Administracinė byla Nr. eA-3587-1062/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00780-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-6 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Pirmojo kontakto su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) atstovu metu (2021 m. sausio 23 d.) pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas tik 2020 m. liepos 20 d., t. y. tada, kai buvo atlikta pirminė jo apklausa. Nėra reikalavimo, jog prašymas dėl prieglobsčio suteikimo turi būti pateiktas atsakingai institucijai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartyje, kuria spręstas klausimas dėl kardomosios priemonės, nurodyta, kad pareiškėjas yra kreipęsis į kompetentingas institucijas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje. Todėl pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. tinkamai ir asmeniškai.
2.2. Sprendime skiriamas didelis dėmesys pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio pateikimo procedūriniams klausimams demonstruoja neigiamą atsakovo nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, taip pat, tam tikrų faktų kontekste buvo siekiama neigiamai apibūdinti pareiškėjo asmenį ir jo veiklą, netiksliai nurodyti duomenys, Migracijos departamentui pateiktas baudžiamosios bylos nuosprendis nebuvo visapusiškai išnagrinėtas ir įvertintas ir tai turėjo reikšmingą įtaką Sprendimui.
2.3. Migracijos departamentas nesikreipė į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas), nors turėjo tai padaryti dėl to, kad kai kurie prašyme nagrinėjami aspektai, susiję su (duomenys neskelbtini) opozicijos veikla, yra minėtos kompetentingos institucijos veiklos sfera.
2.4. Policijos departamentas, nurodydamas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nesistengė įvertinti, ar informacija atitinka tikrovę ir Lietuvos Respublikoje galiojančią teisę, nevertino, kad 2019 metų birželio 7 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš esmės žinant tas pačias aplinkybes. Ši informacija buvo žinoma atsakovui, kadangi būtent jos pagrindu buvo priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be kita ko, Policijos departamento pateikta informacija tapo esminiu faktoriumi, kuris lėmė Sprendimo priėmimą visiškai netikrinant, ar informacija, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra ieškomas ekstradicijos tikslu (įtariama, kad jis 2012 metais, iš anksto susitaręs bei veikdamas kartu su bendrininkais, siekdamas finansinės naudos, organizavo ir įvykdė 14 nusikalstamų veikų – neteisėtai vertėsi finansine veikla, asmenims ir įmonėms teikė neteisėtas paslaugas, susijusias su grynaisiais pinigais, neteisėtai vykdė valiutos keitimo operacijas ir piniginių lėšų pervedimą į užsienį), yra teisinga ir atitinka Lietuvos Respublikos teisę. Migracijos departamento atliktas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) atitinkamų straipsnių palyginamasis tyrimas buvo atliktas formaliai, pažeidžiant esmines abipusio baudžiamumo principo taikymo taisyklės nuostatas, nevertinant atitinkamų (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso ir LR BK normų turinio. Atliktas palyginimas buvo grindžiamas nieko bendro su pareiškėjo situacija neturinčia Lietuvos teismų praktika. Be to, Migracijos departamentas susipažino tik su rezoliucine nuosprendžio dalimi, neįvertinęs, ar (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo vykdomas baudžiamasis persekiojimas nėra diskriminacinio pobūdžio. Tikrovės neatitiko ir duomenys, susiję su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateikta informacija dėl pareiškėjo vykdytos nusikalstamos veiklos schemos. Pareiškėjui pateiktas kaltinimas buvo formalus, neatitinkantis faktinių aplinkybių ir pateiktas siekiant keršyti už tai, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su tyrimą vykdančiomis institucijomis. Migracijos departamentas netikrino jam teikiamų dokumentų turinio (pavyzdžiui, nuosprendyje kalbama apie 611 milijonų rublių, o Policijos departamento pateiktuose duomenyse nurodyti 900 milijonų dolerių).
2.5. Sprendime nurodytuose šaltiniuose daugeliu atveju pateikiama informacija, naudinga (duomenys neskelbtini) jėgos struktūroms. Migracijos departamentas ignoravo informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų interesu liudytojo (duomenys neskelbtini) istorijoje, kuri yra svarbi sprendžiant klausimą dėl to, ar atitinkamas tyrimas ir vėliau pradėta baudžiamoji byla nebuvo sukonstruotos ir įgyvendintos specialiosios operacijos užvaldant atitinkamą verslą dalis. (duomenys neskelbtini) nusistovėjusi praktika, kad jau daugiau nei dešimtmetį policijos ir kitos jėgos struktūros (įskaitant (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybą) iš verslininkų reikalauja mokėti nustatyto dydžio duoklę, o jiems nemokant, klastojamos baudžiamosios bylos, verslas žlugdomas arba perimamas. (duomenys neskelbtini) verslininkai, nesutinkantys dalyvauti korupcinėse schemose ar aferose, yra tam tikra socialinė grupė, dėl kurios gali būti imamasi labai drastiškų priemonių. Besitęsiančioje pareiškėjo baudžiamojo persekiojimo istorijoje egzistuoja akivaizdūs diskriminaciniai momentai, susiję su pareiškėjo priklausymu socialinei grupei ir jo politiniais įsitikinimais. Atsakovas nevertino (duomenys neskelbtini) pareiškimo turinio, kuris yra platesnis, nei nurodoma Sprendime.
