Vieša sprendimų paieška


Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-87-422-2010].doc
Bylos nr.: I-87-422/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-87-422/2010

Procesinio sprendimo kategorija 14.1;  74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 9 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno,

sekretoriaujant Rugilei Sirgedienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. G., jo įgaliotai atstovei K. G., atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos įgaliotiems atstovams Andželai Galeckienei ir Vladui Vilkauskui, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos įgaliotiems atstovams Ritai Navickienei ir Zenonui Galadauskui,

nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Ž., N. K., O. B., A. A., trečiųjų suinteresuotų asmenų VĮ „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. Ž., N. K., O. B., A. A., dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, norminio akto ištyrimo ir

 

n u s t a t ė :

J. G. patikslintu skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašo:

1)             Įpareigoti Marijampolės miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti jam pavestas pareigas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 11, 20.2, 34.13 punktus įvykdant 2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPS-16-130/01-08-57; 2008-10-24 sprendimu Nr. SD-9-2760 nustatytus reikalavimus;

2)      Ištirti, ar Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-525, Sprendinių (195 psl., 1 tomas b. 1. 84) nuostata ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „ Intensyviai plėtotinos šios gyvenvietės Nartelis, Netičkampis, Liucinavas, Liudvinavas, Patašinė, Pietariai, Puskelniai, Skaisčiūnai, Skardupiai, Trakiškiai [...]" , t. y. nenurodant (duomenys neskelbtini), neprieštarauja Teritorijų planavimo 2 str. 1 d. 40 d., 41 d., 3 str., 10 str., 34 str. 1 d., 11 str. 9 d., Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių IV skyriui;

3)             Ištirti, ar Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-525, Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje nurodytos Statybų plėtros (intensyvios, vidutinio intensyvumo ir ekstensyvios) zonų ribos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra ekstensyvios statybos plėtros teritorijos neprieštarauja Teritorijų planavimo 2 str. 1 d. 40 d., 41 d., 3 str., 10 str., 34 str. 1 d., 11 str. 9 d., Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių IV skyriui;

4)      Ištirti, ar Marijampolės miesto bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijos ir sprendinių konkretizavimo metu brėžiniuose (Marijampolės miesto teritorijos erdvinė kompozicijos brėžinyje, Marijampolės miesto teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinyje, Marijampolės miesto teritorijų naudojimo prioritetų ir veiklos apribojimų brėžinyje, miesto įtakos zonų schemoje, miesto plano struktūros optimizavimo schemoje, miesto apsaugos zonų schemoje, Marijampolės miesto užstatymo aukštingumo schemoje, Marijampolės miesto gyvenamųjų teritorijų schemoje, Marijampolės miesto viešųjų paslaugų plėtros schemoje, Marijampolės miesto pramonės ir komercinių teritorijų schemoje, Marijampolės miesto želdynai ir viešųjų erdvių sistemos schemoje, Marijampolės miesto kultūros paveldo objektų apsaugos ir naudojimo schemoje, Marijampolės miesto susisiekimo tinklo plėtros schemoje, Marijampolės miesto inžinerinės infrastruktūros tinklo plėtros brėžinyje, Marijampolės miesto  buitinės nuotekynė plėtros schemoje, Marijampolės miesto vandentiekio tinklų plėtros schemoje, Marijampolės miesto šilumos tiekimo plėtros schemoje, Marijampolės miesto dujotiekio tinklų plėtros schemoje, Marijampolės miesto elektros tiekimo plėtros schemoje, Marijampolės miesto teritorijų rezervuojamų visuomenės poreikiams schemoje) pažymėtas sprendinys, ta apimtimi, kuria į Marijampolės miesto teritoriją įtraukta tik (duomenys neskelbtini) k. dalis, o ne visas (duomenys neskelbtini) k., neprieštarauja Teritorijų planavimo 2 str. 1 d. 40 d., 41 d., 3 str.;

 

