Baudžiamoji byla Nr. 2K-138-139/2016

                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-06-1-08018-2010-8

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                             1.2.18.8;

                                                                                             1.2.18.10;

                                                                                             2.3.6.4.5.1;

                                                                                             2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjo advokato Vido Prano Makausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt, t. y. 3012,04 Eur) bauda, 220 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt, t. y. 1506,02 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (13 000 Lt, t. y. 3765,06 Eur) bauda.

Iš A. A. priteista Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai 761,94 Lt (t. y. 220,67 Eur).

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

              n u s t a t ė :

1. A. A. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „S“ generalinis direktorius (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, vadovaujantis minėto įstatymo 4 straipsniu, privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, vykdydamas veiklą – mėsos perdirbimą ir prekybą mėsa ir mėsos gaminiais, Tauragės r., (duomenys neskelbtini), veikdamas tyčia, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX–574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas: ,,Į apskaitą privaloma traukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2 dalies nuostatas: „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 4 dalies nuostatas: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. spalio 20 d. neįtraukė į UAB „S“ buhalterinę apskaitą 54 424,1 kg skerdienos įsigijimo iš Lenkijos firmos ZMS už 373 187,95 Lt (t. y. 108 082,70 Eur), būtent neįtraukė į UAB „S“ buhalterinę apskaitą šių sąskaitų:

2008 m. gegužės 5 d. sąskaitos Nr. 599/UE/08, pagal kurią iš Lenkijos firmos ZMS įsigijo 6459,2 kg skerdienos už 39 029,10 Lt (t. y. 11 303,61 Eur);

2008 m. gegužės 5 d. sąskaitos Nr. 99/UE (kreditinė, 14 496,55 Lt, t. y. 4198,49 Eur);

2008 m. gegužės 5 d. sąskaitos Nr. 609/UE/08, pagal kurią iš Lenkijos firmos ZMS įsigijo 974,5 kg skerdienos už 7065,98 Lt (t. y. 2046,45 Eur);

2008 m. birželio 23 d. sąskaitos Nr. 802/UE/08, pagal kurią iš Lenkijos firmos ZMS įsigijo 954 kg skerdienos už 8399,63 Lt (t. y. 2432,70 Eur);

2008 m. liepos 29 d. sąskaitos Nr. 921/UE/08, pagal kurią iš Lenkijos firmos ZMS įsigijo 2216,5 kg skerdienos už 19 515,50 Lt (t. y. 5652,08 Eur);

2008 m. liepos 31 d. sąskaitos Nr. 929/UE/08, pagal kurią iš Lenkijos firmos ZMS įsigijo 12061,8 kg skerdienos už 90 790,41 Lt (t. y. 26 294,72 Eur);

2008 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitos Nr. UE FUE/G4/000023/2008, pagal kurią iš Lenkijos firmos ZMS įsigijo 11 488,6 kg skerdienos už 84 095,81 Lt (t. y. 24 355,83 Eur);

2008 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitos Nr. UE FUE/P4/000036/2008, pagal kurią iš Lenkijos firmos ZMS įsigijo 2050 kg skerdienos už 18 686,55 Lt (t. y. 5412 Eur);

2008 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos Nr. UE FUE/G4/000032/2008, pagal kurią iš Lenkijos firmos ZMS įsigijo 4024 kg skerdienos už 27 504,73 Lt (t. y. 7965,92 Eur);

2008 m. rugsėjo 8 d. sąskaitos Nr. UE FUE/G4/000036/2008, pagal kurią iš Lenkijos firmos ZMS įsigijo 1790,8 kg skerdienos už 13 479,52 Lt (t. y. 3903,94 Eur);

2008 m. rugsėjo 15 d. sąskaitos Nr. UE FUE/G4/000043/2008, pagal kurią iš Lenkijos firmos ZMS įsigijo 7670,3 kg skerdienos už 55 581 Lt (t. y. 16 097,37 Eur);

2008 m. spalio 20 d. sąskaitos Nr.UE FUE/G4/000127/2008, pagal kurią iš Lenkijos firmos ZMS įsigijo 3734,4 kg skerdienos už 23 536,25 Lt (t. y. 6816,60 Eur).

