Administracinė byla Nr. AS-163-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01929-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-8635-257/2020 pareiškėjo V. Š. skundas patenkintas iš dalies, pripažinta, kad V. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo pažeista, pareiškėjo V. Š. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.

2020 m. gruodžio 14 d. (spaudas ant voko) pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, kuriame prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-8635-257/2020.

Dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibendrinime nurodyta, jog sprendimo apskundimo termino praleidimas tuo atveju, kai asmuo yra laikomas kamerų tipo patalpose, yra pateisinamas. Nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, tad jo galimybė gauti teisinę konsultaciją ir prieiti prie teisės aktų yra suvaržyta.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V. Š. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo paduoti netenkinti ir atsisakė priimti pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas buvo paskelbtas 2020 m. lapkričio 5 d., paskutinė apskundimo diena laikytina 2020 m. gruodžio 7 d. (kadangi paskutinė apskundimo termino diena yra ne darbo diena, todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 65 str. 4 d.)), sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 8 d. Apeliacinis skundas teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 14 d., t. y. praleidus nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tarp jų ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus (žr., pvz., 2015 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1219-438/2015).

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. apibendrinime teigiama, jog sprendimo apskundimo termino praleidimas tuo atveju, kai asmuo yra laikomas kamerų tipo patalpose, yra pateisinamas. Pažymėjo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, todėl jo galimybė gauti teisinę konsultaciją, prieiti prie teisės aktų yra suvaržyta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog aplinkybė, kad dėl įkalinimo įstaigoje griežtos dienotvarkės buvo apribotos galimybės laiku pateikti apeliacinį skundą, nelaikytina objektyviai pagrindžiančia termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę (žr., pvz., 2015 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1219-438/2015). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog skundžiamas teismo sprendimo pareiškėjui išsiųstas tą pačią dieną (2020 m. lapkričio 5 d.) į Šiaulių tardymo izoliatorių paskutiniu jo nurodytu buvimo adresu, o 2020 m. lapkričio 12 d. Šiaulių tardymo izoliatorius teismo sprendimą pareiškėjui persiuntė į Alytaus pataisos namus, nes asmuo buvo konvojuotas į Alytaus pataisos namus. Kaip minėta, apeliacinis skundas teismui pateiktas tik 2020 m. gruodžio 14 d.

Teismo nuomone, pareiškėjas, įgyvendindamas savo procesines teises ir atlikdamas procesinius veiksmus, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, veikė pasirinktu elgesio modeliu, todėl jo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų galima atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju nenustatyta svarbių priežasčių, kurios ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme būtų pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo paduoti.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą, kuris buvo paduotas Regionų apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš Alytaus pataisos namų informaciją, kada pareiškėjui buvo įteiktas teismo sprendimas.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą Alytaus pataisos namuose gavo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nesikreipė į Alytaus pataisos namus, kad jie pateiktų informaciją, kada pareiškėjas gavo pirmosios teismo sprendimą.

Nurodo, kad 2014 m. balandžio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibendrinime nurodyta, jog sprendimo apskundimo termino praleidimas tuo atveju, kai asmuo yra laikomas kamerų tipo patalpose, yra pateisinamas. Nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, tad jo galimybė gauti teisinę konsultaciją, prieiti prie teisės aktų yra suvaržyta. Be to, pareiškėjo teigimu, dėl Lietuvoje paskelbto karantino tapo sudėtingesnė prieiga prie teisinės informacijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo panaikinimo dėl to, kad jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinimas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėse byloje Nr. AS6-601/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas terminą apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą praleido. Apeliacinis skundas turėjo būti paduotas 2020 m. gruodžio 7 d. įskaitytinai (paskutinė apskundimo termino diena yra ne darbo diena, todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (ABTĮ 65 str. 4 d.), tačiau apeliacinis skundas teismui paduotas 2020 m. gruodžio 14 d., t. y. praleidus nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad 2014 m. balandžio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibendrinime nurodyta, jog sprendimo apskundimo termino praleidimas tuo atveju, kai asmuo yra laikomas kamerų tipo patalpose, yra pateisinamas; atlieka laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, tad jo galimybė gauti teisinę konsultaciją, prieiti prie teisės aktų yra suvaržyta; dėl Lietuvoje paskelbto karantino tapo sudėtingesnė prieiga prie teisinės informacijos; Alytaus pataisos namuose Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą gavo maždaug laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nesikreipė į Alytaus pataisos namus su prašymu pateikti informaciją, kada tiksliai pareiškėjas gavo teismo sprendimą, todėl teismas negalėjo žinoti, kada tiksliai baigėsi sprendimo apskundimo terminas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, nekonkretizuotos ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, objektyviai sukliudžiusios laiku paduoti apeliacinį skundą. Tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, todėl jo galimybė gauti teisinę konsultaciją, prieiti prie teisės aktų yra suvaržyta, vertinama tik kaip subjektyvi nuo pareiškėjo priklausiusi aplinkybė, nes teisinių žinių neturėjimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nelaikomas pakankamai svarbia ir objektyvia priežastimi atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-552/2019). Be to, nors pareiškėjas teigia, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, todėl jo galimybė gauti teisinę konsultaciją yra apribota, tačiau nepateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, nedelsdamas kreipėsi į profesionalų teisininką dėl teisinės pagalbos.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytas priežastis, taip pat pažymi, kad pareiškėjas pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą gavęs laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. Taigi pareiškėjas turėjo pakankamai laiko – nuo 19 iki 21 dienos – pateikti apeliacinį skundą teismui iki termino pabaigos.  Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir įvertinus priežastis, susijusias su pareiškėjo apribojimais, tenkančiais jam dėl buvimo laisvės atėmimo įstaigoje, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti apeliacinį skundą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Š. atskira?ji? skunda? atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį  palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Rytis Krasauskas

        Ramutė Ruškytė