Civilinė byla Nr. e2-1476-494/2016
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00902-2016-2016
Procesinio sprendimo kategorija:
35.5.;2.5.1.5; 2.5.10.5.2.17;
3.1.7.7; 3.2.3.2; 3.2.6.5.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja D. Z., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui I. J. (I. J.) dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 24,14 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo I. J.. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2015-10-29 atsakovui I. J. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 24,14 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2015-09-30, o nuo 2015-09-30 iki 2015-11-27 buvo nedraustas, sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2015 m. spalio mėnesį nebuvo sumokėta. Privalomasis sveikatos draudimas LR Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (SDĮ 2 str. 5 d.). Apdraustaisiais laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (SDĮ 2 str. 1 d.). Asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (SDĮ 8 str. 4 d.). Ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovas, neįvykdydamas SDĮ 8 str. 4 d. nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (SDĮ 8 str. 5 d.) savo neteisėtais veiksmais padarė PSDF biudžetui žalą, nes jam, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso Lietuvoje, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl turi atlyginti 24,14 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą. Pagal SDĮ 4 str., 31 str. 34 str. PSDF biudžetą vykdo ir jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Ieškovė 2016-02-01 siuntė atsakovui raginimą savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau iki šiol jis žalos neatlygino.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-10-29 atsakovui I. J. VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje buvo suteiktos sveikatos priežiūros (neurologo ir ortopedo traumatologo) paslaugos už 24,14 Eur. Šios paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Pagal draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas iki 2015-09-30, o nuo 2015-09-30 iki 2015-11-27, t.y. laikotarpiu, kai jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, nebuvo draustas. Ieškovė 2016-02-01 siuntė atsakovui pranešimą dėl žalos atlyginimo PSDF biudžetui, tačiau iki šiol jis žalos neatlygino.
Pagal LR CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str., deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 str. 2 d. nustato, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 ir 3 p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p. nustatyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis LR Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė pareigos atsiskaityti už jam neapdraustam privalomuoju sveikatos draudimu suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina ieškovei 24,14 Eur žalos atlyginimo (CK 6.2, 6.38, 6.245-6.249 str., SDĮ 8 str. 4-5 d., 15 str., 17 str.).
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistina ieškovei 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p., todėl patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminio mokesčio ir 0,58 Eur teismo pašto išlaidų, iš viso 15,58 Eur (CPK 80 str. 1, 7 d., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 262, 265, 285 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo I. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į.k. (duomenys neskelbtini)) 24,14 Eur (dvidešimt keturis eurus 14 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016-03-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš I. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,58 Eur (penkiolika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Teisėja D. Z.