Civilinė byla Nr. 2A-2270-324/2015

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00035-2015-7

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.4.4.3; 3.3.1.14

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. L. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-547/2015 pagal ieškovo N. A. N. S. ieškinį atsakovei I. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, atsakovės I. L. priešieškinį ieškovui N. A. N. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, pavardės pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė nustatyti jo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. S., gimusia (duomenys neskelbtini).: ieškovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją sekmadienį iki 18 val. su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus; ieškovas  kartu su dukra švenčia jos gimimo dieną, pasiimdamas vaiką dieną po gimimo dienos iš atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus (jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, ieškovas gali pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus; valstybinių švenčių dienas ieškovas pasidalina su atsakove po lygiai su teise išvykti kartu su dukra į kitus miestus, poriniais kalendoriniais metais dukra praleidžia su ieškovu Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją šv. Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), šv. Kūčias ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.), su atsakove – Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), šv. Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Motinos pirmą dieną (pirmą gegužės sekmadienį), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), šv. Kalėdų antrąją dieną, neporiniais kalendoriniais metais dukra praleidžia su ieškovu Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), šv. Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Motinos pirmą dieną (pirmą gegužės sekmadienį), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), šv. Kalėdų antrąją dieną, su atsakove – Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Šv. Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), šv. Kūčias ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.); ieškovas praleidžia penkiolika kalendorinių dienų per savo kasmetines atostogas su vaiku su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus; ieškovas turi teisę lankyti dukrą jai sergant, nepriklausomai nuo to, kur yra gydoma; pasikeitus ieškovo ar atsakovės gyvenamajai vietai, šalys apie tai turi informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną; ieškovas turi teisę lankyti dukrą jos ugdymo įstaigoje; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Nurodė, kad jam tapo sunku bendrauti su dukra, tam kliudo atsakovė ir jos šeimos nariai. Šalims bendro sutarimo rasti nepavyko. Pasiruošęs rūpintis dukra, sudaryti jai sąlygas gyvenimui, poilsiui. Įstatymas numato jam teisę ir pareigą bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur dydžio išmokomis nuo 2015 m. kovo 19 d. iki dukros pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoja paskirti atsakove; nustatyti ieškovo su dukra tokią bendravimo tvarką: ieškovas bendrauja su dukra jos gyvenamojoje vietoje, lankant dukrą ir bendraujant su ja jos gyvenamojoje vietoje kiekvieno  mėnesio II ir IV penktadienius po 3 valandas per dieną, susitikime dalyvaujant atsakovei arba seneliams iš motinos pusės; ieškovas bendrauja su dukra jos gimimo dieną, jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, ieškovas su dukra bendauja tos pačios savaitės šeštadienį ar sekmadienį, Tėvo dieną, Naujųjų metų dieną po 4 val. per dieną dukros gyvenamojoje vietoje, lankant dukrą ir bendraujant su ja jos gyvenamojoje vietoje, susitikime dalyvaujant atsakovei arba seneliams iš motinos pusės; šalys gali bendru sutarimu suderinti ir papildomas nei numatyta bendravimo su vaiku dienas ir laikotarpius, prieš tai susitikimo laiką suderinus SMS žinute ar telefonu; nustatyti dvigubą vaiko pavardę L.-S.

