Civilinė byla Nr. 2S-850-230/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00638-2019-9

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. V., E. J., D. V., V. G. dėl antstolės veiksmų.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja UAB „Saulex“ 2018 m. gruodžio 31 d. pateikė skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, kuriame prašė: 1) panaikinti 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-18-114-17138 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2) panaikinti 2018 m. lapkričio 30 d. patvarkymą Nr. S-11146358 dėl turto arešto išsiuntus raginimą; 3) panaikinti 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-11146760 dėl įpareigojimo. Nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Saulex“ nebeturi nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymas Nr. S-18-114-17138 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, kurį teismas išdavė nenustatęs fakto, kuri bylos šalis yra kaltoji šalis dėl teismo sprendimo nevykdymo per nustatytą 3 mėnesių terminą. Pareiškėja dėl įvairių objektyvių priežasčių realiai nuo 2017 m. gegužės 3 d. negalėjo ir iki šiol negali įvykdyti prievolės, nurodytos vykdomajame rašte. Antstolė, pati nuspręsdama, kad kaltoji šalis yra pareiškėja, akivaizdžiai viršijo jai suteiktus įgaliojimus. 2018 m. lapkričio 30 d. patvarkymas Nr. S-11146358 dėl turto arešto išsiuntus raginimą yra neteisėtas ir naikintinas ne tik dėl to, kad antstolė neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, bet ir dėl to, kad priimant patvarkymą realiai nebuvo jokio pavojaus dėl sprendimo nevykdymo, turto slėpimo ir pan. 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymas Nr. S-11146760 dėl įpareigojimo yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi antstolės kontorai yra perduotas vykdyti vykdomasis raštas tik dėl 10 000 Eur netesybų išieškojimo, todėl antstolė negali vykdomojoje byloje atlikti veiksmus, nesusijusius su jai perduota vykdyti sprendimo dalimi. Priimant patvarkymą antstolė turėjo patikrinti duomenis apie turtą ir nustatyti, kad pareiškėja UAB „Saulex“ nebėra šio turto savininkė, todėl negalėjo būti patvarkymu nustatytas įpareigojimas iki 2019 m. sausio 10 d. įvykdyti teismo sprendimą dėl žemės sklypo pirkimo sandorio sudarymo. Be to, naujieji turto savininkai D. V. ir V. G. taip pat negali disponuoti šiuo turtu, nes žemės sklypas yra areštuotas teismo nutartimi civilinėje byloje pagal E. J. ieškinį. Antstolė 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkyme neteisingai nurodė, kad patvarkymas yra priimtas CPK 771 straipsnio pagrindu. Antstolė vykdo nepiniginio pobūdžio sprendimą, susijusį su turto (žemės sklypo) perdavimu, todėl CPK 771 straipsnio nuostatos netaikytinos. Antstolės pozicija, kad iš kaltosios šalies kitos šalies naudai ne tik gali būti išieškoma teismo skirta 10 000 Eur bauda už sandorio nevykdymą, bet ir kaltoji šalis gali būti priverstinai įpareigojama sudaryti sandorį, yra neteisėta ir nepagrįsta.

2.       Suinteresuotas asmuo antstolė S. V. 2019 m. sausio 10 d. patvarkymu skundo netenkino ir vykdomąją bylą su skundu perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolė nurodė, kad ji neturi teisės kvestionuoti teismų priimtų sprendimų (taip pat tikrinti, ar teismas teisingai vykdomajame rašte nurodė skolininką), o jai pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas buvo priimtas tuo pagrindu, kad nebuvo kliūčių pradėti priverstinio vykdymo veiksmus pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą. Areštuoti vykdomojoje byloje skolininkės UAB „Saulex“ turtą buvo teisinis pagrindas, nes vykdomojoje byloje buvo pateikti duomenys apie bendrovės preliminarų susitarimą su kitu juridiniu asmeniu parduoti skolininkei priklausančius nekilnojamuosius daiktus. UAB „Saulex“ elgesys pagrįstai leidžia manyti, kad bendrovė elgiasi nesąžiningai bei siekia išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, įvykdymo.