Taip A. A. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, siekdamas išvengti mokesčių, jis įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai: A. A., būdamas UAB „S“ generalinis direktorius (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, Tauragės r., (duomenys neskelbtini), veikdamas per UAB „S“ vyr. buhalterę N. J., kuri nesuvokė nusikalstamos veikos pobūdžio, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį: „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymu nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 1 dalį: „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį: „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. VA-2 ,,Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų (duomenys neskelbtini) formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ 21 punktą: ,,Deklaracijos II dalies 18 laukelyje turi būti įrašoma visų vieneto pajamų, įtrauktų į mokesčio bazę, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, bendra suma“, turėdamas išankstinį tikslą išvengti mokesčių – 9150 Lt (t. y. 2650,02 Eur) pelno mokesčio, ir suvokdamas, kad suklaidins mokesčių administratorių, 2009 m. vasario 20 d. deklaruodamas įmonės pajamas ir pelną, įrašė į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008 m. aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, kad įmonė gavo 8 523 663 Lt (t. y. 2 468 623,43 Eur) pajamų, 24 876 Lt (t. y. 7204,58 Eur) apmokestinamojo pelno, nors iš tikrųjų įmonė gavo 8 957 849,42 Lt (t. y. 2 594 372,51 Eur) pajamų ir 85 874,47 Lt (t. y. 24 870,96 Eur) apmokestinamojo pelno, t. y. nedeklaravo 434 186,42 Lt (t. y. 125 749,07 Eur) pajamų ir 60 998,47 Lt (t. y. 17 666,37 Eur) apmokestinamojo pelno, ir šią deklaraciją elektroninio deklaravimo sistema 2009 m. vasario mėn. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai interneto svetainės adresu: http://deklaravimas.vmi.lt.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. A. gynėjas advokatas Vidas Pranas Makauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn esant tarpiniam vykdymui, t. y. tokiu atveju, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikia buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji šiuos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012).

2.2.              Kasatoriaus įsitikinimu, teismai nenustatė ir nepagrindė įrodymais, kokius tyčinius veiksmus, realizuodamas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atliko A. A.. Apeliacinės instancijos teismas A. A. atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį grindė prielaida, kad nuteistasis tariamai negalėjo nežinoti apie į UAB „S“ gabenamus didelius produkcijos kiekius, nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog už skerdienos priėmimą ir krovinio dokumentų (CMR krovinio važtaraščių) pristatymą buvo atsakingas bendrovės direktoriaus pavaduotojas R. U., kuris CMR važtaraščius atnešdavo buhalterei N. J.. Teismai, pasak kasatoriaus, pažeidė procesines įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 222 straipsnio 1 dalis), nes nevertino fakto, kad A. A. inkriminuojamas veikas galimai padarė R. U.. Kasatoriaus nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. A. nuslėpė ūkines operacijas neįtraukdamas jų į buhalterinę apskaitą, o vėliau netikslius duomenis pateikė mokesčių administratoriui.

2.3.              Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados Nr. PA/2-3 pagrindu, kurioje konstatuota, kad UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė prekių gavimo pagal Lenkijos firmos ZMS išrašytas 12 sąskaitų, tačiau nevertino auditorės L. M. 2013 m. lapkričio 25 d. išvados dėl UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp dviejų finansinių tyrimų išvadų bei specialistėmis apklaustų D. J. ir L. M. parodymų, paskyrė buhalterinę ekspertizę ir nutartyje konstatavo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. balandžio 24 d. ekspertizės aktas patvirtino būtent 2011 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadą ir specialistės D. J. parodymus, tačiau, pasak kasatoriaus, teismas nevertino aptariamo 2015 m. balandžio 24 d. ekspertizės akto tiriamosios dalies, nesugretino jo su auditorės L. M. 2013 m. lapkričio 25 d. išvada, neišnagrinėjo esminių A. A. apeliacinio skundo argumentų.

