Civilinė byla Nr. e2A-708-1060/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03776-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.19.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Sujetienės, Anitos Sereikienės, ir Agnės Vyliaudaitės (teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. G., A. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. L. ir N. K. patikslintą ieškinį atsakovams A. G., D. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikianti per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, L. D., R. P., A. J., M. B., Viktorija G. D., S. P., Z. P., R. T., A. V., A. O., A. G., J. M., R. V., V. B., I. B., I. P., J. R. B., Š. M., E. P., P. F., R. P., S. P., A. B., Ž. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai E. L. ir N. K. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų A. G. ir D. G., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilėja“ ieškovų naudai 9 206,04 Eur žalos atlyginimą; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovams iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, unikalus daikto Nr. „(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Butas Nr. 18 yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame pastate virš ieškovams priklausančio buto Nr. 18, butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo atsakovai A. G. bei D. G. (toliau – ir atsakovai). Pastate taip pat veikia Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“, pastato administratorius yra UAB „Šilėja“. Buto Nr. 20 savininkai jų butui nepriklausančiame balkone įsirengė žole apsėtą kiemelį: neleistinai supylė storą dirvožemio sluoksnį, pasėjo veją, stogo perimetru įbetonavo bortelius su akmenų mūru, pasodino medžius ir kitus augalus, sumontavo kondicionieriaus bloką. Buto Nr. 20 savininkų teigimu, terasos apželdinimo darbai vyko pagal UAB „Sodo dizainas“ 2005 m. gegužės 4 d. parengtą terasos apželdinimo techninį projektą. Pastato įrengimo brėžiniuose yra nurodyta, jog balkonas privalo turėti 0,5 proc. nuolydį bei būti padengtas/sudarytas lauko plytelių danga, išlyginamuoju cemento skiedinio sluoksniu, polistirolo termoizoliacija, polistirolo termoizoliacija nuolydžio formavimui, garo izoliacija, perdangos plokšte. Terasos apželdinimo techniniame projekte numatytas dirvožemio sluoksnis, vejos sluoksnis, kalnų pušaitės, kadagiai, krūmeliai, eglaitės ir kiti augalai; nenumatytas nuolydis, sluoksnių aukštis, neapskaičiuotas svoris bei jo atitikimas pastato konstrukcijai; nebuvo numatyti dirvožemio, vejos sluoksniai bei augalija. Dėl tokių buto Nr. 20 savininkų neteisėtų veiksmų (terasos apželdinimo) iš išorės per pastato išorinių konstrukcijų elementus į buto Nr. 18 vidų pradėjo skverbti vanduo, taip darydamas žalą ieškovų nuosavybei. Ieškovai dėl terasos/stogo vandens pralaidumo į bendriją, pastato ūkio administratorių kreipėsi daug kartų žodžiu bei raštu. Buto Nr. 20 savininkams nesutikus geranoriškai spręsti susidariusios situacijos, ieškovų butui Nr. 18 dėl prasiskverbiančios drėgmės nuolatos tęstinai buvo daroma žala: pažeistos lubos (susidariusios dėmės, pūslės), pažeistos sienos (susidariusios pūslės, dėmės, nubėgimo žymės, išryškėjusios GKP plokščių tvirtinimo vietos, lubų ir sienų sankirtoje skilimai), pažeistos grindys (lentų tarpuose susidaręs pelėsis, pajuodavę), pažeistas pietvakarių fasadas (atšokusios klinkerio fasado plytelės, drėgmės veikiamas medinis karkasas, orientuota plokštė deformuojasi, užfiksuotas vitrininio lango angokraštis, ant kurio viršutinėje dalyje fiksuojamos vandens nubėgimo žymės. Situaciją vertino techninės priežiūros inžinierius ir nepriklausomas ekspertas, kurie apžiūrų aktuose konstatavo, jog terasos įrengimas darė žalą tiek butui, tiek pačioms pastato konstrukcijoms, keldamas pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei. Paaiškėjo, kad žiemą ar atlydžių metu susikaupęs vanduo dėl nesandarumų patekdavo į ieškovų butą, tuo tarpu šiltuoju sezonu dėl žemesnio vandens lygio problema nebūdavo pastebima. Nors šiuo metu stogo defektai yra pašalinti, ieškovams padaryta žala neatlyginta.

3.       Atsakovai D. G. ir A. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad problemos gyvenamajame name atsirado dėl to, jog pastatas buvo pastatytas su defektais, nebuvo tinkamai užbaigtas pagal statytojo įsipareigojimus. Garantiniu laikotarpiu trūkumai nebuvo pašalinti, o statytojas bankrutavo, todėl gyventojai privalėjo savarankiškai tvarkyti kilusias problemas savo lėšomis. Terasos, kurios buvo suprojektuotos kaip bendrojo naudojimo patalpos, faktiniuose brėžiniuose buvo priskirtos prie butų, nes į jas galima patekti tik iš kiekvieno buto. Nors šios terasos buvo apželdintos ir įrengtos pagal UAB „Sodo dizainas“ projektą, vėliau paaiškėjo, kad latakai aplink terasas buvo įrengti netinkamai, dėl ko vanduo kaupiasi ir nuteka į apatinio aukšto butų sienas. Tad statytojas, o ne atsakovai privalėjo įgyvendinti brėžiniuose nurodytus reikalavimus. 2006 m. buvo pateikta pretenzija dėl netinkamo vandens nutekėjimo sistemos, tačiau problemos nebuvo išspręstos. 2006 m. inspekcija rekomendavo kreiptis į nepriklausomus ekspertus ir nustatyti defektus, tačiau jie nebuvo pašalinti, o vėliau pretenzijos buvo pateiktos atsakingoms įmonėms, tačiau sprendimas buvo atidėtas. 2016 m. rugsėjo 13 d. UAB „Šilėja“ darbuotojai ir bendrijos atstovas surašė buto (duomenys neskelbtini)apžiūros aktą, kuriame nustatyta, kad per paskutinio aukšto terasos lataką teka vanduo į apačią. Buvo pasiūlyta atlikti pastato ekspertizę, tačiau jos niekas neatliko, o tikslios nutekėjimo priežastys nenustatytos. Kadangi terasa yra gyvenamojo namo priklausinys ir bendroji namo gyventojų nuosavybė, pareiga ją tinkamai įrengti, prižiūrėti ir tvarkyti buvo bendrijos, tai yra visų bendrijos narių, namo gyventojų, prievolė. Tačiau bendrija, žinodama apie vandens nutekėjimo problemas per visų namo terasų netinkamai įrengtas dangas ir latakus, visus juos sutvarkė, išskyrus ginčo terasą, nors apie problemas žinojo. Nuo 2016 iki 2023 m. ieškovai neįsileido atsakovų ar bendrijos atstovų apžiūrėti savo buto ir neparodė žalos, todėl bendrijos susirinkime dėl remonto sprendimas nebuvo priimtas. 2016 m. apžiūros aktas patvirtino, kad vanduo į ieškovų butą teka per terasos lataką, apie kurį dar 2006 m. buvo informuota Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija (toliau – VTPSI). Ekspertas T. M. padarė klaidingas išvadas apie nutekėjimo priežastis, nes fizikos dėsniai neleidžia vandeniui prasiskverbti aukštyn žiemos metu. Ekspertas nepagrįstai teigė, kad šiltuoju metų laiku vandens lygis defektų nesiekia, nors ieškovai skundėsi nutekėjimais ir vasarą. Už latakų remontą buvo atsakinga UAB „Šilėja“, tačiau ji neatliko savo pareigų. Dėl nutekėjimų nuo 2014 m. buvo kaltinamas statytojas ir bendrija, kuri ilgą laiką nesutvarkė problemos. Tik nuo 2019 m. ieškovai, nesulaukę rezultatų, pradėjo kaltinti atsakovus, nepateikdami papildomų įrodymų, esą vanduo teka dėl žolės dangos, įrengtos ant terasos. Ši danga buvo įrengta pagal projektą ir su papildoma hidroizoliacija, todėl ji negalėjo būti nutekėjimo priežastimi, kad viskas buvo įrengta nepažeidžiant teisės aktų, patvirtino ir VTPSI. Tuo tarpu ieškovų kviesti specialistai atliko terasos apžiūras nedalyvaujant atsakovams.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (toliau – trečiasis asmuo) DNDB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovai ant savo buto Nr. 20 stogo-terasos be reikiamų leidimų ir nesilaikydami statybos techninių reikalavimų įsirengė sodo veją, pasodino medžius, krūmus, sumontavo kondicionierių bei akmenis. Tokiais veiksmais, kuriuos patys atsakovai pripažino atlikę savo iniciatyva, jie prisiėmė atsakomybę už galimas neigiamas pasekmes kaimyniniams butams, tarp jų – buto Nr. 18 savininkams. Bendrijai nėra žinoma, kad atsakovai būtų gavę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą ar bendrijos sutikimą šiems darbams atlikti, nors pagal teisės aktus tokie darbai, keičiant pastato išvaizdą, reikalauja tiek projekto, tiek gyventojų daugumos sutikimo. Bendrija pripažino, kad šiuo metu atsakovų buto stogo-terasos defektai, sukėlę žalą ieškovų butui, yra pašalinti. Defektų šalinimo ir terasos remonto darbus organizavo pati bendrija, samdydama įmones UAB „Balkonų renovacija“, UAB „Mikrum“ ir UAB „Konvesa“, ir iš viso patirdama 6 621,12 Eur išlaidų. Iš šios sumos atsakovas A. G. bendrijai yra kompensavęs 1 576,63 Eur. Po remonto darbų atlikimo jokių pretenzijų iš ieškovų dėl atliktų darbų kokybės negauta, nors nuo darbų pabaigos praėjo daugiau nei keturi mėnesiai, todėl laikoma, kad remontas buvo atliktas kokybiškai. Naujai paklota hidroizoliacinė danga skirta tik apsaugai nuo vandens pratekėjimo ir nėra tinkama atlaikyti papildomą žemės, augalų ir akmenų svorį. Atsakovai tokio poreikio prieš remontą bendrijai neišreiškė. Be to, po atlikto remonto šiuo metu nebėra galimybės įvertinti, ar terasa buvo tinkamai įrengta statybos metu pagal STR reikalavimus, todėl bendrija šiuo klausimu visiškai pasitiki ieškovų pasitelkto eksperto atlikta ekspertize ir jos išvadomis.

