Civilinė byla Nr. 2-1194-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00877-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.11.

 (S)

Civilinė byla Nr. 2-1195-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00877-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6.

                                                                                                               (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Orsum“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir 2020 m. balandžio 2 d. papildomos nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Orsum“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Orsum“ bankroto administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė prašymą dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytais pagrindais.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovei BUAB „Orsum“ iškelta bankroto byla ir ji – UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ – paskirta bendrovės bankroto administratore. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 3 d.

3.       BUAB „Orsum“ įregistruota 2010 m. gegužės 7 d. Bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2012 m. kovo 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo suinteresuotas asmuo K. Š..

4.       Bankroto administratorė, siekdama nustatyti, kada BUAB „Orsum“ faktiškai tapo nemoki, užsakė ekonominę ekspertizę. Pastarąją atlikusi teismo ekspertė L. R., nustatė, kad BUAB „Orsum“ tapo nemokia dar 2010 m. gruodžio 31 d., nes bendrovės skolos kreditoriams siekė
5 025Eur, o į įmonės balansą įrašyto turto vertė buvo 8 325 Eur, t. y. BUAB „Orsum“ buvo nemoki nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki jai buvo iškelta bankroto byla.

5.       Išanalizavus paskutinių trijų metų iki BUAB „Orsum“ bankroto bylos iškėlimo laikotarpio įmonės finansinius dokumentus, nustatyta, kad (1) pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansą BUAB „Orsum“ turto vertė buvo 134 019 Eur, įmonės įsipareigojimai sudarė 181 445 Eur, pradelstos skolos –
83 249,86 Eur, (2) pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą BUAB „Orsum“ turto vertė sudarė
141 390 Eur, o įsipareigojimai siekė 183 775 Eur, pradelstos skolos – 131 292,55 Eur,
(3) pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansą BUAB „Orsum“ turto vertė sudarė 69 304 Eur, įsipareigojimai – 137 470 Eur, pradelstos skolos – 101 384,38 Eur. Taigi 2017 m. (tais metais, kai susidarė bankroto byloje patvirtinti BUAB „Orsum“ kreditoriniai reikalavimai) įmonės įsipareigojimai daugiau nei du kartus viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę, o pradelsti įsipareigojimai beveik 1,5 karto viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Todėl konstatuotina, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki jai buvo iškelta bankroto byla, o K. Š. su nemokia įmone vykdė veiklą.

6.       Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. BUAB „Orsum“ finansinė padėtis pablogėjo tiek, kad jos nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalą, bet ir ženkliai neigiamas –33 807 Eur. 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Orsum“ neigiamas nuosavas kapitalas sudarė –48 671 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. –47 426 Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. –42 385 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. –68 166 Eur, t. y. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo BUAB „Orsum“ veikė su neigiamu nuosavu kapitalu, tačiau įmonės akcininkas ir vadovas K. Š. nesiėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatytų priemonių ir veiksmų, kurių yra privaloma imtis, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.

7.       Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad akcininkas K. Š., norėdamas atkurti įmonės nuosavą kapitalą iki teigiamo, turėjo įnešti pinigų sumas įmonės nuostoliams padengti. Bendra akcininko nuosavo kapitalo padengimo suma iš asmeninių lėšų iki teigiamos reikšmės per visą 2010–2017 m. laikotarpį sudarė 250 338 Eur. Akcininkas, tikėtina, suvokdamas savo įstatyminę prievolę per akcininko įnašus padengti įmonės nuostolius, faktiškai į BUAB „Orsum“ įnešinėjo akcininko įnašus. Per 2012 m. balandžio 17 d. – 2014 m. liepos 16 d. laikotarpį K. Š. įnešė 530 426,50 Lt (153 622,13 Eur) akcininko įnašų, o per 2015 m. gruodžio 30 d. – 2017 m. kovo 6 d. laikotarpį įnešė 20 494,80 Eur akcininko įnašų. Tačiau jie nebuvo panaudoti įmonės nuostoliams padengti. Įmonės būklei tapus kritinei, suinteresuotas asmuo įnašus susigrąžino.

8.       Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įmonės tyčinio bankroto požymis, nes, pirma, BUAB „Orsum“ akcininkas ir buvęs vadovas K. Š. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl BUAB „Orsum“ bankroto bylos iškėlimo po to, kai įmonė tapo nemoki, antra, nevykdė ABĮ 38 straipsnio
3 dalyje, 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje nustatytos pareigos per akcininko įnašus padengti įmonės nuostolius ir atstatyti įmonės kapitalą iki minimalaus.

9.       Nors bankroto administratorė tarp perimtų BUAB „Orsum“ dokumentų nerado akcininko sprendimo dengti įmonės nuostolius akcininko įnašais, tačiau įstatymas nedraudžia įnešti akcininko įnašus dar iki akcininko sprendimo priėmimo. Neatmestina, kad šis sprendimas nebuvo perduotas bankroto administratorei. Vienok, neaišku, kuo remiantis buvo gražinami akcininko įnašai (2014 m. K. Š. susigrąžino 213 220 Lt (61 752,78 Eur) akcininko įnašų, 2015 m. sausio 19 d. – 2017 m. gegužės 28 d. laikotarpiu susigrąžino 83 158,28 Eur akcininko įnašų), nes nebuvo priimti sprendimai dėl akcininko įnašų grąžinimo ir nebuvo nustatyta akcininko įnašų grąžinimo tvarka. Akcininko įnašai nėra paskola, kurią sutartinėmis sąlygomis galima suteikti ir susigrąžinti. Šių įnašų paskirtis yra įmonės nuostolių padengimas. Tai, kad akcininko įnašai nebuvo paskola, įrodo bankiniuose pavedimuose ir kasos pajamų orderiuose nurodyta įnašų paskirtis „akcininko įnašai“, bei tai, kad rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

10.       K. Š. neturėjo teisės susigrąžinti įnašų, nes BUAB „Orsum” turtinė padėtis nebuvo pagerėjusi, įmonės nuostoliai nebuvo padengti, įstatinis kapitalas buvo neigiamas. Įmonė neturėjo apyvartinių lėšų, jos veikla iš esmės buvo palaikoma tik iš akcininko įnašų, kurie buvo naudojami kaip įmonės apyvartinės lėšos. Todėl įnašų susigrąžinimas turi būti vertinamas kaip ĮBĮ
20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis, nes tai buvo neteisėtas ir įmonei ekonomiškai nenaudingas buvusio įmonės akcininko ir direktoriaus sprendimas (veiksmas), kuris priežastiniu ryšiu susijęs su esminiu įmonės turtinės padėties pabloginimu ir bankrotu. Susigrąžinus įnašus, įmonė nebeturėjo apyvartinių lėšų ir nebegalėjo vykdyti atsiskaitymų su kreditoriais. Po pilno akcininko įnašų grąžinimo įmonė 2017 m. patyrė 25 781 Eur nuostolį, kas dar labiau apsunkino atsiskaitymą su kreditoriais. Po visų įnašų susigrąžinimo K. Š., siekdamas atstatyti įmonės mokumą, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Taigi jis suvokė, jog, susigrąžinus įnašus, įmonės tolimesnė veikla galima tik restruktūrizavus įmones skolas. Restruktūrizavimo byla neiškelta, teismui nustačius bendrovės nemokumą.

11.       Akcininko įnašų susigrąžinimas 2016 ir 2017 m. prieš įmonės bankrotą turi būti vertinamas ir kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas įmonės tyčinio bankroto požymis, nes įmonės veikla buvo organizuojama tokiu būdu, kad kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, nepagrįstai pirmenybę suteikiant akcininkui.

12.       BUAB „Orsum“ vertėsi ekspedijavimo veikla ir buhalterinių apskaitos paslaugų teikimo veikla, pervežimų nevykdė ir neturėjo nuosavų transporto priemonių, skirtų teikti krovinių gabenimo paslaugas. Tačiau iš BUAB „Orsum“ dokumentų nustatyta, kad bendrovė nuolat sistemingai pirko transporto priemonių dalis ir kurą itin dideliais kiekiais iš susijusios įmonės UAB „Dalys visiems“ ir kelėtos kitų. Pagal BUAB „Orsum“ dokumentus neįmanoma nustatyti, kokiam tikslui šios detalės buvo naudojamos ir kaip jos susijusios su bendrovės veikla bei įmonės sąnaudomis uždirbant įmonės pajamas konkrečiu laikotarpiu. 2014-2017 m. laikotarpiu įmonė įsigijo 46 740,94 litrus kuro, kurio kaina sudarė 40 945,17 Eur. Neįmanoma nustatyti, kaip įmonės veikloje buvo naudojamas kuras, nes nėra kelionės lapų ir kuro nurašymo aktų.

13.       Bendrovė turėjo tik vieną lizinginę transporto priemonę TOYOTA RAV4, kurią 2017 m. gegužės 31 d. pardavė V. S.. 2017 m. birželio 1 d. panaudos sutartimi V. S. perdavė UAB „Orsum“ naudoti TOYOTA RAV4. Ši panaudos sutartis nebuvo registruota. Automobilis nebuvo priskirtas konkrečiam įmonės darbuotojui, nebuvo pildomi kelionės lapai. Todėl objektyviai neįmanoma nustatyti, ar realiai ši panaudos sutartis buvo vykdoma ir kiek kilometrų su šia transporto priemone įmonės veiklos tikslais nuvažiuota bei koks kuro kiekis buvo sunaudotas įmonės pajamoms uždirbti.

14.       Tarp perimtų dokumentų buvo rastos dar trys panaudos sutartys, sudarytos su susijusiais asmenimis. 2012 m. gruodžio 14 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2012/12/02, sudaryta su R. V. dėl automobilio RENAULT panaudos. 2013 m. rugsėjo 2 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2013/09/04, sudaryta su Š. V. dėl automobilio TOYOTA COROLA VERSO panaudos ir 2014 m. balandžio 16 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2014/04/16/5, sudaryta su V. G. dėl automobilio Opel Zefira panaudos. Sutartys nebuvo registruotos ir nėra jokių duomenų, kad nurodytos transporto priemonės faktiškai buvo naudojamos bendrovės veikloje. Nėra užpildyti šių transporto priemonių priskyrimo konkretiems darbuotojams dokumentai, nebuvo pildomi kelionės lapai. Nėra duomenų, kad BUAB „Orsum“ mokėjo šių transporto priemonių draudimo įmokas. Todėl neįmanoma nustatyti, ar realiai šios panaudos sutartys buvo vykdomos.

15.       Darant prielaidą, kad panaudos sutartys buvo realiai vykdomos, 2015-2017 m. laikotarpiu BUAB „Orsum“ naudojo ne daugiau keturių transporto priemonių, kurių kuro normos pagal panaudos sutartis 100 km atitinkamai buvo 9 litrai dyzelino, 10 litrų dyzelino, 9 litrai dyzelino, 10,5 litro dyzelino. Taigi vidurkis kuro normos yra 9,6 litrai kuro / 100 km. 2017 m. BUAB „Orsum“ sunaudojo 11 936,91 litrus kuro, kas reiškia, kad turėjo būti nuvažiuota 124 342,81 km (11 936,91 / 9,6 x 100). Tai reikštų, kad kiekvienas iš automobilių per metus turėjo nuvažiuoti 30 000 ir daugiau kilometrų. Tačiau, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, mažai tikėtina, kad įmonės veiklos tikslais per metus transporto priemonės galėjo nuvažiuoti tokį kilometrų skaičių. Todėl daroma išvada, kad BUAB „Orsum“ sąskaita buvo perkamas kuras, kurį K. Š. naudojo ne bendrovės veikloje, o savo asmeninėms reikmėms arba kitų susijusių įmonių reikmėms. Tuo įmonei buvo daroma žala ir šie žalingi sandoriai turi būti vertinami įmonės tyčinio bankroto požymių visumos kontekste (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

16.       Prieš inicijuojant BUAB „Orsum“ restruktūrizavimo bylą, 2017 m. gegužės 26 d. VĮ „Regitra“ buvo registruotas bendrovės automobilio TOYOTA RAV4 pardavimo sandoris V. S. už
5 400 Eur. 2018 m. birželio 27 d. V. S. pardavė šią transporto priemonę susijusiai UAB „Tingas“, kurios akcininku yra K. Š., o direktore V. S.. Pagal 2018 m. liepos 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT162293/PPS šią transporto priemonę UAB „Tingas“ už 12 100 Eur pardavė UAB „Swedbank lizingas“. Šis pardavimo sandoris yra nuostolingas, nes BUAB „Orsum“, būdama nemoki ir veikdama su neigiamu nuosavu kapitalu, siekdama išvengti išieškojimo nukreipimo į šią transporto priemonę, nuostolingai automobilį pardavė susijusiam asmeniui. Šis pardavimo sandoris sudaro ne tik ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą, bet ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto požymį, nes įmonės turtas buvo parduotas susijusiam asmeniui už mažesnę nei rinkos kainą.