3.       Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime į skundą nesutiko su skundo reikalavimais ir nurodė, kad antstolė teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, nenustačiusi jokių kliūčių pradėti vykdymo veiksmus (teismų sprendimai, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, yra galiojantys, pareiškėjos prievolė nėra pasibaigusi jokiais pagrindais). Vykdomojoje byloje buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti areštą UAB „Saulex“ turtui. Antstolė teisėtai priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo vykdyti prievolę sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nes pagal CPK 771 straipsnio 7 dalį baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Saulex“ skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

5.       Teismas sprendė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. antstolė turėjo teisinį pagrindą priimti vykdomąjį raštą vykdyti, nes, pirma, priimant patvarkymą jau nebegaliojo teismo nutartis sustabdyti procesinių teismo sprendimų vykdymą, antra, pateiktas vykdomasis raštas atitiko visus šiam dokumentui keliamus turinio ir formos reikalavimus.

6.       Teismas konstatavo, kad antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą, kurio viena iš dalių yra dėl 10 000 Eur netesybų išieškojimo, ir nustačiusi, kad skolininkė UAB „Saulex“ vengia vykdyti gera valia teismo sprendimus, turėjo pagrindą taikyti areštą skolininkės turtui už 10 149,79 Eur sumą (10 000 Eur netesybų suma ir 2018 m. lapkričio 26 d. apskaičiuotos 149,79 Eur vykdymo išlaidos). Be to, antstolė turėjo teisę areštuoti skolininkės turtą, nes išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą antstolei buvo pateikti duomenys (išieškotojo E. J. prašymas ir preliminarioji turto pardavimo sutartis) apie tai, kad skolininkė UAB „Saulex“ ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims.

7.       Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad antstolė apskritai neturi teisės vykdyti teismo sprendimo dalies dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad E. J. 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė antstolei prašymą priimti vykdyti 2018 m. birželio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2375-451/2017. Prašyme aiškiai buvo nurodytas jo prašymas pradėti priverstinio vykdymo veiksmus tiek dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tiek dėl 10 000 Eur netesybų išieškojimo, jei skolininkas nevykdytų pirmosios teismo sprendimo dalies. Taigi antstolei yra perduotas vykdyti visas 2018 m. birželio 29 d. išduotas vykdomasis raštas, o ne tik jo dalis. Vadinasi, antstolė vykdomojoje byloje turi imtis procesinių veiksmų tiek dėl įpareigojimo UAB „Saulex” sudaryti su ieškovu E. J. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis, tiek dėl 10 000 Eur baudos išieškojimo, neįvykdžius teismo įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį per nustatytą terminą.

8.       Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus, kad antstolė 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymu negalėjo nustatyti pareiškėjai termino vykdyti įpareigojimą sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, nes tuo metu žemės sklypas jau nepriklausė pareiškėjai nuosavybės teise. Šis įpareigojimas yra nustatytas ne antstolės, o civilinį ginčą išnagrinėjusių teismų. Antstolė 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymu nustatė pareiškėjai ne pačią prievolę, o tik papildomą terminą įvykdyti šią teismų sprendimais nustatytą prievolę. Faktas, kad pareiškėjai nuosavybės teise nebepriklauso ginčo žemės sklypas ir šis nekilnojamasis turtas yra areštuotas teismo kitoje civilinėje byloje, turi svarbią teisinę reikšmę, tačiau dėl to apskritai negalima kvestionuoti galiojančių teismų sprendimų dėl šio nekilnojamojo turto. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiame civiliniame ginče galutinį sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti įpareigojimas sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat priėmė jau po to, kai šis turtas nuosavybės teise UAB „Saulex“ nebepriklausė. Toks aiškinimas, kurį savo skunde pateikė pareiškėja UAB „Saulex“ (nurodymas, kad pareiškėjai netekus nuosavybės teisių į žemės sklypą, neturi būti vykdomas ir teismo sprendimas), ne tik pažeistų bendruosius teisės principus (teisingumą, protingumą, sąžiningumą), bet apskritai būtų nelogiškas, grubiai pažeistų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą, paneigtų teisės viešpatavimo (teisinės valstybės) principą.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Saulex“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