5.       Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, nurodė nesutinkantis su ieškiniu. Pažymėjo, kad atsakovai elgėsi rūpestingai ir atsakingai – terasos apželdinimo darbus atliko profesionalai pagal UAB „Sodo dizainas“ projektą, o pačius darbus vykdė rangovas UAB „Primtela“. Be to, ekspertų analizės rodo, kad žala galėjo atsirasti ne tik dėl terasos įrengimo, bet ir dėl kitų defektų – vandens patekimą galėjo lemti namo vandens nuvedimo latakų trūkumai, kondensatas kamine ar ventiliacijos bei langų sandūrų defektai. Ieškovų ekspertas šių aplinkybių tinkamai nevertino, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir žalos nėra pakankamai pagrįstas. Be to, terasa, kurioje buvo įrengtas apželdinimas, yra bendro naudojimo objektas, už kurį atsakomybę proporcingai turi prisiimti visi bendraturčiai, o ne tik atsakovai. Ilgas laikotarpis nuo terasos įrengimo 2005 m. iki pirmųjų pretenzijų 2016 m. ir pasyvus bendrijos bei kitų savininkų elgesys rodo, kad bendraturčiai taip pat galėjo prisidėti prie žalos atsiradimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Šilėja“ ieškovų E. L. ir N. K. naudai 4 603,02 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (4 603,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė solidariai iš atsakovų D. G. ir A. G. ieškovų naudai 4 603,02 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (4 603,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės N. K. naudai 9 907,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš kiekvieno atsakovo po 3 302,33 Eur), priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą 304,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 101,63 Eur. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

6.1.                      Atsakovė UAB „Šilėja“ pagal sutartį su bendrija vykdė pastato (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, todėl jos atsakomybė – sutartinė. Atsakovų D. ir A. G. atsakomybė kildinama iš delikto – jų neteisėtų veiksmų, konkrečiai – terasos apželdinimo, kurio metu galėjo būti padaryta žala ieškovų turtui. UAB „Šilėja“ ir D. bei A. G. veiksmų bendrumas nebuvo nustatytas, nes jų nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Dėl to UAB „Šilėja“ taikyta dalinė atsakomybė, o D. ir A. G. atžvilgiu – solidarioji, nes jie veikė bendrai.

6.2.                      Teismas paskyrė techninę ekspertizę, kuri nustatė, kad statant pastatą ir įrengiant terasą buvo nesilaikyta eksploatuojamiems stogams nustatytų reikalavimų: 1) buvo netinkamai įrengtas terasos hidroizoliacinis sluoksnis; 2) buvo netinkamai įrengti latakai. UAB „Šilėja“, kaip namo administratorius, nuo 2016 m. nesiėmė faktinių veiksmų defektams pašalinti, nors jai akivaizdžiai buvo žinoma apie bendro naudojimo objekto – terasos daromą žalą ieškovų butui. Turėdama pareigą rūpintis administruojamo statinio būkle ir užtikrinti, kad visų statinio konstrukcijų, tame tarpe ir stogo, drėgmę izoliuojantys įrenginiai būtų tvarkingi, šių pareigų neatliko.

6.3.                      Nors atsakovai pateikė 2005 m. gegužės 4 d. terasos apželdinimo projektą, ekspertas T. M. 2022 m. lapkričio 3 d. ataskaitoje konstatavo, kad apželdinto stogo įrengimas neatitiko STR 2.05.02:2001 reikalavimų – hidroizoliacija buvo įrengta per žemai, sujungimai su siena buvo netinkami, užfiksuotos skylės, per kurias skverbėsi vanduo. UAB „Šilėja“ 2022 m. sausio 24 d. ir 2023 m. sausio 11 d. aktai fiksavo didelius vandens pratekėjimus į 18 butą, o ant stogo buvo įrengta veja, pasodinti medžiai, prikrauta akmenų, neaiški danga po veja, galimai sutrūkusi. Statinio projektas tokių sprendinių nenumatė – turėjo būti plytelės, o ne veja ar augmenija. UAB „Balkonų Renovacija.LT“ 2020 ir 2022 metų apžiūrose nustatyta, kad vandens nutekėjimą terasoje komplikuoja įrengtas bortelis ir augmenija, buvo atsiklijavusi bituminė danga, deformuoti latakai, pažeista hidroizoliacija dėl antsvorio. Teismo ekspertas S. M. 2023 m. rugsėjo 18 d. ekspertizės akte Nr. 23-50 nustatė, kad apželdintas stogas įrengtas pažeidžiant STR reikalavimus – nebuvo tinkamo drenažo, latakų įrengimo, hidroizoliacijos pakėlimo, hidroizoliacija nesandariai sujungta su konstrukcijomis. Ekspertas nurodė, kad šie defektai, kartu su pradiniais statybos darbų defektais, lėmė buto Nr. 18 užliejimą, o defektų ištaisymas kainuotų 3 499,95 Eur su PVM. Ekspertas taip pat pabrėžė, kad pastato statybos metu terasa buvo įrengta su defektais, tačiau vėlesnis netinkamas apželdinto stogo įrengimas ženkliai pablogino hidroizoliacines savybes, padidindamas užliejimo riziką ir žalą. Taigi, atsakovų D. ir A. G. veiksmai sąlygojo buto Nr. 18 užliejimą ir dėl to kilusią žalą ieškovų turtui.

6.4.                      Ekspertas S. M. nustatė, kad dėl vandens pratekėjimo į butą Nr. 18 remonto kaina sudaro 3 196,94 Eur su PVM dėl netinkamai įrengto latako terasoje ir 3 499,95 Eur su PVM dėl netinkamos terasos hidroizoliacijos, bendra remonto kaina – 6 696,89 Eur su PVM. Bute Nr. 18 likusios užliejimo žymės rodo, kad po užliejimo remontas nebuvo atliktas. Teismas konstatavo, kad už žalą atsakingi tiek projektuotojas ir rangovas, tiek buto savininkai D. ir A. G., nes jų neteisėti veiksmai (netinkamas stogo apželdinimas ir techninė priežiūra) taip pat sąlygojo užliejimą. Ekspertas S. M. nustatė, kad statant pastatą nesilaikyta reikalavimų: netinkamai įrengta hidroizoliacija, latakai ir apželdintas stogas, o ekspertas negalėjo nustatyti šių priežasčių lyginamojo svorio. Teismas nusprendė žalą padalinti atsakovams po lygiai. Be to, byloje nustatyta, kad jau 2019 m. bendrija kreipėsi į A. G., prašydama pateikti dokumentus ir sutvarkyti terasos hidroizoliaciją. Atsakovas atsisakė tai padaryti. Ekspertas T. M. parengė 5 287,70 Eur sąmatą, kuri iš esmės atitiko S. M. išvadą. Taip pat ieškovai pateikė 3 918,34 Eur vertės pasiūlymą dėl sugadintų vitrininių langų keitimo, kuris pripažintas pagrįstu, nes lango rėmas buvo supuvęs dėl drėgmės. Ieškovai patikslino ieškinį pagal aktualias remonto darbų kainas, todėl teismas, vadovaudamasis pateikta sąmata, priteisė 9 206,04 Eur žalos atlyginimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovai D. G. ir A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų E. L. ir N. K. ieškinį atmesti visiškai; arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš ieškovų apeliantų naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantų veiksmai sąlygojo buto Nr. 18 užliejimą ir dėl to kilusią žalą ieškovų turtui. Teismas netinkamai įvertino eksperto S. M. ekspertizės aktą dėl subjekto, kurio veiksmai lėmė buto Nr. 18 žalos atsiradimą. Ekspertas padarė aiškią išvadą, kad statytojo įrengta terasa buvo su trūkumais, kurie pablogino terasos hidroizoliacines savybes ir galėjo lemti vandens pratekėjimą į žemiau esančias konstrukcijas ir patalpas. Teismas nagrinėjo ekspertizės aktą nesistemiškai, t. y. vadovavosi tik ieškovų argumentais, kad terasos apželdinimas lėmė žalos atsiradimą. Nors ekspertas nurodo, kad įrengiant apželdintą stogą buvo padaryta papildomų klaidų, tačiau niekur nenurodo, kad stogo apželdinimas yra laikomas neteisėtu veiksmu, kuris lėmė ieškovų patirtą žalą. Priešingai, ekspertizės akte yra aiškiai įvardyta, kad statytojas atliko neteisėtus veiksmus pastato statymo laikotarpiu, dėl ko pastatas pastatytas su trūkumais, kurie iki šios dienos lemia tam tikrų gyventojų, įskaitant ir buto Nr. 18 savininkams atsiradusią žalą.

7.2.                      Teismas netinkamai įvertino UAB „Šilėja“ ir bendrijos veiksmus dėl pastato techninės apžiūros. Ekspertas S. M. ekspertizės akte nurodė, kad vandens užliejimo ir jo padarinių kilimo mastui turėjo įtakos netinkamai vykdyta pastato techninė apžiūra. Teismas kategoriškai vengė pakeisti bendrijos procesinį statusą, t. y. įtraukti bendriją kaip atsakovą, nors jos atsakomybė dėl pastatui reikšmingų sprendimų priėmimo yra akivaizdi. Teismas nors ir tinkamai nustatė UAB „Šilėja“ civilinę atsakomybę dėl netinkamai atliktų pareigų pagal sutartį dėl pastato administravimo, tačiau visiškai netinkamai kvalifikavo, kad be UAB „Šilėja“ (ir bendrijos), yra taip pat atsakingi ir apeliantai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pati UAB „Šilėja“ nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad buto Nr. 18 žala atsirado iš esmės dėl pastato trūkumų, kurie buvo palikti statytojo, o taip pat netinkamai įvertino UAB „Šilėja“ pateiktus įrodymus, o tiksliau „sukurtus“ apžiūros aktus, nurodytus atgaline data, o UAB „Šilėja“ elgėsi nesąžiningai, bandydama perkelti atsakomybę už savo netinkamą pastato administravimą buto Nr. 20 savininkams.