2.6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti su tyrimą atliekančiomis institucijomis kilmės valstybėje, dėl šios priežasties pareiškėjas galėjo būti suimtas, kalinamas iki teismo ir nuteistas. Atsižvelgiant į pastaruoju metu paaštrėjusius kilmės valstybėje veikiančio režimo veiksmus nėra galimybės įrodinėti savo nekaltumo, nes viskas būna nulemta iš anksto. Atsakovas Sprendime nurodė ne visus liudytojų (duomenys neskelbtini) pareiškime esančius duomenis ir nutylėjo apie jiems taikytus nežmoniškus ir žeminančius tardymo metodus, kurie leidžia suprasti (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo ir teismų tikrovę. Liudytojų (duomenys neskelbtini) pareiškimuose nurodyti faktai nėra jų subjektyvi nuomonė, o Migracijos departamentas nenurodė nė vieno objektyviai pagrįsto duomens, kurio pagrindu galima būtų abejoti minėtų asmenų pareiškimuose nurodytais faktais. Neteisėtas verslo užgrobimas bei kratų metu konfiskuotų pinigų pasisavinimas buvo realus ir neabejotinai turi priežastinį ryšį su dėl pareiškėjo atliekamu diskriminaciniu baudžiamuoju persekiojimu.
2.7. Nesutiktina su Sprendime pateiktu 50 tūkst. eurų perdavimo fakto vertinimu, atsakovas (duomenys neskelbtini) pareiškimo teiginius vertino atsietai, taip, kad jie būtų nenaudingi pareiškėjui. Būtent (duomenys neskelbtini) teiginiai, susiję su (duomenys neskelbtini) agresijos kontekstu, dar labiau atskleidė pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) vykdytos finansavimo veiklos pavojingumą, nes buvo nurodomos atitinkamų lėšų sąsajos su veiksmų, nukreiptų prieš (duomenys neskelbtini) agresiją, finansavimu.
2.8. Pareiškėjo su (duomenys neskelbtini) niekada nesiejo jokie darbiniai reikalai – šią informaciją išgalvojo Migracijos departamentas ir naudojo prieš pareiškėją. Pareiškėjo kelionėmis domėjosi ne tyrėjai, o (duomenys neskelbtini) saugumo tarnyba ir tai buvo daroma visai kitokiame kontekste, nei pateikia atsakovas. Be to, pareiškėjo veikla koncerne niekada nebuvo susijusi su piniginiais pervedimais ar kitais panašiais dalykais.
2.9. Atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktą informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) muitinėje pradėtomis baudžiamosiomis bylomis. Nurodydamas šią informaciją, pareiškėjas siekė parodyti, kaip (duomenys neskelbtini) galima sulaukti baudžiamojo persekiojimo net ir tuo atveju, kai asmuo nebuvo susijęs nei su konkrečiu miestu, nei su atitinkama veikla. Ši informacija turėjo būti vertinama kartu su pagrindinės bylos falsifikavimu susijusia informacija.
2.10. Pareiškėjo kilmės valstybė nesugebės įgyvendinti aukščiausių baudžiamojo proceso standartų bei užtikrinti tokį skirtinos bausmės atlikimą, kuris būtų suderintas su bent minimaliais žmogaus teisių standartais. Vien tik sąlygos kilmės valstybės tardymo izoliatoriuose bei kalėjimuose yra apibūdinamos kaip žiaurios, o tai yra pagrindas konstatuoti žmogaus kankinimo realios grėsmės pavojų pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
3. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 25 d. pateikė 2021 m. kovo 16 d. eksperto išvadą, kurioje, pareiškėjo teigimu, atskleidžiamas jam (duomenys neskelbtini) pateikto kaltinimo ydingumas, jo nesuderinamumas su procesinėmis nuostatomis bei su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7 straipsniu (nėra bausmės be įstatymo). Šioje išvadoje taip pat atskleistas kilmės valstybės vykdomo baudžiamojo persekiojimo tikslas ir priežastis, parodant, kad jis akivaizdžiai yra diskriminacinio pobūdžio ir politiškai motyvuotas; nurodyta, kad pareiškėjui sugrįžus į kilmės valstybę, grėstų tie pažeidimai, kurie draudžiami Konvencijoje. Pareiškėjas pateikė 2021 m. balandžio 13 d. pažymą apie teistumą ir baudžiamojo persekiojimo faktą bei baudžiamojo persekiojimo nutraukimą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas persekiojamas ir pagal politinio pobūdžio straipsnį, kuris nustato atsakomybę už valstybės išdavimą. Pareiškėjas teismui pateikė interneto publikacijas, kurios, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo poziciją dėl jam gręsiančio pavojaus (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigose ir (duomenys neskelbtini) manipuliacijas naudojant ir Interpolo kanalus.
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad:
5.1. Ginčijamu Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka pabėgėlio statuso kriterijų. Tiek tyrimo metu surinkta informacija, tiek paties pareiškėjo paaiškinimai bei daromos hipotezės nesuponuoja išvados, jog, teisėsaugos institucijų veiksmai ar motyvai galėtų būti siejami su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba jo politiniais įsitikinimais. Taip pat nebuvo nustatyta pagrindo prielaidai, jog kilmės šalyje pareiškėjui gresia mirties bausmė ar egzekucija, kilmės šalyje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, t. y. papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.
5.2. Atsižvelgiant į tai, kad su pareiškėju nepavyko suderinti pirminės apklausos laiko ir jo apklausti, laikytina, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl jo prašymas nebuvo laikomas pateiktu. Atsižvelgiant į tai, kad motyvuotas pareiškėjo prašymas ir pirminė apklausa atlikta tik 2020 m. liepos 20 d., nuo šios datos ir laikomas pateiktu jo prašymas.
