Civilinė byla Nr. e2-371-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00754-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.9.1.3; 3.3.1.15; 3.3.2.4; 3.3.4.2.2;

3.3.4.2.9

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 pagal ieškovų R. B. ir I. B. ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį ir ieškinį atmesti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą 2017 m. vasario 28 d. taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi atsakovas (pareiškėjas) E. K. įsipareigojo sumokėti 195 888,64 Eur skolą ieškovams R. B. ir I. B., mokant ją dalimis taikos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovas (pareiškėjas) taip pat įsipareigojo nuo 2017 m. liepos 31 d. mokėti ieškovams 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo likusios mokėti skolos dalies iki visiško skolos grąžinimo. Vis dėlto pareiškėjas E. K. taikos sutartį sudarė dėl ieškovų apgaulės, todėl minėtas sandoris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalimi, laikytinas negaliojančiu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Poilsis pajūryje“ steigėjas, vadovas ir akcininkas, turintis 80 proc. šios įmonės akcijų. UAB „Poilsis pajūryje“ yra kelionių agentūra, kuri bendradarbiavo su ieškovams R. B. ir I. B. priklausančia įmone – restruktūrizuojama akcine bendrove (toliau – RAB) „Balturas“. 2013 m. vasario 1 d. tarp RAB „Balturas“ ir UAB „Poilsis pajūryje“ buvo sudaryta Užsienio kelionių operatoriaus kelionių realizavimo agentavimo sutartis (toliau – sutartis, bendradarbiavimo sutartis), ja RAB „Balturas“ įsipareigojo turistams iš Rusijos pardavinėti UAB „Poilsis pajūryje“ organizuojamas keliones Lietuvoje. RAB „Balturas“ turėjo skolinių įsipareigojimų UAB „Poilsis pajūryje“, tačiau pati įmonė piniginių lėšų neturėjo, todėl RAB „Balturas“ savininkė I. B. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. sausio 8 d. iš savo ir sutuoktinio R. B. banko sąskaitų pervedė apie 285 000 Eur į pareiškėjo E. K. banko sąskaitą, o jis šias lėšas pervedė į UAB „Poilsis pajūryje“ banko sąskaitą, minėtos lėšos buvo naudojamos UAB „Poilsis pajūryje“ veikloje. Taigi ieškovų R. B. ir I. B. atlikti mokėjimai buvo skirti ne pareiškėjui, o UAB „Poilsis pajūryje“, ieškovų ir pareiškėjo paskolos teisiniai santykiai nesiejo. Dėl šios priežasties taikos sutartyje nurodytas pareiškėjo įsipareigojimas grąžinti skolą ieškovams, nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo suteikta paskola. Šiuo atveju pareiškėjas piniginės prievolės ieškovams neturi.

4.       Po taikos sutarties sudarymo pareiškėjui tapo žinoma, kad ieškovai nusprendė Lietuvoje įsteigti įmonę, kuri verčiasi kelionių organizavimu, t. y. siūlo turistams iš Rusijos keliones Lietuvoje. 2016 m. kovo 4 d. ieškovų dukra K. B. Lietuvoje įsteigė UAB „Balturas“, 2016 m. lapkričio 3 d. įmonėje pradėjo dirbti ieškovė I. B., 2017 m. gegužės 11 d. – ieškovas R. B.. I. B., kaip UAB „Poilsis pajūryje“ partnerės RAB „Balturas“ vadovė ir savininkė, UAB „Balturas“ neteisėtai perdavė UAB „Poilsis pajūryje“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją (programinius paslaugų kodus, darbo organizavimo ypatumus, verslo kontaktus, kainodarą, informaciją apie klientus ir kt.), o UAB „Balturas“ šią informaciją panaudojo savo veikloje ir iš to gavo pajamas.