17.       BUAB „Orsum“ akcininkas ir direktorius K. Š., kartu su darbuotoja V. S., už įmonės pinigus kartu vykdavo į su įmonės veikla nesusijusias keliones (2014 m. kovo mėn. skrido į Kopenhagą per Taliną už 636 Eur; 2014 m. spalio 23 d. buvo įforminta tariama komandiruotė į Varšuvą, Paryžių, Barseloną ir iš įmonės V. S. buvo išmokėta 2 341 Eur komandiruotpinigių, o K. Š. – 3 281,79 Eur komandiruotpinigių; 2017 m. birželio mėn. buvo įforminta dar viena tariama komandiruotė į Švediją ir Norvegiją ir iš įmonės sąskaitos K. Š. buvo išmokėta 1 619,69 Eur, o V. S. – 583 Eur) jas įforminant kaip tariamas komandiruotes bendrovės veiklos tikslais. Už įmonės pinigus ir į su įmonės veikla nesusijusias keliones vyko ir darbuotojas G. M. (2015 m. gruodžio 10 d., 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 19 d. buvo suforminti įsakymai dėl jo komandiruočių į Ukrainos Respubliką, pagal du įsakymus išmokėta 2 100 Eur dienpinigių). Tačiau nėra įrodymų, kad pastarieji asmenys nurodytose kelionėse vykdė kokias nors komercines derybas su verslo subjektais. Todėl šios tariamos komandiruotės turi būti vertinamos visų įmonės tyčinio bankroto požymių kontekste. Tai įmonei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sprendimai, dar labiau pabloginę įmonės finansinę padėtį.

18.       Pagal UAB „B.V. Transportas“ 2012 m. lapkričio 28 d. prašymą tarp BUAB „Orsum“ ir UAB ,,B.V. Transportas“ 2012 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta Avansinio mokėjimo sutartis Nr. 1-12/2012, kurios pagrindu BUAB „Orsum“ vykdė avansinius mokėjimus UAB „B.V. Transportas“. Tokiu būdu BUAB „Orsum“ vykdė avansinius mokėjimus susijusiai įmonei, nors pati veikė nuostolingai ir su neigiamu nuosavu kapitalu. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „B.V. Transportas“ buvo iškelta bankroto byla, o 2015 m. liepos 21 d. priimtas sprendimas dėl šios įmonės pabaigos. UAB „B.V. Transportas“ negrąžino UAB „Orsum“
13 218,28 Eur avanso. Tuo dar labiau buvo pabloginta įmonės turtinė padėtis.

19.       Ekspertinio tyrimo akte konstatuota, kad įmonės apskaita buvo vedama aplaidžiai / netinkamai, dėl ko negalima nustatyti įmonės turimo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių. 2015-2017 m. įmonės sąnaudomis pripažinta 25 002,78 Eur kuro įsigijimo išlaidų nesant pateisinančių dokumentų. 2015-2017 m. į įmonės sąnaudas buvo nurašytos 5 178,21 Eur išlaidos (automobilių remontas, sodo reikmenų pirkimai, kelionės po 15-25 d. į Daniją ir Ukrainą), nesant pateisinančių dokumentų ir šias išlaidas negalima pripažinti įmonės sąnaudomis bei leistinais atskaitymais. Todėl įmonės bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes nepagrįstai į įmonės sąnaudas įtraukta 30 180,99 Eur suma, kurios panaudojimo pagal įmonės dokumentus negalima nustatyti. Ši suma yra itin reikšminga lyginant su įmonės turimo turto verte, įvertinant tai, kad įmonė veikė nuostolingai ir su neigiamu nuosavu kapitalu.

20.       Suinteresuotas asmuo K. Š. atsiliepime į bankroto administratorės pareiškimą prašė jį atmesti bei nurodė, jog visiškai neaišku, kokie BUAB „Orsum“ apskaitos dokumentai buvo pateikti ekspertei L. R., nes duomenų apie tai nėra nei byloje, nei pačiame akte. Ekspertė akivaizdžiai manipuliuoja įvairiomis sąvokomis – nustatydama, kad bendrovė tapo nemoki dar
2010 m. gruodžio 31 d., ji sąmoningai nurodo ne pradelstus įsiskolinimus, o bendrą visų įsiskolinimų sumą, neišskiriant pradelstų įsiskolinimų. Nors visur kitur akte pabrėžiami pradelsti įsiskolinimai. Ekspertizės akte nepagrįstai konstatuota, kad bendrovei įsigyjant kurą, nėra nurodyta kas ir kur važiavo – nėra kelionės lapų, nors ekspertės nurodomi kelionės lapai nėra būtini.

21.       Bankroto administratorei perduoti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) bendrovės patikrinimo aktai patvirtina, kad BUAB „Orsum“ veikloje nebuvo jokių pažeidimų, apskaita buvo tvarkoma vadovaujantis teisės aktuose nustatytais buhalterinės apskaitos tvarkymo bei su buhalterine apskaita susijusiais reikalavimais.

22.       Visos pareiškime nurodytos bendrovės darbuotojų komandiruotės buvo susijusios su bendrovės veikla, naujų verslo partnerių paieška.

23.       BUAB „Orsum“ vykdė ūkinę veiklą, nesinaudodama jokiais kreditais, paskolomis ir kitomis finansinės paramos priemonėmis. Bendrovės užsakovai, ypatingai užsienio valstybių, už atliktas paslaugas geriausiu atveju sumokėdavo po 40-70 dienų, o bendrovė paslaugas atlikusiems Lietuvos vežėjams turėdavo atsiskaityti po 30-40 dienų, o daugeliu atvejų turėdavo sumokėti avansą prieš išvykstant į reisą arba per tris darbo dienas, reisą atlikus. Tai yra todėl, kad BUAB „Orsum“ kaip ekspeditoriaus paslaugomis naudojosi smulkūs Lietuvos vežėjai, kuriems taip pat visada trūksta apyvartinių lėšų. Tokiais atvejais, siekiant išlaikyti vežėją, BUAB „Orsum“ buvo priversta sutikti su visomis sąlygomis, nes krovinių srautą turėjo pakankamą, o krovinius gabenančių vežėjų labai trūko. Todėl K. Š., kaip akcininkas ir vadovas, suteikė galimybę bendrovei pasinaudoti trūkstama apyvartinių lėšų suma ir visos šios lėšos buvo naudojamos BUAB „Orsum“ veikloje, t. y. atsiskaitymams už įvairias paslaugas, o dėl nusistovėjusios atsiskaitymo tvarkos užsakovai bendrovei pastoviai buvo skolingi labai dideles pinigų sumas. Kai įmonė galėjo sau leisti šias finansines lėšas grąžinti – jos K. Š. buvo grąžinamos. Pareiškime nurodomos sumos neatspindi realios situacijos, nes pateikiama tik suminė akcininko įnašų išraiška. Kadangi akcininko įnašai tai buvo įnešami, tai – susigrąžinami, pastoviai judėjo vos ne tie patys pinigai.

24.       Pareiškime nurodyta ABĮ 59 straipsnio 10 dalis numato tik galimybę, o ne pareigą akcininko įnašus panaudoti bendrovės nuosavo kapitalo atkūrimui.

25.       Jokių konkrečių sandorių, kuriais BUAB „Orsum“ neva pirko prekes bei paslaugas, kurios nėra susijusios su bendrovės veikla, bei kuriais K. Š. neva pinigines lėšas naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui arba kitiems su įmonės veikla nesusijusiems tikslams, nėra įvardinta nei pareiškime, nei ekspertinio tyrimo akte, laikytina, jog tokie pareiškimo teiginiai tėra prielaidos ir spėlionės. Tokių sandorių nebuvo, bendrovės piniginės lėšos buvo naudojamos tik jos veikloje.

26.       Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2894-475/2019 pagal BUAB „Orsum“ ieškinį K. Š. dėl TOYOTA RAV4 pardavimo sandoriu padarytos žalos atlyginimo, todėl visi su šiuo sandoriu susiję klausimai bus išspręsti toje byloje. Sprendimas parduoti automobilį TOYOTA RAV4 buvo gerai apgalvotas, pasvertas ir automobilis buvo parduotas su papildomomis sąlygomis, dėl to šis sandoris ne tik nepadarė žalos, bet ir buvo naudingas. Automobilis buvo apgadintas, dėl ko jį reikėjo remontuoti, lyginti, perdažyti. Visus šiuos darbus savo sąskaita atliko automobilį įsigijusi V. S.. Esminė automobilio pardavimo sandorio sąlyga buvo ta, kad įsigijusi šį automobilį V. S. panaudos sutartimi, t. y. neatlygintinai, perduos jį tai pačiai BUAB „Orsum“ tolimesniam naudojimuisi. Tokiu būdu bendrovė gavo piniginių lėšų tolimesnei savo veiklai, jai nereikėjo įsigyti ar nuomotis kito automobilio, bendrovė išvengė visų išlaidų, susijusių su šio automobilio priežiūra ir remontu.

27.       Bendrovės kreditorė A. M. individuali įmonė (toliau – A. M. IĮ) atsiliepime į pareiškimą su juo sutiko bei nurodė, kad BUAB „Orsum“ užsakė iš kreditorės krovinių pervežimo paslaugas jau būdama nemoki. A. M. IĮ nepadengtas kreditorinis reikalavimas sudaro 36 563,97 Eur.

28.       Bendrovės kreditorė UAB „Jaudeka“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji yra didžiausia BUAB „Orsum“ kreditorė, kurios turimas kreditorinis reikalavimas (98 178,57 Eur) viršija į 2017 m. bendrovės balansą įrašyto turto vertę. Kreditorė su pareiškimu sutiko.

29.       Pareiškėja teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad ekspertizės akte nustatyta, jog BUAB „Orsum“ dar 2010 m. gruodžio 31 d. tapo nemoki. Kadangi tai senesnis nei trijų metų iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpis, BUAB „Orsum“ bankroto administratorė nerinko pirminių dokumentų, patvirtinančių pradelstas skolas už senesnį nei trijų metų laikotarpį. Tačiau imant laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. gruodžio 20 d. neginčytina, kad BUAB „Orsum“ vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d. tapo nemoki.

30.       Nors suinteresuoto asmens teigimu, ABĮ numato tik teisę, o ne pareigą per akcininko įnašus padengti bendrovės nuostolius, tačiau jis faktiškai buvo įnešęs akcininko įnašus, kurie turėjo būti naudojami įmonės nuostolių padengimui ir nuosavo kapitalo atkūrimui iki minimalaus teigiamo. Įmonei, esant nemokiai ir su neigiamu nuosavu kapitalu, K. Š. neturėjo teisės susigrąžinti akcininko įnašų. Nebuvo jokio įmonės finansinės padėties pagerėjimo, o teiginiai, kad tariamas įmonės turtinės padėties pagerėjimas leido susigrąžinti akcininko įnašus, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp K. Š. pareigų nevykdymo ir jau nemokios BUAB „Orsum“ turtinės padėties esminio pabloginimo, nes per delsimo inicijuoti įmonės bankroto bylos laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės turto balansinė vertė sumažėjo nuo 134 019 Eur iki 69 304 Eur, o įmonės pradelstos skolos padidėjo nuo 83 249,86 Eur iki 101 384,38 Eur. Įmonės nuosavo kapitalo neigiama reikšmė padidėjo nuo –47 426 Eur iki
–68 166 Eur. 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės pradelstos skolos 1,46 karto viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę, o įmonės įsipareigojimai, įskaitant ir nepradelstus, beveik 2 kartus viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę.

31.       Per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d., kai įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamu, iki 2015 m. gruodžio 31 d., kai nustatytas įmonės nemokumas pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, akcininkui buvo grąžinta net 88 221,06 Eur akcininko įnašų, kas neginčijamai priežastiniu ryšiu yra susiję su įmonės apyvartinių lėšų trūkumu ir nemokumu. Tai yra ženkli suma, nes viršija 2015 m. gruodžio 31 d. buvusią BUAB „Orsum“ pradelstų įsipareigojimų sumą – 83 249,86 Eur. Jeigu įnašai nebūtų grąžinti, lėšas būtų buvę galima naudoti pradelstoms skolos apmokėti. Akcininko įnašų būtų pakakę įmonės nuosavam kapitalui atkurti ir nuostoliams padengti bei apyvartinių lėšų trūkumui kompensuoti. Po 2015 m. gruodžio 31 d., kai BUAB „Orsum“ neabejotinai buvo nemoki, 2016 m. sausio 12 d.– 2017 m. gegužės 28 d. laikotarpiu K. Š. buvo grąžinta net 56 690 Eur akcininko įnašų. Po to įmonei buvo iškelta bankroto byla. Nepaisant to, kad įmonė buvo nemoki ir neturėjo apyvartinių lėšų, suinteresuotas asmuo įmonės vardu prisiiminėjo naujus įsipareigojimus, kurių objektyviai negalėjo įvykdyti. Įmonės pradelsti įsipareigojimai yra susidarę pagal kreditorių PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 28 d., kurios nebuvo apmokėtos iki bankroto bylos iškėlimo.

32.       Į bylą pateiktas automobilio TOYOTA RAV4 retrospektyvinis vertinimas patvirtina, kad pardavimo V. S. dieną automobilio vertė buvo 12 200 Eur. Šis pardavimo sandoris įvyko BUAB „Orsum“ esant nemokiai ir K. Š. jau susigrąžinus visus akcininko įnašus.

33.       Iš VMI 2017 m. liepos 4 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą ir patikrinimo akto matyti, kad mokesčių administratorius tikrino, ar BUAB „Orsum“ tinkamai deklaravo apmokestinamuosius sandorius už tiriamą laikotarpį. Mokesčio administratorius netikrino ir nevertino tų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjos nurodytą įmonės tyčinio bankroto faktinį pagrindą. Todėl mokestinio patikrinimo išvados nepaneigia šioje byloje pareiškėjo įrodinėjamų įmonės tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčinio bankroto kontekste būtina įvertinti minėtame 2017 m. liepos 4 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nustatytą aplinkybę, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. Biuro baldų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016/08-01 įmonė įsigijo biuro baldų už 2 350 Eur iš V. S. ir šis sandoris nebuvo tinkamai apskaitytas įmonės apskaitoje, o pažeidimai buvo pašalinti tik mokestinio patikrinimo metu.