7.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tiek S. M. atliktas tyrimas, tiek T. M. apžiūra vertintina kaip išsami, visapusiška ir pagrįsta objektyviais duomenimis bei, kad iš esmės jų išvados sutapo, prieštaravimų juose nenustatė. T. M. nėra apžiūrėjęs buto Nr. 20. Taip pat iš ataskaitos nuotraukų yra matyti, kad terasoje yra sniegas, tačiau vasarą sniego nebūna. Tikėtina, kad šias nuotraukas T. M. pateikė patys ieškovai, padarę nuotraukas esant apeliantų bute žiemą. Atitinkamai, darytina pagrįsta išvada, kad ši ataskaita yra melaginga bei teismas ja remtis negalėjo. Tuo tarpu S. M., būdamas ekspertu, detaliai apžiūrėjo tiek butą Nr. 18, tiek ir butą Nr. 20, kad galėtų nustatyti butui Nr. 18 daromos žalos priežastį. Teismas, vertindamas šiuos dokumentus negalėjo joms suteikti tokią pačią įrodomąją galią, o tuo pačiu padaryti išvadą, kad jose nurodytos išvados sutampa.

8.       Ieškovai E. L. ir N. K. atsiliepimu į atsakovų D. G. ir A. G. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovai nesutinka su teismo sprendimu dėl jų atsakomybės ir savo poziciją grindžia selektyviai pasirinktomis eksperto S. M. ekspertizės akto ištraukomis, nutylėdami kitus byloje esančius, jiems nepalankius įrodymus. Ieškovai apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog apželdintas stogas lėmė buto Nr. 18 užliejimą, nors ekspertizės akte nurodyta, kad pagrindinę žalą lėmė statybos darbų trūkumai. Civilinio proceso teisė nustato, kad įrodymus teismas vertina pagal vidinį įsitikinimą, objektyviai išnagrinėdamas visas aplinkybes ir atskirai nesuteikdamas kuriam nors įrodymui išankstinės galios. Ieškovai pabrėžia, kad žalos priežastis patvirtina keli ekspertinio pobūdžio įrodymai: eksperto T. M. ataskaitos, S. M. ekspertizės aktas, UAB „Balkonų renovacija“ defektų nustatymo dokumentas ir UAB „Šilėja“ apžiūros aktai. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi visais šiais įrodymais. Ieškovų nuomone, objektyviausias ir patikimiausias įrodymas – T. M. ataskaita Nr. 2, parengta demontuojant viršutinius stogo sluoksnius ir fiksuojant stogo būklę. Joje detaliai įvardyti defektai: hidroizoliacinės dangos nepakėlimas reikiamu aukščiu, hidroizoliacijos pažeidimai (plyšiai, ertmės), netinkama drenažinės membranos sąveika su hidroizoliacija, pažeidžiant Statybos techninio reglamento reikalavimus. Ekspertas nustatė, kad stogas nesandarus, o defektai tiesiogiai lemia vandens prasiskverbimą, ypač žiemos metu. Ataskaitoje konstatuota, kad hidroizoliacijos įrengimas neatitinka nei techninių reglamentų, nei gamintojo tipinių sprendinių, o nustatyti defektai lėmė buto Nr. 18 užliejimus.

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šilėja“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria priteistas ieškovams 4 603,02 Eur žalos atlyginimas iš atsakovės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį šioje dalyje atmesti visiškai; priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendžiant, ar UAB „Šilėja“ tinkamai vykdė savo, kaip administratoriaus pareigas, teismas teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis pripažino per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2023 m. sausio 11 d., tačiau visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su D. G. ir A. G. 2005 metais atliktu terasos apželdinimu, kuris susijęs su pagrindine vandens skverbimosi priežastimi. Tuo tarpu UAB „Šilėja“ namo administravimo paslaugas pradėjo teikti tik nuo 2012 m. kovo 1 d. Visa atsakomybė už statinio būklę priskiriama statinio valdytojui, o administratorius nelaikytinas statinio valdytoju. Defektų šalinimo darbų kaina viršijo administratoriui nustatytą sumą, todėl pagal sutarties dėl administravimo sąlygas buvo būtinas atitinkamas bendrijos sprendimas, ir tokio sprendimo priimta nebuvo.

10.       Atsakovai D. G. ir A. G. atsiliepimu į atsakovės UAB „Šilėja“ apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad už ieškovams padarytą žalą atsakingi: pastato rangovas (arba butų pardavėjas bankroto atveju), pastato bendro naudojimo objektų bendrasavininkai ir techninis prižiūrėtojas – UAB „Šilėja“, kuri buvo įtraukta į bylą. Vadovaujantis civilinės atsakomybės principais, atsakovai gali atsakyti tik už savo veiksmų sukeltą žalą. UAB „Šilėja“, kaip techninė prižiūrėtoja, turi atsakyti tik pagal savo sutartinius įsipareigojimus. Teismo ekspertizė nustatė, kad namo statytojo (rangovo) įrengta hidroizoliacija neatitiko norminių reikalavimų – hidroizoliacijos užlaidos aukštis buvo per mažas, o vitrininių durų angos apačia per žemai virš stogo dangos. Dėl šių statybos defektų atsirado vandens poveikis, sukėlęs turto pažeidimus. UAB „Šilėja“, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, gavusi informaciją apie užliejimus, tinkamai nesiėmė defektų priežasčių nustatymo ir jų šalinimo veiksmų, pažeisdama statinių techninės priežiūros taisykles. Be to, UAB „Šilėja“ nuo apželdinto stogo įrengimo iki jo nuėmimo neatliko reikalingų patikrinimų. UAB „Šilėja“ parengti apžiūros aktai fiksavo pastato konstrukcijų ardymą, pavojų gyventojų sveikatai bei galimus avarinės būklės požymius, tačiau apeliaciniame skunde UAB „Šilėja“ šias aplinkybes neigė.

11.       Ieškovai E. L. ir N. K. atsiliepimu į atsakovės UAB „Šilėja“ apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji nėra statinio valdytoja, nors atsiliepime į ieškinį pati pripažino tokį statusą, nurodydama, jog darbų neatlikimas buvo nulemtas didelio darbo krūvio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad statinio valdytoju laikomas asmuo, kuriam perduota priežiūros ir saugumo užtikrinimo pareiga, o daugiabučio namo administratorius pagal įstatymus ir administravimo nuostatus privalo rūpintis bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Byloje esantys įrodymai, įskaitant 2012 m. kovo 1 d. sudarytą administravimo sutartį tarp UAB „Šilėja“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“, rodo, kad atsakovė turėjo ne tik techninės priežiūros, bet ir platesnes statinio valdymo pareigas, todėl jos argumentai, kad ji negali būti laikoma statinio valdytoju, yra nepagrįsti. Dėl konkretaus ginčo – vejos šalinimo nuo (duomenys neskelbtini) terasos – pabrėžtina, kad apeliacinio skundo esmė nėra bendras administratoriaus funkcijų vykdymas, o atsakomybė už nesiėmimą priemonių, reikalingų pašalinti žalą butui. Atsakovė neginčija, jog terasa nėra individuali buto nuosavybė, o bendrojo naudojimo objektas, už kurio priežiūrą ji buvo atsakinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo apliejus butą vandeniu patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl civilinės atsakomybės subjektų ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakingais už butui padarytą žalą namo administratorę UAB „Šilėja“ pagal sutartinę civilinę atsakomybę (dėl netinkamai vykdytos techninės priežiūros) ir virš ieškovų buto esančio buto savininkus pagal deliktinę civilinę atsakomybę (dėl netinkamai apželdinto stogo įrengimo). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, nenustatė įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas teisinius santykius, tinkamai nustatė už padarytą žalą atsakingus subjektus.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15.       Atsakovai A. G. ir D. G. apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, kurių byloje buvo pateikta ypatingai daug, rašytinis bylos nagrinėjimas yra neužtektinas visoms bylos aplinkybėms atskleisti. Ieškovai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą neprieštaravo žodiniam civilinės bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka. 

16.       Apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 321 ir 322 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28, 29 punktus). Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami fakto ir teisės klausimai gali būti tinkamai išnagrinėti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytine pozicija, teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis posėdis nėra būtinas, dėl to prašymas atmetamas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

17.       Atsakovai A. G. ir D. G. po apeliacinio skundo priėmimo bei bylą jau gavus apeliacinės instancijos teisme pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriame dėstomos aplinkybės ir reikalavimas, susijęs su netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu tarp atsakovų.

18.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo rašytiniais paaiškinimais, sprendžia, kad šiuo procesiniu dokumentu atsakovas siekia išplėsti ir papildyti savo apeliaciniame skunde tiek išdėstytus argumentus, tiek reikalavimus, įtraukiant į peržiūrą apeliacine tvarka ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jeigu apeliacinės instancijos teismas atmestų atsakovų apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliktų nepakeistą. Kadangi pasibaigė įstatymo nustatyti terminai keisti (papildyti) apeliacinį skundą, atsakovų pateiktą procesinį dokumentą atsisakoma priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

19.       Ieškovams nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas Nr. 18, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 18), kuris yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas). Tame pačiame pastate virš buto Nr. 18 atsakovams nuosavybės teise priklauso butas Nr. 20, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 20). Iš buto Nr. yra įėjimas į bendrojo naudojimo patalpą – terasą, po kuria yra buto Nr. 18 stogas. 2004 m. gruodžio mėn. ieškovai ir atsakovai įsigijo butus (el. b.t. 1, l. 14 – 16). Atsakovai 2005 m. įsirengė terasoje sodą pagal projektą (el. b.t. 1, l. 20). Nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. pastato administratorė yra UAB „Šilėja“ (el. b. t. 6, l. 185 – 193). Ieškovai nuo 2016 m. gegužės 19 d. su skundais ir prašymais kreipėsi į administratorę, prašydami pašalinti pažeidimus ir nurodydami, kad butui yra daroma žala dėl nubėgimo sistemos – latakų ir hidroizoliacijos prastos fizinės būklės, butas nuolat užpilamas vandeniu, buto langai apgadinti, lubos užlietos, medinė konstrukcijos dalis tarp lango ir latakų yra pelijanti ir pradėjusį irti, taip pat, kad per terasą, kuri yra buto Nr. 18 stogas, bėga vanduo ir daro žalą jų ne tik butui, bet ir stogui, kuris yra bendra pastato konstrukcija (el. b.t. 1, l. 22 – 34, 111 – 115, 120 – 122). Atsakovas A. G. 2022 m. birželio 10 d. raštu išreiškė neprieštaravimą dėl stogo – terasos utilizavimo ir terasos remonto (el. b.t. 1, l. 41). UAB „Balkonų Renovacija. LT“ pašalino stogo – terasos konstrukcijų defektus, 2022 m. lapkričio 10 d. sudaryta rangos sutartis, rangos darbai atlikti 2022 m. lapkričio 14 d. – 30 d. laikotarpiu (el. b.t. 2, l. 48 – 50, 52). Ieškovai kreipėsi į teismą dėl jų butui padarytos žalos atlyginimo.