2.4.              Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino esminių prieštaravimų tarp specialistės D. J. ir auditorės L. M. parodymų, nutartyje visais baudžiamojo įstatymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) taikymo klausimais, prieštaraudamas savo anksčiau paminėtai išvadai, vadovavosi išimtinai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais. Teismas nemotyvavo, kaip A. A. veikoje pasireiškė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

2.5.              Pirma, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „S“ gavo produkciją pagal 12 į apskaitą neįtrauktų sąskaitų faktūrų, nėra pagrįsta visų įrodymų visapusišku ir išsamiu įvertinimu, t. y. nevertintas LTEC 2015 m. balandžio 24 d. ekspertizės aktas, kuriame netirta, ar pagal paminėtas 12 sąskaitų mėsa buvo gauta ir panaudota bendrovės ūkinėje–ekonominėje veikloje, ir padarytos prieštaringos išvados, kad nėra jokių duomenų, jog UAB apmokėjo ir mėsą naudojo savo ekonominėje veikloje, tačiau toliau nurodyta, kad bendrovė gavo mėsos gaminius pagal minėtas 12 sąskaitų ir jas apmokėjo, taip pat nevertinta auditorės L. M. 2013 m. lapkričio 25 d. išvada, jog UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra jokių duomenų, kad už tariamai įsigytą mėsą buvo atsiskaitoma grynais pinigais, kad bendrovėje ši neapskaityta produkcija buvo naudojama. Teismai, pasak kasatoriaus, turėjo įvertinti, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog už produkciją buvo apmokėta bendrovės lėšomis, ji buvo naudojama bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje. Šie prieštaravimai turėjo būti pašalinti motyvuotais, faktiniais bylos duomenimis pagrįstais argumentais.

2.6.              Antra, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl lenkų įmonės pateiktų apskaitos dokumentų trūkumų, konstatavo, kad šie trūkumai nelaikomi esminiais ir paneigiančiais neįtrauktų į apskaitą sandorių buvimą. Šie motyvai, anot kasatoriaus, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir nėra pagrįsti visų byloje esančių įrodymų objektyviu įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes perrašydamas pirmosios instancijos teismo motyvus, neįvertino A. A. apeliacinio skundo argumentų ir neatsikirto į juos. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nevertino auditorės L. M. 2013 m. lapkričio 25 d. išvados ir LTEC 2015 m. balandžio 24 d. ekspertizės akto nei specialisčių parodymų ir nepateikė motyvų dėl šių įrodymų vertinimo, nepašalino prieštaravimų, dėl kurių nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad LTEC 2015 m. balandžio 24 d. ekspertizės akte yra pripažinti prieštaravimai tarp iš Lenkijos bendrovės gautų dokumentų. Auditorė L. M. išvadoje atkreipė dėmesį į Lenkijos firmos 12 PVM sąskaitų faktūrų, kurių UAB „S“ neįtraukė į buhalterinę apskaitą, turinio trūkumus. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, kad A. A. nusikalstamos veikos padarymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra kaltinamas būtent dėl atitinkamų ūkinių operacijų nuslėpimo, neįtraukimo į buhalterinę apskaitą, o vėliau netikslių duomenų pateikimo mokesčių administratoriui, manytina, kad byloje turėjo būti nustatyta, ar ūkinės operacijos, kurių nuslėpimu yra kaltinamas A. A., apskritai įvyko. Pirmiau aptarti argumentai, susiję su iš Lenkijos bendrovės gautų buhalterinės apskaitos dokumentų esminiais turinio ir rekvizitų trūkumais, leidžia abejoti šių dokumentų objektyvumu, patikimumu, o kartu ir ūkinių operacijų realumu.