34.       Papildomuose atsikirtimuose suinteresuotas asmuo nurodė, kad Ekspertinio tyrimo akto išvados, jog visą 2011-2017 m. laikotarpį BUAB „Orsum“ veikla buvo nuostolinga neatitinka faktinių aplinkybių. 2012 m. pelnas sudarė 10 245 Eur, 2015 m. pelnas sudarė 1 245 Eur, 2016 m. pelnas sudarė 5 041 Eur. 2017 m. bendrovė baigė su nuostoliu, tačiau buvo dirbama tik iki rugsėjo – spalio mėn., todėl 2017 m. atskaitomybė neatspindi realios situacijos.

35.       Nors Ekspertinio tyrimo akte teigiama, kad bendrovė nesugebėjo grąžinti skolų tiekėjams, nes teikė paslaugas žemesne kaina, nei jų savikaina, tačiau tokie atvejai yra buvę tik 2011 m., o K. Š. BUAB „Orsum“ akcininku ir direktoriumi tapo tik 2012 m. kovo 19 d. Po šios datos BUAB „Orsum“ neteikė paslaugų žemesne kaina, nei jų savikaina.

36.       Ekspertinio tyrimo akte nemokumo nustatymui pagrįsti kiekvienais BUAB „Orsum“ veiklos metais nurodoma visą skolų kreditoriams suma, o ne pradelstų skolų suma. Į šią visą skolų kreditoriams sumą ekspertė įtraukia ne tik skolas tiekėjams, kurių terminai nesuėję, bet ir ilgalaikių lizingo įsipareigojimų, kurie pagal lizingo sutartis turi būti padengti per kelis metus, sumas, socialinio draudimo mokesčių bei kitus įsipareigojimus, kurie yra jau priskaičiuoti kiekvienų metų gruodžio mėn., todėl jie įtraukti į įsipareigojimus kreditoriams, bet jų sumokėjimo terminai taip pat nesuėję ir kurie negali būti naudojami nemokumui nustatyti. Be to, į skolų kreditoriams sumas ekspertė įtraukia ir skolas akcininkui, kas yra taip pat neleistina. Tokie įsipareigojimai nelaikomi skola kreditoriui ir negali būti naudojami nemokumui konstatuoti.

37.       BUAB „Orsum“ turtas sumažėjo tik 2015 m., o 2017 m. veikla buvo vykdoma nepilnus metus, todėl ekspertizės akto teiginiai, kad bendrovės turtas nuolat mažėjo, klaidingi.

38.       BUAB „Orsum“ iki 2013 m. buvo naudojama buhalterinė sąskaita 448 „Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – sąskaita 44861 „Kitos mokėtinos sumos (akcininko įnašai)“, nes nuo 2013 m. buvo nuspręsta, kad tikslinga sąskaitą 448 išskaidyti į smulkesnes subsąskaitas, kas nėra draudžiama. Pati ekspertė pažymi, jog iš vienos sąskaitos į kitą buvo perkeltos tos pačios sumos. Todėl išvada, kad subsąskaitos įvedimas galėjo paveikti bendrovės nemokumą akivaizdžiai rodo Ekspertinio tyrimo akto visišką nepagrįstumą ir tendencingumą.

39.       Ekspertė sąmoningai akcentuoja BUAB „Orsum“ nemokumą nuo 2010 m., kad galėtų konstatuoti, jog būtent susitarimai dėl mokėjimų išdėstymo su UAB „Jaudeka“ ir A. M. IĮ neturėjo tam įtakos. Su šiomis pagrindinėmis kreditorėmis buvo pasirašyti PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo grafikai, pagal kuriuos UAB „Jaudeka“ buvo mokama iki 2017 m. lapkričio 8 d., o
A. M. ĮI – iki 2017 m. spalio 31 d. Pateikus BUAB „Orsum“ restruktūrizacijos pareiškimą teismui, buvo sustabdyti bet kokie mokėjimai. Jei būtų patvirtinta bendrovės restruktūrizacija, veikla būtų vykdoma pagal pateiktą restruktūrizacijos planą ir toliau būtų atsiskaitoma su kreditorėmis pagal pasirašytus grafikus. BUAB „Orsum“ restruktūrizacija nebuvo įvykdyta tik dėl to, kad šios skirtingos ir galimai net nebendradarbiaujančios tarpusavyje įmonės parašė atstovavimo dokumentus UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, po ko šios įmonės direktorius D. Z. kreipėsi su pareiškimu į teismą, jog jo atstovaujami kreditoriai nesutinka su bendrovės restruktūrizacija. Dėl to K. Š. beliko tik kreiptis į teismą dėl BUAB „Orsum“ bankroto. Aplinkybė, jog D. Z. bei advokatas E. S. dalyvauja visose šiuo metu suinteresuoto asmens atžvilgiu iškeltose bylose bei atstovauja skirtinguose miestuose įsikūrusius asmenis, rodo kryptingą šių asmenų veikimą prieš K. Š., o ne BUAB „Orsum“ interesų gynimą.

40.       Ekspertės teiginys, kad BUAB „Orsum“ vyriausias buhalteris nebuvo sudaręs bendrovės apskaitos politikos neatitinka tikrovės. 2012 m. kovo 19 d. K. Š. pasirašė įsakymą Nr. 1-03/2012 „Dėl apskaitos politikos patvirtinimo“, o V. S. su šiuo įsakymu buvo supažindinta 2012 m. balandžio
17 d. pasirašytinai.

41.       Visi BUAB „Orsum“ atsiskaitymai buvo vykdomi vadovaujantis FIFO metodu. Jeigu ekspertė būtų nustačiusi bent vieną atsiskaitymą, kuris buvo įvykdytas pažeidžiant šį metodą, toks atsiskaitymas būtų įvardintas. Ši ekspertės išvada yra niekuo nepagrįsta.

42.       K. Š. įnašai niekada nebuvo mokami pažeidžiant kitų kreditorių teises, pvz., įnašai, kurie buvo įnešti per 2012-2013 m., buvo baigti grąžinti tik 2016 m., t. y., praėjus trims metams nuo įnešimo, o 2016 m. įnašai buvo baigti grąžinti tik 2017 m. gegužės mėn., t. y., praėjus ne mažiau, nei pusei metų – metams nuo įnešimo. Nekorektiška akcininko įnašus prilyginti atsiskaitymams su akcininku pagal avansines apyskaitas, ko teisės aktai nedraudžia. Avanso apyskaitoje nurodoma, kokios išlaidos buvo patirtos įmonės naudai ir pagal šį dokumentą pinigai išmokami atskaitingam asmeniui. Visuose K. Š. išrašytų avanso apyskaitų prieduose yra labai aiškiai išvardinti visi pirminiai dokumentai, pagal kuriuos buvo patirtos sąnaudos, o prie kiekvienos apyskaitos prisegtuose pirminiuose dokumentuose nurodyta, kas buvo pirkta ar kam buvo sumokėti pinigai. Avanso apyskaitos neturi nieko bendro su akcininko įnašais, nes jos buvo naudojamos tik smulkioms išlaidoms ir, be abejo, tik toms, kurios yra pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Pagal avansines apyskaitas K. Š. buvo apmokamos tik smulkios išlaidos, nepažeidžiant FIFO metodo, kadangi jos būdavo apmokamos tada, kai būdavo pinigų ir nepažeidžiant kitų kreditorių interesų bei nesinaudojant pirmumo teise.

43.       Apie BUAB „Orsum“ aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą negali būti nė kalbos: visi pirminiai buhalteriniai dokumentai buvo surenkami, tvarkingai vedami į apskaitos registrus buhalterinės apskaitos programos „Būtenta“ pagalba, visada ir laiku buvo pateikiamos mokesčių deklaracijos. BUAB „Orsum“ ar atsakingi šios bendrovės asmenys niekada nėra gavę baudų nei iš VMI, nei iš kitų instancijų dėl netinkamai atliktų ar neatliktų pareigų. Jeigu ekspertei jos ekspertinio tyrimo užsakovas pateikė ne visus dokumentus ir ji tik iš dalinių dokumentų bei tendencingai selektyviai parinktų dokumentų pateikė savo išvadas, tai tik įrodo, kad jos surašytas aktas yra visiškai nepagrįstas, o ne kad BUAB „Orsum“ apskaita buvo vedama aplaidžiai.

44.       Neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros atsirado tik 2017 m. II, III ir net IV ketvirtyje, o ankstesnių nepadengtų įsiskolinimų apskritai nėra. BUAB „Orsum“ vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su visais kreditoriais, o visi pareiškimo argumentai apie nemokumą nuo pat šios bendrovės įsteigimo 2010 m. bei apie neteisėtus suinteresuoto asmens veiksmus nuo pat to momento, kai jis tapo bendrovės direktoriumi ir akcininku 2012 m. yra nepagrįsti bei paneigti aukščiau įvardintais duomenimis.

45.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2157-475/2020 dar tik nustatinėjama automobilio TOYOTA RAV4 vertė jo pardavimo momentu. Pareiškėjos pateiktas šio automobilio retrospektyvinio vertinimo aktas dar tik bus įvertintas nurodytoje civilinėje byloje su kitais tos bylos įrodymais. Vertinti šį aktą atskirai, neatsižvelgiant į kitus įrodymus, negalima, nes civilinėje byloje Nr. e2-2157-475/2020 pateikti K. Š. ir V. S. parodymai, kad automobilis TOYOTA RAV4 buvo su žymiu defektu – sugedusia pavarų dėže. Taip pat minimoje civilinėje byloje yra UAB „Autotoja“ raštas, kuriame nurodyta pavarų dėžės ir jos pakeitimo kaina. Nurodytoje byloje yra ir duomenys apie tai, kad automobiliui buvo reikalingas priekinės dalies (bamperio) dažymas. Nė į vieną iš šių aplinkybių retrospektyviai nustatant automobilio kainą nebuvo atsižvelgta.

46.       Mokestinį tyrimą atlikusi VMI nenustatė jokių pažeidimų nei dėl kuro, nei dėl automobilių remonto – detalių pirkimo, nei dėl kitų sąnaudų. Jeigu VMI pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą įvardino BUAB „Orsum“ konkrečias sąnaudas, tai, akivaizdu, kad visos sąskaitos (pirminiai dokumentai) tikrai buvo peržiūrėtos, tikrinant ar tinkamai įtrauktas į ataskaitą PVM. Jei būtų pasirodę per didelės kuro sąnaudos, ar per daug pirkta detalių ir neaiškus jų panaudojimas, be jokios abejonės, tų sąnaudų VMI nepripažintų. Baldų įsigijimas BUAB „Orsum“ apskaitoje buvo atvaizduotas teisingai ir jokių priekaištų ar sankcijų dėl to iš VMI pusės nebuvo. VMI nustatė klaidą deklaruojant pajamas, kurią leido ištaisyti pateikiant patikslintą pažymą, bei net netaikė jokių sankcijų už tai. BUAB „Orsum“ apskaitoje nurodytas sandoris buvo atvaizduotas tvarkingai ir jokių pažeidimų apskaitant šį sandorį nustatyta nebuvo. Aukščiau aptarta klaida deklaruojant sandorį, kuri buvo operatyviai ištaisyta, neturėjo jokios įtakos BUAB „Orsum“ nemokumui.

47.       Pareiškėja nuslėpė 2013 m. VMI atliktą patikrinimo aktą, nes šio patikrinimo metu VMI ne tik nenustatė jokių pažeidimų ir netaikė jokių sankcijų K. Š. atžvilgiu, o atvirkščiai –rekomendavo esant galimybei įnašus susigražinti.

48.       BUAB „Orsum“ iki 2017 m. II ketvirčio atsiskaitė su visais kreditoriais ir vadovaujantis ĮBĮ
8 straipsnio 1 dalimi nebuvo nemokia, nes galėjo atsiskaityti su kreditoriais ir tą realiai padarė. K. Š. 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl BUAB „Orsum“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y., vos tik iškilo problemų su atsiskaitymais, suinteresuotas asmuo nedelsdamas ėmėsi įstatymo numatytų veiksmų ir nepažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigų. Tuo metu įmonės sąskaitoje buvo pakankamai didelė pinigų suma (20 091,82 Eur), kurios K. Š. nepanaudojo ir perdavė bankroto administratorei. Bendrovė buvo suteikusi paslaugų už maždaug 50 000 Eur, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs.

49.       BUAB „Orsum“ darbuotojai niekada nėra vykę į komandiruotes į Varšuvą, Paryžių. 2014 m. spalio mėn. darbuotojai naudojosi pigių skrydžių reisais ir į Barseloną skrido su persėdimais Varšuvoje ir Paryžiuje. Atgal grįžo už asmeninius pinigus. Kadangi K. Š. Barselonoje buvo dalyvavęs Foment dėl Treball Nacional kompanijos mokymuose, kartu su Ispanijos transporto įmonėmis, buvo likę keletas kontaktų, todėl buvo stengiamasi juos atnaujinti su tokiomis kompanijomis, kaip Tradisa, Codina, Bofill i Aman, SCT (Servei Catalade Transit) bei SDF. Komandiruotės į Švediją ir Norvegiją metu visas apgyvendinimo, maitinimosi ir kitas išlaidas K. Š. ir V. S. padengė iš asmeninių lėšų. Komandiruotės metu buvo tikimasi atidaryti naują kryptį į Skandinaviją. K. Š. ir V. S. buvo susitikę Su Nordcarrier AS filialų vadovais Švedijoje bei Norvegijoje, aptarė galimo bendradarbiavimo sąlygas, tačiau naujos sutartys nebuvo pasirašytos, nes buvo sustabdyta įmonės veikla. G. M. komandiruočių į Ukrainą tikslas buvo užmegzti bendradarbiavimą su Kijevo medienos perdirbimo įmone. Per Darbo biržą, subsidijuojant darbo vietą, buvo įdarbintas G. M., kuris į Ukrainą vyko vykdydamas tiesiogines savo pareigas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties ir papildomos nutarties esmė

50.       Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi BUAB „Orsum“ bankrotą pripažino tyčiniu, 2020 m. balandžio 2 d. papildoma nutartimi priteisė BUAB „Orsum“ naudai iš suinteresuoto asmens K. Š. 2 014 Eur bylinėjimosi išlaidų.