1.1.       Teismas apsiribojo CPK 651 straipsnio 1 dalies pacitavimu, t. y. netyrė ir nevertino, ar šiuo konkrečiu atveju buvo skunde nurodytų akivaizdžių kliūčių vykdomajam raštui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

1.2.       Antstolė iš pradžių priėmė patvarkymą vykdomąjį raštą vykdyti tik dalyje dėl piniginio (10 000 Eur baudos) išieškojimo, o po to – neaišku kokio patvarkymo pagrindu – pradėjo vykdyti išieškojimą ir dalyje dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi antstolė vykdomąjį raštą dalyje dėl įpareigojimo priėmė vykdyti, nepriėmusi patvarkymo ir atitinkamai prieš tai nepatikrinusi, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdymo veiksmams pradėti.

1.3.       Akivaizdi kliūtis 2018 m. lapkričio 26 d. vykdomajam raštui dalyje dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį priimti ir vykdymo veiksmams pradėti buvo ir yra tai, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėja nebėra žemės sklypo savininkė, o naujieji jo savininkai yra suinteresuoti asmenys D. V. ir V. G., t. y. pareiškėja vykdomojo rašto pateikimo vykdyti metu nebedisponavo tokio sandorio objektu ir ši aplinkybė buvo žinoma išieškotojui E. J.. Akivaizdu, kad jokie vykdymo veiksmai dėl svetimo skolininkui turto pardavimo negalimi.

1.4.       Akivaizdi kliūtis 2018 m. lapkričio 26 d. vykdomajam raštui dalyje dėl piniginio (10 000 Eur baudos) išieškojimo priimti ir vykdymo veiksmams pradėti buvo ir yra tai, kad sprendime, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kaltoji šalis nėra nurodyta, o šis klausimas teisme (vykdomojo rašto išdavimo metu ar vėliau) nebuvo sprendžiamas. Akivaizdu, kad dėl patikslintos sprendimo rezoliucinės dalies ir vykdomojo rašto turinio, kiek tai susiję su baudos neįvardintai kaltajai šaliai skyrimu, antstolei turėjo kilti neaiškumų, tačiau vietoj to, kad kreiptųsi į teismą su prašymu dėl išaiškinimo, antstolė pati nusprendė, kad kaltoji šalis yra pareiškėja vien dėl to, kad vykdomajame rašte ji yra nurodyta kaip skolininkė.

1.5.       Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje (šiuo atveju – 10 000 Eur bauda), antstolis apie tai turi surašyti nustatytos formos aktą ir perduoti jį teismui, o šis priimti nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Antstolė nėra kompetentingas subjektas skirti kaltiems asmenims baudą net už antstolės privalomų nurodymų nevykdymą – dėl to sprendžia tik teismas. Teismas turėjo įvertinti, kad antstolei neįvykdžius šiame straipsnyje jai nustatytų pareigų ir dėl to teismui nepriėmus nutarties taikyti sprendime nurodytas pasekmes, 10 000 Eur baudos išieškojimas iš pareiškėjos vykdomas viršijant antstolei suteiktus įgaliojimus.

1.6.       Teismo nurodyto motyvo (pareiškėjos ketinimo perleisti turtą tretiesiems asmenims) nėra 2018 m. lapkričio 30 d. patvarkyme dėl turto arešto išsiuntus raginimą Nr. S-11146358. Antstolė pareiškėjos turto areštą motyvavo visiškai kitomis aplinkybėmis: „skola didelė ir skolininkas nesilaikė pagal 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartį sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį“. Taigi skundo argumentai dėl antstolės nurodytų motyvų nepagrįstumo iš viso nebuvo įvertinti.