5.       Ieškovai, žinodami, kad neturi reikalavimo teisės į pareiškėją E. K., 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš jo 201 970,66 Eur skolą. 2017 m. pradžioje UAB „Poilsis pajūryje“ siekė išvengti teisminių ginčų su ieškovais, kaip partneriais, ir taip neprarasti pajamų, reikalingų įmonės veiklai vykdyti, todėl pareiškėjas sutiko sudaryti 2017 m. vasario 28 d. taikos sutartį. Vis dėlto, taikos sutarties sudarymo metu ieškovai nuslėpė nuo pareiškėjo aplinkybę, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, ieškovė I. B. ketino nutraukti sutartį, taip užkirsdama kelią UAB „Poilsis pajūryje“ gauti pajamų ir sudarydama kliūtis pareiškėjui E. K. įvykdyti taikos sutartį, t. y. grąžinti joje nurodytą skolą. RAB „Balturas“ 2017 m. kovo 31 d. raštu sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2017 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 pripažino, kad RAB „Balturas“ sutartį nutraukė neteisėtai ir priteisė iš RAB „Balturas“ 33 800,40 Eur skolą UAB „Poilsis pajūryje“. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-50-642/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Jei pareiškėjas 2017 m. vasario 28 d. taikos sutarties sudarymo metu būtų žinojęs, kad I. B. 2017 m. kovo 31 d. nutrauks sutartį, o ieškovai toliau vykdys nesąžiningą konkurenciją, taip padarydami nuostolius UAB „Poilsis pajūryje“, dėl to pareiškėjas neturės galimybės įvykdyti taikos sutartį, jis taikos sutarties nebūtų pasirašęs.

6.       Nagrinėjamu atveju taikos sutartis laikytina negaliojančia, kadangi pareiškėjas ją sudarė dėl apgaulės, susidėjusių nepalankių aplinkybių ir esminės šalių nelygybės. Teismas šių aplinkybių nenustatė, taip pažeisdamas CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. dėl teismo padarytos teisės normos taikymo klaidos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

8.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis neturi piniginės prievolės ieškovams, jam buvo žinoma taikos sutarties sudarymo metu. Prašyme nurodytas aplinkybes dėl RAB „Balturas“ ir UAB „Poilsis pajūryje“ kartu vykdomos veiklos, sutarties nutraukimo, UAB „Balturas“ įsteigimo ir veiklos, ieškovų veiksmų, susijusių su galbūt nesąžininga konkurencija, dėl to prarastų pajamų ir kt. pareiškėjas yra nurodęs 2017 m. gruodžio 29 d. prašyme dėl vykdymo tvarkos pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-976-538/2017), 2019 m. sausio 4 d. atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (civilinė byla Nr. e2-976-538/2017), 2019 m. balandžio 3 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. eA2-1036-253/2019), 2019 m. birželio 10 d. ieškinyje atsakovams UAB „Balturas“, RAB „Balturas“, R. B., I. B., K. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės paslapties įgijimo (gavimo), atskleidimo bei naudojimo, veiksmų uždraudimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo (civilinė byla Nr. e2-220-513/2021), 2020 m. spalio 29 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. ieškiniuose atsakovams R. B. ir I. B. dėl palūkanų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-11584-1032/2020, Nr. e2-4074-588/2020). Taigi pareiškėjas apie prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, kurios, anot jo, sudaro pagrindą atnaujinti procesą, žinojo jau 2017 m. gruodžio 29 d., tačiau su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei ketveriems metams po jų paaiškėjimo, taip praleisdamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

9.       Tai, kad pareiškėjas šiuo atveju savo pažeistas teises siekė apginti kitais teisės aktuose numatytais būdais, nesudarė pagrindo teismui konstatuoti, jog jis pagrįstai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

10.       Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis taikos sutarties sudarymo metu neturėjo piniginės prievolės ieškovams, teismas sprendė, jog minėtos aplinkybės egzistavo taikos sutarties sudarymo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo metu, jos pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinomos, todėl šių aplinkybių nelaikė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

11.       Teismo vertinimu, sudarydama taikos sutartį, šalis turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti taikos sutarties nuostatas, ja prisiimamus įsipareigojimus, jų vykdymo tvarką ir terminus, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis taps priverstinai vykdytinas dokumentas. Tai reiškia, kad esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, t. y. kad jis, kaip fizinis asmuo, nėra skolingas ieškovams, paskolos teisiniai santykiai siejo būtent UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“, tačiau pareiškėjas sutiko asmeniškai įvykdyti ginčo prievolę, jis turėjo ir galėjo būti atidus ir rūpestingas, šias aplinkybes įtvirtinti taikos sutartyje, prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo ir pan., tačiau to nepadarė.