Nurodė, jog pareiškėjas yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) k., savininkas. Sužinojęs apie rengiamą Marijampolės savivaldybės bendrąjį planą, pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės savivaldybę, prašydamas pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Tais pačiais metais (2007m.) pagal Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano Bendrosios erdvinės plėtros koncepciją, teritorija, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, buvo priskirta mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijai, numatant intensyvią urbanizacijos ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą, tai įtvirtinta Bendrojo plano koncepcijos Teritorijos funkcinių prioritetų brėžinyje, tačiau 2008 metų vasarą duomenys apie ginčo teritorijos plėtrą buvo pakeisti, nurodant Marijampolės savivaldybės teritorijos Sprendinių Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra ekstensyvios statybų plėtros zonoje.  Nurodė, jog  tikėjosi, kad planavimo organizatorius klaidą ištaisys ir bendrąjį planą Marijampolės savivaldybės taryba patvirtins be klaidų, tačiau paskelbus Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1-525, paaiškėjo, kad Marijampolės savivaldybės taryba, neatsižvelgdama į Valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos privalomus nurodymus (2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPS-16-130/01-08-57; 2008-10-24 Nr. SD-9-2760), patvirtino Marijampolės savivaldybės teritorijos plano sprendinius, neištaisiusi klaidų. Atsakovas atsisako vykdyti teritorijų planavimo institucijos privalomus nurodymus ir gera valia koreguoti bendrojo plano sprendinius, todėl šiuo skundu siekiama, kad teismas apgintų pažeistas jo teises bendrojo planavimo procese, t. y. įpareigotų Marijampolės savivaldybės administraciją įgyvendinti Valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos privalomus nurodymus (2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPS-16-130/01-08-57; 2008-10-24 Nr. SD-9-2760), o tuo pačiu šioje individualioje administracinėje byloje ištirtų norminio administracinio akto teisėtumą. Skundžiami veiksmai, t. y. nurodymas, kad ginčo žemės sklypas yra ekstensyvios statybų plėtros teritorijoje yra atlikti bendrojo teritorijos planavimo proceso viename iš etapų – teritorijos planavimo dokumento rengimo etape – įgyvendinant sprendinių konkretizavimo stadiją. J. G. iš norminio administracinio akto – Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano Bendrosios erdvinės plėtros koncepcijos, patvirtintos Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu „Dėl Marijampolės miesto teritorijos ir Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrųjų erdvinės plėtros koncepcijų tvirtinimo“ – įgijo atitinkamas teises, t. y. reikalauti, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas būtų priskirtas intensyvios urbanistinės plėtros teritorijai. Jis turėjo teisėtų lūkesčių, kad teritorijų planavimo procese jo turimų teisių, įgytų iš norminio administracinio akto, niekas nepakeis, neatims ir/ar nesumažins jų apimties. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnį bendrojo plano koncepcijos rengimas – tai yra viena iš bendrojo plano rengimo etapo privalomųjų stadijų, kurios pagrindu yra patvirtinamas bendrasis planas, bendrojo plano koncepcija ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio dokumentas, todėl atsakovas neteisėtai (duomenys neskelbtini) k. teritorijos dalį, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, bendrojo plano sprendiniais pakeitė iš intensyvios urbanizacijos ir inžinerinės infrastruktūros plėtros zonos, priskirdamas sklypą ekstensyviai statybų plėtros zonai. Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu,  atsakovas patvirtindamas Bendrojo plano sprendinius, kurie neatitiko  Bendrojo plano koncepcijai,  nevykdydamas privalomų teritorijų planavimą atliekančios institucijos – Marijampolės apskrities viršininko administracijos nurodymų, pareiškėjui pateikdamas formalius neargumentuotus atsakymus, kurie neatitiko Viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliamų reikalavimų pagal Viešojo administravimo 8 str.,  neveikdamas taip, kaip įpareigoja teisės aktai,  pažeidė  pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimo pagrįstumą, teisėtus jo lūkesčius, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principus. (duomenys neskelbtini) kaimą atsakovas  išskaidė į atskiras dalis, vieną jų priskirdamas intensyvios urbanizacijos zonai, o kitą (tą, kurioje yra pareiškėjui priklausantis sklypas), priskirdamas ekstensyviai statybų plėtros zonai, tokiu būdu diskriminuodamas asmenis, turinčius sklypus minėtoje (duomenys neskelbtini) kaimo dalyje ir proteguodamas kitos (duomenys neskelbtini) kaimo dalies žemės savininkus. Šie Bendrojo plano sprendiniai taip pat  pažeidžia racionalaus žemės naudojimą principą, nes Bendrosios erdvinės plėtros Koncepcijoje yra pažymima, kad Šešupės upė yra unikali ir išskirtinė gamtinė morfostruktūra, todėl ją būtina saugoti, plėtoti intensyvią rekreaciją, tačiau  Marijampolės miesto bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k. prie Šešupės upės bendruoju planu leidžiama intensyvi statyba, ginčo teritorija, kurioje yra pareiškėjui  priklausantis žemės sklypas, pakankamai nutolusi nuo Šešupės upės, todėl nesuprantama, kodėl joje  numatyta ekstensyvi statyba. Pareiškėjo teigimu,  jam visiškai nesuprantama, kodėl dokumentuose numatyta plėtra tik vienoje kelio pusėje (prie Šešupės upės), nors Koncepcijoje grindžiama, kad plėtra turi vykti simetriškai, darniai. Marijampolės apskrities viršininko administracija 2008 m. spalio 10 d. Patikrinimo aktu  nustatė, kad ginčo teritorijos atžvilgiu yra pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimai, t.y., patikrinimo akto turinys suponavo neigiamą išvadą (Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 14.2.p.), todėl atsakovas privalėjo įvykdyti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos įpareigojimus ir tik tada tvirtinti planavimo dokumentą. Be minėtos išvados bendrasis planas ginčo teritorijoje negalėjo būti tvirtinamas, o patvirtintas  turi būti naikinamas dėl  nurodytų  Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimų.

