartotojo suprantamas kaip tam tikro gaminio kilmės ar rūšies pavadinimas. Duomenys apie istorinį žymens ,,Validol“ naudojimą įvairių valstybių rinkose ir šio žymens įtraukimą į įvairius leidinius negali paneigti aplinkybės, jog kasatoriaus prekių ženklai ,,VALIDOL“ Lietuvos Respublikoje gali atlikti ir atlieka prekių ženklo funkcijas. Galima situacija, kai bendrinės kalbos žodis egzistuoja lygiagrečiai su tapačiu ar labai panašiu prekių ženklu, tam tikroje rinkoje nepraradusiu skiriamojo požymio ir netapusiu bendriniu (pvz., bendrinis žodis ir prekių ženklas ,,Aspirin“). Kasatoriaus prekių ženklai ,,VALIDOL“ Lietuvoje netapę bendriniais ir kitiems medicininių preparatų rinkoje veikiantiems subjektams nėra vieninteliai pavadinti jų gaminamas ar platinamas tabletes, kurių veiklioji medžiaga yra mentolio tirpalas izovalerijonų rūgšties mentilo esteryje. Kasatoriaus teigimu, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, identifikuojant vidutinį vartotoją ir Europos Sąjungos Vidaus rinkos (prekių ir ženklų dizaino) harmonizavimo tarnybos rekomendacijas, darytina išvada, kad byloje pateiktos specialistų nuomonės ir leidinių ištraukos gali būti vertinami tik kaip papildomi duomenys, o esminę reikšmę sprendžiant dėl kasatoriaus prekių ženklo ,,VALIDOL“ tapimo bendriniu turi vidutinio vartotojo nuomonė.

3. Teismai, pripažindami negaliojančia prekių ženklo ,,VALIDOL“ (reg. Nr. 47921) registraciją 5 ir 30 klasės (pagal Nicos klasifikaciją) prekėms, netinkamai aiškino materialinės teisės normas (Pirmoji Tarybos direktyva 89/104/EEB, Prekių ženklų įstatymo 48 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, ginčas byloje vyksta dėl kasatoriaus prekių ženklo ,,VALIDOL” naudojimo, žymint raminamojo pobūdžio medicininius preparatus, todėl, net ir pripažinus, kad kasatoriaus prekių ženklai ,,VALIDOL” neturi skiriamojo požymio ir tapę bendriniais jais ženklinant raminamojo pobūdžio medicininius preparatus, teismai neturėjo pagrindo panaikinti kasatoriaus prekių ženklo ,,VALIDOL” (reg. Nr. 47921) registracijos visa apimtimi, nes ši prekių ženklų registracija apima gerokai platesnę prekių kategoriją nei raminamojo pobūdžio medicininiai preparatai.

4.  Apeliacinės instancijos teismas, suteikdamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos raštui oficialaus įrodymo statusą, nepaisydamas kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, iš esmės pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 197 straipsnio 2 dalies 185 punktas).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Liuks“ prašė skundą atmesti ir nurodė tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Valstybinio patento biuro atliekama ekspertizė yra tik viena iš vidinių privalomų procedūrų, skirtų užtikrinti sprendimų įregistruoti žymenis, kaip prekių ženklus, pagrįstumą; ji nėra prima facie įrodymas, liudijantis žymens atitiktį Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio keliamiems reikalavimams.

2. Byloje surinkti įrodymai (savokų ,,Validol” ir ,,Validolis“ vartojimas įvairiuose žodynuose, eciklopedijose, farmakopėjose, Lietuvos teisės aktuose, nesiejant jų su kasatoriumi), ekonominiais ir socialiniais parametrais artimų valstybių (pvz., Latvijos) kasacinių instancijų sprendimai, kuriais ginčo žymuo pripažintas bendriniu ir neturinčiu skiriamojo požymio, paneigia kasatoriaus argumentą, kad ginčo žymenų registracijos laiku šiais ženklais žymimų produktų vartotojai juos siejo išimtinai su kasatoriaus gaminiais. Kasatorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių visuomenės grupės, vartojančios širdies raminimo paskirties produktus, suvokimą apie tokių produktų kilmę. 2005 metais atliktos visuomenės apklausos rezultatai nepatvirtina, kad nebrangių medicininių preparatų realizavimo rinka yra didelė ir kad 44 procentai respondentų žymenį ,,Validol“ sieja būtent su kasatoriumi. Ginčą nagrinėję teismai, remdamiesi lietuvių kalbos ir medicinos specialistų bei institucijų išvadomis, kurių dauguma ginčo žymenį nurodė kaip bendrinį dabartinėje lietuvių kalboje, medicinos ir farmacijos srityje, pagrįstai nusprendė dėl ginčo žymens neatitikties Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio reikalavimams. Dėl išvardytų aplinkybių atmestinas kasatoriaus argumentas ir dėl teritorialumo principo pažeidimo.