12.       Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas taikos sutartį sudarė dėl apgaulės, susidėjusių nepalankių aplinkybių ir esminės šalių nelygybės. Pažymėjo, kad ginčo taikos sutartyje nebuvo minimi teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“, taikos sutartyje numatytų pareiškėjo įsipareigojimų ieškovams vykdymas nebuvo susietas su minėtų įmonių veikla, pajamomis, neįtvirtintas RAB „Balturas“ draudimas nutraukti sutartį ar įsipareigojimas ją tęsti tam tikrą laikotarpį, priešingai, taikos sutartyje aptariamos tik pareiškėjo E. K. ir ieškovų I. B. bei R. B. asmeninės prievolės. Taigi pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad, vadovaujantis taikos sutartimi, jis turės prievolę sumokėti taikos sutartyje nustatytą skolą ieškovams, nepriklausomai nuo UAB „Poilsis pajūryje“ finansinės padėties. Teismas sutiko su ieškovų argumentu, kad vien tai, jog pareiškėjas suklydo dėl taikos sutarties perspektyvų, t. y. neįvertino savo turtinės padėties ir galimybės, pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, RAB „Balturas“ nutraukus sutartį, šiai įmonei ar UAB „Poilsis pajūryje“ bankrutavus, nutraukus veiklą ir pan., įvykdyti taikos sutartį, nesudarė pagrindo konstatuoti, kad taikos sutartį pareiškėjas sudarė dėl apgaulės, o aplinkybės dėl RAB „Balturas“ vienašalio sutarties nutraukimo ir UAB „Balturas“ veiklos nagrinėjamu atveju nelaikė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

13.       Remiantis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad prašymą dėl ginčo taikos sutarties patvirtinimo šalys pateikė 2017 m. vasario 28 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 metu. Pareiškėjas šiame teismo posėdyje dalyvavo, tačiau pareiškime minėtų aplinkybių dėl esminės šalių nelygybės, sunkios padėties ir pan., susiklosčiusių sudarant taikos sutartį, teismui nenurodė. Pažymėjo, kad tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek taikos sutarties sudarymo metu pareiškėjas buvo tinkamai atstovaujamas, t. y. jam atstovavo advokatas M. U., todėl pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės, šios sutarties turinys, joje nustatytų sąlygų, įskaitant tai, jog taikos sutartimi numatyti įsipareigojimai sieja tik ieškovus ir pareiškėją, o ne jų valdomas įmones, o tolimesnė šių įmonių veikla ir bendradarbiavimas neturi įtakos pareiškėjo prievolei vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, prasmė ir reikšmė, taikos sutarties vykdymo tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, patvirtindamas ginčo taikos sutartį, pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

14.       Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindu tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, nes neatnaujinęs proceso, atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y. nusprendė, kad nėra taikos sutarties, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, numatyto CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, nors įrodymai gali būti tiriami ir vertinami tik tada, kai procesas jau atnaujintas. Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo teismas privalėjo patikrinti tik proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose, egzistavimą ir nuspręsti, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas įstatymo nustatytu terminu, o dėl taikos sutarties teisėtumo spręsti jau atnaujinus procesą, tiriant pateiktus įrodymus, atliekant išsamų jų vertinimą.