Dėl civilinės atsakomybės subjektų 

20.       Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, kad dėl butui Nr. 18 padarytos žalos yra atsakingi: statytojas dėl statybos defektų; bendrija dėl laiku nepriimtų sprendimų, o atsakovai buto Nr. 20 savininkai nėra atsakingi, nes tokia išvada tiesiogiai nurodyta ekspertizės akte, be to, pastato administratorė tinkamai atliko techninės priežiūros paslaugas, o pagal sutartį atlikti remonto darbus jai buvo reikalingas bendrijos sprendimas, kuris nebuvo priimtas.

21.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 4 dalyje apibrėžta deliktinės atsakomybės samprata – deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

22.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, kvalifikavo tarp šalių siejančius teisinius santykius ir sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu ir sutartinę atsakomybę atsakovės pastato administratorės atžvilgiu. Nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės rūšies, šioje byloje turi būti nustatytos civilinės atsakomybės taikymo atsakovams trys būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai) ir priežastinis ryšys tarp jų; atsakovų kaltė, nustačius neteisėtus veiksmus, yra preziumuojama.

23.       Atsakovai A. G. ir D. G. apželdino terasą 2005 m. pagal UAB „Sodo dizainas“ parengtą projektą, pagal kurį darbus atliko rangovas UAB „Primtela“. Iš administratorės UAB „Šilėja parengto 2022 m. sausio 24 d. apžiūros akto nustatyta, kad pastato projekte nėra numatyta įrengti vejos ant stogo, sodinti medžius, prikrauti akmenų. Pagal pastato projekte esantį brėžinį ant stogo virš buto Nr. 18 turėjo būti paklota plytelių danga (el. b.t. 1, l. 35). Analogiški faktai užfiksuoti 2023 m. sausio 11 d. apžiūros akte (el. b.t. 4, l. 86).

24.       Administratorės UAB „Šilėja“ 2016 m. rugsėjo 13 d. turto apžiūrėjimo akte užfiksuoti turto matomi pažeidimai: per paskutinio aukšto terasos lataką teka vanduo į apačią, siūloma atlikti ekspertizę ir problemą spręsti kompleksiškai (el. b.t. 1, l. 29 – 30).

25.       Administratorės UAB „Šilėja“ 2022 m. sausio 24 d. apžiūros akte užfiksuota, kad dideli vandens pratekėjimai nuo stogo į 18 butą, kurie matomi įvairiose lubų vietose, atsilupę dažai ties elektros paskirstymo dėžutėm, lubų šviestuvais. Virš 18 buto yra stogas / terasa / ant kurio supylus gruntą, įrengta veja, pasodintas medis, krūmai, prikrauta dolomito akmenų, kitų sunkumų, sumontuotas kondicionierius su vandens nuvedimu ant stogo. Apžiūrint stogą matoma, kad yra plyšiai tarp balkono medinių grindų ir vejos, neaiškus vertikalios dangos sujungimas su siena. Nežinoma kokia yra danga po veja, medinėm grindim, kuri galimai yra sutrūkusi, neaišku kokia dangos būklė. Galimai nėra atlikta stogo plokštės hidroizoliacija, nėra ilajos. Galimai dėl stogo įrengto antsvorio bei vykstančių pratekėjimų deformavosi 18 buto lango konstrukcija, dėl pastovaus drėkimo nukritusi virš durų buvusi apdailos plokštė. <...> Vykstant pratekėjimams gadinamas gyventojų turtas, ardomos pastato konstrukcijos, mažinamas pastato ilgaamžiškumas, yra pavojus 18 buto gyventojams, jų gyvybei, sveikatai, t. y. neatstačius stogo į buvusią padėtį, galimas likusių apdailos plokščių, lubų kritimas, elektros instaliacijos gedimai (el. b.t. 1, l. 35).

26.       Iš 2022 m. lapkričio 3 d. Plokščiojo eksploatuojamojo apželdinto stogo įrengimo analizės ataskaitos Nr. 220921, kuri parengta apžiūrėjus 2022 m. birželio 16 d. (iki ardymo darbų) ir 2022 m. rugsėjo 21 d. (po ardymo darbų) plokščiąjį eksploatuojamąjį apželdintą stogą, (el. b.t. 1, l. 123 – 157) matyti, kad užfiksuoti defektai ir neatitikimai Statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. numatytiems reikalavimams. Reglamento skyriuje VIII. Plokštieji eksploatuojami apželdinti stogai 86.3. papunktyje numatyta, kad: hidroizoliacinė stogo danga sujungimų su virš stogo išsikišusiomis konstrukcijomis vietose turi būti pakelta virš dirvožemio paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm, tačiau nustatyta vietų, kur faktiškai įrengta taip, kad hidroizoliacija yra įrengta žemiau nurodyto aukščio. Hidroizoliacijos krašto sujungimas su siena neatitinka tipinių dangos gamintojo sprendinių, vietomis užfiksuotos skylės, ertmės, pro kurias vanduo subėga į sienos vidų. Stogo hidroizoliacijos kraštas prie skardos lankstinių (vakarinėje, pietinėje ir rytinėje pusėse) ir ties kito buto terasos plytelėmis slenksčio įrengtas nesandariai, nes matyti plyšiai, ertmės, arba šis defektas atsiradęs dėl nusidėvėjimo. Stogo hidroizoliacinės dangos sandarumo nebuvimas prieštarauja Reglamento vienam iš Bendrųjų reikalavimų 47 punkte. Taip pat nustatyta hidroizoliacinės dangos vientisumo pažeidimų (gilių įspaudų), trumpinančių jos eksploatacines savybes ir laiką, atsiradusių dėl drenažinės dangos gumbelių tiesioginio atrėmimo į minkštą bituminę prilydomą dangą. Hidroizoliacinės dangos gamintojas nenumato tokio tiesioginio atrėmimo, o Reglamento vienas iš Bendrųjų reikalavimų 52 punkte numato, kad stogo medžiagos turi būti suderintos tarpusavyje. Nustatytų nesandarumų lokacija t. y. šiek tiek aukščiau nuo horizontalaus lygio paaiškina apačioje užliejamo buto periodiškumą žiemos arba atlydžio metu. Dėl susikaupusio latakuose ir ant stogo grunto sniego/ledo, vandens lygis yra aukštesnis ir skverbiasi per minėtus aukščiau esančius nesandarumus. Šiltuoju metų laiku vandens lygis nustatytų defektų nepasiekia, todėl ir nesiskverbia į apatinį butą.

27.       Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 220616, kuri parengta apžiūrėjus 2022 m. birželio 16 d. butą Nr. 18, buvo fiksuojama padaryta žala (el. b.t. 1, l. 42 – 105). Apžiūros metu, dėl besiskverbiančios drėgmės, užfiksuotos pažeistos lubos: susidariusios dėmės, pūslės; pažeistos sienos: susidariusios pūslės, dėmės, nubėgimo žymės, išryškėjusios GKP plokščių tvirtinimo vietos, lubų ir sienų sankirtoje skilimai; pažeista grindų danga: lentų tarpuose susidaręs pelėsis, pajuodavę. Apžiūros metu užfiksuota jau atšokusios klinkerio fasado plytelės – virš vitrininio medinio lango. Fiksuojama besiskverbianti drėgmė/vanduo per vidines sienos konstrukcijas, ko pasėkoje drėgmės veikiamas medinis karkasas, orientuota skiedrų plokštė (OSB), deformuojasi, nuo kurios atšokinėja fasado klinkerio apdailos plytelės. Taip pat apžiūros metu užfiksuotas vitrininio lango angokraštis, ant kurio viršutinėje dalyje fiksuojamos vandens nubėgimo žymės. Iš užsakovo pateiktos fotofiksacijos matyti, kad šaltuoju laikotarpiu angokraštyje susidarydavo vandens ledo varvekliai. Apžiūros metu fiksuojama, kad dėl vandens prasiskverbimo iš viršaus, vitrininio, klijuotos medienos lango su durimis rėmas yra pažeistas. Ant rėmo matyti nubėgimo žymės, mediena pažeista puvinio, išpuvęs plyšys, dygiuoto sujungimo vieta deformuota, vietomis pūslėmis atšokę dažai.