5.3. Sprendime įsivėlusi techninio pobūdžio klaida vietoje trumpinio – mlrd. įrašant – mln. nekeičia jo esmės ir niekaip neturi jam įtakos, nes Sprendimas surašyta remiantis pareiškėjo pateikta medžiaga, kuri ir buvo vertinama priimant ginčijamą Sprendimą.
5.4. Pareiškėjas nepaaiškino, kokią informaciją Valstybės saugumo departamentas galėtų pateikti nagrinėjamos bylos kontekste. Valstybės saugumo departamentas yra institucija, atsakinga už išvadų dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui pateikimą, todėl atsakovas 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. 10K-20610 kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui įvertinimo ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 18-6880 gavo atsakymą, kad Valstybės saugumo departamentas neturi duomenų, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Atsakovas nekontroliuoja ir nevertina teisėsaugos institucijų veiksmų, taip pat neturi įtakos kitų institucijų Migracijos departamentui teikiamos informacijos turiniui. Kreipimasis į Policijos departamentą dėl išvados, ar prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę viešajai tvarkai, yra privaloma prašymo suteikti prieglobstį procedūros dalis, todėl gavęs iš Policijos departamento informaciją, Migracijos departamentas ją aprašė Sprendime. Pareiškėjui prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo suteiktas ne dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, o dėl to, kad jis neatitinka prieglobsčio suteikimo kriterijų.
5.5. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir prieglobsčio suteikimo procedūros yra atskiros ir savarankiškos, reguliuojamos skirtingų teisės aktų, todėl informacija apie pareiškėjo turėtą leidimą laikinai gyventi visiškai nėra susijusi su pareiškėjo pateiktu prieglobsčio prašymu. Interpolo duomenų bazėje buvo įvestas neteisingas pareiškėjo vardas, todėl ieškant informacijos apie pareiškėją, paieškos užklausą formuojant įrašant dabartinį jo pase nurodytą vardą (duomenys neskelbtini), tokio asmens nerandama, o užklausą formuojama pagal vardą (duomenys neskelbtini), randamas asmuo, kuris Interpolo duomenų bazėje paskelbtas ieškomu. Policijos departamentas, sulyginęs visas asmens turimas fotografijas ir atlikęs įvairiapusišką paiešką pagal abu galimus vardo transkripcijos variantus, nustatė, kad pareiškėjo paieška yra paskelbta Interpolo duomenų bazėje. Šios aplinkybės nebuvo žinomos prieš Migracijos departamentui išduodant pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o joms paaiškėjus jam išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.
5.6. Prieglobsčio suteikimo procedūra yra atliekama ne baudžiamosios, o prieglobsčio teisės kontekste, todėl turi būti vadovaujamasi būtent specialiosiomis teisės normomis, t. y. Įstatymo nuostatomis. Atsakovas netikrino išduodamo asmens kaltės klausimo, nes tai yra valstybės, į kurią jis išduodamas, išimtinė kompetencija. Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos siekia užtikrinti ir vystyti bendradarbiavimą tarp valstybių, tiriant įvairius nusikaltimus. Viena iš funkcijų šiam tikslui įgyvendinti – informacijos apie ieškomus nusikaltimus padariusius asmenis skelbimas, siekiant, kad šie asmenys negalėtų slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo kitų valstybių teritorijose ir taip išvengtų bausmės už įvykdytus nusikaltimus. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo iš karto po to, kai pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas prašė prieglobsčio, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) taikymo.
5.7. Prieglobstis ir ekstradicija yra atskiros procedūros, reguliuojamos skirtingais teisiniais kriterijais, todėl procedūros turi būti atliekamos atskirai. Visgi informacija, susijusi su ekstradicijos prašymu, gali turėti įtakos sprendimui dėl prieglobsčio prašymo. Sprendimą dėl prieglobsčio prašymo turi priimti kompetentingos prieglobsčio klausimus sprendžiančios institucijos, atlikdamos sąžiningą ir veiksmingą prieglobsčio procedūrą. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pagal kompetenciją turėjo įvertinti ir nustatyti, ar minėta byla asmeniui buvo iškelta laikantis procesinių reikalavimų, ar šiai bylai iškelti egzistuoja teisinis pagrindas bei ar asmens grąžinimas gali sukelti asmeniui nepataisomą žalą, o prieglobsčio institucijos vertino prieglobsčio prašymą pagal savo kompetenciją, t. y. ar asmens situacija atitinka pabėgėlio statuso / papildomos apsaugos kriterijus. Migracijos departamentas galėjo vertinti, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens baudžiamojo persekiojimo ir „konvencinių“ priežasčių. Atsakovas vertino, ar pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas laikytinas neproporcingu ir diskriminaciniu, taip pat ar pareiškėjas buvo persekiojamas dėl politinių įsitikinimų.
5.8. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas turėjo interesą pateikti tokią atviruose šaltiniuose esančią informaciją, kuri demonstruotų, kad visa pareiškėjo pristatyta istorija, susijusi ir su (duomenys neskelbtini) komercine veikla, yra visai kitokia, tačiau nepaaiškino, kokią įtaką tai turėjo Sprendimo teisėtumui, nepateikė jokių šią informaciją paneigiančių įrodymų arba kilmės valstybės informacijos, kuri prieštarautų atsakovo surinktai kilmės valstybės informacijai. Atsakovas rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija ir pateikė nuorodas į ją. Migracijos departamentas atliko informacijos vertinimą remdamasis ne vienu šaltiniu, o surinkus daug ir įvairios kilmės valstybės informacijos.
