Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-833-513/2016
Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00861-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
77.1; 77.5; 77.6; 78.2.1; 82.2.2; 3.3.1.14;
3.3.1.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. birželio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. U. ir R. U. ieškinį atsakovui P. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovai teismo prašė:
1) neterminuotai apriboti atsakovo P. V. tėvo valdžią jo vaikams J. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini);
2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-28 įsakymais Nr. AD1-508, AD1-509, AD1-510, AD-511 nustatytą laikinąją globą ir nustatyti vaikams J. V., A. V., Ž. V., V. V. nuolatinę globą;
3) skirti vaikams nuolatiniais globėjais ieškovus;
4) nustatyti vaikų gyvenamąją vietą nuolatinių globėjų ieškovų gyvenamojoje vietoje;
5) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 130 Eur kas mėnesį, nuo 2013-02-28 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti ieškovus.
Ieškovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Paaiškino, kad atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigos dėl nepilnamečių vaikų. Papildomai paprašė, kad būtų priimtas teismo sprendimas neleisti atsakovui matytis su vaikais, kadangi tai prieštarautų vaikų interesams, nes atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir esant jo pageidavimui ieškovai privalėtų pristatyti vaikus į įkalinimo įstaigą, kur atsakovas atlieka bausmę, o tai kenktų vaikų psichikai ir normaliam jų vystymuisi.
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė, kad būtų leidžiama bendrauti su vaikais.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams, nurodė, kad ieškovai yra tinkami asmenys būti vaikų nuolatiniais globėjais, prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su nuolatiniais globėjais, iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti ieškovus, uždrausti atsakovui matytis su vaikais.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-02-22 sprendimu ieškovų reikalavimus tenkino visiškai bei priteisė iš atsakovo 3,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams. Sprendimo dalį dėl globos ir išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų rašytinių įrodymų visetą ir padaręs išvadas, jog atsakovas nesidomi savo vaikų auklėjimu, lavinimu, sveikata, ugdymu, neteikia jiems jokio materialinio išlaikymo, jog nuo 2013-02-28 mažamečiams vaikams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ieškovai paskirti jų laikinaisiais globėjais, jų gyvenamoji vieta nustatyta pas globėjus, jog vaikams likus našlaičiais, tėvui atsakovui paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė už žmonos nužudymą, bausmę atliekant kalėjime, pataisos namuose, jog atsakovas negali atlikti savo, kaip tėvo, pareigos auklėti, globoti, išlaikyti vaikus, todėl neprižiūrėdamas vaikų piktnaudžiauja tėvų valdžia ir tuo daro žalą vaikų fiziniam, dvasiniam ir psichiniam vystymuisi, motyvavo Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.155 str., 3.165 str. 1 d., 3.180 str. 1, 2 d., sprendė, jog atsakovo gyvenimo būdas, nesirūpinimas savo pajamomis, abejingumas vaikų poreikiams yra nesuderinama su galimybe užtikrinti vaikų tinkamas ir saugias gyvenimo bei vystymosi sąlygas, todėl yra pagrindas atsakovo tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams J. V., A. V., Ž. V., V. V. apriboti neterminuotai. Įvertinęs aplinkybes, jog matymasis su atsakovu trukdytų vaikams sėkmingai vystytis, jog matymasis galėtų vykti tik įkalinimo įstaigoje, remdamasis ieškovų paaiškinimus, trečiojo asmens išvada, padarė išvadą, jog vaikų bendravimas su tėvu įkalinimo įstaigoje prieštarautų vaikų interesams, todėl atsakovui nustatytinas įpareigojimas nesimatyti su vaikais (CK 3.180 str. 3 d.). Motyvavo, jog apribojus tėvo valdžią, yra pagrindas nepilnamečiams vaikams nustatyti nuolatinę globą, paskirti globėjais ieškovus ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovais (CK 3.249 str., 3.251 str. 2 d., 3.252 str. 1 d. 2 p., 2 d. 1 p., 3.256 str., 3.257 str. 3 p., 3.259 str., 3.264 str. 3 d., 3.265 str. ir 2.14 str.). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveikas, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, todėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisė išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo 2013-02-28 iki jų pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.). Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais paskyrė globėjus ieškovus (CK 3.202 str. 1 d., 3.275 str.).