28.       Teismo ekspertizės akte (el. b. t. 5, l. 3 – 75) nustatyta, kad statant pastatą ir įrengiant terasą buvo nesilaikyta eksploatuojamiems stogams nustatytų reikalavimų: buvo netinkamai įrengtas terasos hidroizoliacinis sluoksnis; buvo netinkamai įrengti latakai. Pažaidų, kurias sukėlė netinkamas hidroizoliacinės dangos sluoksnio įrengimas, kaina – 3 499,95 Eur su PVM. Pažymėtina, kad šių pažaidų atsiradimo priežastimi taip pat yra ir netinkamas apželdinto stogo įrengimas, dėl ko ženkliai pablogėjo terasos hidroizoliacinės savybės. Kiekvienos iš šių priežasčių lyginamojo svorio teismo ekspertas nustatyti negali. Pažaidų, kurias sukėlė užliejimai dėl netinkamai įrengto latako, remonto kaina – 3 196,94 Eur su PVM. Įrengiant apželdintą stogą nebuvo laikomasi STR reikalavimų: nebuvo įrengtas ne mažesnio kaip 100 mm storio vandenį drenuojantis sluoksnis iš plauto žvyro arba keramzito (tai neatitinka STR 2.05.02:2001 83.2 p. reikalavimų); drenažinė membrana privesta tik iki suformuoto betoninio bortelio, bet ne iki latako, t. y. po ar ant drenažinės membranos atsiradęs vanduo iki latako nebuvo nuvedamas, galėjo būti nuvedamas tik iki betoninio bortelio ribos (tai neatitinka STR 2.05.02:2001 47 p. reikalavimų); apželdintą stogą ribojančiuose borteliuose nepaliktos angos vandeniui nutekėti į lataką (tai neatitinka STR 2.05.02:2001 86.2 p. reikalavimų); hidroizoliacinė stogo danga sujungimuose su pastato fasadais nepakelta virš dirvožemio paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm (tai neatitinka STR 2.05.02:2001 86.3 p. reikalavimų); hidroizoliacinė danga nebuvo sandariai priklijuota prie latako, sienų, kondicionieriaus. Šie defektai, kartu su pastato statybos metu padarytais defektais buvo buto Nr. 18 užliejimo priežastimi, dėl ko buvo sugadintos buto Nr. 18 lubos ir sienos.

29.       Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pažymėta, kad nuo eksploatuojamo (ne apželdinto stogo) vanduo yra nuvedamas stogo dangos paviršiumi. Paprastai, tinkamo nuolydžio suformavimas užtikrina tinkamas eksploatuojamo stogo hidroizoliacines savybes. Dėl kokių nors priežasčių (defektų) po stogo danga patekęs vanduo išvedamas iš stogo konstrukcijos po stogo danga įrengtu drenuojančiu sluoksniu. Apželdinto stogo atveju vandens nuvedimas yra žymiai sudėtingesnis. Šiuo atveju vanduo apželdinto stogo paviršiumi (grunto paviršiumi) į latakus nenuteka. Vanduo sunkiasi gruntu žemyn. Siekiant jį išvesti nuo stogo virš hidroizoliacinio sluoksnio yra įrengiamas ne mažesnis kaip 100 mm drenuojantis sluoksnis, kuriuo vanduo yra nuvedamas į latakus. Tiriamuoju atveju tinkamas drenuojantis sluoksnis nebuvo įrengtas. Drenuojantis sluoksnis buvo įrengtas iš drenažinės membranos, kurios drenažinės savybės negali prilygti statybos techniniame reglamente numatytam 100 mm drenažiniam sluoksniui ir negali užtikrinti tinkamo vandens nuvedimo iš apželdinto stogo konstrukcijos. Tačiau didžiausia klaida įrengiant drenažinį sluoksnį buvo padaryta neprivedant faktiškai įrengto drenažinio sluoksnio (drenažinės membranos) iki latako. Tai reiškia, kad pro grunto sluoksnį prasisunkęs vanduo neturėjo galimybės nusidrenuoti iki latako ir kaupėsi ant hidroizoliacinės dangos. Tokiu būdu vanduo „suradęs“ silpniausias vietas (mikroplyšius) galėjo skverbtis žemyn į po terasa esančias konstrukcijas ir patalpas. Apibendrindamas ekspertas padarė išvadą, kad statytojo įrengta terasa buvo su trūkumais, kurie pablogino terasos hidroizoliacines savybes ir galėjo lemti vandens pratekėjimą į žemiau esančias konstrukcijas ir patalpas. Įrengiant apželdintą stogą buvo padaryta papildomų klaidų ir dėl to terasos hidroizoliacinės savybės ženkliai pablogėjo. Hidroizoliacines terasos savybes taip pat pablogino netinkamas hidroizoliacinės dangos užvedimas ant vertikalių paviršių ir netinkamas hidroizoliacinės dangos jungčių užsandarinimas. Praktikoje šie defektai yra dažna vandens pratekėjimo priežastimi.

30.       Taigi, ekspertizės akte konstatuota, kad žalai kilti dėl vandens pratekėjimo turėjo įtakos netinkamai įrengtas terasos hidroizoliacinis sluoksnis ir buvo netinkamai įrengti latakai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visų bute Nr. 18 nustatytų pažaidų atsiradimo priežastimi taip pat yra ir netinkamas apželdinto stogo įrengimas. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

31.       Atsakovų buto Nr. 20 savininkų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jų užsakymu buvo įrengtas sodas ant terasos. Apželdinimo projektas buvo įgyvendintas nesilaikant STR reikalavimų, be to, pastato projekte nebuvo numatyta įrengti vejos ant stogo, sodinti medžius, prikrauti akmenų. Tai rodo, kad pagal savo technines savybes pastato stogas nebuvo pritaikytas sodo įrengimui. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad sodo projekto įgyvendinimo defektai, kartu su pastato statybos metu padarytais defektais, buvo buto Nr. 18 užliejimo priežastimi, dėl ko buvo sugadintos buto Nr. 18 lubos ir sienos. Statytojo įrengta terasa buvo su trūkumais, kurie pablogino terasos hidroizoliacines savybes ir galėjo lemti vandens pratekėjimą į žemiau esančias konstrukcijas ir patalpas. Įrengiant apželdintą stogą buvo padaryta papildomų klaidų ir dėl to terasos hidroizoliacinės savybės ženkliai pablogėjo. Šią eksperto išvadą ir tiriamosios dalies apibendrinimą atitinka 2022 m. lapkričio 3 d. Plokščiojo eksploatuojamojo apželdinto stogo įrengimo analizės ataskaitoje Nr. 220921 ir kitoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti sodo įrengimo defektai, kurie turėjo įtakos vandens pralaidumui į butą Nr. 18. Taip pat šiuos duomenis patvirtina ir UAB „Balkonų Renovacija.LT“ rašte užfiksuoti duomenys, kad 2020 metais balandžio 23 dieną su bendrijos pirmininke ir buto savininku apžiūrėjus 20 buto terasą nustatyta, jog 20 buto terasos lietaus vandens nutekėjimą komplikuoja perimetru įrengtas dekoratyvinių akmenų bortelis, japoniškas akmenų takelis bei žalia veja su kita augalija, dėl ko (tikėtina) lietaus vanduo galėjo pakilti virš įrengtos vertikalios hidroizoliacijos ir įtakoti pastato konstrukcijų bei apatinių patalpų užliejimus. 2022 metais rugsėjo 23 dieną su bendrijos pirmininke ir buto savininku pakartotinai apžiūrėta 20 buto terasa po žalios vejos su dekoratyviniais akmenimis pašalinimo. Pakartotinės apžiūros metu buvo nustatyti šie defektai: atsiklijavusi bituminė danga prie įėjimo durų ir terasos krašto skardinio bortelio, blogai sumontuotas kondicionieriaus įrenginys (freono vamzdžiai išvesti iš grindų lygio, vamdžiai blogai hidroizoliuoti, kondicionierius sumontuotas pažeidžiant bituminę hidroizoliaciją ir pan.), dėl dekoratyvinių akmenų deformavosi latakų laštakiai, dėl ko vietomis atsirado kontranuolydis ir atsisluoksniavo bituminė hidroizoliacija – susidarė taip vadinamos „kišenės“, dėl didelės juodžemio, augmenijos ir dekoratyvinių akmenų apkrovos drenažinė danga „korys“ vietomis bituminėje dangoje paliko gilius įspaudus, t. y. vietomis pažeidė bituminę hidroizoliaciją (el. b. t. 6, l. 13). 

32.       Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad langas supuvo dėl nuolatinio vandens poveikio. Teismo ekspertas nustatė, kad šios pažaidos priežastis – netinkamai įrengtas vandens nuvedimo latakas terasoje. Dėl netinkamo latakų nuolydžio, po lataku neįrengto hidroizoliacijos sluoksnio, latako „užlopymo“ netvarkingai nenustatytos medžiagos lopais vanduo prasiskverbia į po lataku esantį polistireninio putplasčio sluoksnį, po klinkerio plytelėmis ir išoriniu sienos paviršiumi teka ant lango. 

33.       Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „Balkonų Renovacija. LT“ 2023 m. lapkričio 27 d. rašte fiksuojami duomenys iki ir po įrengto sodo demontavimo, šis dokumentas pateiktas į bylą po ekspertizės atlikimo. Ekspertas bandymus atliko 2023 m., kai jau buvo atliktas terasos remontas. 2022 m. rugsėjo 22 d. fotonuotraukose matosi akmenų pėdsakai (el. b.t. 1, l. 123 – 157). Šie duomenys rodo, kad ant stogo pakloti dekoratyviniai akmenys deformavo laštakius, todėl latakas kai kur gavo atvirkštinį nuolydį ir vanduo nebetekėjo teisinga kryptimi. Ekspertizės akte tai pat užfiksuotas priešingas latako nuolydis, taip pat latako ruožai, iš kurio nenuteka vanduo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad klausimas kokia apimti UAB „Balkonų Renovacija. LT“ atliko terasos remontą 2022 m. lapkričio 14 d. – 30 d. laikotarpiu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Faktas, kad 2023 m. ekspertizės atlikimo metu buvo priešingas latako nuolydis, yra užfiksuotas. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad po sodo demontavimo ir UAB „Balkonų Renovacija. LT“ remonto užliejimai liovėsi.

34.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad išimtinai dėl kilusios žalos yra atsakingas statytojas. Priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reglamentuoja CK 6.247 straipsnis, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021 27 punktą).

35.       Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, nustatydamas neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 26 punktas).