51.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gautas iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo, 2019 m. gruodžio 18 d., tačiau atsiliepimas į pareiškimą gautas 2020 m. sausio 29 d. Kadangi bankroto pripažinimo tyčiniu procedūra įgyvendinama galiojant JANĮ, todėl taikytinos JANĮ nuostatos. Tačiau teisinė bankroto pripažinimo tyčiniu koncepcija iš esmės nepasikeitė, todėl iki JANĮ įsigaliojimo suformuota teismų praktika yra taikytina ir šioje byloje.

52.       BUAB „Orsum“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir
5 punktuose nustatytais pagrindais, kas iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3,
4 punktuose nurodytus pagrindus.

53.       Teismas nustatė, kad BUAB „Orsum“ mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai nuo 2013 m. gruodžio 31 d. tapo didesni už visą įmonės turtą. Įvertinęs JANĮ apibrėžtą nemokumo sąvoką, pagal kurią nemokumas konstatuojamas, kai visi juridinio asmens įsipareigojimai (pradelsti ir nepradelsti) viršija jo viso turto vertę bei BUAB „Orsum“ finansinių ataskaitų duomenis, teismas sprendė, kad įmonė tapo nemoki 2013 m. gruodžio 31 d. ir po šios datos mokumo situacija nepasikeitė, nes ir visais vėlesniais metais iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonės įsipareigojimai buvo didesni negu įmonės turtas.

54.       Ekspertinio tyrimo akte tokie akcininko veiksmai yra pavadinti manipuliacija avansiniais pirkimais, suteikiant galimybę akcininkui bet kada išsimokėti sau pinigus. Ekspertė taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad vadinamųjų akcininko įnašų šaltinis yra abejotinas, nes K. Š. darbo užmokestis bendrovėje 2015 m. buvo 6 964,41 Eur, 2016 m. – 6 955,75 Eur, 2017 m. – 6 715,80 Eur. K. Š. nepateikė įrodymų, koks buvo akcininko įnašų šaltinis, ar jis buvo deklaravęs lėšas, kurias įnešė kaip akcininko įnašus.

55.       Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kad akcininkas K. Š. būtų priėmęs sprendimą didinti įstatinį kapitalą akcininko įnašais išleidžiant naujas akcijas (ABĮ
50 straipsnis). Jeigu toks sprendimas būtų buvęs priimtas, net jeigu ir nebūtų tinkamai įformintas pagal įstatymo reikalavimus, tai akcininkas apskritai nebūtų įgijęs teisės į įnašų susigrąžinimą įmonei negavus pelno ir nepriėmus sprendimo dėl dividendų išmokėjimo. Duomenų, kad K. Š. suteikė paskolą bendrovei, byloje taip pat nėra.

56.       Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sutiko su ekspertinio tyrimo išvada, kad vadinamieji akcininko įnašai buvo bendrovės lėšos, dirbtinai buhalterinėje apskaitoje parodomos kaip akcininko įnašai. Šį teiginį, teismo įsitikinimu, patvirtino ir pats K. Š., nurodęs, kad nuolat „sukosi“ tie patys pinigai. Toks veiklos būdas, kai įmonės sąskaita yra faktiškai sujungiama su akcininko asmenine sąskaita, sudaro galimybę akcininkui bet kada ir be apribojimų imti lėšas ne tik įmonės reikmėms, bet ir savo asmeninėms reikmėms tenkinti. Tokiu veiklos modeliu pažeidžiama juridinio asmens turto atskirumo ir atsakomybės už savo prievoles koncepcija, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnyje, toks faktinis sąskaitų sujungimas daro ir juridinio asmens buhalterinę apskaitą apgaulinga. Kol būdavo atsiskaitoma su kreditoriais, toks sąskaitų bendrumas reikšmingos žalos kreditoriams nedarė. Tačiau per 2013 m. K. Š. buvo išmokėta 81 806,50 Lt (23 692,80 Eur), kai tuo tarpu pradelstos skolos tiekėjams 2012 m. gruodžio 31 m. vertinant vien tik pagal paties suinteresuoto asmens atsikirtimuose nurodytus duomenis, jau buvo 12 214,95 Eur. Per 2014 m. K. Š. išmokėta 213 220 Lt (61 752 Eur), kai tuo tarpu pradelstos skolos tiekėjams 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 21 405,98 Eur; atitinkamai per 2015 m. jam išmokėta 26 465,28 Eur, kai tuo tarpu vien pradelstos skolos tiekėjams 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 50 843,34 Eur. Per 2016 m. K. Š. išmokėta 47 750 Eur, o pradelstos skolos kitiems tiekėjams 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 135 370 Eur. Per 2017 m. akcininkui išmokėta 8 940 Eur, o pradelstos skolos kitiems tiekėjams 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė jau 168 926 Eur. Lėšų išmokėjimas akcininkui sudarė esminį bendrovės padėties pabloginimą, nes didino pradelstus įsipareigojimus kitiems tiekėjams vertinant vien tik pagal paties suinteresuoto asmens nurodomas pradelstas mokėti sumas.
2013-2014 m. buvo galima padengti skolas, jeigu nebūtų buvę išmokėti vadinamieji akcininko įnašai, o 2015-2017 m. buvo galima padengti žymią dalį pradelstų skolų tiekėjams, jeigu nebūtų buvę mokama akcininkui.

57.       Ekonomiškai nenaudingu sandoriu teismas laikė avansinius mokėjimus UAB „B.V. Transportas“, kuriai buvo sumokėta ir neatsiimta 13 218,28 Eur avansinių įmokų. „B.V. Transportas“ akcininkė buvo V. S., kuri susijusi asmeniniais santykiais su K. Š.. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „B.V. Transportas“ bankroto byloje
Nr. B2-544-657/2015 buvo patvirtintas BUAB „Orsum“ 18 083,55 Eur finansinis reikalavimas, kuris liko iš dalies nepatenkintas. Dėl bankroto bylos UAB „B.V. Transportas“ iškėlimo kreipėsi BUAB „Orsum“, kas leidžia spręsti, kad K. Š. vadovaujama BUAB „Orsum“ pirmiausia išmokėjo dideles sumas avansinių įmokų UAB „B.V. Transportui“, o paskui kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, kad susijusiai įmonei nereikėtų grąžinti skolų.

58.       Teismas vertino, kad detalių pirkimui išleistos lėšos (1 772,79 Eur) buvo nedidelės vertės, nežymiai paveikė įmonės nemokumo atsiradimą, todėl detalių pirkimas labiau laikytinas tokiu tyčinio bankroto požymiu kaip apgaulingos apskaitos vedimas.

59.       Teismas sprendė, kad kuro įsigijimo sandoriai iš dalies paveikė įmonės nemokumo atsiradimą, tačiau dėl aplaidžios ir apgaulingos apskaitos neįmanoma nustatyti, kokia dalimi kuras buvo panaudotas įmonės veiklai, o kokia dalimi – akcininko ir V. S. asmeninėms kelionėms. Vėlgi dėl aplaidžios ir apgaulingos apskaitos, dokumentų nebuvimo, neįmanoma nustatyti, kokia dalimi kelionės buvo skirtos įmonės veiklai vystyti, o kokia dalimi tai buvo asmeninių poreikių tenkinimas. Byloje be paties K. Š. paaiškinimų apie komandiruočių poreikį, tikslus ir planus, jokių kitų įrodymų nepateikta.

60.       BUAB „Orsum“ 2017 m. gegužės 26 d. pardavė V. S. automobilį TOYOTA RAV4 už 5 400 Eur, nors automobilio rinkos vertė buvo ne mažesnė kaip 11 500 Eur. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2157-475/2020 dėl žalos atlyginimo iš K. Š. priteisimo. Byloje paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, pagal kurią automobilis 2017 m. gegužės mėn. yra įvertintas 12 200 Eur. Jokių įrodymų apie parduoto automobilio trūkumus nei ekspertui, nei teismui nėra pateikta. Teismas sprendė, kad pagrindo abejoti eksperto nustatyta automobilio verte, nėra bei padarė išvadą, kad turtas buvo parduotas akivaizdžiai žemesne negu rinkos kaina, kas sudaro tyčinio bankroto vieną iš požymių.

61.       Teismas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 8 d. pradėjo kauptis neįvykdytos bendrovės prievolės UAB „Jaudeka“ ir UAB „Ugmirada Transport“, tačiau per 2015 m. K. Š. buvo išmokėta 26 465,28 Eur. 2016 m. atsirado pradelstų įsipareigojimų UAB „Aksola“, UAB „Aidara“, tai pačiai UAB „Jaudeka“, UAB „Ugmirada Transport“, UAB „Ritransis“, tačiau per 2016 m. K. Š. išmokėta 47 750 Eur. Įsiskolinimas UAB „Jaudeka“ toliau didėjo nuo 2017 m. balandžio 28 d., kai UAB „Orsum“ pradėjo neapmokėti sąskaitų už atliktus pervežimus, bendras įsiskolinimas iki bankroto bylos iškėlimo sudarė 98 178,57 Eur. A. M. IĮ kreditorinį reikalavimą sudaro 36 563,97 Eur už atliktus pervežimus. Įsiskolinimas pradėjo kauptis nuo 2017 m. gegužės 29 d. Tačiau vien tik nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo K. Š. buvo išmokėta 6 452,52 Eur tuo pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Lėšų išmokėjimas akcininkui nuo 2013 m. pradžios iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos laikytini sandoriais, atliktais pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą.

62.       Apgaulingai vedamą bendrovės apskaitą rodo jau minėti vadinamieji akcininko įnašai, kurie buvo įtraukiami į finansines ataskaitas kaip skolos, mokėtinos kreditoriams. Pats suinteresuotas asmuo savo atsikirtimuose nurodydamas įmonės pradelstus įsipareigojimus nurodo skolas akcininkui, nors jokių paskolos sutarčių su akcininku nebuvo sudaryta.

63.       Bankroto administratorei neperduoti dokumentai, paaiškinantys, kokiam tikslui buvo perkamos automobilių dalys, kokiems automobiliams jos panaudotos, nes vien tik automobilių panaudos sutartys neparodo, ar sutartys buvo realiai vykdomos, kokie darbuotojai naudojosi automobiliais, kokiems automobiliams ir kokio pobūdžio remontas buvo reikalingas.

64.       Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kam konkrečiai buvo panaudotas kuras, nupirktas 2014-
2017 m. už 40 945,17 Eur. BUAB „Orsum“ veikla buvo ekspedijavimo ir buhalterinės apskaitos paslaugos, joje dirbo 4 darbuotojai. Todėl spręstina, kad buhalterinės apskaitos dokumentai nėra pakankami ir aiškūs, neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo
4 straipsnyje nustatytų reikalavimų apskaitos informacijai.

65.       Aplaidžią ir apgaulingą bendrovės apskaitą parodo išlaidos komandiruotėms, kurioms per 2014-2017 m. yra išleista 11 156,48 Eur. Nėra pateikta dokumentų, kokios užduotys buvo atliekamos komandiruočių metu, nėra komandiruočių ataskaitų, nėra duomenų, kokie buvo komandiruočių rezultatai. Paaiškinimai, kad buvo ieškoma naujų partnerių, yra jokiais papildomais įrodymais nepagrįsti, todėl atmestini.

66.       Visuma nustatytų požymių leido teismui spręsti, kad BUAB „Orsum“ bankrotas buvo tyčinis, jį sukėlė akcininkas ir direktorius K. Š..

67.       BUAB „Orsum“ atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bei šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, teismo vertinimu, pateikti laiku bei patvirtina pareiškėją byloje patyrus 2 014,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio, todėl teismo 2020 m. balandžio 2 d. papildoma nutartimi priteistos iš suinteresuoto asmens pareiškėjai.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

68.       Suinteresuotas asmuo K. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį ir 2020 m. balandžio 2 d. papildomą nutartį, pareiškėjos prašymą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas analogiškais pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais, papildomai nurodoma:

68.1.       JANĮ 2 straipsnio 7 punkto nuostata įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d. ir vienareikšmiai negalėjo būti taikoma sprendžiant, ar BUAB „Orsum“ buvo moki (nemoki) 2013 m. gruodžio 31 d. JANĮ nuostatomis grindžiama skundžiama 2020 m. balandžio 1 d. nutartis yra akivaizdžiai neteisėta. Nustatant BUAB „Orsum“ nemokumo momentą, turėjo būti vadovaujamasi ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto nuostata.