Nurodė, kad ieškovas gali išsivežti dukrą ir jos negrąžinti. Ieškovas negali tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku, linkęs lošti, mėgsta draugų kompanijas, išgeria, nuolat rūko. Atsakovės gyvenamojoje vietoje sudarytos visos sąlygos vaikui augti. Atsakovė dirba ir studijuoja universitete, todėl jai vienai išlaikyti vaiką sunku. Ieškovas savo nuožiūra teikė dukrai išlaikymą. Kad patenkintų bent minimalius vaiko poreikius, reikėtų apie 450 Eur. Atsakovės pajamos neleidžia teikti vienodo išlaikymo su ieškovu, todėl prašė nustatyti nelygias dalis – iš ieškovo priteisti 300 Eur išlaikymo, atsakovei paliekant 130 Eur išlaikymo dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė šalių dukros gyvenamąją vietą kartu su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) r., nurodė, kad, pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, atsakovė turi nedelsiant informuoti apie tai ieškovą iki vaiko pilnametystės; priteisė iš ieškovo dukters išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise paskyrė atsakovę; nustatė tokią ieškovo bendravimo su dukra tvarką: ieškovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją sekmadienį iki 18 val. su teise išvykti kartu su  vaiku į kitus miestus; ieškovas kartu su dukra švenčia dukters gimimo dieną, pasiimdamas vaiką dieną po gimimo dienos iš vaiko motinos nuolatinės gyvenamosios vietos su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus, jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai ieškovui suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus, paimant vaiką 10 val., grąžinant iki 20 val.; poriniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu, Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) ir šv. Velykas su motina, poriniais metais Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) dukra praleidžia su tėvu, poriniais metais Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.) dukra praleidžia su motina, neporiniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina, neporiniais metais Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas dukra praleidžia su tėvu, neporiniais metais Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.) dukra praleidžia su tėvu, neporiniais metais Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) dukra praleidžia su motina; dukra su tėvu  kiekvienais metais praleidžia tėvo  dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir su mama – motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį); vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą 10 val. ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val.; jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; vaikui susirgus, mama turi informuoti tėvą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaiką jo buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje; atsižvelgiant į vaiko interesus kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra. Jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi iš anksto suderinti su mama kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja; vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui. Reikalavimą dėl dvigubos pavardės įrašymo atmetė.

Sprendė, kad vaikui reikia suteikti galimybę kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su tėvu. Mažametei mergaitei apribojus bendravimą su tėvu, vaikas gali nuo jo atitolti, dėl ko vėliau gali būti sunku atkurti tėviškus santykius. Šiuo metu mergaitės ir tėvo santykiai yra šilti, artimi. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka iš dalies pažeidžia vaiko interesus ir nepagrįstai riboja tėvo teises bendrauti su dukra, laisvai spręsti, kur ir kaip jis galėtų su dukra būti. Bendravimas tarpininkaujant tretiesiems asmenims nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažintas rimtu tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimu, todėl jam reikia svarių, įtikinamų argumentų. Nebuvo patikimų įrodymų, kad maksimalus tėvo bendravimas su dukra kenktų jos interesams, darytų jai žalą. Tėvas pasiryžęs ir nori bendrauti su dukra, pasirūpino visais dukrai reikalingais daiktais, drabužiais, įrengė jai atskirą kambarį. Sudėtinga būtų vykdyti tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos kontrolę. Bendravimą su vaiku valstybinių švenčių metu padalinus po vieną dieną, būtų apribota galimybė šalims planuoti savo laiką, išvykas, keliones. Išvykai į užsienį su vaiku reikalingas motinos sutikimas, nes mergaitė mažametė, turi sveikatos problemų. Atsižvelgė į tėvų santykius, į tai, kad motina turi daugiau informacijos apie dukros sveikatos būklę, jos pasirengimą vykti į užsienio valstybę. Tėvo ir dukters bendravimas telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu) galėtų vykti pagal dukters ir vieno iš tėvų poreikį, suderinus tai su kitu tėvu, tačiau tai nereiškė būtinumo teismui nustatyti reguliarų bendravimą ryšio priemonėmis. Nebuvo duomenų, jog ieškovas būtų baustas (teistas) už smurtinius nusikaltimus, nusikaltimus prieš asmens lytinę laisvę, todėl nebuvo pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaiku. Atsakovės nurodoma išlaikymo suma neatitiko realių vaiko poreikių, vėliau atsakovė ją sumažino, todėl sprendė, kad  trejų su puse metų dukros išlaikymui reikia 300 Eur. Atsakovės nurodytas išlaikymo dydis yra beveik maksimalus orientacinis išlaikymas, kuris gali būti priteisiamas jau besimokantiems vaikams, kurių poreikiai žymiai didesni. Atsakovas šalių dukrą didene dalimi išlaikė ir iki ginčo iškėlimo teisme. Šalių turtinė padėtis nebuvo lygi, todėl didesnė vaiko išlaikymo našta teko ieškovui. Atsakovė vidutiniškai gavo apie 135 Eur atlyginimą, ieškovo pajamos sudarė 1715 Eur. Ieškovas papildomas išlaidas sudarė nuomojamas gyvenamasis būstas Vokietijoje ir Marijampolėje, išlaiko dar tris vaikus. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės vaikui suteikti dvigubą pavardę, sujungiant tėvų pavardes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka.

Teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, iš esmės rėmėsi tik CK 3.170 straipsniu, nesiaiškino, ar ieškovo pasiūlyta tvarka atitinka vaiko interesus, ar dėl vaiko amžiaus, tėvo asmeninių savybių, jo sveikatos būklės realiai bus galima įgyvendinti sprendimą. Teismas netinkamai vertino įrodymus apie ieškovo asmenybę. Nustačius maksimalią bendravimo tvarką nebus užtikrinti vaiko interesai ir teisė būti saugioje aplinkoje. Įrodymai patvirtina, kad yra pagrindas nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką ir kad ji šiuo laikotarpiu atitinka vaiko interesus, užtikrina jo saugumą. Ieškovas yra nenuspėjamo būdo, azartiškas lošėjas. Ieškovo prašymu jis yra įtrauktas į nepageidaujamų lošimo įstaigose asmenų Lošimų priežiūros tarnyboje sąrašus. Priklausomybė lošimui klasifikuojama kaip liga. Ieškovo polinkį lošti paliudijo liudytojai. Gyvenant kartu, ieškovas atsakovę nuolat traumavo psichologiškai, kontroliavo, neleido studijuoti, kartu su dukra išvijo atsakovę iš nuomojamo būsto, ne kartą grasino atimti dukrą. Atsakovė, siekdama su dukra gyventi šeimoje, kentė jo psichologinį smurtą. Fizinio ar psichologinio smurto grėsmė neišnyko. Ieškovas privertė nutraukti pirmąjį nėštumą, atsakovė patyrė psichologinę traumą. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant, ar dukra su ieškovu jaustųsi saugi. Teismas nenurodė, kur ieškovas galės būti su dukra, nevertino ieškovo polinkio alkoholiui, nuolatinio rūkymo. Vaikui nėra tinkama aplinka, kurioje rūkoma. Tėvo piktnaudžiavimas alkoholiu daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Teismas nepriėmė nuotraukų, kuriose matyti, kad ieškovo bute girtaujama. Nuotraukos, kuriose ieškovas su įvairiomis moterimis linksminasi, rodo jo gyvenimo būdą, amoralų elgesį. Ieškovas grįžta paryčiais ar po kelių dienų, turi atsitiktinių ryšių su įvairiomis moterimis, jas kviečia į savo namus. Atsakovei sakė, kad dėl alkoholio vartojimo ieškovas neteko teisės vairuoti Vokietijoje. Ieškovą charakterizuoja ir ta aplinkybė, kad, susilaukus šalių dukros, Vokietiojoje ieškovui gimė kita dukra. Ieškovas nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kad ginklas, su kuriuo nusifotografavo, gali būti naudojamas žaidimams. Toks ieškovo gyvenimo būdas nepriimtinas, kenkia dukros pasaulėžiūros formavimui, vertybių suvokimui ir daro žalą vaiko psichinei sveikatai. Ieškovui leidžiant išvykti į kitus miestus, žinant jo buvusius grasinimus, teistumus, gyvenimo būdą, tai, kad yra užsienietis ir turi įvairių verslo ir kitų interesų įvairiose užsienio šalyse, ieškovas galės nekontroliuojamas dukrą išvežti į Europos Sąjungos miestus. Dukros grąžinimas atsakovei galėtų pasunkėti. Dukrą išvežus kelioms dienos iš namų, ieškovas neužtikrins jos saugumo ir komforto, jis neturi vaiko priežiūros patirties, nenutuokia kaip ja reikės rūpintis, kokie jos norai ir poreikiai, sutriks vaiko dienos ir poilsio režimas, patirs psichologinę traumą, nes yra ypač emociškai prisirišusi prie motinos. Ieškovas dukrą sunkiai supranta, nes jai nustatytas kalbos raidos sutikimas. Minimali bendravimo su vaiku tvarka reikalinga ne trumpiau nei iki dukrai sueis 10 metų. Nepagrįsta bendravimo tvarka švenčių metu, kadangi ieškovas jų nešvenčia, yra kito tikėjimo. Jis švenčia tik musulmoniškas šventes.