5.9. Nė viena iš pareiškėjo pateiktų hipotezių nesuponavo prielaidos, jog pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas gali būti sąlygotas jo rasės, religijos ar tautybės. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, reikalaujančių diskriminacijos pagrindo įvertinimo. Laikyti, jog visi persekiojami asmenys patenka į tam tikros socialinės grupės kategoriją, būtų nesuderinama su Konvencijos struktūra. Asmenų, kurių žmogaus teisės pažeidinėjamos, grupė nebūtinai sudaro „socialinę grupę“ Konvencijos kontekste. Baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nesąlygoja asmens priskyrimo tam tikrai socialinei grupei ir negali būti tokios socialinės grupės pagrindiniu atpažintinu bruožu.
5.10. (duomenys neskelbtini) samprotavimai dėl kitų asmenų motyvų ir tikslų arba paminėjimas įvykių, kuriuose jie asmeniškai nedalyvavo, savaime nelaikytini įrodomąją galią turinčiu įrodymu. Nurodytų asmenų paaiškinimai yra sudėtinė pareiškėjo prieglobsčio prašymo dalis, jie yra pareiškėjo prieglobsčio byloje, tačiau atsakovas neturi tikslo į ginčijamą Sprendimą perkelti visų pareiškėjo pateiktų dokumentų turinio. Migracijos departamento tikslas yra išsamiai ir objektyviai įvertinti visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir priimti atitinkamą sprendimą, tai matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio.
5.11. Atsakovas, įvertinęs visą surinktą informaciją, nenustatė priežastinio ryšio tarp baudžiamosios bylos iškėlimo (ar tęsimo) ir tikėtino pinigų perdavimo (50 tūkst. eurų)
(duomenys neskelbtini). Ginčijamame Sprendime paminėta, kad bylos tyrimas buvo pradėtas dar iki pareiškėjo apsilankymo (duomenys neskelbtini), be to, nebuvo duomenų, kad kiti bylos dalyviai, įskaitant vieną pagrindinių kaltinamųjų (duomenys neskelbtini), būtų turėję sąsajų su (duomenys neskelbtini) opozicija.
5.12. Nė viename Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateiktame dokumente neminimos bylos, iškeltos (duomenys neskelbtini), neturint informacijos apie 2014 m. kovo 21 d. pranešime minimų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo eigą ir turinį, neįmanoma spręsti nei dėl pareiškėjui iškeltų bylų realumo, nei dėl jų pobūdžio. Todėl ir ši pareiškėjo hipotezė nepagrindė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo baudžiamojo persekiojimo ir jo politinių įsitikinimų arba priklausymo tam tikrai socialinei grupei.
5.13. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios, pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini), lemtų netinkamą elgesį su juo sulaikymo įstaigoje. Skunde nurodytos pareiškėjo subjektyvios hipotetinės prielaidos, nepagrįstos individualiomis faktinėmis aplinkybėmis ir aktualia kilmės valstybės informacija.
6. Atsakydamas į 2021 m. gegužės 25 ir 26 d. pateiktus papildomus dokumentus atsakovas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktos 2021 m. kovo 15 d. eksperto išvados nėra aišku, ar ekspertas susipažino su visa baudžiamosios bylos medžiaga, ar tik su pareiškėjo pateikta medžiaga. Migracijos departamentas nėra kompetentingas vertinti asmens (ne)kaltumą, kvestionuoti kompetentingų institucijų priimtus sprendimus, o prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo paskirtis nėra nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį ir jo kaltę (arba nekaltumą). Pats pareiškėjas neneigė fakto, kad dėl jo yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, todėl nėra aišku, ką šiais dokumentais pareiškėjas norėjo patvirtinti. Paties pareiškėjo iš Interpolo bylų kontrolės komisijos gautame atsakyme nebuvo patvirtintas faktas, kad duomenys yra suvesti klaidingai ir bus panaikinti, taigi pareiškėjo pateikti dokumentai neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje. Dėl pateiktos 2021 m. balandžio 13 d. pažymos apie teistumą ir baudžiamojo persekiojimo faktą bei baudžiamojo persekiojimo nutraukimą atsakovas pažymėjo, jog ši aplinkybė yra visiškai naujas argumentas, apie kurį pareiškėjas nepateikė jokios informacijos nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo taip pat buvo pateikęs apostile patvirtintą 2019 m. kovo 22 d. pažymą, kurioje nebuvo jokios informacijos apie dėl pareiškėjo vykdomą baudžiamąjį persekiojimą.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 20 d. pateikė prašymą suteikti pabėgėlio statusą, nurodydamas, kad: jam nesaugu grįžti į (duomenys neskelbtini), nes vykdomas diskriminacinis persekiojimas dėl priklausymo konkrečiai socialinei grupei; pareiškėją kaltina nusikaltimais, kurių jis neįvykdė; grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis negalės pasinaudoti objektyviu ir teisingu teismu, neturės šansų būti išteisintas; pareiškėjo situacijoje persipina korporaciniai ir politiniai faktai, įmonės užgrobimai, išvykos į (duomenys neskelbtini); teisėsaugos institucijos norėjo, kad pareiškėjas neteisingai liudytų prieš jo darbdavius, grasino jo tėvams, kad jis bus apkaltintas ir nuteistas, įkalintas tardymo izoliatoriuje. Migracijos departamentas 2021 m. sausio 21 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje; Sprendime nurodė, kad tyrimo metu gauti dokumentai ir oficialių institucijų duomenys patvirtina, kad dėl pareiškėjo kilmės šalyje vykdomas baudžiamasis persekiojimas, yra iškelta baudžiamoji byla, tačiau baudžiamas persekiojimas savaime neprilygsta „persekiojimui“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste.