68.2.       BUAB „Orsum“ vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su visais kreditoriais, dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad bendrovė tapo (buvo) nemoki iki 2017 m. balandžio 11 d. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad BUAB „Orsum“ tapo nemoki 2013 m. gruodžio 31 d ir dėl to nepagrįstai vertino suinteresuoto asmens K. Š. priimtus sprendimus ir veiksmus po 2013 m. gruodžio 31 d. kaip veiksmus ir sprendimus, kuriuos jis priėmė neva vadovaudamas nemokiai bendrovei. 

68.3.       Nutarties teiginys, kad V. S. yra susijusi asmeniniais santykiais su K. Š. yra nepagrįstas jokiais duomenimis, jokiais įrodymais. K. Š. ir V. S. nėra ir nebuvo susiję artimais asmeniniais santykiais.

68.4.       Atsiskaitymai su BUAB „B.V. Transportas“ vyko nesant jokių BUAB „Orsum“ nemokumo požymių ir bankroto bylos BUAB „Orsum“ iškėlimo dieną nebuvo likę nė vieno kreditoriaus, kuris turėtų nepadengtą įsiskolinimą pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos tuo laikotarpiu, kai BUAB „Orsum“ atsiskaitinėjo su BUAB „B.V. Transportas“. Todėl teiginiai, kad atsiskaitymai su BUAB „B.V. Transportas“ privedė BUAB „Orsum“ prie nemokumo ir lėmė šios įmonės bankrotą, yra niekuo nepagrįsti. Kitu būdu, kaip tik avansiniais mokėjimais, su šia įmone nebuvo jokių galimybių atsiskaityti dėl to, kad VMI buvo neteisėtai areštavusi visas BUAB „B.V. Transportas“ pinigines lėšas.

68.5.       Teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, besąlygiškai rėmėsi Ekspertinio tyrimo akto išvadomis ir teiginiais, visiškai ignoruodamas suinteresuoto asmens K. Š. atsikirtimuose nurodytas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl Ekspertinio tyrimo akto išvadų ir teiginių pagrįstumo ir net patikimumo.

68.6.       Civilinėje byloje Nr. e2-2157-475/2020 pateiktas automobilio TOYOTA RAV4 ekspertizės aktas turi būti įvertintas būtent toje byloje, atsižvelgiant į toje byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinti jį atskirai šioje byloje negalima, nes taip pažeidžiamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės. Ekspertizės akto vertinimas būtų ne tik neteisėtas, bet ir ydingas, nes konstatavus ekspertizės akto išvadų pagrįstumą šioje byloje, netektų prasmės įrodinėjimo procesas civilinėje byloje Nr. e2-2157-475/2020, kurioje ir buvo pavesta atlikti ekspertizę. 

68.7.       Pareiškėja teismo nurodytos aplinkybės, jog K. Š. neturėjo ir nebuvo deklaravęs piniginių lėšų, kurių pakaktų akcininko įnašams atlikti, net neįrodinėjo ir šia aplinkybe savo pareiškimo negrindė. Tokiu būdu teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios net nebuvo šalių nurodytos. Kita vertus 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. l A-13-245/2017, Kauno apygardos teismas konstatavo, jog R. Š. laikotarpiu nuo 2005 m. pagal paskolos sutartis gavo iš K. Š. bei negrąžino jam piniginių lėšų, bei konstatavo, kad „nuteistojo R. Š. nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala: nukentėjusiajam K. Š. –
249 772,93 Eur.“ Taigi, K. Š. turėjo piniginių lėšų, kurias sudarė ne vien tik jo gaunamas darbo užmokestis BUAB „Orsum”. 

68.8.       Teismas formaliai vertino Ekspertinio tyrimo akte nurodytus neva aplaidžios ar apgaulingos BUAB „Orsum“ apskaitos požymius, besąlygiškai priimdamas tik vienos ginčo šalies (pareiškėjos) teiginius ir visiškai ignoruodamas suinteresuoto asmens argumentus. Konkrečių ir objektyvių požymių, jog BUAB „Orsum“ buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala šios įmonės kreditoriams, šioje byloje nėra nustatyta.

68.9.       Suinteresuotas asmuo pagrįstai ir sąžiningai tikėjo, kad jo veiksmai yra naudingi BUAB „Orsum“, kuriai jis vadovavo, todėl laikytina, jog jo veiksmai buvo teisėti ir jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, jog dėl jo veiksmų buvo tyčia, tai yra sąmoningai sukeltas BUAB „Orsum“ bankrotas, nėra.

68.10.       Jeigu teismas tenkintų šį suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jo naudai pripažintinos ieškovės BUAB „Orsum“ administravimo išlaidomis.

69.       Pareiškėja BUAB „Orsum“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime pritariama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir teikiami šie papildomi argumentai:

69.1.       UAB „Orsum“ faktiškai nemokia tapo 2013 m. gruodžio 31 d., o vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Orsum“ pradelstos skolos viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Pagal bylos įrodymus negalima nustatyti, koks 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo įmonės turto ir pradelstų skolų santykis, nes byloje nėra duomenų apie 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvusias pradelstas skolas. Tačiau, įvertinus tai, kad 2013 m. gruodžio 31 d. įmonės įsipareigojimai ženkliai, t. y. 33 807 Eur suma viršijo įmonės turto balansinę vertę, o įmonės nuosavas kapitalas tapo ženkliai neigiamas ir sudarė
–33 807 Eur, taip pat tai, kad 2014m. gruodžio 31 d. įmonės įsipareigojimai dar labiau – net
48 671 Eur suma viršijo įmonės turto balansinę vertę, o įmonės nuosavas neigiamas kapitalas padidėjo iki –48 671 Eur, labiausiai tikėtina, kad jau 2013 m. gruodžio 31 d. įmonės pradelstos skolos viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir tokia situacija tęsėsi iki pat bankroto bylos iškėlimo. Kita vertus, teisiniu požiūriu nėra skirtumo, ar konstatuojamas UAB „Orsum“ nemokumas nuo 2013 m. gruodžio 31 d. ar nuo 2015 m. gruodžio 31 d., nes tiek vienu atveju, tiek kitu atveju egzistuoja teismo nustatyti įmonės tyčinio bankroto požymiai, įskaitant suinteresuoto asmens įstatyminės pareigos savalaikiai inicijuoti bankrotą nemokiai įmonei pažeidimą.

69.2.       Įvertinus įmonės itin sunkią finansinę padėtį, besitęsiantį nemokumą, įmonės įsipareigojimus ir pradelstas sumas, 2015 m. gautas 1 245 Eur pelnas ir 2016 m. gautas 5 041 Eur pelnas yra itin nereikšmingi ir jokio teigiamo pokyčio įmonės veiklai neturėjo. Priešingai, nors įmonė ir gavo šį neženklų pelną, įmonės turtinė padėtis pastebimai blogėjo.

69.3.       Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde apskritai nepasisako esminiu bylai klausimu dėl akcininko įnašų gražinimo ir įtakos įmonės nemokumui, neatskleidžia kodėl šių įmokų paskirtis buvo įvardinta kaip „akcininko įnašai“, neatskleidžia, ar buvo priimti įmonės akcininko sprendimai dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininko įnašais ir jokių akcininko sprendimų nepateikė į bylą, nepaaiškina, kodėl šiais akcininkų įnašais nebuvo padengti įmonės nuostoliai ir neatstatytas neigiamas nuosavas kapitalas iki minimalaus teigiamo, nepaaiškina, kodėl įmonei esant nemokiai ir veikiant su neigiamu nuosavu kapitalu buvo sugrąžinti akcininko įnašai, paliekant įmonę be apyvartinių lėšų ir eliminuojant galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Tai sudaro pagrindą daryti tikėtiną išvadą, kad buvo priimtas akcininko sprendimas dėl įmonės įstatinio kapitalo didinimo, nes, pirma, kitaip nebūtų buvę logikos šiuos įnašus įvardinti „akcininko įnašais“, antra, akcininko įnašų įnešimas buvo tikėtinas ir logiškas veiksmas atsižvelgiant į tai, kad įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir jį reikėjo atkurti iki minimalaus teigiamo arba inicijuoti įmonės bankroto bylą. Tikėtina, kad K. Š. buvo neparanku pateikti į bylą akcininkų sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo ir atskleisti aplinkybes dėl akcininkų įnašų paskirties, nes, jeigu būtų priimtas akcininkų sprendimas didinti įstatinį kapitalą akcininko įnašais, net jeigu jis nebūtų tinkamai įformintas pagal įstatymo reikalavimus, tai akcininkas apskritai nebūtų įgijęs teisės į įnašų susigrąžinimą įmonei negavus pelno ir nepriėmus sprendimo dėl dividendų išmokėjimo. O tai reiškia, kad akcininko įnašų grąžinimas yra neteisėtas.

69.4.       Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-245/2017, nustatyta, kad K. Š. suteikė 249 772,93 Eur paskolą, kuri nebuvo grąžinta. Tačiau įrodymų, kad nuosprendis buvo įvykdytas ir jam buvo grąžintos priteistos sumos, nepateikta. Be to, nuosprendyje konstatuota, kad nuteistiesiems Didžiojoje Britanijoje buvo iškeltos fizinio asmens bankroto bylos, kas leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad pagal nuosprendį K. Š. jokių piniginių lėšų negavo. Todėl nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra neaiški akcininko įnašų kilmė. Kita vertus, akcininko įnašų kilmė nėra itin teisiškai reikšminga aplinkybė, nes įmonės tyčinio bankroto kontekste esminę reikšmę turi šių įnašų grąžinimo faktas, o ne jų kilmė. 

69.5.       Avansiniai mokėjimai UAB „B.V. Transportas“, kartu su kitais nuostolingais sandoriais, privedė įmonę prie nemokumo. Tai, kad vėliau su kreditoriais, buvusiais avansinių mokėjimų metu, buvo atsiskaityta, neatstatė įmonės mokumo ir nepašalino aptartais avansiniais mokėjimais įmonei padarytos žalos. Atsiskaitymui su šiais kreditoriais buvo panaudotos ne avansu UAB „B.V. Transportas“ sumokėtos lėšos, o kitos lėšos, kurios, jeigu nebūtų šių avansinių mokėjimų, galėjo būti naudojamos įmonės veikloje ir atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Dėl šių avansinių mokėjimų įmonė patyrė 13 218,28 Eur nuostolių, o tai įmonei buvo itin ženkli suma. Tai iš dalies paveikė įmonės nemokumą.

69.6.       Kuro nurašymo aktai bankroto administratorei nebuvo perduoti. Be to, vien tik kuro nurašymo aktų užpildymas nereiškia, kad kuras buvo sunaudotas įmonės reikmėms, nesant kelionės lapų ar kitų apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kad transporto priemonė buvo naudojama įmonės reikmėms, o jos eksploatavimo išlaidos yra faktiškai patirtos įmonės vykdomoje veikloje ir būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Vien tai, kad transporto priemonės yra lizinguojamos ar valdomos pagal panaudos sutartis nereiškia, kad visas įsigytas įmonės kuras buvo sunaudotas eksploatuojant šias transporto priemones įmonės reikmėms, nesant jokių tai patvirtinančių apskaitos dokumentų (įrodymų). 

69.7.       Pagal bendrovės darbuotojų kelionių maršrutus (pvz., Paryžius ir Barselona, Švedija ir Norvegija, kt.) labiausiai tikėtina, kad tai buvo asmeninės poilsinės kelionės, o tokią išvadą leidžia daryti tai, kad byloje nėra įrodymų, kad šių kelionių metu buvo vykdomos darbinės funkcijos. Į visas komandiruotes vyko K. Š. ir V. S. kartu. Pastaroji įmonėje dirbo buhaltere. Įmonė neteikė buhalterinių paslaugų užsienio įmonėms. Suinteresuotas asmuo byloje neatskleidė, kokiu tikslu į visas tariamas komandiruotes vyko V. S., kokias užduotis ar darbines funkcijas ji vykdė užsienio valstybėse.

69.8.       Sprendžiant klausimą dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas turi teisę ir pagrįstai rėmėsi visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, įskaitant kaip rašytiniu įrodymu rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-2157-475/2020 atliktos turto vertinimo ekspertizės išvadomis. Šioje civilinėje byloje teismas nenustatinėjo, kokia dėl to padaryta žala BUAB „Orsum“, nes tai nėra jos nagrinėjimo dalykas. K. Š. nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių turto vertinimo ekspertizės išvadas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad turto pardavimo sandoris už mažesnę nei rinkos kainą atitiko BUAB „Orsum“ interesus. Suinteresuotas asmuo nutylėjo ir išvis nekomentavo to fakto, kad tą pačią transporto priemonę TOYOTA RAV4, kurią bendrovė pardavė už 5 400 Eur, vėliau susijusi įmonė UAB „Tingas“ šią transporto priemonę perpardavė už 12 200 Eur. Tai, kad Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2157-475/2020 pagal BUAB „Orsum“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl TOYOTA RAV4 pardavimo sandoriu padarytos žalos atlyginimo, nereiškia, kad šis sandoris negali būti vertinamas šioje civilinėje byloje sprendžiant BUAB „Orsum“ tyčinio bankroto klausimą. 

69.9.       Nors atskirajame skunde siekiama sumenkinti ekspertizės aktą ir abejojama ekspertės L. R. nešališkumu, akcentuojama, kad tai ne pagal teismo nutartį paskirta ekspertizė, tokie teiginiai nepaneigia ekspertės išvadų. Šis ekspertizės aktas byloje buvo vertinamas kaip rašytinis įrodymas, o jame nustatytų išvadų K. Š. nepaneigė. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įsigytos transporto priemonių detalės buvo naudotos įmonės veikloje, taip pat, kad įsigytas kuras buvo naudojamas įmonės veikloje.