14.2.                      E. K., būdamas atidus ir rūpestingas verslininkas, pasirinko, tuometiniu jo manymu, mažiau blogą variantą – asmeniškai taikos sutartimi prisiimti prievolę įvykdyti nepagrįstus B. reikalavimus, užbaigti teisminius ginčus, kad tik būtų išsaugotas bendradarbiavimas ir būtų galima sėkmingai ir pelningai dirbti. 2017 m. vasario 28 d. pasirašydamas jam asmeniškai itin nepalankią ir nenaudingą taikos sutartį, pareiškėjas nežinojo apie B. prieš jį naudojamą apgaulę – jau pradėtus vykdyti nesąžiningos konkurencijos veiksmus prieš jį ir UAB „Poilsis pajūryje“ bei ketinimus iš karto po taikos sutarties patvirtinimo nutraukti sutartį, taip faktiškai sužlugdant UAB „Poilsis pajūryje“ veiklą 2017 metų turizmo sezonu ir apskritai, padarant didžiulius turtinius nuostolius ir taip sutrukdant E. K. įvykdyti taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodytų aplinkybių neįvertino ir neatsižvelgė į akivaizdžiai B. prieš apeliantą panaudotą apgaulę.

14.3.                      Teismas nevertino ir net skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1003-911/2021 bendradarbiavimo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu.

14.4.                      Nepagrįstai nebuvo konstatuota, kad apgaulingus bei neteisėtus veiksmus B. vykdė iki taikos sutarties pasirašymo bei jos pasirašymo ir bylos nagrinėjimo metu, B. E. K. atžvilgiu panaudota apgaulė sudarant taikos sutartį nei E. K., nei sutartį patvirtinusiam teismui nebuvo ir tuo metu negalėjo būti žinoma, o tapo žinoma tik po teismo nutarties, kuria sutartis buvo patvirtinta, įsiteisėjimo; tai turi esminę reikšmę, nes žinodamas, jog naujai prisiimtos prievolės E. K. negalės įvykdyti dėl pačių B. kaltės ir dėl to kils priverstinio išieškojimo iš jo asmeninio turto grėsmė, jis niekada tokios taikos sutarties nebūtų pasirašęs.

14.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, kad E. K., nors ir sužinojo apie B. prieš jį panaudotą klastą ir apgaulę, tačiau neturėjo tai patvirtinančių įrodymų, kuriuos būtų galėjęs pateikti teismui su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Tik po teisminio nagrinėjimo E. K. pavyko įrodyti I. B. atliktus neteisėtus veiksmus be jokių priežasčių per vieną dieną nutraukiant terminuotą bendradarbiavimo sutartį, todėl jis su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi būtent šiuo metu, o ankstesnis skubotas kreipimasis į teismą dėl proceso atnaujinimo būtų buvęs betikslis. Tik 2022 m. vasario 15 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021, kurioje bendradarbiavimo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, buvo paliktas galioti.

14.6.                      Šiuo atveju E. K. ne suklydo dėl taikos sutarties perspektyvų, kaip nepagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, o buvo apgautas ieškovų, kadangi pastariesiems neteisėtai nenutraukus bendradarbiavimo sutarties, UAB „Poilsis pajūryje“ 2017 m. turistinis sezonas būtų buvęs pelningas ir E. K. būtų turėjęs realią galimybę įvykdyti taikos sutartį.

14.7.                      Teismo akcentuota aplinkybė, kad teismo posėdyje, kuriame buvo patvirtinta taikos sutartis, dalyvavo E. K., kad jis buvo atstovaujamas advokato, nekeičia to fakto, kad sutarties pasirašymo ir patvirtinimo metu nei pareiškėjui, nei jo advokatui, nei teismui nebuvo žinoma B. apgaulė ir jos turinį sudarantys B. veiksmai.

14.8.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje yra nurodyta, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad tvirtinant taikos sutartį galėjo būti padarytas CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimas, bei padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, turėjusią įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, nes nenustatė, kad taikos sutartis negalioja, kadangi E. K. buvo pasirašyta dėl B. panaudoto ekonominio spaudimo ir esminės šalių nelygybės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 6.228 straipsnis), todėl nepagrįstai nekonstatavo esant proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

15.       Suinteresuoti asmenys (ieškovai) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paskirti atsakovui E. K. 1 000 Eur baudą, iš kurių 10 Eur skirti ieškovams. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pareiškėjas savo prašyme nenurodė nei vienos per trijų mėnesių terminą iki prašymo padavimo dienos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti jam žinoma bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, atsakovas savo prašyme apsiribojo ankstesniuose įvairaus pobūdžio procesiniuose dokumentuose (tiek šioje byloje, tiek ir kitose tarp šalių nagrinėjamose ginčuose) paties ne sykį nurodytų aplinkybių atkartojimu, neatsižvelgiant į tai, jog jų (ne)pagrįstumas jau buvo išnagrinėtas teismų atitinkamose bylose (arba yra nagrinėjamos šiuo metu). Akivaizdu, kad atsakovui daugiau nei ketverius metus žinomos aplinkybės, kuriomis atsakovas grindė savo ankstesnius šioje byloje pareikštus prašymus, negali būti vertinamos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio kontekste.

15.2.                      Aplinkybės, susijusios su tariamai nesąžininga konkurencija, buvo nagrinėjamos Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-220-513/2021, kurioje teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Akivaizdu, kad šioje byloje nagrinėtos aplinkybės neturi jokios reikšmės pareiškėjo asmeninės piniginės prievolės galiojimui ir atitinkamai negali būti pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021, kuria bendradarbiavimo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

15.3.                      Aplinkybės, susijusios su UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“ sudarytos bendradarbiavimo sutarties vykdymu, neturi jokios įtakos prieš bendradarbiavimo sutarties nutraukimą atsiradusiai pareiškėjo asmeninei piniginei prievolei grąžinti skolą ieškovams. Pareiškėjo asmeninės prievolės grąžinti skolą galiojimas nėra ir negali būti siejamas su bendradarbiavimo sutarties vykdymu, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

15.4.                      Pareiškėjas savo prašyme tik deklaratyviai nurodo, neva taikos sutartimi įsipareigojo grąžinti ieškovams faktiškai neegzistuojančią skolą, tačiau nepateikia nei vieno tokį jo teiginį patvirtinančio įrodymo.

15.5.                      Nors atsakovas tvirtina neva nebūtų sudaręs taikos sutarties, jei būtų žinojęs apie būsimą bendradarbiavimo sutarties nutraukimą, tokie jo teiginiai neturi jokios reikšmės, kadangi yra susiję tik su būsimu sutarties vykdymu, bet neturi jokios įtakos sutarties galiojimui. Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet suklydo dėl šio sandorio perspektyvų, tai negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.

15.6.                      Visos atsakovo pareiškime naujai paaiškėjusiomis įvardijamos aplinkybės jau ne kartą buvo nagrinėtos skirtingų instancijų teismuose, sprendžiant įvairius pareiškėjo prašymus, kuriais siekta nepagrįstai vilkinti taikos sutarties vykdymą.

15.7.                      Net ir tuo atveju, jei teismas atnaujintų bylos nagrinėjimą, šis būtų apribotas pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų. Atsakovui nenurodžius nei vienos naujai paaiškėjusios aplinkybės ir nepateikus nei vieno įrodymo, paneigiančio atsakovo piniginę prievolę ieškovams, bylos atnaujinimas šiuo atveju būtų beprasmis, kadangi atsakovas vis tiek būtų įpareigotas grąžinti skolą ieškovams.

15.8.                      Pareiškėjas, siekdamas būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo nesant tam objektyvaus faktinio pagrindo, sąmoningai suklaidino Klaipėdos apygardos teismą. Aprašydamas savo turtinę padėtį, pareiškėjas nenurodė, kad turi galiojančią ne mažesnę nei 150 000 Eur reikalavimo teisę į jo vadovaujamą UAB „Poilsis pajūryje“. E. K. nesąžiningai siekė būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl egzistuoja pagrindas pripažinti jį piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, sąmoningai klaidinant teismą dėl tariamai sunkios materialinės padėties, dėl ko valstybei padaryta turtinė žala. Užuot sąžiningai vykdęs laisva valia prisiimtas prievoles, atsakovas, praleidęs terminą, ir toliau siekia nepagrįstai apsunkinti priverstinį įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą, teikdamas visiškai nepagrįstus prašymus. Atsakovas sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kas yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas poveikio priemones.