Teismas pakankamai neįvertino duomenis apie ieškovo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Ieškovas slėpė padarytus nusikaltimus Vokietijoje, taip piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tik pateikus įrodymus iš LR vidaus reikalų ministerijos, teikė tam tikrus paaiškinimus, neišsamius ir nenuoseklius. Ieškovas administracine tvarka už pažeidimus dėl netinkamo transporto priemonių vairavimo ne kartą baustas Lietuvoje.

Teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo dydį, netinkamai nustatė ieškovo turtinę padėtį. Ieškovo turtinė padėtis ženkliai geresnė nei atsakovės, jo pajamos siekia 1600 Eur kas mėnesį, todėl gali teikti didesnį išlaikymą nei 200 Eur. Turi būti vertinamos tik tos ieškovo išlaidos, kurios yra būtinos. Dviejų būstų Vokietijoje ir Lietuvoje išlaikymas nėra būtinas. Ieškovas vaikams, gyvenatiems Vokietijoje, teikia daug didesnį išlaikymą, taigi ieškovo vaikai išlaikomi nevienodai. Ieškovo piniginiai pervedimai patvirtina galimybę teikti didesnį išlaikymą dukrai. Būtinas dukrai išlaikymas kas mėnesį sudaro apie 430 Eur. Žodiniais paaiškinimais aptarė tik dalį būtino išlaikymo, visų dukros poreikių neanalizavo. Vieną kartą už gydytojo paslaugas sumokėjo 100 Eur. Ugdant visavertę asmenybę, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti įgimtus gebėjimus, įgyti naujus. Teismas nevertino, kad dukra gyvena su atsakove, kuri suteikė gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurio paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Teismas neatsižvlegė į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Vaiko pavardės keitimas tam tikrais atvejais atitinka vaiko interesus. Dukros pavardės papildymą motinos pavarde sieja su pasikeitusiomis aplinkybėmis, t.y. tėvų gyvenimu atskirai. Kadangi dukros ir motinos pavardės skiriasi, atsakovei nuolat reikia įrodyti, kad yra vaiko motina. Nustačius dukros dvigubą pavardę, vaiko interesai nenukentėtų, būtų užtikrintas tėvų lygybės principas, išsaugotas vaiko identiškumas.

Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priešieškinį patenkinti, ieškinį atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovė neįrodė aplinkybių apie ieškovo netinkamą gyvenimo būdą. Jei šie argumentai ir būtų teisingi, tai neatimtų ieškovo teisės bendrauti su vaiku. Nėra duomenų, neigiamai charakterizuojančių ieškovą. Su dukra gyveno iki 2014 m. kovo mėn., vaikas jį pažįsta, noriai bendrauja, emociniai ryšiai nenutrūkę. Turi dar tris vaikus, gyvenančius Vokietijoje, jais taip pat rūpinasi, juos išlaiko. Nori palaikyti ryšius su dukra, prisideda prie jos išlaikymo. Atsakovė deklaratyviai teigia dėl galimos grėsmės vaiko neturtiniams interesams, nepateikia jokių įrodymų, kad vaikui bus padaryta žala. Teismas atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) nuomonę, kad ieškovo bendravimas su dukra yra šiltas, artimas. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovė. Atsakovės prašoma minimali bendravimo tvarka neproporcingai apribotų ieškovo galimybes dalyvauti auklėjant vaiką ir su juo bendraujant, pažeistų ieškovo ir vaiko interesus. Atsakovės prašoma bendravimo tvakra ribotų ieškovo ir dukros judėjimo laisvę, abu negalėtų nueiti į teatrą, baseiną, parką, negalėtų išvykti su vaiku atostogauti, supažindinti dukros su broliais ir seserimi. Atsakovė aukščiau iškelia savo, o ne vaiko interesus. Atsakovė nededa jokių pastangų susirasti geriau apmokamo darbo, nors yra jauno amžiaus, išsilavinusi, dirbanti. Siekia pelnytis iš ieškovo vaiko sąskaita. Priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas yra daugiau negu pakankamas patenkinti būtinas vaiko vysymosi sąlygas. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės vaikui suteikti dvigubą pavardę.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio tinkamumo įvertinimas bei teismo atsisakymo pakeisti vaiko pavardę į dvigubą pavardę pagrįstumo patikrinimas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Prie apeliacinio skundo atsakovė pateikė septynias fotonuotraukas, kurias pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Jomis grindžia skundo argumentus dėl ieškovo gyvensenos. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam klausimo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl bendravimo tvarkos