3. Kasatoriaus argumentas, kad negalima visa apimtimi pripažinti negaliojančia prekės ženklo ,,VALIDOL“ (reg. Nr. 47921) registracijos 5 ar 30 klasės (pagal Nicos klasifikaciją) prekėms, nebuvo nagrinėtas žemesniųjų instancijų teismuose, todėl juo negalima remtis kasacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

4. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statusas ir jai įstatymu deleguotos funkcijos yra pagrindas teigti, kad būtent šios institucijos sprendimai ir išaiškinimai, inter alia dėl lietuvių kalboje vartojamų tikrinių žodžių tapimo bendriniais ir žodžių reikšmių, vieninteliai turi oficialių valstybinį pobūdį. Ieškovo teigimu, preziumuojama, kad šios reikšmės paplitusios tarp vidutinių prekių, žymimų ginčo ženklais, vartotojų. Tyrimo, kurį atliko Valstybinė lietuvių kalbos komisija, apimtis ir pobūdis nereikalauja papildomai susipažinti su civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis. Be to, dauguma kitų byloje surinktų įrodymų sutampa su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2005 m. rugsėjo 5 d. išvada.

5. Įregistravus ginčo žymenis, kaip prekės ženklus, buvo sudarytos prielaidos pažeisti šių prekių vartotojų interesus, nes kitos analogiškos cheminės sudėties preparatą gaminusios ir tiekusios įmonės buvo išstumtos iš Lietuvos rinkos, taip sudarant prielaidas ją monopolizuoti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Corpus Medica“ prašė skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir nurodė tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Prekių ženklai ,,VALIDOL” sutampa su bendriniu žodžiu ,,Validol”, atkartoja jį paraidžiui, neturi ypatingo fono ar šrifto, papildomų žodžių ar kitų žymenų, kurie skirtų kasatoriaus gaminamą, nuo kito, analogiško, produkto, neturi savitos grafinės išvaizdos, būdingos prekių ženklams, leidžiančios vartotojui neklystant, nepainiojant atskirti panašios sudėties prekinį produktą pagal jo konkretų gamintoją. Ginčo prekių ženklai negali atlikti prekių ženklo funkcijos, nes nesuteikia garantijos, jog visos juo pažymėtos prekės yra sukurtos, prižiūrint konkrečiam asmeniui, kuris yra atsakingas už jų kokybę. Žymuo ,,Validol“ aiškiai ir tiesiogiai nurodantis tam tikrą informaciją apie prekę, priešingai nei nurodo kasatorius, negali užtikrinti prekių ženklų teisėje taikomo santykio ,,vartotojas - prekių ženklas - gamintojas“ buvimo. Teismai, įvertinę teisines kategorijas – bendrinę reikšmę ir skiriamąjį požymį kaip fakto klausimą, vėliau tuo pagrindu taikė Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, t. y. sprendė teisės klausimą ir Civilinio proceso kodekso bei teismų praktikoje formuluojamų reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą remtis Latvijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo sprendimu ir taip nepažeidė intelektinės nuosavybės teisėje taikomo teritorialumo principo, nes abi valstybės panašios savo socialiniais ir ekonominiais kriterijais, aptariamame sprendime buvo konstatuotos iš esmės šioje byloje sprendžiamam ginčui analogiškos aplinkybės, sudarančios pagrindą ginčijamų prekių ženklų registraciją pripažinti negaliojančia. Faktas, kad prekių ženklai ,,VALIDOL“ buvo įregistruoti Valstybiniame patentų biure, nereiškia, jog ši registracija negali būti nuginčyta. Registracijos teisėtumo bei prekės ženklo savininko teisių į išimtinumą prezumpcija gali būti paneigta teismine tvarka. Ieškovo teigimu, žymens bendrinis pobūdis ir skiriamasis požymis yra fakto klausimas, kurį teisingai išsprendė žemesniųjų instancijų teismai; kasacinės instancijos teismas fakto klausimų nesprendžia. Teisinių argumentų, patvirtinančių, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnį ir neteisingai vertino visuomenės apklausos rezultatus, kasaciniame skunde nepateikta.

2. Kasatorius nurodo, kad vienoje rinkoje tas pats žymuo ir prekių ženklas gali koegzistuoti, tačiau kaip pavyzdį pateikia skirtingas šalių rinkas (žymuo ,,Aspirin“ kaip prekių ženklas įregistruotas Vokietijoje, bendriniu žodžiu laikomas Jungtinėse Amerikos Valstijose). Tarp prekių ženklų ,,VALIDOL“ ir bendrinio žodžio ,,Validol“ semantinio turinio yra konkretus, aiškus, tiesioginis ryšys, nes registruotais prekių ženklais ,,VALIDOL“ tiesiogiai nusakoma informacija apie prekę ir jos charakteristiką. Pagal Europos Bendrijų Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (OHIM) ekspertizės gairių, taikomų tikrinant absoliučius registracijos negaliojimo pagrindus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 8.13 punktą Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba prekių ženklo ekspertizės metu remiasi įprastais žodynais ir specialia technine literatūra, todėl ir šioje byloje teismai žodynų, žinynų ištraukas pagrįstai vertino kaip rašytinius įrodymus, patvirtinančius žodžio ,,Validolis“ bendrinę reikšmę. Ta aplinkybė, kad žymenys ,,Validol“, ,,Validolum“, ,,Validolis“ neįtraukti į tarptautinį prekių ženklais neregistruotinų vaistinių medžiagų pavadinimų sąrašą, savaime nėra argumentas, sprendžiant dėl žymens ,,Validol“ identifikacinės funkcijos ūkio subjektams konkuruojant, o vartotojams renkantis prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB ,,Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2009). Žymuo ,,Validol“ ilgą laiką buvo naudojamas kaip bendrinis vaistų pavadinimas, nesiejant žymens su konkrečia įmone, vėliau ženklai su elementu ,,Validol“ buvo ir yra naudojami skirtingų gamintojų, todėl ieškovas nepagrįstai siekia išimtinių teisių į šį bendrinį žymenį. Teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o ta aplinkybė, kad priimtas kasatoriui nepalankus sprendimas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos įvertinimo taisyklės. Kasatoriaus argumentai dėl kitų subjektų galimybės veikti rinkoje, nenaudojant jų gaminamų medicininių produktų pavadinimuose žymens ,,Validol“, prieštarauja ne tik prekių ženklų, bet ir konkurencijos teisei, nes subjektui, pirmam įgijusiam išimtines teises į bendrinį žodį, būtų suteikti strateginiai pranašumai prieš konkurentus, nes šie turėtų skirti daug laiko naujam preparato pavadinimui populiarinti.

3. Į 30 klasę (pagal Nicos klasifikaciją) patenkančios prekės, nors ir skirtos maisto produktams, tačiau yra susijusios su tokiomis pat medicininės paskirties prekėmis – maisto papildais, skirtais įprastam maisto racionui papildyti, ir kurie vieni arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis. Ieškovams byloje įrodžius, kad žodį ,,Validol“ Lietuvos vartotojai sieja su gerai jiems žinoma prekių rūšimi – produktu su valerijono ekstraktu ir mentolio priedais, teismai teisingai pripažino, kad prekių ženklai ,,VALIDOL“ neturi skiriamojo požymio ir yra bendriniai registruojamoms 5 ir 30 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją.

4. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos raštas pagrįstai pripažintas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, nes atitinka visus reikalavimus: 1) dokumentas išduotas Seimo įsteigtos ir jam atskaitingos institucijos; 2) jai suteikti įgaliojimai spręsti valstybinės lietuvių kalbos vartojimo viešajame Lietuvos gyvenime įgyvendinimo ir kt. klausimus ir priimti dėl jų sprendimus; 3) raštas pateiktas be formos trūkumų; 3) jis patvirtina, kad žodis ,,Validol“ (sulietuvinta žodžio forma ,,Validolis“) dabartinėje lietuvių kalboje įgijo bendrinę reikšmę, t. y. tą aplinkybę, kuri buvo nustatinėjama byloje.