36.       Priežastiniam ryšiui nustatyti apeliacinės instancijos nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes. Ieškovai ir atsakovai įsigijo butus 2004 m. gruodžio mėn. Atsakovai įsirengė terasą 2005 m. Ieškovų teigimu, jie pradėjo reikšti nusiskundimus dėl užliejimo nuo 2014 m. bendrijai (el. b.t. 1, l. 22 – 23). Taigi, žalos požymiai pradėjo matytis praėjus 10 metų nuo naujos statybos butų įsigijimo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. administratorė UAB „Šilėja“ buvo raštu informuota, kad ieškovai yra nuolat apliejami. Rašytine medžiaga patvirtina, kad be Statytojo padarytų klaidų, įrengiant sodą buvo neįrengtas ne mažesnio kaip 100 mm storio vandenį drenuojantis sluoksnis iš plauto žvyro arba keramzito; drenažinė membrana privesta tik iki suformuoto betoninio bortelio, bet ne iki latako; apželdintą stogą ribojančiuose borteliuose nepaliktos angos vandeniui nutekėti į lataką; hidroizoliacinė stogo danga sujungimuose su pastato fasadais nepakelta virš dirvožemio paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm; hidroizoliacinė danga nebuvo sandariai priklijuota prie latako, sienų, kondicionieriaus; dėl dekoratyvinių akmenų deformavosi latakų laštakiai (atsirado kontranuolydis – vanduo nebeteka link lietvamzdžio, o kaupiasi) ir atsisluoksniavo bituminė hidroizoliacija, taip pat dėl didelės juodžemio, augmenijos ir dekoratyvinių akmenų apkrovos buvo pažeistas hidroizoliacinis sluoksnis. Ekspertas tiriamojoje dalyje pažymėjo, kad pro grunto sluoksnį prasisunkęs vanduo neturėjo galimybės nusidrenuoti iki latako ir kaupėsi ant hidroizoliacinės dangos, kuri taip pat buvo pažeista. Taigi, visos šios faktinės aplinkybės buvo sąlyga vandeniui skverbtis į butą Nr. 18. 2022 m. rugsėjo mėn. demontavus sodą ir lapkričio mėn. atlikus terasos remontą, žalą bute Nr. 18 sukeliantys požymiai išnyko.

37.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad statytojo 2004 m. padaryti statinio defektai yra pernelyg nutolę nuo 2014 m. atsiradusios žalos požymių ir nepašalina atsakovų buto Nr. 20 savininkų civilinės atsakomybės. Jeigu būtų neįrengtas sodas, nebūtų padaryta papildoma žala terasai (stogui) ir latakams, o statytojo trūkumai būtų anksčiau pastebėti (jeigu dėl tokių trūkumų būtų faktiškai kilusi žala), ir statytojo defektai būtų pašalinti. Atkreipiamas dėmesys, kad ekspertas ekspertizės akte nurodo teorinę galimybę, kad dėl statytojo padarytų defektų galėjo skverbtis vanduo. Taigi, 2014 m. pastebėtos ir 2022 m. fiksuotos žalos pagrindinė priežastis yra apželdinto stogo įrengimas nesilaikant STR reikalavimų. Dėl šių veiksmų buvo pažeistos lubos, sienos, grindų danga, vitrininio lango rėmas ir langas. Už butui Nr. 18 padarytą žalą yra atsakingi atsakovai A. G. ir D. G..

38.       Atsakovė pastato administratorė UAB „Šilėja“ apeliaciniame skunde nurodo, kad jai buvo perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, dėl to ji nėra statinio valdytojas ir už dėl statinio defektų sukeltą žalą nėra atsakinga, 2004 – 2005 m. UAB „Šilėja“ neturėjo su bendrija teisinių santykių, kurie prasidėjo tik 2012 m. kovo 1 d., todėl jai statybos darbų kokybės ir terasos apželdinimo kokybės aplinkybės nebuvo žinomos. 

39.       Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.

40.       Pastato patalpų savininkų teisėms ir pareigoms, susijusioms su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, įgyvendinti įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija). Bendrija 2012 m. kovo 1 d. su ieškove sudarė administravimo ir bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo sutartį Nr. R4-28 (toliau – Sutartis) dėl joje nustatytų paslaugų teikimo (el. b. t. 6, l. 185 – 191).

41.       Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo objektais laikomos pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. 

42.       Terasa, ant kurios buvo įrengtas sodas, yra bendrojo naudojimo patalpa. Taigi, šis objektas patenka į Sutarties reguliavimo sritį. Sprendžiant dėl paslaugų teikimo apimties pagal Sutartį, ginčui teisingai išspręsti aktualios šios nuostatos: administratorius susitarė dėl namo administravimo, namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo (nuolatinės techninės priežiūros – Sutarties priedas Nr. 1, 2 punktas) ir kitų Sutartyje numatytų ar nustatyta tvarka atskiru Šalių susitarimu patvirtintų paslaugų teikimo <...> (Sutarties II dalies, 1 punktas); administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros Privalomųjų reikalavimų – nustatytų pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo, <...>, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, <...> (III dalies 1.1. papunktis); teikiamų paslaugų vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis (III dalies 1.3. papunktis); pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros Privalomųjų reikalavimų (III dalies 1.5. punktas); administratorius įsipareigoja organizuoti namo būklės nuolatinį stebėjimą, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą <...> (III dalies 2.1. papunktis); nustačius ar gavus informaciją apie namo, jo konstrukcijų griūties pavojų, kritinę inžinerinės įrangos būklę, įvykus avarijai, skubiai imtis priemonių avarinei būklei likviduoti, gyventojų ir praeivių saugumui užtikrinti ar apsaugoti žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių, atsižvelgiant į administratoriaus atsakomybės ribas (III dalies 2.2 papunktis); vykdyti kitas funkcijas, administratoriui priskirtas nustatyta tvarka priimtuose ir paskelbtuose teisės aktuose ar dėl kurių raštu susitaria šalys (III dalies 2.12 papunktis). Sutarties priede Nr. 1 išvardintos teikiamos paslaugos ir jų tarifai, tarp jų nuolatinę techninę priežiūrą apima: namo būklės nuolatinis stebėjimas; smulkių defektų šalinimas; avarijų likvidavimas darbo valandomis (2 punktas), be to, kaip atskira paslauga numatyta avarijų likvidavimas nedarbo valandomis pagal faktiškai atliktus darbus ir UAB „Grinda“ patvirtintus įkainius (10 punktas) ir remonto darbai bendro naudojimo vietose pagal faktiškai atliktus darbus (11 punktas).

43.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (5 dalis). Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (6 dalis).

44.       Statybos techninis reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu, (toliau – Statinių priežiūros reglamentas) 1.2. papunktyje numatyta, kad šis teisės aktas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Pagal Statinių priežiūros reglamento 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas).

45.       Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, (toliau – Nuostatai) 3 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – Privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nuostatų 7.7 papunktis numato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. 

46.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Šilėja“ 2015 m. gegužės 13 d. statinio apžiūros akte užfiksuota, kad blogai suformuotas stogo nuolydis ir lietaus nuvedimo sistema, vanduo peršoka lietaus latakus, dėl ko drėksta sienos. Rekomenduota vykdyti ekspertizę ir pagal išvadas atlikti remontą (el. b. t. 8, l. 163).

47.       UAB „Šilėja“ 2016 m. gegužės 13 d. statinio apžiūros akte užfiksuota, kad dėl nesandarios hidroizoliacijos, netinkamai įrengtos lietaus nuvedimo sistemos bei apskardinimo iš viršutinės terasos prateka vanduo į 18 butą. Rekomenduojama sutvarkyti terasos hidroizoliaciją, lietaus nuvedimo sistemą bei apskardinimą (el. b. t. 8, l. 162).

48.       Ieškovai į administratorę dėl jų butui daromos žalos dėl terasos vandens pralaidumo kreipėsi žodžiu ir raštu. 2016 m. gegužės 19 d. pateiktas skundas (el. b.t. 1, l. 22 – 23), kuriame išdėstoma, jog namo lietaus nubėgimo sistemos (latakai) yra techniškai netvarkingi ir nepatenkinamos būklės; dėl nubėgimo sistemos – latakų ir hidroizoliacijos prastos fizinės būklės butas yra nuolatos užpilamas vandeniu, dėl to gadinamas turtas: apgadinti buto lango rėmai (mediniame lango rėme susiformavo apie 3 cm skylė, apatinė langų dalies medinė konstrukcija pradėjusi irti, langų signalizacija dėl nuolatos patenkančio vandens periodiškai įsijungia; buto lubos yra užlietos (užliejimo dėmės ant buto lubų atsinaujina ir po atliekamų periodinių buto apdailos remonto darbų); medinė konstrukcijos dalis tarp lango ir latakų yra pelėjanti ir pradėjusi irti).

49.       UAB „Šilėja“ raštas patvirtina, kad Buto Nr. 18 savininkė buvo informavusi draudikus UAB „Smart Claims“ 2016 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 20160418 apie užliejimą (el. b. t. 9, l. 17).

50.       2016 m. birželio 2 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo protokole svarstyta, kad bute Nr. 18 esanti problema yra viso namo problema. Taip pat svarstyta daryti remontą, t. y. sąmatoje nurodytus darbus, kurių bendra suma neturi viršyti 10 000,00 su PVM (el. b. t. 9, l. 2 - 5). Sprendimas nepriimtas dėl kvorumo nebuvimo (el. b. t. 9, l. 6 - 8). 2016 m. birželio 30 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo protokole svarstytas klausimas dėl stogo remonto, sprendimas nepriimtas (el. b. t. 9, l. 9 - 15).

51.       UAB „Šilėja“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pritarimas remonto darbams negautas. Butų patalpų savininkų susilaikymą balsuojant lėmė abejonės ar pateikta sąmata atitinka tikrovę, kokia yra tikroji bute esančios problemos priežastis, nebuvo pateikta eksperto išvada, kurioje būtų numatyta konkreti žalos atsiradimo priežastis bei tiksliai įvertintas žalos dydis, pateiktas būtinų atlikti darbų sąrašas (el. b.t. 1, l. 28).

52.       Administratorei 2016 m. rugpjūčio 10 d. pateiktas prašymas dėl remonto darbų apimties ir būtinumo patikrinimo ir nustatymo (el. b.t. 1, l. 24).

53.       Ieškovai pateikė 2016 m. rugpjūčio 11 d. prašymą, kuriame vėl informavo, kad bėga vanduo (el. b.t. 1, l. 25 – 26).