1.7.       Teismo nurodytas motyvas (pareiškėjos ketinimas perleisti turtą tretiesiems asmenims) yra nepagrįstas. Nutartyje nenurodyta, kokia konkrečiai preliminarioji turto pardavimo sutartis, neva patvirtinanti nesąžiningą pareiškėjos ketinimą, buvo pateikta antstolei. Pareiškėja kartu su skundu pateikė teismui 2018 m. liepos 26 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kurioje konstatuota, kad yra sudarytos ir VĮ Registrų centras įregistruotos 14 pareiškėjos nekilnojamojo turto objektų preliminariųjų sutarčių. Taigi šios sutartys buvo sudarytos ir įregistruotos iki vykdomojo rašto pateikimo antstolei (2018 m. lapkričio 22 d.). Tokios sutartys buvo sudarytos ne dėl viso pareiškėjos nekilnojamojo turto, todėl antstolė turėjo galimybę aprašyti ir areštuoti konkretų pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, kurio vertė (26 700 Eur) viršijo turto arešto mastą (10 149,79 Eur).

1.8.       Pareiškėja įmokėjo netgi didesnę nei turto arešto mastas (10 149,79 Eur) piniginių lėšų sumą, t. y. visą išieškomą sumą su vykdymo išlaidomis (11 044,56 Eur), tačiau nepaisant to pareiškėjos turto areštas iki šiol yra nepanaikintas.

1.9.       Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymu dėl įpareigojimo Nr. S-11146760 nustatomas būtent privalomas vykdyti įpareigojimas, o ne papildomas sprendimo įvykdymo terminas. Tuo labiau, kad antstolis terminą įvykdyti sprendimą gali nustatyti tik tuo atveju, jei vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, o šiuo atveju sprendime toks terminas (3 mėnesių) yra nustatytas.

1.10.       Nors nutartyje formaliai pažymėta, kad „faktas, kad pareiškėjai nuosavybės teise nebepriklauso ginčo žemės sklypas ir šis nekilnojamasis turtas yra areštuotas teismo kitoje civilinėje byloje, turi svarbią teisinę reikšmę“, ši reikšmė nutartyje nenurodyta ir bylos esmė neatskleista.

10.       Suinteresuotas asmuo E. J. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė tokius argumentus:

2.1.       Nei viena iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių negalėjo būti ir negali būti laikoma kliūtimi antstolei priimti vykdomąjį dokumentą, kadangi jos neužkerta galimybės antstolei imtis teisėtų ir pagrįstų vykdymo veiksmų bendrovės atžvilgiu, siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Be to, vykdomojo dokumento priėmimo metu antstolei buvo pagrindas pripažinti pareiškėją kalta dėl įpareigojimo neįvykdymo.

2.2.       Teismas pagrįstai sprendė, kad pavojų, jog pareiškėja gali paslėpti turimą turtą liudijo 2018 m. balandžio 19 d. tarp bendrovės ir UAB „Go Food“ sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėja ir UAB „Go Food“ įsipareigojo sudaryti iš esmės viso pareiškėjos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Aplinkybę, kad pareiškėja gali slėpti turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, patvirtina ir visi nesąžiningi ir neteisėti veiksmai, kurių ėmėsi pareiškėja ir akcininkė, siekdami išvengti taikos sutarties, sprendimo ir nutarties vykdymo.