Siekį nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas galėtų bendrauti su šalių dukra tik jos gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienius po 3 valandas per dieną, susitikime dalyvaujant atsakovei arba seneliams iš jos pusės, apeliantė motyvuoja teismo netinkamai įvertinta ieškovo asmenybe – nurodo, kad jis yra nenuspėjamo būdo, azartiškas lošėjas, nuolat rūko, linkęs vartoti alkoholį; gyvendama kartu su ieškovu, apeliantė kentė psichologinį smurtą (ieškovas privertė ją nutraukti nėštumą, išvijo iš būsto, grasino atimti vaiką), elgiasi amoraliai linksmindamasis su moterimis, gimus šalių dukrai susilaukė dar vienos dukters Vokietijoje; nepateikė įrodymų, kad ginklas, su kuriuo nusifotografavo, gali būti naudojamas žaidimams.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodyta ieškovo asmenybės charakteristika nesudaro pagrindo leisti jam matytis su dukra tik atsakovės namuose, dalyvaujant atsakovei arba asmenims, nebuvusiems nagrinėjamos bylos dalyviais (ieškovės tėvams). Dalies nurodomų aplinkybių apeliantė neįrodė (pvz., išvarymo iš būsto). Ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų atimti vaiką ir fiziškai susidoroti su atsakove buvo atsisakyta pradėti konstatavus, kad ieškovas nesiėmė jokių realių tiesioginių veiksmų šiam grasinimui įvykdyti (Alytaus apskrities VPK Varėnos raj. PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo 2014 m. spalio 16 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą t. 2 b.l. 22). Kita vertus, apeliantės nurodyti ieškovo polinkiai bei charakterio buožai nesudaro pagrindo maksimaliai riboti jo teisę auklėti dukrą. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šios teisės ir pareigos turi būti įgyvendinamos vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Apeliaciniame skunde išvardintos aplinkybės apie ieškovo moralines vertybes gali būti aktualios, sprendžiant dėl šalių šalių, kaip poros, buvusių tarpusavio santykių, tačiau jos neturi reikšmės vertinant tėvo teisę bendrauti su dukra. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad, įgyvendindamas teisę auklėti dukrą, ieškovas kaip nors jai kenktų. Priešingai – VTAS išvados patvirtina itin artimą ir šiltą tėvo ir dukters ryšį, ieškovas vaiką visada išlaikė (t. 1 b.l. 102). Pažymėtina, kad apeliantės pasisakymai dėl ieškovo moralės negali būti vertinami vienareikšmiškai atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra musulmonų tikėjimo Jordanijos pilietis, su atsakove sudaręs religinę santuoką (t. 1 b.l.138), dėl to atsakovė negalėjo atmesti kitos šeimos buvimo galimybės ir kitokių ieškovo religiniais įsitikinimais grindžiamų šeimos moralinių vertybių. Šiuo metu nėra duomenų apie tai, kad ieškovo rūkymas, požiūris į alkoholio vartojimą ar jo namų svečiai būtų pažeidę šalių dukters teises augti sveikai ir doroviškai (VTAPĮ 7 straipsnis). Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, visų pirma turi užtikrinti jo tėvai (VTAPĮ 4 straipsnio 7 punktas, 11 straipsnis), todėl ieškovas, bendraudamas su dukra, bet kokiu atveju įgyvendinti savo pomėgius, užsiėmimus ar laisvalaikio praleidimo būdą turi taip, kad tai netrukdytų prioritetiniams vaiko interesams. Nebūtų protinga neleisti vaikui lankytis tėvo namuose dėl to, kad jis rūko, svarbu, kad jis nerūkytų patalpoje, kurioje yra vaikas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai pasisakytina ir dėl kitų apeliantės nurodytų ieškovo polinkių. Pažymėtina, kad pagal apeliantės pateiktus duomenis apie ieškovo priklausomybę nuo lošimų nuo pastarosios priklausomybės elektroniniame susirašinėjime minimas asmuo stengiasi atsiriboti pats, pateikęs prašymą Lošimo priežiūros tarnybai prie LR finansų ministerijos nebeleisti jo į lošimo namus (t. 1 b.l. 30-34). Apeliantė nepateikė medicininiais duomenimis grįstų įrodymų, kad ieškovas serga priklausomybės nuo azartinių lošimų liga, su tuo susiję jos teiginiai yra bendro pobūdžio. Iš duomenų apie ieškovui pritaikytas administracines nuobaudas ir teistumą Vokietijoje negalima spręsti, jog su vaiku jis gali bendauti tik minimaliai (ieškovas nėra nuteistas už smurtinius nusikaltimus). Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad nuotraukoje t. 2 b.l. 30 matomą šautuvą yra įsigijęs žaidimui (straikbolui) (t. 2 b.l.36-45).