5. Kasatorius siekia įgyti teisę drausti kitoms įmonėms prekiauti Lietuvos Respublikos rinkoje vaistiniais preparatais su žymeniu ,,Validol“, taip monopolizuodamas prekybos validoliu rinką jo gaminamu maisto papildu, pažymėtu prekių ženklais ,,VALIDOL“.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl taikytinos teisės; dėl ženklo atitikties įstatyme keliamiems reikalavimams vertinimo momento

 

Bylą nagrinėję teismai atsakovo – bendrovės „Farmak“ prekių ženklų („??????? VALIDOLUM“ (reg. Nr. 37101), „VALIDOL“ (reg. Nr. 44405), „VALIDOL“ (reg. Nr. 47921) registracijas pripažino negaliojančiomis pagal 2000 m. Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintus absoliučius prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus (PŽĮ 46 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, turi būti taikoma ta materialinė teisė, kuri galiojo ženklo paraiškos padavimo dieną (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Alec M. Gallup (Jungtinės Amerikos Valstijos) v. Suomen Gallup OY (Suomija); bylos Nr. 3K-3-1340/2001). Tai susiję su tuo, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, skirtingai nuo registracijos panaikinimo (PŽĮ 47 straipsnio 1, 2 dalys), reiškia ženklo negaliojimą ab initio (nuo pat pradžių). Paraiškos padavimo data (ne registracijos ar registracijos liudijimo išdavimo data), atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, yra teisių į prekių ženklą atsiradimo pradžia.

2000 m. spalio 10 d. priimtas Prekių ženklų įstatymas Nr. VIII-1981 įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d. (įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Iki 2001 m. sausio 1 d. galiojo 1993 m. birželio 3 d. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas Nr. I-173 (toliau – 1993 m. PPŽĮ). Taigi 2000 m. PŽĮ normos, nustatančios reikalavimus (absoliučius bei kitus reikalavimus prekių ženklui), taikytinos tik dėl tų ženklų, kuriems registruoti paraiškos buvo paduotos nuo 2001 m. sausio 1 d. Iki tos datos pareikštų prekių ženklų atitiktis registracijai keliamiems reikalavimams vertinama pagal 1993 m. PPŽĮ įtvirtintas nuostatas.

Nagrinėjamos bylos atveju paraiška prekių ženklui „??????? VALIDOLUM“ (reg. Nr. 37101) registruoti buvo paduota 1998 m. balandžio 28 d., t. y., dar iki 2000 m. PŽĮ įsigaliojimo, taigi, dėl šio ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams teismai turėjo spręsti pagal 1993 m. PPŽĮ, bet ne pagal 2000 m. PŽĮ. 1993 m. PPŽĮ absoliutūs reikalavimai prekių ženklui buvo įtvirtinti šio įstatymo 3 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 punkte buvo nustatyta, kad žymuo nepripažįstamas ženklu, jeigu jis neturi skiriamojo požymio; 2 punkte – jeigu jis nusistovėjusioje veikloje yra tapęs bendriniu; 3 punkte – jeigu jis žymi tik prekių rūšį /.../. Taigi iš esmės teisinis reguliavimas dėl tų absoliučių reikalavimų prekių ženklui, kurie aktualūs nagrinėjamos bylos atveju, nepakito, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad  tai, jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ženklo „??????? VALIDOLUM“ (reg. Nr. 37101) registracijos teisėtumo (neteisėtumo), taikė ne 1993 m. PPŽĮ, bet 2000 m. PŽĮ, esminės reikšmės bylos baigčiai neturėjo. Vis dėlto kasacinis teismas pažymi, kad teismai, spręsdami dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, turi tiksliai identifikuoti prekių ženklo atitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams vertinimo momentą ir atitinkamai - taikytiną materialinę teisę, nes nuo to priklauso faktinis ir teisinis nagrinėjamų reikalavimų pagrindas, šiame kontekste pažymėtina, kad kai kurie teisinio reglamentavimo aspektai pagal naują  2000 m. PŽĮ esmingai pakito (pavyzdžiui, dėl ženklų, sudarytų iš geografinės nuorodos ar turinčių geografinę nuorodą), todėl neteisingas prekių ženklo vertinimo momento nustatymas konkrečiu atveju gali lemti neteisingą bylos išsprendimą.