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Argumentuoja, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto teiktus įrodymus – susirašinėjimo su ieškovu, valdiškomis įstaigomis raštus, laiškus, kurie patvirtina aplinkybę, jog apeliantas vaikais rūpinosi, rūpinasi ir rūpinsis ateityje. Teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo apklausti buvusius ieškovo darbdavius dėl lėšų pasisavinimo, nevertino pažymos iš mokesčių inspekcijos apie ieškovo atliekamą tyrimą. Neišreikalavo duomenų iš hipotekos įstaigų apie ieškovo turėtą sodo namelį, kuris areštuotas antstolių ir parduodamas iš varžytynių už ieškovo skolas. Teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo apklausti vyriausiąjį sūnų J. V.. Teismas suklaidino apeliantą, todėl paduotą priešieškinį jis sutiko laikyti atsiliepimu ir dėl to labai gailisi. Remiasi išdėstytomis aplinkybėmis ir teigia, jog ieškovai negali būti nuolatiniais vaikų globėjais, nes jais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos žmonės. Prašo priimti ir vertinti naujai apelianto pateikiamus įrodymus, išsamiai išnagrinėti ginčą ir priimti teisingą sprendimą.
Ieškovas R. U. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apelianto argumentai nepagrįsti. Nurodo, jog apelianto teistumai rodo, jog jo gyvenimo būdas yra smurtavimas, visi jo padaryti nusikaltimai buvo prieš žmoną (ieškovo seserį) vaikų akivaizdoje, už kurios nužudymą jis nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme. Mano, jog atsakovas niekada nepasikeis, jis niekada nebuvo ir niekada nebus geras tėvas, o jo raštai įvairioms įstaigoms yra noras sudaryti įvaizdį, jog apeliantas geras, rūpestingas tėvas. Ieškovo šeima labai atsakingai prisiėmė atsakomybę globti, rūpintis, auginti ir auklėti keturis mažamečius vaikus.
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti: 2016-02-19 pažyma apie apelianto kalėjime gautas pajamas ir išmokas, 2014-08-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1946-867/2014, 2014-08-11 apelianto prašymas, 2014-10-01 ieškovo atsakymas apeliantui, 2014-09-21, 2015-04-03, 2014-10-13 apelianto prašymai, 2016-02-22 skundžiamas sprendimas, Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelė, 2014-09-08, 2014-12-17, 2015-03-09 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas, 2014-08-28, 2015-04-01, 2015-11-25 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštai, 2013-12-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas, laikytini neturinčiais teisinės reikšmės šiam ginčui, todėl teismo nepriimami ir nevertinami.
Pažymėtina, jog apelianto 2016-05-19 apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas įvertinti situaciją, jog 2016-04-18 ieškovė, švęsdama gimtadienį, paliko (duomenys neskelbtini) vaiką Ž. V., dėl to gauti informaciją iš policijos, vaikų teisių apsaugos tarnybos paduotas po bylos išnagrinėjimo iš esmės (teismui esant sprendimo priėmimo stadijoje), todėl atsisakytinas priimti. Be to, ši informacija savaime nepaneigia skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytų ir įvertintų aplinkybių.
Dėl ginčo esmės
Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas vertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, įvertinęs bylos faktinius duomenis, teismas padarė pagrįstas išvadas. Šios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, faktines ginčo situacijos aplinkybes. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nesutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia vaikams, argumentuodamas, jog vaikais rūpinosi, rūpinasi ir rūpintųsi, su jais bendrautų ir jo siekį tai daryti rodo laiškai, raštai. Akcentuotina, jog apeliantas savo nusikalstamo elgesio (nužudė vaikų motiną) bei atliekamos bausmės už labai sunkų nusikaltimą fakto ir viso to reikšmės, įtakos ir pasekmių vaikams iš esmės nesureikšmina ir apskritai šiuo aspektu nepateikia ir pirmosios instancijos teisme neišsakė jokios pozicijos ir pan.
Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Pažymėtina, kad parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (Nr. 1), 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33–34, §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija, 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008–1009). Šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT daugybėje bylų taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, Nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, Nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133–135). Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas.
Be to, vien domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai sprendė, kad atsakovas negali atlikti savo, kaip tėvo, pareigos auklėti, globoti, išlaikyti vaikus, todėl neprižiūrėdamas vaikų piktnaudžiauja tėvų valdžia ir tuo daro žalą vaikų fiziniam, dvasiniam ir psichiniam vystymuisi. Šią teismo išvadą patvirtina šie faktiniai duomenys: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 2, 3, 6 p. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 16 metų laisvės atėmimas už žmonos L. V. nužudymą (t. 1, b. l. 31–36); Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais 2013-02-28 ieškovai paskirti vaikų laikinaisiais globėjais, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta ieškovų gyvenamosios vietos adresu (t. 1, b. l. 8–11); Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, jog apelianto šeima žinoma nuo 2010 m., šeima buvo stebima dėl apelianto girtavimo, smurtavimo prieš žmoną, todėl jam turi būti neterminuotai apribota tėvo valdžia jo vaikams, nuolatiniais vaikų globėjais turi būti paskirti ieškovai (t. 1, b. l. 64, 144–146, 151–159, 178); (duomenys neskelbtini) centro pranešimai, kad intensyvesnis vaiko J. V. bendravimas su apeliantu trukdytų vaikui sėkmingai vystytis (t. 1, b. l. 192–193).
Taip pat byloje nenustatyta ir apeliantas nepateikė duomenų apie tai, jog jis turi (turės pasibaigus įkalinimo terminui) gyvenamąjį būstą, jog jame bus (yra) sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis, jog įsidarbins ar bent labiau tikėtina, kad įsidarbins (turi gebėjimą dirbti tam tikros profesijos, specialybės darbą ir pan.), ir tai leis apeliantui turėti pajamų šeimai išlaikyti, oriai, saugiai ir sveikai gyventi. Minėta, kad vien sąlygos dėl nesirūpinimo vaikais buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą apeliantui. Apelianto, kaip šeimos galvos, neatsakingumą neabejotinai įrodo tai, jog jis padarė nusikaltimus, nors turėjo ir galėjo suprasti, kad už tokias veikas skiriamos bausmės, susijusios ir su laisvės atėmimu. Taigi apeliantas turi ir turėjo suprasti, jog užtikrinti visavertiško vaikų gyvenimo, jam būnant įkalinimo įstaigoje, nepavyks. Apelianto nurodomas bendravimas su vaikais, kuriems šiuo metu yra 5, 6 ir 10 metai, tik laiškais nėra aplinkybė, kuri savaime pakankama daryti išvadą, jog apeliantas, pasibaigus įkalinimo terminui, bus pajėgus vaikus (ar kurį iš jų) auginti, jais rūpintis ir pan.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl tėvų valdžios apribojimo ir pagrįstai nustatė pagrindą, inter alia, apeliantui neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.5 str., CPK 3 str., 177–179 str., 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Pabrėžtina, kad net ir neterminuotai apribojus tėvų valdžią išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Šiuo atveju sprendime nustatytas įpareigojimas nesimatyti su vaikais vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, proporcinga ir būtina priemonė, užtikrinanti saugų ir sveiką vaikų tolesnį gyvenimą (CPK 185 str.).
Apeliantui išaiškintina, jog CK 3.181 str. 2 d. numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 str. 3 d. numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir apeliantui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį (apeliantas, atlikęs bausmę, turi susirasti darbą, teikti priteistą išlaikymą, pradėti realiai bendrauti su vaikais, savo doru elgesiu siekti vaikų palankumo sau; priimti Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikiamą pagalbą, vykdyti jos rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, siekdamas susigrąžinti vaikus; ir pan.), t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, apeliantas turi galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalys duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Be to, atmetus apeliacinį skundą jokios bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Irma Čuchraj
Kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė
Albina Pupeikienė