Atsakovas atsiliepimais į skundą ir teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas pateikė prašymus ištaisyti pastebėtą klaidą, jog pareiškėjui priklausantis sklypas yra intensyvios gyvenamosios statybos teritorijos zona, praleidęs bendrojo plano svarstymo su visuomene procedūras ir terminus. Be to, pabrėžė, kad pareiškėjas prieštarauja pats sau prašydamas vykdyti teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto (t. y. jame) nustatytus reikalavimus, kadangi šio akto išvada yra teigiama ir siūloma teikti Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrąjį planą tvirtinti savivaldybes tarybai.  Atsakovo nuomone, pareiškėjo teisės teritorijų planavimo procese nebuvo pažeistos,  jis nėra tinkamas subjektas  ginčyti  bendrojo plano sprendinius.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos įgalioti atstovai teismo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, jog pareiškėjui priklauso nuosavybės teise 0,7200 ha žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini),  esantis  Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) k. ( I t., b.l. 51).

 J. G. Marijampolės savivaldybės Bendrojo plano rengimo procese  2007-06-20 pateikė prašymą bendrojo plano rengėjui IĮ „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas įtraukti  šį sklypą į gyvenamųjų teritorijų – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos  ( G1) zoną ( I t., b.l. 28).

Gyventojų ir juridinių asmenų prašymų, pateiktų nuo 2007 m. kovo iki 2007 m. rugpjūčio 27 d. Marijampolės savivaldybės ir miesto teritorijų bendriesiems planams vertinimo rezultatai (toliau- Vertinimo rezultatai) patvirtina, jog J. G. prašymas buvo tenkintas, minėtas sklypas įtrauktas į  bendrajame plane numatomą gyvenamųjų mažaaukščių namų statybos zoną  (G1), kartu nurodant, jog teritorija bus priskirta intensyvios urbanizacijos zonai („Teritorijos funkcinių prioritetų brėžinys“) (It., b.l. 12).

Marijampolės savivaldybės taryba 2007-08-27 sprendimu Nr.1-97-698 patvirtino Marijampolės miesto teritorijos ir Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrąsias erdvinės plėtros koncepcijas (I t., b.l.29). Pagal patvirtintą  Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepciją(toliau- Koncepcija) J. G. nuosavybės  teise valdomas žemės ūkio paskirties 0,7200 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) k. patenka į teritoriją, kurioje numatyta intensyvios urbanizacijos  ir inžinerinės infrastruktūros plėtros zonos ( I t. 84; II t. b.l. 23,  90-96, 136).