2.3.       Ta aplinkybė, kad pareiškėja šiuo metu negali įvykdyti nutarties dalies, kuria ji buvo įpareigota sudaryti su išieškotoju žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis, nereiškia, kad šio įpareigojimo ji negali įvykdyti apskritai. Kita vertus, į tokią padėtį pareiškėja save įstūmė pati savo valiniais veiksmais tikslingai ir veikdama nesąžiningai išieškotojo atžvilgiu. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažintų pareiškėjos nurodyto principo impossibilium nulla obligatio est taikymo būtinybę tokioje situacijoje, būtų visiškai pamintas teisingumas, o teismo sprendimo privalomumo principo reikšmė būtų absoliučiai sumenkinta.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos UAB „Saulex“ skundas dėl antstolės S. V. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslindamas sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstydamas ją taip: „Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Saulex”, juridinio asmens kodas 302682983, sudaryti su ieškovu E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 0,2500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartyje, sudarytoje tarp E. J., uždarosios akcinės bendrovės „Saulex”, P. W. M., B. R. A., J. P. K. ir A. S., nustatytomis sąlygomis, pagal kurią ieškovui E. J. nuosavybės teisė į žemės sklypą būtų perleista už 21 750,00 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) plius PVM kainą. Nustatyti ieškovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulex”, juridinio asmens kodas 302682983, 3 (trijų) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Neįvykdžius teismo įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį per nustatytą terminą skirti kaltajai šaliai 10 000,00 Eur (dešimties tūkstančių eurų) baudą, išieškant ją kitos neįvykusio sandorio šalies naudai.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą. 

14.       Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2375-451/2017 2018 m. birželio 29 d. išdavė vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas 2018 m. lapkričio 22 d., t. y. po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priėmimo buvo pateiktas priverstiniam vykdymui antstolei S. V.. Antstolė S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0114/18/01663 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-114-17138 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2018 m. lapkričio 30 d. patvarkymą Nr. S-11146358 dėl turto arešto išsiuntus raginimą, 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-11146760 dėl įpareigojimo, kuriuos skundžia pareiškėja UAB „Saulex“.

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti

15.       Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal juos (ją) gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad antstoliui nesuteikti įgaliojimai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

16.       Pažymėtina, kad antstolis nėra kompetentingas spręsti, ar sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas bei pats vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir pagrįstas, ir gavęs vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog antstolė S. V., priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė CPK 651 straipsnio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atskirajame skunde išdėstytais argumentais šių aplinkybių nepaneigė, t. y. nepateikė jokių įrodymų, jog egzistavo CPK 651 straipsnyje įtvirtintos kliūtys antstolei priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.

17.       Apeliantė (pareiškėja) UAB „Saulex“ atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netyrė ir nevertino, ar buvo pareiškėjos nurodytų akivaizdžių kliūčių vykdomajam raštui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Be to, antstolė iš pradžių priėmė patvarkymą vykdomąjį raštą vykdyti tik dalyje dėl piniginio (10 000 Eur baudos) išieškojimo, o po to – neaišku kokio patvarkymo pagrindu – pradėjo vykdyti išieškojimą ir dalyje dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi antstolė vykdomąjį raštą dalyje dėl įpareigojimo priėmė vykdyti nepriėmusi patvarkymo ir atitinkamai prieš tai nepatikrinusi, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdymo veiksmams pradėti.

18.       Iš vykdomojoje byloje Nr. 0114/18/01663 esančio 2018 m. birželio 29 d. vykdomojo rašto Nr. e2-2375-451/2017 matyti, kad jis yra išduotas tiek dėl įpareigojimo atlikti prievolę natūra, tiek dėl netesybų priteisimo. Išieškotojas E. J. 2018 m. lapkričio 22 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui nurodė, kad prašo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2375-451/2017 tiek dėl 10 000 Eur baudos išieškojimo, tiek dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Antstolė S. V. 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-114-17138 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame nurodytas vykdomojo dokumento pavadinimas – teismo vykdomasis raštas Nr. e2-2375-451/2017, vykdomojo dokumento išdavimo data – 2018 m. birželio 29 d., išieškotojas E. J., skolininkas UAB „Saulex“. Nors minėtame patvarkyme nurodyta, kad vykdomas piniginis išieškojimas (10 000 Eur skola), tačiau, įvertinus tiek paties vykdomojo rašto, tiek išieškotojo E. J. prašymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui, tiek antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti turinį, nėra pagrindo sutikti su apeliantės (pareiškėjos) UAB „Saulex“ atskirojo skundo argumentu, jog vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti tik dalyje dėl piniginio (10 000 Eur baudos) išieškojimo.