9. Remdamasis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi bei 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, atliko išsamų tyrimą visų turėtų dokumentų kontekste, o naujai pareiškėjo pateikti dokumentai, kurie nebuvo pateikti atsakovui, negalėjo būti pagrindu panaikinti skundžiamą Sprendimą, kadangi atsakovas negalėjo objektyviai apie juos žinoti. Nauji dokumentai galėtų būti pagrindu atsakovui atlikti naują tyrimą.
10. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Sprendime nepateiktas (duomenys neskelbtini) visų parodymų turinys nesuponuoja išvados, jog atsakovas neatsižvelgė į minėto asmens parodymus. Tai, kad Sprendime buvo pateiktas koncentruotas pasakojimas, tik pagrindžia, jog atsakovas jį išnagrinėjo ir pateikė parodymų santrauką. Aplinkybė, jog atsakovas Sprendime išdėstė aplinkybes, susijusias su pareiškėju, nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu būdu atsakovas siekė diskredituoti pareiškėją. Pareiškėjo teiginių, kad atsakovas turėjo išankstinį nusistatymą dėl pareiškėjo kaltės dėl jam inkriminuojamų kaltinimų, pirmosios instancijos teismas nelaikė pagrįstais.
11. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Sprendime, atsižvelgiant į didelę bylos apimtį, galėjo įsivelti techninio pobūdžio klaida, nurodant pinigų sumą, kuri buvo tariamai pavogta 2016 metais darant kratas – vietoje trumpinio – mlrd. buvo įrašyta – mln.
12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Policijos departamento informaciją, kad pareiškėjas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, pagrindė administracinėje byloje įsiteisėjęs sprendimas, todėl tai nėra, kaip nurodo pareiškėjas, nepatikrintas teiginys. Akivaizdu, kad atsakovas negalėjo dėl jos apskritai nepasisakyti, tačiau, teismo įsitikinimu, vertino visas reikšmingas aplinkybes, o ne vien rėmėsi minėta pažyma.
13. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento Sprendime dėstoma nuomone, kad asmenų, kurių teisės pažeidžiamos, grupė nebūtinai sudaro socialinę grupę Konvencijos prasme. Pats baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nesąlygoja asmens priskyrimo tam tikrai socialinei grupei. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad grupė laikoma tam tikra socialine grupe, kai yra įvykdytos dvi kumuliacinės sąlygos: pirma, grupės nariai turi tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, arba turi tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis negali būti verčiamas jų atsisakyti; antra, ši grupė turi turėti individualų tapatumą tam tikroje šalyje, nes aplinkinės visuomenės yra suvokiama kaip skirtinga. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, jog jis priklauso verslininkų socialinei grupei – šiuo atveju nėra duomenų ar visuotinai žinomų aplinkybių dėl to, kad pareiškėjo kilmės valstybėje yra paplitęs verslą vykdančių asmenų persekiojimas valstybės lygmeniu.
14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas paneigė pareiškėjo teiginius, jog nurodyti pareigūnai (duomenys neskelbtini) buvo korumpuoti, o kitų įrodymų pareiškėjas nepateikė.
15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla, pati savaime nereiškia, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo atveju su pareiškėju bus elgiamasi žiauriai ar jis bus kankinamas. Byloje nėra duomenų, kad teismai pareiškėjui būtų šališki ar siektų kaip nors jį paveikti, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė dėl individualių aplinkybių, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
16. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pateikta informacija nepagrindė, jog dėl jo vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra falsifikuojamas, pareiškėjo pasakojimas apie nepagrįstai vykdomą baudžiamąjį persekiojimą yra hipotetinis, grindžiamas prielaidomis.
III.
17. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą, taip pat panaikinti Migracijos departamento Sprendimą arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas tai pat prašo atlyginti jo atstovavimo teisme išlaidas.
18. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskelbdamas sprendimą, nesilaikė procesinių terminų – teismo sprendimas paskelbtas tik 2021 m. birželio 21 d., nors posėdyje akcentuota, kad sprendimas bus paskelbtas jo priėmimo dieną, t. y. 2021 m. birželio 17 d. Be to, nagrinėjant bylą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas siekė bylą išnagrinėti per pusdienį. Pirmojo teismo posėdžio metu buvo akcentuota, kad byla privalo būti išnagrinėta tą dieną, t. y. birželio 1 dieną, proceso dalyvių buvo prašoma kalbėti koncentruotai, buvo demonstruojama skuba. Antrojo posėdžio metu buvo ribojamas pareiškėjo atstovo baigiamųjų kalbų laikas. Pasak pareiškėjo, byloje buvo daug sudėtingų aplinkybių, posėdyje dalyvavo vertėjas, todėl byla negalėjo būti išnagrinėta per tokį trumpą laiko tarpą. Nuotolinio teismo posėdžio metu buvo pažeisti ir teisėjų etikos principai: vienas iš teisėjų posėdžio metu valgė, kalbėjo mobiliuoju telefonu, kartais jo nesimatydavo ekrane. Toks elgesys, anot pareiškėjo, įrodo, kad teismas žinojo, kokia bus šios bylos baigtis, o teismo posėdis tebuvo formalumas.
19. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kad atsakovo Sprendimas buvo priimtas formaliai vertinant bylos medžiagą. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, nesulaukęs papildomų įrodymų, kuriuos pareiškėjas turėjo gauti ir pateikti atsakovui. Įrodymai buvo susiję su (duomenys neskelbtini) opozicijos finansavimo aspektu, pagrindžiantys pareiškėjo baudžiamojo persekiojimo neteisėtumą kilmės valstybėje. Dokumentai, kuriuos pareiškėjas norėjo pateikti Migracijos departamentui yra nauji, svarbūs įrodymai ir jų įvertinimas galėjo lemti priešingą Sprendimą. Pareiškėjo teigimu, po Migracijos departamento Sprendimo priėmimo, jis gavo dar vieną įrodomąją vertę turintį dokumentą – (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame liudijama, kad prieš (duomenys neskelbtini) yra ruošiamasi keliems baudžiamiesiems persekiojimams. Pareiškėjas pažymi, kad nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su jau pateiktais įrodymais ir kitais bylos faktais, todėl vertinant naujus įrodymus atskirai, bus nutraukiamas visumos susietumas – tik sistemingai vertinant visus faktus, galima padaryti teisingas išvadas.
20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino epizodo, kuomet pareiškėjo tėvas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų buvo verčiamas atsisakyti skundo, kuris nors tiesiogiai ir nesusijęs su (duomenys neskelbtini), bet toks grasinimo ir šantažo mechanizmas yra glaudžiai susijęs su pareiškėju. Nagrinėjamu atveju taip pat neatsižvelgta į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) elgesį, patvirtinantį pareiškėjo parodymus.
21. Pareiškėjo teigimu, kaltinamas dar vieno nusikaltimo įvykdymu – valstybės išdavyste. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) siekia sukurti naują bylą ir jai nenaudingus asmenis ilgam laikui įkalinti. Šis kaltinimas pateiktas po to, kai buvo paskelbtos pareiškėjo paieškos tarptautiniu mastu, o pats pareiškėjas tuo metu buvo sulaikytas Lietuvoje ekstradicijos tikslu. Pareiškėjas nesutinka, kad tam jo teiginiai laikytini tik subjektyvia jo nuomone, atsakovo teiginiai, kad pareiškėjui negresia kankinimas, taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais.
22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas, nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį ir analizuodamas įvarius interneto šaltinius, tyčia neatkreipė dėmesio į svarbius spaudos straipsnius, kuriuose paaiškinama, kaip kilmės valstybėje yra paveikiami asmenys, įkalinant juos nežmoniškomis sąlygomis. Atsakovas ignoravo šiuos duomenis, nes jie pagrindžia pareiškėjo argumentus. Pareiškėjo nuomone, straipsniai spaudoje įrodo, kad problema yra reali. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų ir jam papildoma apsauga yra nereikalinga, nors, anot pareiškėjo, turėjo vertinti tik Sprendimo teisėtumo klausimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kilmės valstybėje nėra galimybės pasinaudoti teisingu teismu, kyla Konvencijos 6 straipsnio pažeidimo grėsmė.
23. Pareiškėjas pabrėžia, kad nebuvo įvertinti visi jo išsakyti argumentai ir teikti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pasisakyta tik dėl jų dalies ir tik keliais abstrakčiais teiginiais, visiškai nesigilinant į keliamą problemą. Iš esmės teismas tik atkartojo visus Migracijos departamento argumentus. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas Sprendime ne tik aptarė (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, tačiau ir pateikė jų vertinimą. Pareiškėjo manymu, buvo akcentuojamos tik tos aplinkybės, kurios yra neutralios. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė fakto, kad kilmės valstybėje pareiškėjas yra neproporcingai ir diskriminuojančiai persekiojamas dėl priklausymo socialinei grupei. Taip pat, nebuvo paneigta, kad pareiškėjui gresia neproporcingai griežta bausmė.
24. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Migracijos departamentas atlikdamas tyrimą ignoravo, kad laikotarpiu, kai pareiškėjui inkriminuojamas nusikaltimo padarymas, atsakomybė už nusikalstamą veiką (nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir dalyvavimas jo veikloje) buvo švelnesnė, nei po 2013 m. liepos 2 d. pakeitimų. Griežtesnę atsakomybę nustatanti norma atgal negalioja, todėl pareiškėjas neturi atsakyti už šią veiką. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į minėtame tyrime padarytą neteisingą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 173.1 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos atitinka LR BK 300 straipsnį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), taip pat neatsižvelgė, kad atsakovas tik imitavo, kad susipažino su kilmės valstybės teismo priimtu nuosprendžiu, nors iš tiesų susipažino tik su rezoliucine nuosprendžio dalimi.
25. Pareiškėjas taip pat nesutiktina su tuo, kad atsakovas nesiekė jo diskredituoti. Atsakovo nagrinėta Policijos departamento pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui, buvo paimta iš Interpolo, tačiau šiuo metu pats Interpolas nagrinėja pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma išnagrinėti kilmės valstybės neteisėtus veiksmus, kuriais remiantis yra paskelbta tarptautinė jo paieška. Be to, jau daugiau nei pusę metų pareiškėjo paieška yra sustabdyta. Į šias aplinkybes nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.
26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tikrovės neatitinka atsakovo teiginys, kad (duomenys neskelbtini) nusikalstamą veiką vykdė dėl karjeros, o ne dėl finansinės naudos. Nei atsakovas, nei teismas neatsižvelgė į verslininko (duomenys neskelbtini) atvirą laišką, kuriame kalbama apie finansinės naudos išraišką.