2008 m. spalio 27 d. sprendimais Marijampolės savivaldybės taryba patvirtino Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ( sprendimas Nr. 1-525, I t., b.l. 27) ir Marijampolės miesto teritorijos bendrąjį planą (sprendimas Nr. 1-526, II t.,b.l. 131).

 Pagal Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius J. G. žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatyta ekstensyvi statybos plėtros zona, kurioje leistinas žemės ūkio paskirties žemės  sklypų keitimas į kitą paskirtį parengus statybos plėtros zonų detaliuosius planus ( I t., b.l. 84, II t., b.l. 103).

Byloje ginčas kilo dėl  Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, kuriais pareiškėjo sklypas, kitaip negu numatyta Koncepcijoje, buvo priskirtas prie ekstensyvios statybos plėtros zonos teritorijos, teisėtumo.

Bendrasis planas yra norminis teisės aktas. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi, bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (pvz., LVAT 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007; LVAT 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007).

Administracinių bylų teisenos įstatymas numato specialią procesinę norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarką, kuri įtvirtinta ABTĮ 16 skirsnyje. Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika be kita ko pasireiškia tuo, kad ne bet kuris suinteresuotas asmuo (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), o tik ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą administraciniame teisme, t. y. kreipimosi teisę dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi ribotas subjektų ratas.

ABTĮ 111 straipsnis numato teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams ( šiam subjektų ratui  priklausytų  ir pareiškėjas)  prašyti administracinį teismą ištirti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, tačiau, esant tam tikrai sąlygai,  t.y., kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Taigi,  pareiškėjo prašymas ištirti Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-525, teisėtumą  turi būti siejamas  su teisme nagrinėjama konkrečia individualia byla ir jo teisių pažeidimu.

 Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą, tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas ir tik nustatęs pažeidimą įgyja teisę jį apginti, priimdamas vieną iš ABTĮ  88 str. nurodytų sprendimų. 

 Administracinėje byloje nustatyta, jog J. G. 2007-06-20 prašyme nebuvo prašoma ginčo teritoriją priskirti prie intensyvios statybos zonos teritorijos, Marijampolės savivaldybės administracija remiantis Vertinimo rezultatų duomenimis  pareiškėjo sklypą priskyrė prie intensyvios urbanizacijos zonos nesant jo prašymo dėl jo užstatymo intensyvumo  t.y. išėjo už jo prašymo ribų.

Teismo nuomone, minėti Vertinimų rezultatai pareiškėjui sudarė prielaidą manyti, kad Bendrajame plane jo sklypas bus priskirtas intensyvios urbanizacijos  zonai, tačiau minėti Vertinimo rezultatai (lentelė) pagal savo turinį ir formą nėra viešojo administravimo subjekto sprendimas ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukūrė. Pareiškėjo suklaidinimas dėl  sklypo priskyrimo  intensyvios urbanizacijos  zonai  iš esmės  jo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, nes pareiškėjas priskirti sklypą intensyvios urbanizacijos zonai net nebuvo prašęs. Kitų jo teisių ir interesų pažeidimų, nagrinėjant administracinę bylą,   nenustatyta. Pareiškėjo argumentai, kad jam trukdoma plėtoti verslą, varžoma ūkinės veiklos laisvė, pažeidžiami lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai, proteguojami vienų visuomenės narių interesai, pažeidžiant kitų, pripažintini nepagrįstais, nes jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes administracinėje byloje nesurinkta. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog verčiasi kokia nors  ūkine –komercine veikla, kad jam tuo trukdoma užsiimti. Teisės aktai nenumato ribojimų vieną kaimo dalį teritorijų planavimo dokumentais  priskirti prie intensyvios pagal užstatymą teritorijos, o kitą – prie neintensyvios pagal užstatymą teritorijos.  Pažymėtina, jog pareiškėjas kreipdamasis į teismą, turi teisę ginti tik savo subjektyviąją teisę ir interesą ( ABTĮ 5 str.), ginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises  įstatymas suteikia tik tam tikriems subjektams ( ABTĮ 56 str.).