69.10.       Reaguojant į atskirojo skundo teiginius, su atsiliepimu teikiamas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. birželio 2 d pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. AU13-42. Šį dokumentą pareiškėja gavo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Iš jo matyti, kad mokestinio patikrinimo metu buvo tikrintas tik BUAB „Orsum“ PVM deklaravimas ir sumokėjimas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. Mokestinio patikrinimo metu nebuvo tikrintos aplinkybės, kurios buvo vertintos ekspertizės akte, ir nėra nustatyta jokių aplinkybių ar padaryta išvadų, kurios paneigtų ekspertizės akto ar teismo padarytas išvadas. K. Š. teiginiai, kad mokestinio patikrinimo metu buvo rekomenduojama susigrąžinti akcininko įnašus, yra nepagrįsti ir neatitinka minėto pranešimo, nes mokestinio patikrinimo metu nebuvo tirtos aplinkybės dėl akcininko įnašų ir jokios su tuo susijusios išvados nebuvo pateiktos. 

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

70.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

71.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

72.       Pareiškėja BUAB „Orsum“ bankroto administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. birželio 4 d. Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. AU13-42, kuriuo siekia paneigti suinteresuoto asmens K. Š. teiginius apie akcininko įnašų susigrąžinimo teisėtumą iš BUAB „Orsum“.

73.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, tai, kad pareiškėjos pateiktas naujas įrodymas susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku bei jo pateikimą lėmė paties suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai, pareiškėjos naujai pateiktus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK
314 straipsnis).

Dėl ginčui taikytino įstatymo

74.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju tiek 2017 m. gruodžio 5 d. pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tiek ir pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu BUAB „Orsum“ bankroto byloje (gautas 2019 m. gruodžio 18 d.) pateikti iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įskaitant ir dėl įmonės nemokumo momento nustatymo, taikytinos pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Orsum“ iškėlimo ir pareiškimo dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

75.       Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

76.       Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

77.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

78.       Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ
20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas).

79.       Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašė pripažinti BUAB „Orsum“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtintais pagrindais.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

80.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienu iš tyčinio bankroto požymių pripažįstama įmonės valdymo organų nevykdymas arba netinkamas vykdymas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu.

81.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 priimtos nutarties 30 punkte yra išaiškinęs, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (nutarties 75 punktas). Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams.

82.       Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

83.       Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017,
20 punktas).

84.       Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

85.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1013-330/2018, 26 punktas). Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

86.       Nagrinėjamu atveju bylos šalys nurodo net keletą skirtingų datų, nuo kurių, jų vertinimu, bendrovė turi būti laikoma nemokia. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime teigė, kad bendrovė tapo nemokia dar 2010 m. gruodžio 31 d. Tokią išvadą bankroto administratorė darė, remdamasi kartu su pareiškimu pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 2019/06 (t. 1, b. l. 10-25), kuriame nurodyta, kad bendrovės skoloms kreditoriams (5 025 Eur) viršijant ½ jai priklausančio turto vertės (8 325 Eur), BUAB „Orsum“ tapo nemokia 2010 m. gruodžio 31 d. Tačiau sutikti su tokia išvada nėra jokio teisinio pagrindo. Minėta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Vien ta aplinkybė, kad BUAB „Orsum“ įsipareigojimai 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis viršijo jos turimą turtą, nereiškia, kad bendrovė tuo metu buvo nemoki. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti bendrovės pradelstų finansinių įsipareigojimų dydį 2010 m. gruodžio 31 d. datai. Todėl pareiškimo teiginiai dėl bendrovės nemokumo dar 2010 m. gruodžio 31 d. yra nepagrįsti.

87.       Pareiškime dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu akcentuojama aplinkybė, jog 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalą, bet ir itin ženkliai neigiamas (–33 807 Eur (t. 2, b. l. 164)). Remdamasi šia aplinkybe bei tuo, jog pagal
2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansą (t. 2, b. l. 164) bendrovės finansiniai įsipareigojimai
(216 437 Eur) viršijo viso bendrovės turimo turto vertę (182 630 Eur), pareiškėja taip pat teigė, kad tai yra data, nuo kurios BUAB „Orsum“ laikytina nemokia. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai vadovaudamasis JANĮ 2 straipsnio, įsigaliojusio nuo 2020 m. sausio 1 d., 8 dalimi, ir tokiu būdu pažeisdamas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą, iš esmės pritarė šiam pareiškėjos teiginiui. Vienok, atsižvelgiant į šiai bylai taikytino ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalie nuostatas, teismas turėjo nustatyti pradelstų bendrovės įsipareigojimų dydį ir tik tuomet spręsti dėl bendrovės nemokumo momento. Byloje nesant įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti bendrovės pradelstus įsipareigojimus 2013 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės nemokumo nuo šios datos, yra nepagrįsta. Šį faktą atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą iš esmės pripažino ir pareiškėja, patvirtindama, kad byloje nėra duomenų apie
2013 m. gruodžio 31 d. ir netgi 2014 m. gruodžio 31 d. BUAB „Orsum“ buvusias pradelstas skolas.

88.       Iš į bylą pateikto bendrovės 2015 m. balanso (t. 1, b. l. 39) matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Orsum“ turėjo 134 019 Eur vertės turto, o jos finansiniai įsipareigojimai siekė 181 445 Eur. Pareiškėjos į bylą pateiktas 2015 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašas (t. 1, b. l. 41) patvirtina, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai 2015 m. sudarė 83 249,86 Eur, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ši tendencija išliko ir vėlesniu BUAB „Orsum“ veiklos laikotarpiu: pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą (t. 1, b. l. 33) bendrovė turėjo 141 390 Eur vertės turto, o jos įsipareigojimai siekė 183 839 Eur, iš kurių 131 292,55 Eur buvo pradelsti (t. 1, b. l. 43), pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansą (t. 1, b. l. 30) bendrovės turimo turto vertė siekė 69 304 Eur, o finansiniai įsipareigojimai – 137 470 Eur, iš kurių
101 384,38 Eur (t. 1, b. l. 45) pradelsti. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje BUAB „Orsum“ pradelsti įsipareigojimai
(83 249,86 Eur) viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (134 019 Eur), t. y. vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje – 2016 m. sausio mėn. pradžioje bendrovė tikrai buvo nemoki.

89.       Apelianto skundo argumentai, kad bendrovės kreditoriniai reikalavimai susidarė ne 2015 m., bet 2017 m. II, III ir net IV ketvirtyje, o ankstesnių nepadengtų įsiskolinimų apskritai nėra, todėl bendrovė tapo nemoki tik 2017 m. gruodžio mėn., yra nepagrįsti. Bendrovės 2015 m. balansas bei 2015 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašas patvirtina, kad 2015 m. bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai siekė 181 445 Eur, iš jų 83 249,86 Eur yra pradelsti, ilgainiui pradelstų įsipareigojimų suma tik didėjo (2016 m. – 131 292,55 Eur, 2017 m. – 137 470 Eur), o bendrovės turtas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. sumažėjo nuo 134 019 Eur iki 69 304 Eur. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, byloje esantys 2015-2017 m. bendrovės kreditorinių įsipareigojimų sąrašai patvirtina, kad BUAB „Orsum“ eilę metų nesugebėjo atsiskaityti su didžiausia savo kreditore UAB „Jaudeka“: 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės skola kreditorei siekė – 72 158,69 Eur, iš jų 54 961,14 Eur pradelsta skola, 2016 m. gruodžio 31 d. skola kreditorei jau buvo 130 217,50 Eur, iš jų 105 274,80 Eur pradelsta, 2017 m. gruodžio 31 d. skola buvo 93 318,48 Eur skola, iš jų 61 820,88 Eur pradelsta. Taigi apelianto skunde minimi 2017 m. II, III ir net IV ketvirtyje atsiradę bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai nepaneigia ankstesnių buvimo bei patvirtina BUAB „Orsum“ neabejotiną nemokumą nuo 2016 m. sausio 1 d. 

90.       Byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinio asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis (t. 2, b. l. 12-14) suinteresuotas asmuo K. Š. nuo 2012 m. kovo 20 d. yra vienintelis BUAB „Orsum“ akcininkas, o iki 2017 m. gruodžio 20 d. buvo bendrovės vadovu. Todėl nustačius, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2016 m. sausio 1 d., o K. Š. su pareiškimu dėl bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei iškėlimo kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 5 d., konstatuotina, kad K. Š. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

91.       Minėta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visų pirma, siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tačiau vien šios pareigos nevykdymo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Todėl net ir konstatavus bendrovės nemokumą 2016 m. sausio 1 d. ir įmonės vadovui nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo net iki 2017 m. pabaigos, vien šios aplinkybės savaime neleidžia daryti išvados BUAB „Orsum“ bankrotą buvus tyčinį, o ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio konstatavimas priklauso nuo kitų įmonės valdymo organo veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei tokių veiksmų (neveikimo) sukeltų padarinių (žr. nutarties 81, 84 punktus).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

92.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtinančiame dar vieną tyčinio bankroto požymį, numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu, ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

93.       Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

94.       Minėta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis BUAB „Orsum“ nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalą, bet ir itin ženkliai neigiamas –33 807 Eur. Ši tendencija išliko ir vėlesniais bendrovės veiklos metais: pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balansą (t. 1, b. l. 36) bendrovės neigiamas nuosavas kapitalas sudarė –48 671 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. –47 426 Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. –42 385 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. –68 166 Eur. Kaip teisingai akcentavo pareiškėja, ABĮ 38 straipsnio 3 dalies redakcija aktualiu ginčui laikotarpiu numatė, kad, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 straipsnio 9 dalies
2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valdyba (bendrovės vadovas) sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. ABĮ numatytos priemonės, kurios turi būti taikomos nuosavam kapitalui atkurti iki ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Visų pirma, tai gali padaryti akcininkai, padengdami nuostolius akcininkų įnašais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punktas). Kitu atveju, t. y. akcininkams tokio sprendimo nepriėmus ar jo nevykdant, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti vieną iš sekančių sprendimų – sumažinti įstatinį kapitalą, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už ABĮ 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, pertvarkyti bendrovę į ABĮ 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba ją likviduoti (ABĮ
59 straipsnio 10 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju mažinti įstatinį kapitalą, jam ir taip esant minimaliam (2 896 Eur), galimybės nebuvo, taigi, turėjo būti priimami kiti įstatyme numatyti sprendimai. Nors į bylą nėra pateikta BUAB „Orsum“ akcininko sprendimo dengti bendrovės nuostolius akcininko įnašais, tačiau iš byloje esančių apyvartos žiniaraščių, kasos pajamų orderių, kredito įstaigos sąskaitų išrašų (t. 1, b. l. 117-120, 192-200; t. 2, b. l. 3; t. 3, b. l. 56-98) matyti, kad suinteresuotas asmuo tiek į kredito įstaigose esančias bendrovės sąskaitas, tiek į bendrovės kasą nuolat įnešinėjo pinigines lėšas, kurios bendrovės finansiniuose dokumentuose vadinamos „akcininko įnašais“. Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 29 d. suinteresuotas asmuo įnešė 37 766,45 Eur akcininko įnašų: 24 733,45 Eur į kredito įstaigose esančias bendrovės sąskaitas ir 13 033 Eur – į bendrovės kasą; laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. suinteresuotas asmuo įnešė 92 106,84 Eur akcininko įnašų: 4 917,84 Eur į kredito įstaigose esančias bendrovės sąskaitas ir 87 189 Eur – į bendrovės kasą; laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. liepos 16 d. suinteresuotas asmuo į kredito įstaigose esančias bendrovės sąskaitas įnešė 23 748,84 Eur akcininko įnašų; 2015 m. gruodžio 30 d. suinteresuotas asmuo į bendrovės kasą įnešė 1 150 Eur akcininko įnašų; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. įnešta 15 590 Eur akcininko įnašų: 5 600 Eur į kredito įstaigose esančias bendrovės sąskaitas ir 9 990 Eur – į bendrovės kasą; 2017 m. kovo 6 d. suinteresuotas asmuo į bendrovės kasą įnešė 3 754,80 Eur akcininko įnašų. Iš viso per laikotarpį nuo 2012 m. balandžio
17 d. iki 2017 m. kovo 6 d. suinteresuotas asmuo įnešė 174 116,93 Eur akcininko įnašų: 
59 000,13 Eur į kredito įstaigose esančias bendrovės sąskaitas ir 115 116,80 Eur – į bendrovės kasą. Iš suinteresuoto asmens į bylą pateiktų itin lakoniškų paaiškinimų galima spręsti, kad tokiu būdu akcininkas įnešinėjo į bendrovės sąskaitas bei kasą trūkstamas lėšų sumas, t. y. šiais akcininko įnašais buvo dengiami bendrovės nuostoliai, formuojamas bendrovės kapitalas. Nors teismas pritaria apeliantui, kad ABĮ nenumato akcininko pareigos savo lėšomis dengti bendrovės nuostolius, tačiau aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuotas asmuo nuolatiniais akcininko įnašais faktiškai taikė minėtas ABĮ numatytas priemones. Tokią išvadą tik patvirtina minėtas faktas, kad suinteresuoto asmens finansiniai įnašai buvo vadinami „akcininko įnašais“. Todėl, nepaisant to, kad į bylą nėra pateikta akcininko sprendimo dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo akcininko įnašais, t. y. byloje nėra įrodymų apie šios priemonės įforminimą pagal įstatymų reikalavimus, teismas daro išvadą, kad paties suinteresuoto asmens veiksmai nuolat įnešant į bendrovę finansines lėšas, vadinamas akcininko įnašais, patvirtina sprendimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo priėmus. Bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, tokie akcininko įnašai juos įnešusiajam negalėjo būti grąžinami. Suinteresuoto asmens argumentai neva VMI 2013 m. birželio mėn., atlikusi mokestinį tyrimą, rekomendavo esant galimybei įnašus susigražinti, taip pat paneigti pareiškėjos į bylą pateiktu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. birželio 4 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. AU13-42. Aptariamo mokestinio patikrinimo metu buvo tikrintas tik BUAB „Orsum“ PVM deklaravimas ir sumokėjimas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., tuo tarpu aplinkybės dėl akcininko įnašų įnešimo ir / ar susigrąžinimo nebuvo tirtos.