 

Dėl žymens tapimo bendriniu; dėl prekių ženklo skiriamojo požymio praradimo ar įgijimo

           

Prekių ženklas – vienas pramoninės nuosavybės objektų, pagal įstatyme įtvirtintą apibrėžtį apibūdinamas kaip bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (PŽĮ 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kad  būtų įregistruotas  ir saugomas, prekių ženklas turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Reikalavimai prekių ženklams (kaip atsisakymo įregistruoti prekių ženklą pagrindai)  įtvirtinti PŽĮ 6 bei 7 straipsniuose (atitinkamai - 1993 m. PŽĮ 3 ir 4 straipsniuose).

Įstatyme įtvirtinti reikalavimai prekių ženklams nėra savitiksliai, per juos užtikrinama, kad saugomas išimtinių teisių pagrindu ženklas atliktų savo kaip prekių ženklo funkciją –  atskirtų vieno subjekto gaminamas prekes arba teikiamas paslaugas nuo kito subjekto gaminamų prekių arba teikiamų paslaugų (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinį nutarimą, priimtą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Budejovicky Budvar N.P.; bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB “Saulės spektras”  v. UAB “Telemedia”; bylos Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ZAO “TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVŠČIKA DVORA EGO IMPERATORSKOGO VELIČESTVA P.A. SMIRNOVA” (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc.; bylos Nr. 3K-3-167/2003; kt.). Ženklo neatitiktis absoliutiems reikalavimas (absoliučių negaliojimo pagrindų buvimas) (PŽĮ 6 straipsnis)  reiškia, jog toks žymuo apskritai per se (kaip toks) negali būti saugomas išimtinių teisių pagrindu, nes jis neturi esminės savybės - neatlieka prekių atskyrimo funkcijos; šiuo atveju nėra aktualus prekių ženklo poveikis trečiųjų  asmenų teisėms. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser – Busch Incorporated v. Budejovicky Budvar N.P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2006 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos bendrovė “Latvijas Keramika A” SIA v. Latvijos bendrovė JSC ,,Latvijas Balzams“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-275/2006).

Prekių ženklo funkcija atskirti prekes reiškiasi trimis pagrindiniais aspektais: prekių ženklas skirtas ir nurodo konkrečias prekes ar paslaugas pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją; prekių ženklas identifikuoja prekių kilmės šaltinį; prekių ženklas atskiria vieno konkretaus gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Prekių ženklo esminės savybės lemia jo vertinimo taisykles, inter alia – principinę nuostatą, kad vertinimas negali būti abstraktus, o būtinai turi būti atliekamas konkrečiai situacijai. Atliekant tokį vertinimą, turi būti atsižvelgiama į visus susijusius faktus ir aplinkybes (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. gegužės 6 d. sprendimas byloje Libertel Groep BV v. Benelux-Merkenbureau, Nr. C-104/01; 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Koninklijke KPN Nederland NV v. Benelux-Merkenbureau, Nr. C-363/99; kt.). Prekių ženklo atitiktis įstatyme įtvirtintiems reikalavimams turi būti vertinama konkrečių prekių ir konkretaus gamintojo požiūriu. Tai reiškia, kad turi būti nustatinėjama tai, ar suinteresuoti vartotojai konkretaus gamintojo konkrečias prekes atskiria pagal joms žymėti naudojamą prekių ženklą.   

            Nagrinėjamu atveju aktualūs du savarankiški absoliutūs atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai: skiriamojo požymio neturėjimas ir žymens tapimas bendriniu (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Įstatyme įtvirtintų reikalavimų prekių ženklams turinį padeda atskleisti Prekių ženklų registracijos taisyklėse (toliau - Taisyklės) nustatyti vertinimo kriterijai (patvirtinta Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37). Taisyklėse inter alia nustatyta, kad žymuo laikomas neturinčiu jokio skiriamojo požymio, jeigu toks žymuo  sudarytas tik iš visuotinai pripažintų bendrinių žodžių, pavadinimų ar žymenų (114.2 punktas). Prie žymenų, dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje tapusių bendriniais, pagal Taisyklių nuostatas priskiriami: pvz., žodžiai, kurie vartotojo suprantami kaip kilmės arba rūšies pavadinimai, nes ilgą laiką buvo naudojami tam tikrai prekių rūšiai žymėti ir dėl to yra praradę skiriamąsias savybes (pvz., „vazelinas“, „kseroksas“ „linoleumas“) ir kt. (114.3  punktas).

