Civilinė byla Nr. 3K-3-316/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

114.11; 116.5.3

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2008 m. birželio 9 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Škėrio tikrosios ūkinės bendrijos „Be priekaištų“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl skolos priteisimo ir papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas nurodė, kad 2003 m. gegužės 23 d. šalys sudarė rangos sutartį Nr. 32 sub/03, pagal kurią jis atliko apdailos darbus. Ieškovo teigimu, jis 2003 m. spalio 1 d. sudarė darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau atsakovas atsisakė šį aktą pasirašyti, nenurodydamas atsisakymo priežasčių. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 27 346,05 Lt skolą, šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo termino atsiskaityti pagal prievolę iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 18 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad subrangovas A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ ir rangovas UAB „Molesta“ 2003 m. gegužės 23 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 32 sub/03, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2003 m. birželio 27 d. atlikti apdailos darbus UAB „MBR parduotuvių ir restoranų įranga“ rekonstruojamose patalpose, o atsakovas – atsiskaityti už faktiškai atliktus kokybiškus darbus. Ieškovas ne tik nesilaikė nurodytų terminų, bet ir darbus atliko nekokybiškai, todėl 2003 m. liepos 23 d. atsakovas raštu pareikalavo, kad ieškovas skubiai, iki 2003 m. liepos 24 d., paaiškintų neigiamos situacijos priežastis, ir nurodė, jog priešingu atveju bus priverstas sustabdyti jų atliekamus darbus, nutraukti sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo atsakymą į šią pretenziją. 2003 m. liepos 29 d. vykusio gamybinio pasitarimo protokole atsakovas nurodė ieškovui darbų trūkumus ir tai, kad jie atliekami pavėluotai, o ieškovas įsipareigojo darbų trūkumus pašalinti ir atlikti laiku nepadarytus darbus, numatė konkrečius darbų užbaigimo terminus. Atsakovas 2003 m. rugsėjo 17 d. raštu atsisakė sumokėti ieškovo reikalaujamas sumas ir pranešė ieškovui, kad jo neatliktus darbus baigs savo jėgomis. Teismo vertinimu, šiuo raštu atsakovas faktiškai nutraukė sutartį su ieškovu (Statybos subrangos sutarties 8.7 papunktis). Nurodęs, kad šalių pasirašytas 2003 m. liepos 29 d. protokolas atitinka darbų perdavimo-priėmimo aktui keliamus reikalavimus, teismas šį protokolą vertino būtent kaip darbų perdavimo-priėmimo aktą. Įvertinęs ieškovo 2003 m. spalio 1 d. surašytą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurio atsakovas nėra pasirašęs, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti šį aktą, nes sutartis buvo nutraukta ir atsakovas pats atliko darbus, kuriuos pagal sutartį turėjo atlikti ieškovas. Atkreipęs dėmesį į tai, kad pagal Sutarties 4.2 ir 4.3 papunkčius užsakovas turi teisę sulaikyti atlyginimo mokėjimą, jeigu dėl rangovo kaltės nepašalinti pirmiau nurodyti defektai, o sulaikytos sumos jam grąžinamos užbaigus darbus ir pašalinus defektus, teismas nurodė, kad defektai nebuvo pašalinti, darbus atliko pats užsakovas, todėl jis pagrįstai atsisakė sumokėti ieškovo reikalaujamas sumas.

Ieškovas A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ pateikė prašymą peržiūrėti Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimą už akių. Prašyme nurodyta, kad ieškovo atstovė D. G. 2007 m. liepos 18 d. buvo išvykusi į teismo posėdį, tačiau apie 16-17 valandą D. G. mobiliojo ryšio telefonu į bendriją paskambinęs vyriškis pranešė, kad D. G. yra degalinėje prie posūkio į Molėtų miestą, jai esą bloga ir ji negalinti vairuoti. Po šio skambučio ieškovo atstovai, atvykę į nurodytą degalinę, sužinojo, kad D. G. negalėjo vairuoti, net surinkti telefono numerio, ją ištikęs panikos priepuolis. Kitą dieną ieškovas sužinojo, kad D. G. teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovo manymu, tokia jo atstovės būklė, galbūt nulemta tarp jos ir teisėjos 2007 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje įvykusios konfliktinės situacijos, yra pateisinanti jos neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Be to, ieškovas nurodė, kad teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas, jame neatsižvelgta į daugelį esminių aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2003 m. liepos 29 d. gamybinio pasitarimo protokole neįvardyti visi atliktų darbų kiekiai, pavadinimai ir kt., taip pat į konkrečius bylos duomenis apie darbų atlikimo terminų nesilaikymo priežastis. Ieškovo teigimu, jis pašalino 2003 m. liepos 29 d. gamybinio pasitarimo protokole nurodytus trūkumus ir atsakovas jam apmokėjo už objekto pirmajame aukšte atliktus darbus. Ieškovas nurodo, kad teismas nenustatė, jog visus statybos objekte atliktus darbus užbaigė atsakovas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Ieškovo atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežasties teismas nepripažino svarbia. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai dėl atstovės neatvykimo yra nelogiški ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų ir nenurodė svarbių aplinkybių, leidžiančių abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą, 2007 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir 2007 m. liepos 18 d. sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir ją perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija konstatavo, kad neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, tačiau ši aplinkybė turėtų būti vertinama kitų bylos įrodymų kontekste, juolab kad įstatymo norma nėra imperatyvi. Kolegijos nuomone, ieškovo atstovei vykstant į posėdį galėjo pasidaryti negera, todėl ji nesugebėjo savarankiškai informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Kolegija nurodė, kad byloje nėra akivaizdžių faktų ar duomenų, jog ieškovas stengėsi vilkinti bylos nagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes prieš tai visuose vykusiuose teismo posėdžiuose dalyvavo. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė argumentus, kurie, jo manymu, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių ir atmesdamas ieškinį, nesiaiškino, kiek ir kokių darbų buvo atlikta, koks buvo brokas, už kokią sumą atlikta darbų ir kiek atsakovui kainavo defektų šalinimas. Kolegija konstatavo, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atliko formalų visų bylos įrodymų tyrimą, o neištyrus ieškovo nurodytų įrodymų, negalima teigti, kad jie neturės įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Molesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas atnaujino procesą, nesant įrodymų, kurie gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, netinkamai interpretavo sprendimo už akių priėmimą bei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 285-288 straipsniai). Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas neteisėtai perkėlė ieškovo įrodinėjimo pareigą atsakovui, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 178, 185 straipsniai) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs ieškovo atstovės neatvykimo priežastį svarbia byloje nesant jokių įrodymų apie neatvykimo priežastį (išskyrus paties ieškovo versiją), nutartį grindė ne įrodymais ir nustatytais faktais, bet tokia prielaida, kuri nepagrįsta logikos dėsniais ir kurios egzistavimas yra objektyviai neįmanomas. Anot kasatoriaus, taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 177, 178, 185 straipsnius. Kasatorius nurodo, kad ieškovas atskirojo skundo teiginių apie ieškovo atstovę neva ištikusį priepuolį nepagrindė jokiais įrodymais. Anot kasatoriaus, medicinoje nežinoma, kad panikos priepuolis galėtų tęstis šešias valandas, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikėdamas ieškovo versija, padarė prielaidą, kuri objektyviai negalima. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovui nepateikus jokių įrodymų iš kompetentingų medicinos įstaigų apie paniką, kuri tęstųsi šešias valandas, taip pat nepateikus kitokių versijų (nors ir be įrodymų) dėl ieškovo atstovės sveikatos sutrikimo priežasčių, apeliacinės instancijos teismas neturėjo nei pagrindo, nei kompetencijos daryti išvadų apie ieškovo atstovės sveikatos sutrikimus, neva buvusius 2007 m. liepos 18 d., t. y. buvusius beveik prieš penkis mėnesius.

3. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime už akių įvertino 2003 m. liepos 29 d. šalių pasirašytą protokolą kaip darbų priėmimo-perdavimo aktą. Šiame akte konstatuota, kad ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais, todėl, anot kasatoriaus, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog po šios datos ištaisė darbų trūkumus, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, ieškovas jų nepridėjo nei pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei pateikdamas atskirąjį skundą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo būtina tirti, kiek ir kokius darbus atliko atsakovas, taisydamas 2003 m. liepos 29 d. protokole išvardytus trūkumus. Taip apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 178 straipsnį, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui, nes būtent ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kada, kiek ir kokių darbų atliko taisydamas broką. Anot kasatoriaus, byloje nustatyta, kad, 2003 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais ieškovui neatlikus jokių darbų, nebuvo įmanomas ir darbų priėmimas 2003 m. spalio 1 d., todėl, nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas privalėjo pateikti kitus įrodymus negu 2003 m. spalio 1 d. vienašalis aktas.

4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas pareiškime atnaujinti procesą bei atskirajame skunde savo reikalavimus įrodinėjo tais pačiais įrodymais, kurie teismo buvo paneigti ir procesas byloje buvo baigtas. Anot kasatoriaus, ieškovui nenurodžius naujų aplinkybių, nėra pagrindo abejoti Molėtų rajono apylinkės teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad Molėtų rajono apylinkės teismas formaliai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, kasatoriaus nuomone, nėra pagrįstas, nes visos aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, tačiau sprendime už akių išdėstė tik sutrumpintus motyvus, ir tai atitinka CPK 286 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasaciniame skunde pažymima, kad, pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijai ir ieškovui nepateikus papildomų įrodymų, t. y. esant nepatvirtintai aplinkybei, kad ieškovas ištaisė savo darbų trūkumus, teismas negali tenkinti ieškinio dėl ieškovo sąskaitos apmokėjimo, todėl šioje byloje negalimas kitoks teisinis rezultatas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas TŪB „Be priekaištų“ prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasatorius, nepateikęs duomenų apie savo kompetenciją psichologijos ar psichiatrijos srityje, negali vertinti ieškovo atstovės būsenos panikos priepuolio metu. Be to, remdamasis abejotinos vertės žiniomis, kasatorius pats pažeidė CPK 177, 178 straipsnius, net peržengė baudžiamojo įstatymo ribas – apšmeižė ieškovo atstovę.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, kad CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam pateikiami įrodymai, patvirtinantys, jog tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl to ši CPK nuostata pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį negali būti taikoma nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

3. Teismo sprendime už akių yra esminių trūkumų, apie kuriuos kasatorius nutyli: teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie 2003 m. liepos 23 d. pretenzijos įteikimą ieškovui; teismas 2003 m. liepos 29 d. gamybinio pasitarimo protokolą prilygino darbų priėmimo-perdavimo aktui, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šiame gamybinio pasitarimo protokole neįvardyti visi atliktų darbų kiekiai, pavadinimai ir kt., kas leistų tokį protokolą prilyginti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktui; teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartyje numatytų darbų apimtys ir technologija skiriasi nuo realiai atliktų darbų kiekių ir technologijos – apimtys padidėjo, o technologija pasikeitė; teismas nenustatė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad visi statybos objekte atlikti darbai buvo pabaigti atsakovo jėgomis; ir kt.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Teisėjų kolegija šioje byloje nagrinėja, ar apeliacinės instancijos teismas pažeidė sprendimo už akių priėmimą bei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, CPK 177, 178, 185 straipsnių reikalavimus. Tuo tarpu kasacinio skundo argumentai apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes minėtas Senato nutarimas yra metodinė medžiaga, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktiką formuoja kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto aiškinimo ir taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėjami bei yra suformuota atitinkama šio instituto aiškinimo ir taikymo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavistos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos konfederacijos AB „MAYER & CIE AG“ v. N. Veličkienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nuolatinės arbitražo institucijos Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Šatas, bylos Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. Vasaitis v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. Bosevičius v. J. Vorževas, bylos Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos respublikos generalinis prokuroras v. D. Miniauskas ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; ir kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors, esant atitinkamoms procesinėms sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog, vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, tai jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalis įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Blažienės personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Beinorienė ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Krapikas v. K. Krapikas ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005), kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Nagrinėjamos bylos duomenys bei apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasaciniame skunde nurodytas proceso teisės normas.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo pasyvumo aplinkybę (ieškovės atstovės neatvykimą į 2007 m. liepos 18 d. teismo posėdį ir teismo neinformavimą), nenukrypo nuo pirmiau minėtos kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Ją (aplinkybę) tirdamas ir vertindamas apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik ieškovo paaiškinimus, bet ir jai reikšmingus bylos medžiagoje esančius duomenis apie ankstesnį ieškovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, jo elgesį bylos vilkinimo ar kitokio piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis aspektu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ieškovės atstovę buvo ištikęs panikos priepuolis, o konstatavo, kad ieškovo atstovei vykstant į teismo posėdį galėjo pasidaryti negera, todėl ji nesugebėjo savarankiškai informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo pasyvumo aplinkybę sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo aspektu.

Apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia teismo pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 178 straipsnį, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad, ieškovui nenurodžius naujų aplinkybių, nėra pagrindo abejoti Molėtų rajono apylinkės teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai įgalino apeliacinės instancijos teismą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Kasatoriaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Česlovas Jokūbauskas

 

 

 

 

Dangutė Ambrasienė

 

 

 

 

Antanas Simniškis