Remiantis šiais argumentais atmestinas apeliantės prašymas dėl bendravimo su vaiku nustatymo tik jos namuose, stebint jai pačiai ar jos tėvams. Toks bendravimo būdas nepagrįstai apribotų tėvo ir vaiko teisėtus interesus, tačiau sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl pernelyg intensyvios ieškovo bendravimo su dukterimi tvarkos.

Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma jtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovo prašomas nustatyti bendravimas kas antrą mėnesio savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant sekmadienį 18 val. su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus, neprieštarauja vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks bendravimas tėvo interesus neabejotinai atitinka, tačiau dėl vaiko mažametystės yra pernelyg intensyvus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių dukra A. buvo trejų su puse metų, apeliacijos metu jai suėjo ketveri. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio amžiaus vaiko buvimo pas tėvą laikotarpis turėtų būti trumpesnis, nei prašo ieškovas, tačiau  ir ne šešios valandos per mėnesį, kaip pageidauja atsakovė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl vaiko įprastų gyvenimo sąlygų, įprastinės aplinkos pakeitimo, atskiriant jį gana ilgam laikui nuo motinos, su kuria gyvenant nusistovėjo vaiko dienos režimas, nakvojant pas tėvą kas antrą savaitę po dvi naktis, mažam vaikui gali būti pakenkta, jis gali jaustis nesaugiai, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus. Svarbi aplinkybė yra ir kelionės iki ieškovo gyvenamosios vietos trukmė, nes ieškovas gyvena Marijampolėje, atsakovė – Varėnos rajone Matuizų kaime, tarp kurių yra 119 km atstumas. Vaiką pasiėmimas iš motinos gyvenamosios vietos penktadienio vakare reiškia, kad į tėvo gyvenamąją vietą Marijampolėje dukra bus nuvežta tik miegui, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu  nustatytas vaiko paėmimas penktadienį yra perteklinis, o jo vežimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinimas į ją po du kartus į mėnesį keturmetei yra per intensyvus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko interesų užtikrinimui yra visiškai pakankamas bendravimas su tėvu vieną kartą per mėnesį, pasiimant vaiką iš motinos gyvenamosios vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos. Nėra pagrindo spręsti, kad, šalių dukrą išvežus iš namų, ieškovas neužtikrins jos saugumo ir komforto, nes jis neturi vaiko priežiūros patirties, nenutuokia kaip ja reikės rūpintis, kokie jos norai ir poreikiai, sutriks vaiko dienos ir poilsio režimas, vaikas patirs psichologinę traumą, nes yra ypač emociškai prisirišęs prie motinos, be to, ieškovas dukrą dėl jos kalbos sutrikimo sunkiai supranta. Iš vaiko medicininių dokumentų matyti, kad mergaitė sirgo vaikams įprastomis ligomis – sloga, angina, kosuliu, jai atlikta adenoidotonzilektomija, 2015 m. balandžio mėn. yra sirgusi virusiniu gastroenteritu. Apeliantė nepateikė medicininių duomenų apie tai, kad vaikui yra nustatyti tokie poreikiai, kuriems užtikrinti reikėtų specialių sąlygų ir pasirengimo. Abiejų tėvų teisės auklėti vaiką yra lygios, todėl ieškovas lygiai kaip ir atsakovė turės pasirūpinti vaiko dienos režimu, išsiaiškinti vaiko norus bei poreikius. Atmestini apeliantės argumentai dėl psichologinės traumos ir nesusikalbėjimo – iš tėvo ir vaiko susitikimą 2015 m. kovo 13 d. stebėjusios VTAS akto matyti, kad jų bendravimas itin šiltas, mergaitė tėvo pasiilgusi, nenorėjo jo išleisti (t. 1 b.l. 76). Kalbos sutrikimas nėra bendravimo kliūtis – įprasta, kad augdamas vaikas ima kalbėti geriau, be to, visos kliūtys dėl šalių dukters kalbos niuansų gali būti pašalintos tik tiesioginio bendravimo metu. VTAS išvadoje t. 2 b.l. 28 nurodyta, kad ieškovo nuomojamas butas yra jaukus, švarus, ieškovas gerai gamina maistą, vienas kambarys įrengtas dukrai, yra žaislų ir vaikiškų drabužių, ieškovą gerai apibūdina kaimynai, jis turi pastovias pajamas. (t. 2 b.l.28). Minėta, kad su dukra jis puikiai bendrauja. Remiantis visais šiais duomenimis darytina išvada, kad psichologinę traumą vaikui gali sukelti ne bendravimas su tėvu, o ryšio su juo nebuvimas ar nepagrįstas bendravimo ribojimas, susitikimus stebint atsakovei.  