95.       Byloje esantys bendrovės finansiniai dokumentai (t. 1, b. l. 117-120, 192-200; t. 2, b. l. 3; t. 3, b. l. 56-98) patvirtina, kad suinteresuotas asmuo aukščiau nurodytus akcininko įnašus susigrąžino – laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. susigrąžinta 5 908,25 Eur suma, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. susigrąžinta 23 692,80 Eur, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. susigrąžinta 61 752,78 Eur suma, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. susigrąžinta 26 468,28 Eur, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. susigrąžinta 47 750 Eur suma, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. susigrąžinta 8 940 Eur suma. Iš viso per laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. suinteresuotam asmeniui buvo sugrąžinta 174 512,11 Eur akcininko įnašų. Minėta, kad per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. per delsimo inicijuoti įmonės bankroto bylą laikotarpį, BUAB „Orsum“ turto balansinė vertė sumažėjo nuo 134 019 Eur iki 69 304 Eur, o pradelstos skolos padidėjo nuo 83 249,86 Eur iki 101 384,38 Eur, neigiamas bendrovės kapitalas taip pat padidėjo nuo –47 426 Eur iki –68 166 Eur. Tuo tarpu per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d., kai įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamu, iki 2015 m. gruodžio 31 d., kai nustatytas įmonės nemokumas pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, akcininkui buvo grąžinta net 111 913,86 Eur (23 692,80 + 61 752,78+26 468,28) įnašų. Ši akcininkui grąžinta suma viršija 2015 m. gruodžio
31 d. buvusią BUAB „Orsum“ pradelstų įsipareigojimų sumą – 83 249,86 Eur. Po 2015 m. gruodžio 31 d., kai BUAB „Orsum“ neabejotinai buvo nemoki, 2016 m. sausio 12 d. – 2017 m. gegužės 28 d. laikotarpiu K. Š. buvo grąžinta net 56 690 Eur(47 750 + 8 940) akcininko įnašų. Ši grąžintų įnašų suinteresuotam asmeniui suma yra lygi daugiau nei pusei 2017 m. gruodžio 31 d. pradelstų įsipareigojimų sumos (101 384,38 Eur). Po to įmonei buvo iškelta bankroto byla. Teismo vertinimu, įnašų akcininkui grąžinimas neginčijamai priežastiniu ryšiu yra susijęs su įmonės apyvartinių lėšų trūkumu ir įmonės nemokumu, taip pat nemokios įmonės turtinės padėties pabloginimu po 2016 m. sausio 1 d. Todėl pritartina pareiškėjai, kad grąžintus įnašus suinteresuotam asmeniui buvo galima naudoti pradelstoms skolos apmokėti. Įnašų grąžinimo akcininkui sąskaita buvo didinami bendrovės pradelsti įsipareigojimai ir tai lėmė esminį bendrovės finansinės padėties pablogėjimą iki 2015 m. gruodžio mėn., o įmonei tapus nemokiai – dar labiau pablogino jos finansinę padėtį.

96.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu taip pat sprendė, kad vadinamieji „akcininko įnašai” buvo bendrovės lėšos, dirbtinai buhalterinėje apskaitoje parodomos kaip akcininko įnašai. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis ekspertės (ne pareiškėjos, kaip teigia apeliantas) nurodyta aplinkybe, jog akcininko įnašų šaltinis yra abejotinas, nes K. Š. darbo užmokestis bendrovėje 2015 m. buvo 6 964,41 Eur, 2016 m. –
6 955,75 Eur, 2017 m. – 6 715,80 Eur, o kitų įrodymų, koks buvo akcininko įnašų šaltinis, suinteresuotas asmuo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjos teiginiui, kad šiuo atveju akcininko įnašų kilmė nėra itin teisiškai reikšminga aplinkybė, nes įmonės tyčinio bankroto kontekste esminę reikšmę turi šių įnašų grąžinimo faktas, o ne jų kilmė. Kita vertus, nors teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis apelianto paminėtame Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-245/2017, nustatyta, kad K. Š. suteikė 249 772,93 Eur paskolą, kuri nebuvo grąžinta, tačiau įrodymų, kad nuosprendis buvo įvykdytas ir jam buvo grąžintos priteistos sumos, nepateikta. Be to, nuosprendyje konstatuota, kad nuteistiesiems Didžiojoje Britanijoje buvo iškeltos fizinio asmens bankroto bylos, kas leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad pagal nuosprendį K. Š. jokių piniginių lėšų negavo. Todėl pritartina pareiškėjai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra neaiški akcininko įnašų kilmė, nėra paneigta.

97.       Ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas Nr. 6 (t. 1, b. l. 157) patvirtina, kad BUAB „Orsum“ 2012 m. gegužės 24 d. Finansinės nuomos sutarties Nr. 20122315 (t. 1, b. l. 162-165) pagrindu įsigijusi automobilį TOYOTA RAV4 už 23 459,22 Eur, perdavė šį automobilį naudoti bendrovės ūkinėje veikloje. 2017 m. gegužės mėn. automobilį TOYOTA RAV4 iš bendrovės įsigijusi BUAB „Orsum“ buhalterė V. S., 2017 m. birželio 1 d. Automobilio panaudos sutarties Nr. 01/06-2017 (t.1, b. l. 172) pagrindu perdavė naudotis neatlygintai bendrovei. Į bylą pateiktos: 2012 m. gruodžio 14 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2012/12/02 dėl automobilio RENAULT neatlygintinos panaudos (t. 2, b. l. 18-19), 2013 m. rugsėjo 2 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2013/09/04 dėl automobilio TOYOTA COROLLA VERSO neatlygintos panaudos (t. 2, b. l. 17), 2014 m. balandžio 16 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2014/04/16/5 dėl automobilio Opel Zefira neatlygintos panaudos (t. 2, b. l. 15) patvirtina, kad bendrovės veiklos reikmėms laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. iš viso turėjo būti naudojamos keturios transporto priemonės. Tačiau į bylą pateikti VĮ „Regitra“ išrašai (t. 1, b. l. 152, 173) patvirtina, kad automobilių panaudos sutartys nebuvo registruotos, byloje taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių šių transporto priemonių priskyrimą konkretiems bendrovės darbuotojams, nepateikta įrodymų apie pildomus kelionės lapus bei nėra duomenų, kad bendrovė mokėjo šių transporto priemonių draudimo įmokas (panaudos sutarčių 3.3 punkto pagrindu panaudos gavėjas įsipareigojo mokėti transporto priemonių draudimo įmokas). Į bylą pateiktame Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad nurodytų dokumentų, patvirtinančių realiai vykdomas automobilių panaudos sutartis, bendrovėje nebuvo. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pareiškėja, objektyviai nustatyti, ar šios panaudos sutartys buvo vykdomos, galimybių nėra. Tačiau Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. bendrovė įsigijo 30 215,34 litrus kuro už 25 002,78 Eur. Byloje nesant jokių dokumentų – kuro nurašymo aktų, kelionės lapų ar kitų dokumentų, kurie realiai pagrįstų aukščiau nurodytų transporto priemonių naudojimą bendrovės ūkinėje veikloje, kartu neįmanoma nustatyti bendrovės sąskaita įsigyto kuro kiekio panaudojimą bendrovės reikmėms. Atsižvelgdamas į BUAB „Orsum“ veiklos pobūdį – bendrovė vertėsi ekspedijavimo veikla ir buhalterinių apskaitos paslaugų teikimo veikla ir pati pervežimų nevykdė, aplinkybę, kad bendrovė nuosavų transporto priemonių, skirtų teikti krovinių gabenimo paslaugas, neturėjo, bendrovėje dirbo 4 darbuotojai bei realių duomenų apie aukščiau nurodytų transporto priemonių naudojimą bendrovės veikloje nebuvimą, teismas pritaria pareiškėjos išvadai, jog BUAB „Orsum“ sąskaita perkamas kuras buvo naudojamas asmeninėms bendrovės vadovo reikmėms, bet ne bendrovės ūkinėje veikloje. Aplinkybę, kad bendrovės vadovas pirko kuro bendrovės lėšomis, patvirtina į bylą pateiktos avansinės apyskaitos (t. 1, b. l. 124, 127, 129-130, 141, 144, 147-148, 149-150). Tokiu būdu bendrovei buvo daroma dar didesnė finansinė žala, mažinamos bendrovės kreditorių galimybės atgauti lėšas.

98.       Byloje esantys BUAB „Orsum“ direktoriaus 2014 m. spalio 23 d. įsakymai dėl direktoriaus K. Š. bei vyr. buhalterės V. S. siuntimo į komandiruotę (t. 2, b. l. 36-37) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. nurodyti asmenys vyko į komandiruotę į Varšuvą, Paryžių, Barseloną. 2014 m. lapkričio 6 d. avansinės apyskaitos (t. 2, b. l. 35, 37) patvirtina, kad K. Š. buvo išmokėta 3 281,79 Eur dienpinigių, o V. S. – 2 341 Eur dienpinigių. 2015 m. gruodžio 10 d. BUAB „Orsum“ direktoriaus įsakymas dėl komandiruotės į Ukrainos Respubliką (t. 1, b. l. 185) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. vadybininkas G. M. vyko į komandiruotę Ukrainos Respublikoje. 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymai (t. 1, b. l. 186-187) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. ir nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 13 d. vadybininkas G. M. taip pat vyko į komandiruotes Ukrainos Respublikoje. 2016 m. kovo 15 d. avansinė apyskaita (t. 1, b. l. 180-181) patvirtina, kad G. M. buvo išmokėta 2 100 Eur dienpinigių. Byloje esantys BUAB „Orsum“ direktoriaus 2017 m. birželio 1 d. įsakymai dėl direktoriaus K. Š. bei vyr. buhalterės V. S. siuntimo į komandiruotę (t. 1, b. l. 137, 140) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 12 d. pastarieji asmenys vyko į komandiruotę į Švedijos Karalystę. 2017 m. birželio 13 d. avansinės apyskaitos (t. 1, b. l. 136, 139) patvirtina, kad K. Š. buvo išmokėta 1 619,69 Eur, o V. S. – 583 Eur dienpinigių. Nors visuose įsakymuose dėl asmenų siuntimo į komandiruotes nurodytas komandiruočių tikslas – komercinės derybos, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien niekuo nepagrįsti apelianto argumentai dėl nurodytų komandiruočių tikslo nepatvirtina į jas vykus bendrovės vykdomos veiklos tikslais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrovės nemokumas konstatuotas nuo 2016 m. sausio mėn., tik šiuo laikotarpiu ir po jo įvykusios komandiruotės – G. M. komandiruotės į Ukrainos Respubliką, suinteresuoto asmens K. Š. bei V. S. komandiruotė į Švedijos Karalystę vertintinos kaip bendrovei nuostolingi sandoriai, neabejotinai prisidėję prie bendrovės finansinės padėties pablogėjimo.

99.       Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog akcininko įnašų susigrąžinimas, kuro bendrovės sąskaita įsigijimas asmeniniais tikslais bei lėšų bendrovės darbuotojams išmokėjimas, įstatymų nustatyta tvarka neįforminus komandiruočių, buvo bendrovei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais sąmoningai buvo bloginama BUAB „Orsum“ finansinė padėtis, kas patvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą nagrinėjamu atveju.

100.       Ekonomiškai nenaudingu bendrovei sandoriu pirmosios instancijos teismas laikė ir avansinius mokėjimus UAB „B.V. Transportas. Pagal UAB „B.V. Transportas“ 2012 m. lapkričio 28 d. prašymą (t. 2, b. l. 4) tarp BUAB „Orsum“ ir UAB ,,B.V. Transportas“ 2012 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta Avansinio mokėjimo sutartis Nr. 1-12/2012 (t. 2, b. l. 4-5), kurios pagrindu BUAB „Orsum“ vykdė avansinius mokėjimus UAB „B.V. Transportas“. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „B.V. Transportas“ iškėlus bankroto bylą (Nr. B2-544-657/2015), o 2015 m. liepos 21 d. priėmus sprendimą dėl šios įmonės pabaigos, BUAB „Orsum“ liko nepadengtas 13 218,28 Eur kreditorinis reikalavimas. Tačiau vien šios debitorinės skolos susidarymo ir neapmokėjimo 2013 m. faktas, nagrinėjamu atveju nustačius, kad BUAB „Orsum“ tapo nemoki tik nuo 2016 m. sausio mėn., nesudaro pagrindo spręsti, kad Avansinio mokėjimo sutarties pagrindu atliktais avansiniais mokėjimais buvo sąmoningai siekiama įmonę privesti prie bankroto.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

101.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.