19.       Apeliantės (pareiškėjos) UAB „Saulex“ vertinimu, antstolės 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra neteisėtas, kadangi buvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam raštui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tokias akivaizdžias kliūtis, anot pareiškėjos, sudarė tai, kad: 1) pareiškėja UAB „Saulex“ nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nebėra žemės sklypo, kurio pirkimo–pardavimo sutartį buvo įpareigota sudaryti, savininkė; 2) antstolei nebuvo pagrindo spręsti, kad dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį kaltoji šalis buvo pareiškėja UAB „Saulex“.

20.       Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Taigi būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nei CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų, nei kitokių akivaizdžių kliūčių antstolei S. V. priimti išieškotojo E. J. pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus, o pareiškėjos UAB „Saulex“ nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo antstolei atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Ta aplinkybė, kad pareiškėja UAB „Saulex“ vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu nuosavybės teise nevaldė ginčo žemės sklypo, dėl kurio yra įpareigota sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, neatleidžia jos nuo prievolės, kurią pareiškėja įpareigota vykdyti teismo sprendimu, įvykdymo ir nelemia šios prievolės pabaigos. Teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjai nustatytas įpareigojimas (prievolė), yra įsiteisėjęs, todėl galiojantis ir vykdytinas. Pareiškėjos UAB „Saulex“ prievolė, kylanti iš teismo sprendimo, nėra pasibaigusi, t. y. prievolės įvykdymas yra galimas (įmanomas), kadangi ginčo žemės sklypas iki šiol faktiškai egzistuoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiame civiliniame ginče galutinį sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti įpareigojimas sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat priėmė jau po to, kai šis turtas nuosavybės teise UAB „Saulex“ nebepriklausė.

22.       Nors ginčo žemės sklypo nuosavybės teisė yra perleista suinteresuotiems asmenims V. G. ir D. V., tačiau pareiškėja UAB „Saulex“, siekdama įvykdyti savo prievolę išieškotojui E. J., turi pareigą imtis aktyvių veiksmų susigrąžinti nuosavybės teisę į šį žemės sklypą. Priešingas aiškinimas pažeistų bendruosius teisės principus (teisingumo, protingumo, sąžiningumo), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą, paneigtų teisės viešpatavimo (teisinės valstybės) principą. Be to, pastebėtina, kad būtent pačios pareiškėjos UAB „Saulex“ veiksmai (nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą perleidimas) lėmė tai, kad susiklostė tokia situacija, jog įvykdyti prievolę (sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su išieškotoju E. J.) tapo sudėtinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-967-273/2019 pagal E. J. ieškinį dėl turto pardavimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (ginčo žemės sklypo grąžinimo pareiškėjai), tačiau pareiškėja nesiekia susigrąžinti ginčo žemės sklypą savo nuosavybėn (prašo ieškinį atmesti).

23.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Kauno apylinkės teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, kuris perduotas vykdyti antstolei S. V., nagrinėjo ieškovo E. J. 2018 m. birželio 26 d. prašymą, kuriame buvo išdėstytos aplinkybės apie tai, kad būtent UAB „Saulex“ yra teismo sprendimą nevykdžiusi šalis. Teismas, išnagrinėjęs prašymą, išdavė vykdomąjį raštą, kuriame labai aiškiai nurodė, kad išieškotojas yra E. J., o skolininkas (kitaip – kaltoji šalis) yra būtent UAB „Saulex“. Taigi antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą, neturi teisės kvestionuoti teismo priimto procesinio sprendimo ir papildomai aiškintis, ar teismas teisingai vykdomajame rašte nurodė skolininką. Vykdomasis raštas yra nenuginčytas, taigi galiojantis ir vykdytinas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimu būtent pareiškėja UAB „Saulex“ yra įpareigota sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su išieškotoju E. J., t. y. būtent jai teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas (prievolė). Šis įpareigojimas iki šiol nėra įvykdytas, kadangi pareiškėja UAB „Saulex“ yra perleidusi nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą. Taigi pirkimo–pardavimo sutartis iki teismo nustatyto termino nebuvo sudaryta dėl pareiškėjos UAB „Saulex“ veiksmų (kaltės). Pareiškėja priešingų įrodymų, t. y. kad sutartis nesudaryta dėl išieškotojo E. J. kaltės, nepateikė.