2.7.              Trečia, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lenkijos bendrovė direktorės M. L. parodymais ir LTEC ekspertizės aktu, konstatavo, kad UAB „S“ galėjo su Lenkijos bendrove atsiskaityti grynaisiais pinigais, nors direktorė negalėjo paaiškinti esminių tariamo atsiskaitymo už pateiktą produkciją grynaisiais pinigais aplinkybių, tik parodė, kad atsiskaitymas vyko per bendrovės „S“ atstovą Robertą. Pasak kasatorių, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Robertas bendrovėje niekada nedirbo, tokią išvadą padarė ir auditorė L. M.. Nepaisant to, teismai savo išvadas grindė prielaidomis, interpretuodami byloje esančius duomenis kaltinamojo nenaudai. Kasatoriai teigia, kad ekspertai nenurodė, kokių bendrovės apskaitos dokumentų pagrindu ar iš kokio konkretaus grynųjų pinigų šaltinio buvo galima atsiskaityti grynaisiais pinigais. LTEC ekspertizės akte daromos prieštaraujančios viena kitai išvados, kad UAB turėjo galimybę atsiskaityti su Lenkijos bendrove grynaisiais pinigais, o vėliau nurodoma, kad visi UAB grynieji pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį. Kasatorių teigimu, buhalterinėje apskaitoje visi atsiskaitymai su Lenkijos bendrove vykdyti tik per banką. Auditorė L. M. nustatė, kad bendrovė nevykdė atsiskaitymų už gautą mėsą grynaisiais pinigais, o grynieji pinigai išduodami įnešti į banko sąskaitą, dėl to UAB „S“ negalėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais, nes kasoje neturėjo tokio dydžio grynųjų pinigų likučio.

2.8.              Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, formaliai vertino aplinkybes, kad Lenkijos bendrovės pateikti kasos dokumentai už UAB „S“ tariamai pateiktą produkciją neatitinka teisės aktų reikalavimų ir konstatavo, kad kasos pajamų dokumentai pasižymi tam tikromis ypatybėmis, tačiau tai nepaneigia šių dokumentų tikrumo. LTEC ekspertizės akte nebuvo pasisakyta, ar minėti dokumentai leidžia nustatyti pinigus mokėjusio asmens tapatybę ir ar juose yra privalomi rekvizitai. Tuo tarpu auditorės L. M. išvadoje, kasatorių teigimu, nurodyta, kad Lenkijos firma nurodė pajamas grynaisiais pinigais iš nenustatytų asmenų, neįsitikino, kad produkciją pirko ir apmokėjo UAB „S“ įgalioti asmenys. Nustatyta, kad operacijų grynaisiais pinigais UAB „S“ nevykdė. Auditorė L. M. nustatė dokumentų pildymo tvarkos pažeidimus, nes juose nenurodyti asmens įnešusio pinigus į kasą privalomieji rekvizitai, dokumentų numeracija neatitinka chronologinės ir eiliškumo tvarkos. Pirmosios instancijos teisme specialistė D. J. patvirtino, kad minėti dokumentai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nebūtų vertinami kaip pinigų gavimą – išmokėjimą patvirtinantys dokumentai, tačiau teismai nesuabejojo jų tikrumu ir patikimumu.

2.9.              Kasatoriai teigia, kad kaltinimai A. A. neįtraukus aukščiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų į UAB „S“ buhalterinę apskaitą yra nepagrįsti. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 222 straipsnio 1 dalis), pažeisdami įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o apeliacinės instancijos teismas pažeisdamas ir apeliacinį procesą reglamentuojančias teisės normas (BPK 320 straipsnio 3 dalis bei 332 straipsnio 5 dalis).