54.       UAB „Šilėja“ 2016 m. rugsėjo 13 d. turto apžiūrėjimo akte užfiksuota, kad nuo drėgmės apgadintas buto lango rėmas (mediniame lango rėme susiformavo skylė); medinė konstrukcijos dalis tarp lango ir latakų yra pelėjanti ir pradėjusi irti; buto lubos yra užlietos; per paskutinio aukšto terasos lataką teka vanduo į apačią. Siūloma atlikti ekspertizę ir problemą spręsti kompleksiškai (el. b.t. 1, l. 29 – 30). 

55.       2016 m. birželio 2 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo protokole svarstyta dėl buto Nr. 18 savininkų pakartotinio skundo. Sprendimas šiuo klausimu nepriimtas (el. b.t. 1, l. 19 – 20).

56.       2016 m. rugpjūčio 30 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo protokole svarstyta dėl buto Nr. 18 savininkų pakartotinio skundo. Nuspręsta įgalioti bendrijos valdybą derėtis su kredito įstaigomis dėl paskolos namo viso stogo (lietaus sistemos nuvedimo remontas, stogo hidroizoliacijos pažeidimų šalinimas) remontui gavimo. Įpareigoti bendrijos valdybą sušaukti savininkų susirinkimą supažindinti su pasiūlymais. Susirinkimas priims galutinį sprendimą. Į 2016 m. rugsėjo 28 d. susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl paskolos ėmimo iš banko. Į 2016 m. rugsėjo 28 d. susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl pakartotinio Buto Nr. 18 savininkų skundo (el. b.t. 1, l. 22 – 23).

57.       UAB „Šilėja“ 2016 m. spalio 13 d. statinio apžiūros akte užfiksuota, kad dėl nesandarios hidroizoliacijos, netinkamai įrengtos lietaus nuvedimo sistemos bei apskardinimo iš viršutinės terasos prateka vanduo į 18 butą. Rekomenduojama bendrijai teikti rekomendaciją sutvarkyti terasos hidroizoliaciją, lietaus nuvedimo sistemą bei apskardinimą (el. b. t. 8, l. 161).

58.       UAB „Šilėja“ 2017 m. gegužės 12 d. statinio apžiūros akte užfiksuota, kad dėl nesandarios hidroizoliacijos, netinkamai įrengtos lietaus nuvedimo sistemos bei apskardinimo iš viršutinės terasos prateka vanduo į 18 butą. Rekomenduojama bendrijai teikti rekomendaciją sutvarkyti terasos hidroizoliaciją, lietaus nuvedimo sistemą bei apskardinimą (el. b. t. 8, l. 159).

59.       UAB „Šilėja“ 2017 m. spalio 12 d. statinio apžiūros akte užfiksuota, kad dėl nesandarios hidroizoliacijos, netinkamai įrengtos lietaus nuvedimo sistemos bei apskardinimo iš viršutinės terasos prateka vanduo į 18 butą. Rekomenduojama bendrijai teikti rekomendaciją sutvarkyti terasos hidroizoliaciją, lietaus nuvedimo sistemą bei apskardinimą (el. b. t. 8, l. 160).

60.       UAB „Šilėja“ 2018 m. rugpjūčio 14 d. statinio apžiūros akte užfiksuota, kad dėl nesandarios hidroizoliacijos, netinkamai įrengtos lietaus nuvedimo sistemos bei apskardinimo iš viršutinės terasos prateka vanduo į 18 butą. Rekomenduojama bendrijai teikti rekomendaciją sutvarkyti terasos hidroizoliaciją, lietaus nuvedimo sistemą bei apskardinimą (el. b. t. 8, l. 157).

61.       UAB „Šilėja“ 2018 m. spalio 8 d. statinio apžiūros akte užfiksuota, kad dėl nesandarios hidroizoliacijos, netinkamai įrengtos lietaus nuvedimo sistemos bei apskardinimo iš viršutinės terasos prateka vanduo į 18 butą. Rekomenduojama bendrijai teikti rekomendaciją sutvarkyti terasos hidroizoliaciją, lietaus nuvedimo sistemą bei apskardinimą (el. b. t. 8, l. 158).

62.       UAB „Šilėja“ 2019 m. gegužės 23 d. statinio apžiūros akte užfiksuota, kad terasų būklė patenkinama. Pratekėjimai pro terasas. Terasoje netinkami arba nėra įrengta hidroizoliacija. Neremontuojami balkonai, terasos įgauna galimai avarinės būklės požymių. Neatitinka esminių statinio reikalavimo: STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“. Rekomenduojama paruošus techninį darbo projektą, remontuoti balkonus, terasas (el. b. t. 8, l. 150 – 156).

63.       UAB „Šilėja“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. statinio apžiūros akte užfiksuota, kad terasų būklė patenkinama. Pratekėjimai pro terasas. Terasoje netinkami arba nėra įrengta hidroizoliacija. Neremontuojami balkonai, terasos įgauna galimai avarinės būklės požymių. Neatitinka esminių statinio reikalavimo: STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“. Rekomenduojama paruošus techninį darbo projektą, remontuoti balkonus, terasas (el. b. t. 8, l. 144 – 149).

64.       UAB „Šilėja“ 2021 m. rugsėjo 23 d. statinio apžiūros akte užfiksuota, kad stogo būklė patenkinama. Virš 18 buto ant bendrojo naudojimo stogo, galimai savavališkai, yra supiltas gruntas, įrengta veja, pasodinta medžių, prinešta akmenų. Yra pratekėjimų nuo rytinės pastato (miško) pusės. Neatitinka esminių statinio reikalavimų: STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Rekomenduojama įpareigoti 20 buto savininką pateikti projektą to jam neatlikus kreiptis į statybos inspekciją, remontuoti stogą. Terasų būklė patenkinama. Terasoje netinkami arba nėra įrengta hidroizoliacija (20 butas). Neremontuojami balkonai, terasos įgauna galimai avarinės būklės požymių. Neatitinka esminių statinio reikalavimo: STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“. Paruošus techninį darbo projektą, remontuoti balkonus terasas (el. b. t. 8, l. 77 – 82).

65.       UAB „Šilėja“ 2022 m. gegužės 18 d. statinio apžiūros akte užfiksuota, kad stogo būklė patenkinama. Virš 18 buto ant bendrojo naudojimo stogo, galimai savavališkai, yra supiltas gruntas, įrengta veja, pasodinta medžių, prinešta akmenų. Yra pratekėjimų nuo rytinės pastato (miško) pusės. Neatitinka esminių statinio reikalavimų: STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Rekomenduojama įpareigoti 20 buto savininką pateikti projektą to jam neatlikus kreiptis į statybos inspekciją, remontuoti stogą. Terasų būklė patenkinama. Terasoje netinkami arba nėra įrengta hidroizoliacija (20 butas). Neremontuojami balkonai, terasos įgauna galimai avarinės būklės požymių. Neatitinka esminių statinio reikalavimo: STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“. Paruošus techninį darbo projektą, remontuoti balkonus terasas (el. b. t. 8, l. 137 – 142).  

66.       2022 m. sausio 4 d. ieškovai kreipėsi į UAB „Šilėja“, nurodydami, jog jų butas nuolat užliejamas vandeniu, nes virš jų buto esančio stogo yra supiltas storas dirvožemio sluoksnis, pasėta veja, įbetonuoti borteliai su akmenų mūru, pasodinti medžiai ir kiti augalai, sumontuotas kondicionieriaus blokas ir kt. Prašė atlikti namo techninę priežiūrą ir šalinti namo konstrukcijų pažeidimus (el. b.t. 1, l. 27).

67.       UAB „Šilėja“ 2022 m. sausio 24 d. apžiūros akte

68.       Ieškovų atstovas 2022 m. rugsėjo 1 d. išsiuntė el. laišku UAB „Šilėja“ reikalavimą dėl stogo – terasos konstrukcijos pažeidimų šalinimo.

69.       2022 m. rugsėjo 5 d. UAB „Šilėja“ el. laišku atsakė, kad dėl didelių darbų apimčių UAB „Šilėja“ šiuo metu negali atlikti (duomenys neskelbtini) stogo-terasos rekonstrukcijos/atstatymo darbų. Informavo, kad bendrijos pirmininkei pateikė rangovų pasiūlymus, kurie galėtų atlikti darbus. el. b.t. 1, l. 116 – 122).

70.       2022 m. rugsėjo 21 d. buvo atliekami apželdinto stogo sluoksnių ardymo darbai, 2022 m. lapkričio 14 d. – 30 d. pašalinti terasos konstrukcijų defektai.

71.       Iš bylos duomenų matyti, kad pastato administratorė statinio techninės priežiūros paslaugas pradėjo teikti nuo 2012 m. kovo 1 d. Pastato administratorei buvo žinoma apie pastebėtus defektus 2015 m. (el. b.t. 1, l. 28, el. b. t. 8, l. 163). UAB „Šilėja“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsakyme kaip vieną iš priežasčių, kodėl savininkai nebalsuoja už remontą nurodė, kad yra neaiški tikroji bute esančios problemos priežastis, ieškovai nepateikė eksperto išvados, kurioje būtų numatyta konkreti žalos atsiradimo priežastis, nors jau 2016 m. gegužės 13 d. statinio apžiūros akte pati atsakovė užfiksavo, kad dėl nesandarios hidroizoliacijos, netinkamai įrengtos lietaus nuvedimo sistemos bei apskardinimo iš viršutinės terasos prateka vanduo į 18 butą. Taigi, ne ieškovai, o atsakovė turėjo atlikti pastato dalies ekspertizę ar auditą (STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 42 punktas). Byloje nėra duomenų, kad būtų atlikta ekspertizė. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Šilėja“ 2016 m. rugsėjo 13 d. turto apžiūrėjimo aktas, kuriame suformuluotas tik toks pasiūlymas. Pažymėtina, kad 2016 m. spalio 13 d. – 2018 m. spalio 8 d. laikotarpio statinio apžiūros aktuose užfiksuotos analogiškos besikartojančios 2016 m. gegužės 13 d. statinio apžiūros akte nurodytos aplinkybės. 2019 m. gegužės 23 d. – 2022 m. gegužės 18 d. laikotarpio statinio apžiūros aktuose fiksuojama, kad apželdinus sodą stogas neatitinka STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų; neremontuojami balkonai, terasos įgauna galimai avarinės būklės požymių, neatitinka esminių statinio reikalavimo: STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“. Šių duomenų kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad nors atsakovė ir neigia savo atsakomybę pagal Sutartį, 2022 m. rugsėjo 5 d. UAB „Šilėja“ el. laiške nurodė, kad dėl didelės darbo apimties atlikti remonto darbų negali.