Aplinkybės, susijusios su konkretaus gamintojo faktiniu prekių ženklo naudojimu tam tikroms prekėms žymėti, yra esminės sprendžiant dėl prekių ženklo atitikties įstatyme įtvirtintiems reikalavimam inter alia todėl, kad dėl faktinio naudojimo prekių ženklas gali netekti prekių atskyrimo funkcijos arba priešingai -  ją įgyti, t. y., ženklas dėl naudojimo gali įgyti vis stipresnį „išskirtinumą“, įgyti reputaciją ar tapti plačiai žinomu (priklausomai nuo aplinkybių), bet galima, minėta, ir atvirkštinė situacija, kai dėl naudojimo ženklo išskirtinumas menkėja (vadinamasis ženklo „atskiedimas“) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos įmonė ROLEX SA v. Indonezijos įmonė P. T. PERMONA, bylos Nr. 3K-3-507/2009); jis taip pat gali tapti bendriniu žymeniu ir pan.

  Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį (2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad tai yra ne taisyklė, bet taisyklės išimtis, tai inter alia reiškia, jog turi būti konstatuojama, kad tas ženklas gali atlikti prekių komercinės kilmės (komercinio šaltinio) identifikavimo funkciją (dėl to prekių ženklo didelė dalis atitinkamai grupei priklausančių asmenų priskiria prekes kaip kilusias iš konkrečios įmonės).

                     

Dėl žymenų  „VALIDOL“ 5 klasės prekėms žymėti

 

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas įstatymų ir teismų praktikos nuostatas, šios bylos nagrinėjimo dalyko esmė yra tai, ar suinteresuoti vartotojai atskiria atsakovo prekes nuo kitų gamintojų prekių būtent dėl ginčo ženklų „VALIDOL“ naudojimo. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad žymuo ,,Validol  (Validolis)“ dėl jo faktinio naudojimo aplinkybių tapo bendriniu pavadinimu dabartinėje kalboje, sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje bei prekybos ir farmacijos praktikoje visiems medicininės paskirties produktams, kurie sudaryti iš izovalerijonų rūgšties mentilo esteryje ištirpusio mentolio (širdies raminamosioms tabletėms ir pan.) ir dėl to prarado savo kaip prekių ženklo savybes; atitinkamai vien iš bendrinio žymens sudarytas prekių ženklas teismų pripažintas neturinčiu skiriamojo požymio; bylos duomenų pagrindu teismai padarė išvadą, kad jų nepakanka pripažinti, jog Lietuvos vartotojai farmacijos preparatą ,,Validol“ nepainiodami sietų su atsakovo įmone ,,Farmak“. 

Žymuo ,,Validol (Validolis)“ priklauso vadinamiesiems iš tarybinio laikotarpio paveldėtiems žymenims, kuriems būdinga tai, kad skirtingi gamintojai nekliudomai galėjo gaminti ir platinti rinkoje tuo pačiu žymeniu  pagamintas prekes, tie žymenys neatliko prekių ženklų vaidmens, nes neturėjo prekių komercinės kilmės (komercinio šaltinio) identifikavimo funkcijos. Šia prasme žymuo ,,Validol (Validolis)“ medicininių  preparatų požiūriu priskirtinas prie vulgarizuotų žymenų, ir galėtų būti pripažintas atitinkančiu prekių ženklui keliamus reikalavimus tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad dėl tam tikra laiką trukusio faktinio ženklo naudojimo atsakovo komercinėje veikloje jis įgijo esminę prekių atskyrimo savybę ir suinteresuotas vartotojas juo pažymėtas prekes priskiria būtent atsakovui. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir turėjo įrodyti, kad dėl jo veiklos faktiškai naudojant prekių ženklą ,,VALIDOL“ jis įgijo atskiriamumo savybę ir  suinteresuoti vidutiniai vartotojai būtent jam priskiria ,,VALIDOL“ ženklu pažymėtas prekes. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, atsakovas jų neįrodinėjo, ieškovo pateikti socialinės apklausos rezultatai, kad kiek didesnė vartotojų dalis mano, jog ,,VALIDOL“ tabletes gamina ne keli, o vienas gamintojas, nieko neparodo dėl to, ar vartotojai atskiria atsakovo pagamintas ,,VALIDOL“ tabletes nuo kitų būtent pagal ginčo prekių ženklus.