24.       Apeliantė (pareiškėja) UAB „Saulex“ atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, kad pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje (10 000 Eur bauda), antstolis apie tai turi surašyti nustatytos formos aktą ir perduoti jį teismui, o šis priimti nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Antstolė šiuo atveju neįvykdė minėtame straipsnyje jai nustatytų pareigų, todėl 10 000 Eur baudos išieškojimas iš pareiškėjos vykdomas viršijant antstolei suteiktus įgaliojimus.

25.       Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. 

26.       Kaip jau minėta, antstolei S. V. yra perduotas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. e2-2375-451/2017 tiek dėl įpareigojimo atlikti prievolę natūra, tiek dėl netesybų (10 000 Eur baudos) priteisimo. Antstolė, nenustačiusi akivaizdžių vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti kliūčių ir priėmusi jį vykdyti, turėjo pagrindą pradėti vykdymo veiksmus kuo greitesnio ir realaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad antstolė viršijo savo įgaliojimus. Pareiškėjos nurodomo įstatyme nustatytos formos akto surašymas ir perdavimas teismui, kaip tai reglamentuoja CPK 771 straipsnio 1-2 dalys, bei sprendime nurodytų pasekmių taikymas yra vėlesnė vykdymo proceso stadija, t. y. CPK 771 straipsnio 1-2 dalys taikytinos ne priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradedant vykdymo veiksmus, siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą (pvz., raginimas įvykdyti sprendimą, turto areštas ir pan.), bet jau po sprendimo neįvykdymo fakto nustatymo.

Dėl turto arešto ir įpareigojimo

27.       Apeliantė (pareiškėja) UAB „Saulex“ antstolės veiksmų neteisėtumą taip pat grindžia tuo, kad antstolės 2018 m. lapkričio 30 d. patvarkyme dėl turto arešto išsiuntus raginimą nėra nurodytas motyvas dėl pareiškėjos ketinimo perleisti turtą tretiesiems asmenims, kuris minimas skundžiamoje teismo nutartyje, o antstolė pareiškėjos turto areštą motyvavo visiškai kitomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad skola didelė ir skolininkas nesilaikė pagal 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartį sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi skundo argumentai dėl antstolės nurodytų motyvų nepagrįstumo nebuvo įvertinti, be to, teismo nurodytas motyvas (pareiškėjos ketinimas perleisti turtą tretiesiems asmenims) yra nepagrįstas. Pareiškėjos sudarytos ir VĮ Registrų centras įregistruotos 14 nekilnojamojo turto objektų preliminariųjų sutarčių buvo sudarytos ir įregistruotos iki vykdomojo rašto pateikimo antstolei (2018 m. lapkričio 22 d.). Tokios sutartys buvo sudarytos ne dėl viso pareiškėjos nekilnojamojo turto, todėl antstolė turėjo galimybę aprašyti ir areštuoti konkretų pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, kurio vertė (26 700 Eur) viršijo turto arešto mastą (10 149,79 Eur).

28.       Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą.

29.       Nagrinėjamu atveju antstolė S. V. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2375-451/2017, kuris išduotas ne tik dėl įpareigojimo atlikti prievolę natūra, bet ir dėl netesybų priteisimo (10 000 Eur baudos), t. y. vykdo piniginį išieškojimą. Iš vykdomosios bylos Nr. 0114/18/01663 duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 29 d. išieškotojas E. J. antstolei pateikė prašymą dėl UAB „Saulex“ nekilnojamojo turto arešto nesibaigus raginimo terminui, kadangi yra tikimybė, kad turtas gali būti perleistas kitiems asmenims, siekiant išvengti baudos mokėjimo, taip pat pateikė 2018 m. balandžio 19 d. preliminariąją turto pardavimo sutartį, kuria skolininkė UAB „Saulex“ įsipareigojo perleisti nekilnojamąjį turtą UAB „Go Food“, be to, pažymėjo, kad 10 000 Eur bauda atsirado dėl nesąžiningų skolininkės UAB „Saulex“ veiksmų. Antstolė S. V., įvertinusi minėtas aplinkybes, 2018 m. lapkričio 30 d. patvarkymu areštavo skolininkei UAB „Saulex“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