16.       2022 m. balandžio 1 d. gautas apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jis nori teismui viską išsamiai paaiškinti ir paneigti ieškovų išsakomus argumentus, be to, byla ypač sudėtinga.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

18.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19.       Ieškovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2022 m. kovo 4 d. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kopiją. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai nesuformulavo prašymo dėl su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto naujo įrodymo priėmimo ir neargumentavo jo pateikimo būtinumo. Taigi, vien dėl šios priežasties naujų įrodymų priėmimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

20.       

21.       Apeliantas pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau prašyme nurodytos aplinkybės dėl bylos sudėtingumo ir apelianto noro pateikti teismui paaiškinimus žodžiu nesudaro pagrindo vertinti, kad byla negalės būti tinkamai ir išsamiai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis). Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

22.       Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas nutartimi atnaujina procesą, kai nustato, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

23.       Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017, kuri buvo nutraukta teismui 2017 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad taikos sutartį sudarė dėl ieškovų apgaulės, todėl minėtas sandoris, vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, laikytinas negaliojančiu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 9 punktą. Pareiškėjo manymu, jis nėra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino, nes tik po teisminio nagrinėjimo (2022 m. vasario 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo) jam pavyko įrodyti I. B. atliktus neteisėtus veiksmus be jokių priežasčių per vieną dieną nutraukiant terminuotą bendradarbiavimo sutartį, todėl jis su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi būtent šiuo metu, o ankstesnis skubotas kreipimasis į teismą dėl proceso atnaujinimo būtų buvęs betikslis.

24.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas buvo praleistas, nes pareiškėjas apie pagrindą atnaujinti procesą žinojo jau daugiau nei prieš ketverius metus.

25.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes šiuo atveju esminę reikšmę, pasak apelianto, turi tai, kad E. K., nors ir sužinojo apie B. prieš jį panaudotą klastą ir apgaulę, tačiau neturėjo tai patvirtinančių įrodymų, kuriuos būtų galėjęs pateikti teismui su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodytos aplinkybės dėl RAB „Balturas“ ir UAB „Poilsis pajūryje“ kartu vykdomos veiklos, sutarties nutraukimo, UAB „Balturas“ įsteigimo ir veiklos, ieškovų veiksmų, susijusių su galbūt nesąžininga konkurencija, dėl to prarastų pajamų ir kt. pareiškėjui buvo neabejotinai žinomos jau 2017 m. gruodį, nes jis šias aplinkybes yra nurodęs kituose savo procesiniuose dokumentuose kitose civilinėse bylose (2017 m. gruodžio 29 d. prašyme dėl vykdymo tvarkos pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-976-538/2017), 2019 m. sausio 4 d. atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (civilinė byla Nr. e2-976-538/2017), 2019 m. balandžio 3 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. eA2-1036-253/2019), 2019 m. birželio 10 d. ieškinyje atsakovams UAB „Balturas“, RAB „Balturas“, R. B., I. B., K. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės paslapties įgijimo (gavimo), atskleidimo bei naudojimo, veiksmų uždraudimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo (civilinė byla Nr. e2-220-513/2021), 2020 m. spalio 29 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. ieškiniuose atsakovams R. B. ir I. B. dėl palūkanų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-11584-1032/2020, Nr. e2-4074-588/2020)). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei ketveriems metams po apelianto nurodomų aplinkybių jam paaiškėjimo, taip praleisdamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Aplinkybė, kad apeliantas, jo manymu, neturėjo ieškovų apgaulę patvirtinančių įrodymų, todėl į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik po teisminio nagrinėjimo, kuriame E. K. pavyko įrodyti, kad I. B. nepagrįstai nutraukė terminuotą bendradarbiavimo sutartį, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžios momento, nes pats apeliantas pripažįsta, kad apie sutarties nutraukimą, su tuo siejamą tariamą ieškovų apgaulę žinojo ir anksčiau, tačiau į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2022 m. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, kadangi termino skaičiavimui yra aktualus momentas, kada asmuo sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, o ne kada teismas priėmė sprendimą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo. Termino paduoti prašymą praleidimas yra savarankiškas atsisakymo atnaujinti procesą pagrindas.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