Teismo leidimas bendravimo metu ieškovui su vaiku išvykti į kitus miestus susijęs su ieškovo siekiu užtikrinti turiningą ir įdomų laiko su vaiku praleidimo būdą, todėl nėra pagrindo šią teisę riboti, nustatant jų bendravimą vien tėvo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į vaiko amžių, pirmosios instancijos teismo sprendimas papildytinas nustatant, kad ieškovui vaiką leidžiama išsivežti į kitus Lietuvos miestus. Kadangi ieškovas yra nuolatinis Vokietijos gyventojas, ten turi dar tris vaikus, nėra pagrindo eliminuoti pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovo teisę, esant atsakovės sutikimui, atostogas su vaiku praleisti užsienyje.

Dėl to, kad ieškovas išpažįsta kitą religiją nei atsakovė, nėra pagrindo neleisti jam švęsti su vaiku lietuviškų švenčių. Šalių dukra yra Lietuvos pilietė, tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra lygios, todėl tėvo siekis būti su vaiku Lietuvos švenčių metu vaiko interesų nepažeidžia (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl nepagrįstai nustatyto maksimalaus bendravimo, bendravimo tvarka iš dalies pakeistina, leidžiant ieškovui pasiimti dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos bei leidžiant ieškovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vaikui augant bendravimo poreikiai gali kisti, jų realizavimui nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas galimas pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas.

Dėl išlaikymo 

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė vaiko išlaikymui kas mėnesį išleidžiamų būtinų 430 Eur. Pirmosios instancijos teisme pripažinusi, jog tokio dydžio išlaidų nepagrindė, atsakovė apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad gera valia ieškovas išlaikymui teikdavo didesnes sumas. Ieškovė nepateikė detalios vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės, o iš pateiktų kelių čekių apie visai šeimai nupirktą maistą ir vieno avalynės pirkimo kvito negalima daryti išvados, kad tuo metu trijų metų vaiko poreikiams per mėnesį buvo išleidžiama 430 Eur. Ieškovas vaiko išlaikymui yra mokėjęs įvairias sumas (po 86, 150, 173, 202, 608 Eur už tris mėnesius), todėl negalima laikyti, jog jis pripažino didesnį vaiko poreikių lygį. Mokėtas išlaikymo vidurkis yra 200 Eur. Dėl to, kad ieškovo uždarbis didesnis nei atsakovės, didinti išlaikymo sumą nėra pagrindo, nes, minėta, nėra tokių vaiko poreikių, be to, ieškovas turi išlaikyti dar tris nepilnamečius vaikus. Nustatydamas atsakovei pusiau mažesnę išlaikymo dalį, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad dukra gyvena su atsakove, kuriai dėl to tenka didesnė vaiko priežiūros dalis. Keisti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl dvigubos pavardės 