Tarptautinėje ir nacionalinėje teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje BioID AG v. OHIM, Nr. C-37/03 P; 2006 m. sausio 12 d. sprendimą byloje Deutsche SiSi-Werke GmbH & Co. Betriebs KG v. OHIM, Nr. C-173/04 P; kt.). Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre yra ir daugiau prekių ženklų, kuriuose kaip dominuojantis naudojamas žymuo „Validol“, ir kurie, pridėjus papildomą, skiriamąjį požymį suteikiantį elementą, yra registruoti skirtingų bendrovių vardu. Ieškovo bendrovės „Liuks“ vardu įregistruotas prekių ženklas „VALIDOL Liuks 0,06 g tabletės“ (reg. Nr. 52516) (skirtas žymėti 5 klasės prekėms „mitybos priedai medicinos reikmėms; pastilės farmacijos reikmėms; saldainiai (vaistiniai); pagalbinės medžiagos medicinos reikmėms organizmo ir dantų priežiūrai, priskirtos prie 5 klasės; tabletės (farmacijos reikmėms); 30 klasės prekėms „mentolo skonio saldieji konditerijos gaminiai ir pastilės (ne medicinos reikmėms)“). Rusijos bedrovės „Pharmstandart-Leksredstva“ vardu įregistruotas prekių ženklas „VALIDOLIS phs“ (reg. Nr. 52629) (skirtas žymėti 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai, specialios medicininės paskirties maisto produktai, pastilės (farmacijos reikmėms), saldainiai (vaistiniai), medicininės paskirties kūno ir dantų priežiūros priemonės, tabletės (farmacijos reikmėms), vaistai (žmonėms)“). Tai rodo, kad žymuo ,,Validol“ praktikoje nevaidina  pagrindinio skiriamojo elemento vaidmens šiuose prekių ženkluose. 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad argumentų dėl netinkamo materialinės teisės taikymo, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalies reikalavimus kasacijos pagrindams, kasaciniame skunde nesuformuluota. Kasatorius ginčija teismų išvadas argumentuodamas netinkamu įrodymų vertinimu, t. y. nesutinka su ta įrodomąja reikšme, kurią teismai suteikė vienam ar kitam įrodymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad aktualias faktines aplinkybes teismai nustatė įrodymų visumos pagrindu, nė vienam iš kasaciniame skunde aptariamų įrodymų teismai nepriskyrė absoliučios įrodomosios reikšmės, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai  pažeidė procesines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

Su žymens ,,Validolis“ faktinio naudojimo istorija susijusios aplinkybės yra esminės  sprendžiant nagrinėjamą ginčą, todėl teismai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad valstybėse, kuriose ginčo prekių žymens ,,Validol“ faktinio naudojimo aplinkybės istoriniu požiūriu panašios kaip Lietuvoje, tokiose kaip Latvija, Rusija, šis žymuo neregistruojamas kaip prekių ženklas ar jo registracija yra panaikinta. Šios aplinkybės neturi absoliučios reikšmės ginčo sprendimui, tačiau jos yra reikšmingos ir pagrįstai įvertintos bylos aplinkybių visumos kontekste.

Kasacinio teismo praktikoje jau yra pažymėta, kad aplinkybė, jog  žymuo neįtrauktas į tarptautinį prekių ženklais neregistruotinų vaistinių medžiagų pavadinimų sąrašą (angl. International Nonproprietary Names), per se (savaime) nėra argumentas, sprendžiant dėl žymens identifikacinės funkcijos ūkio subjektams konkuruojant, o vartotojams renkantis prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas ir kiti“, bylos Nr. 3K-3-389/2009). 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra oficiali valstybinė institucija, kurios kompetencijai priklauso lietuvių kalbos politikos ir jos norminimo klausimai, todėl teismai pagrįstai šios institucijos duotą išvadą vertino kaip oficialų prima facie įrodymą, atitinkantį CPK 197 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

 

                      Dėl prekių ženklo „VALIDOL“ (reg. Nr. 47921) 30 klasės  prekėms žymėti

 

Minėta, kad ženklo atitiktis įstatyme įtvirtintiems reikalavimams ir gebėjimas  atlikti prekių atskyrimo funkciją inter alia turi būti vertinamas konkrečių prekių ir paslaugų aspektu.