2.10.              Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, nutartyje nepasisakė dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo A. A.. Neįrodžius, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, pasak kasatoriaus, nėra pagrindo teigti, kad A. A., deklaruodamas įmonės pajamas ir pelną, įrašė į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008 m. žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną. Iš auditorės išvados matyti, kad atsakant į klausimą, ar valstybės įgaliotoms institucijoms UAB „S“ tiriamuoju laikotarpiu pateikė teisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir jų panaudojimą, yra pažymima, kad pagrindinis dokumentas, pagal kurį galima vertinti UAB „S“ veiklą ir rezultatus, yra finansinės atskaitomybės formų rinkinys (balansas). Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 12 straipsnis numato, kad „įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta“. Kasatoriaus nuomone, mokesčių administratoriaus išvada, kad A. A. laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki spalio 20 d. neįregistravo UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje 54 424,1 kg skerdienos įsigijimo iš Lenkijos firmos už 373 187,95 Lt (t. y. 108 082,70 Eur) ir, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pelną ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai, neįrodo, kad finansinė atskaitomybė sudaryta neteisingai, nes mokesčių administratorius netyrė finansinės atskaitomybės sudarymo teisingumo, todėl laikoma, kad finansinė atskaitomybė sudaryta teisingai, kol nebus įrodyta kitaip.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. A. gynėjo advokato Vido Prano Makausko kasacinį skundą atmesti.

3.1.              Prokuroras teigia, kad didžioji dalis kasaciniame skunde iškeltų argumentų susiję ne su teisės taikymo teismų nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu, jų atranka ir vertinimu, todėl šie skundo argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko, nes pagal BPK 376 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribas kasacinis teismas iš naujo faktų netiria ir įrodymų nevertina.

3.2.              Atsiliepime kritikuojami kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino auditorės L. M. 2013 m. lapkričio 25 d. išvados ir LTEC 2015 m. balandžio 24 d. ekspertizės akto nei specialisčių parodymų, nes, pasak prokuroro, ginčijamuose sprendimuose apstu argumentų, pagrįstų aiškiais motyvais, kodėl teismai atmeta auditorės L. M. pareikštą nuomonę. Prokuroro nuomone, audito tyrimai nėra prerogatyva ir pakankamas bei tinkamas duomenų šaltinis sprendžiant apie bylos esmę. Pagrindas prieštaravimams, kylantiems dėl buhalterinių tyrimų, pašalinti, į kuriuos nurodo pareiškėjai, yra ekspertiniai tyrimai, kuriuos atliko aukščiausios kategorijos sertifikuoti LTEC teismo ekspertai, o jų akte pateiktos išvados yra vada išvadoms kaltės klausimu pagrįsti.

3.3.    Teismai, anot prokuroro, teisingai vertino tokius ekspertinius tyrimus ir juos sugretino su kita bylos medžiaga, vertino ir ekspertų – specialistų pasisakymus, o gautų duomenų visumos kontekste padarė galutines ir teisingas išvadas tiek dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, tiek ir dėl mokesčių vengimo; subjektu teisingai įvardijo įmonės vadovą, nes jam atsakomybė kildinama iš Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies (vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą) bei 4 straipsnio (vadovas privalo tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama ir teisinga).

3.4.  Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjai, išnagrinėjo visus iškeltus apelianto reikalavimus ir juos tinkamai aptarė, procesas vyko nepažeidžiant principinių bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklių, apibrėžtų BPK 320 straipsnyje, o apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka BPK 326 straipsnyje numatytų sprendimų formą bei BPK 332 ir 304–307 straipsniuose reglamentuotą sprendimų turinį. Apeliacinės instancijos atliktas žemesnės instancijos sprendimo vertinimas neperžengiant skundo ribų atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

4. Nuteistojo A. A. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto

5. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis įpareigoja ūkio subjekto vadovą parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti. Šio įstatymo 21 straipsnis nustato jo atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus mažosios bendrijos narį ir individualios įmonės savininką. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