26.       Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

27.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

28.       Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29.       Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą apeliantas grindžia tuo, kad paaiškėjo tokia nauja aplinkybė: taikos sutarties sudarymo metu ieškovai nuslėpė nuo pareiškėjo aplinkybę, turinčią esminės reikšmės jo apsisprendimui sudaryti taikos sutartį, t. y. tai, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, ieškovė I. B. ketino nutraukti sutartį, taip užkirsdama kelią UAB „Poilsis pajūryje“ gauti pajamas ir sudarydama kliūtis pareiškėjui E. K. įvykdyti taikos sutartį – grąžinti joje nurodytą skolą. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad jis, nepaisant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, neturi piniginės prievolės ieškovams, bet būdamas atidus ir rūpestingas verslininkas, pasirinko, tuometiniu jo manymu, mažiau blogą variantą –taikos sutartimi prisiimti prievolę asmeniškai įvykdyti nepagrįstus B. reikalavimus, užbaigti teisminius ginčus, kad būtų išsaugotas bendradarbiavimas ir būtų galima sėkmingai ir pelningai dirbti.

30.       Įvertinęs bylos aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusio pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka šios nutarties 28 punkte nurodytų požymių visumos.

31.       Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė, esą jis neturi piniginės prievolės ieškovams, jam buvo žinoma taikos sutarties sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėta aplinkybės egzistavo ir pareiškėjui buvo žinoma taikos sutarties sudarymo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo metu, todėl ši aplinkybė nėra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. 

32.       Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, be kita ko, turėtų vertinti ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Nagrinėjamu atveju iš bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, medžiagos nenustatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo objektyvių kliūčių apeliantui nurodyti, kad jis, kaip fizinis asmuo, nėra skolingas ieškovams, paskolos teisiniai santykiai siejo būtent UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“. Tačiau apeliantas sutiko asmeniškai įvykdyti ginčo prievolę, nors, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo šias aplinkybes įtvirtinti taikos sutartyje, prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo ir pan., tačiau to nepadarė. Taikos sutartyje aptariamos tik pareiškėjo E. K. ir ieškovų I. B. bei R. B. asmeninės prievolės, todėl aplinkybės, susijusios su UAB „Poilsis pajūryje“ ir RAB „Balturas“ sudarytos sutarties vykdymu neturi jokios įtakos prieš sutarties nutraukimą atsiradusiai pareiškėjo asmeninei piniginei prievolei grąžinti skolą ieškovams. Apeliantas turėjo ir galėjo suprasti, kad, vadovaujantis taikos sutartimi, jis turės prievolę asmeniškai sumokėti taikos sutartyje nustatytą skolą ieškovams, nepriklausomai nuo UAB „Poilsis pajūryje“ finansinės padėties. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad taikos sutartį apeliantas sudarė dėl apgaulės, o aplinkybės dėl RAB „Balturas“ vienašalio sutarties nutraukimo ir UAB „Balturas“ veiklos nagrinėjamu atveju nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi sutartis buvo nutraukta jau po taikos sutarties patvirtinimo, t. y. ši aplinkybė tvirtinant taikos sutartį neegzistavo, atitinkamai, ji negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi taikos sutartimi užbaigtos bylos aplinkybė.