27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Migracijos departamentas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą poziciją bei argumentus. Pažymi, kad nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas skubėjo priimti ginčijamą Sprendimą ir nelaukė svarbios informacijos, nes nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas vis dar nėra pateikęs jo minimos svarbios informacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) opozicija, todėl nėra protinga laukti dokumentų pateikimo, kai net nėra aišku, ar jie išviso bus pateikti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis galbūt bus persekiojamas ir pagal politinio pobūdžio straipsnį, numatantį atsakomybę už valstybės išdavimą, yra naujas argumentas, apie kurį pareiškėjas nepateikė jokios informacijos nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo buvo pateikęs ir apostile patvirtintą 2019 m. kovo 22 d. pažymą, kurioje nebuvo jokios informacijos apie dėl pareiškėjo vykdomą baudžiamąjį persekiojimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti viešojoje erdvėje pateikti straipsniai nesusiję su pareiškėjo situacija. Nėra aiškūs ir pareiškėjo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismui teiktais jo siųstais paklausimais Interpolui ir bei gautu atsakymu, kadangi pats pareiškėjas neneigė fakto, kad dėl jo yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Atsižvelgiant į tai, kad nė viename Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateiktame dokumente neminimos bylos, iškeltos (duomenys neskelbtini), bei neturint informacijos apie 2014 m. kovo 21 d. pranešime minimų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo eigą ir turinį, neįmanoma spręsti nei dėl pareiškėjui iškeltų bylų realumo, nei dėl jų pobūdžio. Taigi ši pareiškėjo hipotezė taip pat nepagrindė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo baudžiamojo persekiojimo ir jo „politinių įsitikinimų“ arba „priklausymo tam tikrai socialinei grupei“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos 2021 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (15/6-5) 12PR-6 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
31. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašymą Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas persiuntė Migracijos departamentui 2020 m. sausio 21 d. Pirminė apklausa atlikta 2020 m. liepos 20 d. dėl pareiškėjo ir jo advokato ligos.
33. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes yra kaltinamas nusikaltimais, kurių nepadarė; jo atžvilgiu vykdomas diskriminacinis baudžiamasis persekiojimas.
34. Migracijos departamentas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (15/6-5) 12PR-6 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas, pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundą atmetus, liko galioti.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėstydamas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, be kita ko, teigia, kad teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, todėl priėmė nepagrįstą spendimą.
36. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje (buvusi 6 dalis) suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; kt.).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Taigi pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurių nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4335-624/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2506-1062/2019).
38. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
39. Taigi, viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra ta, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks tai, kas nurodyta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; kils grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija ir kt.).
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2506-1062/2019).
41. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, <...> arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (5 dalis).
43. Apeliantas teigia, kad gautas naujas (duomenys neskelbtini) raštas liudija, kad prieš (duomenys neskelbtini) yra ruošiamasi keliems baudžiamiesiems persekiojimams. Iš pirmiau pateiktos laiško informacijos apeliantas daro prielaidą savo 2021 m. rugpjūčio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kad laiške nurodytas „kaltinimas susijęs ne su kuo nors kitu, o su (duomenys neskelbtini) opozicijos finansavimu, kurio vienu iš organizatoriumi buvo (duomenys neskelbtini)“. Ši aplinkybė buvo tiriama tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nors pareiškėjas teismui teikia (duomenys neskelbtini) pareiškimą apie (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdomus neteisėtus veiksmus, tačiau duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų turėjęs sąsajų su (duomenys neskelbtini) opozicija, nėra; pačiame teikiamame advokato pareiškime nėra užsimenama apie jokias sąsajas su (duomenys neskelbtini) opozicija, taigi pareiškėjo teiginiai, kad tuometės (duomenys neskelbtini) opozicijos finansavimas buvo siejamas ir su (duomenys neskelbtini) priklausančio koncerno veikla, yra nepagrįsti.
44. Apeliantas apeliaciniame skunde, taip pat papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos teikė 2021 m. rugpjūčio 6 d. bei 2021 m. rugpjūčio 24 d., akcentuoja, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, nesulaukęs papildomų įrodymų, kuriuos pareiškėjas turėjo gauti ir pateikti atsakovui; šie įrodymai, pasak apelianto, buvo susiję su (duomenys neskelbtini) opozicijos finansavimo aspektu, pagrindžiantys pareiškėjo baudžiamojo persekiojimo neteisėtumą kilmės valstybėje. Kaip svarbų momentą pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas nesulaukė 2021 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimo, kuris patvirtina faktą, kad (duomenys neskelbtini) yra ilgametis šios organizacijos narys ir 2010 metais rūpinosi piniginių lėšų rinkimu (duomenys neskelbtini) opozicijos finansavimo tikslu. Kartu su Vilniaus apygardos administraciniam teismui teiktu skundu (2021 m. kovo 22 d.), buvo pateiktas ir 2021 m. sausio 21 d. informacinis laiškas su vertimu į lietuvių kalbą (skundo Priedas Nr. 5). Pareiškėjas teigia, kad būtent šis dokumentas ir yra tas dokumentas, kuris buvo minimas jo ir Migracijos departamento susirašinėjime iki ginčijamo Sprendimo priėmimo ir kuris liudija iš pareiškėjo grynuosius pinigus gavusio asmens (duomenys neskelbtini) priklausomumą iki šiol veikiančiai organizacijai, kuri tuomet, kai vyko vertinami įvykiai, buvo (duomenys neskelbtini) opozicijos sudedamąja dalimi. Vertinant pastarąjį argumentą, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytas dokumentas priede Nr. 5 yra kitokio turinio. Apelianto aprašomas dokumentas yra pateiktas ne kaip skundo priedas Nr. 5 (priede Nr. 5 yra (duomenys neskelbtini) laiškas / pareiškimas), o kaip priedas Nr. 4, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) priklauso rašte nurodytam visuomeniniam judėjimui, tačiau jo nariai prisistato ir kitos visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) nariais ir (duomenys neskelbtini) yra narys nuo 2010 metų, rinkęs aukas (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini) tiesioginio vadovo pavardė. Tačiau šiame rašte nėra jokios informacijos apie (duomenys neskelbtini) dalyvavimą aukų rinkime ar pinigų perdavimą. Kiti epizodai, susiję su pinigų perdavimu (duomenys neskelbtini) remti, buvo vertinti Migracijos departamento ir tikrinti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, neva (duomenys neskelbtini) perduodami pinigai buvo skirti eurointegracijos palaikymui bei kovai su (duomenys neskelbtini) agresija, vertintini kritiškai, kadangi referuoja į įvykius, prasidėjusius po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas bei, labai tikėtina, pinigų nebeperdavinėjo. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad prieglobsčio prašytojo paaiškinimai šiuo aspektu nepaneigia anksčiau padarytos pirmosios instancijos teismo išvados.