6. Taigi nuteistasis A. A., kaip ūkio subjekto vadovas – UAB „S“ generalinis direktorius, įmonės apskaitos netvarkė, ją tvarkė įmonės buhalterė liudytoja N. J.. Kaip matyti iš nuosprendžio, A. A. nuteistas už tai, kad, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas dėl privalomo visų ūkinių operacijų įtraukimo į apskaitą ir neįtraukė į UAB „S“ apskaitą dvylikos sąskaitų dėl skerdienos įsigijimo iš Lenkijos firmos ZMS. Tai prieštarauja aptartoms Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatoms ir teismų praktikai. Nagrinėjamoje byloje įmonės vadovas nuteistasis A. A. buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne už jos tvarkymą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015).
7. Kaltinimas A. A. grindžiamas iš Lenkijos firmos ZMS gautomis dvylika sąskaitų, kurios neįtrauktos į UAB „S“ buhalterinę apskaitą, pagal kurias su šia firma atsiskaityta grynaisiais pinigais. UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytos 26 šios firmos jai išrašytos sąskaitos faktūros, pagal jas atsiskaityta atliekant tarptautinius pavedimus eurais iš atsiskaitomosios sąskaitos banke. Ištyrus UAB „S“ grynųjų pinigų kasos ir su ja susijusius apskaitos dokumentus bei jų registrus nustatyta, kad visi iš kasos išduoti grynieji pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį. UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad UAB „S“ būtų atsiskaičiusi ar atsiskaitinėjusi su Lenkijos firma ZMS už pateiktą produkciją grynaisiais pinigais.
8. UAB „S“ už produkcijos priėmimą buvo atsakingas šios įmonės direktorius R. U.. Šešiuose iš dvylikos neapskaitytų sąskaitų faktūrų lydinčiuose transportavimo dokumentuose yra atspaustas UAB „S“ antspaudas ir direktoriaus pavaduotojo R. U. vardinis spaudas, keturiuose dokumentuose pasirašė šis asmuo. Apklaustas kaip liudytojas R. U. šias aplinkybes aiškino galimu savo nerūpestingumu ir pasitikėjimu, kai neįsigilindavo į pasirašomus dokumentus, o antspaudą laikydavo ant stalo prie svarstyklių šalia atvežtos produkcijos dokumentų. Pasak liudytojo, tuo galėjo pasinaudoti kiti asmenys ar produkciją atvežę vairuotojai. Visus dokumentus atiduodavo buhalterijai, neapskaitytos produkcijos nėra priėmęs, grynųjų pinigų atsiskaitymams su Lenkijos firma nėra gavęs. Pasak Lenkijos firmos darbuotojos, grynuosius pinigus mokėdavo asmuo vardu „Robert“, asmuo tokiu vardu UAB „S“ nedirbo. Lenkijos firmos ZMS kasos dokumentuose nėra tokios skilties (numatytos vietos), kur turėtų pasirašyti grynuosius pinigus įmokėjęs asmuo ar būtų galima kitais būdais identifikuoti pinigus įmokėjusį asmenį, kitais byloje atliktais procesiniais veiksmais šis asmuo irgi nenustatytas.
9. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais pripažinta, kad A. A. yra tinkamas apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektas, neatitinka įstatymo reikalavimų. Šis teismas nurodė nenustatęs, kad nusikalstamą veiką A. A. ir įmonės buhalterė vykdė susitarę kaip bendrininkai, ir deklaratyviai teigė, jog nuteistasis veikė kaip vykdytojas per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį. Teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nenurodė jokių bylos duomenų, kuriais remdamasis padarė tokią išvadą ir atmetė kaltinamojo A. A. paaiškinimus, kad jam nebuvo žinoma apie kaltinime nurodytą jo vadovaujamos įmonės veiklą. Pasak nuteistojo, jeigu tokie veiksmai iš tikrųjų buvo atlikti, tai už juos turėtų atsakyti tuos veiksmus atlikę asmenys, o ne jis.