33.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje yra nurodyta, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad tvirtinant taikos sutartį galėjo būti padarytas CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimas, bei padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, turėjusią įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, nes nenustatė, kad taikos sutartis negalioja, kadangi E. K. buvo pasirašyta dėl B. panaudoto ekonominio spaudimo ir esminės šalių nelygybės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 6.228 straipsnis), todėl nepagrįstai nekonstatavo esant proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

34.       Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo darytas spaudimas sudaryti taikos sutartį, taip pat nepagrindė aplinkybių dėl esminės šalių nelygybės, sunkios padėties ir pan., susiklosčiusių sudarant taikos sutartį, priešingai, kaip jau minėta, apeliantas pats pasirinko sudaryti taikos sutartį, nes siekė užbaigti teisminius ginčus ir toliau tęsti veiklą. Nors apeliantas tvirtina neva nebūtų sudaręs taikos sutarties, jei būtų žinojęs apie būsimą bendradarbiavimo sutarties nutraukimą, tokie jo teiginiai neturi jokios reikšmės, kadangi taikos sutartimi numatyti įsipareigojimai sieja tik ieškovus ir apeliantą, o ne jų valdomas įmones, be to, tolimesnė šių įmonių veikla ir bendradarbiavimas neturi įtakos pareiškėjo prievolei vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto motyvai, sudarant taikos sutartį ir tolimesnė šalių bei jų atstovaujamų įmonių bendra veikla ar jos nutraukimas (nepaisant to, ar tai buvo padaryta teisėtai, ar ne), šios veiklos perspektyvos, pareiškėjo įsivaizdavimas dėl veiklos perspektyvų nėra tos aplinkybės, kurios vertintinos kaip esminės išnagrinėtos bylos aplinkybės.

35.       Apelianto dėstomi argumentai, esą teismas turėjo konstatuoti CPK 42 straipsnio 2 dalies pažeidimą, yra deklaratyvūs, nes nėra aišku, kokią teisės taikymo klaidą padarė teismas, neatsisakydamas patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį. Kaip minėta, pareiškėjas pats pasirašė taikos sutartyje, taip pat pasirašė prašyme patvirtinti taikos sutartį, jokių aplinkybių, susijusių su tuo, kad jis prisiima asmenišką prievolę sumokėti skolą dėl ieškovų panaudoto ekonominio spaudimo ar susidėjusios sunkios padėties, procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, todėl neaišku, kokiais argumentais remdamasis, teismas turėjo atsiakyti patvirtinti taikos sutartį, o ją patvirtinęs, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

36.       Pasak apelianto, teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, nes neatnaujinęs proceso, atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y. nusprendė, kad nėra taikos sutarties, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, numatyto CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, nors įrodymai gali būti tiriami ir vertinami tik tada, kai procesas jau atnaujintas.

37.       Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas atnaujinti, ar atsisakyti atnaujinti procesą, t. y. teismas sprendė ir vertino tik tai, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir ar jo prašyme nurodytos aplinkybės atitinka CPK numatytus proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas nepasisakė dėl ginčo esmės, netyrė iš naujo byloje esančių įrodymų. Tai galėtų būti daroma tik nagrinėjant bylą atnaujintame procese, jei pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą būtų patenkintas (CPK 370straipsnio 4 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje taikos sutarties negaliojimo klausimo nesprendė, o tik konstatavo, kad remiantis apelianto prašymu, nėra pagrindo procesui atnaujinti, nes jo nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytų kriterijų.

38.       Apeliantas akcentuoja, kad teismas nevertino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1003-911/2021 bendradarbiavimo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje atskirai neturėjo aptarti bendradarbiavimo sutarties nutraukimo teisėtumo, nes, kaip jau minėta, apelianto asmeninės prievolės grąžinti skolą galiojimas nėra ir negali būti siejamas su bendradarbiavimo sutarties vykdymu, todėl ši aplinkybė (kad teismas sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu), jokios įtakos proceso atnaujinimui taikos sutartimi užbaigtoje byloje neturi.

39.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė apelianto prašymą atnaujinti procesą, nenustatęs apelianto nurodomų pagrindų jam atnaujinti, todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

40.       Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

41.       Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti turėtų būti nustatytos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K3-146/2013).

42.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą, inter alia (be kita ko) dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apelianto neteisingas suvokimas apie neva esantį proceso atnaujinimo pagrindą ir šiuo pagrindu inicijuotas teisminis procesas, negali būti vertinimas sąmoningu naudojimusi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį (piktnaudžiavimu), todėl prašymas skirti baudą netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                    Rasa Gudžiūnienė