102.       Aukščiau minėta, kad BUAB „Orsum“ buhalterei V. S. 2017 m. gegužės mėn. buvo parduotas automobilis TOYOTA RAV4. Į bylą pateiktos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 174) bei 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 159) duomenimis, automobilis TOYOTA RAV4 bendrovės buhalterei V. S. buvo parduotas už 5 400 Eur kainą. 2018 m. birželio 27 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 174) pagrindu V. S. tą patį automobilį pardavė savo vadovaujamai UAB „Tingas“, kurios akcininku nuo 2004 m. gruodžio 13 d. yra suinteresuotas asmuo K. Š. (Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, t 1, b. l. 180-181), už 5 300 Eur kainą. UAB „Tingas“ 2018 m. liepos 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LT162293/PPS (t. 1, b. l. 175-176), sudaryta su UAB „Swedbank lizingas“, automobilį TOYOTA RAV4 pardavė už 12 100 Eur kainą. Suinteresuoto asmens teigimu, aptariamo automobilio pardavimo sandoris BUAB „Orsum“ buvo naudingas, kadangi jo pardavimo metu pastarąjį reikėjo taisyti – buvo sugedusi pavarų dėžė bei reikėjo dažyti priekinę automobilio (bamperio) dalį. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2157-475/2020 pagal BUAB „Orsum“ ieškinį K. Š. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje V. S., remdamasis byloje atliktos ekspertizės duomenimis (šis Ekspertizės aktas pateiktas ir nagrinėjamoje byloje, t. 3, b. l. 71-79), 2020 m. liepos 9 d. sprendime konstatavo, kad aptariamo automobilio TOYOTA RAV4 rinkos kaina 2017 m. gegužės 31 d. buvo 12 100 Eur. Kauno apylinkės teismas K. Š. bei V. S. argumentus dėl neidealios automobilio būklės (apgadintas bamperis, keistina pavarų dėžė) vertino kaip nepagrįstus, pastariesiems į bylą nepateikus jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tokių įrodymų suinteresuotas asmuo nepateikė ir šioje byloje. Iš į bylą pateiktos UAB „Autotoja“ 2017 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros (t. 2, b. l. 51) matyti, kad prieš pat automobilio pardavimą V. S., buvo įsigytos automobilio TOYOTA detalės – alyvos filtras, oro filtras, du salono oro filtrai, variklio oro filtras bei automobilio eksploatacijai reikalingos medžiagos – aušinimo skystis, alyva, stabdžių skystis. Tačiau jokių kitų įrodymų, taip pat ir suinteresuoto asmens minimo UAB „Autotoja“ rašto, kuriame nurodyta pavarų dėžės ir jos pakeitimo kaina, į bylą nėra pateikta. Todėl pagrindo abejoti eksperto nustatyta automobilio rinkos verte jo pardavimo momentu, nėra. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad automobilio TOYOTA RAV4 pardavimo sandoris yra nuostolingas, nes BUAB „Orsum“ jį pardavė už ženkliai mažesnę (5 400 Eur) nei rinkos
(12 100 Eur) kainą.

103.       Nustačius, kad 2017 m. gegužės mėn. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi BUAB „Orsum“ priklausantis automobilis TOYOTA RAV4 buvo parduotas daugiau nei dvigubai mažesne kaina nei buvo šio automobilio rinkos vertė BUAB „Orsum“ vyr. buhalterei V. S., t. y. tiesiogiai su bendrove susijusiam asmeniui – bendrovės darbuotojai, užimančiai vienas iš svarbiausių – vyr. buhalterės – pareigas bendrovėje, konstatuotina, kad apeliantas, būdamas bendrovės vadovu, sąmoningai perleido bendrovei priklausantį turtą mažesne negu rinkos kaina. Šiuo sandoriu neabejotinai buvo pabloginta jau nemokios BUAB „Orsum“ padėtis bei sumažintos kreditorių galimybės atgauti iš bendrovės skolas, tai patvirtina suinteresuoto asmens veiksmuose egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

104.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

105.       CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

106.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018; 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

107.       Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

108.       Aiškindamas CK 6.9301 straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad: 1) CK
6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis); 2) CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

109.       Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės neginčija pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad jam buvo grąžinti akcininko įnašai. Byloje nustatyta, kad po 2015 m. gruodžio 31 d., kai BUAB „Orsum“ neabejotinai buvo nemoki, 2016 m. sausio 12 d. – 2017 m. gegužės 28 d. laikotarpiu K. Š. buvo grąžinta 56 690 Eur akcininko įnašų. Suinteresuoto asmens teigimu jam įnašai buvo grąžinami nepažeidžiant kitų kreditorių interesų, nes 2012-2013 m. įnašus jis susigrąžino tik 2016 m., o 2016 m. įnašus – tik 2017 m. gegužės mėn. Tačiau aplinkybė, kad 2012-2013 m. įnašus suinteresuotas asmuo, jo aiškinimu, susigrąžino praėjus daugiau nei trims metams po jų įnešimo, o 2016 m. įnašus – po metų nuo jų įnešimo, šiuo atveju nereiškia, kad jie buvo susigrąžinti nepažeidžiant kitų kreditorių interesų. Nutarties 95 punkte konstatuota, kad įnašai akcininkui buvo grąžinami ne tik 2016-2017 m., bet ir 2012-2015 m.

110.       Nors byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti 2015 m. pradžioje buvusius BUAB „Orsum“ pradelstus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau aplinkybė, kad jau 2015 m. gruodžio mėn. bendrovė turėjo 83 249,86 pradelstų kreditorinių įsipareigojimų leidžia spręsti, kad suinteresuotas asmuo, užuot atsiskaitęs su tiekėjais, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. nepagrįstai susigrąžino 26 468,28 Eur akcininko įnašų, o laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d., pažeisdamas bendrovės kreditorių teises, susigrąžino 47 750 Eur įnašų. Analogiškai, neatsižvelgęs į 2016 m. buvusią 131 292,55 Eur pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sumą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. suinteresuotas asmuo susigrąžino 8 940 Eur akcininko įnašų. 2017 m. gruodžio 20 d. kreditorių sąrašo duomenimis bendrovė taip pat turėjo 101 384,38 Eur pradelstų įsipareigojimų. Tokiais savo veiksmais suinteresuotas asmuo, neabejotinai žinodamas apie sudėtingą bendrovės finansinę būklę, siekė sąmoningai išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių. Šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, jog tik susigrąžinęs paskutinius įnašus 2017 m. (nutarties 94-95 punktuose nustatyta, kad suinteresuotas asmuo iš viso įnešė 174 116,93 Eur akcininko įnašų bei susigrąžino 174 512,11 Eur akcininko įnašų), pareiškėjas 2017 m. spalio 10 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl restruktūrizavimo bylos BUAB „Orsum“ iškėlimo (t. 1, b. l. 106-108), tačiau, teismui nustačius bendrovės nemokumą, pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atsisakyta tenkinti. 

111.       Tokiu būdu, apelianto neginčijamos aplinkybės apie bendrovės jam grąžintus akcininko įnašus ne tik patvirtina CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą, tačiau ir tai, kad susigrąžindamas akcininko įnašus suinteresuotas asmuo apribojo bendrovės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovei priklausančias pinigines lėšas (turtą). Suinteresuotam asmeniui grąžintus įnašus buvo galima naudoti bendrovės skoloms apmokėti, o šiuos grąžinus apeliantui, pradelsti bendrovės kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti. Nutarties 94 punkte konstatuota, kad bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, kai nuosavas įmonės kapitalas buvo mažesnis kaip ½ įmonės įstatuose numatyto įstatinio kapitalo dydžio, akcininko įnašai juos įnešusiajam negalėjo būti grąžinami. Nustatytos aplinkybės patvirtina suinteresuoto asmens veiksmuose esant ĮBĮ
20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytus tyčinio bankroto požymius.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

112.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

113.       Pažymėtina, kad netinkamai ir (ar)apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, ir tai taip pat gali būti kliūtis identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Nors apeliantas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau tokį nesutikimą grindžia tik VMI atliktais patikrinimais (t. 3, b. l. 93-96), kurių metu buvo tikrinamas BUAB „Orsum“ PVM deklaravimas ir sumokėjimas laikotarpiais nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. ir nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., o ne bylos ginčui aktualūs aspektai.

114.       Šioje nutartyje minėta, kad BUAB „Orsum“, teikdama ekspedijavimo bei buhalterinės apskaitos paslaugas, pati pervežimų nevykdė ir tam skirtų krovininių transporto priemonių neturėjo, taip pat iš bendrovėje esančių dokumentų nėra aišku, ar buvo vykdomos lengvųjų automobilių panaudos sutartys. Tačiau į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei avansinės apyskaitos (t. 2, b. l. 20-34, 43-55) patvirtina, kad bendrovė ginčui aktualiu laikotarpiu nuolat pirko naujas bei panaudotas automobilių detales bei dalis – padangas, groteles, pusašius, veidrodžius, žibintus, generatorius, radiatorius, stabilizatorius, spyruokles, amortizatorius, stebules, stropus, startines, skydelius, posūkius, kompresorius, variklio kronšteinus, tarpines, guolius, oro bei alyvos filtrus bei kt. Tam bendrovė išleido 1 772,79 Eur sumą. Jokių dokumentų, kam buvo skirtos už bendrovės pinigus įsigytos prekės, byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į šią bei kitas nutartyje nustatytas aplinkybes, jog bendrovėje nėra dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti jos lėšomis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. įsigyto kuro už 25 002,78 Eur panaudojimą bendrovės reikmėms, taip pat dokumentų, kurie pagrįstų darbuotojų komandiruotes bendrovės ūkinės veiklos tikslais, už ką bylos duomenimis buvo išmokėta 9 925,39 Eur dienpinigių, sprendžia, kad nurodytas išlaidas pateisinančių dokumentų nebuvimas bei jų nefiksavimas (neapskaitymas) bendrovės finansinėje apskaitoje yra neteisėtas veiksmas, kuris iškraipo bendrovės veiklos rezultatus ir suvaržo galimybes nustatyti tikrąją bendrovės turtinę padėtį. Byloje esančiame Ekspertinio tyrimo akte taip pat nustatyta, kad bendrovė, tvarkydama buhalterinę apskaitą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis, apeliantas šios išvados nepaneigė. Remdamasis nurodytu, teismas pritaria pareiškėjos argumentui dėl BUAB „Orsum“ apgaulingai ir (ar) aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos, kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio. 

Dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų

115.       Bylos duomenimis konstatuota, kad bendrovė tapo nemoki vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje – 2016 m. sausio mėn. pradžioje, tačiau su pareiškimu dėl bankroto bylos BUAB „Orsum“ iškėlimo jos vadovas ir akcininkas K. Š. kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 5 d. Nutarties 91 punkte minėta, kad vien ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės dėl bendrovės vadovo ir akcininko veiksmų, kvalifikuojant juose ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius (nutarties 92-114 punktai), kartu patvirtina ir kitus BUAB „Orsum“ vadovo padarytus pažeidimus, bendrovės vadovo padarytus netinkamai vykdžius įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Todėl yra pagrindas pripažinti įmonės privedimą prie bankroto tyčia ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

116.       Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nors ir netinkamai vadovavosi JANĮ nuostatomis, tačiau iš esmės konstatavo bendrovės bankrotą buvus tyčinį pagal visus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies
1-5 punktuose esančius požymius. Nors ir netinkamai, tačiau teismas nustatinėjo aplinkybę dėl bendrovės nemokumo atsiradimo momento, taip pat pagrįstai įvertino bendrovės vadovo sudarytus kaip nuostolingus sandorius, nulėmusius bendrovės nemokumą ir vėliau nemokumą tik pagilinusius (neteisėtą akcininko įnašų grąžinimą ir atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą, nepagrįstai patirtas įmonės išlaidas už kurą ir komandiruotėms apmokėti), nustatė faktą dėl sandorio, kuriuo BUAB „Orsum“ turtas parduotas susijusiam su bendrove asmeniui žymiai mažesne nei rinkos kaina, bei faktą dėl apgaulingos (aplaidžios) apskaitos tvarkymo bendrovėje. Atsižvelgiant į šias bei nutarties 80-115 punktuose nurodytas aplinkybes, patvirtinančias BUAB „Orsum“ bankrotą buvus tyčinį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtintus požymius, pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.

Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. papildomos nutarties

117.       Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjos prašymą dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu, 2020 m. balandžio 2 d. papildoma nutartimi priteisė iš suinteresuoto asmens bendrovės vienintelio akcininko bei vadovo K. Š. 2 014,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjos patirtų pirmosios instancijos teisme.

118.       Apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde suinteresuotas asmuo prašymą panaikinti papildomą pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės grindžia vienintele aplinkybe, jog panaikinus skundžiamą 2020 m. balandžio 1 d. nutartį, kuria BUAB „Orsum“ bankrotas pripažintas tyčiniu, papildoma 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, kaip vienareikšmiškai susijusi su 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi, taip pat turi būti panaikinta.

119.       Apeliacinės instancijos teismui iš esmės pripažinus Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį pagrįsta bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. papildomą nutartį, nėra. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos prašomos priteisti 2 014,65 Eur bylinėjimosi išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais (prašymas, PVM sąskaitos faktūros bei kredito įstaigos mokėjimo nurodymai, t. 3, b. l. 130-133) bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatytų dydžių, todėl gali būti priteistos.

120.       Suinteresuoto asmens atskirojo skundo netenkinus, o pareiškėjai prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancija teisme priteisimo, nepateikus, šis klausimas nesprendžiamas.

121.       Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį ir 2020 m. balandžio 2 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

Teisėjas                                                                                Artūras Driukas