Tokie nuteistojo argumentai yra teisingi. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas. Įmonės vadovas kaip šio nusikaltimo vykdytojas galėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad jis sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Nagrinėjamoje byloje už perkamos iš Lenkijos firmos produkcijos dokumentų pateikimą buhalterijai buvo atsakingas ne UAB „S“ generalinis direktorius nuteistasis A. A., o šios įmonės direktorius R. U.. Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes A. A. galėtų atsakyti kaip R. U. bendrininkas, jeigu šis asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nustatyta jo kaltė bei neapskaitytos produkcijos priėmimas A. A. žinant ir pritariant ar jam nurodžius. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. A. apeliacinio skundo argumentus, kad jis nežinojo apie neapskaitytas ūkines operacijas, įvardijo kaip neįtikinamus. Teismas pateikė bendro pobūdžio samprotavimus, kad A. A. organizavo ir kontroliavo visą įmonės veiklą, todėl žinojo, kas įmonėje vyksta.

10. Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nepateikus jokių įrodymų dėl kaltinamajam A. A. inkriminuoto apgaulingo apskaitos tvarkymo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apeliacinės instancijos teismas, laikydamas, kad nuteistojo veikoje tokie požymiai yra, privalėjo ištaisyti šį trūkumą. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimą pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo, negali apsiriboti bendro pobūdžio samprotavimais, o privalo pateikti ir išanalizuoti konkrečius bylos duomenis, kurie atitiktų BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nutartis šių reikalavimų neatitinka, kaip aptarta pirmiau, byloje tokios aplinkybės nenustatytos ir nuteistajam A. A. iš viso neinkriminuotos. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tarp tų aplinkybių turi būti nurodytas ir nusikalstamos veikos padarymo būdas. Nuosprendyje nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus yra atlikęs nuteistasis A. A., apsiribota deklaratyviu konstatavimu, kad jis buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir neįtraukė į UAB „S“ buhalterinę apskaitą 12 sąskaitų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nusprendę, jog nuteistasis A. A. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Dėl BK 220 straipsnio taikymo

11. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

A. A. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. pelno mokesčio deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, nedeklaruodamas pajamų ir apmokestinamojo pelno, kurį UAB „S“ turėjo sumokėti pagal neįtrauktas į buhalterinę apskaitą ūkines operacijas.

Pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.

Toks įstatymų reglamentavimas reiškia, kad pelno mokesčio deklaracijoje turi būti pateikiami tokie duomenys, kokie apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Neteisinga įmonės buhalterinė apskaita savaime suponuoja neteisingų duomenų įrašymą į pelno mokesčio deklaraciją. BK 220 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismų sprendimų, teismai tyčinę nuteistojo A. A. kaltę dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo kildino iš jo kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kaip aptarta pirmiau, teismai, pripažindami, kad A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų. Kartu tai reiškia, kad nenustatytas A. A. veikos, kvalifikuotos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį subjektyvusis požymis tyčinė kaltė.

Dėl kasacinės instancijos teismo sprendimo rūšies

12. Kasaciniu skundu nuteistojo A. A. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis skundas paduotas abiem BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais. Kasacinės instancijos teismas pripažino, kad žemesnės instancijos teismai iš tikrųjų netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų. Procesiniai pažeidimai susiję su tuo, kad teismai, ištyrę visus bylos duomenis, priimtuose sprendimuose padarė išvadas, kurios jų neatitinka. Nei kasaciniame skunde, nei baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą manyti, kad naujas bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka leistų spręsti, jog A. A. yra padaręs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių turinčias veikas. Dėl to žemesnės instancijos teismų sprendimai naikinami ir byla nutraukiama.

13. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir bylą A. A. nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjai                                                                                                  Vytautas Masiokas

                                                                                                                              Tomas Šeškauskas

                                                                                                                              Vladislovas Ranonis