30.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, be kita ko, dėl 10 000 Eur baudos išieškojimo, ir nustačiusi, kad skolininkė UAB „Saulex“ vengia gera valia vykdyti teismo sprendimą, taip pat kitas aplinkybes, susijusias tiek su sudaryta preliminariąja sutartimi (pareiškėja ketina perleisti turtą trečiajam asmeniui), tiek su ginčo žemės sklypu (pareiškėja turtą perleido suinteresuotiems asmenims), turėjo pagrindą imtis priemonių kuo greitesnio ir realaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, t. y. taikyti areštą skolininkės turtui 10 149,79 Eur sumai (10 000 Eur netesybų suma ir 2018 m. lapkričio 26 d. apskaičiuotos 149,79 Eur vykdymo išlaidos). Nors antstolė 2018 m. lapkričio 30 d. patvarkyme nenurodė argumentų apie pareiškėjos ketinimą perleisti turtą tretiesiems asmenims, tačiau tiek vykdomojoje byloje esantys duomenys (išieškotojo E. J. 2018 m. lapkričio 29 d. prašymas ir 2018 m. balandžio 19 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis), tiek paties patvarkymo turinys (nurodytas teisinis reglamentavimas ir argumentai) suponuoja išvadą, kad antstolė įvertino galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (pavojų, kad skolininkė gali turtą paslėpti), todėl pagrįstai taikė areštą skolininkės turtui. Pareiškėjos argumentai, kad nekilnojamojo turto preliminariosios sutartys buvo sudarytos ir VĮ Registrų centras įregistruotos iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti antstolei (2018 m. lapkričio 22 d.) grėsmės dėl turto slėpimo nepašalina.

31.       Pareiškėja UAB „Saulex“ taip pat nurodo, kad  įmokėjo didesnę nei turto arešto mastas (10 149,79 Eur) piniginių lėšų sumą, tačiau turto areštas iki šiol yra nepanaikintas. Šis atskirojo skundo argumentas negali būti vertinamas, kadangi nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas antstolės priimtų patvarkymų, kuriuos pareiškėja skundžia, teisėtumas ir pagrįstumas pagal patvarkymų priėmimo dieną buvusias aplinkybes. Pareiškėjos nurodomos naujos aplinkybės yra kitų šioje byloje neskundžiamų antstolės veiksmų dalykas.

32.       Apeliantės (pareiškėjos) UAB „Saulex“ nuomone, 2018 m. gruodžio 13 d. antstolės patvarkymu dėl įpareigojimo nustatomas būtent privalomas vykdyti įpareigojimas, o ne papildomas sprendimo įvykdymo terminas. Be to, antstolis terminą įvykdyti sprendimą gali nustatyti tik tuo atveju, jei vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, o šiuo atveju sprendime toks terminas (3 mėnesių) yra nustatytas.

33.       Pagal CPK 659 straipsnio 1 dalį, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos.

34.       Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. birželio 22 d. dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 22 d.). Kadangi teismo sprendimas iki minėto termino negalėjo būti įvykdytas dėl objektyvių priežasčių (sustabdytas Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties vykdymas, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą), antstolė patvarkymu nustatė pareiškėjai UAB „Saulex“ papildomą terminą įvykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad įpareigojimas yra nustatytas ne antstolės, o civilinį ginčą išnagrinėjusių teismų. Antstolė 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymu nustatė pareiškėjai ne pačią prievolę, o tik papildomą terminą įvykdyti šią teismų sprendimais nustatytą prievolę.

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

36.       Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Pareiškėja UAB „Saulex“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau atskirąjį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                         Nijolia Indreikienė