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl vaiko dvigubos pavardės kritiką apeliantė grindžia Vaiko teisių konvencijos 8 straipsniu, pagal kurio pirmąją dalį valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Antroji straipsnio dalis nustato, kad, jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atstatyti.

Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas į šias nuostatas neatsižvelgė. Visų pirma, šalių vaiko identitetas nėra pažeistas, jo gimimo liudijime nurodyti abu tėvai. Vaiko teisių konvencijos 4 straipsnis nustato, kad šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti valstybės dalyvės imasi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių. Pagal Lietuvos teisės aktus, nurodytus pirmosios instancijos teismo sprendime, registruojant vaiko gimimą, jei tėvų pavardės ir (ar) tautybės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė ir (ar) tautybė, tėvų susitarimu. Vardas (du vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė sutikimu vaikas buvo įregistruotas tėvo pavarde. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 15 punktą nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama į vieno iš tėvų pavardę. Tai reiškia, kad vaikas gali turėti vieno iš tėvų pavardę. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės vaikui suteikti dvigubą pavardę, sujungiant tėvų pavardes, todėl atsakovės prašymas pagrįstai buvo atmestas. Tai, kad vaikas gyvena su motina, nesudaro įstatyminio pagrindo dvigubos pavardės suteikimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovės apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies nustatyti bendravimo tvarką su vaiku turėjo būti apmokėtas 41 Eur žyminiu mokesčiu. Skundas buvo priimtas, šio mokesčio nesumokėjus ir teismui neišsprendus apeliantės prašymo atleisti ją nuo mokesčio sumokėjimo dėl turtinės padėties arba mokesčio sumokėjimą atidėti, todėl šis klausimas išspręstinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis).  Atsakovės pajamos yra nedidelės – 134,89 Eur per mėnesį, todėl ji iš dalies atleistina nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 3 dalis), nustatant 10,25 Eur apeliantės mokėtino mokesčio dydį (visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio minėta civilinio proceso norma nenumato). Atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad bendravimo su vaiku tvarka susideda iš dviejų dalių (reguliaraus ir šventinio bendravimo), iš dalies patenkintas pirmasis reikalavimas, laikytina, kad patenkinta apeliantės reikalavimų dalis sudaro ketvirtadalį apeliacine tvarka ginčytų bendravimo tvarkos reikalavimų. Tuo vadovaujantis, iš ieškovo valstybei priteistina 10,25 Eur žyminio mokesčio apeliacijoje. Apeliantė patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, ieškovas – 250 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2 b.l. 80, 93). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo advokatės darbo apimtis rengiant atsiliepimą neviršijo apeliantės advokatės darbo sąnaudų rengiant apeliacinį skundą, atsiliepimo parengimas nebuvo susijęs su naujų dokumentų analize, todėl bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo parengimą sumažintina iki 70 Eur. Atsižvelgiant į patenkintą bendravimo tvarkos reikalavimų dalį bei atmestus kitus apeliantės reikalavimus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliantei iš ieškovo priteistina suma sudarytų 50 Eur, iš jos ieškovvui- 52,50 Eur. Šios sumos beveik tapačios, todėl advokatų pagalbos išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria:

         Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą. Pakeisti šiuo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra A. S. tvarką nustatant, ieškovas su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš motinos gyvenamosios vietos pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos, bendravimo metu leidžiant ieškovui vaiką vežtis į kitus Lietuvos miestus.

         Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. 

         Priteisti iš ieškovo N. A. N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,25 (dešimt Eur 25 ct) žyminio mokesčio valstybei, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėjai              Raimondas Buzelis

              Virginija Gudynienė

              Algimantas Kukalis