Iš  pareiškėjo  paaiškinimo galima spręsti,  kad jo teisių pažeidimą sudarytų negalėjimas iki 2017 metų turimo sklypo padalinti į kelis mažesnius sklypus. Ginčo teritorija pagal Marijampolės miesto teritorijos ir Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijas patenka į teritoriją,  kurioje numatytos intensyvios urbanizacijos ir inžinerinės infrastruktūros plėtros zonos. Pagal parengtus Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius pareiškėjui priklausantis žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje iki 2017 m. numatyta ekstensyvi statyba, tačiau ir iki to laikotarpio parengus statybos plėtros zonų detaliuosius planus šioje teritorijoje bus galimas žemės ūkio  pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę.

 Marijampolės savivaldybės Bendrajame plane numatyta, jog ekstensyvios statybos plėtros zonoje žemė gali būti naudojama infrastruktūros plėtrai, ekstensyviai gyvenamųjų namų, komercinei statybai, turizmo ir viešosioms  paslaugoms bei smulkiam ir vidutiniam verslui, bendro naudojimo teritorijoms plėtoti, tačiau   gyvenamosios statybos sklypo plotas turi būti ne mažesnis kaip 40 arų ( I t., b.l. 84, 3.3p. Būsto plėtros sprendiniai). Nors pareiškėjo netenkina ribojimas dėl sklypo dydžio ( intensyvios statybos plėtros teritorijoje leidžiamas žemės sklypo plotas yra mažesnis ( turi būti ne mažesnis kaip 15 arų),  tačiau kaip matyti iš esamų byloje duomenų, Bendrojo  plano sprendiniais  iš esmės buvo atsižvelgta į jo 2007-06-20 prašymą ir interesus,  sklypą priskiriant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos zonai ( G1),  pažymėtina, jog  pagal viešojo registro duomenis pareiškėjo  turimas žemės sklypas yra žemės ūkio  paskirties ( I t.,  b.l. 51). 

 Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų dalyvavęs Bendrojo plano viešojo svarstymo procedūroje, teikęs pasiūlymus  Teritorijų įstatymo nustatyta tvarka ( 10 str.) Jo prašymas dėl žemės sklypo įtraukimo į gyvenamųjų namų statybos zoną buvo pateiktas pasibaigus visuomenės viešojo svarstymo procedūrai, paskutinėje sprendinių konkretizavimo stadijoje.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas neteisingai interpretuoja teisėtų lūkesčių sąvoką (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nėra įgijęs jokių teisių, kurios būtų panaikinamos naujai tvirtinamu bendruoju planu. Savivaldybės gali savarankiškai, nepažeidžiant įstatymų, priimti sprendimus teritorijų planavimo klausimais ir jos nėra įpareigotos privalomai atsižvelgti į privačių asmenų pateiktus bendrojo plano sprendinius (Konstitucijos 120 str., Vietos savivaldos įstatymo 38 str. 2 d., 4 str. 4 d.). Bendrasis planas negali užtikrinti konkrečių pavienių sklypų vystymo perspektyvų (Teritorijų planavimo įstatymo 7 str. 1 d. 3 p., 12 str. 3 d. 3 p., 4 str. 3 d.). Bendrasis planas yra  rengiamas savivaldybės lėšomis, atsižvelgiant į  visos savivaldybės  gyventojų interesus, į  esamas finansines galimybes. Savivaldybės atstovų argumentai, jog ginčo teritorijos priskyrimas šiuo metu  prie intensyvios plėtros zonos pareikalautų daug lėšų, nes  minėta teritorija inžineriškai neparuošta, nutolusi nuo kompaktiškai apstatytos kaimo vietos, nėra kanalizacijos, nenutiestos gatvės,  per ją  eina dvi  aukštos įtampos linijos, nėra paneigti  kitais įrodymais.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog  Bendrojo plano koncepcijos stadijoje yra pateikiama bendra teritorijos plėtros samprata, bendros plėtros kryptys 20-čiai metų į priekį, Bendrajame plane sprendiniai  konkretizuojami, todėl Koncepcijoje pateikiama bendra teritorijos plėtros samprata, išreikšta brėžiniais, schemomis ir pan., neprivalo sutapti su Bendrojo plano sprendiniais, tai atitinka ir teisės aktų reikalavimus (Teritorijų planavimo įstatymo 10 str., Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių,  patvirtintų  LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263  28p., 56p.).