Šioje byloje ginčijami atsakovui bendrovei „Farmak“ priklausantys prekių ženklai („???????  VALIDOLUM“ (reg. Nr. 37101), „VALIDOL“ (reg. Nr. 44405), buvo registruoti tik 5 klasės prekėms „farmacijos preparatai (raminamieji)“, tuo tarpu ženklas „VALIDOL“ (reg. Nr. 47921) 5 klasės prekėms „dietiniai produktai (medicinos reikmėms); pastilės (farmacijos reikmėms); saldainiai (vaistiniai); burnos priežiūros priemonės (medicinos reikmėms)“, taip pat 30 klasės prekėms „saldieji konditerijos gaminiai, saldainiai, čiulpiamosios tabletės (ne medicinos reikmėms); visi išvardyti produktai su valerijono ekstrakto ir mentolio priedais. Bylą nagrinėję teismai apsiribojo byloje pateiktų duomenų ir įrodymų vertinimu tik dėl 5 klasės prekių - medicininės paskirties produktų, kurie sudaryti iš izovalerijonų rūgšties mentilo esteryje ištirpusio mentolio ir netyrė ieškinio reikalavimų dalies dėl ginčijamo ženklo atitikties 30 klasės ne medicininės paskirties prekėms, kurioms ženklas registruotas, nepateikė teisinio vertinimo dėl nurodytų prekių, todėl neturėjo pagrindo panaikinti kasatoriaus prekių ženklo „VALIDOL“ (reg. Nr. 47921) registracijos visa apimtimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimų dalys dėl ginčo ženklo ,,VALIDOL“ (reg. Nr. 47921) registracijos 30 klasės prekėms pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją panaikinimo yra be motyvų, todėl egzistuoja absoliutus šių sprendimų dalių negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), dėl kurio jos naikintinos ir atitinkama bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK  360 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi  išlaidų paskirstymo

 

Kasatorius atviroji akcinė bendrovė ,,Farmak“ ir ieškovai UAB ,,Liuks“ bei UAB ,,Corpus Medica“ prašo priteisti kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi kasacinis skundas tenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai.

Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovui UAB ,,Corpus Medica“ kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas G. Č. 2010 m. vasario 9 prašyme teismui ieškovas UAB ,,Corpus Medica“ nurodė, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 5118,30 Lt, kartu pateikė tai patvirtinantį 2010 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 02051236. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, pagal kurį už atsiliepimo (į kasacinį skundą) surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti UAB ,,Corpus Medica“ prašymą ir priteisti jam iš kasatoriaus 1400 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas UAB ,,Corpus Medica“ taip pat prašo priteisti atsiliepimo vertimo į rusų kalbą išlaidas; kartu su prašymu pateikė sąskaitą-faktūrą Serija LJŽ Nr. 2330617, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo vertimą į rusų kalbą ieškovas sumokėjo 1248 Lt. Įstatymo nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi kasatorius yra Ukrainos bendrovė ir lietuvių kalba parašytų dokumentų vertimas yra būtinas, tai laikytina, kad ieškovo prašymas pagrįstas ir, atsižvelgiant į proporcingai patekintų reikalavimų skaičių, tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovui UAB ,,Corpus Medica“ priteistina iš kasatoriaus 1048 Lt vertimo išlaidų.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kiek ir kokių bylinėjimosi išlaidų patyrė kasatorius ir ieškovas UAB ,,Liuks“, todėl jų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintini.

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

 

Kasacinės instancijos teisme patirta 135,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs panaikintą bylos dalį pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalis, kuriomis pripažinta negaliojančia atsakovui atvirajai akcinei bendrovei ,,Farmak“ priklausančio prekių ženklo ,,VALIDOL” (reg. Nr. 47921) registracija 30 klasės prekėms pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją (saldieji konditerijos gaminiai, saldainiai, čiulpiamosios tabletės (ne medicinos reikmėms); visi išvardyti produktai su valerijono ekstrakto ir mentolio priedais), ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo atvirosios akcinės bendrovės ,,Farmak“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB ,,Corpus medica“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2648 Lt bylinėjimosi išlaidų.

 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                Dangutė Ambrasienė

 

                                                                                                           

Virgilijus Grabinskas

 

                                                                                                           

Sigita Rudėnaitė