72.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovės nenuosekli pozicija nepatvirtina, kad pastato administratorė, teikdama realias statinio techninės priežiūros paslaugos, laikėsi aukštesnių jai keliamų rūpestingumo ir atsakomybės standartų ir vykdė Sutartyje numatytas pareigas. Techninės priežiūros paslaugos apėmė administratorės teisę priimti sprendimus dėl pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo ir pareigą organizuoti nuolatinį pastato pagrindinių konstrukcijų stebėjimą, šalinti smulkius defektus, likviduoti avarijas (Nutarties 42 punktas). 

73.       Ekspertizės akte pažymėta, kad vandens užliejimo ir jo padarinių kilimo mastui turėjo netinkamai vykdyta pastato techninė priežiūra: bendrojo naudojimo objektų valdytojas 2016 metais neorganizavo terasos (apželdinto Stogo įrengimo) ekspertizės (pastato statybinių tyrinėjimų, audito) ir nenustatė apželdinto Stogo įrengimo neatitikčių statybos techniniams reglamentams (STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 45 p.); bendrojo naudojimo objektų administratorius gavęs informaciją apie Buto Nr. 18 užliejimus po apželdinto stogo įrengimo neatliko defektų priežasčių nustatymo ir taisymo darbų (STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 46 p.).

74.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administratorės pasyvūs veiksmai, apsiribojant tik statinio apžiūros aktų surašymu, vengiant atlikti veiksmus, susijusius su nedidelių defektų šalinimu ir defektų atsiradimo priežasčių nustatymu, lėmė tai, kad nuo 2015 m. iki 2022 m. terasa įgavo avarinės būklės požymių. Šiuos požymius nustatė būtent pati pastato administratorė. Teisėjų kolegija nepritaria atsakovės argumentui, kad atsakovų lėšomis įrengtas sodas buvo objektyvia kliūtimi tinkamai atlikti terasos dalies techninę priežiūrą. Pažymėtina, kad atsakovei niekas nekliudė, gavus informaciją apie žalos požymius, išsireikalauti apželdinto sodo įrengimo projektą ir pastato projektą iš buto Nr. 20 savininkų bei Bendrijos, ir juos tinkamai įvertinti teikiamų statinio techninės priežiūros paslaugų kontekste naudos gavėjų naudai kaip specialių žinių turinčiam asmeniui. Taigi, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad už žalą padarytą butui Nr. 18 taip pat yra atsakinga ir atsakovė UAB „Šilėja“.

75.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administratorei taikė griežtąją civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime aiškiai pažymėjo, kad taiko sutartinę atsakomybę. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodytas skliausteliuose CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis griežtąją atsakomybę, šalia bendrųjų kitų civilinės atsakomybės normų, tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra jokių nei teisinių, nei faktinių argumentų, susijusių su CK 6.266 straipsnio nuostatų taikymų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas cituoja teisės aktus, kurie reglamentuoja administratorės veiklą, patenka į sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apimtį, kadangi atsakovė Sutarties nuostatas turi įgyvendinti pagal teisės aktų reikalavimus, o, be to, tokia nuostata yra numatyta ir Sutartyje (III dalies 2.12 papunktis).

76.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad Sutarties nuostata, leidžianti administratorei savarankiškai priimti sprendimus dėl darbų, kurie per metus neviršija 5 000,00 Lt, pašalina arba galėtų pašalinti jos civilinę atsakomybę. Visų pirma, atkreipiamas dėmesys, kad Sutartis sudaryta 2012 m. Taigi, po šios Sutarties sudarymo buvo įvestas euras, pasikeitė ekonominė padėtis, statybos kaštai, kurie objektyviai negalėjo atspindėti 2012 m. sutartų įkainių. Formaliai vertinant tokį atsakovės argumentą, galima būtų daryti išvadą, kad 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur) per 1 metus apimtyje atsakovė 2012 – 2023 m. laikotarpiu savarankiškų sprendimų negalėjo priimti, kas paneigtų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši Sutarties nuostata nėra aktuali sprendžiant klausimus dėl defektų, dėl kurių nepašalinimo konstrukcija įgauna galimai avarinės būklės požymių, šalinimo.

77.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad paaiškėjus defektams, atsakovė turėjo pareigą veikti taip, kad trūkumai (defektai) būtų pašalinti, o ne jų mastas didėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pirminiai buto Nr. 18 užliejimo faktoriai objektyviai galėjo būti pašalinti ar sumažinti atsakovei UAB „Šilėja“ laiku ir tinkamai vykdant techninę pastato priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad avarinės būklės likvidavimo darbams atlikti namo patalpų savininkų pritarimas nereikalingas, ir pagrįstai atmetė atsakovės pasirinktą gynybinę versiją, jog namo gyventojai nepritarė defektų šalinimui, kaip prieštaraujančią imperatyviam teisiniam reguliavimui: Reglamento 33, 47 ir 96 punktams, Nuostatų 7.7 punktui.

78.       Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kategoriškai vengė pakeisti Bendrijos procesinį statusą, t. y. įtraukti Bendriją kaip atsakovą, nors jos atsakomybė dėl Pastatui reikšmingų sprendimų priėmimo yra akivaizdi.

79.       Teisėjų kolegija pažymi, kad materialiąsias teisės normas ieškovai pasirenka savo teisių gynybos būdą, kuris pagal siejantį teisinį santykį apima ir atsakovo pasirinkimą. Ieškovai pagal įrodinėjamas faktines aplinkybes įrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pasirinktiems atsakovams – buto Nr. 20 savininkams ir pastato administratorei. Trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta Bendrija ir butų savininkai. CPK nuostatos draudžia teismui įtraukti šalis savo nuožiūra. Taigi, pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų nepažeidė.

80.       Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tiek S. M. atliktas tyrimas, tiek T. M. apžiūra vertintina kaip išsami, visapusiška ir pagrįsta objektyviais duomenimis bei, kad iš esmės jų išvados sutapo, prieštaravimų juose nenustatė. Apeliantai pažymėjo, kad 2022 m. birželio 16 d. T. M. nėra apžiūrėjęs Buto Nr. 20. Taip pat iš ataskaitos nuotraukų yra matyti, kad terasoje yra sniegas, tačiau vasara sniego nebūna. Tikėtina, kad šias nuotraukas pateikė T. M. patys ieškovai, padarę nuotraukas esant apeliantų bute žiemą. Atitinkamai, darytina pagrįsta išvada, kad ši T. M. ataskaita yra melaginga bei teismas ją remtis negalėjo. Be to, S. M. ekspertizės aktas ir T. M. ataskaita nėra ir negali būti laikomos tą pačią įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Kaip yra minėta aukščiau T. M. parengė ataskaitą be Buto Nr. 20 terasos apžiūros, tuo tarpu S. M., būdamas ekspertu, detaliai apžiūrėjo tiek Butą Nr. 18, tiek ir Butą Nr. 20, kad galėtų nustatyti Butui Nr. 18 daromos žalos priežastį. 

81.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šie faktiniai duomenys turi būti gauti tik įstatymų nustatyta tvarka (leistinumo reikalavimas), taip pat įrodymai turi būti patikimi (patikimumo reikalavimas).

82.       T. M. parengta ataskaita yra rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis). T. M. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Šie duomenys rodo, kad ataskaitos rengėjas T. M. turi specialių žinių nagrinėjamu klausimu. Aplinkybė, kad ataskaitoje yra pateiktos užsakovo (ieškovo) nuotraukos apie butą Nr. 20 žiemos metu, nepaneigia ataskaitoje nurodytų duomenų patikimumo. Vienintelė išvada ataskaitoje, susijusi su žiema: „Nustatytų nesandarumų lokacija, t. y. šiek tiek aukščiau nuo horizontalaus lygio paaiškina apačioje užliejamo buto periodiškumą žiemos arba atlydžio metu. Dėl susikaupusio latakuose ir ant stogo grunto sniego/ledo, vandens lygis yra aukštesnis ir skverbiasi per minėtus aukščiau esančius nesandarumus. Šiltuoju metų laiku vandens lygis nustatytų defektų nepasiekia, todėl ir nesiskverbia į apatinį butą“, yra paaiškinama elementariais fizikos dėsniais apie skysčius.

83.       Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

84.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad T. M. parengtos ataskaitos įrodomoji reikšmė buvo prilyginta ekspertizės akto įrodomajai reikšmei. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas analizavo visus byloje esančius įrodymus, savarankiškai vertino ekspertizės išvadas kitų byloje esančių įrodymų ir teisės aktų kontekste, ir pagrįstai nustatė, kad ekspertizės išvada ir T. M. parengta ataskaita papildo viena kitą, šiose dokumentuose nėra prieštaravimų. Apeliaciniame skunde keliamų neatitikimų aptariamose įrodinėjimo priemonėse, kurių pagrindų būtų negalima padaryti objektyvių išvadų apie ginčo esmę sudarančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

85.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialias teisės normas pagal byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų apeliacinių skundų argumentais dėl netinkamo pirmosios instancijos įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, bylos duomenys atitinka pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

86.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantų apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

87.       Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė materialines teisės normas, todėl apeliaciniai skundai atmetami ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

88.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinius skundus atmetus, ieškovams iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą patyrė 1 234,20 Eur (435,00 Eur už atsiliepimo į UAB „Šilėja“ apeliacinio skundo parengimą; 798,60 Eur už atsiliepimo į A. G. ir D. G. atsiliepimą) išlaidas advokato pagalbai apmokėti (reg. Nr. DOK-10425). Ieškovų patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 2 237,90 Eur × 1,3 = 2 909,27 Eur pagal 2025 m. vasario 6 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ML Nr. 1838-0239).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, ieškovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,00 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 399,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                 Jurgita Sujetienė

                                                Anita Sereikienė

                                                Agnė Vyliaudaitė