Taigi,  įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų,teismas daro išvadą, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, neįtraukus ginčo teritorijos Bendrojo plano sprendiniais į intensyvios statybos plėtros zoną nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas be norminio akto tyrimo kelia reikalavimą, kuriuo prašo įpareigoti Marijampolės miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti jam pavestas pareigas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 11, 20.2, 34.13 punktus įvykdant 2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPS-16-130/01-08-57; 2008-10-24 sprendimu Nr. SD-9-2760 nustatytus reikalavimus, t.y. savo teisių pažeidimo apgynimo siekia, reikalaudamas įvykdyti Marijampolės  apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento  2008-10-10  surašytą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPS-16-130/01-08-57 ir, jo manymu, Marijampolės  apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. SD-9-2760.  

Surašydamas minėtą aktą  Marijampolės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano patikrinimą  ir pateikė teigiamą išvadą, kad bendrasis planas gali būti teikiamas tvirtinimui Marijampolės savivaldybės tarybai ( I t., b.l. 46).  Tame pačiame patikrinimo akte buvo prašoma  pakartotinai išnagrinėti ir ištaisyti klaidą (duomenys neskelbtini) k. Marijampolės sav. esančių žemės ūkio paskirties sklypų pakeitimo į mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją intensyvios urbanizacijos zonai, tarp kitų įvardintų (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų, nurodytas ir pareiškėjui priklausantis žemės sklypas.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas iki  Bendrojo plano patvirtinimo ir po jo patvirtinimo, supratęs, jog ginčo teritorija numatomais Bendrojo plano sprendiniais, skirtingai negu buvo nurodyta Vertinimo rezultatų lentelėje, bus priskirta ekstensyviai urbanizacijos zonai, kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merą, savivaldybės administraciją,  Marijampolės apskrities viršininko administraciją, į kt. institucijas, prašydamas ištaisyti klaidą, atsakovas atsisakė tenkinti jo prašymus ( I t., b.l. 30, 31,32,37, 42, 45).

Marijampolės apskrities viršininko administracija  2008-10-24  informaciniu raštu  Nr. SD-9-2760  ( I t., b.l. 48) pareiškėją informavo apie administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-10-10 surašytą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPS-16-130/01-08-57, kad juo buvo paprašyta ištaisyti klaidą ir nurodė, jog 2008 m. spalio 27 d. Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje bus tvirtinamas Marijampolės savivaldybės bendrasis planas.

Pareiškėjo reikalavimas atsakovui įvykdyti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008-10-24,  jo teigimu,  sprendimą Nr. SD-9-2760, negali  būti laikomas  tinkamu reikalavimu pagal ABTĮ 23 str. skundui keliamus reikalavimus, nes  pagal savo turinį ir formą tai  yra informacinio pobūdžio raštas, adresuotas J. G. (It.,b.l.48), todėl  jokių teisinių pasekmių kitai bylos šaliai nesukurs.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Marijampolės miesto savivaldybės administracijos direktorių įvykdyti  2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TPS-16-130/01-08-57 nustatytus reikalavimus taip pat  nėra tinkamas reikalavimas pažeistų teisių gynimo prasme.

 Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, teritorijų planavimo dokumentų tikrinimas yra bendrojo teritorijų planavimo proceso dalis (baigiamasis etapas), reikšminga tolesnei planavimo procedūros eigai. Tai reiškia, kad bendrojo planavimo dokumento tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra vientiso bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis, todėl atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas dėl  įpareigojimo vykdyti šį aktą  negali būti reiškiamas (galėtų būti kaip motyvas).  Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog minėto pobūdžio aktu nėra formuluojamas valdingas ir vienašališkas nurodymas teisinių santykių dalyviams, juo nenustatomos konkrečios administracinės teisės normos bei teisinių santykių dalyvių teisės ir pareigos, nėra reguliuojami jokie visuomeniniai santykiai viešojo administravimo srityje ( 2010 -03-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr.A662 -1285/2010). Tai matyti ir iš paties 2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPS-16-130/01-08-57 turinio: juo nėra nustatyta valdingo įgalinimo įvykdyti reikalavimą, o tik rekomendacinio pobūdžio prašymas dėl (duomenys neskelbtini) kaimo kelių sklypų įtraukimo į ekstensyvios teritorijos zoną, tačiau nežiūrint išreikšto prašymo, yra pateikta teigiama išvada ir siūlymas tvirtinti bendrąjį planą, kas atitinka reikalavimų įvykdymą Teritorijų planavimo dokumentų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. Dl-200, 14.1 punkto pagrindą,  kuris nustato,  kad patikrinimo akte įrašoma  teigiama išvada,  kai teritorijų planavimo procedūros ir dokumento sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, taigi patikrinimo aktą surašiusi institucija esminių trūkumų, dėl kurių bendrasis planas negalėjo būti teikiamas tvirtinimui,  nenustatė. Kad tai nėra valdingas nurodymas ir nėra esminis pažeidimas,   pripažino teismo posėdžio metu ir šios institucijos atstovas ( II t., b.l. 73).

Pareiškėjas skunde  nurodė, jog skundžia atsakovo neveikimą, jo supratimu, veiksmus,  kuriais buvo atsisakyta ginčo teritoriją priskirti prie intensyvios  statybos zonos. Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog  sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais turi būti vertinamas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas ( 2007-10-11 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A11 –296/2007).  Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, savivaldybės atsisakymas ginčo teritoriją priskirti prie intensyvios  statybos zonos nėra neveikimas.

 Teismas pareiškėjui  išaiškino teisę ginčyti atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto sprendimus Nr.AS-1259 ( 2008-05-19), Nr. MS-599( 2008-08-27), Nr. MS-679-(37.17) ( 2008-09-24), Nr. MS-718-(37.17), Nr. AS-2443( 5.9) ( 2008-11-12) ( I t., b.l. 30,31, 42, 45, 49),  kuriais buvo  atsisakyta ginčo teritoriją priskirti prie intensyvios statybos zonos, taip pat išaiškino teisę ginčyti 2008-10-10 Patikrinimo akto išvadą (II t., b.l. 110, 143), tačiau pareiškėjas jų neginčijo. Administraciniai aktai, kol nėra nuginčyti, yra galiojantys, todėl jo reikalavimas, galiojant jo atžvilgiu priimtiems  administraciniams aktams, kuriais atsisakyta ginčo teritoriją prie intensyvios  urbanizacijos zonos, įvykdyti patikrinimo akto nurodymus dėl ginčo teritorijos priskyrimo intensyvios statybos zonai, kai bendrasis planas jau yra patvirtintas, nebegali būti įgyvendinamas.

Taigi nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pateiktas ryšium su individualia byla,  t. y. pareiškėjas nėra iškėlęs tinkamai suformuluoto kito savarankiško reikalavimo dėl jo teisių pažeidimo,  o tik reikalavimus ištirti  norminį aktą.

Darytina išvada, jog esant šio pobūdžio suformuluotam pareiškėjo reikalavimui, nenustačius pareiškėjo teisių pažeidimo, net ir ištyrus Bendrojo plano atitikimą pareiškėjo nurodytoms teisės aktų nuostatoms, teisinio rezultato byloje nebus pasiekta, todėl  remiantis išdėstytais argumentais, reikalavimai dėl norminio akto ištyrimo netenkinami ( ABTĮ 111 str. 2d. 1p.).

 Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

Teisėjų  kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1d. 1p.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Skundą  atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

           Teisėjai 

                                                                                                                         Janina Vitunskienė

 

                                                                                                                              Rimantas Giedraitis 

 

                                                                                                        Kęstutis Gudynas