45. Apeliantas teigia, kad gautas naujas (duomenys neskelbtini) raštas (skundo priedas Nr. 5) liudija, kad prieš (duomenys neskelbtini) yra ruošiamasi keliems baudžiamiesiems persekiojimams. Iš pirmiau pateiktos laiško informacijos apeliantas daro prielaidą savo 2021 m. rugpjūčio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kad laiške nurodytas „kaltinimas susijęs ne su kuo nors kitu, o su (duomenys neskelbtini) opozicijos finansavimu, kurio vienu iš organizatoriumi buvo (duomenys neskelbtini)“.
46. Iš pirmiau nurodyto advokato (duomenys neskelbtini) laiško turinio matyti, kad šiuo metu yra inicijuota keletas baudžiamųjų procesų prieš grupę asmenų, kurie kaltinami neteisėtomis finansinėmis operacijomis, ir kad jis (duomenys neskelbtini) greičiausiai bus suimtas. Tokio pobūdžio informacija iš pirminio advokato (duomenys neskelbtini) rašto buvo vertinama pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nors pareiškėjas teismui teikia (duomenys neskelbtini) pareiškimą apie (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdomus neteisėtus veiksmus, tačiau duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų turėjęs sąsajų su (duomenys neskelbtini) opozicija, nėra; pačiame teikiamame advokato pareiškime nėra užsimenama apie jokias sąsajas su (duomenys neskelbtini) opozicija, taigi pareiškėjo teiginiai, kad tuometės (duomenys neskelbtini) opozicijos finansavimas buvo siejamas ir su (duomenys neskelbtini) priklausančio koncerno veikla, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjo apklausoje, vykusioje 2020 m. spalio 29 d., į klausimą: „Ar Jūsų žiniomis (duomenys neskelbtini) turėjo kokių nors ryšių su (duomenys neskelbtini) opozicija“ atsakymas buvo: „man nieko apie tai nėra žinoma. Aš kaip sakiau anksčiau su juo mačiausi vos kartą gyvenime ir nebendravau su juo tada.“ (Migracijos departamento medžiaga, II t. „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo“, (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija prieina išvados, kad pareiškėjo teiginiai, jog tuometės (duomenys neskelbtini) opozicijos finansavimas buvo siejamas ir su (duomenys neskelbtini) priklausančio koncerno veikla, nėra įrodyti bylos medžiaga.
47. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimas buvo atidėtas, o nepaskelbtas tą pačią dieną, kai byla nagrinėta teismo posėdyje, kaip ir siekis bylą nagrinėti teismo posėdyje pusę dienos, nesudaro prielaidos teigti, kad dėl to byla buvo išnagrinėta neteisingai.
48. Dėl apelianto argumentų, susijusių su atsakomybės už padarytus nusikaltimus taikymu, veikos kvalifikavimu, kaip, pasak apelianto, nepakankamai įvertintų pirmosios instancijos teisme, atskirai nepasisakoma, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos daryti įtaką / vertinti kitos valstybės nuosprendžio teisėtumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl prieglobsčio prašytojui pateiktų kaltinimų pagrįstumo, dėl atsisakymo mokėti „duoklę“, kaip baudžiamojo persekiojimo priežasties, dėl sieko užgrobti (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, kaip baudžiamojo persekiojimo tikslo, buvo detaliai pasisakyta ginčijamame Migracijos departamento sprendime (žr. Sprendimo 11–22 lapus) ir apeliantas nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl su padarytomis išvadomis jis nesutinka.
49. Argumentas dėl apelianto nurodomo galbūt jam būsimo inkriminuojamo nusikaltimo, kaltinant jį valstybės išdavyste, atmestinas, nes informacijos apie dėl pareiškėjo vykdomą tokį baudžiamąjį persekiojimą Migracijos departamentui pareiškėjas nebuvo pateikęs ir šiuo metu yra pateikiamos tik prielaidos, kad toks persekiojimas galėtų vykti.
50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis bei pareiškėjo argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog jis atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatyme.
51. Nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Migracijos departamentas surinko tik dalį reikšmingos kilmės valstybės informacijos, kadangi byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę yra pakankami pareiškėjo prašymui išspręsti ir priimti sprendimą, todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir atmestini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinama taip, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010l; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2506-1062/2019). Atsižvelgiant į Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas gyveno, taip pat neįrodžius, kad prieš jį buvo panaudoti smurto veiksmai ar kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių (akivaizdžios būtinybės išgauti prieglobsčio prašytojo prisipažinimą nėra, nes nuteistas (duomenys neskelbtini), kiti patraukti atsakomybėn asmenys jau atliko bausmę), jis be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Todėl atsakovas Sprendimu pagrįstai nesuteikė pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
52. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, atitinkamai naikinti skundžiamą Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statusą bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
53. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statusą bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
54. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas atmestas, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė