Civilinė byla Nr. e2YT-19853-347/2022

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01647-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 24 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, nedalyvaujant pareiškėjams ir suinteresuoto asmens atstovui, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. S. ir I. G. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjos prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų, pareiškėjų – I. S. ir I. G. – tėvas P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės ir pareiškėjų motinos J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties – nuo 2015 m. spalio 6 d. - priėmė palikimą pagal sutuoktinės valią,  faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.

Suinteresuotas asmuo prieštaravimų neišsakė. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjų I. S. ir I. G. tėvas P. O. mirė 2019 m. rugpjūčio 14 d. (medicininis mirties liudijimas Nr.19-24719800, išduotas 2019m. rugpjūčio 14 d.). 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjos kreipėsi į notarą ir priėmė tėvo palikimą, joms buvo išduotas Liudijimas, notarinio registro Nr.I-5284, tačiau paaiškėjo, kad P. O. po savo sutuoktinės ir pareiškėjų motinos J. O> mirties, t.y. nuo 2015 m. spalio 6 d. (mirties liudijimas AA Nr. 826176, išduotas 2015 m. spalio 6 d.) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjo turtą, kurį sudaro butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono savivaldybėje (VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2007m. lapkričio 10 d.). Minimą butą P. O. ir J. O. įsigijo 1996 m. gegužės 30 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr.1-3802, pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Kaip nurodyta pareiškėjų pareiškime, jos po motinos mirties palikimo priimti neketino, nes bute liko ir toliau gyventi jų tėvas. Butą tėvai įsigijo gyvendami drauge. Po motinos mirties ją pergyvenęs sutuoktinis P. O. faktiškai palikimą priėmė pagal sutuoktinės valią. Jis pradėjo valdyti ir tvarkyti J. O. priklausiusį turtą – ½ buto  unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)Kėdainių rajono savivaldybėje. Jis priėmė ir visą kitą kilnojamą turtą – baldus, dokumentus nuotraukas ir kt. Jis buvo bute registruotas, ir toliau mokėjo mokesčius savo mirusios sutuoktinės vardu. Niekas nuo 2015 m. spalio 6 d. iki pat P. O. mirties – 2019 m. rugpjūčio 14 d. – į notarą dėl J. O. palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (pateikti Nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą 2019 m. spalio 10 d., ir Liudijimas, notarinio reg. Nr. 1-5285). VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma 2022 m. liepos 19 d. Nr.GR.3A-6450-1 patvirtina, kad P. O. ir J. O. šeimoje dvi dukros – pareiškėjos I. S. ir I. G..

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, jog jis nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. O. palikimo perėjimą valstybei, taip pat jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. O. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prieštaravimų dėl pareiškėjų prašymo neišsakė.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – iš esmės todėl, kad pareiškėjų tėvas P. O. po sutuoktinės mirties tik faktiškai priėmė jos palikimą - pareiškėjų teisės į paveldimą turtą ( mirusios mamos ir tėvo palikimą) šiuo metu yra suvaržytos, apribotos.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

Pareiškėjos nurodė, jog tėvas po mamos mirties nepertraukiamai rūpinosi jos paliktu turtu, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius. Jos į palikimą nepretendavo. ½ turto jau yra priėmusios po tėvo mirties įstatymu nustatyta tvarka.

            Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjų tėvas aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. O. mirties, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėjos kitokia nei teismo tvarka negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjoms sukels teisines pasekmes, kadangi jos galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų I. S. ir I. G.  tėvas P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 2019 m. rugojūčio 14 d., po savo sutuoktinės ir pareiškėjų motinos J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties – nuo 2015 m. spalio 6 d. - priėmė palikimą pagal sutuoktinės valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia